lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės
nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose, arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu.“
42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios
valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali skirti profesinės karo tarnybos karininką karį iki 3 metų dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Pasibaigus šiam terminui, atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali skirti karį toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2 metus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Olekas
Nr. XIIP-3545(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijose. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios
valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali skirti profesinės karo tarnybos karininką karį iki 3 metų dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų.
Pasibaigus šiam terminui, atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali skirti karį toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2 metus.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR. VIII-723 42 straipsniO pakeitimo įstatymo PROJEKTO aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo trūkumai. Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygos, nustatančios profesinės karo tarnybos karių perkėlimą į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą. Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis numato galimybę karius skirti atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Pagal esamą teisinį reguliavimą kariai negali būti paskirti atlikti karo tarnybos Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose, kurių tikslas – konkrečių tarpvalstybinių klausimų sprendimas ar kitų pavedimų vykdymas. Vieni iš daugelio specialiųjų misijų tikslų galėtų būti karinių mokymų ar karinių patarimų teikimas, ar kitų karinės kvalifikacijos reikalingų funkcijų, užduočių atlikimas užsienio valstybėje jos sutikimu.
Pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys, pavyzdžiui, kariai, tuo tarpu galiojančio Įstatymo 42 straipsnyje tokia galimybė nenumatyta. Įstatymo 42 straipsnio 5 dalis numato, kad tik profesinės karo tarnybos karininkai gali būti paskirti dirbti į krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybės instituciją 6ios institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai riboja kitų, karininko laipsnio neturinčių, profesinės karo tarnybos karių galimybes būti paskirtiems į krašto apsaugos sistemai nepriklausančias institucijas atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas. Įstatymo projekto tikslai:
Įstatymo projekto rengimą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Olekas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Įstatymo 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad rašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali skirti profesinės karo tarnybos karininką iki 3 metų dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 42 straipsnio 3 dalies pakeitimu siekiama nustatyti teisinį pagrindą kariams atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose, o Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies pakeitimu – suteikti visiems profesinės karo tarnybos kariams, neapsiribojant tik karininkais, galimybę būti paskirties dirbti į krašto apsaugos sistemai nepriklausančias institucijas, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nesiūloma vartoti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Teisės aktų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projektas ir kita su jais susijusi medžiaga skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, papildomų konsultacijų su visuomene neplanuojama. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „karinė tarnyba“, „karinis personalas“. Seimo narys Juozas Olekas
Vilnius
DĖL
2015-09-22 Nr. XIIP-3545 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad karys gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose. Pažymėtina, kad pagal siūlomą straipsnio formuluotę į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją toks karys būtų skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka (pabraukimas – mūsų). Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys specialiąsias misijas, yra Konvencija dėl specialiųjų misijų bei Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pastebėtina, kad Konvencijoje dėl specialiųjų misijų (toliau - Konvencija)
„specialioji misija“ yra apibrėžiama kaip „valstybei atstovaujanti laikina
misija, vienos valstybės siunčiama į kitą valstybę šios sutikimu, kad su ja spręstų konkrečius klausimus ar atliktų su ja susijusią kokią nors konkrečią užduotį“. Konvencijos 8 straipsnyje nustatoma specialiosios misijos narių skyrimo tvarka, pagal kurią siunčianti valstybė, prieš skirdama specialiosios misijos narius, turi pateikti priimančiai valstybei visą reikalingą informaciją apie specialiosios misijos dydį ir sudėtį (asmenų, kuriuos ji ketina skirti, pavardes, vardus ir pareigas); priimamti valstybė gali nesutikti priimti specialiosios misijos tokio dydžio, kuris jai atrodo nepagrįstas; priimamčioji valstybė taip pat gali, nenurodydama motyvo, nesutikti priimti bet kurio asmens kaip specialiosios misijos nario.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, specialiosios misijos narius skiria užsienio reikalų ministras ar jo teikimu Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė, t.y. subjektai, kurie pagal Konstituciją ir galiojančius įstatymus vykdo užsienio politiką. Šiame įstatyme nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokią specialiosios misijos narių skyrimo tvarką. Taigi, aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Konvencijoje įtvirtintu specialiųjų misijų statusu bei Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta specialios misijos narių skyrimo tvarka. 2. Iš aukščiau aptartos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją karys būtų skiriamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. Nėra aišku, kokia Vyriausybės tvarka turima mintyje, nes galiojantys Vyriausybės nutarimai, priimti įgyvendinant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį (LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos karinio atstovo nuostatų patvirtinimo“; LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr.
tarnybos karių skyrimo atlikti karo tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“) bei LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai naujam projektu siūlomam teisiam reguliavimui negali būti taikomi. Pastebėtina ir tai, kad teikiamame projekte nesiūloma nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, todėl, nesant Vyriausybės nustatytos tvarkos, teikiamas įstatymas negalėtų būti taikomas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-17 Nr. S-2015-5371 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3545 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3545, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2015-12-01 Nr. XIIP-3545(2) Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą: Projekto
apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijose“ (vietoj žodžio „misijose“ turėtų būti įrašytas žodis „misijoje“ – pastaba mūsų). Nėra aišku, kokią procedūrą siekiama nustatyti šioje nuostatoje, ir koks yra šios nuostatos santykis su Diplomatinės tarnybos įstatymu. Jeigu vis tik turima mintyje, kad krašto apsaugos ministras dalyvauja kario skyrimo į specialiąją misiją procedūroje, tokiu atveju aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodomi specialiosios misijos narių skyrimo procedūroje dalyvaujantys subjektai – užsienio reikalų ministras, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė. Pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas yra bendrasis įstatymas, kuriame yra reglamentuojami su specialiųjų misijų narių skyrimu susiję visuomeniniai santykiai. Šiame įstatyme nėra nurodyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti, kad specialiosios misijos narių skyrime gali dalyvauti ir kiti subjektai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto PROJEKTO NR. XIIP-3545
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad karys gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos specialiosiose misijose. Pažymėtina, kad pagal siūlomą straipsnio formuluotę į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją toks karys būtų skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka (pabraukimas – mūsų). Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys specialiąsias misijas, yra Konvencija dėl specialiųjų misijų bei Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pastebėtina, kad Konvencijoje dėl specialiųjų misijų (toliau - Konvencija) „specialioji misija“ yra apibrėžiama kaip „valstybei atstovaujanti laikina misija, vienos valstybės siunčiama į kitą valstybę šios sutikimu, kad su ja spręstų konkrečius klausimus ar atliktų su ja susijusią kokią nors konkrečią užduotį“.
Konvencijos 8 straipsnyje nustatoma specialiosios misijos narių skyrimo tvarka, pagal kurią siunčianti valstybė, prieš skirdama specialiosios misijos narius, turi pateikti priimančiai valstybei visą reikalingą informaciją apie specialiosios misijos dydį ir sudėtį (asmenų, kuriuos ji ketina skirti, pavardes, vardus ir pareigas); priimamti valstybė gali nesutikti priimti specialiosios misijos tokio dydžio, kuris jai atrodo nepagrįstas; priimamčioji valstybė taip pat gali, nenurodydama motyvo, nesutikti priimti bet kurio asmens kaip specialiosios misijos nario. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, specialiosios misijos narius skiria užsienio reikalų ministras ar jo teikimu Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė, t.y. subjektai, kurie pagal Konstituciją ir galiojančius įstatymus vykdo užsienio politiką. Šiame įstatyme nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokią specialiosios misijos narių skyrimo tvarką. Taigi, aptariama projekto nuostata vertintina kaip nederanti su Konvencijoje įtvirtintu specialiųjų misijų statusu bei
tvarka. Pritarti
12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją karys būtų skiriamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.
Nėra aišku, kokia Vyriausybės tvarka turima mintyje, nes galiojantys Vyriausybės nutarimai, priimti įgyvendinant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį (LR Vyriausybės
atstovo nuostatų patvirtinimo“; LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 957 „Dėl profesinės karo tarnybos karių skyrimo atlikti karo tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“) bei LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai naujam projektu siūlomam teisiam reguliavimui negali būti taikomi. Pastebėtina ir tai, kad teikiamame projekte nesiūloma nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, todėl, nesant Vyriausybės nustatytos tvarkos, teikiamas įstatymas negalėtų būti taikomas. Pritarti
2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3545, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymą:
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijose. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
papildyti: Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas