Lyginamasis variantas
taip: „1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis.“
2Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 2 dalį. „2. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi
individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;
2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;
3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.“
taip:
„6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba
įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto valstybės remiamų pajamų dydžio.“
taip:
„8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.“
5Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 9 dalį. „9.
„9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų
NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Naglis Puteikis
Lyginamasis variantas
taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720 eurų dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis;
susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,5 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 eurų. minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis + 0,3 x minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas siekiant sumažinti skurdą, kurio rizikoje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. gyveno 19,1 proc. Lietuvos Respublikos piliečių, tarp jų 23,5 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus ir 8,3 proc. dirbančiųjų. Tikėtina, kad reali padėtis dar blogesnė, nes šie duomenys yra skaičiuojami santykinio skurdo skaičiavimo metodu, kuris, kaip parodė neseniai Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio atliktas „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, nėra tinkamas tokioms mažiau išsivysčiusioms šalims, kaip Lietuva, todėl gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius, skurdo vaizdas atspindimas netiksliai. http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf Viena pagrindinių Lietuvos Respublikos piliečių skurdo priežasčių – neproporcingas darbo pajamų, ir ypač minimalių, apmokestinimas, dėl kurio ne kartą pasisakė ekonomistai dr. Romas Lazutka ir dr. Aušra Maldeikienė, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris ir kitos visuomeninės organizacijos. Kad Lietuvoje darbo pajamos apmokestintos neproporcingai, kelerius metus nuolat pažymi ir Tarptautinis valiutos fondas. Vienas iš tokios padėties ciniškumą iliustruojančių reiškinių – tai, kad pilną darbo dieną dirbantys, tačiau iš neproporcingai apmokestinto atlyginimo vis tiek nepragyvenantys ir savo šeimų išmaitinti negalintys Lietuvos Respublikos piliečiai neretai yra priversti prašyti paramos iš valstybės ir ją gauna, nes atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus reikalavimus.
Situacija, kai dirbantis asmuo ir jo šeima, įskaitant vaikus iki 18 metų amžiaus, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, yra visiškai nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu, nesuderinama su Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz., „Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą“,
„Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“), pažeidžia
Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą įsipareigojimą rūpintis vaikų gerove, užtikrinant tinkamas socialines sąlygas, naikina motyvaciją dirbti, gali paskatinti dalį skurstančių dirbančiųjų pasirinkti gyvenimą iš pašalpų, skatina emigraciją. Todėl šią iš esmės ydingą padėtį būtina kuo skubiau keisti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Inicijuoti įstatymo projektą paskatino Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio išdėstyti argumentai, įskaitant ir šios organizacijos 2011 m. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą peticiją, kuriai buvo pritarta, bet parengtas projektas liko nepriimtas argumentuojant taupymu, o taip pat Seimo nario Naglio Puteikio gaunami skurstančių Lietuvos Respublikos piliečių laiškai, nes didžioji dalis šių žmonių skursta dėl neproporcingo darbo pajamų, o ypač minimalių darbo pajamų, apmokestinimo. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų per mėnesį. 2. Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;
2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;
3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46 litais. 3. NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1 dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu. 4. NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje. 5. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. 6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. 7.
taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas augina vaikus (įvaikius) vienas, tokiam gyventojui taikomas visas PNPD. 8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD. 9. Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į juos, mėnesį gautų pajamų. 10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinamąsias pajamas, ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. Šio Įstatymo
tame straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir atimamas bendrai iš visų mokestinio laikotarpio tėvų
(įtėvių) pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.
Šio Įstatymo
tame straipsnyje nustatyta tvarka. 12. Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad: pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau pagrindinis NPD) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis; nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto valstybės remiamų pajamų dydžio. Teigiami rezultatai, kurių tikimasi įgyvendinus šiais projektais siūlomą reglamentavimą: sumažės skurdo, įskaitant vaikų skurdą, nes bus panaikinta viena pagrindinių jo priežasčių – neproporcingas darbo pajamų, ir ypač minimalių, apmokestinimas; padidės darbo efektyvumas, nes adekvatesnes pajamas gaunantis ir oriau gyventi galintis žmogus bus labiau motyvuotas dirbti; sumažės emigracija; sumažės biudžeto išlaidos paramai, kurią gauna dirbantys, tačiau iš neproporcingai apmokestinto darbo užmokesčio vis tiek nepragyvenantys, skurstantys ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos, kurios sumažins dalies Lietuvos piliečių patiriamą skurdą, turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes akivaizdu, kad skurdas yra vienas iš veiksnių, didinančių socialinės rizikos šeimų skaičių ir bloginančių kriminogeninę situaciją. Korupcijai projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus projektu siūlomą reglamentavimą, verslo sąlygos pagerės, nes turėdami galimybę oriau pragyventi iš savo darbo užmokesčio, minimalaus dydžio atlyginimą gaunantys darbuotojai bus labiau suinteresuoti sąžiningai dirbti, nei tuo atveju, jei dirbdami vis tiek gyvena giliame skurde. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas geriau užtikrinti juose, o taip pat ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose Europos Socialinėje chartijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas teises.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Tokį vertinimą turėtų parengti Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Atliekant šį vertinimą, be kitų dalykų, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek padidės darbo efektyvumas ir sumažės biudžeto išlaidos paramai, kurią gauna dirbantys, tačiau iš neproporcingai apmokestinto darbo užmokesčio vis tiek nepragyvenantys, skurstantys ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai; pastaruosius duomenis turėtų pateikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savivaldybės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis, skurdo rizikos lygis 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektas parengtas siekiant sumažinti skurdą, kurio rizikoje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. gyveno 22,2 procentai arba apie 640 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, tarp jų 28,9 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus ir 9,9 proc. dirbančiųjų. Tikėtina, kad reali padėtis dar blogesnė, nes šie duomenys yra apskaičiuojami santykinio skurdo skaičiavimo metodu, kuris, kaip parodė Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio atliktas „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“, nėra tinkamas tokioms mažiau išsivysčiusioms šalims, kaip Lietuva, todėl gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius (http://www.caritas.lt/ckfinder/userfiles/files/Caritas_internetui2%284%29.pdf). Viena iš šio skurdo priežasčių – neproporcingas darbo pajamų, ypač minimalių, apmokestinimas, kurį mažinti ne kartą ragino žinomi šalies ekonomistai ir visuomenininkai. Šios kadencijos Seimas 1-ojoje sesijoje priėmė įstatymo projektą, kuriuo padidino mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų, tačiau nesiryžo įstatymu susieti minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio, įtvirtinant principą, kad minimalus atlyginimas yra visiškai neapmokestinamas. Todėl šiuo metu vis dar tęsiama socialiai neatsakinga politika, kai iš minimalios algos išskaičiavus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas žmogui liekančios disponuojamosios pajamos yra vargiai pakankamos įprastinių poreikių patenkinimui ir neužtikrina oraus pragyvenimo.
Lietuvos statistikos departamento nurodyta mažiausia pinigų suma, kuri 2015 m. buvo reikalinga įprastiniams poreikiams patenkinti, vienam asmeniui per mėnesį buvo 322 Eur: 5 didžiuosiuose miestuose – 357 Eur, kituose miestuose – 327 Eur, kaime – 274 Eur. Iš dabartinio minimalios algos dydžio atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, pragyvenimui liekanti suma didžiuosiuose miestuose yra 20 eurų mažesnė už čia nurodytą mažiausią sumą, reikalingą įprastinių poreikių patenkinimui. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario mėnesį pateiktais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio dydis, skaičiuojant 2016 metų kainomis, siekia 238 eurų – ministerijos vertinimu, tokia yra mažiausia mėnesinė pajamų suma, būtina išgyvenimui, tenkinant pačius minimaliausius gyvybinius ir socialinius poreikius. Minimalią algą uždirbančiam žmogui po mokesčių ir įmokų liekanti suma yra vos 100 Eurų didesnė už šį absoliutų minimumą (tačiau pažymėtina, kad jį apskaičiuojant nebuvo atsižvelgta į pragyvenimo lygio skirtumus įvairiose vietovėse, todėl didžiuosiuose miestuose absoliutaus minimumo suma gali būti didesnė už ministerijos paskelbtą dydį).
Situacija, kai dirbantis žmogus ir jo šeima, įskaitant vaikus iki 18 metų amžiaus, gyvena vos įstengdami patenkinti būtiniausius poreikius, yra visiškai nepriimtina socialinio teisingumo požiūriu, nesuderinama su Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos socialinėje chartijoje įtvirtintomis teisėmis (pvz.,
„Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu
užsidirbti pragyvenimą“, „Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties“), pažeidžia Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą įsipareigojimą rūpintis vaikų gerove, užtikrinant tinkamas socialines sąlygas, naikina motyvaciją dirbti, skatina emigraciją. Todėl šią iš esmės ydingą padėtį būtina kuo skubiau keisti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Inicijuojant įstatymo projektą tęsiama Seimo nario Naglio Puteikio iniciatyva, kurią jis teikė ir 2012-2016 m. Seimo kadencijos metu, įvertinęs ekonomistų ir visuomenininkų viešai ne kartą pateiktus argumentus ir atsižvelgdamas į nuolat gaunamus skurstančių Lietuvos Respublikos piliečių laiškus, nes didelė dalis šių žmonių skursta dėl neproporcingo darbo pajamų, o ypač minimalių darbo pajamų, apmokestinimo ir neužtikrintos minimaliam išgyvenimui būtinų pajamų apsaugos skolų išieškojimo atveju. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (toliau – NPD) yra 310 eurų.
Jis taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, vieno dydžio (nuo 2017 m. sausio 1 d. 380 eurai), atitinkamai maksimalus metinis NPD – jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dvylikos dydžių (4 560 eurų). Jei gyventojo pajamos viršija šiuos dydžius, NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį taip: mėnesio NPD apskaičiuojant pagal formulę:
(atlyginimas – minimaliosios algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio
Metinį NPD apskaičiuojant pagal formulę:
x (atlyginimas – dvylika minimaliosios algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dydžių) Šiuo metu NPD taikomas, jeigu gyventojo pajamos neviršina 1 000 eurų per mėnesį (arba 12 000 eurų per metus). Dabartinė įstatymo straipsnio redakcija: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3 720 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 3 720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ TAR pastaba.
deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ TAR pastaba. 2 dalis taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 320 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. TAR pastaba.
TAR pastaba. 6 dalis taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD). 8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). TAR pastaba. 8 dalis taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 10.
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 11. Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 14. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. 15. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis. Taip būtų nutraukta ilgametė socialiai neatsakingos politikos tradicija, kai apmokestinamos pajamos, kurių dydis ne visada yra pakankamas net minimalių įprastinių poreikių patenkinimui ir kurios neužtikrina oraus pragyvenimo. Be to, NPD ir MMA susiejimas išspręstų sisteminę problemą, kai dėl politinių priežasčių ypač prieš rinkimus neatsakingai manipuliuojama MMA didinimu.
Esant tokiam minimaliosios algos dydžiui, kaip dabar (380 Eur) dėl NPD sulyginimo su MMA gyventojo pajamos „į rankas“ maksimaliai padidėtų iki 10,50 eurų per mėnesį. Taip pat padidėtų riba, kai taikomas NPD: šiuo metu jis taikomas, jeigu gyventojo pajamos neviršija 1
taikomas, jei pajamos neviršytų 1140 Eur per mėnesį. NPD susiejimas su MMA turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį mažinant skurdą ir neproporcingą darbo pajamų apmokestinimą. Manytina, kad sumažėtų biudžeto išlaidos paramai, kurią gauna dirbantys, tačiau iš neproporcingai apmokestinto darbo užmokesčio vis tiek nepragyvenantys, skurstantys ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys Lietuvos Respublikos piliečiai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kadangi skurdas yra vienas iš veiksnių, didinančių socialinės rizikos šeimų skaičių ir bloginančių kriminogeninę situaciją, visos jį mažinančios iniciatyvos, įskaitant ir siūlomas pataisas, turi teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Korupcijai projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus projektu siūlomą reglamentavimą, verslo sąlygos ilgainiui pagerės, nes oriau gyvenantys žmonės bus labiau motyvuoti produktyviai dirbti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikia. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas ne tik neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, bet ir sudaro sąlygas geriau užtikrinti juose, o taip pat ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose Europos Socialinėje chartijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas teises. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Mūsų vertinimu, NPD sulyginus su MMA, valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų apie 94 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Šis vertinimas grindžiamas duomenimis, kuriuos Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pateikė 2016 m. lapkričio mėnesį svarstant įstatymo projektą, kuriuo NPD padidintas nuo 200 iki 310 eurų, todėl jį turėtų patikslinti Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis, skurdas 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
2015-10-01 Nr. XIIP-3564 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti,
kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis, o papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis lygus 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto valstybės remiamų pajamų dydžio. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime taip pat konstatavo, kad visi teisėkūros subjektai turi paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai pagrindinis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis būtų nustatomas ne įstatymu, o tvirtinamas Vyriausybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai kaip pažeidžiantis iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją. 2.
2Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais,
keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios keičiamo teisės akto straipsnius ar punktus ir (ar) jų sudedamąsias dalis, keičiamas pirminis aktualus teisės akto tekstas su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Tuo tarpu teikiamas įstatymo projektas yra parengtas keičiant pirminę 2002 m. liepos 2 d. įstatymo redakciją, kuri buvo ne kartą keista, tad keičiamo 20 straipsnio struktūra yra iš esmės pakitusi. Todėl sudėtinga vertinti teikiamų pakeitimų tikslingumą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų ir šio projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, atkreiptinas dėmesys, jog 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, o
planuojami, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. 4. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-22 Nr. S-2015-5485 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3564 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007
projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-21 Nr. S-2017-1573 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX‑1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3564(2) (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2017-02-27 Nr. XIIP-3564(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti,
kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis negali būti didesnis negu dvylika minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalios mėnesinės algos dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime taip pat konstatavo, kad visi teisėkūros subjektai turi paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis būtų nustatomas ne įstatymu, o tvirtinamas Vyriausybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai kaip pažeidžiantis iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją. 2.
2Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų ir šio projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, atkreiptinas dėmesys, jog 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, taškas po įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimo nerašytinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-05 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu yra siūloma nustatyti, kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokesčio dydis, o papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis lygus 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto valstybės remiamų pajamų dydžio. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime taip pat konstatavo, kad visi teisėkūros subjektai turi paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai pagrindinis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis būtų nustatomas ne įstatymu, o tvirtinamas Vyriausybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai kaip pažeidžiantis iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją. Pritarti Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais (taigi ir Vyriausybės nutarimais) nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). 3.
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio 20 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus ir teisės aktų hierarchijos principams. 4. Balsavimo rezultatai:
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
2017-03-15
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Naglis Puteikis, teisininkas Paulius Markevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-271 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu yra siūloma nustatyti, kad pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis negali būti didesnis negu dvylika minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalios mėnesinės algos dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime taip pat konstatavo, kad visi teisėkūros subjektai turi paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis būtų nustatomas ne įstatymu, o tvirtinamas Vyriausybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai kaip pažeidžiantis iš
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio 20 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reguliavimas, kai pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis būtų nustatomas ne įstatymu, o tvirtinamas Vyriausybės, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisės aktų hierarchijos principui. 4.
4Balsavimo rezultatai:
Balsavimui teikta formuluotė: „kas už tai, kad Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“: už – 3, susilaikė – 3, prieš – nėra (balsavimo rezultatus lėmė komiteto pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė