Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-60615 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės partijos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia:
Raimundas Paliukas Larisa Dmitrijeva Vytautas Juozapaitis Aleksandras Zeltinis Orinta Leiputė Rima Baškienė Arimantas Dumčius Valentinas Stundys
DĖL lietuvos respublikos politinių partijų įstatymo nr. i-606 15 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Atsižvelgiant į tai, kad Politinių partijų įstatymo nuostatos suponuoja politinių partijų teisę turėti savo visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis be jokių apribojimų, tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja politinių partijų santykio su visuomenės informavimo priemonėmis (viešosios informacijos rengėjais) tam tikrą apribojimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad politinės partijos yra steigiamos savo narių politiniams interesams tenkinti, o ne informacinės visuomenės paslaugoms teikti, visuomenės informavimo priemonėmis gali naudotis tik ta apimtimi, kiek tai numatyta jų steigimo dokumentuose, ir tik siekdamos skleisti informaciją apie savo veiklą, bei siekiant išvengti skirtingų teisės normų interpretacijų, teikti Seimui svarstyti Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Ši Visuomenės informavimo įstatymo nuostata nukreipia į kitus įstatymus. Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad politinės partijos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant išvengti skirtingų Visuomenės informavimo ir Politinių partijų įstatymų teisės normų interpretacijų, Politinių partijų įstatyme nustatyti, kad politinės partijos, siekdamos skleisti informaciją apie savo veiklą, turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šį Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šį Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauti ir įvertinti valstybinės valdžios institucijų vertinimai ir pastabos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymų projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
"politinė partija", "juridinis asmuo". 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Raimundas Paliukas Larisa Dmitrijeva Vytautas Juozapaitis Aleksandras Zeltinis Orinta Leiputė Rima Baškienė Arimantas Dumčius Valentinas Stundys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-09-25 Nr. S-2015-5647 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3574 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3574 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected]
2015-10-02 Nr. XIIP-3574 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, numatant, kad politinės partijos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Vertinant siūlomą nuostatą, pažymėtina, kad politinių partijų santykį su visuomenės informavimo priemonių steigimu ir valdymu, šių priemonių turinio rengimu ir (ar) skleidimu nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme įtvirtintas šiame įstatyme jau nuo 1996 metų. Toks ribojimas turėtų būti vertinamas kaip konstituciškai pagrįstas siekis užtikrinti tinkamą ir nepolitizuotą viešosios informacijos kokybę. Tačiau atsižvelgiant į politinių partijų veiklos tikslus ir uždavinius, Visuomenės informavimo įstatyme politinėms partijoms numatyta galimybė leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Politinių partijų įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtinta kitokia nuostata dėl visuomenės informavimo priemonių steigimo (neapsiribojant informacinės visuomenės informavimo priemonių steigimu), tačiau, mūsų nuomone, jos turinys turėtų būti aiškinamas ir taikomas analogiškai kaip ir Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintos normos. Tą patvirtina ir sisteminė viso Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio nuostatų analizė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad politinės partijos turi teisę nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti politinės partijos idėjas, tikslus ir programą. Tuo tarpu priemonės šiems tikslams pasiekti nurodytos 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad politinės partijos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis. Tačiau teisė steigti šias visuomenės informavimo priemones negali būti vertinama kaip teisė būti viešosios informacijos rengėju ir skleidėju plačiąja prasme, t.y. rengti ir skleisti įprastomis visuomenės informavimo priemonėmis skleidžiamą viešąją informaciją (t.y. pramoginę, kultūrinę, publicistinę, sportinę pažintinę ir kitą panašaus pobūdžio viešąją informaciją). Mūsų nuomone, Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė steigti visuomenės informavimo priemones reiškia teisę steigti būtent Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytas informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Tą patvirtina ir paties Politinių partijų įstatymo 15 straipsnio pavadinimas, suponuojantis, kad šiame straipsnyje reglamentuojama būtent politinių partijų teisė skleisti informaciją apie politinės partijos veiklą. O teisė skleisti informaciją apie politinės partijos veiklą savo įsteigtose informacinės visuomenės informavimo priemonėse negali būti vertinama kaip teisė būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) dalyviu, ką tiesiogiai draudžia Visuomenės informavimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant išvengti galimos teisės aktų kolizijos, siūlome teikiamu projektu ne nustatyti prieštaraujančią Visuomenės informavimo įstatymui nuostatą, suponuojančią bet kokių visuomenės informavimo priemonių steigimo teisę, o tiesiog, derinant šiuos įstatymus tarpusavyje, numatyti teisę, analogišką įtvirtintai Visuomenės informavimo įstatyme, t.y. teisę leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomą nuostatą, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kada du įstatymai, nustatydami skirtingo turinio nuostatas, tuo pačiu nustatytų ir galimą viršenybę vienas kito atžvilgiu, t.y. abiejuose įstatymuose įtvirtinta nuostata
„jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip“ suponuoja teisės normos, nustatytos
kitame įstatyme, viršenybę. 2. Projekto lyginamajame variante:
Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]