Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės
juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, pensijų fondų, investicinių fondų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Šis įstatymas netaikomas šeimynoms.“
2Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų
įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato reglamentuoja šis įstatymas, jei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Bendrieji apskaitos tvarkymo
reikalavimai 1.
Apskaita tvarkoma pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus. 2. Bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Finansų ministerija.“
subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;
2) pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytus ūkio subjektus, investiciniai fondai, profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti.
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;
2) pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytus ūkio subjektus, investiciniai fondai, profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus;
3) pagal verslo apskaitos standartus – pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir kredito unijos;
4) pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus – viešojo sektoriaus subjektai.“ 4.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. 5. Viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, kuriuos tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia Finansų ministerija. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). 7.
standartų paaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų paaiškinimas neturi teisės akto galios ir išreiškia verslo apskaitos standartų rengėjų nuomonę. 8. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų paaiškinimus teikia Finansų ministerija.“
Papildyti Įstatymą 3¹straipsniu:
„3¹straipsnis. Metodinis vadovavimas apskaitai
teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija). 2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 3. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). 4. Apibendrintus verslo apskaitos standartų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia, konsultacijas konkrečiais verslo apskaitos standartų klausimais teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. 5.
finansinės atskaitomybės standartų paaiškinimus teikia ir skelbia, konsultacijas konkrečiais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų klausimais teikia Finansų ministerija.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Piniginis matas
apskaitos dokumentai surašomi naudojant eurą, o prireikus – ir eurą, ir užsienio valiutą. 2. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Europos centrinio banko ir Lietuvos banko paskelbti orientaciniai euro ir užsienio valiutų santykiai apskaitoje taikomi nuo kitos darbo dienos Lietuvos Respublikoje po jų paskelbimo Ūkio subjektas apskaitos politikoje turi nurodyti, kokios dienos euro ir užsienio valiutos santykį naudoja apskaitoje ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, perskaičiuoti, ir konkretų euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį. 3. Jei kiti teisės aktai nenustato kitaip, ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti:
1) Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį arba Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia;
2) kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį. 4.
euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, gali naudoti:
1) ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį, o jei tą dieną euro ir užsienio valiutos santykis nebuvo paskelbtas, – paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį arba
2) paskutinį iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos dienos paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį. 5. Viešojo sektoriaus subjektai taiko šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytame euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinyje paskelbtą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykį. 6. Ūkio subjektas, pasirinkęs šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, taiko šio straipsnio 4 dalies
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Valdymo Vadybos
(vidaus) apskaita Valdymo Vadybos (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai.“
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti
apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, ir (arba) surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.“
1Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 7 dalį. 7. Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra
gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.
Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. 2. Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų
rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai–faktūrai, sąskaitai faktūrai.“
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą nustatyti padarytą taisymą, arba prireikus surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik einamaisiais finansiniais metais surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus.“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DOKUMENTŲ IR APSKAITOS REGISTRŲ IŠSAUGOJIMĄ IR JŲ DUOMENŲ TEIKIMĄ. KOMERCINĖ PASLAPTIS“. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos
dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą
pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2.
nustatytais atvejais jų duomenų teikimą įstatymų civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 4 straipsnį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos iš naujo patvirtina finansų ministras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr Projekto XIIP-3593(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato reglamentuoja ribotos civilinės atsakomybės
juridinių asmenų ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, išteklių ir mokesčių fondų, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, pensijų fondų, investicinių fondų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Šis įstatymas netaikomas šeimynoms.“
2Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų
įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų ir jų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato reglamentuoja šis įstatymas, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Bendrieji apskaitos tvarkymo
reikalavimai
teisės aktus. 2. Bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Finansų ministerija.“
subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas.
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;
2) pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus
Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti.
Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal šiuos apskaitos standartus:
1) pagal tarptautinius apskaitos standartus – finansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;
2) pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus
Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus;
3) pagal verslo apskaitos standartus – pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir kredito unijos;
4) pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus – viešojo sektoriaus subjektai.“ 4.
Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. 5. Viešojo sektoriaus subjektai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, kuriuos tvirtina ir Teisės aktų registre skelbia Finansų ministerija. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). 7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų paaiškinimas neturi teisės akto galios ir išreiškia verslo apskaitos standartų rengėjų nuomonę. 8. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų paaiškinimus teikia Finansų ministerija.“
Papildyti Įstatymą 3¹straipsniu:
„3¹straipsnis. Metodinis vadovavimas apskaitai
teisės aktus, atsižvelgdama į tarptautinius apskaitos standartus, Europos Sąjungos teisę ir tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, atlieka Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija). 2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Verslo apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartų komitetą sudaro valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 3. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetą sudaro valstybės institucijų ir (arba) Lietuvos savivaldybių asociacijos, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). 4. Apibendrintus verslo apskaitos standartų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia, konsultacijas konkrečiais verslo apskaitos standartų klausimais teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. 5. Apibendrintus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų paaiškinimus teikia ir skelbia, konsultacijas konkrečiais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų klausimais teikia Finansų ministerija.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Piniginis matas
apskaitos dokumentai surašomi naudojant eurą, o prireikus – ir eurą, ir užsienio valiutą. 2. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.
Europos centrinio banko ir Lietuvos banko paskelbti orientaciniai euro ir užsienio valiutų santykiai apskaitoje taikomi nuo kitos darbo dienos Lietuvos Respublikoje po jų paskelbimo Ūkio subjektas apskaitos politikoje turi nurodyti, kokios dienos euro ir užsienio valiutos santykį taiko apskaitoje ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, perskaičiuoti, ir konkretų euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį. 3. Jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti:
1) Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį arba Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia;
2) kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį. 4. Ūkio subjektas, pasirinkęs šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, gali taikyti:
1) ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį, o jeigu tą dieną euro ir užsienio valiutos santykis nebuvo paskelbtas, – paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį arba
2) paskutinį iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos dienos paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį. 5.
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytame euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinyje paskelbtą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykį. 6. Ūkio subjektas, pasirinkęs šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, taiko šio straipsnio 4 dalies
Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti
apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, ir (arba) surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.“
1Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 7 dalį. 7. Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra
gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. 2. Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų
rekvizitai neprivalomi PVM sąskaitai–faktūrai, sąskaitai faktūrai.“
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą nustatyti padarytą taisymą, arba prireikus surašant buhalterinę pažymą.
Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik einamaisiais finansiniais metais surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus.“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DOKUMENTŲ IR APSKAITOS REGISTRŲ IŠSAUGOJIMĄ IR JŲ DUOMENŲ TEIKIMĄ. KOMERCINĖ PASLAPTIS“. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos
dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą
atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą įstatymų civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 5 straipsnį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos patvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
2015-10-05 Nr. XIIP-3593 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu, kurio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „<...> Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas <...>“ . Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš įstatymo teksto nėra aišku kas turima omenyje vartojant sąvoką „Apskaitos standartų komitetas“. Tuo atveju, jei toks komitetas būtų sudaromas iš ministerijos darbuotojų, derėtų nustatyti, jog komiteto sudarymo tvarką ir veiklos formą, nustato ministras. Tuo atveju, jeigu komitetas būtų sudaromas ne iš ministerijos darbuotojų, kiltų daug neaiškumų. Neaišku: kokia tvarka toks komitetas būtų formuojamas, kas turi formavimo iniciatyvos teisę, kokie asmenys galėtų būti komiteto nariais, ar komiteto nariams keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, patirties, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos ir kt., kokia turėtų būti komiteto veiklos forma, kokius sprendimus ir kokia tvarka galėtų priimti komitetas, kokia komiteto narių kadencijos trukmė, ar komiteto nariai galėtų atsistatydinti ir visa eilė kitų neaiškių klausimų, susijusių su aptariamo komiteto teisinius statusu. Aptartame kontekste atskirai pastebėtina tai, jog tam tikros institucijos, kurios steigimas nustatomas įstatyme, teisinio statuso klausimai negali būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte, nes poįstatyminis teisės aktas gali nustatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką, tačiau ne turinį.
Visi esminiai teisinio statuso elementai turi būti nurodyti įstatyme, nes priešingu atveju, būtų galima įžvelgti deleguotosios įstatymų leidybos požymių, kuri, pagal ne kartą Konstitucinio Teismo dėstytą doktriną, yra negalima. Analogiška pastaba mutats mutandis išsakytina ir dėl aptariamo straipsnio 3 dalies, kuriame numatomas „Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti „kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį.“ Pastebėtina, jog „visuotinio pripažinimo“ sąvoka yra gana subjektyvaus pobūdžio ir tam tikram asmeniui gali atrodyti, jog jis vadovaujasi visuotinai pripažintu šaltiniu, o tam tikrai institucijai gali pasirodyti priešingai. Toks nesutarimų šaltinis gali lemti tam tikrų sankcijų taikymą asmeniui. Taigi reguliavimas turi būti aiškus ir konkretus, kad kiekvienas asmuo tiksliai žinotų koks elgesys yra netoleruotinas ir už ką jam gali būti pritaikytos sankcijos. Nesant galimybės įstatyme nustatyti kokie rinkos informacijos šaltinai įstatymo leidėjo požiūriu laikytini visuotinai pripažintais, būtina bent nurodyti instituciją, kuri viešai skelbtų tokių šaltinių sąrašą, ar į kurią būtų galima kreiptis dėl tokių šaltinių identifikavimo. 3. Manytina, jog Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti, jog galima naudoti „paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį“, tačiau ne senesnį nei tam tikro laikotarpio valiutų santykį, kad asmenys nepiktnaudžiautų galimybe rinktis senus valiutų santykius. 4.
nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos iš naujo patvirtina finansų ministras“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei finansų ministras įpareigojamas iš naujo patvirtinti tam tikrus standartus, nesuteikiant teisės ir galimybės juos redaguoti, tai derėtų nustatyti, jog šie standartai, tiesiog, galioja toliau, nenustatant finansų ministrui neturinčios teisinio krūvio administracinės naštos. Bet tokia situacija keltų abejonių dėl jos atitikties viešojo administravimo principams. Tuo atveju, jei įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol finansų ministras patvirtins naujus standartus, taip ir derėtų nustatyti. Be to, derėtų nustatyti konkretų terminą, iki kurio tokie nauji standartai turėtų būti patvirtinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8
5) 239 6055, el. p. [email protected]
2015-12-15 Nr. XIIP-3593(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymą 3¹ straipsniu, kurio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „<...> Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas <...>“ . Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš įstatymo teksto nėra aišku kas turima omenyje vartojant sąvoką „Apskaitos standartų komitetas“. Tuo atveju, jei toks komitetas būtų sudaromas iš ministerijos darbuotojų, derėtų nustatyti, jog komiteto sudarymo tvarką ir veiklos formą, nustato ministras. Tuo atveju, jeigu komitetas būtų sudaromas ne iš ministerijos darbuotojų, kiltų daug neaiškumų.
Neaišku: kokia tvarka toks komitetas būtų formuojamas, kas turi formavimo iniciatyvos teisę, kokie asmenys galėtų būti komiteto nariais, ar komiteto nariams keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, patirties, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos ir kt., kokia turėtų būti komiteto veiklos forma, kokius sprendimus ir kokia tvarka galėtų priimti komitetas, kokia komiteto narių kadencijos trukmė, ar komiteto nariai galėtų atsistatydinti ir visa eilė kitų neaiškių klausimų, susijusių su aptariamo komiteto teisinius statusu. Aptartame kontekste atskirai pastebėtina tai, jog tam tikros institucijos, kurios steigimas nustatomas įstatyme, teisinio statuso klausimai negali būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte, nes poįstatyminis teisės aktas gali nustatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką, tačiau ne turinį. Visi esminiai teisinio statuso elementai turi būti nurodyti įstatyme, nes priešingu atveju, būtų galima įžvelgti deleguotosios įstatymų leidybos požymių, kuri, pagal ne kartą Konstitucinio Teismo dėstytą doktriną, yra negalima. Analogiška pastaba mutats mutandis išsakytina ir dėl aptariamo straipsnio 3 dalies, kuriame numatomas „Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas“. Pritarti Komiteto pasiūlymas dėl Apskaitos standartų komiteto ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komiteto sudarymo pagrindų įtvirtinimo Įstatyme yra pateiktas toliau, šių Išvadų 6.2 lentelėje (2 ir 3). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 2.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti „kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį.“ Pastebėtina, jog „visuotinio pripažinimo“ sąvoka yra gana subjektyvaus pobūdžio ir tam tikram asmeniui gali atrodyti, jog jis vadovaujasi visuotinai pripažintu šaltiniu, o tam tikrai institucijai gali pasirodyti priešingai. Toks nesutarimų šaltinis gali lemti tam tikrų sankcijų taikymą asmeniui. Taigi reguliavimas turi būti aiškus ir konkretus, kad kiekvienas asmuo tiksliai žinotų koks elgesys yra netoleruotinas ir už ką jam gali būti pritaikytos sankcijos. Nesant galimybės įstatyme nustatyti kokie rinkos informacijos šaltinai įstatymo leidėjo požiūriu laikytini visuotinai pripažintais, būtina bent nurodyti instituciją, kuri viešai skelbtų tokių šaltinių sąrašą, ar į kurią būtų galima kreiptis dėl tokių šaltinių identifikavimo. Pritarti
4
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti, jog galima naudoti
„paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį“, tačiau ne senesnį
nei tam tikro laikotarpio valiutų santykį, kad asmenys nepiktnaudžiautų galimybe rinktis senus valiutų santykius. Pritarti
3
siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos iš naujo patvirtina finansų ministras“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo.
Pastebėtina, jog tuo atveju, jei finansų ministras įpareigojamas iš naujo patvirtinti tam tikrus standartus, nesuteikiant teisės ir galimybės juos redaguoti, tai derėtų nustatyti, jog šie standartai, tiesiog, galioja toliau, nenustatant finansų ministrui neturinčios teisinio krūvio administracinės naštos. Bet tokia situacija keltų abejonių dėl jos atitikties viešojo administravimo principams. Tuo atveju, jei įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol finansų ministras patvirtins naujus standartus, taip ir derėtų nustatyti. Be to, derėtų nustatyti konkretų terminą, iki kurio tokie nauji standartai turėtų būti patvirtinti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-11-23, reg. Nr. g-2015-1075 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto prašymu atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 3, 5, 8, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3593 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3593). 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3594). 3. Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr.
XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3596 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3596). 4. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3597 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3597). Atlikus Projektų Nr. XIIP-3593, Nr. XIIP-3594, Nr. XIIP-3596 ir Nr. XIIP-3597 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų priėmimas sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau Projektu Nr. XIIP-3593 siūlomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai nustato kolegialių patariamųjų organų sudarymą, bet jų veiklos klausimai Projekte Nr. XIIP-3593 nereglamentuoti. Todėl priėmus Projektą Nr. XIIP-3593 šių organų veiklą reglamentuojančių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengėjams būtų sudarytos sąlygos savo nuožiūra (galbūt nepagrįstai) spręsti dėl teisinio organų veiklos nustatymo, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto Nr. XIIP-3593, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Nr. XIIP-3593 3 straipsniu keičiama įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas, o to paties straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIP-3593 neatskleidžiami minėtų komitetų sudarymo ir veiklos pagrindai, nenustatyta, kokių institucijų ir (ar) organizacijų atstovai deleguojami į komitetus, kas reglamentuoja komitetų veiklos tvarką, kokie reikalavimai (kvalifikaciniai[¹] ir kiti) keliami komitetų nariams ir t. t., todėl siekdami didesnio skaidrumo siūlome Projekte Nr. XIIP-3593 reglamentuoti minėtus klausimus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į skaidrumo principą gali būti diskutuotinos Projekto Nr. XIIP-3593 4 straipsnyje siūlomo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti „kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį“, kadangi nėra aišku, kokie ir (ar) kokius kriterijus atitinkantys informacijos šaltiniai (priėmus Projektą Nr. XIIP-3593) galės būti laikomi visuotinai pripažintais, kas nuspręstų, kuris informacijos šaltinis yra visuotinai pripažintas ir pan. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome tikslinti minėtas Projekto Nr. XIIP-3593 nuostatas. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat į toliau pateiktus komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
22 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, reikalinga patikslinti Įstatymo projekto XIIP-3593 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą.
Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto XIIP-3593 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 1 punkte nurodytus ūkio subjektus, investiciniai fondai, profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus;“. Pritarti
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-10-06 išvadoje Nr. XIIP-3593 pateiktą siūlymą dėl Apskaitos standartų komiteto sudarymo pagrindų įtvirtinimo Įstatyme, tikslinga šiuos pagrindus išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Apskaitos standartų komitetas yra kolegialus patariamasis Finansų ministerijos organas, dalyvaujantis rengiant verslo apskaitos standartus ir tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus ir savo veikloje besivadovaujantis objektyvumo, nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesionalumo principais.
Apskaitos standartų komitetas sudaromas Finansų ministro sprendimu ketveriems metams iš 10 narių: 5 nariai atrenkami konkurso, kurio reglamentą tvirtina Finansų ministras, būdu, 5 nariai skiriami iš Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Banko, VĮ Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento deleguotų atstovų. Komiteto narių kadencijų skaičius neribojamas. Iš suformuoto Apskaitos standartų komiteto narių tarpo Finansų ministro sprendimu skiriamas Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, kurių kadencijos laikas sutampa su Komiteto nario kadencija. Komiteto darbo reglamentą rengia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir tvirtina Finansų ministras. Komiteto narių darbas posėdžiuose neatlyginamas. Komitetą techniškai aptarnauja Finansų ministerija.“ Siūloma taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-10-06 išvadoje Nr. XIIP-3593 pateiktą siūlymą dėl Apskaitos standartų komiteto sudarymo pagrindų įtvirtinimo Įstatyme, tikslinga šiuos pagrindus išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nauja 5 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas yra kolegialus patariamasis Finansų ministerijos organas, dalyvaujantis rengiant viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir tarptautinius viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės standartus, savo veikloje besivadovaujantis objektyvumo, konfidencialumo ir profesionalumo principais. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas sudaromas Finansų ministro sprendimu ketveriems metams iš 10 narių: 3 nariai atrenkami konkurso, kurio reglamentą tvirtina Finansų ministras, būdu, 5 nariai skiriami iš Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Banko, VĮ Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento deleguotų atstovų. Komiteto narių kadencijų skaičius neribojamas. Iš suformuoto Apskaitos standartų komiteto narių tarpo Finansų ministro sprendimu skiriamas Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, kurių kadencijos laikas sutampa su Komiteto nario kadencija. Komiteto darbo reglamentą rengia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir tvirtina Finansų ministras. Komiteto narių darbas posėdžiuose neatlyginamas. Komitetą techniškai aptarnauja Finansų ministerija.“ Siūloma taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius [1] Atsižvelgiant į Apskaitos standartų ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetų paskirtį, nustatomą Projekte Nr.
XIIP-3593 siūlomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse, veiklos pagrindai yra ypač svarbūs tuo atveju, jei minėti komitetai būtų sudaromi ir iš kitų institucijų ir (ar) organizacijų atstovų.
komitetas
2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 111
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento Apskaitos ir audito skyriaus vedėja Asta Nareckaitė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Aivaras Raišys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-054 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti įstatymą 3¹ straipsniu, kurio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „<...> Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas <...>“ . Pastebėtina, jog nei iš teikiamos nuostatos turinio, nei iš įstatymo teksto nėra aišku kas turima omenyje vartojant sąvoką „Apskaitos standartų komitetas“.
Tuo atveju, jei toks komitetas būtų sudaromas iš ministerijos darbuotojų, derėtų nustatyti, jog komiteto sudarymo tvarką ir veiklos formą, nustato ministras. Tuo atveju, jeigu komitetas būtų sudaromas ne iš ministerijos darbuotojų, kiltų daug neaiškumų. Neaišku: kokia tvarka toks komitetas būtų formuojamas, kas turi formavimo iniciatyvos teisę, kokie asmenys galėtų būti komiteto nariais, ar komiteto nariams keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, patirties, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos ir kt., kokia turėtų būti komiteto veiklos forma, kokius sprendimus ir kokia tvarka galėtų priimti komitetas, kokia komiteto narių kadencijos trukmė, ar komiteto nariai galėtų atsistatydinti ir visa eilė kitų neaiškių klausimų, susijusių su aptariamo komiteto teisinius statusu. Aptartame kontekste atskirai pastebėtina tai, jog tam tikros institucijos, kurios steigimas nustatomas įstatyme, teisinio statuso klausimai negali būti nustatomi poįstatyminiame teisės akte, nes poįstatyminis teisės aktas gali nustatyti įstatymo įgyvendinimo tvarką, tačiau ne turinį. Visi esminiai teisinio statuso elementai turi būti nurodyti įstatyme, nes priešingu atveju, būtų galima įžvelgti deleguotosios įstatymų leidybos požymių, kuri, pagal ne kartą Konstitucinio Teismo dėstytą doktriną, yra negalima. Analogiška pastaba mutats mutandis išsakytina ir dėl aptariamo straipsnio 3 dalies, kuriame numatomas „Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas“. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Verslo Aapskaitos standartų komitetas.
Verslo apskaitos standartų komitetą sudaro valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 3. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetą sudaro valstybės institucijų ir (arba) Lietuvos savivaldybių asociacijos, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).“
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti „kituose visuotinai pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį.“ Pastebėtina, jog „visuotinio pripažinimo“ sąvoka yra gana subjektyvaus pobūdžio ir tam tikram asmeniui gali atrodyti, jog jis vadovaujasi visuotinai pripažintu šaltiniu, o tam tikrai institucijai gali pasirodyti priešingai.
Toks nesutarimų šaltinis gali lemti tam tikrų sankcijų taikymą asmeniui. Taigi reguliavimas turi būti aiškus ir konkretus, kad kiekvienas asmuo tiksliai žinotų koks elgesys yra netoleruotinas ir už ką jam gali būti pritaikytos sankcijos. Nesant galimybės įstatyme nustatyti kokie rinkos informacijos šaltinai įstatymo leidėjo požiūriu laikytini visuotinai pripažintais, būtina bent nurodyti instituciją, kuri viešai skelbtų tokių šaltinių sąrašą, ar į kurią būtų galima kreiptis dėl tokių šaltinių identifikavimo. Nepritarti Įstatyme ar įgyvendinamajame teisės akte netikslinga nurodyti konkrečių rinkos informacijos šaltinių, nes jų sąrašas nėra baigtinis, gali atsirasti naujų rinkos informacijos šaltinių. Populiariausiais tokiais šaltiniais, be centrinių bankų, laikytina verslo ir finansinių naujienų agentūra Bloomberg, naujienų agentūra Reuters, dienraštis Financial Times, kurie yra komerciniai, todėl tokių šaltinių įvardijimas teisės akte galėtų būti suprantamas kaip komercinio (reklaminio) pobūdžio informacija. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai savo apskaitos politikoje turėtų nurodyti šaltinį ir užsienio valiutos kurso taikymą, šaltinių reglamentavimas teisės aktuose nėra tikslingas. Leidžiančiose pasirinkti rinkos euro ir užsienio valiutos santykį pagal visuotinai pripažintus rinkos informacijos šaltinius Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra nurodomi konkretūs rinkos informacijos šaltiniai ar apibrėžiami jų požymiai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-055 3.
Manytina, jog Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje derėtų nustatyti, jog galima naudoti „paskutinį paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį“, tačiau ne senesnį nei tam tikro laikotarpio valiutų santykį, kad asmenys nepiktnaudžiautų galimybe rinktis senus valiutų santykius. Nepritarti Galimybės rinktis senus valiutų santykius nebūtų, nes įstatymo projekte nustatomas būtent paskutinio paskelbto euro ir užsienio valiutos santykio taikymas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos iš naujo patvirtina finansų ministras“. Nuostatos formulavimas kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei finansų ministras įpareigojamas iš naujo patvirtinti tam tikrus standartus, nesuteikiant teisės ir galimybės juos redaguoti, tai derėtų nustatyti, jog šie standartai, tiesiog, galioja toliau, nenustatant finansų ministrui neturinčios teisinio krūvio administracinės naštos. Bet tokia situacija keltų abejonių dėl jos atitikties viešojo administravimo principams. Tuo atveju, jei įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol finansų ministras patvirtins naujus standartus, taip ir derėtų nustatyti. Be to, derėtų nustatyti konkretų terminą, iki kurio tokie nauji standartai turėtų būti patvirtinti. Pritarti Verslo apskaitos standartai būtų tvirtinami pagal siūlomas nuostatas palaipsniui atsiradus poreikiui keisti galiojantį arba priimti naują verslo apskaitos standartą. Atsižvelgiant į pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi tol, kol juos iš naujo patvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsniu keičiamame 3 straipsnyje nurodoma, kad Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Minėtame projekte, kaip ir iki šiol galiojusiame Buhalterinės apskaitos įstatyme, nėra apibrėžta Apskaitos standartų komiteto sudėtis. Tai lėmė tokią praktiką, kad verslo atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti Apskaitos standartų komitete. Manome, kad šiame komitete turėtų dalyvauti ir verslo atstovai, todėl siūlome atitinkamai tai įtvirtinti Buhalterinės apskaitos įstatyme. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Verslo Aapskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartų komitetą sudaro valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
5 Atlikus Projektų Nr. XIIP-3593, Nr. XIIP-3594, Nr. XIIP-3596 ir Nr. XIIP-3597 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų priėmimas sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau Projektu Nr. XIIP-3593 siūlomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai nustato kolegialių patariamųjų organų sudarymą, bet jų veiklos klausimai Projekte Nr. XIIP-3593 nereglamentuoti. Todėl priėmus Projektą Nr. XIIP-3593 šių organų veiklą reglamentuojančių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengėjams būtų sudarytos sąlygos savo nuožiūra (galbūt nepagrįstai) spręsti dėl teisinio organų veiklos nustatymo, ir tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys" Siekdami teisinio aiškumo dėl Projekto Nr. XIIP-3593, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma nustatyti, kad verslo apskaitos standartų rengimo klausimais'' Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas - Apskaitos standartų komitetas, o to
"paties straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojo sektoriaus
apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Projekte Nr. XIIP-3593 neatskleidžiami minėtų komitetų sudarymo ir veiklos pagrindai, nenustatyta, kokių institucijų ir
(ar) organizacijų atstovai deleguojami į komitetus, kas reglamentuoja komitetų veiklos tvarką, kokie reikalavimai (kvalifikaciniai1 ir kiti) keliami komitetų nariams ir t.t., todėl siekdami didesnio skaidrumo siūlome Projekte Nr. XIIP-3593 reglamentuoti minėtus klausimus. 2. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į skaidrumo principą gali būti diskutuotinos Projekto Nr.
XIIP-3593 4 straipsnyje siūlomo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad ūkio subjektas apskaitos politikoje gali pasirinkti .„kituose visuotinai, pripažintuose rinkos informacijos šaltiniuose paskelbtą rinkos euro ir užsienio valiutos santykį“, kadangi nėra aišku, kokie ir (ar) kokius kriterijus atitinkantys informacijos šaltiniai (priėmus Projektą Nr. XIIP-3593) galės būti laikomi visuotinai pripažintais, kas nuspręstų, kuris informacijos šaltinis yra visuotinai pripažintas ir pan. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome tikslinti minėtas Projekto Nr. XIIP-3593 nuostatas. Pritarti iš dalies Nepritarti Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Verslo Aapskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartų komitetą sudaro valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 3. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetą sudaro valstybės institucijų ir (arba) Lietuvos savivaldybių asociacijos, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai.
Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).“ Įstatyme ar įgyvendinamajame teisės akte netikslinga nurodyti konkrečių rinkos informacijos šaltinių, nes jų sąrašas nėra baigtinis, gali atsirasti naujų rinkos informacijos šaltinių. Populiariausiais tokiais šaltiniais, be centrinių bankų, laikytina verslo ir finansinių naujienų agentūra Bloomberg, naujienų agentūra Reuters, dienraštis Financial Times, kurie yra komerciniai, todėl tokių šaltinių įvardijimas teisės akte galėtų būti suprantamas kaip komercinio (reklaminio) pobūdžio informacija. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai savo apskaitos politikoje turėtų nurodyti šaltinį ir užsienio valiutos kurso taikymą, šaltinių reglamentavimas teisės aktuose nėra tikslingas. Leidžiančiose pasirinkti rinkos euro ir užsienio valiutos santykį pagal visuotinai pripažintus rinkos informacijos šaltinius Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra nurodomi konkretūs rinkos informacijos šaltiniai ar apibrėžiami jų požymiai. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-11-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo projektų Nr. XIIP-3593 ir Nr. XIIP-3594, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto Nr. XIIP-3596 ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projekto Nr.
pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-27 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat į toliau pateiktus komiteto pasiūlymus. Pritarti
2 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, reikalinga patikslinti Įstatymo projekto XIIP-3593 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto XIIP-3593 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pagal verslo apskaitos standartus arba
tarptautinius apskaitos standartus – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 1 punkte nurodytus ūkio subjektus, investiciniai fondai, profesinių pensijų fondai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymą, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus;“. Pritarti 3.
2015-11-274 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento2015-10-06 išvadoje Nr. XIIP-3593 pateiktą siūlymą dėl Apskaitos standartų komiteto sudarymo pagrindų įtvirtinimo Įstatyme, tikslinga šiuos pagrindus išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nauja 3 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Apskaitos standartų komitetas yra kolegialus patariamasis Finansų ministerijos organas, dalyvaujantis rengiant verslo apskaitos standartus ir tarptautinės finansinės atskaitomybės standartus ir savo veikloje besivadovaujantis objektyvumo, nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesionalumo principais. Apskaitos standartų komitetas sudaromas Finansų ministro sprendimu ketveriems metams iš 10 narių: 5 nariai atrenkami konkurso, kurio reglamentą tvirtina Finansų ministras, būdu, 5 nariai skiriami iš Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Banko, VĮ Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento deleguotų atstovų. Komiteto narių kadencijų skaičius neribojamas. Iš suformuoto Apskaitos standartų komiteto narių tarpo Finansų ministro sprendimu skiriamas Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, kurių kadencijos laikas sutampa su Komiteto nario kadencija. Komiteto darbo reglamentą rengia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir tvirtina Finansų ministras. Komiteto narių darbas posėdžiuose neatlyginamas. Komitetą techniškai aptarnauja Finansų ministerija.“ Siūloma taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio dalių numeraciją. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Verslo apskaitos standartus tvirtina finansų ministras.
Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Verslo Aapskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartų komitetą sudaro valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. 4. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-274 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento2015-10-06 išvadoje Nr. XIIP-3593 pateiktą siūlymą dėl Apskaitos standartų komiteto sudarymo pagrindų įtvirtinimo Įstatyme, tikslinga šiuos pagrindus išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnio nauja 5 dalimi. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas yra kolegialus patariamasis Finansų ministerijos organas, dalyvaujantis rengiant viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir tarptautinius viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės standartus, savo veikloje besivadovaujantis objektyvumo, konfidencialumo ir profesionalumo principais. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas sudaromas Finansų ministro sprendimu ketveriems metams iš 10 narių: 3 nariai atrenkami konkurso, kurio reglamentą tvirtina Finansų ministras, būdu, 5 nariai skiriami iš Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Banko, VĮ Registrų centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos statistikos departamento deleguotų atstovų. Komiteto narių kadencijų skaičius neribojamas.
Iš suformuoto Apskaitos standartų komiteto narių tarpo Finansų ministro sprendimu skiriamas Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, kurių kadencijos laikas sutampa su Komiteto nario kadencija. Komiteto darbo reglamentą rengia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija ir tvirtina Finansų ministras. Komiteto narių darbas posėdžiuose neatlyginamas. Komitetą techniškai aptarnauja Finansų ministerija.“ Siūloma taip pat atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio dalių numeraciją. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetas. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų komitetą sudaro valstybės institucijų ir (arba) Lietuvos savivaldybių asociacijos, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovai. Šio komiteto sudarymo ir darbo tvarką nustato finansų ministras. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai turi būti parengti pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką (nurodymus, studijas).“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹straipsniu pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3593(2). 7.2.
7.2. Pasiūlymai: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹straipsniu įstatymo Nr. XII-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 svarstyme daroma pertrauka ir į tai, kad keičiamo įstatymo nuostata dėl „apskaitos dokumento“ sąvokos turi įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., papildyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3593(2) nauju 2 straipsniu, „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba
elektroninis liudijimas dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.“
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkė Jolita Vaickienė