Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
29 straipsnio 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4. Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Privalomąsias technines apžiūras atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. Įmonės, atliekančios privalomąsias technines apžiūras tik N₃ ir O₄ kategorijų transporto priemonėms turi būti akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos prezidentas Teikia: Seimo nariai Arvydas Mockus Pranas Žeimys (pasirašė 2015-10-20)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
ir uždaviniai Didėjant konkurencijai kelių transporto rinkoje bei esant nepalankiai geopolitinei situacijai Lietuvos transporto įmonės susiduria su naujais iššūkiais. Sėkmingos konkurencijos užsienio šalių rinkose kliūtimi yra monopolizuotos techninės apžiūros paslaugos, kurios iki šiol nėra pritaikytos įmonėms, eksportuojančioms transporto paslaugas. Dėl blogo techninių apžiūrų prieinamumo ir laiko sugaišto eilėse ir pakeliui į techninės apžiūros atlikimo vietą vežėjai patiria nuostolius. Vežėjams taip pat primetama papildomos rizikos našta už sugadintą patikros įrangą kai tikrinamos pakrautos transporto priemonės. Techninės apžiūros centrai neužtikrina adekvataus paslaugos prieinamumo, o dėl galiojančių apribojimų techninės apžiūros sistemos nepasiekia investicijos į techninius pajėgumus, o ir esama įranga, kuria disponuoja vežėjai, nepanaudojama techninėms apžiūroms atlikti. Dėl prastovų, tuščios ridos, prarastų užsakymų šakos nuostoliai yra nepagrįstai dideli. Esama techninės apžiūros sistema nepajėgi užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą transporto įmonėms. Lietuvoje privalomosios techninės apžiūros sistema pradėta kurti 1993 m., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 418 techninių apžiūrų organizavimą ir priežiūrą perdavus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Pagal nutarimo nuostatas Kontrolės funkcija buvo deleguota vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms, kurios negali atlikti jokių kitų funkcijų. Lietuvos teritorija buvo suskaidyta į 10 zonų. 1994-1995 m. kiekvienoje zonoje buvo įsteigti techninių apžiūrų centrai. Šiuo metu tarp 10 skirtingų įmonių nėra realios konkurencijos, nes kiekvienoje tų zonų apžiūras atlieka vienos įmonės padaliniai.
Apžvelgus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, reglamentuojančias privalomąją techninę apžiūrą, akivaizdu, kad Europos Komisija numato galimybę techninės apžiūros funkcijai organiškai įsilieti į
„Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos
kūrimą“. Tai turėtų atsispindėti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuojančiuose techninės apžiūros veiklą. Teisinis reglamentavimas Lietuvoje riboja galimybes atlikti transporto priemonės apžiūrą „paprastai, greitai ir nebrangiai, tuo pačiu veiksmingai užtikrinant šios direktyvos tikslus“, paminėtus PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOJE 2009/40/EB ir ją pakeitusioje EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOJE 2014/45/ES. Tai mažina transporto industrijos, o tuo pačiu ir valstybės konkurencingumą. Svarbu pastebėti, kad EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2014/45/ES 34 straipsnis numato galimybė atlikti techninę apžiūra įmonėms remontuojančioms automobilius: “(34) atlikdami techninę apžiūrą kontrolieriai turi veikti nepriklausomai ir jų sprendimai neturėtų būti paveikti interesų konflikto, įskaitant ekonominę arba asmeninę naudą. Todėl kontrolierių atlyginimas neturėtų būti tiesiogiai susietas su techninės apžiūros rezultatais. Turėtų būti įmanoma valstybėms narėms nustatyti reikalavimus, susijusius su veiklos atskyrimu arba įgalioti privačiąją įstaigą atlikti transporto priemonių technines apžiūras ir remontą, įskaitant tų pačių transporto priemonių, jeigu priežiūros institucija įsitikino, kad užtikrinamas aukštas nešališkumo lygis”. Šios rekomendacijos, tenkinančios techninių apžiūrų sistemas, seniai veikia Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje.
Kitos valstybės, tokios kaip Švedija, Vokietija, Estija - jas modernizuoja Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinis standartas, nustatantis reikalavimus kontrolės įstaigoms LST ISO/IEC 17020 numato galimybę atlikti techninę apžiūrą įmonėms, remontuojančioms ir eksploatuojančioms automobilius. Valstybės kontrolė taip pat pažymi, kad techninių apžiūrų sistemoje yra taikomas nepagrįstas konkurencijos ribojimas: „Valstybinės techninės apžiūros teikimas nepasižymi tokia ypatinga specifika, kad joje negali veikti daugiau nei keletas ūkio subjektų ar kad tik vienas ūkio subjektas tam tikroje teritorijoje gali neterminuotai teikti šią paslaugą“ (Konkurencijos taryba 2013 lapkričio 20. d. raštas Nr. 2.30-25). Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2013 metų veiklos ataskaitoje nustatė, kad kai kurios techninės apžiūros reglamentavimo nuostatos „iš anksto užkerta kelią kitoms įmonėms, išskyrus asociacijos „Transeksta“ narius, pretenduoti į naujas techninės apžiūros atlikimo darbo vietas“. Daugiau kaip prieš 20 metų sukurtos sistemos modelis nebetenkina tarptautinių krovinių vežėjų poreikių, mažina jų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje bei neatitinka tendencijų vyraujančių pažangiose Europos šalyse. Siūlomų pakeitimų tikslas - leisti įmonėms, tenkinančioms privalomos techninės apžiūros atlikimui keliamus techninius ir administracinius reikalavimus, atlikti privalomą techninę apžiūrą savo transporto priemonėms (sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 12 tonų ir priekaboms, kurių bendroji masė didesne nei 10 tonų). Pateikti siūlymai sudaro prielaidas racionaliam kelių transporto sistemos funkcionavimu i, techninės apžiūros paslaugų prieinamumui ir efektyvumui didinti. Racionali techninės apžiūros sistema turėtų didinti mūsų transporto verslo ir valstybės konkurencingumą.
Techninės apžiūros sistema turėtų būti moderni ir efektyvi, skatinanti registruoti ir techniškai prižiūrėti tarptautinių vežimų transporto priemones Lietuvoje, tokiu būdu išsaugant darbo vietas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai: Arvydas Mockus, Pranas Žeimys, Eligijus Masiulis. 3. Projektu siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Reikalavimus įmonėms, atliekančioms privalomąją techninę apžiūrą, šiuo metu nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3-375 „Dėl Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabių privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams patvirtinimo“. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-20042 29 straipsnis papildomas nuostata, kad įmonės, atliekančios technines apžiūras N₃ ir O₄ kategorijų transporto priemonėms turi būti akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. Įgyvendintos įstatymo nuostatos:
Rytus. Kai kurie vežėjai svarsto perkelti technines bazes į veiklos šalis. Modernizuota techninės apžiūros sistema skatins išlaikyti Lietuvoje techninio aptarnavimo bazes, darbo vietas, lietuvišką automobilių registraciją. Nuostatos nepaveiks esamos techninės apžiūros sistemos.
Jos įgalins transporto įmones, turinčias savo remonto ir techninio aptarnavimo bazes, vykdyti techninę apžiūrą ir darnią techninės apžiūros sistemos plėtrą. Kai kurios jų jau šiandien yra akredituotos pagal LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus kontrolės įstaigoms. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialiniai aplinkai, viešajam administravimui. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, sistema pasidarys skaidresnė, pagerės paslaugų prieinamumas, sumažės galimybė asmenims būti paveiktiems korupcijos ar kitų neskaidrių faktorių. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymo nuostatos didins transporto įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Skatins įmonės išlaikyti Lietuvoje remonto centrus, išsaugant darbo vietas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamus projektus
punkte nurodytus teisės aktus
norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms. Projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų atitiktis Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytai tvarkai Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 10. Projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Kas ir kada turėtų parengti įstatymų lydimuosius aktus, šių aktų metmenys (jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų) Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti nereikės rengti įstatymo įgyvendinimo aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti. Ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą iniciavo ir parengė – Seimo nariai: Arvydas Mockus, Eligijus Masiulis, Pranas Žeimys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Techninė apžiūra“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo nariai: Arvydas Mockus Eligijus Masiulis Pranas Žeimys
RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2015-10-19 Nr. XIIP-3622 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
didesnė nei 12 tonų ir priekaboms, kurių bendroji masė didesnė nei 10 tonų). Taip pat teigiama, jog pateikti siūlymai sudarytų prielaidas racionaliam kelių transporto sistemos funkcionavimui, techninės apžiūros paslaugų prieinamumui ir efektyvumui didinti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, o techninių apžiūrų srityje numatyta pareiga Susisiekimo ministerijai nustatyti reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, manytume, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Projektas taisytinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
Respublikos“ ir „Įstatymas“ reikėtų rašyti atskirose eilutėse;
aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą turėtų būti keičiami Susisiekimo ministro patvirtinti reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas atskira struktūrine dalimi, pasiūlant susisiekimo ministrui priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastaroji dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas tam, kad būtų teisinis pagrindas iki įstatymo įsigaliojimo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I.Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E.Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-13 Nr. S-2015-6080 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3622 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII‑2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3622 (toliau
Projektu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punktą siūloma keisti nustatant, kad privalomąsias technines apžiūras N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms galėtų atlikti įmonės, akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020
„Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. Manome, kad
tokia Projektu siūloma nuostata, vadovaujantis 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (toliau – Direktyva 2009/40/EB) 2 straipsniu, iš esmės yra galima. Vis dėlto, iš Projektu siūlomos nuostatos susidaro įspūdis, kad nurodytos įmonės galės atlikti visų N3 ir O4 kategorijoms priklausančių transporto priemonių technines apžiūras. Kita vertus, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra leisti įmonėms, tenkinančioms privalomos techninės apžiūros atlikimui keliamus techninius ir administracinius reikalavimus, atlikti privalomą techninę apžiūrą savo transporto priemonėms. Dėl to Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti konkrečiai nurodyta, ar Projekto tikslas, be leidimo įmonėms atlikti savo transporto priemonių techninę apžiūrą, yra ir leidimo įmonėms atlikti ne joms priklausančių transporto priemonių techninę apžiūrą suteikimas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad tokios įmonės, kurios atliks sau priklausančių transporto priemonių techninę apžiūrą, gali patekti į interesų konfliktą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad turėtų būti įvertinta, ar šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio
transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams“ nuostatos nustato pakankamus saugiklius, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta. Taip pat pastebime, kad 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (ši direktyva į valstybių narių nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d., o pradėta taikyti nuo
kontrolieriams yra nustatytas draudimas patekti į interesų konfliktą, kad atitinkamos valstybės narės arba kompetentingos institucijos būtų užtikrintos, jog bus garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis. Todėl, kaip minėta, turi būti įvertintos šiuo metu galiojančios priemonės ir turi būti užtikrinta, kad minėtais atvejais interesų konfliktas nekils. Galiausiai paminėtina, kad dabar galiojančios Direktyvos 2009/40/EB 2 straipsniu nustatyti analogiški reikalavimai užtikrinti objektyvumą bei aukštą kokybę ir tais atvejais, kai atliekančios technines apžiūras įmonės tuo pačiu metu teikia transporto priemonių remontą. Todėl ir šiais atvejais turėtų būti užtikrinta, kad interesų konfliktas nekils.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Susisiekimo viceministras A. Žvaliauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius G. Jakubauskas, vyr. specialistas D. Bial, asociacijos
„Transeksta“ prezidentas R. Didžiokas, asociacijos „Transeksta“ direktorius G. Šlėderis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikslas - leisti įmonėms, tenkinančioms privalomos techninės apžiūros atlikimui keliamus techninius ir administracinius reikalavimus, atlikti privalomą techninę apžiūrą savo transporto priemonėms (sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 12 tonų ir priekaboms, kurių bendroji masė didesnė nei 10 tonų).
Taip pat teigiama, jog pateikti siūlymai sudarytų prielaidas racionaliam kelių transporto sistemos funkcionavimui, techninės apžiūros paslaugų prieinamumui ir efektyvumui didinti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, o techninių apžiūrų srityje numatyta pareiga Susisiekimo ministerijai nustatyti reikalavimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, manytume, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
taisytinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
Projektą siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-10-19 3.
Atsižvelgiant į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą turėtų būti keičiami Susisiekimo ministro patvirtinti reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, projekto 2 straipsnis turėtų būti papildytas atskira struktūrine dalimi, pasiūlant susisiekimo ministrui priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastaroji dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas tam, kad būtų teisinis pagrindas iki įstatymo įsigaliojimo rengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiais ,,ir įgyvendinimas“. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-10-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII 2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3622 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas:
Projektu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punktą siūloma keisti nustatant, kad privalomąsias technines apžiūras N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms galėtų atlikti įmonės, akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020
„Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. Manome, kad
tokia Projektu siūloma nuostata, vadovaujantis 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (toliau – Direktyva 2009/40/EB) 2 straipsniu, iš esmės yra galima. Vis dėlto, iš Projektu siūlomos nuostatos susidaro įspūdis, kad nurodytos įmonės galės atlikti visų N3 ir O4 kategorijoms priklausančių transporto priemonių technines apžiūras.
Kita vertus, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra leisti įmonėms, tenkinančioms privalomos techninės apžiūros atlikimui keliamus techninius ir administracinius reikalavimus, atlikti privalomą techninę apžiūrą savo transporto priemonėms. Dėl to Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti konkrečiai nurodyta, ar Projekto tikslas, be leidimo įmonėms atlikti savo transporto priemonių techninę apžiūrą, yra ir leidimo įmonėms atlikti ne joms priklausančių transporto priemonių techninę apžiūrą suteikimas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad tokios įmonės, kurios atliks sau priklausančių transporto priemonių techninę apžiūrą, gali patekti į interesų konfliktą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad turėtų būti įvertinta, ar šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 3-375 „Dėl Reikalavimų įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimų darbuotojams“ nuostatos nustato pakankamus saugiklius, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta. Taip pat pastebime, kad 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (ši direktyva į valstybių narių nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d., o pradėta taikyti nuo
kontrolieriams yra nustatytas draudimas patekti į interesų konfliktą, kad atitinkamos valstybės narės arba kompetentingos institucijos būtų užtikrintos, jog bus garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis.
Todėl, kaip minėta, turi būti įvertintos šiuo metu galiojančios priemonės ir turi būti užtikrinta, kad minėtais atvejais interesų konfliktas nekils. Galiausiai paminėtina, kad dabar galiojančios Direktyvos 2009/40/EB 2 straipsniu nustatyti analogiški reikalavimai užtikrinti objektyvumą bei aukštą kokybę ir tais atvejais, kai atliekančios technines apžiūras įmonės tuo pačiu metu teikia transporto priemonių remontą. Todėl ir šiais atvejais turėtų būti užtikrinta, kad interesų konfliktas nekils. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija Transeksta 2015-10-30 Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ susipažino su Seimo narių A. Mockaus, P. Žeimio ir E. Masiulio pateiktu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kelias įstatomo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo projektu Nr. XIIP-3622. Pagrindinis šio įstatymo projekto pakeitimų motyvas - pakeisti techninės apžiūros sistemą taip, kad valstybinę (privalomąją) techninę apžiūrąN3 ir 04 kategorijų transporto priemonių galėtų vykdyti transporto įmonės užsiimančios krovinių pervežimu.
Projekto teikėjai teigia, kad Lietuvos techninės apžiūros sistema yra pasenusi, nemoderni, neefektyvi ir netenkinanti tarptautinių krovinių vežėjų poreikių bei neatitinka vyraujančių tendencijų pažangiose Europos šalyse. Mūsų įsitikinimu yra priešingai. Lietuvos techninės apžiūros sistema yra viena iš geriausių Europos Sąjungoje. Tai pripažįsta ir Vokietijos TU V sistemos, kuri veikia jau virš 140 metų, vadovai, Suomijos, Švedijos, Danijos, Latvijos šalių transporto priemones tikrinančių organizacijų specialistai, kurie lankosi Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijoje ir semiasi patirties. Labai panaši techninės apžiūros sistema kaip ir Lietuvoje yra Belgijoje - ją sudaro 10 privačių TA veikla užsiimančių įmonių, kurios kiekviena veikia savo zonoje. Sistema veikia jau 80 metų ir jos keisti neketinama. Lietuvos TA sistema atitinka ES direktyvų reikalavimus yra lengvai prieinama (atstumas tarp TA stočių iki 30 km), greita, nebrangi (paslaugos pigiausios tarp ES šalių), valstybės valdoma ir kontroliuojama. Visos TA įmonės turi A tipo kontrolės įstaigos (aukščiausias lygis) statusą pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020:2005. Įmonės, siekdamos gerinti klientų aptarnavimą, diegia informacines technologijas, kad Transporto priemonių valdytojai išvengtų prastovų pagrindinėse TA stotyse. Transporto priemonių valdytojams sudaroma galimybė iš anksto užsirašyti į techninę apžiūrą internetu ar telefonu. Atsižvelgiant į transporto įmonių poreikius, tais atvejais, kada tos įmonės turi pagrindines, atitinkančias reikalavimus, technines tikrinimo priemones, TA įmonių specialistai, gavę Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą, jų transporto priemones tikrina vietose (ten įsteigtose TA stotyse).
Taip daugelį metų dirbama Vilniaus autobusų parke, Pirmajame ir Antrajame troleibusų parke, Kauno autobusų parke. Toks modelis taikomas Vokietijos, Švedijos techninės apžiūros įmonėse, kai techninės apžiūros kontrolieriai vyksta į remonto ar serviso įmones ir atlieka techninę apžiūrą tose įmonėse. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu tikrinamos techninės galimybės, kad Klaipėdos TAC specialistai galėtų tikrinti AB „Vlantana“ transporto priemones jų įmonėje. Nagrinėjama galimybė, kad Klaipėdos TAC šioje įmonėje galėtų įrengti techninės apžiūros technologinę liniją su viena darbo vieta, kurią perkeltų iš Klaipėdos techninės apžiūros centro. Norime pažymėti, kad Valstybinė (privalomoji) techninė apžiūra yra neatsiejamai susijusi su viešuoju interesu ir saugumo užtikrinimu transporto srityje, todėl mes esame įsitikinę, kad šią funkciją turi vykdyti nešališkos, nesusiję, nepriklausomos tikrinančios organizacijos, turinčios A tipo kontrolės įstaigos statusą pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020:2005, kurį palaiko visos Lietuvos TA įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. apibrėždamas saugaus eismo principus nurodo, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, o to paties įstatymo
kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje. Tik valstybei vykdant ir/ar kontroliuojant techninių apžiūrų atlikimą galima užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą šioje srityje ir visuomenės saugumą.
Asociacija mano, kad leidus technines apžiūras (N3 ir 0 4 kategorijų transporto priemonių) vykdyti ir transporto įmonėms atsirastų šios negatyvios pasekmės:
techninės apžiūros metu priimamų sprendimų nepriklausomumo ir sąžiningumo. Gali būti taip, kad transporto įmonės, taupydamos transporto priemonių remontui reikalingas lėšas, vers vairuotojus dirbti su techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis. 2. Padidėjus techninę apžiūrą atliekančių įmonių skaičiui bei technines apžiūras leidus vykdyti transporto įmonėms valstybė turės papildomai skirti lėšų kontrolės institucijoms, siekiant užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir aukštą kokybę. 3. Techninės apžiūros stočių skaičiaus augimas padidintų vis naujų korupcijos židinių atsiradimo tikimybę ir tai labai apsunkintų korupcijos prevencijos vykdymą. 4. Išaugus TA įmonių skaičiui, sumažėtų esamų TA įmonių pajamos, dėl to bus sudėtinga išlaikyti vieningą techninės apžiūros informacinę sistemą, kuria naudojasi ir valstybės institucijos bei aukštą technologinį lygį ir žemą techninės apžiūros kainą. 5. Techninės apžiūros įmonės, dirbančios pagal griežtai Susisiekimo ministerijos reglamentuojamą tvarką dėl TA apimčių sumažėjimo bei įvertinus jų veiklos apribojimus, kuriuos nustato A tipo kontrolės įstaigos statusas, negalės efektyviai panaudoti turimų gamybinių pajėgumu (technologinės linijos nėra pritaikytos atlikti transporto priemonių remontą), patirs didelių nuostolių ir negalės investuoti į tolesnį TA proceso modernizavimą ir geresnį klientų aptarnavimą. 6. Projektu siūlomi pakeitimai iš esmės keistų galiojančią Lietuvos techninės apžiūros sistemą. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1571 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3622 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūloma nustatyti, kad įmonės, atliekančios tik N3 ir O4 kategorijų transporto priemonių privalomąsias technines apžiūras, turi būti akredituotos kaip B tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. B tipo kontrolės įstaigos veikla gali būti susijusi su tikrinamų objektų projektavimu, gamyba, tiekimu, montavimu, naudojimu ar priežiūra. Be to, Įstatymo projekte siūloma teisinio reguliavimo priemonė leistų įmonėms vežti krovinius ir (ar) remontuoti transporto priemones, taip pat atlikti savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą. Būtina pažymėti, kad argumentus, kodėl nepritariama pasiūlymui leisti transporto priemonių remonto įmonėms atlikti privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė išdėstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1242 „Dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-731“, pateikdama išvadą dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-731.
XIIP-731. Be to, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, ne tik transporto priemonių remonto įmonės, bet ir krovinius vežančios įmonės būtų suinteresuotos savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros išvadomis, tai yra kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, būtų sudėtinga užtikrinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL 2014 L 127, p. 51), kuri į Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d., o pradėta taikyti nuo 2018 m. gegužės 20 d., 13 straipsnio 4 dalyje atliekantiems techninę apžiūrą kontrolieriams draudžiama patekti į interesų konfliktą, kad atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės arba kompetentingos institucijos būtų užtikrintos, jog bus garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis. Be to, užtikrinti privalomosios techninės apžiūros aukštą kokybę ir objektyvumą reikalauja šiuo metu galiojanti 2009 m. gegužės
transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL 2009 L 141, p. 12). Taip pat reikėtų pažymėti, kad krovinius vežančios įmonės, siekdamos išvengti išlaidų, kompensuoti jas, arba dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, atsakingų asmenų kompetencijos, atsakingumo stokos) galės sumažinti investicijas į jų valdomų transporto priemonių remontą ir techninę priežiūrą arba jų atsisakyti, taigi susidarys palankios sąlygos viešajame eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms transporto priemonėms, kelsiančioms grėsmę eismo saugumui. Todėl Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepateisinamas visuomenės saugumo, žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos požiūriu. Pritarti 2.
Įstatymo projekte siūlomam reglamentavimui, daugėtų krovinius vežančių ir
(ar) transporto priemones remontuojančių įmonių, atliekančių savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, todėl valstybė turėtų skirti priežiūros institucijoms papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad įmonėse atliekama privalomoji techninė apžiūra būtų aukštos kokybės ir objektyvi. Neskyrus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių šių įmonių veiklos priežiūrai atlikti, nebūtų užtikrinta tinkama šių įmonių veiklos priežiūra ir padidėtų korupcijos atsiradimo tikimybė, nes konkuruojančios dėl klientų įmonės pradėtų nuolaidžiauti privalomosios techninės apžiūros atlikimo objektyvumo požiūriu. Pritarti
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad viena iš priežasčių, paskatinusių rengti Įstatymo projektą, – įmonių išlaidos, patiriamos, kol joms priklausančios transporto priemonės gaišta laiką prie techninės apžiūros centrų (nors šiuo metu galima iš anksto užsirašyti į techninę apžiūrą internetu arba telefonu). Tai nelaikytina argumentu, nes ūkinės veiklos rezultatai negali būti svarbesni už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą eismo saugumo užtikrinimo principą, skelbiantį, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės išvadą, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3622 atmesti dėl šių priežasčių:
krovinius vežančios įmonės būtų suinteresuotos savo ir šių įmonių klientų transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros išvadomis, tai yra kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, būtų sudėtinga užtikrinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą. Užtikrinti privalomosios techninės apžiūros aukštą kokybę ir objektyvumą reikalauja 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros;
atliekama privalomoji techninė apžiūra būtų aukštos kokybės ir objektyvi. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinta tinkama šių įmonių veiklos priežiūra ir padidėtų korupcijos atsiradimo tikimybė, nes konkuruojančios dėl klientų įmonės pradėtų nuolaidžiauti privalomosios techninės apžiūros atlikimo objektyvumo požiūriu;
Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė