Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas Papildyti 589 straipsnį 44¹ punktu ir jį išdėstyti taip:
„95) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 341 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 dieną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS pluoštinių kanapių ĮSTATYMO NR. XII-336 2, 3, 4, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
projekto
projekto tikslai ir uždaviniai Įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui (toliau – Įstatymas) ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams, nuo 2014 metų pradžios pluoštinių kanapių auginimo plotai padidėjo beveik keturis kartus, ūkininkai vykdo visus nustatytus reikalavimus, o patikros rezultatai rimtų pažeidimų, išskyrus nežymius techninius nesklandumus, susijusius su vėlavimu informuoti ar pateikti duomenis, neparodė. Visgi praktikoje augintojai susiduria su itin rimtomis nustatytų taisyklių įgyvendinimo kliūtimis dėl dalies reikalavimų, sudarančių keblumų veiklos vykdymui. Juo labiau, kad kai kurios įstatymo nuostatos, patvirtintos baiminantis galimų piktnaudžiavimo atvejų, ne tik nėra prasmingos, bet ir itin sunkiai įgyvendinamos tiek ūkio subjektams, tiek ir valstybės institucijų pareigūnams. Kliūčių sudaro reikalavimas imti mėginius (tetrahidrokanabinolio – THC) kiekiui ištirti iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko, kuriuo laikomos keliu, melioracijos grioviu ar upeliu atskirtos lauko dalys. Todėl iš vieno lauko dažnai tenka paimti net kelis mėginius, nors auginant viename lauke vieną pluoštinių kanapių veislę, iš jo pakanka paimti tik vieną mėginį, kad būtų galima įsitikinti veislės saugumu narkotinių medžiagų atžvilgiu. Tuo tarpu keliu ar vandens telkiniu atskirtas plotas rezultatų pokyčiui įtakos tikrai neturi. Juo labiau, kad pagal Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr.
73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – reglamentas) 30 straipsnio 2 a) dalies nuostatas rizikai įvertinti pakaktų ištirti mėginius, paimtus iš 30 proc. visų deklaruotų pluoštinių kanapių plotų. Įvertinant tai, kad išlaidas už mėginių paėmimą ir ištyrimą apmoka patys augintojai, o bendra vieno mėginio ištyrimo kaina yra 141 Eur, jiems susidaro pakankamai didelė finansinė našta, kai į atskirus deklaruotus laukelius kartais būna susiskirstytas 1 ha ar net mažesnis plotas. Įvertinus pirmųjų metų kontrolės rezultatus, patvirtinančius nukrypimų nuo reikalaujamos normos nebuvimą, daroma išvada, jog mėginius iš kiekvieno deklaruoto lauko imti nėra tikslinga. Juo labiau, kad galioja reikalavimas sėti tik sertifikuotą sėklą, visada pateikti originalias gamintojo etiketes, patvirtinančias veislės atitiktį, nurodyti išsėtos sėklos kiekį ir jomis užsėtą plotą. Ūkininkai turi atlikti ir daugelį kitų procedūrų, informuodami apie lauko vietą, produkcijos sandėlius, produkcijos panaudojimą. Įvertinant tai, kad pluoštinių kanapių plotai, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo, 2014 metais auginus keturis kartus daugiau, nei 2013 m., o 2015 m. jų plotams, lyginant su 2014 dar dvigubai išaugo iki 2348 ha, ir tai, kad susidomėjimas šiuo perspektyviu augalu toliau nuolat auga, tokie griežti kontrolės reikalavimai taps vis didesne papildoma našta ir kontrolės institucijai, apkraunant jos pareigūnus pertekliniu darbu. Todėl įstatymo 3 straipsnio 5 dalis keičiama, nustatant mėginių ėmimo iš kiekvieno sėjomainos, o ne kiekvieno deklaruoto lauko, reikalavimą.
Atskiri mėginiai būtų imami tik iš valstybinės ar vietinės reikšmės viešuoju keliu atskirtų laukų ar platesnių, nei 6 metrų vandens telkiniu, grioviu, miško plotu ar kitu gamtiniu barjeru atskirtų laukų. Tokie lauko perskyrimai jau sudaro prielaidas pačių laukų atskyrimui, juo labiau, tai jau turėtų įtakos paties mėginio formavimui. 6 metrų plotas pasirenkamas prisirišant prie melioracijos griovio pločio. Kalbant apie mėginių ėmimą iš sėjomainos lauko, kartu atsirado būtinybė papildyti įstatymo 2 straipsnį jo apibrėžtimi. Kita priežastis – perteklinis reikalavimas turėti atsakingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pluoštinėse kanapėse, iš kurių išauginti pluoštinių kanapių produktai, THC kiekis neviršija 0,2 proc. Tai visiškai neaktuali nuostata, kadangi visa informacija, susijusi su konkrečia veisle, garantuojanti jos grynumą ir THC kiekio saugias ribas, yra sėklos pakuotės etiketė. Juo labiau, kad įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos reikalauja sėti tik sertifikuotą sėklą ir tik ES įteisintų pluoštinių kanapių veisles. Toks reikalavimas lieka negaliojantis, tiekiant produkciją iš kitų Europos Sąjungos šalių, nes šių šalių institucijos tokių pažymų neišduoda, pabrėždamos, kad informaciją, kurią patvirtintų įstatymu reikalaujama pažyma, jau garantuojama originalia sėklos pakuotės etikete. Todėl minėtoji įstatymo nuostata liko perteklinė ir 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse panaikinama, paliekant reikalavimą atskiros pažymos, užtikrinančios, kad įvežami produktai išauginti iš pluoštinių kanapių, kuriuose THC kiekis neviršija 0,2 proc. tik iš trečiųjų šalių importuojamiems pluoštinių kanapių gaminiams. Nesant nenumatytų išimčių, dėl pluoštinių kanapių auginimo sodininkystės (pvz., kenkėjų atbaidymo, apsaugos nuo ligų ir piktžolių) tikslais taip pat kyla daug nesusipratimų.
Nors įstatymo 2 straipsnio 2 dalis šią galimybę numato, tačiau, kai augalai auginami itin mažais plotais, iš jų net neužtenka paimti augalų mėginiui, sudaromam iš 50 jų vienetų THC kiekiui ištirti, dabar galiojanti mėginių ėmimo tvarka tampa per didele našta ir nuostoliu. Todėl projekte apibrėžiamas pluoštinių kanapių naudojimo sodininkystės tikslais terminas, nurodant gana konkrečiai apibrėžtą sodininkystės tikslams auginamų pluoštinių kanapių plotą ir jų skaičių ploto vienete ir nubrėžiant maksimalų šiuo tikslu auginamų augalų plotą ūkyje. Apibrėžtas ir ribojamas plotas svarbus siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų suskirstant savo auginamus augalus atskirais laukeliais ir taip išvengiant THC tyrimų. Esminiai reikalavimai pluoštinių kanapių auginimui sodininkystės tikslais ir jų kontrolei, išskyrus mėginių THC kiekiui ištirti, deklaravimo prievolę ir informaciją apie produkcijos sandėliavimą nustatyti įstatyme ir yra tie patys, kaip pluoštinių kanapių auginimui likusiais tikslais, konkretūs reikalavimai augintojui bus apibrėžti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Kartu teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatant galimybę Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus kodekso 341 straipsnyje numatytais atvejais. Tuo siekiama suteikti teisę išrašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl pluoštinių kanapių tiekimo rinkai pažeidimų ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams, kurie atsakingi už licencijuojamos veiklos įgyvendinimo kontrolę. Šiai dienai administracinių nusižengimų protokolų surašymo galimybė numatyta tik muitinės pareigūnams ir apima licencijuojamos veiklos pažeidimus iki įvežant pluoštinių kanapių produktus į Lietuvos teritoriją.
Tuo tarpu licencijų turėtojai įpareigoti vykdyti licencijoje nurodytus tiekimo rinkai įpareigojimus ir laiku pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams ataskaitas apie produktų panaudojimą, nurodant įmones įsigijusias jų pagal licenciją įvežtus produktus. Siekiant užtikrinti visapusišką licencijuojamos veiklos kontrolę ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, būtina suteikti galimybę kontrolės institucijoms už pažeidimus taikyti sankcijas. Juo labiau, kad pluoštinių kanapių produktų importo licencijų skaičius palaipsniui auga. Įstatymo projekto tikslas – įvertinant tai, kad pluoštinių kanapių auginimas įgyja vis didesnes perspektyvas, ir tai, kad atlikus pirmųjų metų auginimo ir tiekimo rinkai kontrolę pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų nenumatyta, verčia peržvelgti dokumentą, supaprastinant reikalavimus ir panaikinant kliūtis perspektyviai veiklai vykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies, 36⁹ straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgiant į tai, kad nurodytos Viešojo administravimo nuostatos dėl mažareikšmiškumo yra tiesiogiai taikomos, Įstatymo 9 straipsnio 8 dalies ir 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, reglamentuojančias mažareikšmiškumo nuostatas naikiname kaip perteklinius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento (direktorius R. Krasuckis, tel. 239 1130) Augalininkystės skyriaus (vedėjas V. Ašmonas, tel. 239 1368) vyriausioji specialistė V. Vingrienė, tel. 239 1135 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mėginiai THC kiekiui tirti imami iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko, iš kurių, atskirtų gamtinėmis kliūtimis ar istorinėmis ribomis, susideda vientisas pasėlių plotas. Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas reikalavimas turėti atsakingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad pluoštinėse kanapėse, iš kurių išauginti pluoštinių kanapių produktai, THC kiekis neviršija 0,2 proc., nors tai patvirtina sėklos pakuotės etiketė, o įvežami produktai dažniausiai būna jau perdirbti, o suteikus galimybę auginti pluoštines kanapes sodininkystės tikslais, bet auginant jas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir dideliais plotais auginamos kanapės, susidaro papildomų kliūčių. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pakeitus Įstatymą, bus panaikinti barjerai ir sudarytos geresnės sąlygos perspektyviai veiklai vykdyti. Taip pat bus išvengta techninių barjerų įvežant produkciją iš kitų Europos Sąjungos šalių, juo labiau laisvo prekių judėjimo pažeidimo procedūrų, kas šiandien, tikėtina, galėtų būti traktuojama vertinant reikalavimą turėti pažymą, patvirtinančią produktų gavimą iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršijo 0,2 proc. Taip bus atvertas kelias šių perspektyvių augalų, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, auginimo plėtrai. Bus užtikrinta galimybė apsirūpinti įvairiausiomis ekologinėmis žaliavomis, pradedant maistu, išskirtinai tvirtu pluoštu, taip pat žaliava statybinėms medžiagoms, biodegalams ir net biokurui ir labiau apsaugoti mūsų aplinką. Auginant pluoštines kanapes sumažėtų pesticidų naudojimas, nes šie augalai ne tik yra atsparūs daugeliui kenkėjų, bet ir patys naudojami biologinių augalų apsaugos priemonių gamybai ir net auginami šalia kitų kultūrų, kaip apsauga nuo kenkėjų.
Be to, išskirtinai greitai augdamos kanapės ne tik užgožia piktžoles, bet palieka nepiktžolėtus laukus kitiems po jų auginamiems augalams. Todėl labai svarbus augalas ūkininkams, ypač ūkininkaujantiems ekologiškai, taikant sėjomainą. Įdiegus šių augalų produktų, kaip biodegraduojančių medžiagų pakaitalų kitoms, dažniausiai plastikui ir sintetiniam pluoštui, naudojimą, gerokai sumažėtų aplinkos tarša bei atliekų kiekis. Naudojant pluoštinių kanapių šalutinių produktų – spalių – dalis kaip žaliavą biokuro, statybinių medžiagų ir popieriaus gamyboje, būtų išsaugoti šalies miškai. Juo labiau, plėtojant šių augalų auginimą ir jų produktų gamybą, šalyje būtų sukurta ir daug naujų darbo vietų, o tai padėtų išspręsti šiandien vieną opiausių socialinių problemų. Kartu atsirastų ir viena iš realių galimybių sugrąžinti žemės ūkiui dalį apleistų žemės ūkio paskirties žemių ir tikslingai jas panaudoti. Taip pat, atsiradus naujoms verslo galimybėms, padidėtų ir pajamos į Valstybės biudžetą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, nes reikalavimai pluoštinių kanapių auginimui ir tiekimui rinkai išlieka labai griežti.
Įstatymu tik panaikinamos perteklinės nuostatos, neturėjusios jokios įtakos apsaugai nuo piktnaudžiavimo, tik sudariusios bereikalingų kliūčių ir per didelę finansinę naštą verslo subjektams. Jos dar ir dubliavo kitas apsaugines funkcijas ir sudarė techninius barjerus tiekiant produkciją iš kitų šalių, kur tokie pertekliniai reikalavimai netaikomi. Todėl panaikinus juos, bus tik sudarytos sąlygos palengvinti ūkio subjektų vykdomą verslo plėtrą ir suteiks aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui. Tuo tarpu visi kiti įpareigojimai, kaip ir visi griežti reikalavimai, bei jų užtikrinimo kontrolė lieka galioti. Augintojai ir toliau privalės auginti tik įteisintų veislių kanapes sėjant tik sertifikuotą jų sėklą, deklaruoti visus pluoštinių kanapių plotus visais atvejais informuojant kontroliuojančias institucijas ir suteikiant joms galimybę patikrinti ir paimti mėginius iš kiekvieno šių augalų lauko, tik jau imant vieną, o ne kelis mėginius iš vieno lauko. Tuo tarpu reglamento (EB) Nr. 1122/2009 nuostatos reikalauja patikrinti vos 30 proc. visų deklaruotų plotų, t. y. tik trečdalį visų augintojų. Auginantys mažais plotais pluoštines kanapes augintojai taip pat bus įpareigoti visais atvejais teikti informaciją Valstybinė augalininkystės tarnyba ir griežtai laikytis kitų pluoštinių kanapių auginimui nustatytų reikalavimų, išskyrus mėginių ėmimą ir THC tyrimus, o jų nesilaikantys traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Panaikinus perteklinius ir verslo sąlygas šiandien itin stipriai varžančius reikalavimus, bus atverti platesni keliai ir galimybės verslo subjektams.
Juo labiau, kad jau šiandien susidomėjimas pluoštinių kanapių auginimu ir jų produktų gamybos bei realizavimo galimybės tik auga. Vis labiau domimasi šiuo augalu ne tik kaip žaliava maisto ar tekstilės pramonei, bet ir kaip žaliava automobilių, farmacijos pramonei ar statybinių bei apšiltinimo medžiagų gamybai. Vis daugiau pasigirsta minčių apie pluoštinių kanapių, kaip perspektyvios biokuro žaliavos, panaudojimo galimybes. Palaipsniui atsiveria ir eksporto į kitas ES valstybes galimybės. Jau šiandien UAB „Agropro“ nemažą dalį savo produkcijos (aliejaus, sėklų, proteinų) tiekia ES senbuvėms, bendradarbiaudama su ekologinėmis, veganų ir vegetarų parduotuvėmis. O svarbiausia, bus sudaryta galimybė šalies ūkio subjektams save realizuoti naujoje perspektyvioje verslo nišoje. Tai skatins verslo plėtrą bei konkurencingumą su kitomis šalimis. Reikėtų pabrėžti, kad, taikant pernelyg griežtus pluoštinių kanapių auginimo kontrolės reikalavimus, kitų ES valstybių verslo įmonės, turėdamos galimybę savo veikloje naudoti šiuos augalus laisviau kaip alternatyviąją žaliavą, įgauna konkurencinį pranašumą Lietuvos įmonių atžvilgiu. Tokia situacija gali iškreipti konkurencijos sąlygas tarp Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigtų tekstilės pramonės, biokuro žaliavų, ekologiško maisto srities verslo įmonių. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3, 4, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą inkorporuoti į teisės sistemą, būtina kartu priimti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio papildymo įstatymą. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą papildomų teisės aktų šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti nereikės. Tačiau reikės keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 3D-869 „Dėl Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-908 „Dėl Pluoštinių kanapių importo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-914 „Dėl Tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymo, tiriant pluoštinių kanapių mėginius, metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, nes kontrolės mechanizmas jau sukurtas ir įdiegta reikiama įranga. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Reikšminiai projekto žodžiai: ,,kanapės“, „veislės“, „importas“, „licencijos“, „sėklos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė
2015-10-02 Nr. XIIP-3590 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas buvo priimtas 2015 m. birželio
administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – keičiamas įstatymas), todėl atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto pavadinimas, 1 straipsnio pavadinimas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai
„ir jį išdėstyti taip“. 3. Įstatymo projekto lyginamajame variante tikslintinas įstatymo projekto 1
straipsniu pildomo 589 straipsnio punkto numeris. 4. Projekto
atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis Neringa Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] Jelena Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Kviestieji asmenys: įstatymo projekto rengėjai – Žemės ūkio ministerijos atstovai:
Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė, Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Vainienė, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos atstovė Rasa Saikevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-02 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodeksas buvo priimtas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – keičiamas įstatymas), todėl atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto pavadinimas, 1 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Keičiamas ne priimto įstatymo tekstas, o šiuo įstatymu patvirtinto kodekso atitinkamas straipsnis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-021 2.
Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. Pritarti
lyginamajame variante tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsniu pildomo 589 straipsnio punkto numeris. Pritarti
straipsnis vertintinas kaip perteklinis keičiamo įstatymo 2 straipsnio atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. Pritarti Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 28 p. nuostatomis: „Jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai bus priimti anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas.“ siūloma atsisakyti projekto 2 straipsnio. 5. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Aiškinamajame rašte projekto autoriai nurodo, kad šis projektas yra teikiamas siekiant suteikti teisę Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams, kurie yra atsakingi už licencijuojamos veiklos įgyvendinimo kontrolę, surašyti administracinių nusižengimų protokolus kodekso 341 straipsnyje numatytais atvejais. ANK 341 straipsnis nustato atsakomybę už pluoštinių kanapių auginimo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos pažeidimus. Teisė surašyti protokolus ir nagrinėti bylas pagal šį straipsnį yra suteikta muitinės pareigūnams bei Valstybinės augalų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnams. Pluoštinių kanapių auginimo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos priežiūros funkcija yra suteikta šioms institucijoms Pluoštinių kanapių įstatymu. Tuo tarpu Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams tokia funkcija įstatyme nėra numatyta.
Jiems priskirta kitokia funkcija, susijusi su licencijų išdavimu, galiojimu, panaikinimu ir pan. Todėl siekiant ANK įtvirtinti norimas nuostatas, svarstytina, ar visų pirma reikėtų pildyti specialiojo įstatymo, nustatant šiai institucijai atitinkamas funkcijas. Jeigu į ANK įtraukiamas naujas subjektas, turėsiantis teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, svarstytinas klausimas, ar nereikėtų sistemiškai peržiūrėti ir kitus ANK straipsnius, kurie galimai patektų šios institucijos nagrinėjimo sferai (pvz. 505 str.) ir numatyti šiai institucijai galimybę surašyti protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas pagal tuos straipsnius. Pritarti iš dalies
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (G-2015-10241) Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnis papildomas nauju 44¹punktu, numatant galimybę Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams, atsakingiems už importuojamų pluoštinių kanapių produktų (sėklų, skirtų ir neskirtų sėjai, bei šiaudelių) licencijavimą (341 straipsnyje nurodytu atveju), surašyti administracinių nusižengimų protokolus už šių produktų licencijuojamos veiklos reikalavimų įgyvendinimo pažeidimus. Vadovaujantis Pluoštinių kanapių įstatymo (toliau – įstatymas) 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis, licencijas minėtų pluoštinių kanapių produktų importui išduoda Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – Agentūra), atsakinga ir už visos licencijuojamos veiklos priežiūrą. Kadangi kanapės apskritai yra priskiriamos prie narkotinių augalų, jų naudojimą griežtai riboja tarptautinė narkotikų konvencija (toliau – konvencija).
Konvencijos 28 straipsnio 2 dalis suteikia išimtis tik kanapių naudojimui techniniams (sėkloms ir pluoštui) bei sodininkystės tikslams, kuriems konvencijos nuostatos netaikomos, bet minėto straipsnio 3 dalimi ją ratifikavusios šalys įpareigojamos užkirsti kelią kanapių lapų ir kitų dalių naudojimui neteisėtiems tikslams. Šiuo tikslu 2008 m. birželio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 507/2008 (toliau – reglamentas) 17 straipsnio, reglamentuojančio pluoštinių kanapių produktų importo licencijavimą, 2 punkto antros pastraipos nuostatos įpareigoja licencijų turėtojus, importuojančius pluoštinių kanapių sėklas, neskirtas sėjai, per 12 mėnesių nuo produktų įvežimo pateikti atskaitas apie šių produktų panaudojimą ne sėjai: pardavimą kitiems asmenims, perdirbimą į maistą ar pašarus ar išvežimą į kitas šalis. Teikti šias ataskaitas importuotojai įsipareigoja prieš jiems išduodant licencijas. Reglamento 17 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja valstybių narių institucijas, išdavusias licencijas minėtų produktų importui, patikrinti, ar su sėjai neskirtomis importuotomis sėklomis tikrai atliktos pirmiau minėtos operacijos, kad jos nebūtų neteisėtai pasėtos. Apie nustatytus pažeidimus šioje srityje ir nuobaudas būtina pateikti informaciją Europos Komisijai. Agentūros pareigūnai, kontroliuodami minėtos veiklos įgyvendinimą ir patikras rinkoje, iki šiol negalėjo išrašyti administracinių nusižengimų protokolų bei paskirti nuobaudų, nustatę rinkoje veiklos pažeidimų (jei sėklos panaudotos ne pagal paskirtį ar laiku nepateiktos ataskaitos). Problemų iškyla, kai tikrinami ne licencijos turėtojai (jų veiklą kontroliuoti paprasta, kaip ir pritaikyti sankcijas), o produktus iš licencijos turėtojų nusipirkę asmenys.
Jų veiklą patikrinę Agentūros pareigūnai ir radę pažeidimų negali pritaikyti sankcijų, jei piktybiškai būtų nevykdomi pareigūnų nurodymai. Nesusipratimų jau yra pasitaikę, ypač produkcijos turėtojams nepateikus informacijos apie įsigytų sėklų panaudojimą. Jau turime praktinių pavyzdžių, kai Nyderlandų institucijos, išdavusios licencijas savo šalies pluoštinių kanapių produktų importuotojams, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydamos surasti konkrečias Lietuvos įmones, įsigijusias olandų licencijų turėtojų iš trečiųjų šalių įvežtų kanapių produktų, tačiau laiku nepateikusias ataskaitų apie šių produktų panaudojimą. Nesukontroliuojami ir juo labiau nebaudžiami tokie ūkio subjektai ne tik apsunkina institucijų ar licencijų įsivežti pluoštinių kanapių sėklas, neskirtas sėjai, turėtojų darbą, bet ir atveria sau kelius piktnaudžiauti. Todėl turime sudaryti galimybę Agentūros pareigūnams taikyti sankcijas dėl piktybinio reikalavimų nesilaikymo, kad būtų užkirstas kelias ne sėjai skirtų sėklų naudojimui neteisėtiems tikslams. Todėl ANK 589 straipsnio papildymas 44¹ punktu būtinas. Susidūrusi su panašiomis (sudėtingu importuotų pluoštinių kanapių sėklų, neskirtų sėjai, kontrolės rinkoje įgyvendinimu ir ataskaitų apie šių produktų panaudojimą pateikimu laiku) praktikomis Europos Komisija planuoja griežtinti sankcijas ir planuoja nustatyti užstato reikalavimą prieš išduodant licenciją pluoštinių kanapių sėkloms, neskirtoms sėjai, įvežti. Užstatas būtų gražinamas tik laiku pateikus ataskaitas ir aiškiai įrodžius jų panaudojimą ne sėjos tikslais.
Pritarti iš dalies Manytina, kad siekiant ANK įtvirtinti projektu pateiktas nuostatas, turėtų būti keičiamas specialusis Pluoštinių kanapių įstatymas, jame aiškiai apibrėžiant Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigūnams funkciją, susijusią su teikiamomis pataisomis. Šiuo metu Pluoštinių kanapių įstatymo 6 str. 2 ir 7 dalyse nustatyta, kad „Agentūra privalo kontroliuoti, kaip licencijos turėtojas laikosi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto rašytinio įsipareigojimo“. Taigi, įstatyme nekalbama apie kitus asmenis (ŽŪM rašte jie įvardijami „produktus iš licencijos turėtojų nusipirkę asmenys“). Tą patį galima pasakyti ir apie 6 str. 2 d. nuostatas, kurios yra skirtos patvirtintiesiems importuotojams (Reglamente jie įvardijami „įgaliotasis importuotojas“) ir jiems keliamus reikalavimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 507/2008 17 str. 2 d. 2 pastraipoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2015-11-18 *
pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIP-3590. 6.2. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 7.
pasiūlymai:
projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus bei į Komitete išsakytas pastabas:
Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ komitetas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-3590)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Krasuckis Rimantas - Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, Vingrienė Virginija - Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus specialistė, Masalskienė Sigutė - NMA Žemės ūkio paramos departamento Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus vedėja, Stančikas Andriejus – ŽŪR pirmininkas, Saikevičiūtė Rasa - Pluoštinių kultūrų augintojų asociacija, Dubovičienė Irma -
"Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-02)1 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusižengimų kodeksas buvo priimtas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – keičiamas įstatymas), todėl atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto pavadinimas, 1 straipsnio pavadinimas. (P.S.
Paryškinta KRK) Pritarti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-02)1
brauktini pertekliniai žodžiai „ir jį išdėstyti taip“. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-02)
įstatymo projekto 1 straipsniu pildomo 589 straipsnio punkto numeris. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-02)2
straipsnis vertintinas kaip perteklinis keičiamo įstatymo 2 straipsnio atžvilgiu, todėl siūlytina jo atsisakyti. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIP-3590. 6.2. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius