Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 35 punktą ir jį išdėstyti taip: „35) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami per savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 35 punktą ir jį išdėstyti taip: „35) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimą, tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo prevencijos veiksmų planavimo tvarką, skirtą 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) (toliau – Aplinkos triukšmo direktyva) nuostatoms įgyvendinti. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gegužės 31 d. parengtoje Valstybės audito ataskaitoje „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ (Nr. VA-P-60-8-7) pateiktas rekomendacijas pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą ir paskirti ministeriją, atsakingą už triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą, organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią šios politikos įgyvendinimą, kad glaudžiai susijusius klausimus tvarkytų viena institucija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje taip pat pateikta rekomendacija pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą ir nustatyti atskirus aglomeracijų ir urbanizuotų savivaldybių teritorijų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo reikalavimus, siekiant užtikrinti vienodą šių planų rengimo praktiką savivaldybėse. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacija Lietuvos Respublikos Vyriausybei reglamentuoti triukšmo, kylančio atliekant statybos ir remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymą, Įstatymo projektu siūloma suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgaliojimus tvirtinti Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojamas dviejų valstybinių programų (Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos) rengimas, derinimas ir tvirtinimas yra perteklinis ir neatitinka Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio planavimo metodika), nuostatų. Įstatymo projektu siekiama tobulinti Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje siekiant išvengti galimų valstybės išlaidų dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros: 1.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nenustatyta kompetencija sudaryti aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius. 2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojamas pagrindinių gatvių strateginių triukšmo žemėlapių sudarymas yra perteklinis, nes pagal Aplinkos triukšmo direktyvą sudaromi aglomeracijų kelių transporto (visų kelių ir gatvių) triukšmo strateginiai žemėlapiai (neišskiriant pagrindinių gatvių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnyje). Aglomeracijose sudaromi ne pagrindinių gatvių, o aglomeracijose esančių visų kelių ir gatvių strateginiai žemėlapiai ir aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų strateginiai triukšmo žemėlapiai. 3. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nenustatyti Aplinkos triukšmo direktyvoje nurodytų triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti, įskaitant prireikus ir triukšmo mažinimą, skirtų veiksmų planų reikalavimai (Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnio ir V priedo nuostatos) bei šių planų sudarymo terminai ir atnaujinimo periodiškumas (Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnio nuostatos). Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojamas urbanizuotos teritorijos apibrėžimas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme pateikto urbanizuotų teritorijų apibrėžimo. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nereglamentuota aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo prioriteto tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti savivaldybių tarybų kompetenciją, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento (direktorius Audrius Ščeponavičius, tel. (8 5) 266 1466, el. p. [email protected]) Rizikos sveikatai valdymo skyriaus (vedėja Rita Valentukevičienė, tel. (8 5) 260 4707, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Valdas Uscila (tel. (8 5) 205 5292, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nepaskirta ministerija, formuojanti triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta priimti nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo. Nenurodyta, kad strateginiuose triukšmo žemėlapiuose turi būti parodyta padėtis, buvusi ankstesniais kalendoriniais (prieš ataskaitinius) metais. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojamas pagrindinių gatvių strateginių triukšmo žemėlapių sudarymas. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojamas dviejų Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programų rengimas, derinimas ir tvirtinimas.
Aplinkos triukšmo direktyvoje nurodyti aglomeracijų, pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti, įskaitant prireikus ir triukšmo mažinimą, skirtų veiksmų planų sudarymo, tvirtinimo ir įgyvendinimo reikalavimai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirti triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą ir jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gegužės 31 d. parengtoje Valstybės audito ataskaitoje „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ pritarta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, kad ši ministerija turėtų būti paskirta formuoti triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Pagal Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“,
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr.
Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“, Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jos įgaliotos įstaigos teikia Europos Komisijai triukšmo įvertinimo ir valdymo ataskaitas pagal Aplinkos triukšmo direktyvą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1209 „Dėl Triukšmo prevencijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras yra Triukšmo prevencijos tarybos pirmininkas. Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
valdomas triukšmas Lietuvoje“ pateikta rekomendacija Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, vykdymo kontrolės aprašą, Įstatymo projektu siūloma keisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo
Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašą. Kartu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies
gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.
Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, vykdymo kontrolės aprašą tvirtinti siūloma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes šiuo tvarkos aprašu turės vadovautis statybos darbų triukšmo kontrolę atliekantys savivaldybių pareigūnai ir triukšmo kontrolę atliekantys policijos pareigūnai. Triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, vykdymo kontrolės aprašas turės didelės įtakos statybos darbams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą remontas yra viena iš statybos rūšių, Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atsisakyti perteklinės remonto sąvokos. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimo, derinimo ir tvirtinimo. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybių tarybos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės planuojamos sudarant savivaldybių, kurios yra aglomeracijos ar kuriose yra aglomeracijų, tarybų tvirtinamus aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir Vyriausybės nustatyta tvarka rengiamus ir tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamų nutarimų dėl valstybės investicijų programų, skirtų triukšmo prevencijai gyvenamosiose teritorijose užtikrinti, rengimo ir įgyvendinimo nebuvo įgyvendinamos (nebuvo priimami nutarimai dėl atskiros srities investicijų programos rengimo ir įgyvendinimo), o nuo 2011 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepriima nutarimų dėl valstybės investicijų programų ir kapitalo investicijų paskirstymo, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama asignavimų paskirstymą pagal programas, kartu patvirtina ir asignavimus kapitalo investicijoms, siūloma pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šio straipsnio 2 dalį. Įstatymo projekte siūloma detaliau išdėstyti reikalavimus dėl tyliųjų zonų nustatymo savivaldybėse. Siūloma atsisakyti perteklinio tyliųjų viešųjų zonų nustatymo aglomeracijose, nes jose nustatomos panašius reikalavimus atitinkančios tyliosios aglomeracijų zonos.
Siūloma supaprastinti tyliųjų zonų nustatymą savivaldybėse, kuriose nėra aglomeracijų ar kurios nėra aglomeracijos. Siūloma nustatyti, kad savivaldybėse, kuriose nėra aglomeracijų ar kurios nėra aglomeracijos, tyliosios viešosios zonos ir tyliosios gamtos zonos nustatomos atsižvelgdami į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio. Atsižvelgiant į Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo pirmojo ir antrojo etapo strateginių triukšmo žemėlapių sudarymo praktiką, Įstatymo projektu siūloma nustatyti svarbiausius strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, strateginių triukšmo žemėlapių sudarymo ir atnaujinimo terminais. Įstatymo projekte (8 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje) siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją sudarant pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų, stambių oro uostų ir aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius. Detalesnius strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimus numatoma nustatyti naujame Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, į kurį numatoma perkelti į nacionalinę teisę dar neperkeltas Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatas dėl strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimų, informacijos, reikalingos strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti, teikimo reikalavimus, triukšmo strateginių žemėlapių sudarymo metodikas, triukšmo strateginių žemėlapių skelbimo visuomenei reikalavimus, grafinių brėžinių (analoginių (spausdintinių) žemėlapių) ir erdvinių duomenų rinkinių reikalavimus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad strateginius triukšmo žemėlapius sudaro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (šiai ministerijai pavaldžios įstaigos) ir savivaldybės, o triukšmo strateginiams žemėlapiams sudaryti reikalingus duomenis valdo kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, svarbu užtikrinti, kad strateginiai triukšmo žemėlapiai būtų sudaryti ar atnaujinti kas penkerius metus Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatytais terminais, todėl strateginių triukšmo žemėlapių sudarymo reikalavimus tikslinga nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisės akte. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad strateginio triukšmo kartografavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo projektu siūloma pakeisti dienos triukšmo rodiklio (Ldienos), nakties triukšmo rodiklio (Lnakties), vakaro triukšmo rodiklio (Lvakaro) apibrėžtis ir nustatyti, kad diena trunka nuo 7 val. iki 19 val. (šiuo metu – nuo 6 val. iki 18 val.), vakaras – nuo 19 val. iki 23 val. (šiuo metu – nuo 18 val. iki 22 val.), naktis – nuo 23 val. iki 7 val. (šiuo metu – nuo 22 val. iki 6 val.).
Siūlomas dienos, vakaro ir nakties laikotarpių skirstymas atitinka Aplinkos triukšmo direktyvos I priedo 1 dalyje nurodytą dienos, vakaro ir nakties standartinį laiką. Papildomas ramybės laikas (papildoma viena valanda) ryte laikytinas kaip palankesnis laikas gyventojų sveikatai, palyginti su vakaro laikotarpio nukėlimu viena valanda (nuo 18 val. iki 19 val.). Tikslinant triukšmo ribinio dydžio sąvoką siūloma neapsiriboti tik ilgalaikiais metiniais Ldienos, Lvakaro, Lnakties triukšmo rodikliais. Pagal Aplinkos triukšmo direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybėms suteikta teisė ypatingais atvejais triukšmo strateginiam kartografavimui naudoti papildomus (ne tik Ldvn ir Lnakties) triukšmo rodiklius. Pagal Aplinkos triukšmo direktyvos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, planuoti akustiką ir nustatyti triukšmo zonas valstybės narės gali naudoti ir kitokius nei Ldvn bei Lnakties rodiklius. Taigi, Ldvn ir Lnakties yra mažiausiai du privalomi triukšmo rodikliai triukšmo strateginiam kartografavimui pagal Aplinkos triukšmo direktyvą. Įstatymo projekte triukšmo ribinio dydžio sąvokos apibrėžties išplėtimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad Triukšmo valdymo įstatymas į nacionalinę teisę perkelia ne tik Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatas, bet apima ir kitas triukšmo valdymo sritis (triukšmo kontrolę, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir kitas sritis), kuriose ilgalaikiai metiniai Ldvn bei Lnakties triukšmo rodikliai negali būti taikomi.
Tuo tarpu Aplinkos triukšmo direktyva apima tik 4 Lietuvos miestų aglomeracijų teritorijas, apie 500 km ilgio pagrindinių kelių ruožus ir apie 70 km ilgio pagrindinių geležinkelio kelių ruožus. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme taip pat pateikta ir orlaivių bei kitų gaminių sertifikavimo, kurio metu Ldvn bei Lnakties triukšmo rodikliai netaikomi, nuostatų. Kitose nei Aplinkos triukšmo direktyvos taikymo srityse, atsižvelgiant į garso skleidimo aplinkybes, triukšmo poveikiui vertinti paprastai yra taikomi kiti, Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003) apibrėžti triukšmo rodikliai – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis LAeqT (kurio triukšmo įvertinimo trukmė paprastai būna ne ilgesnė nei 24 val.) ir didžiausiasis garso slėgio lygis LAFmax. Gaminių sertifikavimo metu spinduliuojamam triukšmui vertinti taikomi įvairūs triukšmo rodikliai. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti naujas sąvokas: „pramoninės veiklos zona“, „triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis“, „triukšmo prevencijos veiksmų planas“, „triukšmo valdymas“.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme reglamentuojama urbanizuotos teritorijos sąvoka neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme pateiktos urbanizuotų teritorijų sąvokos, Įstatymo projekte siūloma atsisakyti urbanizuotos teritorijos sąvokos, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą. Dėl Įstatymo projekte vartojamos ūkio subjekto sąvokos Įstatymo projekte pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių kelių ruožų ir pagrindinių geležinkelio kelių ruožų strateginius triukšmo žemėlapius ir triukšmo prevencijos veiksmų planus sudaro skirtingos institucijos (Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos ir savivaldybės (kurios yra aglomeracijos ar kuriose yra aglomeracijų), siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo pagrindinių kelių ir pagrindinių geležinkelių sąvokas pažymint šių kelių ruožus. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos dėl aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kaip atskirų dokumentų, tvirtinimo. Aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planavimas yra speciali sritis, kurioje nacionalinius veiksmus riboja Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimai.
Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatyti reikalavimai dėl aglomeracijų, pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų (veiksmų planų, kaip užkirsti kelią aplinkos triukšmui ar prireikus bent jį sumažinti atitinkamose vietovėse, o ypač ten, kur poveikio lygiai gali pakenkti žmonių sveikatai, ir kaip išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra) patvirtinimo iki imperatyviomis nuostatomis nustatytų terminų (2008 m. liepos 18 d., 2013 m. liepos 18 d. ir t. t.) kas penkerius metus. Aplinkos triukšmo direktyvos V priede nustatyti triukšmo prevencijos veiksmų planuose pateikiamos informacijos reikalavimai. Nustatyti reikalavimai, kad triukšmo prevencijos veiksmų planuose turi būti nurodyti veiksmai, kurių kompetentingos institucijos ketina imtis per artimiausius penkerius metus, įskaitant visas tyliosioms zonoms išsaugoti skirtas priemones. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatos, pagal kurias savivaldybių tarybos nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, nepakankamos Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatoms į nacionalinę teisę perkelti. Aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo teisiniai pagrindai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyti.
Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimai dėl triukšmo prevencijos veiksmų planų tvirtinimo terminų ir šiuose dokumentuose pateikiamos informacijos reikalavimų nesuderinami su Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų strateginio planavimo dokumentų rengimo reikalavimais, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme tikslinga numatyti aglomeracijų ir ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kaip atskirų dokumentų, rengimo teisinius pagrindus. Atsižvelgiant į Aplinkos triukšmo direktyvos 1 straipsnio ir 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybes nares pagal triukšmo kartografavimo rezultatus patvirtinti triukšmo prevencijos veiksmų planus, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus tvirtina savivaldybių tarybos. Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo ir tvirtinimo reikalavimus siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisės akte.
Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos triukšmo direktyvoje nurodytų triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirtų triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo kompetencija apima ne tik valstybės, bet ir savivaldybių kompetenciją, į tai, kad aglomeracijų, Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planai turi būti sudaryti pagal Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatytus terminus ir šių veiksmų planų suvestinės Europos Komisijai turi būti pateiktos laiku, siekiant užtikrinti tinkamą Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą (siekiant išvengti galimų papildomų valstybės išlaidų dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, jei Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimus atitinkantys veiksmų planai nebus laiku sudaryti ir Europos Komisijai nebus laiku pateikta veiksmų planų suvestinių informacija), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme siūloma įtvirtinti aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų bendruosius reikalavimus (daugiausia susijusius su valstybės ir savivaldybių kompetencija), atitinkančius Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnio ir V priedo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos triukšmo direktyvoje nurodytų triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti skirtų triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo kompetencija apima ne tik valstybės, bet ir savivaldybių kompetenciją, į tai, kad aglomeracijų, Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planai turi būti sudaryti pagal Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatytus terminus ir šių veiksmų planų suvestinės Europos Komisijai turi būti pateiktos laiku, siekiant užtikrinti tinkamą Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą (siekiant išvengti galimų papildomų valstybės išlaidų dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, jei Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimus atitinkantys veiksmų planai nebus laiku sudaryti ir Europos Komisijai nebus laiku pateikta veiksmų planų suvestinių informacija), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme siūloma įtvirtinti aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų bendruosius reikalavimus (daugiausia susijusius su valstybės ir savivaldybių kompetencija), atitinkančius Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnio ir V priedo nuostatas. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias triukšmo prevencijos veiksmų planuose pateikiamos informacijos reikalavimai (Aplinkos triukšmo direktyvos V priedas), triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių reikalavimai bei konsultavimosi su visuomene triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo klausimais reikalavimai (Aplinkos triukšmo direktyvos 8 straipsnio
valstybėmis triukšmo prevencijos priemonių planavimo srityje pasienio regionuose reikalavimai būtų nustatyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – numatomame parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisės akte.
Siūloma įgalioti Lietuvos Respublikos Vyriausybę nustatyti reikalavimus dėl triukšmo prevencijos veiksmų planavimo ir įgyvendinimo aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose. Įstatymo projekte siūloma nustatyti aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų, stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatomų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo eiliškumą (prioritetus). Įstatymo projekte siūlomo apibrėžti triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklio apskaičiavimas (taikomas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose atvejais) iš dalies (papildomai apimant atitinkamo triukšmo lygio triukšmo veikiamuose pastatuose ugdomus mokinius ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose gydomus pacientus) pagrįstas Europos Komisijos finansuoto projekto QCITY (angl. Quiet City Transport) metodika.
Atsižvelgiant į Aplinkos triukšmo direktyvos 1 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas, vienas iš Aplinkos triukšmo direktyvos tikslų yra išlaikyti tinkamą aplinkos triukšmo lygį ten, kur jis toks yra. Pagal Aplinkos triukšmo direktyvos V priedo 1 dalies 10 pastraipos nuostatas, veiksmų planuose turi būti nurodyti veiksmai, kurių kompetentingos institucijos ketina imtis per artimiausius penkerius metus, įskaitant visas tyliosioms zonoms išsaugoti skirtas priemones. Atsižvelgiant į Aplinkos triukšmo direktyvos
pasikeitus triukšmo aplinkybėms (tai taikytina ir triukšmo aplinkybių pasikeitimui tyliosiose zonose), Įstatymo projekte siūloma numatyti sąlygas dėl aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų peržiūrėjimo tyliosiose zonose padidėjus triukšmo lygiui. Siekiant išvengti prievolės peržiūrėti aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus dėl laikino triukšmo padidėjimo savivaldybių tyliosiose zonose, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planai būtų peržiūrimi, jei atliekant triukšmo kartografavimą arba vykdant triukšmo stebėseną (monitoringą) tyliosiose zonose, arba vykdant gyventojų apklausas triukšmo padidėjimui tyliosiose zonose subjektyviai įvertinti būtų nustatytas ilgalaikis triukšmo padidėjimas tyliosiose zonose. Triukšmo kartografavimas, triukšmo stebėsena (monitoringas) ar gyventojų apklausos atspindėtų ne mažesnės trukmės nei metinius arba sezoninius (apklausų metu) triukšmo pokyčius savivaldybių tyliosiose zonose. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje pateikta rekomendacija pakeisti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą ir nustatyti atskirus aglomeracijų ir urbanizuotų savivaldybių teritorijų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo reikalavimus, siekiant užtikrinti vienodą šių planų rengimo praktiką.
Pagal nuo
valdymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas, savivaldybėse triukšmo prevencijos veiksmų planai nerengiami. Įstatymo projekto rengimo metu Lietuvos savivaldybių asociacija išreiškė prieštaravimą dėl grįžimo prie anksčiau galiojusios savivaldybių triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo tvarkos. Dėl valstybės ir savivaldybių strateginio planavimo dokumentų reikalavimų ir Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimų triukšmo prevencijos veiksmų planams ir jų tvirtinimo terminams nesuderinamumo, siekiant į nacionalinę teisę perkelti Aplinkos triukšmo direktyvos reikalavimus, Įstatymo projekte siūloma numatyti aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų (kaip atskirų dokumentų) reikalavimus. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas ir užtikrinti vienodą aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo praktiką, pagrindinius šių dokumentų rengimo reikalavimus siūloma nustatyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio nuostatose. Daugiau reikalavimų aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planams bus nustatyta parengus Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje minimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą teisės aktą. Įstatymo projekte siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją triukšmo valdymo srityje išduodant leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal kompetenciją dalyvauja nustatant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sąlygas, vykdydami Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jiems priskirtas funkcijas triukšmo valdymo srityje. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius, kai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi institucija įvertina, ar šių įrenginių skleidžiamas triukšmas atitinka teisės aktais patvirtintus ribinius dydžius. Siūloma atsisakyti perteklinių Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 24 straipsnio
įpareigota nustatyti orlaivių triukšmo matavimų licencijavimo tvarką. Licencijuoti orlaivių triukšmo matavimus nereikalaujama ir šią sritį reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyti triukšmą skleidžiančių gaminių ženklinimo bei šių gaminių triukšmo įvertinimo reikalavimai neatitinka šią sritį reglamentuojančių kitų specialiųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų, dažniausiai į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas gaminių ženklinimo srityje, ar tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.
Siekiant išvengti prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 29 straipsnis išdėstomas nauja redakcija taikant bendresnes nuostatas, pagal kurias importuojami į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, išskyrus orlaivius, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gaminių skleidžiamo triukšmo įvertinimo, skleidžiamo triukšmo ribojimo ir gaminių ženklinimo, pateikiant informaciją apie gaminių skleidžiamą triukšmą, reikalavimus. Siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 29 straipsnio nuostatų dėl gaminių ženklinimo nurodant triukšmo mažinimo efektyvumą. Jei Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 29 straipsnyje reglamentuojami triukšmą skleidžiantys gaminiai, tai tokie gaminiai patys savaime savo spinduliuojamo triukšmo paprastai nemažina. Teisės aktų, įpareigojančių ženklinti aktyviai triukšmą slopinančius gaminius (skleidžiančius priešingos fazės garso bangas ir taip aktyviai slopinančius triukšmą), nėra. Su triukšmo mažinimo efektyvumu dažniausiai siejami statybos produktai, kurių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 29 straipsnį siūloma papildyti bendrosiomis triukšmą skleidžiančių gaminių skleidžiamo (spinduliuojamo) triukšmo ribojimo nuostatomis, nes Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuojamas ne tik gaminių triukšmo ženklinimas, bet yra ribojamas ir, pavyzdžiui, lauko sąlygomis naudojamos įrangos, automobilių, padangų, traukinių, pramoginių laivų, traktorių ir daugelio kitų triukšmo šaltinių skleidžiamo (spinduliuojamo) triukšmo lygis (Europos Sąjungos lygiu specialiosiomis direktyvomis ir reglamentais yra nustatyti tam tikrų gaminių spinduliuojamo triukšmo ribiniai dydžiai). Atsižvelgiant į iškylančius valstybinės reikšmės kelių statybos ar rekonstrukcijos projektų rengimo ir derinimo su kompetentingomis institucijomis klausimus, susijusius su triukšmo ribinių dydžių reikalavimų įgyvendinimu, Įstatymo projekte siūloma Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnį (triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės) papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siūlomame įstatymo įgyvendinamajame teisės akte būtų nustatytos lankstesnės sąlygos triukšmo mažinimo priemonėms įgyvendinti, siekiant užtikrinti triukšmo ribinių dydžių reikalavimų įgyvendinimą ir efektyvų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų ir Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą. Vadovaujantis siūlomame įstatymo įgyvendinamajame teisės akte numatomais nustatyti reikalavimais, konkrečias triukšmo mažinimo priemones nustatys Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės, pagal kompetenciją valdančios, naudojančios ir disponuojančios atitinkamais valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių ruožais už aglomeracijų ribų.
Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonės bus nustatomos rengiant šių kelių ruožų statybos ar rekonstrukcijos projektus, nagrinėjant gyventojų skundus dėl šių kelių ruožuose skleidžiamo triukšmo. Siūlomame įstatymo įgyvendinamajame teisės akte būtų nustatyti reikalavimai (sąlygos) priemonėms, kurios įgyvendinamos triukšmo šaltiniuose (keliuose), garso sklidimo kelyje (pavyzdžiui, garso sklidimo užtvaros), triukšmą patiriančiuose statiniuose ar šių statinių teritorijose. Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 35 punkto nuostatas su Įstatymo projekto nuostatomis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 35 punktą siūloma papildyti nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybos papildomai tvirtina ir aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir tvirtina aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus, kurie įgyvendinami per savivaldybės strateginio planavimo dokumentus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo atlikti nereikėjo. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įtrauktos į Lietuvos Respublikos terminų banką. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Įstatymų projektus reikės iki 2016 m. balandžio
5 d. nutarimą Nr.
informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1209 „Dėl Triukšmo prevencijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“, parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą teisės aktą strateginio triukšmo kartografavimo tvarkai, Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis triukšmo strateginio kartografavimo srityje reikalavimams, valstybinės reikšmės kelių, kurie nepriskiriami prie pagrindinių kelių ir yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimams nustatyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą teisės aktą informacijos, pateikiamos triukšmo prevencijos veiksmų planuose, reikalavimams, šiuose veiksmų planuose nustatomų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių reikalavimams, konsultavimosi su visuomene triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo klausimais reikalavimams, Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis triukšmo prevencijos priemonių planavimo srityje tvarkai nustatyti (nustatyti reikalavimus dėl triukšmo prevencijos veiksmų planavimo ir įgyvendinimo aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose) bei parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą savivaldybių atliekamos triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą. 12.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms ar savivaldybėms reikėtų papildomų lėšų. Įstatymo projektu siekiama tobulinti esamas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas ir geriau reglamentuoti šią sritį. Valstybės ir savivaldybių institucijų tvirtinamuose strateginio planavimo dokumentuose nustatomos triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti, įskaitant prireikus ir triukšmo mažinimą, skirtos priemonės bus vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programų vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Priemonės bus įgyvendinamos neviršijant šiuo metu valstybės biudžeto institucijoms ir savivaldybėms patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su Aplinkos triukšmo direktyvos įpareigojimais triukšmo strateginio kartografavimo ir veiksmų planavimo srityse, įgyvendinti einamaisiais metais valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšų neprireiks. Artimiausiais
savivaldybės, kurios Aplinkos triukšmo direktyvos įpareigojimams įvykdyti 2017–2018 metais turės sudaryti (ar atnaujinti anksčiau sudarytus) aglomeracijų, pagrindinių kelių ruožų ir pagrindinių geležinkelio kelių ruožų strateginius triukšmo žemėlapius ir triukšmo prevencijos veiksmų planus.
Atsižvelgiant į Lietuvos kompetentingų institucijų anksčiau vykdytų paslaugų teikimo viešųjų pirkimų procedūrų informaciją, preliminariais duomenimis už aglomeracijų esančių pagrindinių kelių ruožų ir pagrindinių geležinkelio kelių ruožų strateginiams žemėlapiams ir veiksmų planams sudaryti (ar atnaujinti anksčiau sudarytus) valstybės institucijoms preliminariai reikės apie 300 tūkst. eurų (apie 1 036 tūkst. litų). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pavaldžių įstaigų parengtuose 2014–2018 metų pagrindinių kelių ir pagrindinių geležinkelių triukšmo prevencijos veiksmų planuose numatytoms triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms įgyvendinti preliminariai reikės apie 87 mln. eurų (apie 300 mln. litų). Aglomeracijų (4 savivaldybių) strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti (ar atnaujinti anksčiau sudarytus) preliminariai reikės apie 128 tūkst. eurų (apie
sudarytus) preliminariai reikės apie 175 tūkst. eurų (apie 600 tūkst. litų). Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių tarybų patvirtintuose aglomeracijų 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planuose numatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurioms įgyvendinti preliminariai reikės 490,5 mln. eurų (1 693,6 mln. litų). Įstatymo projekto rengimo etapu, tikslios informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų išlaidas strateginiams triukšmo žemėlapiams ir veiksmų planams sudaryti pateikti negalima.
Informacija apie konkrečias valstybės ir savivaldybių institucijų išlaidas strateginiams triukšmo žemėlapiams ir triukšmo prevencijos veiksmų planams sudaryti, šių žemėlapių ir veiksmų planų sudarymo finansavimo šaltinius, lėšų poreikio pagrindimą turės būti pateikiama strateginio planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ pateiktas pavyzdys, kad dėl atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymo Graikija buvo nubausta mokėti po 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) kiekvieną dieną po Europos Teisingumo Teismo sprendimo, kol įpareigojimai bus įvykdyti. Vieno penkerius metus trunkančio Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo etapo metu, nevykdant Aplinkos triukšmo direktyvos įpareigojimų (nesudarant strateginių triukšmo žemėlapių ir triukšmo prevencijos veiksmų planų), Lietuvai galėtų būti skirta apie 36 milijonų eurų (126 milijonų litų) bauda. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Išvadų negauta. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai – „triukšmas“, „valdymas“, „savivaldybė“, „žemėlapis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-10-13 Nr. XIIP-3586 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 35 punkto nuostata dėl savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti tyliąsias zonas tikslintina pagal kartu teikiamo Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį vartojant sąvokas: „tyliąsias aglomeracijos“, „tyliąsias gamtos“ ir „tyliąsias viešąsias zonas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. p[email protected]
2016-05-10 Nr. XIIP-3586(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. p[email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
A DĖL
Nr. XIIP-3586
d. Nr. 107-P-7
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento vyr. specialistas Valdas Uscila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto
savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti tyliąsias zonas tikslintina pagal kartu teikiamo Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį vartojant sąvokas: „tyliąsias aglomeracijos“, „tyliąsias gamtos“ ir „tyliąsias viešąsias zonas“. Pritarti
pagrindiniame komitete 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Viktorija Čmilytė-Nielsen. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda
Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Valdas Uscila, Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 35 punkto nuostata dėl savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti tyliąsias zonas tikslintina pagal kartu teikiamo Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį vartojant sąvokas:
„tyliąsias aglomeracijos“, „tyliąsias gamtos“ ir „tyliąsias viešąsias zonas“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3586 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr.specialistas V.Uscila, Higienos instituto Inovacijų skyriaus vadovė R.Šidagytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G.Keso, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos atstovas M.Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 35 punkto nuostata dėl savivaldybės tarybos kompetencijos nustatyti tyliąsias zonas tikslintina pagal kartu teikiamo Triukšmo valdymo įstatymo Nr.
IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį vartojant sąvokas:
„tyliąsias aglomeracijos“, „tyliąsias gamtos“ ir „tyliąsias viešąsias
zonas“. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, 2016-01-27 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3586 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2016-02-15 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto parengtu „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo“ projektu bei su „Lietuvos
įstatymo“ projektu ir pastabų bei pasiūlymų jiems neturi. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą - 6 straipsnio Savarankiškosios savivaldybių funkcijos 35 punktą, savivaldybėms yra priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas, bet nenumatyta triukšmo kontrolė, o pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimus „9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo laikymosi kontrolę. Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas, triukšmo kontrolę atlieka Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos. Taigi, savivaldybės institucijos įstatymu jau įgaliotos atlikti triukšmo kontrolę. Valstybės kontrolės valstybinio audito metu (2012 m. gegužės 31 d. Valstybės audito ataskaita „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ (Nr. VA-P-60-8-7), nagrinėjant triukšmo valdymo įgyvendinimo savivaldybėse klausimus nebuvo nustatyta teisinio reglamentavimo trūkumo Nacionalinės sveikatos tarybos minimame Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punkte. Valstybinio audito metu savivaldybės išreiškė poreikį nustatyti statybos darbų triukšmo kontrolės tvarką. Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomas tokios tvarkos patvirtinimo teisinis pagrindas. 2. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taip pat pažymėtina, kad savivaldybėms pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnį yra pavesta vykdyti daug funkcijų susijusių su triukšmo prevencijos įgyvendinimu, rodiklių nustatymu, monitoringu, tačiau lėšos nėra tam skiriamos.
Nepritarti Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas yra laikomas savivaldybių savarankiškąja funkcija. Pagal to paties įstatymo 50 straipsnio nuostatas, valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų lėšos skiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms atlikti naudojamos savivaldybių pajamos. Taigi savivaldybėms Triukšmo valdymo įstatyme nustatytoms triukšmo valdymo funkcijoms atlikti reikalingos lėšos turi būti skiriamos iš savivaldybių gaunamų pajamų. 3. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taipogi visiškai neaišku, kas konkrečiai ir kaip turės vykdyti triukšmo kontrolę savivaldybėje: ar bus stebimi ir analizuojami dokumentai, ar bus vykdoma kontrolė su administracinėmis baudomis. Nepritarti Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio (triukšmo kontrolė) nuostatas, triukšmo kontrolė suprantama kaip triukšmo šaltinių veiklos priežiūra siekiant užtikrinti triukšmo ribinių dydžių reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, atliekami skundžiamos ūkinės veiklos keliamo triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje ir vertinama ar neviršijami triukšmo ribiniai dydžiai). Triukšmo kontrolės vykdymas turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Savivaldybių atveju triukšmo kontrolė taip pat gali apimti ir savivaldybių nustatytų taisyklių (pavyzdžiui, savivaldybių triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) laikymąsi.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259(1) straipsnio nuostatas, savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 42(4) straipsnio (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimas) pažeidimo. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio nuostatas, savivaldybių administracijų pareigūnai yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas) nurodytų nusižengimų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
komitetas, 2016-04-13
pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3586 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3586(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2016-04-201 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 35 punktą ir jį išdėstyti taip: „35) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami per savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas.
Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;“. Pritarti
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2016-04-202 Argumentai: Tikslinga suderinti šio įstatymo įsigaliojimo datą su pagrindinio Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir
įstatymo įsigaliojimo data. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. gegužės lapkričio 1 d.“
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Filipovičienė, I.Rozova. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė