Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val. nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų dienos laikotarpiui vidurkis.“
2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki
miego trikdymo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų nakties laikotarpiui vidurkis.“
galios 2 straipsnio 10 dalį. 10. Pagrindinė gatvė – miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esantis ir paprastai turintis pavadinimą kelias ar jo ruožas, kuriuo vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. 4. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Pagrindinis geležinkelis Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelias kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“
2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pagrindinis kelias Pagrindinio kelio ruožas – magistralinis magistralinio, krašto ar rajoninis rajoninio valstybinės reikšmės kelias kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių.“
12¹ dalimi: „12¹.
Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.“
2 straipsnį 21¹ dalimi: „21¹. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis (NS) – rodiklis, kuriuo išreiškiamas ilgalaikio triukšmo sukeltą stiprų dirginimą patiriančių žmonių skaičius, pagal kurį nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioritetas ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
Šioje formulėje: ni – atitinkamo Ldvn triukšmo lygio triukšmo veikiamame pastate gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomų pacientų skaičius; Ldvn,i – dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygis Ldvn ties nagrinėjamo pastato fasadu.“
2 straipsnį 21² dalimi: „21². Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“
24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Triukšmo ribinis dydis
2 straipsnį 26¹ dalimi: „26¹.
Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas
galios 2 straipsnio 27 dalį. 27. Urbanizuota teritorija – teritorija, užimta statinių ir jų priklausinių (su naudojamais žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais), taip pat valstybinių kelių ir geležinkelių kompleksų teritorija. 12. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val. nuo 19 val. iki 23 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų vakaro laikotarpiui vidurkis.“
2 straipsnį 29 dalimi: „29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu:
1) tvirtina Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą;
2) priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo;
3) 1) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą;
4) 2) tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę.;
3) tvirtina Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą;
4) nustato reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo veiksmų planavimo ir įgyvendinimo aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo, atsižvelgia į:
1) teritorijos gyventojų apklausos duomenis;
2) triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis;
3) triukšmo kartografavimo duomenis;
4) savivaldybių, kurių teritorijose yra triukšmo prevencijos zonos, institucijų nuomonę ir pasiūlymus;
5) savivaldybių, kurių teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, saugomų teritorijų administracijų nuomonę ir pasiūlymus. 3. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka ir kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas triukšmo valdymo funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir vertina, kai Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija įvertina, ar šių įrenginių skleidžiamas triukšmas atitinka teisės aktų aktais patvirtintus ribinius dydžius;“. 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlieka ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sudaro ir tvarko ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Triukšmo prevencijos plėtros klausimus nagrinėja ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įgyvendinančioms valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, teikia nuolatinė Triukšmo prevencijos taryba.
Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų, saugomų teritorijų administracijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, mokslo institucijų ir visuomenės atstovų. Ne mažiau kaip pusė Triukšmo prevencijos tarybos narių turi būti mokslininkai ir specialistai, dirbantys triukšmo prevencijos srityje.“
galios 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 1) kasmet įvertina, kaip įgyvendinamos Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa ir Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa, ir teikia Vyriausybei šio vertinimo išvadas;
3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pritaria Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos projektui ir strateginių triukšmo žemėlapių projektams;“. 4. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Vyriausybei, Valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms teikia pasiūlymus dėl triukšmo valdymo problemų sprendimo;“. 5. Papildyti 11 straipsnį 4 dalimi: „4. Triukšmo prevencijos tarybos ūkinio ir techninio aptarnavimo veikla finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
pakeitimas
taip: „1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; savivaldybėse, kuriose nėra aglomeracijų ar kurios nėra aglomeracijos, atsižvelgdami į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas;“. 2.
13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 1) įgyvendina patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą;
13 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) rengia sudaro aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;“. 5. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo laikymosi kontrolę. Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Strateginis triukšmo kartografavimas
sudaromi strateginiai triukšmo žemėlapiai:
1) visų jos teritorijoje esančių aglomeracijų;
2) pagrindinių kelių ruožų;
3) pagrindinių gatvių;
4) 3) pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų;
5) 4) stambių oro uostų. 2. Strateginiai triukšmo žemėlapiai ir pagal šių žemėlapių rezultatus parengiami duomenys bei informacija visuomenei gali būti pateikti šių formų:
1) grafiniai brėžiniai grafiniais brėžiniais – spausdintiniais žemėlapiais;
2) duomenys lentelėse skaitmeniniais duomenimis lentelėse;
3) elektroniniai duomenys elektroninio formato skaitmeniniais duomenimis – erdvinių duomenų rinkiniais. 3.
žemėlapiuose turi būti pateikti šie duomenys Strateginis triukšmo žemėlapis skirtas pateikti duomenims ir informacijai apie:
1) esami arba prognozuojami triukšmo lygiai buvusį ar esamą, ar prognozuojamą triukšmo lygį;
2) kiek viršijami triukšmo ribiniai dydžiai triukšmo ribinio dydžio viršijimą;
3) prognozuojamas mokyklų, ligoninių, būstų, kuriuos veikia atitinkamais rodikliais apibūdintas triukšmas, skaičius nustatytoje teritorijoje prognozuojamą būstų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatų, kuriuos veikia tam tikro lygio triukšmas, skaičių tam tikroje teritorijoje;
4) triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių žmonių skaičių. 4. Aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro savivaldybių, kurios yra aglomeracijos ar kuriose yra aglomeracijų, vykdomosios institucijos, kiti joms pavaldūs viešojo administravimo subjektai. Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų bei stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro Susisiekimo ministerija. 5. Sudarant aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius įvertinami šalia aglomeracijų esantys triukšmo šaltiniai, jei šių triukšmo šaltinių skleidžiamas triukšmas daro įtaką akustinei aplinkai aglomeracijose. 6. Sudarant ar tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodikliai. 7. Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (patikslinami jau sudaryti) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. 8.
triukšmo žemėlapiams sudaryti (patikslinti jau sudarytus) turi būti naudojami duomenys ir informacija apie triukšmo šaltinius, garso sklidimui įtaką darančias aplinkybes, triukšmo veikiamus statinius ir juose gyvenančius gyventojus kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus. 4.9. Valstybės institucijas, atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų strateginių triukšmo žemėlapių rengimą, rengimo terminus ir tvirtinimą Strateginio triukšmo kartografavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Strateginiai triukšmo žemėlapiai peržiūrimi ir, jei reikia, pataisomi ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo jų patvirtinimo datos. Rengiant ir tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi Ldvn ir Lnakties. 6. 10. Strateginiai triukšmo žemėlapiai naudojami sudarant triukšmo prevencinių veiksmų planus, Vyriausybės nustatyta tvarka planuojant triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti, įskaitant ir triukšmo mažinimą, skirtas priemones, strateginius triukšmo žemėlapius sudarančioms institucijoms ir Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai informuojant visuomenę apie aplinkos triukšmą, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikiant šio įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto duomenis įgyvendinimo ataskaitas Europos Komisijai. 7. 11. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis atliekant strateginį triukšmo kartografavimą, kai strateginis triukšmo kartografavimas atliekamas netoli jų bendros valstybės sienos. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
triukšmo žemėlapiams rengti Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą. 2. Strateginiai triukšmo žemėlapiai teikiami Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, o ši suvestinę informaciją naudoja Valstybinei triukšmo prevencijos veiksmų programai rengti ar tikslinti. „18 straipsnis. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimas aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose, stambiuose oro uostuose bei šių priemonių įgyvendinimas
1Aglomeracijose,
pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės planuojamos sudarant:
1) savivaldybių, kurios yra aglomeracijos ar kuriose yra aglomeracijų, tarybų tvirtinamus aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planus. 2. Šio straipsnio
nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Triukšmo prevencijos veiksmų planai sudaromi ir patvirtinami ne anksčiau nei strateginiai triukšmo žemėlapiai. 3.
aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus, šiuose planuose planuojamos priemonės, skirtos kelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų transportą) triukšmo, geležinkelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių geležinkelio kelių ruožų transportą) triukšmo, oro uostų ir aerodromų (įskaitant aglomeracijose esančių stambių oro uostų) triukšmo bei triukšmo iš pramoninės veiklos zonų prevencijai ir mažinimui. 4. Aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų priemonės įgyvendinamos per savivaldybių, kurios yra aglomeracijos ar kuriose yra aglomeracijų, strateginio planavimo dokumentus. 5. Triukšmo prevencijos veiksmų planai patikslinami, kai strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatoma, kad viršyti triukšmo ribiniai dydžiai. Savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatomos tyliosioms zonoms išsaugoti skirtos priemonės gali būti patikslinamos, kai šio straipsnio 7 dalyje nustatytais būdais tyliosiose zonose nustatomas triukšmo padidėjimas. 6. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo mažinimo priemonės parenkamos pagal strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatytus triukšmo ribinių dydžių viršijimus, triukšmo prevencijos priemonės parenkamos atsižvelgiant į planuojamą triukšmo ribinius dydžius viršijantį triukšmą patirsiančių gyventojų skaičių, jei per artimiausius 5 metus nebūtų imtasi veiksmų išvengti triukšmo ribinių dydžių viršijimo. 7.
išsaugoti skirtos priemonės savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose planuojamos ir įgyvendinamos, kai triukšmo kartografavimo arba triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose metu nustatoma, kad triukšmo lygis tyliojoje zonoje padidėjo daugiau kaip 2 dB, palyginti su triukšmo lygiu tyliojoje zonoje šios zonos nustatymo metu, arba gyventojų apklausų triukšmo padidėjimui tyliosiose zonose subjektyviai įvertinti metu yra nustatoma, kad tylioji zona nebeatitinka šiame įstatyme pateiktos atitinkamos tyliosios zonos rūšies požymių. 8. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka – pirmiausia įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurias įgyvendinus triukšmas būtų sumažintas ties pastatais ar pastatų grupėmis, kurių triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis yra didesnis. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklį apskaičiuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos. 9. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetas nustatomas pagal tyliosios zonos plotą, kuriame esantis triukšmo lygis yra didesnis nei tyliosios zonos nustatymo metu. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetą nustato aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos. 10. Informacijos, pateikiamos aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planuose, reikalavimus, šiuose veiksmų planuose nustatomų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių reikalavimus bei konsultavimosi su visuomene triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo klausimais reikalavimus nustato Vyriausybė. 11.
Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis planuojant triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įgyvendinamas pasienio regionuose. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis triukšmo prevencijos priemonių planavimo srityje vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. 12. Teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, rengdami ir tikslindami teritorijų planavimo dokumentus, privalo atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Patvirtinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus, ne vėliau kaip per 12 mėnesių patikslinami teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniams daro įtaką triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“
Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnį. 19 straipsnis. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa
triukšmo prevencijos veiksmų programa rengiama ir įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį sveikatai. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa turi apimti Lietuvos teritorijoje esančias aglomeracijas, pagrindinius kelius, pagrindinius geležinkelius ir stambius oro uostus. 2. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos prioritetinės priemonės parenkamos pagal bet kuriuos viršytus taikomus triukšmo ribinius dydžius arba pagal kitus Triukšmo prevencijos tarybos nustatytus kriterijus ir taikomos svarbiausiose srityse, nustatytose atliekant strateginį triukšmo kartografavimą. 3. Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija. 4.
triukšmo prevencijos veiksmų programa peržiūrima ir taisoma, kai pasikeičia esamo triukšmo lygiai, bet ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo patvirtinimo datos. 11 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos struktūra
triukšmo prevencijos veiksmų programoje turi būti:
1) aglomeracijų pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių arba stambių oro uostų ar kitų įvertintų triukšmo šaltinių aprašymas, teisinė priklausomybė, triukšmo ribiniai dydžiai, triukšmo kartografavimo rezultatų suvestinė, prognozuojamas triukšmo veikiamų žmonių skaičius, nurodytos problemos ir kas taisytina, organizuotų konsultacijų su visuomene įrašai, nurodytos taikomos triukšmą mažinančios priemonės ir visi rengiami projektai, veiksmai, kurių ketinama imtis per artimiausius penkerius metus, įskaitant visas tyliosioms zonoms išsaugoti skirtas priemones, ilgalaikė strategija, nuostatos dėl numatomo veiksmų plano įgyvendinimo ir rezultatų vertinimo;
2) nurodyti veiksmai, kurių valstybės ir savivaldybių institucijos planuoja imtis pagal savo kompetenciją (transporto planavimas, žemėtvarka, techninės priemonės triukšmo šaltiniuose, mažesnių triukšmo šaltinių parinkimas, garso perdavimo sumažinimas, teisinės ar kitos priemonės ar paskatos). 2. Valstybinėje triukšmo prevencijos veiksmų programoje turi būti nurodyta, kiek turėtų sumažėti triukšmo veikiamų (dirginamų, tokių, kuriems trikdomas miegas, ar kt.) žmonių skaičius. 12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Orlaivių keliamo triukšmo stebėsenos (monitoringo) sistemos privalo turėti galimybę nenutrūkstamai stebėti triukšmo lygius dieną ir naktį ne mažiau kaip tris paras iš eilės.
Stebėjimo vietų ir stebėjimo taškų skaičių ir bei stebėjimo tvarką, teisę atlikti orlaivių triukšmo matavimus, licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Civilinės aviacijos administracija.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pagrindiniais keli ais pagrindinių kelių ruožais, pagrindiniais geležinkeliais pagrindinių geležinkelio kelių ruožais važiuojančių transporto priemonių ir orlaivių keliamo triukšmo lygis ir jo mažinimo priemonės;“. 14 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 3 dalimi: „3. Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, išskyrus orlaivius, turi būti ženklinami nurodant triukšmo lygį arba triukšmo mažinimo efektyvumą. Tokie gaminiai (jų grupės) yra ženklinami teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kiekvienas skleidžiančių triukšmą gaminių gamintojas turi užtikrinti tokius triukšmo tyrimus, apskaitos sistemas ir testus, kurie galėtų kontroliuojančioms institucijoms įrodyti, kad gamintojas laikosi šio įstatymo reikalavimų. „29 straipsnis.
„29 straipsnis. Triukšmą skleidžiančių gaminių ženklinimas ir šių gaminių skleidžiamo triukšmo ribojimas Importuojami į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, išskyrus orlaivius, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gaminių skleidžiamo triukšmo įvertinimo, skleidžiamo triukšmo ribojimo ir gaminių ženklinimo, pateikiant informaciją apie gaminių skleidžiamą triukšmą, reikalavimus.“
įgyvendinimas
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. balandžio 30 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (patikslinami jau sudaryti) ir atitinkamų savivaldybių tarybų bei Susisiekimo ministerijos patvirtinami ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. Šioje dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis. Toliau strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (patikslinami jau sudaryti) ir atitinkamų savivaldybių tarybų bei Susisiekimo ministerijos patvirtinami ne vėliau kaip kas 5 metus skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodyto termino. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimų taikomos strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie kompetentingų institucijų sudaromi ir patvirtinami įsigaliojus šiam įstatymui, bei strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie sudaromi siekiant patikslinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytus strateginius triukšmo žemėlapius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kompetentingų institucijų sudaryti bei patvirtinti ir, įsigaliojus šiam įstatymui, patikslinti strateginiai triukšmo žemėlapiai galioja iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino. 4.
išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų planai Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 18 d. Šioje dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų panai sudaromi pagal strateginių triukšmo žemėlapių, kuriuose parodyta padėtis 2016 metais, rezultatus. Toliau triukšmo prevencijos veiksmų planai sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip kas 5 metus skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodyto termino. 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2
2016 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val. nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų dienos laikotarpiui vidurkis.“
2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki
miego trikdymo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų nakties laikotarpiui vidurkis.“
netekusia galios 2 straipsnio 10 dalį. 10. Pagrindinė gatvė – miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esantis ir paprastai turintis pavadinimą kelias ar jo ruožas, kuriuo vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. 4. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Pagrindinis geležinkelis Pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelias kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių.“
12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pagrindinis kelias Pagrindinio kelio ruožas – magistralinis magistralinio, krašto ar rajoninis rajoninio valstybinės reikšmės kelias kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių.“
2 straipsnį 12¹ dalimi: „12¹.
Pramoninės veiklos zona – teritorija, kurioje ūkio subjektai vykdo veiklą, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.“
2 straipsnį 21¹ dalimi: „21¹. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis (NS) – rodiklis, kuriuo išreiškiamas ilgalaikio triukšmo sukeltą stiprų dirginimą patiriančių žmonių skaičius, pagal kurį nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioritetas ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę:
Šioje formulėje: ni – atitinkamo Ldvn triukšmo lygio triukšmo veikiamame pastate gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomų pacientų skaičius; Ldvn,i
2 straipsnį 21² dalimi: „21². Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“
2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Triukšmo ribinis dydis – Ldienos, Lvakaro arba Lnakties rodiklio vidutinis dydis, kurį triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ir (ar) ar mažinti.“
26¹ dalimi: „26¹.
Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas
netekusia galios 2 straipsnio 27 dalį. 27. Urbanizuota teritorija – teritorija, užimta statinių ir jų priklausinių (su naudojamais žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais), taip pat valstybinių kelių ir geležinkelių kompleksų teritorija. 12. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val. nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų vakaro laikotarpiui vidurkis.“
2 straipsnį 29 dalimi:
„29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu:
1) tvirtina Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą;
2) priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo;
3) 1) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą;
4) 2) tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę.;
3) tvirtina Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą;
4) nustato triukšmo prevencijos ir mažinimo veiksmų planavimo ir įgyvendinimo aglomeracijose ir ne aglomeracijose esančiuose pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose reikalavimus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo, atsižvelgia į:
1) teritorijos gyventojų apklausos duomenis;
2) triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis;
3) triukšmo kartografavimo duomenis;
4) savivaldybių, kurių teritorijose yra triukšmo prevencijos zonos, institucijų nuomonę ir pasiūlymus;
5) savivaldybių, kurių teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, saugomų teritorijų administracijų nuomonę ir pasiūlymus. 3. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka ir kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas triukšmo valdymo funkcijas.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio
kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;“. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir vertina, kai Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija įvertina, ar šių įrenginių skleidžiamas triukšmas atitinka teisės aktų aktais patvirtintus ribinius dydžius;“. 5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlieka ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sudaro ir tvarko ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Triukšmo prevencijos plėtros klausimus nagrinėja ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įgyvendinančioms valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, teikia nuolatinė Triukšmo prevencijos taryba.
Ši taryba sudaroma iš valstybės institucijų, saugomų teritorijų administracijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, mokslo institucijų ir visuomenės atstovų. Ne mažiau kaip pusė Triukšmo prevencijos tarybos narių turi būti mokslininkai ir specialistai, dirbantys triukšmo prevencijos srityje.“
netekusiu galios 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 1) kasmet įvertina, kaip įgyvendinamos Valstybinė triukšmo strateginio kartografavimo programa ir Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa, ir teikia Vyriausybei šio vertinimo išvadas;
3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pritaria Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos projektui ir strateginių triukšmo žemėlapių projektams;“. 4. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Vyriausybei, valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms teikia pasiūlymus dėl triukšmo valdymo problemų sprendimo;“. 5. Papildyti 11 straipsnį 4 dalimi: „4. Triukšmo prevencijos tarybos ūkinio ir techninio aptarnavimo veikla finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
ir jį išdėstyti taip: „1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; ne aglomeracijose, atsižvelgdamos į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas;“. 2.
13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;“. 3. Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 1) įgyvendina patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą;
13 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „4) nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę ir leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką;“. 5. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą: „5) rengia sudaro aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;“. 6. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo laikymosi kontrolę;“. 8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Strateginis triukšmo kartografavimas
1.
Lietuvos Respublikoje sudaromi strateginiai triukšmo žemėlapiai:
1) visų jos teritorijoje esančių aglomeracijų;
2) pagrindinių kelių ruožų;
3) pagrindinių gatvių;
4) 3) pagrindinių geležinkelių geležinkelio kelių ruožų;
5) 4) stambių oro uostų. 2. Strateginiai triukšmo žemėlapiai ir pagal šių žemėlapių rezultatus parengiami duomenys bei informacija visuomenei gali būti pateikti šių formų:
1) grafiniai brėžiniai grafiniais brėžiniais – spausdintiniais žemėlapiais;
2) duomenys lentelėse skaitmeniniais duomenimis lentelėse;
3) elektroniniai duomenys elektroninio formato skaitmeniniais duomenimis – erdvinių duomenų rinkiniais. 3. Strateginiuose triukšmo žemėlapiuose turi būti pateikti šie duomenys Strateginis triukšmo žemėlapis skirtas pateikti duomenims ir informacijai apie:
1) esami arba prognozuojami triukšmo lygiai buvusį ar esamą, ar prognozuojamą triukšmo lygį;
2) kiek viršijami triukšmo ribiniai dydžiai triukšmo ribinio dydžio viršijimą;
3) prognozuojamas mokyklų, ligoninių, būstų, kuriuos veikia atitinkamais rodikliais apibūdintas triukšmas, skaičius nustatytoje teritorijoje prognozuojamą būstų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatų, kuriuos veikia tam tikro lygio triukšmas, skaičių tam tikroje teritorijoje;
4) triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomų pacientų skaičių. 4. Aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, vykdomosios institucijos, kiti joms pavaldūs viešojo administravimo subjektai.
Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro Susisiekimo ministerija. 5. Sudarant aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius įvertinami šalia aglomeracijų esantys triukšmo šaltiniai, jeigu šių triukšmo šaltinių skleidžiamas triukšmas daro įtaką aglomeracijų akustinei aplinkai. 6. Sudarant ar tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodikliai. 7. Strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (jau sudaryti patikslinami) ir kompetentingų institucijų patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. 8. Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti (jau sudarytiems patikslinti) turi būti naudojami duomenys ir informacija apie triukšmo šaltinius, garso sklidimui įtaką darančias aplinkybes, triukšmo veikiamus statinius ir juose gyvenančius gyventojus, ugdomus mokinius, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomus pacientus kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus. 4.9. Valstybės institucijas, atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų strateginių triukšmo žemėlapių rengimą, rengimo terminus ir tvirtinimą Strateginio triukšmo kartografavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Strateginiai triukšmo žemėlapiai peržiūrimi ir, jei reikia, pataisomi ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo jų patvirtinimo datos. Rengiant ir tikslinant strateginius triukšmo žemėlapius, taikomi Ldvn ir Lnakties. 6.
triukšmo prevencinių veiksmų planus, Vyriausybės nustatyta tvarka planuojant triukšmo problemoms ir poveikiui valdyti, įskaitant ir triukšmo mažinimą, skirtas priemones, strateginius triukšmo žemėlapius sudarančioms institucijoms ir Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai informuojant visuomenę apie aplinkos triukšmą, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikiant šio įstatymo priede nurodyto Europos Sąjungos teisės akto duomenis įgyvendinimo ataskaitas Europos Komisijai. 7. 11. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis atliekant strateginį triukšmo kartografavimą, kai strateginis triukšmo kartografavimas atliekamas netoli jų bendros valstybės sienos. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
triukšmo žemėlapiams rengti Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą. 2. Strateginiai triukšmo žemėlapiai teikiami Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, o ši suvestinę informaciją naudoja Valstybinei triukšmo prevencijos veiksmų programai rengti ar tikslinti. „18 straipsnis. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimas aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose, stambiuose oro uostuose ir šių priemonių įgyvendinimas 1.
Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės planuojamos sudarant:
1) savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, tarybų tvirtinamus aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;
2) Vyriausybės nustatyta tvarka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotų pavaldžių įstaigų tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų planai Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne rečiau kaip kas penkerius metus. Triukšmo prevencijos veiksmų planai sudaromi ir patvirtinami ne anksčiau negu strateginiai triukšmo žemėlapiai. 3. Sudarant aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus, šiuose planuose planuojamos priemonės, skirtos kelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų transportą) triukšmo, geležinkelių transporto (įskaitant aglomeracijose esančių pagrindinių geležinkelio kelių ruožų transportą) triukšmo, oro uostų ir aerodromų (įskaitant aglomeracijose esančių stambių oro uostų) triukšmo bei triukšmo iš pramoninės veiklos zonų prevencijai ir mažinimui. 4. Aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų priemonės įgyvendinamos savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, strateginio planavimo dokumentais. 5. Triukšmo prevencijos veiksmų planai patikslinami, kai strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatoma, kad viršyti triukšmo ribiniai dydžiai.
Savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatomos tyliosioms zonoms išsaugoti skirtos priemonės gali būti patikslinamos, kai šio straipsnio 7 dalyje nustatytais būdais tyliosiose zonose nustatomas triukšmo padidėjimas. 6. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose įgyvendinamos triukšmo mažinimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į strateginio triukšmo kartografavimo metu nustatytus triukšmo ribinių dydžių viršijimo atvejus, triukšmo prevencijos priemonės parenkamos atsižvelgiant į planuojamą triukšmo ribinius dydžius viršijantį triukšmą patirsiančių gyventojų skaičių, jeigu per artimiausius penkerius metus nebūtų imtasi veiksmų triukšmo ribinių dydžių viršijimui išvengti. 7. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtos priemonės savivaldybių tarybų tvirtinamuose aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planuose planuojamos ir įgyvendinamos, kai triukšmo kartografavimo arba triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose metu nustatoma, kad triukšmo lygis tyliojoje zonoje padidėjo daugiau kaip 2 dB, palyginti su triukšmo lygiu tyliojoje zonoje šios zonos nustatymo metu, arba gyventojų apklausų triukšmo padidėjimui tyliosiose zonose subjektyviai įvertinti metu yra nustatoma, kad tylioji zona nebeatitinka šiame įstatyme pateiktos atitinkamos tyliosios zonos rūšies požymių. 8. Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka – pirmiausia įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurias įgyvendinus triukšmas būtų sumažintas ties pastatais ar pastatų grupėmis, kurių triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis yra didesnis.
Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklį apskaičiuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos. 9. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetas nustatomas pagal tyliosios zonos plotą, kuriame triukšmo lygis yra didesnis negu tyliosios zonos nustatymo metu. Tyliosioms zonoms išsaugoti skirtų priemonių įgyvendinimo prioritetą nustato aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos. 10. Informacijos, pateikiamos aglomeracijų, ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planuose, reikalavimus, šiuose veiksmų planuose nustatomų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių reikalavimus bei konsultavimosi su visuomene triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo klausimais reikalavimus nustato Vyriausybė. 11. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su kaimyninėmis valstybėmis planuojant triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įgyvendinamas pasienio regionuose. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis triukšmo prevencijos priemonių planavimo srityje vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. 12. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, privaloma atsižvelgti į šio straipsnio
triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“
Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnį. 19 straipsnis. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa
triukšmo prevencijos veiksmų programa rengiama ir įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį sveikatai. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa turi apimti Lietuvos teritorijoje esančias aglomeracijas, pagrindinius kelius, pagrindinius geležinkelius ir stambius oro uostus. 2. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos prioritetinės priemonės parenkamos pagal bet kuriuos viršytus taikomus triukšmo ribinius dydžius arba pagal kitus Triukšmo prevencijos tarybos nustatytus kriterijus ir taikomos svarbiausiose srityse, nustatytose atliekant strateginį triukšmo kartografavimą. 3. Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija. 4. Valstybinė triukšmo prevencijos veiksmų programa peržiūrima ir taisoma, kai pasikeičia esamo triukšmo lygiai, bet ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo patvirtinimo datos. 12 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos struktūra 1.
Valstybinėje triukšmo prevencijos veiksmų programoje turi būti:
1) aglomeracijų pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių arba stambių oro uostų ar kitų įvertintų triukšmo šaltinių aprašymas, teisinė priklausomybė, triukšmo ribiniai dydžiai, triukšmo kartografavimo rezultatų suvestinė, prognozuojamas triukšmo veikiamų žmonių skaičius, nurodytos problemos ir kas taisytina, organizuotų konsultacijų su visuomene įrašai, nurodytos taikomos triukšmą mažinančios priemonės ir visi rengiami projektai, veiksmai, kurių ketinama imtis per artimiausius penkerius metus, įskaitant visas tyliosioms zonoms išsaugoti skirtas priemones, ilgalaikė strategija, nuostatos dėl numatomo veiksmų plano įgyvendinimo ir rezultatų vertinimo;
2) nurodyti veiksmai, kurių valstybės ir savivaldybių institucijos planuoja imtis pagal savo kompetenciją (transporto planavimas, žemėtvarka, techninės priemonės triukšmo šaltiniuose, mažesnių triukšmo šaltinių parinkimas, garso perdavimo sumažinimas, teisinės ar kitos priemonės ar paskatos). 2. Valstybinėje triukšmo prevencijos veiksmų programoje turi būti nurodyta, kiek turėtų sumažėti triukšmo veikiamų (dirginamų, tokių, kuriems trikdomas miegas, ar kt.) žmonių skaičius. 13 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Orlaivių keliamo triukšmo stebėsenos (monitoringo) sistemos privalo turėti galimybę nenutrūkstamai stebėti triukšmo lygius dieną ir naktį ne mažiau kaip tris paras iš eilės. Stebėjimo vietų ir stebėjimo taškų skaičių ir bei stebėjimo tvarką, teisę atlikti orlaivių triukšmo matavimus, licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Civilinės aviacijos administracija.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pagrindiniais keli ais pagrindinių kelių ruožais,
pagrindiniais geležinkeliais pagrindinių geležinkelio kelių ruožais važiuojančių transporto priemonių ir orlaivių keliamo triukšmo lygis ir jo mažinimo priemonės;“. 15 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Papildyti 27 straipsnį 3 dalimi: „3. Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, išskyrus orlaivius, turi būti ženklinami nurodant triukšmo lygį arba triukšmo mažinimo efektyvumą. Tokie gaminiai (jų grupės) yra ženklinami teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kiekvienas skleidžiančių triukšmą gaminių gamintojas turi užtikrinti tokius triukšmo tyrimus, apskaitos sistemas ir testus, kurie galėtų kontroliuojančioms institucijoms įrodyti, kad gamintojas laikosi šio įstatymo reikalavimų. „29 straipsnis. Triukšmą skleidžiančių gaminių ženklinimas ir šių gaminių skleidžiamo triukšmo ribojimas Importuojami į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje gaminami gaminiai (jų grupės), skleidžiantys triukšmą, išskyrus orlaivius, turi atitikti teisės aktuose nustatytus gaminių skleidžiamo triukšmo įvertinimo, skleidžiamo triukšmo ribojimo ir gaminių ženklinimo, pateikiant informaciją apie gaminių skleidžiamą triukšmą, reikalavimus.“
1.
Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis ir patvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. Po 2017 m. birželio 30 d. strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (tikslinami) pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį. 3. Šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimų taikomos strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie kompetentingų institucijų sudaromi ir patvirtinami įsigaliojus šiam įstatymui, bei strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie sudaromi siekiant patikslinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytus strateginius triukšmo žemėlapius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kompetentingų institucijų sudaryti bei patvirtinti ir, įsigaliojus šiam įstatymui, patikslinti strateginiai triukšmo žemėlapiai galioja iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino. 4. Šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų planai Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip iki
veiksmų panai sudaromi pagal 2016 metų padėtį parodančių strateginių triukšmo žemėlapių rezultatus. Toliau triukšmo prevencijos veiksmų planai sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip kas 5 metus skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodyto termino. 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 17 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Aplinkos apsaugos komitetaS
A
d. Nr. 107-P-7
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento vyr. specialistas Valdas Uscila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21¹ dalyje apibrėžiama Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklio sąvoka. Šio rodiklio apskaičiavimui naudojamas vienas iš dydžių – ni apima triukšmo veikiamame pastate gyvenančius žmones, o taip pat – ugdomus mokinius bei stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomus pacientus.
Vadovaujantis minėtu prioriteto rodikliu nustatoma triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo prioriteto tvarka (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Šios priemonės yra planuojamos sudarant triukšmo prevencijos veiksmų planus (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Šie planai savo ruožtu sudaromi bei tikslinami triukšmo strateginio kartografavimo (strateginių triukšmo žemėlapių) pagrindu. Atkreipiame dėmesį, kad strateginis triukšmo žemėlapis turi apimti duomenis bei informaciją tik apie triukšmo veikiamose zonose (statiniuose) gyvenančius žmones (projekto 8 straipsnis, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 8 dalis). Pagal siūlomą reguliavimą nėra aišku, kaip bus nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis, apimantis taip pat ir mokinius bei pacientus, jei triukšmo kartografavimo metu bus nustatomi ir kaupiami duomenys tik apie gyventojus. Pritarti Spręsti pagrindiniame komitete
įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo
dalies 1 punktas bei 4 dalis) vartojami terminai „savivaldybės, kurios nėra aglomeracijos“ bei „savivaldybės, kurios yra aglomeracijos“. Pažymime, kad savivaldybė ir aglomeracija yra skirtingos prigimties ir skirtingais požymiais apibrėžiamos sąvokos, todėl jos negalėtų būti tapatinamos.
Savivaldybė – tai valstybės teritorijos dalis, administracinis vienetas, siejamas su valdymo organizavimu (Vietos savivaldos įstatymas, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas), tuo tarpu aglomeracija siejama su gyventojų skaičiumi ir tankumu tam tikroje teritorijoje. Savivaldybės teritorija gali apimti aglomeraciją (ir atvirkščiai), šios teritorijos gali sutapti, tačiau sąvokų turinio prasme „savivaldybė“ nėra „aglomeracija“. Pritarti72
straipsnio 2 dalies nuostatoje „vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus <....>“ po žodžio „kontrolę“ siūlytina įrašyti „Vyriausybės nustatyta tvarka“ arba „kurios tvarką nustato Vyriausybė“, o novelą
„Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus <...> kontrolė vykdoma
161
formuluotė dėl pavedimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, nes pagal projektą kai kuriuos įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija, pvz., 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio
162
formuluotėje reikia vengti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos institucijų kompetencijos sudaryti ir tvirtinti strateginius triukšmo žemėlapius ; šią dalį siūloma išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis ir patvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d.
Po 2017 m. birželio 30 d. strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (tikslinami) pagal šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2016-03-239 Argumentai: Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas už teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir jų suderinamumą yra atsakingi ir planavimo dokumentų organizatoriai, o ne tik rengėjai, tad nekorektiška rengėjams nustatyti pareigą atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.
Taip pat nesuprantamas, reikalavimo ne vėliau kaip per 12 mėnesių patikslinti teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniams daro įtaką triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. Manome, kad tokio reikalavimo nustatymas paskatins savivaldybes sąmoningai į triukšmo prevencijos veiksmų planus neįtraukti priemonių kurios reikalautų teritorijų planavimo dokumento keitimo. Atsižvelgiant į tai, manome, kad pakanka nustatyti pareigą rengiant teritorijų planavimo dokumentus vadovautis patvirtintomis triukšmo prevencijos veiksmų planais, taip pat juose numatant priemones dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo ar koregavimo bet nenustatant laikotarpio per kurį priemonė turi būti įgyvendinta. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, privaloma atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Patvirtinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus, ne vėliau kaip per 12 mėnesių patikslinami teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniams daro įtaką triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8.
pirmininkas Algimantas Salamakinas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda
Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Valdas Uscila, Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21¹ dalyje apibrėžiama Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklio sąvoka. Šio rodiklio apskaičiavimui naudojamas vienas iš dydžių – ni apima triukšmo veikiamame pastate gyvenančius žmones, o taip pat – ugdomus mokinius bei stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomus pacientus. Vadovaujantis minėtu prioriteto rodikliu nustatoma triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo prioriteto tvarka (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Šios priemonės yra planuojamos sudarant triukšmo prevencijos veiksmų planus (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).
Šie planai savo ruožtu sudaromi bei tikslinami triukšmo strateginio kartografavimo (strateginių triukšmo žemėlapių) pagrindu. Atkreipiame dėmesį, kad strateginis triukšmo žemėlapis turi apimti duomenis bei informaciją tik apie triukšmo veikiamose zonose (statiniuose) gyvenančius žmones (projekto 8 straipsnis, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 8 dalis). Pagal siūlomą reguliavimą nėra aišku, kaip bus nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis, apimantis taip pat ir mokinius bei pacientus, jei triukšmo kartografavimo metu bus nustatomi ir kaupiami duomenys tik apie gyventojus. Spręsti pagrindi-niame komitete
89
punktas), 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis), 9 straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 4 dalis) vartojami terminai „savivaldybės, kurios nėra aglomeracijos“ bei
„savivaldybės, kurios yra aglomeracijos“. Pažymime, kad savivaldybė ir
aglomeracija yra skirtingos prigimties ir skirtingais požymiais apibrėžiamos sąvokos, todėl jos negalėtų būti tapatinamos. Savivaldybė – tai valstybės teritorijos dalis, administracinis vienetas, siejamas su valdymo organizavimu (Vietos savivaldos įstatymas, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas), tuo tarpu aglomeracija siejama su gyventojų skaičiumi ir tankumu tam tikroje teritorijoje. Savivaldybės teritorija gali apimti aglomeraciją (ir atvirkščiai), šios teritorijos gali sutapti, tačiau sąvokų turinio prasme
„savivaldybė“ nėra „aglomeracija“. Pritarti
Įstatymo projekto 7,8,9 straipsniuose išbraukti žodžius „kurios yra aglomeracijos“. 1.3
2 3.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje „vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus <....>“ po žodžio „kontrolę“ siūlytina įrašyti „Vyriausybės nustatyta tvarka“ arba
„kurios tvarką nustato Vyriausybė“, o novelą „Triukšmo, kylančio atliekant
statybos darbus <...> kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka“ - išbraukti. Pritarti
1
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, nes pagal projektą kai kuriuos įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija, pvz., 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 10 dalis, 9 straipsnis. Pritarti
2
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos institucijų kompetencijos sudaryti ir tvirtinti strateginius triukšmo žemėlapius ; šią dalį siūloma išdėstyti taip: „Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis ir patvirtinti ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d. Po 2017 m. birželio 30 d. strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi
triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusias galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3585 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymą:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
789 Argumentai: Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas. Aglomeracija siejama su gyventojų skaičiumi ir tankumu tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės ir aglomeracijos negali būti tapatinamos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo
dalies 1 punktas bei 4 dalis) išbraukti žodžius „kurios yra aglomeracijos“. Pritarti
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, patarėja D.Šlekytė, padėjėja S.Šimonienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Sveikatos apsaugos viceministras V.Gavrilov, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A.Ščeponavičius, Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr.specialistas V.Uscila, Higienos instituto Inovacijų skyriaus vadovė R.Šidagytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G.Keso, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos atstovas M.Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
887384 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21¹ dalyje apibrėžiama Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklio sąvoka.
Šio rodiklio apskaičiavimui naudojamas vienas iš dydžių – ni apima triukšmo veikiamame pastate gyvenančius žmones, o taip pat – ugdomus mokinius bei stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos pastate gydomus pacientus. Vadovaujantis minėtu prioriteto rodikliu nustatoma triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo prioriteto tvarka (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Šios priemonės yra planuojamos sudarant triukšmo prevencijos veiksmų planus (projekto 9 straipsnis, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Šie planai savo ruožtu sudaromi bei tikslinami triukšmo strateginio kartografavimo (strateginių triukšmo žemėlapių) pagrindu. Atkreipiame dėmesį, kad strateginis triukšmo žemėlapis turi apimti duomenis bei informaciją tik apie triukšmo veikiamose zonose (statiniuose) gyvenančius žmones (projekto 8 straipsnis, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 8 dalis). Pagal siūlomą reguliavimą nėra aišku, kaip bus nustatomas triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis, apimantis taip pat ir mokinius bei pacientus, jei triukšmo kartografavimo metu bus nustatomi ir kaupiami duomenys tik apie gyventojus. Pritarti
pasiūlymai“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-14789
(keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis), 9 straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 4 dalis) vartojami terminai „savivaldybės, kurios nėra aglomeracijos“ bei „savivaldybės, kurios yra aglomeracijos“. Pažymime, kad savivaldybė ir aglomeracija yra skirtingos prigimties ir skirtingais požymiais apibrėžiamos sąvokos, todėl jos negalėtų būti tapatinamos.
Savivaldybė – tai valstybės teritorijos dalis, administracinis vienetas, siejamas su valdymo organizavimu (Vietos savivaldos įstatymas, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas), tuo tarpu aglomeracija siejama su gyventojų skaičiumi ir tankumu tam tikroje teritorijoje. Savivaldybės teritorija gali apimti aglomeraciją (ir atvirkščiai), šios teritorijos gali sutapti, tačiau sąvokų turinio prasme „savivaldybė“ nėra „aglomeracija“. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje „vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus <....>“ po žodžio
„kontrolę“ siūlytina įrašyti „Vyriausybės nustatyta tvarka“ arba „kurios
tvarką nustato Vyriausybė“, o novelą „Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus <...> kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka“ - išbraukti. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisės aktus dėstytina taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, nes pagal projektą kai kuriuos įgyvendinamuosius teisės aktus turi priimti Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija, pvz., 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio
Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 5.
Projekto 16 straipsnio
tvirtinti strateginius triukšmo žemėlapius ; šią dalį siūloma išdėstyti taip:
„Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis ir patvirtinti ne vėliau kaip iki
žemėlapiai sudaromi (tikslinami) pagal šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį“. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija,
2 Remdamiesi daugumos Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos narių nuomone, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – Įstatymo) projektui Nr. XIIP-3585:
keičiamą nakties triukšmo rodiklio ribą nakties metu „nuo 22 val.“, atsižvelgiant į tai, jog suaugusiems, ir ypač vaikams, rekomenduojamas miego laikas nuo 22 val., ir ją išdėstyti taip: „9. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis.“ Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 2.
2Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija,
12
vadovaujantis direktyvos (I-INCE PUBLIKATION: 09-1) 1 priedu, sutrumpinant vakaro laikotarpį viena valanda „iki 22 val.“ ir atitinkamai viena valanda pailginant nakties laikotarpį, ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.“ Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-02-15 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Seimo Sveikatos reikalų komiteto parengtu „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo“ projektu bei su „Lietuvos
įstatymo“ projektu ir pastabų bei pasiūlymų jiems neturi. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 3, 4 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Įstatymo) Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3585 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3586, atkreipia dėmesį, kad Taryba 2015 m. vasario 20 d. vykusio išvažiuojamojo posėdžio Aplinkos ministerijoje metu, dalyvaujant Aplinkos ministrui K.
Trečiokui ir kitiems atsakingiems ministerijos darbuotojams, išklausiusi pranešimus apie aplinkos būklę, pokyčius, įtaką žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, pažymėjo, kad siekiant sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką, ypač svarbi efektyvi valstybės institucijų suderinta veikla, valdant didėjančio vartojimo, augančios ekonomikos veiksnius ir padarinius, įtakojančius ne tik žmonių sveikatą tiesiogiai, bet įtakojančius ir aplinkos kokybę bei didinančius jos taršą. Taryba atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra skiriamas nepakankamas dėmesys triukšmo kontrolei. Protokolinėje išvadoje buvo konstatuota, kad nors EK direktyvose yra skiriamas didelis dėmesys triukšmo kontrolei, per pastarąjį penkmetį vertinant Aplinkos ministerijos metines ataskaitas, šios problemos sprendimai Lietuvoje primiršti, o Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme kontroliuojanti institucija yra Sveikatos apsaugos ministerija, kai remiantis daugelio Europos šalių patirtimi, tokia ministerija turėtų būti Aplinkos ministerija. Šį taiklų Tarybos pastebėjimą ir teiktą pasiūlymą patvirtina naujausi, praėjusių metų rugsėjo mėnesį EK patvirtinti dokumentai, t.y. EK direktyvos (2002/49), susijusios su triukšmo valdymo ir kontrolės vertinimu atliktu tyrimu Europos valstybėse-narėse. Šiame dokumente Lietuva įvardinta, kaip priklausanti mažumai Europos šalių, kuriose dar vis organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti triukšmą institucija yra Sveikatos apsaugos ministerija.
Taryba atkreipia dėmesį, kad pasiūlyta 7 straipsnio
Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;“ tobulintina, nes triukšmo kontrolė yra ne vien Sveikatos apsaugos, bet ir kitų ministerijų prievolė, todėl politika turėtų būti formuojama tarpžinybiškai, o remiantis tarptautine patirtimi ir EK išvadomis, koordinuojančia ir kontroliuojančia institucija turi būti Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Taryba siūlo pakeisti 7 ir 8 straipsnių 1 punktus vadovaujantis EK dokumentais, įteisinant Aplinkos ministeriją kaip koordinuojančią ir kontroliuojančią triukšmo prevencijos valstybės politiką ir 8 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir vertina, kai Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įvertina, ar šių įrenginių skleidžiamas triukšmas atitinka teisės aktų aktais patvirtintus ribinius dydžius“. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
valdomas triukšmas Lietuvoje“ (Nr. VA-P-60-8-7) pateiktas rekomendacijas. Valstybės kontrolė rekomendavo pakeisti triukšmo valdymo įstatymą ir paskirti
(vieną) ministeriją, atsakingą už triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą, organizuojančią, koordinuojančią ir kontroliuojančią šios politikos įgyvendinimą, kad glaudžiai susijusius klausimus tvarkytų viena institucija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gegužės 31 d. parengtoje Valstybės audito ataskaitoje „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ pritarta sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, kad ši ministerija turėtų būti paskirta formuoti triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Pagal Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“, 2 priedą, triukšmo valdymo pogrupio atsakinga institucija yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“, Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jos įgaliotos įstaigos teikia Europos Komisijai triukšmo įvertinimo ir valdymo ataskaitas pagal Aplinkos triukšmo direktyvą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1209 „Dėl Triukšmo prevencijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras yra Triukšmo prevencijos tarybos pirmininkas. Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektas buvo derintas ir su Aplinkos ministerija.
Projekto derinimų ir svarstymų metu Aplinkos ministerija (ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas) nekėlė klausimų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos paskyrimo būti atsakinga už triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. 2. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 5-11 straipsniais nusakomos Vyriausybės ir atskirų ministerijų, Triukšmo prevencijos Tarybos funkcijos, tačiau nei viename punkte nėra įteisinama triukšmo kontrolės veiksmų įgyvendinimui būtina tarpžinybinė veikla. Per mažai akcentuojamos Triukšmo prevencijos tarybos, ne tik kaip patariamosios institucijos, bet ir galinčios teikti siūlymus (o gal netgi formuojančios) triukšmo prevencijos valstybės politikai, institucijos funkcijos. Nepritarti Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas, Triukšmo prevencijos taryba jau dabar turi teisę Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms teikti pasiūlymus dėl triukšmo valdymo problemų sprendimo. Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma tobulinti formuluotę ir nustatyti, kad Triukšmo prevencijos taryba pasiūlymus dėl triukšmo valdymo problemų sprendimo teikia valstybės politiką triukšmo prevencijos srityje įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Kylantys žinybinio bendradarbiavimo klausimai sprendžiami Triukšmo prevencijos taryboje pagal poreikį. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę atliekančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą su triukšmo kontrolę atliekančiomis policijos įstaigomis, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro ir Vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. V-958/1V-408
„Dėl tarpžinybinio bendradarbiavimo vykdant valstybinę triukšmo kontrolę“. 3.
Taryba, pritardama, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu būtų nustatyti atskiri aglomeracijų ir urbanizuotų savivaldybių teritorijų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo reikalavimai, siekiant užtikrinti vienodą šių planų rengimo praktiką savivaldybėse, pasigenda aiškumo ir pagrindimo, argumentų, kodėl yra vėlinamas nakties laikas, žinant, kad suaugusiųjų ir ypač vaikų poilsis turėtų būti bent jau nuo 22 val. Atsižvelgti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 4. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą - 6 straipsnio Savarankiškosios savivaldybių funkcijos 35 punktą, savivaldybėms yra priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas, bet nenumatyta triukšmo kontrolė, o pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimus „9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo laikymosi kontrolę. Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolė vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas, triukšmo kontrolę atlieka Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos. Taigi savivaldybės institucijos įstatymu jau įgaliotos atlikti triukšmo kontrolę. Valstybės kontrolės valstybinio audito metu (2012 m. gegužės 31 d. Valstybės audito ataskaita „Kaip valdomas triukšmas Lietuvoje“ (Nr. VA-P-60-8-7), nagrinėjant triukšmo valdymo įgyvendinimo savivaldybėse klausimus nebuvo nustatyta teisinio reglamentavimo trūkumo Nacionalinės sveikatos tarybos minimame Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punkte.
Valstybinio audito metu savivaldybės išreiškė poreikį nustatyti statybos darbų triukšmo kontrolės tvarką. Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomas tokios tvarkos patvirtinimo teisinis pagrindas. 5. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taip pat pažymėtina, kad savivaldybėms pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnį yra pavesta vykdyti daug funkcijų susijusių su triukšmo prevencijos įgyvendinimu, rodiklių nustatymu, monitoringu, tačiau lėšos nėra tam skiriamos. Nepritarti Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas yra laikomas savivaldybių savarankiškąja funkcija. Pagal to paties įstatymo 50 straipsnio nuostatas, valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų lėšos skiriamos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms atlikti naudojamos savivaldybių pajamos. Taigi savivaldybėms Triukšmo valdymo įstatyme nustatytoms triukšmo valdymo funkcijoms atlikti reikalingos lėšos turi būti skiriamos iš savivaldybių gaunamų pajamų. 6. Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-01-25 Taipogi visiškai neaišku, kas konkrečiai ir kaip turės vykdyti triukšmo kontrolę savivaldybėje: ar bus stebimi ir analizuojami dokumentai, ar bus vykdoma kontrolė su administracinėmis baudomis. Nepritarti Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio (triukšmo kontrolė) nuostatas, triukšmo kontrolė suprantama kaip triukšmo šaltinių veiklos priežiūra siekiant užtikrinti triukšmo ribinių dydžių reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, atliekami skundžiamos ūkinės veiklos keliamo triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje ir vertinama ar neviršijami triukšmo ribiniai dydžiai).
Triukšmo kontrolės vykdymas turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Savivaldybių atveju triukšmo kontrolė taip pat gali apimti ir savivaldybių nustatytų taisyklių (pavyzdžiui, savivaldybių triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) laikymąsi. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259(1) straipsnio nuostatas, savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 42(4) straipsnio (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimas) pažeidimo. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio nuostatas, savivaldybių administracijų pareigūnai yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnyje (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas) nurodytų nusižengimų. 7. Higienos institutas, 2016-02-01187 Informuojame, kad gavę Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-2015-8244
„Dėl Komiteto priimto sprendimo“, susipažinome su Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11,
13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr.
XIIP-3585 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3586. Dėl nuomonės pateikimo taip pat kreipėmės į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą. Iš esmės įstatymų projektams pritariame. Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2,5 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – Projektas) 1 straipsnio 7 dalies nuostatas suderinti su 8 straipsnio nuostatomis, papildant keičiamo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio nuostatas triukšmo strateginio kartografavimo informacija apie ugdomus mokinius, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomus pacientus. Pritarti
pasiūlymai“. 8. Higienos institutas, 2016-02-019
nuostatų, manome, kad turėtų būti nustatyta, jog už ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimą atsakinga Susisiekimo ministerija (ar jos įgaliotos pavaldžios įstaigos). Pritarti
pasiūlymai“. 9. Higienos institutas, 2016-02-017
kompetencija) papildymą, suteikiant savivaldybėms įgaliojimus nustatyti leidžiamą statybos darbų laiką (tokia praktika plačiai taikoma kitose valstybėse). Atitinkamai reikėtų papildyti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 10.
4Siūlome Projekte numatyti įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimą,
nurodant, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo užtikrinti, kad ne tik naudojamų „įrenginių“, bet ir „inžinerinių statinių, vykdomos ūkinės ir su ja susijusios veiklos“ triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai ar vykdoma ūkinė veikla, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas,
12
ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymą. Argumentai: Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas už teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir jų suderinamumą yra atsakingi ir planavimo dokumentų organizatoriai, o ne tik rengėjai, tad nekorektiška rengėjams nustatyti pareigą atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Taip pat nesuprantamas, reikalavimo ne vėliau kaip per 12 mėnesių patikslinti teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniams daro įtaką triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. Manome, kad tokio reikalavimo nustatymas paskatins savivaldybes sąmoningai į triukšmo prevencijos veiksmų planus neįtraukti priemonių kurios reikalautų teritorijų planavimo dokumento keitimo.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad pakanka nustatyti pareigą rengiant teritorijų planavimo dokumentus vadovautis patvirtintomis triukšmo prevencijos veiksmų planais, taip pat juose numatant priemones dėl teritorijų planavimo dokumentų keitimo ar koregavimo bet nenustatant laikotarpio per kurį priemonė turi būti įgyvendinta. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
12Teritorijų planavimo dokumentų rengėjai,
rengdami ir tikslindami Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, privaloma atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Patvirtinus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus, ne vėliau kaip per 12 mėnesių patikslinami teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniams daro įtaką triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.“ Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-04-13789
pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 17, 18, 24, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 19 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusias galios įstatymo projektui Nr.
XIIP-3585 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymą: Argumentai: Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas. Aglomeracija siejama su gyventojų skaičiumi ir tankumu tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės ir aglomeracijos negali būti tapatinamos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 8 straipsnyje (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis), 9 straipsnyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 4 dalis) išbraukti žodžius „kurios yra aglomeracijos“. Pritarti Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-3585 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį) ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki
miego trikdymo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų nakties laikotarpiui vidurkis.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 12 dalį (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalį) ir ją išdėstyti taip: „12. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val. nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių kaip vienų metų vakaro laikotarpiui vidurkis.“
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį (keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą) ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti
taip: „1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; ne aglomeracijose, atsižvelgdami į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas;“. Pritarti
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Higienos instituto pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį nauja 4 dalimi (pakeisti keičiamo įstatymo13 straipsnio 2 dalies 4 punktą) ir ją išdėstyti taip: „4.
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „4) nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę, bei leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką;“. Buvusias šio straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. Pritarti
5Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį (ją laikyti 6 dalimi) ir išdėstyti taip: „5.6. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo laikymosi kontrolę;“. Pritarti
6Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2016-04-208 N Argumentai: Atsižvelgiant į Higienos instituto pasiūlymus, teikiamas įstatymo projekto papildymas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.“ Buvusius įstatymo projekto 8-17 straipsnius laikyti 9-18 straipsniais. Pritarti 7, Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
34 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Higienos instituto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio (jį laikyti 9 straipsniu) 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius triukšmo veikiamoje zonoje gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomų pacientų skaičių.“ Pritarti 8,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio (jį laikyti 9 straipsniu) 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, vykdomosios institucijos, kiti joms pavaldūs viešojo administravimo subjektai. Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų bei stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius sudaro Susisiekimo ministerija.“ Pritarti 9, Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Higienos instituto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio (jį laikyti 9 straipsniu) 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti (patikslinti jau sudarytus) turi būti naudojami duomenys ir informacija apie triukšmo šaltinius, garso sklidimui įtaką darančias aplinkybes, triukšmo veikiamus statinius ir juose gyvenančius gyventojus, ugdomus mokinius, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydomus pacientus kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus.“
10Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
11 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio (jį laikyti 10 straipsniu) 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, tarybų tvirtinamus aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus;“
11Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Higienos instituto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio (jį laikyti 10 straipsniu) 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Vyriausybės nustatyta tvarka Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotų pavaldžių įstaigų tvirtinamus ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų triukšmo prevencijos veiksmų planus.“
12Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio (jį laikyti 10 straipsniu) 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų priemonės įgyvendinamos per savivaldybių, kuriose yra aglomeracijų, strateginio planavimo dokumentus.“
13Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio (jį laikyti 10 straipsniu) 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, privaloma atsižvelgti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose triukšmo prevencijos veiksmų planuose nustatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurių įgyvendinimas daro įtaką rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“
14Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2016-04-2016 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį (jį laikyti 17 straipsniu) ir išdėstyti taip: „1617 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Vyriausybė ar ir jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. balandžio spalio 30 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 2. Šio įstatymo 8 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal
žemėlapiai sudaromi (tikslinami) pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 7 dalį. sudaromi (patikslinami jau sudaryti) ir atitinkamų savivaldybių tarybų bei Susisiekimo ministerijos patvirtinami ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 30 d.
Šioje dalyje nurodyti strateginiai triukšmo žemėlapiai turi būti sudaryti pagal 2016 metų duomenis. Toliau strateginiai triukšmo žemėlapiai sudaromi (patikslinami jau sudaryti) ir atitinkamų savivaldybių tarybų bei Susisiekimo ministerijos patvirtinami ne vėliau kaip kas 5 metus skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodyto termino. 3. Šio įstatymo 8 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio nuostatos dėl strateginių triukšmo žemėlapių reikalavimų taikomos strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie kompetentingų institucijų sudaromi ir patvirtinami įsigaliojus šiam įstatymui, bei strateginiams triukšmo žemėlapiams, kurie sudaromi siekiant patikslinti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytus strateginius triukšmo žemėlapius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos kompetentingų institucijų sudaryti bei patvirtinti ir, įsigaliojus šiam įstatymui, patikslinti strateginiai triukšmo žemėlapiai galioja iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino. 4. Šio įstatymo 9 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti triukšmo prevencijos veiksmų planai Vyriausybės nustatyta tvarka sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos
pagal strateginių triukšmo žemėlapių, kuriuose parodyta padėtis
sudaromi ir patvirtinami ne vėliau kaip kas 5 metus skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodyto termino.“
15Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2016-04-2017 Argumentai: Tie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį (jį laikyti 18 straipsniu) ir išdėstyti taip: „1718 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 16
lapkričio 1 d.“
paskirti pranešėjai: V.Filipovičienė, I.Rozova. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė