2015-09-28 Nr. XIIP-3569 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad atitinkamame skirsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi „vykdant priverstinį vertybinių popierių pardavimą“. Nurodyta nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia priverstinė vertybinių popierių pardavimo tvarka turima omenyje: priverstinis akcijų pardavimas, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 2.115-2.123 straipsniuose, ar priverstinis vertybinių popierių pardavimas (realizavimas), vykdomas antstolio Civilinio proceso kodekso 728-731 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-441/12, manytina, kad turimas omenyje vertybinių popierių pardavimas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinama projekto nuostata galimai nedera su Civilinio proceso kodekso
popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka“, todėl jai pritarus, reikėtų atitinkamai tobulinti ir nurodytus Civilinio proceso kodekso straipsnius. 2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, vietoj formuluotės „prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje“ nereikėtų įrašyti „prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje“. Be to, vertinamoje straipsnio dalyje nėra aiški aplinkybė „prireikus“, todėl projekto nuostatos tikslintinos. 3.
„Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti
paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka“, patikslinant, koks yra tas laikotarpis. 4. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti: <...> Be to, teismo tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo dienos, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės“. Projektas tobulintinas, nurodant, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo, taip pat patikslinant, kieno sprendimai turimi omenyje. 5. Pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatą „šių įstatymų nustatyta tvarka privalo kasmet parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ar konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, ją paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę“ neaišku, ar ataskaitos turi būti paskelbiamos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka (kartu su finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu Juridinių asmenų registre), ar keičiamo įstatymo nustatyta tvarka. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 6. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punkte esanti nuostata „Nagrinėdama tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus“ tikslintina, nurodant su kuo bus koordinuojami šie veiksmai. 7. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę „įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti kitus privalomus vykdyti nurodymus“. Projektas tikslintinas, pateikiant nuorodą į įstatymą, kuriame nurodyti „kiti privalomi nurodymai“. 8.
vartojamos žodžių galūnės „(-es)“ ir „(-ių)“ keistinos žodžiais. 9. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, jog Priežiūros institucija gali netaikyti poveikio priemonių jeigu pažeidimas yra mažareikšmis. Svarstytina, ar nevertėtų apibrėžti, koks pažeidimas būtų laikomas mažareikšmiu arba daryti nuorodas į kitus teisės aktus, kuriuose tai yra apibrėžta. 10. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaiškus sąvokos „juridinį asmenį valdantys asmenys“ turinys. 11. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodant, kaip apie sprendimą taikyti poveikio priemonę būtų informuojamas asmuo bei kieno finansų rinkos stabilumui padarytų neigiamą įtaką informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose pateikiamos sumos išraiškos „10 000 000 eurų“ ir „2 000 000 eurų“, kai tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo straipsniuose panašios sumos yra pateikiamos su žodžiu „milijonų“. Siūlytina suvienodinti vartojamas sumų išraiškas. 13. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Savanoriškai neįvykdytas priežiūros institucijos sprendimas dėl piniginės baudos pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodant atitinkamų reglamentų trumpinius reikėtų prieš reglamentų numerius įrašyti trumpinį „Nr.“
įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodžius 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
įvedus jo trumpinį „Reglamentas (EB) Nr.
809/2004“, toliau tekste reikėtų vartoti pastarąjį trumpinį, nenurodant papildomai minėtų paskutinių pakeitimų, padarytų 2013 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 759/2013. 16. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas įstatymas yra dėstomas nauja redakcija, atitinkamai turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, kuriuose yra daromos nuorodos į tam tikrus keičiamo įstatymo straipsnius, projektai (pavyzdžiui, Bankų įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo ir kitų įstatymų projektai). 17. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3498. Siūlytina abiejų projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5)
I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
2015-11-23 Nr. XIIP-3569(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5)
I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 109-P-37
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kancelia-rijos
28
redakcija dėstomo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies
netaikomi „vykdant priverstinį vertybinių popierių pardavimą“. Nurodyta nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia priverstinė vertybinių popierių pardavimo tvarka turima omenyje: priverstinis akcijų pardavimas, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 2.115-2.123 straipsniuose, ar priverstinis vertybinių popierių pardavimas (realizavimas), vykdomas antstolio Civilinio proceso kodekso 728-731 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-441/12, manytina, kad turimas omenyje vertybinių popierių pardavimas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vertinama projekto nuostata galimai nedera su Civilinio proceso kodekso 729 straipsnio 1 dalies nuostata: „Vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka“, todėl jai pritarus, reikėtų atitinkamai tobulinti ir nurodytus Civilinio proceso kodekso straipsnius. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pažymėtina, kad CPK 729 straipsnio
popierių biržos prekybos sąrašus“ pardavimą. Šie vertybiniai popieriai jau yra siūlomi viešai (t.y. jiems jau nebereikia skelbti prospekto), todėl CPK 729 straipsnio 1 dalis aptariamos įstatymo projekto nuostatos atžvilgiu nėra aktuali. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo patikslinti
straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) vykdant priverstinį vertybinių popierių pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
3
dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, vietoj formuluotės
„prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje“ nereikėtų įrašyti
„prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje“. Be to, vertinamoje
straipsnio dalyje nėra aiški aplinkybė „prireikus“, todėl projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Argumentai: Pažymėtina, kad reikalavimai taikomi ne tik tada kai nustojama vertybiniais popieriais prekiauti Lietuvos reguliuojamoje rinkoje.
Pavyzdžiui, jeigu vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvoje, Anglijoje, Vokietijoje, o buveinės valstybė narė yra Vokietija. Jeigu nustojama vertybiniais popieriais prekiauti Vokietijoje, tuomet emitentas pasirenka buveinės vietą tarp Lietuvos ir Anglijos. Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo patikslinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas emitentas, kai emitento vertybiniais popieriais nustojama prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, pasirenka prireikus turi pasirinkti naują buveinės valstybę narę iš valstybių narių, kuriose emitento vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė.“
1
dalyje esančią nuostatą „Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka“, patikslinant, koks yra tas laikotarpis. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti pranešimą šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta pranešimo apie esminį įvykį tvarka. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė formacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo to ataskaitinio laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada.“
10
panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo dienos, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės“. Projektas tobulintinas, nurodant, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo, taip pat patikslinant, kieno sprendimai turimi omenyje. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje ar 28 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, iki tinkamo šių duomenų atskleidimo momento neturi teisės to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime naudotis savo turimai balsais. Be to, emitento akcininkų kreipimusi teismo tvarka gali būti panaikinti visi visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai, priimti naudojantis šiais balsais nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo dienos, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.“
Teisės departa-mentas, 2015-09-28 išvada Nr. XIIP-356932 5.
straipsnio nuostatą „šių įstatymų nustatyta tvarka privalo kasmet parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ar konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą, ją paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę“ neaišku, ar ataskaitos turi būti paskelbiamos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka (kartu su finansinėmis ataskaitomis ir metiniu pranešimu Juridinių asmenų registre), ar keičiamo įstatymo nustatyta tvarka. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įmonių ir įmonių grupių finansinės ataskaitos turi būti paskelbiamos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, Vertybinių popierių įstatyme nustatomi informaciniai reikalavimai emitentams t.y. įmonėms ir įmonių grupėms, kurių vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Šiuo atveju įmonės ir įmonių grupės, kurie veikia nurodytose srityse ir kurių vertybiniai popieriai siūlomi viešai turės papildomai paskelbti informaciją ir Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita Emitentai, veikiantys gavybos pramonės ar pirmykščių miškų medienos ruošos sektoriuose, kaip tai suprantama Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, šių įstatymų nustatyta tvarka privalo kasmet parengti mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ar konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą ir šią ataskaitą , ją paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę. Ataskaita paskelbiama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Valdžios institucijoms atlikti mokėjimai ataskaitoje nurodomi konsoliduotu lygmeniu.“
17
esanti nuostata „Nagrinėdama tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus“ tikslintina, nurodant su kuo bus koordinuojami šie veiksmai. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) bendradarbiauja su valstybių narių ir
trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija. Nagrinėdama tarpvalstybinius atvejus koordinuoja savo veiksmus su valstybių narių ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis;“
24
siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę „įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti kitus privalomus vykdyti nurodymus“. Projektas tikslintinas, pateikiant nuorodą į įstatymą, kuriame nurodyti „kiti privalomi nurodymai“. Pritarti iš dalies Argumentai: Priežiūros institucijos „privalomu nurodymu“ laikomi bet kokie priežiūros institucijos funkcijoms įgyvendinti reikalingi nurodymai. Pateikti jų baigtinį sąrašą nebūtų galima ar tikslinga, kadangi dalis funkcijų kyla iš ES reglamentų, dalis ir Lietuvos banko įstatymo, dalis iš Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir pan. Pasiūlymas:
Siekiant teisinio aiškumo patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įpareigoti ištaisyti pateiktą netikslią ar klaidinančią informaciją, duoti kitus veiksmingos priežiūros užtikrinimui reikalingus priežiūros institucijos kompetencijai priskirtus privalomus vykdyti nurodymus;“
Teisės departa-mentas, 2015-09-28 išvada Nr.
5134
vartojamos žodžių galūnės „(-es)“ ir „(-ių)“ keistinos žodžiais. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą taikyti vieną ar kelias poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę ar priemones (-es) ir jos ar jų dydį, įvertina nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės ar priemonių (-ių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. 4. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes ir nesant Finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonės ar priemonių (-ių), jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų saugomiems interesams.“
43
nurodoma, jog Priežiūros institucija gali netaikyti poveikio priemonių jeigu pažeidimas yra mažareikšmis. Svarstytina, ar nevertėtų apibrėžti, koks pažeidimas būtų laikomas mažareikšmiu arba daryti nuorodas į kitus teisės aktus, kuriuose tai yra apibrėžta.
Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis
esminės žalos finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų saugomiems interesams.“
5
tikslintinos, nes neaiškus sąvokos „juridinį asmenį valdantys asmenys“ turinys. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kai poveikio priemonė taikoma juridiniam asmeniui, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir juridinį asmenį valdantiems juridinio asmens vadovams ar kitiems už pažeidimą atsakingiems asmenims.“
6
įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodant, kaip apie sprendimą taikyti poveikio priemonę būtų informuojamas asmuo bei kieno finansų rinkos stabilumui padarytų neigiamą įtaką informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Informacija apie pritaikytas poveikio
priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę raštu informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta, bet ne vėliau kaip per 3 dienas. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas iki tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama
priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.“
sumos yra pateikiamos su žodžiu „milijonų“. Siūlytina suvienodinti vartojamas sumų išraiškas. Pritarti
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 ir 27 dalis ir jas išdėstyti taip: „26. Mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonė – į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtraukta įmonė, kurios vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė kaip 100 000 000 milijonų eurų. 27.
27Mažos ir vidutinės įmonės – juridiniai asmenys,
kurie pagal jų paskutinį metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) atitinka bent du iš šių kriterijų:
1) vidutinis sąraše esantis darbuotojų skaičius per finansinius metus nesiekia 250;
2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 000 000 milijonų eurų;
3) pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus neviršija 50 000 000 milijonų eurų;“. 2. Patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus ir juos išdėstyti taip: „6) viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jeigu jo visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė valstybėse narėse nesiekia 5 000 000 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį;
7) valstybėje narėje įsteigtų kredito įstaigų nuolat ar pakartotinai leidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, jeigu visų siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė valstybėse narėse nesiekia 75 000 000 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį ir jeigu šie vertybiniai popieriai nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami, nesuteikia teisės pasirašyti ar įgyti kitos rūšies vertybinių popierių ir nėra susieti su išvestine finansine priemone;“. 3. Patikslinti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos parengti pusmečio informaciją neturi kredito įstaigos, kurių akcijomis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurios nuolat arba pakartotinai leidžia tik ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šių vertybinių popierių bendra nominalioji vertė nesiekia 100 000 000 milijonų eurų ir nebuvo skelbtas prospektas.“. 13. Seimo kancelia-rijos
2 13.
2
įstatymo 53 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Savanoriškai neįvykdytas priežiūros institucijos sprendimas dėl piniginės baudos pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savanoriškai neįvykdytas priežiūros institucijos sprendimas dėl piniginės baudos vykdomas pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
21314
straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodant atitinkamų reglamentų trumpinius reikėtų prieš reglamentų numerius įrašyti trumpinį „Nr.“ Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 ir 14 dalis ir jas išdėstyti taip: „13. Europos sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010) įsteigta institucija. 14. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), įsteigta institucija.“. 15. Seimo kancelia-rijos
45
straipsnio 45 dalyje nurodžius 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr.
759/2013 ir įvedus jo trumpinį „Reglamentas (EB) Nr. 809/2004“, toliau tekste reikėtų vartoti pastarąjį trumpinį, nenurodant papildomai minėtų paskutinių pakeitimų, padarytų 2013 m. balandžio 30 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 759/2013. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Reglamentuojama informacija
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149 p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
yra dėstomas nauja redakcija, atitinkamai turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, kuriuose yra daromos nuorodos į tam tikrus keičiamo įstatymo straipsnius, projektai (pavyzdžiui, Bankų įstatymo, Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo ir kitų įstatymų projektai). Pritarti Atitinkami įstatymų projektai Nr. XIIP-3744, XIIP-3743, XIIP-3746 ir XIIP-3745 yra užregistruoti Seime 2015-11-11 d. ir siūloma juos svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr. XIIP- 3569(2). 17. Seimo kancelia-rijos
dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3498.
tarpusavyje. Atsižvelgti
įstatymo projektu Nr. XIIP-3498 pastarojo projekto nuostatas perkeliant į įstatymo projektą Nr. XIIP-3569 taip:
1) Papildyti projektu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) balsų riba peržengiama taikant Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą.“;
2) Patikslinti projektu keičiamo įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).“. 2. Be to, pažymėtina, kad Seime yra svarstomas dar vienas vertybinių popierių rinką reglamentuojantis įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3595, kuris taip pat turėtų būti sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIP-3569 siūlant į pastarąjį projektą perkelti visas įstatymo projekto Nr. XIIP 3595 nuostatas taip:
1) patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių
vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais.“;
2) Patikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, taikomais pusmečio finansinėms ataskaitoms ir tarpinėms konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir pusmečio finansinės ataskaitos bei pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais. Tuo atveju, kai pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, pusmečio finansines ataskaitas ir pusmečio konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.“;
„4.
Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, taikomais tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir tarpinėms konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms. Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vienoje ar keliose valstybėse narėse, apskaita turi būti tvarkoma ir tarpinės finansinės ataskaitos bei tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimais. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionalinės nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais arba bendrai priimtais apskaitos principais.
Tuo atveju, kai tarpinės finansinės ataskaitos ir tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis ne tarptautiniais apskaitos standartais, tarpines finansines ataskaitas ir tarpines konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3569(2), parengtam sujungiant Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3569, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 32 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 3498(2) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3595, taip pat pritarti komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas