Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 6.744 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.744 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.744 straipsnį ir išdėstyti taip:
„3. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvuiams arba vaikuiams, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rima Baškienė Vida Marija Čigriejienė Kazimieras Kuzminskas Dangutė Mikutienė Alma Monkauskaitė Viktorija Čmilytė-Nielsen Povilas Urbšys Irina Rozova Dalia Kuodytė Vytautas Antanas Matulevičius Remigijus Ačas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nesutarimai tarp paciento sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) ir paciento tėvų (įtėvių), jo pilnamečių vaikų esant dabartiniam teisiniam reguliavimui neretai užkerta kelią patiems artimiausiems žmonėms sužinoti apie paciento sveikatos būklę. Pvz. motina, tėvas ar pilnamečiai vaikai negali sužinoti informacijos apie komoje esančių ar į avariją patekusių vaikų/tėvų būklę, jei yra paciento sutuoktinis (sugyventinis, partneris) ir pastarasis nesutinka dalintis šia informacija. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra sąžiningas paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi šie žmonės yra vieni iš artimiausių, kuriems svarbi paciento sveikata. Projekto rengimą paskatino gyventojų prašymai pakeisti minėtą teisinį reguliavimą. Projekto tikslas – sudaryti galimybę patiems artimiausiems žmonėms, t.y. paciento tėvams ir pilnamečiams vaikams sužinoti apie paciento sveikatos būklę tais atvejais, kai pacientas raštiškai nėra įgaliojęs jokio kito asmens. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Civilinis kodeksas ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą yra sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektais siūloma numatyti, kad paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovais pagal įstatymą yra sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o taip pat ir paciento tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikų. Tuo eliminuojama sąlyga, kad paciento atstovais tėvai bei pilnamečiai vaikai gali būti tik tada, kai nėra sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio). Priėmus įstatymo pakeitimus bus suteikta galimybė tėvams bei pilnamečiams vaikams sužinoti savo vaikų bei tėvų sveikatos būklę ir išvengti šeimose kylančių konfliktų dėl minėtos informacijos suteikimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant projekte išdėstytų tikslų, keičiamos Civilinio kodekso bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pacientas“,
„atstovas“, „paciento sutuoktinis“, „ paciento sugyventinis (partneris)“,
„paciento tėvai“, „paciento vaikai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Rima Baškienė Vida Marija Čigriejienė Kazimieras Kuzminskas Dangutė Mikutienė Alma Monkauskaitė Viktorija Čmilytė-Nielsen Povilas Urbšys Irina Rozova Dalia Kuodytė Vytautas Antanas Matulevičius Remigijus Ačas
2015-10-23 Nr. XIIP-3669 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562
nustatyti, kad paciento nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovais pagal įstatymą būtų paciento sutuoktinis (sugyventinis, partneris), paciento tėvai arba paciento pilnamečiai vaikai, t.y. minėtu projektu siūloma nustatyti, kad tokio paciento atstovais pagal įstatymą tuo pačiu metu lygiais pagrindais galėtų būti ne vienas, o keli jam artimi asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad ir šiame projekte siūloma įtvirtinti analogišką nuostatą dėl atstovų pagal įstatymą, šiam projektui mutantis mutandis taikoma pastaba, išdėstyta Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3668). 2. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais:
ir žodžiai „straipsnio 3 dalį ir ją“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-21 Nr. S-2015-6306 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nr. VIII-1864 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3669 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto manome, kad Projektu siekiamo tikslo – patiems artimiausiems žmonėms suteikti informaciją apie paciento sveikatos būklę – turi būti siekiama ne keičiant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, tačiau atliekant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnis gali būti papildytas atitinkama dalimi, nustatančia, kad informacija apie pacientų, kurie nesugeba protingai vertinti savo interesų, sveikatos būklę suteikiama paciento sutuoktiniui (sugyventiniui, partneriui), paciento tėvams arba paciento pilnamečiams vaikams. Paminėtina, kad atstovavimo pagal įstatymą institutas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą suteikia daugiau teisių (pavyzdžiui, sudaryti atstovaujamojo asmens vardu sandorius) ir nustato tam tikrų pareigų (pavyzdžiui, veikti tik atstovaujamojo asmens interesais) nei vien tik suteikiama teisė susipažinti su informacija apie nesugebančio protingai vertinti savo interesų paciento būklę.
Todėl, jei įstatymu būtų numatytas daugiau nei vienas atstovas pagal įstatymą, kiltų įvairių neaiškumų, pavyzdžiui, kuris atstovas turėtų pirmenybę teisę prieš kitus atstovus arba kaip turėtų būti vertinami atstovų veiksmai, jei jie prieštarautų vieni kitiems. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]