Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Biudžeto pajamos – teisės aktuose nustatytos piniginės įplaukos į atitinkamą biudžetą: valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo, Rezervinio (stabilizavimo) fondo, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Garantinio fondo ar kito išteklių fondo.“
19 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „19. Išteklių fondas – valstybės, savivaldybės iždas, Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas, Garantinis fondas, taip pat pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Biudžeto pajamos – teisės aktuose nustatytos piniginės įplaukos į atitinkamą biudžetą: valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Privatizavimo fondo, Rezervinio (stabilizavimo) fondo, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Garantinio fondo ar kito išteklių fondo.“
19 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „19. Išteklių fondas – valstybės, savivaldybės iždas, Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas, Garantinis fondas, taip pat pagal atskirą įstatymą arba savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas fondas valstybės arba savivaldybių ištekliams kaupti ir naudoti, kuris laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, jei atitinka visus šiuos kriterijus:
1) įsteigtas tam tikroms valstybės arba savivaldybės funkcijoms atlikti;
2) jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
3) jo lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą šio fondo sąmatą naudojamos jo uždaviniams įgyvendinti.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 1 ir 9 straipsnių paKEITImo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“,
SAVIVALDYBių turto PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 pakeitimo įstatymo Nr. XII-792 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR
biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 13, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio PAKETIMO įstatymo, Lietuvos Respublikos VaLSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. i-2455 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo IR Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
paskatinusios priežastys, Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiamų Įstatymų projektų tikslas – sparčiau kaupti būtinus rezervus, kurių pagrindinė paskirtis būtų finansuoti viešąsias paslaugas kilus ekonominiam sunkmečiui, taip išvengiant skolos augimo ar ją sumažinant.
Šiam tikslui pasiekti stiprinamas Rezervinis (stabilizavimo) fondas, suformuojant jo teisinį pagrindą ir numatant papildomus fondo finansavimo šaltinius, įvertinus mažėjančias valstybės turto privatizavimo apimtis. Dėl to keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymas, taip pat nauja redakcija išdėstomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatai, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. viii-480 pakeitimo įstatymas ir kiti susiję teisės aktai. Siūlomais pakeitimais numatoma, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą įplauks daugiau lėšų iš papildomų (nei šiuo metu numatyta) finansavimo šaltinių. Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų projekte nustatyti finansavimo šaltiniai iš valstybės per ilgą laiką sukaupto turto efektyvaus naudojimo pajamų, t. y. kiekvienais metais į Rezervinį (stabilizavimo) fondą bus pervedama iš valstybės biudžeto 50 procentų gautų lėšų: įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, valstybei priklausančių akcinių bendrovių sumokėtų dividendų, pardavus viešo aukciono būdu valstybės nekilnojamąjį turtą bei kitus nekilnojamuosius daiktus, pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Taip pat numatomi papildomi šaltiniai: Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyti pervesti į fondą perteklinio valstybės biudžeto asignavimai bei šiame įstatyme numatyti pervesti į fondą asignavimai. Tai užtikrins reguliarų pinigų srautą į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.
Konkretūs šaltiniai numatyti Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų projekte, o jų sumos tvirtinamos sąmatoje. Siekiant efektyvesnio laikinai laisvų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų valdymo minėtame nutarime keičiama nuostata dėl galimų investavimo priemonių (naujoji nuostata analogiška kitų valstybės nebiudžetinių fondų laikinai laisvų lėšų valdymo nuostatoms). Numatoma, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos esant poreikiui galės būti naudojamos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka nustačius išskirtines aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, išskirtinės aplinkybės yra nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis. Išskirtinės aplinkybės laikomos nustatytomis ar atšauktomis, kai kontrolės institucija (Valstybės kontrolė) paskelbia išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Taip pat numatoma nauja fondo lėšų panaudojimo (grąžintinai) galimybė, kai lėšos ad hoc atvejais būtų reikalingos siekiant vykdyti Europos Sąjungos politiką ir
(arba) su tuo susijusias sutartis ar susitarimus, kaip, pavyzdžiui, užtikrinti kredito linijos suteikimą Bendros pertvarkymo valdybos valdomam Bendram pertvarkymo fondui pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą[1] ir Tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo[2].
Tačiau yra numatyta, kad, paskutinių praėjusių metų faktiniam valdžios sektoriaus skolos lygiui viršijus 45 procentus bendrojo vidaus produkto ir
(arba) paskutinių praėjusių metų Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidutinei svertinei palūkanų normai (skaičiuojamai pagal nominaliąją visų ilgesnės nei vienų metų trukmės skolinimosi priemonių trukmę) viršijus nominalų 6 procentų lygį, Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų 5 punkto 1–6 papunkčiuose nurodytos lėšos einamaisiais metais (nuo to momento, kai sužinomi anksčiau paminėti faktai) nekaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde ir paliekamos valstybės biudžete Lietuvos Respublikos finansų ministro sprendimu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis numatoma Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo projekte. Šiuo metu veikiančio Rezervinio (stabilizavimo) fondo veiklos tęstinumas yra išlaikomas, tačiau atsisakoma nuostatų dėl jo steigimo Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatyme ir perkeliama į Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymą, kuris reglamentuoja valstybės pinigų fondų steigimą. Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr.
I-712 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹skirsniu įstatymo projekte siūloma įstatymą papildyti ketvirtuoju¹skirsniu ,,Rezervinis (stabilizavimo) fondas“, kuriame nustatoma Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis, įskaitant naują aukščiau nurodytą lėšų panaudojimo tikslą, nuostatų tvirtinimas, valdymas ir investavimas. Atsižvelgiant į pastaraisiais metais mažėjančias privatizavimo apimtis atsisakoma galiojančių nuostatų, susijusių su Privatizavimo fondu, todėl šis fondas naikinamas. Pardavus didžiuosius objektus ankstesniais metais, dabar privatizuojami smulkūs objektai, todėl mažėja privatizavimo pajamos (2009 metais į privatizavimo fondą buvo gauta 217,6 mln. eurų pajamų, 2010 metais – jau tik 10,8 mln. eurų, 2012 metais –3,5 mln. eurų, 2013 metais –3,6 mln. eurų,
apie 23,6 procento kasmet gautų privatizavimo pajamų teko valstybės turo fondui privatizavimo išlaidoms padengti. Numatoma, kad panaikinus Privatizavimo fondą privatizavimo lėšos, gautos pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, bus pervedamos į valstybės biudžetą, iš kurių 50 procentų pervedama į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Siekiant konsoliduoti Privatizavimo fonde esančias lėšas į Rezervinį (stabilizavimo) fondą numatoma, kad įsigaliojus šiems įstatymams sukauptos lėšos bus pervestos į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymo Nr.
XII-792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad iš valstybės nekilnojamojo turto ir akcijų privatizavimo sandorių, sudarytų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2014 m. spalio 1 d.), gautos lėšos, išskyrus lėšas, gautas už valstybinės žemės, priskirtos privatizavimo objektams, pardavimą, būtų pervedamos į valstybės biudžetą, o lėšos už valstybinės žemės pardavimą pervedamos į valstybės biudžetą ir savivaldybėms, kurių teritorijose buvo parduotas žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu teisinis reguliavimas (sutartys, privatizavimo programos ir pan.) nekeičiamas, tik siekiama sureguliuoti lėšų, gautų už parduotus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus, paskirstymą, t. y. 50 procentų numatoma pervesti į valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidas. Šiuo metu lėšos, gautos už parduotus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus, paskirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.5 papunkčiu. 2015 m. rugsėjo 30 d. užregistruota už žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems objektams, gautina 6 mln. eurų suma. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus (toliau – valstybės turtas), atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir išlaidas, patirtas suformuojant žemės sklypus, priskirtus parduodamam nekilnojamajam turtui, arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, būtų pervedamos į valstybės biudžetą (iš kurių 50 procentų pervedama į Rezervinį (stabilizavimo) fondą). Pažymime, kad ekspertų paslaugoms apmokėti ar teismo sprendimams vykdyti reikalingos lėšos planuojamos valstybės biudžete, nes jos neįtraukiamos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį. Ekspertų paslaugomis privatizavimo institucija gali pasinaudoti arba nepasinaudoti, tai nėra prievolė, tik galimybė esant poreikiui pasitelkti išorės pagalbą. Privatizavimo objektų sąraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
privatizavimo institucija turi visas galimybes įvertinti, kurios įmonės akcijas privatizuojant reikės ekspertų paslaugų, numatyti lėšų poreikį šioms paslaugoms pirkti, įtraukti šių paslaugų pirkimą į atitinkamų metų institucijos viešųjų pirkimų suvestinę ir kreiptis valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo nustatyta tvarka dėl šių lėšų poreikio numatymo atitinkamų metų valstybės biudžete. Panaši situacija yra vykdant teismų sprendimus.
Privatizavimo institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliota atstovauti valstybei teismuose dėl privatizavimo sandorių, kai yra aiškus įsiteisėjęs teismo sprendimas, jį vykdyti turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka – iš savo lėšų vykdo nedelsdama arba organizuoja jo vykdymą, prašydama numatyti (skirti) lėšų iš valstybės biudžeto ar Vyriausybės rezervo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad ekspertų paslaugoms apmokėti ar teismo sprendimams vykdyti reikalingos lėšos yra nenuolatinio pobūdžio, lengvai planuojamos ir gali būti numatytos bendra biudžeto planavimo tvarka atitinkamų metų biudžete. Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. viii-480
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui dengiamos šios išlaidos: ekspertų (patarėjų) paslaugoms apmokėti; įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriais valstybė arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įpareigoti grąžinti iš privatizavimo sandorių valstybės gautas lėšas, vykdyti. Taip pat šiame straipsnyje numatoma, kad pardavus savivaldybėms priklausančias akcijas pajamos iš privatizavimo sandorių būtų pervedamos į savivaldybių biudžetus. Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatyme atsisakoma vieno iš Garantinio fondo lėšų šaltinio, t. y Privatizavimo fondo lėšų. Garantinio fondo įstatymui įgyvendinti Privatizavimo fondo lėšos nebuvo skirtos daugiau kaip 10 metų. Garantiniam fondui sudaryti yra pakankamai surenkama lėšų iš darbdavių įmokų – 0,2 proc. nuo priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, be to, nuo
procento.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti Privatizavimo fondo šaltinio, nes Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra finansuojama iš valstybės biudžeto, o priėmus įstatymo pataisas ir toliau ši programa bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Be to, šiuos pakeitimus paskatino tai, kad procentinis akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, skyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsniui, kuriame nurodyta, kad valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų, ir riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas Kituose parengtuose Įstatymų projektuose atsisakoma galiojančių įstatymų nuostatų, kurios susijusios su Privatizavimo fondu arba yra neveikiančios ar kurioms įgyvendinti naudojamos Privatizavimo fondo lėšos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130) Ūkio sektorių skyriaus (vedėjas – Antanas Makaveckas, tel. 239 0190) vyriausioji specialistė – Gražina Sakalauskienė, tel. 239 0192. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymas Nr.
I-712 Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pinigų fondai gali būti steigiami tik priėmus atitinkamą valstybės pinigų fondo įstatymą. Valstybės pinigų fondų steigėjų ir valdytojų teises ir pareigas kaupiant bei valdant šių fondų lėšas ir atskaitomybę už efektyvų ir racionalų jų naudojimą nustato atitinkami valstybės pinigų fondų įstatymai ir šių fondų nuostatai. Seimo nutarimas Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ Nutarime nustatyta, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas sudaro Privatizavimo fondo lėšų dalis pagal Seimo patvirtintą Privatizavimo fondo lėšų sąmatą. Lėšos į Rezervinį (stabilizavimo) fondą iš Privatizavimo fondo pervedamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos tvarką. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas Nr. VIII-480 Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad privatizavimo lėšos, gautos pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą, o pardavus savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas lėšos pervedamos į savivaldybių specialiąsias sąskaitas. Be to, nurodoma, kam Privatizavimo fondo lėšos yra naudojamos. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymas Nr. XII-792 Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto (ne akcijų) privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. į Privatizavimo fondo sąskaitą.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII-729 Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad viešo aukciono organizatoriaus lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą.
Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad viešo aukciono organizatoriaus lėšos, gautos pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Lėšos, gautos pardavus savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse (jeigu tokios sudaromos) dėl savivaldybės turto pardavimo nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą. Biudžeto sandaros įstatymas Nr.
I-430 Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi per Privatizavimo fondą ir savivaldybių privatizavimo fondus, o 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pajamos, gaunamos įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nepriskiriamos valstybės biudžeto lėšoms. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pajamos, gaunamos įstatymų nustatyta tvarka privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir pardavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nepriskiriamos savivaldybių biudžeto lėšoms. Įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad patvirtintus biudžetus ir savivaldybių privatizavimo fondo sąmatas savivaldybių administracijų direktoriai pateikia Finansų ministerijai. Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926 Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Privatizavimo fondo lėšos yra Garantinio fondo lėšų dalis. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymas Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) gali būti teikiama iš Privatizavimo fondo lėšų ir 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus. Labdaros ir paramos įstatymas Nr. I-172 Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Privatizavimo fondo lėšos negali būti labdaros ir paramos dalyku. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas Nr. X-1212 Pagal įstatymo 2 straipsnio sąvokas (biudžeto pajamos, iždo fondas) Privatizavimo fondas yra laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų pakeitimus bus racionaliau sprendžiama šio fondo lėšų panaudojimo galimybė susidarius sunkmečiui
Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka nustačius išskirtines aplinkybes. Be to, Rezervinį (stabilizavimo) fondą sudarys papildomi lėšų šaltiniai: 50 procentų faktiškai įmokėtų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą lėšų, gautų įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus; 50 procentų faktiškai įmokėtų į valstybės biudžetą dividendų; 50 procentų faktiškai įmokėtų į valstybės biudžetą lėšų, gautų viešo aukciono būdu, įstatymų nustatyta tvarka pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą bei kitus nekilnojamuosius daiktus; 50 procentų faktiškai įmokėtų į valstybės biudžetą lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytos pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą perteklinio valstybės biudžeto lėšos; kitos Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytos pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą lėšos. Priėmus Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų pakeitimus ir Valstybės iždo įstatymo Nr.
I-712 1 ir 9 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju¹skirsniu įstatymą efektyviau bus investuojamos laikinai laisvos Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos, nes šiuo metu šio fondo nuostatuose nustatytas investavimo priemonių sąrašas yra siauresnis, negu numatyta Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse, todėl sprendimai dėl šių lėšų investavimo bus priimami finansų ministro nustatyta tvarka. Priėmus Biudžeto sandaros įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimus bus nustatyta, kad mažėjančios pajamos, gautos iš valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo, būtų konsoliduojamos valstybės arba savivaldybių biudžetuose, taip būtų efektyviau užtikrinamas šių lėšų naudojimas ir kontrolė. Tačiau neribojama savivaldybių teisė pačioms privatizuoti savo turtą, todėl savivaldybėms paliekama teisė turėti privatizavimo instituciją, kuri yra savivaldybės struktūrinis padalinys ir per jį lėšos nėra perskirstomos. Priėmus Įstatymų projektus bus panaikintas Privatizavimo fondas, tai įgalins sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl apskaitos, konsolidavimo bei sąskaitų tvarkymo. Akcijų privatizavimo ir nekilnojamojo turto pardavimo lėšos, išskyrus lėšas, gaunamas pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą, atliekant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, bus pervedamos į valstybės biudžetą, o savivaldybių pajamos iš privatizavimo ir pardavimo sandorių – į savivaldybių biudžetus. Teigiamas rezultatas, kad pajamos, gautos privatizavus ir pardavus valstybės turtą, bus naudojamos Rezerviniam (stabilizavimo) fondui papildyti ir valstybės biudžeto reikmėms finansuoti pagal atitinkamas biudžeto programas. Privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, pervedamos į savivaldybės biudžetą.
Skirtingai nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, kai Privatizavimo fondo lėšos tais metais metų eigoje gali būti skiriamos pagal atskirus Vyriausybės sprendimus, naujasis reguliavimas nustato, kad lėšos bus perskirstomos per valstybės biudžetą. Taip bus užtikrinamas efektyvesnis biudžeto išteklių planavimas, apskaita, kontrolė ir valdymas vadovaujantis bendrosiomis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis ir principais. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusius teisės aktus. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymų projektų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, teikiamų Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Rezervinio (stabilizavimo) fondo pajamoms. Pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad į Rezervinį (stabilizavimo) fondą pagal siūlomą tvarką patektų apie 50 mln. eurų kasmet. Todėl priklausomai nuo to, kiek atitinkamais metais bus privatizuota ir (ar) parduota valstybės turto, tiek bus papildytas Rezervinis (stabilizavimo) fondas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Privatizavimo fondo lėšos“.
ir paaiškinimai Nėra. [1] 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 [2] 2014 m. gegužės 21 d. ES valstybių narių (išskyrus Jungtinę Karalystę ir Švedijos Karalystę) pasirašytas susitarimas dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 99
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento l. e. p. direktorė Sigita Rojutė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Danguolė Krištopavičienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento vyresnysis patarėjas Augustas Ručinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
atskaitomybės įstatymo Nr.
X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3646. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Gintaras Tamošiūnas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
IR FINANSŲ komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 109-P-37
Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Audito komitetas 2015-11-04 Pritarti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3646. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3646 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bartkevičius, Andrius Kubilius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius