Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „6. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų septynerių iki dešimties penkiolikos metų.“
išdėstyti taip: „7. Tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dėl kurio žuvo du ir daugiau žmonių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų.“
išdėstyti taip: „1. 3. Papildyti 281 straipsnį nauja 7 8 dalimi:
78. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“
laikyti 4 dalimi ir viską išdėstyti taip: „2. 4. Buvusias 281 straipsnio 7, 8,
dalimis.“
atitinkamai laikyti 5 dalimi ir viską išdėstyti taip: „3. 5. Pakeisti 281 straipsnio 9 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Antanas Matulas Alma Monkauskaitė
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 IR 126 straipsniŲ pakeitimo ir BAUDŽIAMOJO KODEKSO 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 STRAIPSNIŲ
įstatymo PROJEKTų
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ir 126 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino pastaruoju metu padaugėjusių skaudžių eismo nelaimių, kurių priežastis – greičio viršijimas ir neblaivių vairuotojų siautėjimas keliuose. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. užregistruoti 546 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 96, buvo sužeisti 929 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. 2013 m., palyginti su 2012 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 1,5 procento, tačiau 12 procentų sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 265 ir sužeisti 3 889 žmonės. Iš viso užregistruoti 3 325 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Palyginti su 2013 metais, eismo dalyvių žuvo 9 (arba 3,5 proc.) daugiau. 2014 m. eismo įvykiuose sužeista 1 254 keleiviai ir 1 182 vairuotojai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko - 303 eismo įvykiai. Tai sudaro 9,1 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Juose žuvo 45 žmonės (13, arba 40,6 proc., daugiau) ir 408 sužeisti (5,3 proc., mažiau) (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Dėl neblaivių vairuotojų kaltė sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius Lietuvoje 2009-2014 m. Metai Sužeistieji Mirusieji 2009426
45 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodo, kad jau kelis metus iš eilės viena iš pagrindinių avaringumo priežasčių Lietuvoje yra greičio viršijimas. Lietuvos keliuose ir gatvėse iki 2015 m. spalio 20 d. jau įvyko 2468 eismo įvykiai, 3005 sužeisti asmenys ir 169 žuvę (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Lietuvos keliuose ir gatvėse 2014 m. ir 2015 m. iki spalio 20 d. įvykusių eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius. 2014 m. 2015 m. Pokytis Eismo įvykių 2540 2468 -2,8 % Žuvo194 169 -12,9 % Sužeista 2998 3005 0,2 % Policijos departamento prie Susisiekimo ministerijos duomenimis (žr. 3 lentelę.) 2014 m. išaiškinti 386 260 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Didžiąją dalį pažeidimų sudaro nustatyto važiavimo greičio viršijimas, o tai sudaro net 37,9 procentus visų išaiškintų pažeidimų. 3 lentelė. Dažniausiai pasitaikantys 2014 m.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai: Pažeidimo rūšis Užregistruotas pažeidimų atvejų skaičius Procentas Transporto priemonių nustatyto važiavimo greičio viršijimas;
37,9 Transporto priemonės vairavimo neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustiems šiuo draudimu atvejai;
6,0 Pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai;
5,9 Naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai;
5,6 Transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimo atvejai;
5,5 Naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejų (neturint laisvų rankų įrangos);
5,3 Neblaivūs vairuotojai (2013 metais - 13 064);
3,2 Dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai, tarp jų - 8 125 neblaivūs dviračių vairuotojai. 11 143 2,8 Tam, kad efektyviau siektume saugaus eismo keliuose, būtina kompleksinėmis priemonėmis tramdyti eismo dalyvius, kurie kelia pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai. Siekiant mažinti eismo įvykių, keliuose sužalotų ir žūstančių žmonių skaičių nuo greičio viršijimo ar neblaivų asmenų keliuose sukeltų veiksmų, reikėtų pakeisti ATPK
greitį bei pakartotinį vairavimą išgėrus, o už vairavimą apsvaigus ir įvykdžius eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, tokius veiksmus prilyginti iš dalies nužudymui (BK 129 straipsniui). Projektą parengė Seimo narys Antanas Matulas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Projekto tikslas: a) sugriežtinti atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą, kai vairuotojas viršija greitį daugiau nei 30 km/h;
b) sugriežtinti atsakomybę už pakartotinį, trijų metų laikotarpyje, vairavimą išgėrus;
c) sugriežtinti atsakomybę vairuotojams, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai dėl jų kaltės žuvo žmogus.
Projekto uždaviniai
sukelia neblaivūs ar nustatytą greitį viršijantys asmenys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1) ATPK 124 straipsnio 4 dalis nurodo, kad už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą
ATPK 124 straipsnio 6 dalis nurodo, kad už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones,
ATPK 126 straipsnio 4 dalis už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. 3) BK 281 straipsnio 6 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma asmenis viršijusiems leistiną greitį (daugiau nei 30 km/h) didinti pinigines baudas.
ATPK 126 straipsnyje neįvardinta aiški atsakomybė už pakartotiną vairavimą išgėrus, todėl siūloma asmenims, kurie pakartotinai per trejus metus vairavo išgėrę (nuo 0,41 promilės iki 2,51 ir daugiau), numatyti baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Projekte siūloma pakeisti BK 281 straipsnį ir asmenys, kurie būdami apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairavo kelių transporto priemonę ir pražudė žmogų, jų veiksmai iš dalies prilyginami nužudymui (BK
skirti laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų, o asmenims pražudžiusiems du ir daugiau žmonių skirti laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Projektų priėmimas, tikėtina, pagerins kriminogeninę situaciją bei sumažins keliuose eismo įvykių, kuriuos sukelia nustatytą greitį viršijantys arba neblaivūs asmenys. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai: „Administracinių teisės pažeidimų kodeksas“, „Baudžiamasis kodeksas“, „greičio viršijimas“, „neblaivūs vairuotojai“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Antanas Matulas Alma Monkauskaitė
2015-10-02 Nr. XIIP-3679 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskatinusias priežastis turintys iliustruoti statistiniai duomenys pateikti nekorektiškai: jie paimti iš 4 skirtingų šaltinių (Policijos departamento, Statistikos departamento, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos), duomenys apibūdina skirtingas aibes (užregistruotus eismo įvykius, išaiškintus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis), klaidingai ir nekorektiškai skaičiuojamas įvairių duomenų santykis procentine išraiška (tarpusavyje lyginami skirtingų šaltinių ir skirtingas, tarpusavyje nekoreliuojančias aibes apibūdinantys skaičiai, procentai skaičiuojami nuo aibės, mažesnės nei 100), nesutampa duomenys, pateikti tekste ir lentelėse, duomenys lentelėse neiliustruoja prieš jas pateiktų duomenų tekste ir pan. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnis pildomas nauja 1 dalimi, tačiau nėra išdėstyta šios naujos 1 dalies pakeitimų esmė, kurioje numatyta, kad yra keičiama ir naujai dėstoma Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalis. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnis pildomas nauja 2 dalimi, tačiau nėra išdėstyta šios naujos 2 dalies pakeitimų esmė, kurioje numatyta, kad BK 281 straipsnis yra pildomas nauja 7 dalimi. 4. Projektu nėra keičiama BK 281 straipsnio 8 dalis (pagal įstatymu Nr.
XII-1871 pakeistą BK 281 straipsnio dalių numeraciją; iki 2016 m. kovo 31 d. – BK 281 straipsnio 7 dalis), numatanti, kad asmuo atsako pagal BK 281 straipsnio tam tikras dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo, į ją įtraukiant ir projektu teikiamą naują BK 281 straipsnio 7 dalį. Pagal šią projektu teikiamą naują BK 281 straipsnio 7 dalį asmuo taip pat gali atsakyti tik tuo atveju, kai joje numatyta veika yra padaryta dėl neatsargumo (kad ir dėl tos priežasties, jog joje numatyta atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką, o BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta veika yra neatsargi – žr. BK 281 straipsnio 8 dalį (nuo 2016 m. balandžio 1 d.; iki tol – 7 dalį). 5. Projekto nuostatomis siūloma asmenį, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, bausti laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų, o asmenį, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du ir daugiau žmonių, bausti laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų. Tokios sankcijos už neatsargių nusikaltimų padarymą kritikuotinos: 5.1.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „už vairavimą apsvaigus ir įvykdžius eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, tokius veiksmus prilyginti iš dalies nužudymui (BK 129 straipsniui)“, taip pat kad „asmenys, kurie būdami apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairavo kelių transporto priemonę ir pražudė žmogų, jų veiksmai iš dalies prilyginami nužudymui (BK 129 straipsniui)“ (kalba netaisyta). Tačiau tyčiniai ir neatsargūs nusikaltimai neturi ir negali būti vieni kitiems prilyginami, kadangi tai prieštarautų pagrindiniams baudžiamosios teisės principams, taip pat konstituciniam teisingumo principui; 5.2.
Projektu siūlomas sankcijas už neatsargių nusikaltimų padarymą – laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 ar nuo 8 iki 20 metų – galima lyginti ne su BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija už tyčinį nužudymą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), o su BK 132 straipsnio 2 dalies sankcija už neatsargų gyvybės atėmimą dviem ar daugiau žmonių (laisvės atėmimas iki 6 metų), taip pat su sankcijomis už kitų BK numatytų neatsargių nusikaltimų, sukeliančių sunkias pasekmes, padarymą, pavyzdžiui, su BK 275 straipsnio 2 dalimi (tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos realizuoti, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų), su BK 276 straipsnio 2 dalimi (tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų), su BK 278 straipsnio 2 dalimi (tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų), su BK 280 straipsnio 2 dalimi (tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų), su BK 282 straipsnio 1 dalimi (tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų) ir kt.
Projektu siūlomas sankcijas už neatsargių nusikaltimų padarymą – laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 ar nuo 8 iki 20 metų – galima lyginti ne su BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija už tyčinį nužudymą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), o su BK 132 straipsnio 2 dalies sankcija už neatsargų gyvybės atėmimą dviem ar daugiau žmonių (laisvės atėmimas iki 6 metų), taip pat su sankcijomis už kitų BK numatytų neatsargių nusikaltimų, sukeliančių sunkias pasekmes, padarymą, pavyzdžiui, su BK 275 straipsnio 2 dalimi (tas, kas neturėdamas leidimo pagamino vaistų ar vaistinių medžiagų ketindamas juos realizuoti, taip pat tas, kas šiuos farmacijos produktus realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų), su BK 276 straipsnio 2 dalimi (tas, kas turėdamas tikslą realizuoti pagamino maisto produktų iš akivaizdžiai netinkamos, kenksmingos žmogaus sveikatai ar gyvybei medžiagos arba su kenksmingais priedais, taip pat tas, kas tokius produktus pardavė ar kitaip realizavo, jeigu dėl jų vartojimo mirė žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų), su BK 278 straipsnio 2 dalimi (tas, kas netinkamai atliko geležinkelio, vandens arba oro transporto priemonių ar kelių, keliuose esančių signalizacijos ar ryšių įrenginių, dujotiekio, naftotiekio, elektros ar ryšių linijų priežiūrą ar remontą, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, arba padaryta labai didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų), su BK 280 straipsnio 2 dalimi (tas, kas išardė ar sugadino transporto priemonę ar kelią, dujotiekį, naftotiekį, elektros ar ryšių liniją, juose esantį įrenginį, ryšių ar signalizacijos priemonę, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus arba padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų), su BK 282 straipsnio 1 dalimi (tas, kas nevairuodamas transporto priemonės pažeidė transporto eismo tvarkos ar saugumo taisykles, jeigu dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų) ir kt. Projektu siūlomos sankcijos už neatsargių nusikaltimų padarymą iškreiptų visą BK specialiosios dalies sankcijų sistemą ir suardytų jos darną; 5.3.
Projektu siūlomų sankcijų už neatsargius nusikaltimus viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba viršija dešimt metų (kai žuvo vienas žmogus – iki 15 metų, kai daugiau – iki 20 metų). Tokia sankcija yra naujadaras BK specialiojoje dalyje, kurioje didžiausia bausmė už neatsargų nusikaltimą yra dešimt metų laisvės atėmimo. Dešimties metų laisvės atėmimo sankcijos riba už neatsargius nusikaltimus įstatymo leidėjo pasirinkta neatsitiktinai, o yra sistemingai suderinta tiek su BK bendrosios, tiek specialiosios dalies reikalavimais. Nors neatsargūs nusikaltimai neskirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius, formaliai jų pavojingumas negali būti prilyginamas labai sunkiems tyčiniams nusikaltimams, už kuriuos numatyta sankcija yra pati griežčiausia ir viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Labai sunkūs tyčiniai nusikaltimai yra patys pavojingiausi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į pačius vertingiausius teisinius gėrius, juos padarius, kyla patys sunkiausi padariniai. Sankcijų konstravimo metu ignoruojant subjektyvųjį elementą (t. y. kaltės formą) ir sulyginus tyčinių ir neatsargių nusikaltimų pavojingumą, būtų pernelyg suabsoliutintas objektyvus kriterijus ir priartėta prie baudžiamojoje teisėje draudžiamo objektyvaus pakaltinamumo principo. Be to, šiomis pataisomis būtų iškreipti kiti pamatiniai baudžiamosios teisės principai ir nusikalstamos veikos sampratos teorija. 5.4. Pakėlę sankcijos už neatsargius nusikaltimus viršutinę laisvės atėmimo bausmės ribą virš dešimties metų, galimai išbalansuotume BK bendrosios dalies institutų sistemą ir tarpusavio sąveiką. Atkreiptinas dėmesys, kad neatsargaus nusikaltimo terminas yra minimas ne viename BK bendrosios dalies straipsnyje.
Pavyzdžiui, yra vartojamas kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų: BK 18 straipsnio („Ribotas pakaltinamumas“) 2 dalyje; 19 straipsnio („Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“) 2 dalyje; BK 38 straipsnio („Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko“) 1 dalyje; BK 39 straipsnyje („Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių“) ir BK 40 straipsnio („Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“) 1 dalyje. Visos paminėtos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys siejamos su tam tikra nusikaltimo kategorija, tačiau nei vienos iš jų pagal BK negalima taikyti, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Neatsargaus nusikaltimo kategorija taip pat yra labai svarbi bausmės skyrimo institutui. Pavyzdžiui, BK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad „asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“ Neatsargus nusikaltimas, kaip viena straipsnio taikymo sąlygų, minimas ir BK 75 straipsnio („Bausmės vykdymo atidėjimas“) 1 dalyje. Be to, padarius neatsargų nusikaltimą, Bausmių vykdymo kodeksas numato įvairias privilegijuotas bausmės atlikimo sąlygas. Iš pateiktos sisteminės atskirų BK institutų apžvalgos akivaizdu, kad neatsargus nusikaltimas traktuojamas kaip mažiau pavojinga nusikalstamos veikos padarymo forma, kuriai esant, baudžiamojo įstatymo tikslus galima pasiekti ir taikant humaniškesnes poveikio priemones nei laisvės atėmimo bausmė arba apskritai atleisti asmenį nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės.
Atitinkamos nuostatos nedera su projekto rengėjų idėja dalies neatsargių nusikaltimų sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą kelti virš dešimties metų, taip šias sankcijas sulyginant su tyčinių labai sunkių nusikaltimų sankcijomis. 5.5. Išvados rengėjų nuomone, atsakomybės griežtinimas neblaiviems vairuotojams, sukėlusiems sunkius padarinius, yra įmanomas, bet ne teisėkūros, o teismų praktikos formavimo būdu. Pastebėtina, kad naujausioje teismų praktikoje jau pasitaiko teismų sprendimų, kai eismo įvykiai, sukėlę žmogaus (-nių) mirtį, teismų kvalifikuoti kaip padaryti ne dėl neatsargumo pagal BK 281 straipsnį, o netiesiogine tyčia pagal BK 129 straipsnį. Tik teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą ir remdamiesi savo vidiniu įsitikinimu, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar neblaivus asmuo, autoįvykiu sukėlęs sunkius padarinius, juos numatė, ar ne; o jei numatė atitinkamus padarinius, ar sąmoningai leido jiems kilti, ar lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas BK 129 ir 281 straipsnius, yra konstatavęs: „Apie tai, kokia kaltės forma buvo padaryta nusikalstama veika, kaltininko tyčios turinį paprastai sprendžiama atsižvelgiant į objektyvias veikos padarymo aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo įrankius, būdą, nusikalstamų veikų intensyvumą, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo darymo metu, po jo padarymo ir pan.“[1] Pabrėžtina, kad teikiamais pakeitimais praktiškai eliminuojama subjektyvaus kriterijaus reikšmė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmogus, bylose; taip įstatymų leidėjas ribotų teismų diskreciją įvertinti faktinių aplinkybių visumą ir formaliai prisiimtų ne savo funkcijas. 6. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje, kuria Įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnis pildomas nauja 2 dalimi, išdėstytos naujos BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje derintini žodžiai „veiką“ ir „dėl kurio“. Be to, naujos BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje daroma nuoroda į BK 281 straipsnio 5 dalį, kuri baigiasi žodžiais „dėl kuriuo žuvo žmogus“, o pati naujos BK 281 straipsnio
pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK (jo 129, 135, 137, 138, 139, 252 straipsniuose) vartojama ne formuluotė „du ir daugiau žmonių“, o „du ar daugiau žmonių“. Naujos BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicija galėtų būti dėstoma taip: Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du ar daugiau žmonių“. 7.
pakeitimų esmėje atsisakytina žodžių „atitinkamai“ ir „viską“. 8. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiama, pernumeruojama ir naujai išdėstoma įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnio 2 dalis, kurioje pernumeruojamos paskutinės trys BK 281 straipsnio dalys. Įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnio 2 (pernumeravus – 4) dalis išdėstytina taip: „Buvusias 281 straipsnio 7, 8, 9 dalis laikyti atitinkamai 9, 10, 11 dalimis.“
„projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės“. Tačiau manytina, kad naujos nusikaltimo sudėties su sankcija laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų numatymas ir kitos nusikaltimo sudėties sankcijos žemutinės ir viršutinės ribų padidinimas atitinkamai 4 ir 5 metais laisvės atėmimo pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.“ Tačiau manytina, kad ir dėl aukščiau paminėto poveikio valstybės biudžetui, ir dėl to, kad siūlomas keisti baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas, yra būtina dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir minėtos 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2012.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-10-27 Nr. S- 2015-6476 Lietuvos Respublikos Seimui
220, 221, 272, 273, 281, 284 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XII-1871 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ir 126 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3678 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1871 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3679 (toliau – Projektai) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 2 d. projektams pateiktoms pastaboms. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. birželio 25 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas Nr. XII-1869 (kuris įsigalios nuo 2016 m. balandžio 1 d.), pažymime, kad turėtų būti rengiamas ir šio teisės akto nuostatų pakeitimo projektas. Taip pat atsižvelgdami į tai, kad projekto įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų, siūlome kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip biudžeto planuotoją, išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected]