Lyginamasis variantas
2015
straipsnio 5 dalies pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fiziniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 6
straipsnio 4 dalies 1 punkte, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. 2 straipsnis. 18 straipsnio 6 dalies pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5
dalyje, šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sveikatos draudimo įmokas už mėnesius, už kuriuos jie moka ir (arba) už juos yra mokamos šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ar 6 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, arba jie yra asmenys, išvardyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio
sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Jurgis Razma
paskatinusios priežastys Projekto rengimą paskatino
siūlytojas – Seimo narys Jurgis Razma
projekto tikslas ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – atleisti nuo socialinės draudimo įmokos asmenis,
teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (SDĮ) 17 ir 18 straipsniuose nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, bet įsigydami verslo liudijimus, būtų atleidžiami nuo sveikatos draudimo įmokos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. Teikiamas įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 8.
parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Priėmus Įstatymo projektą, valstybės biudžetas lėšų sumažėjimo nepajaus. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Jurgis Razma. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Sveikatos draudimo įmoka, Verslo liudijimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Jurgis Razma
2015-10-28 Nr. XIIP-3681 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kurią privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėtų verslo liudijimus įsigiję ir individualią veiką vykdantys fiziniai asmenys, kurie gauna Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją. Vertinant tokį siūlymą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją privalomojo sveikatos draudimo srityje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „reguliuojant privalomojo sveikatos draudimo santykius įstatymų leidėją saisto iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas užtikrinti visiems vienodą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, konstituciniai solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvai, atsakingo valdymo, protingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principai. Be kita ko, tai suponuoja, kad privalomasis sveikatos draudimas turi būti visuotinis, t. y. apimantis visus visuomenės narius, draudimo įmokų dydis turėtų priklausyti nuo asmens pajamų, jis turėtų būti nustatytas toks, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti pakankamam kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti būtinas lėšas. Pabrėžtina, kad, įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą, prievolė mokėti įstatymo nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra konstitucinė pareiga; pati savaime ji negali būti traktuojama kaip asmens teisių ribojimas“ (2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).
Tame pačiame nutarime vertindamas analogiškus savo turiniu socialinės apsaugos santykius, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal Konstituciją turintys teisę į socialinę apsaugą, yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, galinti prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos kūrimo, ir nustatydamas šių asmenų pareigą mokėti atitinkamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, sudarė prielaidas sukaupti lėšų, būtinų socialinėms išmokoms mokėti, ir užtikrino visuomenei būtiną ir konstituciškai pagrįstą tikslą – garantuoti Konstitucijos laiduojamą teisę į socialinę apsaugą, teisę gauti Konstitucijoje nustatytas pensijas ir kitas socialinio aprūpinimo išmokas“. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „įstatymų leidėjas inter alia gali tam tikrų socialiai jautriausių asmenų grupių privalomojo sveikatos draudimo naštą perkelti valstybei, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, neiškreipiant visuomenės solidarumo esmės, nepaneigiant asmens paskatų rūpintis savo sveikata ir pareigos pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, – taigi taip, kad nebūtų pažeista socialinė darna, asmens ir visuomenės interesų bei atsakomybės pusiausvyra“. Vertinant siūlomą reguliavimą asmenų lygiateisiškumo principo požiūriu, pažymėtina, kad projektu kažkodėl siūloma išskirti tik viena ekonomine veikla (individualia veikla pagal verslo liudijimus) užsiimančius asmenis, gaunančius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, kuriems nebūtų taikomas reikalavimas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Tuo tarpu bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys asmenys, kurie gautų pajamas kitos veiklos pagrindu (darbo sutartys, autorinės sutartys, sporto veiklos ar atlikėjo veiklos sutartys, valstybės tarnautojai, individuali žemės veikla), privalomojo sveikatos draudimo įmokas turėtų mokėti. Analizuojant tokį valstybinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. gegužės 30 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad toks reguliavimas, pagal kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėtų verslo liudijimus įsigiję ir individualią veiką vykdantys fiziniai asmenys, kurie gauna Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės bei asmenų lygiateisiškumo principams. 2.
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti bendroji išimtis, kad asmenys nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte bei vykdantys individualią veiklą nemoka privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kitos projekte siūlytinos nurodyti išimtys (įstatymo 17 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje ir 18 straipsnio 6 dalyje), reglamentuojančios sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, yra perteklinės. 3. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „5 dalies“. Analogiškai taisytinas ir projekto 2 straipsnio pavadinimas. 4. Kadangi projektų įgyvendinimas susijęs su privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto koregavimu (sumažėtų biudžeto įplaukos), svarstant projektą siūlome gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-10-27 Nr. S-2015-6476 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3681 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3681 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. spalio 28 d. išvadoje pateiktoms pastaboms dėl Projektu siekiamo nustatyti reguliavimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės bei asmenų lygiateisiškumo principams. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Edvinas Mušinskis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės: Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Vitalija Dagilytė, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Smatavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-271 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama nustatyti išimtį, pagal kurią privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėtų verslo liudijimus įsigiję ir individualią veiką vykdantys fiziniai asmenys, kurie gauna Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją. Vertinant tokį siūlymą, būtina atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją privalomojo sveikatos draudimo srityje.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „reguliuojant privalomojo sveikatos draudimo santykius įstatymų leidėją saisto iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas užtikrinti visiems vienodą kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, konstituciniai solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvai, atsakingo valdymo, protingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principai. Be kita ko, tai suponuoja, kad privalomasis sveikatos draudimas turi būti visuotinis, t. y. apimantis visus visuomenės narius, draudimo įmokų dydis turėtų priklausyti nuo asmens pajamų, jis turėtų būti nustatytas toks, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti pakankamam kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti būtinas lėšas. Pabrėžtina, kad, įstatymų leidėjui pasirinkus privalomąjį sveikatos draudimą, prievolė mokėti įstatymo nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra konstitucinė pareiga; pati savaime ji negali būti traktuojama kaip asmens teisių ribojimas“ (2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Tame pačiame nutarime vertindamas analogiškus savo turiniu socialinės apsaugos santykius, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal Konstituciją turintys teisę į socialinę apsaugą, yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, galinti prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos kūrimo, ir nustatydamas šių asmenų pareigą mokėti atitinkamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, sudarė prielaidas sukaupti lėšų, būtinų socialinėms išmokoms mokėti, ir užtikrino visuomenei būtiną ir konstituciškai pagrįstą tikslą – garantuoti Konstitucijos laiduojamą teisę į socialinę apsaugą, teisę gauti Konstitucijoje nustatytas pensijas ir kitas socialinio aprūpinimo išmokas“.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „įstatymų leidėjas inter alia gali tam tikrų socialiai jautriausių asmenų grupių privalomojo sveikatos draudimo naštą perkelti valstybei, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, neiškreipiant visuomenės solidarumo esmės, nepaneigiant asmens paskatų rūpintis savo sveikata ir pareigos pagal išgales prisidėti prie jos priežiūros finansavimo, – taigi taip, kad nebūtų pažeista socialinė darna, asmens ir visuomenės interesų bei atsakomybės pusiausvyra“. Vertinant siūlomą reguliavimą asmenų lygiateisiškumo principo požiūriu, pažymėtina, kad projektu kažkodėl siūloma išskirti tik viena ekonomine veikla (individualia veikla pagal verslo liudijimus) užsiimančius asmenis, gaunančius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, kuriems nebūtų taikomas reikalavimas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Tuo tarpu bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys asmenys, kurie gautų pajamas kitos veiklos pagrindu (darbo sutartys, autorinės sutartys, sporto veiklos ar atlikėjo veiklos sutartys, valstybės tarnautojai, individuali žemės veikla), privalomojo sveikatos draudimo įmokas turėtų mokėti. Analizuojant tokį valstybinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. gegužės 30 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad toks reguliavimas, pagal kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėtų verslo liudijimus įsigiję ir individualią veiką vykdantys fiziniai asmenys, kurie gauna Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės bei asmenų lygiateisiškumo principams.
Pritarti Privalomojo sveikatos draudimo įmokų modelio esmė yra ta, kad kiekvienas ekonomiškai aktyvus pilietis turi prisidėti prie privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimų, todėl įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų visuotinumo principui, kuriuo paremta sveikatos draudimo sistema, ir būtų neteisinga visų kitų socialiai pažeidžiamų asmenų, kurie nurodyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimus ir tuo pačiu priklausantiems bent vienai iš valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų grupių, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (tame tarpe ir asmenims, gaunantiems pensijas ir šalpos kompensacijas), taikoma privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo lengvata. Minėti asmenys privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Be to, įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų tiesioginės įtakos PSDF biudžeto pajamoms. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekte dėstomos keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 17 straipsnio nuostata, kuria siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėtų verslo liudijimus įsigiję ir individualią veiką vykdantys fiziniai asmenys, kurie gauna Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai:
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas