15a pavyzdys Projekto Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2.18 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą: „9)partnerystę.“2 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą.“3 straipsnis. 3.229 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.229 straipsnis. Taikymo ribos Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aurelija Stancikienė
Projekto rengimą paskatinusios priežastys Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje yra rašoma, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnyje yra siūloma Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Šiai dienai turime 2015 metus. Partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas nėra priimtas, tačiau Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos galioja ir yra taikomos praktikoje. Yra susiformavusi teismų praktika nagrinėjanti Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus reglamentuojamus turtinius santykius tarp vyro ir moters. Iki šios dienos visos iš šių turtinių santykių kylančios problemos yra sėkmingai sprendžiamos teisme. Taigi, nėra būtinybės priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Civiliniame kodekse ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įrašyta sąvoka
„partnerystė“ prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „Šeima
yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“ Žodis partnerystė yra skirtingai suprantamas ir suvokiamas visuomenėje. Šio žodžio naudojimas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ yra perteklinis ir sukelia neaiškumą bei dviprasmybę.
Išbraukus šį žodį iš Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ atsiranda aiškumas ir išnyksta dviprasmybės. Kartu teikiamas Civilinio kodekso 2.18,
registruotam projektui XIIP-2849. Projekto iniciatorius – Seimo narė Aurelija Stancikienė. Parengto įstatymo projekto tikslas Projektu yra siekiama aiškumo ir logiškumo. Teisės aktai turi būti glausti, logiški ir aiškūs. Tai yra esminiai teisės aktų rengimo principai. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Projekte aptarti klausimai šiuo metu yra reglamentuojami LR Civilinio kodekso 28,50,2.18,2.19,3.229 straipsniuose. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ straipsnių aiškumą ir logiškumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Inkorporavus Projektą į teisinę sistemą jokių galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikia. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius Seimo narė Aurelija Stancikienė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo narė Aurelija Stancikienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-10- Nr. Į 2015-09-22 Nr. S-2015-5485 DĖL Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIP-3561 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto projektą Nr. XIIP-3561 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-09-28 Nr. XIIP-3561 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsisakius registruotos partnerystės instituto, gali būti neaišku, kaip įsigaliojus teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms turėtų būti taikomos kai kurios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos (pvz., kaip turėtų būti taikomos nuostatos dėl bendrai įgyto turto – ar jos būtų taikomos tik tam turtui, kuris bendrai įgytas po teikiamo įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo bendrai įgytam turtui). Todėl siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas ir Teisės sistemos vystymo skyrius vedėja Natalija Žilinskienė, Seimo narės Aurelijos Stancikienės padėjėja Janina Gadliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas 2015-09-28 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atsisakius registruotos partnerystės instituto, gali būti neaišku, kaip įsigaliojus teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms turėtų būti taikomos kai kurios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos (pvz., kaip turėtų būti taikomos nuostatos dėl bendrai įgyto turto – ar jos būtų taikomos tik tam turtui, kuris bendrai įgytas po teikiamo įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo bendrai įgytam turtui). Todėl siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerijos 2015-10-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto projektą Nr.
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-12-09 Nr. 1218 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1245
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3560 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3560) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3561 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3561) (toliau abu kartu – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
būtina atkreipti dėmesį, kad, pritarus Įstatymo projekte Nr. XIIP-3560 siūlomiems pakeitimams ir atsisakius galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
VIII-1864 28 straipsnyje įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) trečiosios knygos XV skyriaus normų įsigaliojimo sąlygos, siejamos su specialaus įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimu, atitinkamai įsigaliotų Civilinio kodekso 3.229–3.235 straipsnių nuostatos, reguliuojančios bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos. Kadangi šios nuostatos būtų taikomos tokiam bendram vyro ir moters gyvenimui neįregistravus santuokos, kuriuo siekiama sukurti šeiminius santykius, be to, šios nuostatos yra Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies, skirtos kitų šeimos narių teisių ir pareigų teisiniam reguliavimui, sudėtinė dalis, toks teisinis reguliavimas turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) suformuluota jurisprudencija dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.
Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio
sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, todėl valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (pavyzdžiui, santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.). Todėl įsigaliojus Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normoms, nenustatančioms sugyventinių pareigos vienas kitą remti, prisidėti prie bendrų šeiminio gyvenimo poreikių tenkinimo, palikėją pergyvenusio sugyventinio teisės paveldėti sugyventinio turtą, sugyventiniams gimusių vaikų kilmės, toks vyro ir moters bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinis reguliavimas gali neatitikti minėtų Konstitucinio Teismo
reguliavimo principų. 1.2. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIP-3561 keičiamas Civilinio kodekso 3.229 straipsnio nuostatas, pagal kurias vyras ir moteris būtų laikomi sugyventiniais, jeigu bendrai, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, neįregistravę santuokos gyventų ne mažiau kaip vienus metus, nenustačius sugyventiniams galimybės paviešinti savo bendro gyvenimo neįregistravus santuokos faktą, gali būti sunku taikyti tais atvejais, kai kiltų ginčas dėl paties bendro gyvenimo neįregistravus santuokos fakto, taip pat kai tretiesiems asmenims, sudarantiems sandorius su sugyventiniais, nebūtų žinomas kitos sandorio šalies bendro gyvenimo neįregistravus santuokos faktas. Tai gali daryti neigiamą įtaką sugyventinių, jų vaikų tarpusavio santykių aiškumui ir stabilumui, taip pat trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. 1.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3561 nuostatos neužkerta kelio Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriuje nustatytiems teisiniams santykiams atsirasti tarp bendrai neįregistravus santuokos gyvenančių nepilnamečių, su kitais asmenimis susituokusių ar kitų asmenų sugyventiniais esančių asmenų, taip pat giminystės ryšiais susijusių ir neveiksnių ar ribotai veiksnių toje srityje asmenų, o tai prieštarauja pagrindiniams civilinių ir šeimos santykių teisinio reguliavimo principams ir gali pažeisti asmenų, kuriems pagal Civilinį kodeksą būtų taikomos bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinės pasekmės, teises ir teisėtus interesus. 1.4. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIP-3561 keičiamo Civilinio kodekso 3.229 straipsnio nuostata, kad sugyventiniais būtų laikomi tik ne mažiau kaip metus bendrai gyvenantys vyras ir moteris, nepagrįsta konkrečiu atveju siekiant nustatyti vyro ir moters bendro gyvenimo pastovumą ir nuolatinumą ir gali sudaryti sąlygas diskriminuoti pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas susijusius vyrą ir moterį, kurie bendrai gyvena trumpiau nei metus. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3561 nuostatos teisiškai neapibrėžtos tuo požiūriu, kad nesiūlo nustatyti bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pabaigos pagrindų. 1.5. Derėtų pastebėti, kad Civilinio kodekso 3.230–3.235 straipsnių nuostatos, po to, kai įsigalios Įstatymo projekto Nr. XIIP-3560 nuostatos, reguliuosiančios sugyventinių tarpusavio turtinius santykius, taip pat jų santykius su trečiaisiais asmenimis, pernelyg fragmentiškos (pavyzdžiui, Civilinio kodekso
sugyventinių bendrai naudojamu, kategorijos), be to, jų taikymas gali nepagrįstai ir neproporcingai sunkinti disponavimą sugyventinių bendrai įgytu ir naudojamu turtu (pavyzdžiui, pagal Civilinio kodekso 3.233 straipsnį visiems sugyventinių bendrai įgyto ir naudojamo turto perleidimo, nuomos, įkeitimo ar kitokio suvaržymo sandoriams sudaryti būtinas kito sugyventinio rašytinis sutikimas, nenumatyta galimybė sutikimo sudaryti sandorį nedavusiam sugyventiniui patvirtinti tokį sandorį ir taip užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą ir kita). 2. Atkreipti dėmesį, kad po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 13 d. posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimu Nr.
719 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.140, 3.150 straipsnių, Kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 ir 444 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikti įstatymų projektai, kuriuose taip pat siūlyta įtvirtinti įstatyminį bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos modelį, grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-11-063 Argumentai: Įstatymo projekte nurodoma, kad Civiliniame kodekse ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įrašyta sąvoka „partnerystė“ prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“ Todėl šią sąvoka siūloma išbraukti kartu papildant sąvoką kas yra bendras gyvenimas neįregistravus santuokos. Pasiūlymas:
Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.229 straipsnis.
Taikymo ribos Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie yra pilnamečiai, šio kodekso 3.17 straipsnyje nurodytais giminystės ryšiais nesiejami asmenys, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, kurie kartu gyvena bendrai vesdami namų ūkį bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.“ Nepritarti Komitetas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, siūlo pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-3561 atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, siūlo pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-3561 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: 4 -,,už“ , 1 -,,prieš“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
M. A. Pavilionienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė,
I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-28 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atsisakius registruotos partnerystės instituto, gali būti neaišku, kaip įsigaliojus teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms turėtų būti taikomos kai kurios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos (pvz., kaip turėtų būti taikomos nuostatos dėl bendrai įgyto turto – ar jos būtų taikomos tik tam turtui, kuris bendrai įgytas po teikiamo įstatymo įsigaliojimo, ar ir iki įstatymo įsigaliojimo bendrai įgytam turtui). Todėl siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarti. 2.
Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-10-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto projektą Nr. XIIP-3561 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Civilinio kodekso 2.18, 2.19 ir 3.229 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3561 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš, 2 – susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Ričardas Sargūnas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė