Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu:
„12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;“. 2. Buvusius 60 straipsnio 2 dalies 12–20 punktus laikyti atitinkamai 13–21 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 18 d. 2. Lietuvos
advokatūra iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3688(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu:
„12) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas dėl advokatų padėjėjų profesinės praktikos pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57 straipsnį;“. 2. Buvusius 60 straipsnio 2 dalies 12–20 punktus laikyti atitinkamai 13–21 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 18 d. 2. Lietuvos
advokatūra iki 2016 m. sausio 17 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įgyvendinti 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL 2013 L 354 p. 132) (toliau – Direktyva 2013/55/ES), nuostatas. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Direktyvos 2013/55/ES nuostatas dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių, siekiančių dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Teikiamame Įstatymo projekte siekiama priimti priemones, kurios padės užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, padės stiprinti ES vidaus rinką ir turės įtakos gerinant visuomenės sveikatą, taip pat siekiama užtikrinti, kad ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiai, įgiję profesines kvalifikacijas už jų ribų, galėtų užsiimti reglamentuojama profesija Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai. Įstatymo projektas nustato būtiniausius rengimo reikalavimus medicinos gydytojams, gydytojams odontologams, bendrosios praktikos slaugytojams, akušeriams, veterinarijos gydytojams, vaistininkams ir architektams.
Teisės aktai, perkeliantys Direktyvą 2013/55/ES, priimami ir kitose ES šalyse, todėl Lietuvos piliečių įgytos profesinės kvalifikacijos bus pripažįstamos analogiška tvarka. Kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066
pakeitimo įstatymo projektas). Įstatymo projekto 57 straipsnis nustato profesinės praktikos, atliktos kitoje valstybėje narėje, pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija, yra tikslinga ir kitoje valstybėje narėje atliktos advokato padėjėjo praktikos pripažinimo klausimus suteikti teisę spręsti Lietuvos advokatūrai. Kadangi Lietuvos advokatūrai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu negalėtų būti pavedamas šios funkcijos vykdymas, kartu su Įstatymo projektu teikiamas ir Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti, sudaryta 2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.
4-220 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ (toliau – Darbo grupė) (Darbo grupės pirmininkė – Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus patarėja Birutė Kindurienė, tel. 870 66 32 46, el. paštas [email protected]). Darbo grupė buvo sudaryta iš kompetentingų institucijų (Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Teisingumo ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos), atsakingų už jų kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Studijų kokybės vertinimo centro atstovų. Advokatūros įstatymo pakeitimo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Advokatūros įstatymo pakeitimo projektą parengė Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento (departamento direktorius – Osvaldas Šmitas, tel. 870 664 922, el. paštas [email protected]) Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus (skyriaus vedėjas – Linas Kadys, tel. 870 664 665, el.paštas, [email protected]) patarėja Birutė Kindurienė, tel. 870 66 32 46, el. paštas [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuoja 2008 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, 2008 m. birželio 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymas Nr.
4-486 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ ir kompetentingų institucijų (Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Teisingumo, Ūkio ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos) teisės aktai dėl jų kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja Ūkio ministerija. Šiuo metu Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Perkeliant Direktyvos 2013/55/ES nuostatas, Įstatymo projekte yra atnaujinamos taisyklės, pagal kurias Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažįsta asmens profesinę kvalifikaciją, įgytą ES valstybėje narėje, valstybėje pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį ar Šveicarijos konfederacijoje (toliau – valstybės narės) ir suteikia galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija. Pagrindiniai profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisyklių, siekiant dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, pakeitimai, kurie numatomi Įstatymo projekte:
prieigai prie informacijos apie profesinių kvalifikacijų pripažinimą.
Visi piliečiai, norintys, kad jų profesinė kvalifikacija būtų pripažinta, turėtų turėti galimybę tai padaryti pagal vieno langelio principą, o ne būti siuntinėjami į skirtingas valstybines institucijas. Tokios vieno langelio įstaigos bus kontaktiniai centrai (PSC), įsteigti pagal Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. Juose piliečiai vienoje vietoje galės gauti visą informaciją apie dokumentus, kurių reikia, kad būtų pripažinta jų profesinė kvalifikacija, sprendimų apskundimas, mokėtini mokesčiai, taip pat internetu atlikti visas pripažinimo procedūras. 2. Įdiegiama elektroninio formato Europos profesinė kortelė. Ji leis pagreitinti specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą kitoje valstybėje narėje. Europos profesinė kortelė bus išduodama per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRIS) tam tikrų profesijų, atitinkančių Direktyvos 2013/55/ES nustatytus kriterijus, atstovams. Profesijas, kurioms bus taikoma Europos profesinė kortelė, patvirtins Europos Komisija, priimdama deleguotuosius aktus. Po Europos Komisijos atlikto vertinimo dėl Europos profesinės kortelės įvedimo tinkamumo, kurio metu buvo konsultuojamasi su valstybėmis narėmis ir europinėmis profesinėmis organizacijomis, pirmuoju etapu buvo atrinktos penkios profesijos: slaugytojai, vaistininkai, kalnų slidinėjimo instruktoriai, nekilnojamojo turto agentai, kineziterapeutai. Kiekviena valstybė narė, tarp jų ir Lietuva paskirs kompetentingas institucijas, atsakingas už Europos profesinės kortelės išdavimą ir asmenų, siekiančių gauti Europos profesinę kortelę kitose valstybėse narėse, duomenų tvarkymą VRIS. 3.
(gydytojus, gydytojus odontologus, bendrosios praktikos slaugytojus, vaistininkus, akušerius), veterinarijos gydytojus ir švietimo specialistus, užsiimančius nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, kuriems savo šalyje profesinė veikla buvo sustabdyta ar apribota. Ši nuostata ypač svarbi, kadangi yra buvę atvejų, kai gydytojai, kuriems uždrausta verstis gydytojo praktika jų valstybėje narėje, išvyksta dirbti į užsienį ir kitos valstybės narės apie jiems taikomą draudimą nieko nežino. 4. Atnaujinti septynių profesijų (gydytojų, odontologų, vaistininkų, slaugytojų, akušerių, veterinarijos gydytojų ir architektų), kurių profesinės kvalifikacijos pripažįstamos pagal automatinį pripažinimo principą, būtiniausi rengimo reikalavimai. Jie buvo atnaujinti atsižvelgiant į šių profesijų sričių vystymosi raidą. 5. Įvestas privalomas reglamentuojamų profesijų reglamentavimo pagrindimas. Valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turės pateikti reglamentuojamų profesijų sąrašą ir pagrįsti, kodėl jas reikia reglamentuoti. Po to turėtų būti vykdomas abipusis vertinimas, dalyvaujant Europos Komisijai. 6. Bendrosios rengimo sandaros ir bendrų rengimo testų įvedimas, kai profesija reglamentuojama bent trečdalyje valstybių narių, turėtų suteikti galimybę išplėsti automatinio pripažinimo mechanizmą, pritaikant jį naujoms profesijoms. Suinteresuoti profesijų atstovai galėtų pasinaudoti automatiniu pripažinimu, pagrįstu bendru žinių, įgūdžių ir kompetencijos rinkiniu arba bendru patikrinimu, per kurį įvertinamas specialisto gebėjimas užsiimti profesine veikla. 7. Skatinamas specialistų, kurie naudojasi automatiniu profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, tęstinis kvalifikacijos tobulinimas.
Apie valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos taikomas priemones, kuriomis skatinamas tęstinis šių profesijų atstovų kvalifikacijos tobulinimas, reikės pranešti Europos Komisijai, o valstybės narės galės keistis geriausia šios srities praktika. 8. Įvedamas profesinės praktikos, atliktos kitoje valstybėje narėje, pripažinimas. Tuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas absolventų judumui. Kitoje valstybėje narėje atliktos profesinės praktikos pripažinimas bus grindžiamas aiškiu raštišku mokymosi tikslų ir pavestų užduočių aprašymu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą ir Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai), neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatos yra susijusios su verslo aplinka netiesiogiai. Tai turės įtakos verslui tiek, kiek tai bus susiję su asmenų įdarbinimu ir savo verslo pradėjimu, kai tie asmenys siekia užsiimti reglamentuojama profesija ir kai kvalifikacijos yra įgytos kitoje valstybėje narėje. Įstatymo projekto įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai – aukščiau minėti asmenys galės greičiau įsilieti į Lietuvos darbo rinką, jų profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūros bus trumpesnės ir patogesnės, nes įvedama Europos profesinė kortelė, kurią bus galima gauti nuotoliniu būdu. Europos profesinė kortelė leis pašalinti pripažinimo procedūrų dubliavimąsi, užtikrins specialistams greitesnį ir skaidresnį procedūrų atlikimą.
Vieno langelio įvedimas kontaktiniame centre, įsteigtame Lietuvoje pagal Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, leis asmenims gauti kompleksinę informaciją ne tik apie verslo sąlygas, bet ir apie profesinių kvalifikacijų, įgytų kitose valstybėse narėse, pripažinimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte apibrėžiamos naujos sąvokos: „Europos profesinė kortelė“, „bendrieji pasirengimo pagrindai“, „bendrasis pasirengimo testas“,
„profesinė praktika“. Visi Įstatymo projekto terminai yra suderinti su
Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą iki jo įsigaliojimo dienos turės būti keičiami šie teisės aktai:
Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“. 2.
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1702 „Dėl Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis tvarkos aprašo ir statybos srities gaminių kontaktinio centro bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, pagal Vyriausybės priskirtą kompetenciją nustatančiomis esminius statinių reikalavimus ir statinių techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 4-486 „Dėl Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. D1-507 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-131
„Dėl Architekto diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių
dokumentų, įgytų Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo“. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. D1-874 „Dėl Statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal statybos inžinieriaus profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti statybos inžinieriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo ir Laikinai arba vienkartinai teikiamų statybos inžinieriaus paslaugų deklaracijos patvirtinimo“. 6. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. ĮV-485 „Dėl Restauratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal restauratoriaus profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti restauratoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr.
V-388
„Dėl Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinės kvalifikacijos
pripažinimo norint dirbti pagal vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-389
„Dėl Vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal
vaistininko profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti vaistininko paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-40
„Dėl Gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti
pagal gydytojo odontologo profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti odontologijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-41
„Dėl Bendrosios praktikos slaugytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo
norint dirbti pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo.“
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-42
„Dėl Akušerio profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal
akušerio profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti akušerijos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-43
„Dėl Gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal
gydytojo profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti medicinos paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13.
Nr. V-1013 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1003 „Dėl Diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, išduotų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo norint dirbti Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamai sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-2826
„Dėl Profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar teikti laikinas
arba vienkartines paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, priskirtą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamai sričiai, tvarkos aprašo patvirtinimo“. 15. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-61 „Dėl Gido profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gido profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 16. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V1-78 „Dėl Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal socialinio darbuotojo profesiją ar laikinai arba vienkartinai teikti socialinio darbuotojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 17. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. B1-506 „Dėl Veterinarijos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti veterinarijos gydytoju ar laikinai arba vienkartinai teikti veterinarijos gydytojo paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“. 18.
m. spalio 31 d. įsakymas Nr. 1R-416 „Dėl Teisingumo ministro 2005 m. balandžio
dokumento, išduoto Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo, kai asmuo siekia būti pripažintas Lietuvos advokatu, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 19. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 4-464 „Dėl asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas laikinai (vienkartinai) ar įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinės kvalifikacijos pripažinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įgyvendinant Įstatymo projektą, reikės papildyti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (toliau – Registras) duomenimis apie profesinę veiklą, numatytą įspėjimo sistemoje apie sveikatos apsaugos specialistus (gydytojus, gydytojus odontologus, bendrosios praktikos slaugytojus, vaistininkus, akušerius), veterinarijos gydytojus ir švietimo specialistus, užsiimančius nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, kuriems Lietuvos Respublikoje profesinė veikla buvo sustabdyta ar apribota. Registrą tvarko Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildžius Registrą ir vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, 72 punktu, Registro duomenų bazėje tvarkomi duomenys, informacija bei Registrui pateikti duomenys bus teikiami kompetentingoms institucijoms (Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijoms ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai) įstatymų nustatyta tvarka. Registrui papildyti naujais duomenimis apie aukščiau minėtų specialistų profesinę veiklą pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistų skaičiavimus iš valstybės biudžeto lėšų 2016 m. reikės apie 150 tūkst. Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos 2016–2018 metų preliminarių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pagrindinių rodiklių patvirtinimo“, nurodytos funkcijos (Registro tvarkymas) turės būti finansuojamos iš vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2016 metams skiriamų maksimalių asignavimo limito. Be to, kompetentingoms institucijoms, įgyvendinsiančioms įspėjimo sistemą, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų turimoms informacinėms sistemoms tobulinti ir prireikus žmogiškiesiems ištekliams. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: reglamentuojama profesija, profesinės kvalifikacijos pripažinimas, bendrieji pasirengimo pagrindai, bendrieji pasirengimo testai, Europos profesinė kortelė, profesinė praktika, profesinė patirtis, Bendroji pripažinimo sistema, automatinis pripažinimas, profesinis vardas, kvalifikacijos lygiai, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-11-09 Nr. XIIP-3688 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nauju 12 punktu, o esamus 60 straipsnio 2 dalies 12 - 20 punktus laikyti 13-21 punktais. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalis turi tik 18 punktų. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio
pernumeravimo reikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja: Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Žmogiškų išteklių plėtros skyriaus patarėja Birutė Kindurienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-111 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti nauju 12 punktu, o esamus 60 straipsnio 2 dalies 12 - 20 punktus laikyti 13-21 punktais. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalis turi tik 18 punktų. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies punktų pernumeravimo reikėtų patikslinti. Nepritarti 2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 17, 22, 51 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1850, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektu vėl keičiamas Advokatūros įstatymo 60 straipsnis, tačiau įstatymo projekto įsigaliojimo data yra vėlesnė ‑ 2016 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į tai, pakeitimai turi būti daromi ne dabar galiojančiai teisės akto redakcijai, o nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiai suvestinei įstatymo redakcijai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066
Nr. XIIP-3688(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas