Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Laipsnio pažeminimas ar atėmimas
pažeidimus Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka kario laipsnis gali būti pažemintas. Laipsnį pažeminti turi teisę pareigūnas, pagal pavaldumą aukštesnis už tą, kuris turi teisę atitinkamą laipsnį suteikti. Kariams, kuriems laipsnius suteikti turi teisę krašto apsaugos ministras, teisę pažeminti laipsnį turi krašto apsaugos ministras, o pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) – Respublikos Prezidentas. 2. Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama labai gerai ir gerai. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam negu grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos. 3. Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jei karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3690(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Laipsnio pažeminimas ar atėmimas
pažeidimus Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka kario laipsnis gali būti pažemintas. Laipsnį pažeminti turi teisę pareigūnas, pagal pavaldumą aukštesnis už tą, kuris turi teisę atitinkamą laipsnį suteikti. Kariams, kuriems laipsnius suteikti turi teisę krašto apsaugos ministras, teisę pažeminti laipsnį turi krašto apsaugos ministras, o pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) – Respublikos Prezidentas. 2. Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama labai gerai ir gerai. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam negu grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos. 3. Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jeigu karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PROJEKTO IR Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 2, 14, 18, 21, 36, 40, 48, 50, 55, 56, 61, 62, 63 ir
projekto (toliau – Projektas 1) rengimą paskatino dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo išsamumo kylančios praktinės problemos, susijusios su drausminių nuobaudų skyrimu, jų vykdymu ir karių teisių gynimu. Projekto 1 tikslas – tobulinti drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo ir karių skundų nagrinėjimo teisinį reglamentavimą ir išspręsti problemas, kylančias taikant atitinkamas Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) nuostatas. Projekto 1 uždaviniai:
tvirtinti sulaikymo patalpos vidaus tvarkos taisykles. 2. Patikslinti drausminių nuobaudų – papildomų tarnybos užduočių, uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos ir tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo – vykdymo reglamentavimą, nustatant, kaip turėtų būti įvykdytos drausminės nuobaudos, jei jų vykdymo metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių jos negali būti vykdomos. 3. Apibrėžti drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo – galiojimo terminą. 4.
savanorių pajėgų ir brigados vadų teises skirti drausmines nuobaudas, taip užtikrinant, kad tas pačias pareigas pagal pareiginį kario laipsnį einantys vadai (viršininkai) turėtų tas pačias teises skirti drausmines nuobaudas. 5. Supaprastinti drausminės nuobaudos vykdymo pradžią ir užtikrinti, kad drausminė nuobauda būtų pradėta vykdyti per kuo trumpesnį laiką nuo jos paskyrimo. 6. Diferencijuoti drausminės nuobaudos – papeikimo – galiojimo terminą, atsižvelgiant į skirtingą privalomosios karo tarnybos, kariūnų tarnybos ir profesinės karo tarnybos trukmę. 7. Vadams (viršininkams) ir krašto apsaugos generaliniam inspektoriui numatyti galimybę grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti, jei, išnagrinėjus kario skundą, nustatoma tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumų. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas 2) parengtas, siekiant pašalinti Drausmės statuto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) nuostatų konkurenciją. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (generalinis inspektorius Algis Vaičeliūnas, tel. (8 5) 273 5530) Tyrimų skyriaus (vedėjas Saulius Pikturna, tel. (8 5) 264 8520) vyr. inspektorius Rimantas Raudeliūnas, tel. (8 5) 273 5535, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Drausmės statuto 14 straipsnyje įtvirtinti kario sulaikymo pagrindai, taip pat nustatyta, kad sulaikytas karys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje, tačiau nėra teisės akto, kuris reglamentuotų sulaikymo patalpos vidaus tvarką.
Drausmės statuto 35 straipsnis nustato drausminių nuobaudų – tarnybinio atlyginimo ir stipendijos sumažinimo – skyrimo sąlygas ir apribojimus. Šiame straipsnyje nustatyta, kad tarnybinis atlyginimas ar stipendija gali būti sumažinti ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip viena minimalioji mėnesinė alga, o sumažinus stipendiją, likusi jos dalis turi būti ne mažesnė kaip viena bazinė socialinė išmoka. Tačiau Drausmės statute nėra reglamentuota, kaip turėtų būti sprendžiamas minėtos drausminės nuobaudos vykdymo klausimas, kai paskyrus drausminę nuobaudą atsiranda aplinkybių, dėl kurių drausminė nuobauda negali būti vykdoma, nes būtų pažeisti nurodyti tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo apribojimai. Pavyzdžiui, paskyrus drausminę nuobaudą, karys suserga ir dėl mokamo mažesnio atlyginimo jam negali būti įvykdyta drausminė nuobauda, nes likusi atlyginimo dalis būtų mažesnė nei viena minimalioji mėnesinė alga. Dėl Drausmės statute nenumatytos galimybės atidėti drausminės nuobaudos vykdymą, kol yra minėtos aplinkybės, sudaromos prielaidos kariui išvengti drausmės pažeidimo teisinių pasekmių. Drausmės statuto 36 straipsnis nustato drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo – skyrimo sąlygas ir apribojimus. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu ir kad karys, kurio laipsnis pažemintas, gali būti perkeltas į žemesnį laipsnį atitinkančias pareigas.
Pažymėtina, kad Drausmės statute nėra nustatytas maksimalus šios drausminės nuobaudos galiojimo terminas. Drausminės nuobaudos galiojimo termino neapibrėžtumas suteikia vadams galimybę piktnaudžiauti šia nuobauda, neužtikrina objektyvumo ir proporcingumo, skiriant šią nuobaudą, principų laikymosi ir kartu gali turėti neigiamos įtakos drausminės atsakomybės taikymui užtikrinti. Pažymėtina, kad kario laipsnio pažeminimą taip pat reglamentuoja KASOKTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau drausminių nuobaudų skyrimo ir galiojimo normos turėtų būti priskirtos ne KASOKTĮ, o Drausmės statuto reguliavimo sričiai. Drausmės statuto 40 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta aukštesnio vado (viršininko) teisė sugriežtinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei nustatoma, kad buvo paskirta per švelni drausminė nuobauda. Šioje dalyje nurodyta, kad turi būti vertinamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytos aplinkybės. Tačiau pažymėtina, kad drausminei nuobaudai parinkti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos ne 7, o 6 dalyje. Iš Drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalies nuostatų matyti, kad krašto apsaugos generaliniam inspektoriui suteikta teisė krašto apsaugos ministrui teikti pasiūlymą švelninti drausminę nuobaudą, bet teisė nustatyti, kad skirta drausminė nuobauda yra per griežta, suteikta tik vadui (viršininkui). Drausmės statuto 45–53 straipsniuose reglamentuojamos vadų (viršininkų) teisės skirti drausmines nuobaudas. Drausmės statuto 54 straipsnyje nustatyta, kad šiame statute nenurodyti karinių vienetų vadai (viršininkai), einantys to paties kario laipsnio pareigas kaip ir šiame statute nurodyti karinių vienetų vadai (viršininkai), turi tas pačias teises skirti drausmines nuobaudas.
Drausmės statuto 47 straipsnyje nurodytos drausminės nuobaudos, kurias gali skirti pulko vadas, o 48 straipsnyje – drausminės nuobaudos, kurias gali skirti brigados vadas. Pažymėtina, kad pulko vado ir brigados vado pareigos pagal nustatytą pulkininko pareiginį laipsnį yra vienodos, todėl taip pat turėtų būti vienodos ir teisės skirti drausmines nuobaudas. Drausmės statuto 50 straipsnyje yra nurodytos tos pačios drausminės nuobaudos, kurias gali skirti kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas. Pažymėtina, kad savanorių pajėgos yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis. Kariuomenės pajėgų rūšių ir savanorių pajėgų vadų pareigoms yra nustatyti skirtingi pareiginiai laipsniai, tai yra kariuomenės pajėgų rūšių vadų pareigoms nustatyti generolo ir admirolo pareiginiai laipsniai, o savanorių pajėgų vado pareigoms – pulkininko pareiginis laipsnis. Savanorių pajėgų vadas pagal pareigoms nustatytą pareiginį laipsnį atitinka brigados vadą, todėl jo teisė skirti drausmines nuobaudas taip pat turėtų atitikti brigados vado teisę skirti drausmines nuobaudas. Drausmės statuto 55 straipsnyje reglamentuotas drausminių nuobaudų vykdymas yra gana sudėtingas ir dėl to praktikoje kyla taikymo problemų. Drausmės statuto 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausminę nuobaudą galima pradėti vykdyti tik tada, kai karys supažindinamas su paskirta drausmine nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, kad pasitaiko atvejų, kai nėra galimybės pradėti vykdyti kariui skirtą drausminę nuobaudą, nes nėra galimybės jį supažindinti su paskirta drausmine nuobauda, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad karys atsisako su ja susipažinti.
Ir šiuo atveju paliekama galimybė prasižengusiam kariui išvengti drausmės pažeidimo teisinių pasekmių. Drausmės statuto 56 straipsnyje nustatytas drausminės nuobaudos – papeikimo – 1 metų galiojimo laikas, kuris nepriklauso nuo kario statuso. Numatytas drausminės nuobaudos galiojimo laikas nėra suderintas su 9 mėnesių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukme, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio
trukme, nustatyta Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje. Drausmės statuto 61 straipsnio 3 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant vadai (viršininkai) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius priima sprendimą atsisakyti pradėti nagrinėti skundą, sąrašas, tačiau nėra numatyta galimybė atsisakyti pradėti nagrinėti skundą, kurio nagrinėjimas priskiriamas kitos institucijos kompetencijai, nors tokių atvejų praktikoje pasitaiko (pavyzdžiui, ginčų dėl kario pašalinimo iš mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimų, sprendimo funkcija, vadovaujantis KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalimi, priskirta administracinių teismų kompetencijai). Drausmės statuto 27 straipsnyje nustatyta, kad vadas (viršininkas), įvertinęs jam tvirtinti pateiktą tarnybinio patikrinimo išvadą, turi teisę grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti, tačiau statute tokia galimybė nenumatyta, kai tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumų nustato aukštesnis vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, gavęs kario skundą dėl jau baigto tarnybinio patikrinimo ir paskirtos drausminės nuobaudos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte 1 siūloma krašto apsaugos ministrui numatyti teisę tvirtinti sulaikymo patalpos vidaus tvarkos taisykles. Projekte 1 siūloma nustatyti, kad kario laipsnis gali būti žeminamas ne ilgiau kaip trejiems metams, taip apibrėžiant maksimalų drausminės nuobaudos galiojimo terminą. Siekiant suvienodinti tas pačias pareigas pagal pareiginį kario laipsnį einančių vadų teises skirti drausmines nuobaudas, Projekte 1 siūloma numatyti, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas turi tokią pat teisę skirti drausmines nuobaudas kaip ir brigados vadas, o ne kaip kariuomenės pajėgų rūšių vadai, taip pat siūloma panaikinti atskirai išskiriamą pulko vado teisę skirti drausmines nuobaudas, kuriam, vadovaujantis Drausmės statuto 54 straipsniu, būtų suteikiama tokia pat teisė skirti drausmines nuobaudas kaip brigados vadui. Siekiant supaprastinti drausminės nuobaudos vykdymo pradžią ir užtikrinti, kad drausminė nuobauda būtų pradėta vykdyti per kuo trumpesnį laiką nuo jos paskyrimo, Projekte
teisės akto dėl jos skyrimo pasirašymo dienos, jei jame nėra nurodyta kita drausminės nuobaudos vykdymo pradžios data, o su teisės aktu dėl drausminės nuobaudos skyrimo karys supažindinamas pasirašytinai arba jis jam išsiunčiamas registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Projekte 1 siūloma reglamentuoti drausminų nuobaudų – papildomų tarnybos užduočių, uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos ir tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo – vykdymo sąlygas, kai paskyrus drausmines nuobaudas atsiranda aplinkybių, dėl kurių drausminės nuobaudos negali būti vykdomos (liga ir pan.).
Numatoma, kad, jei paskyrus drausmines nuobaudas atsiranda aplinkybių, dėl kurių drausminė nuobauda negali būti vykdoma, drausminės nuobaudos vykdymas sustabdomas ir drausminė nuobauda baigiama vykdyti šioms aplinkybėms išnykus. Taip bus užtikrinamas drausminės nuobaudos įvykdymas ir jos tikslų įgyvendinimas. Pažymėtina, kad toks teisinio reguliavimo pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Drausmės statuto 59 straipsnio 1 dalimi, terminas apskųsti drausminę nuobaudą skaičiuojamas ne nuo drausminės nuobaudos skyrimo, bet nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jos paskyrimą dienos, ir į tai, kad pagal Drausmės statuto 55 straipsnio 3 dalį drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo, įtakos kario teisei laiku sužinoti apie drausminę nuobaudą ir ją apskųsti neturės. Atsižvelgiant į profesinės karo tarnybos ir privalomosios karo tarnybos karių statuso ir tarnybos laiko skirtumus, Projekte 1 siūloma diferencijuoti drausminės nuobaudos – papeikimo – galiojimo laiką, nustatant, kad profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams papeikimo galiojimo laikas – 1 metai, o privalomosios karo tarnybos kariams – 1 mėnuo. Projekte 1 numatoma galimybė atsisakyti pradėti nagrinėti skundą, kurio nagrinėjimas priskiriamas kitos institucijos kompetencijai. Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus bendruosius skundų nagrinėjimo reikalavimus, numatoma, kad tokiais atvejais skundas perduodamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama skundą pateikusiam asmeniui.
Minėtas atsisakymo nagrinėti skundą pagrindas įtvirtintas atitinkamai pakeičiant Drausmės statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintą pagrindą. Projekte 1 siūloma vadams (viršininkams) ir krašto apsaugos generaliniam inspektoriui suteikti teisę, išnagrinėjus kario skundą ir nustačius tarnybinio patikrinimo trūkumų, grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti. Taip būtų numatyta galimybė pašalinti atlikto tarnybinio patikrinimo trūkumus ir visapusiškai, objektyviai ir nuodugniai ištirti visas drausmės pažeidimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad drausminių nuobaudų skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja specialus teisės aktas (Drausmės statutas), Projekte 2 siūloma pripažinti netekusiomis galios KASOKTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo – sąlygas, taip pašalinant minėtų teisės aktų nuostatų konkurenciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario
vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Projektų inkorporavimui į teisinę sistemą priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektui 1 įgyvendinti krašto apsaugos ministras iki 2015 m. spalio 31 d. turės patvirtinti Sulaikymo patalpos vidaus tvarkos taisykles. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „drausmės statutas“, „drausminė procedūra“, „ginkluotosios pajėgos“, „karinė drausmė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-11-02 Nr. XIIP-3690 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 2, 14, 18, 21, 36, 40, 48, 50, 55, 56, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo ir 47 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-3689). Abiejų projektų aiškinamajame rašte (viename – dviem projektams) nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas <...> parengtas, siekiant pašalinti Drausmės statuto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo <...> nuostatų konkurenciją“. Pagal projekto Reg. Nr. XIIP-3689 17 straipsnio 1 dalį didžioji dalis jo nuostatų įsigaliotų 2015 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu šiame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3690) nustatyti įsigaliojimo termino, suderinto su projekto Reg. Nr. XIIP-3689 įsigaliojimo terminu, nesiūloma. Atsižvelgiant į abiejų projektų aiškinamojo rašto teiginius dėl projektų tarpusavio sąsajų, projektas Reg. Nr. XIIP-3690 papildytinas nuostata, numatančia jo įsigaliojimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius Rimantas Raudeliūnas, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 2, 14, 18, 21, 36, 40, 48, 50, 55, 56, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo ir 47 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIP-3689). Abiejų projektų aiškinamajame rašte (viename – dviem projektams) nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas <...> parengtas, siekiant pašalinti Drausmės statuto ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo <...> nuostatų konkurenciją“. Pagal projekto Reg. Nr. XIIP-3689 17 straipsnio 1 dalį didžioji dalis jo nuostatų įsigaliotų 2015 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu šiame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3690) nustatyti įsigaliojimo termino, suderinto su projekto Reg. Nr. XIIP-3689 įsigaliojimo terminu, nesiūloma. Atsižvelgiant į abiejų projektų aiškinamojo rašto teiginius dėl projektų tarpusavio sąsajų, projektas Reg. Nr. XIIP-3690 papildytinas nuostata, numatančia jo įsigaliojimo terminą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei Komiteto pasiūlymą:
1Papildyti įstatymo projektą:
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas