Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir pašalinimo tvarka
skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą. 2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras. 4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas. 5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis prokuroras miršta;
3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. 6.
siūlymu. 7 6. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. 8 7. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiamas i iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 8. Seimo nutarimu pradėjus Seime generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą, jam suteikti įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo pritarti ar nepritarti pašalinimui iš pareigų priėmimo ir už laiką, kai buvo sustabdyti įgaliojimai, darbo užmokestis nemokamas. Jei Seimas nepritaria generalinio prokuroro pašalinimui iš pareigų, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. 9. Tuo atveju, kai įsigalioja Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo arba apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, Respublikos Prezidentas dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo priima ne vėliau kaip per dešimt dienų. 10. Generalinio prokuroro pavaduotojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-17 Nr. S-2015-5371 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3542, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3543, Lietuvos Respublikos Seimo Statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 217, 233, 236, 238, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo straipsniu“ pakeitimo projektą Nr. XIIP-3544 (toliau kartu ‑ Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius
2015-10-07 Nr. XIIP-3542 Vilnius Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad „<...> kai įsigalioja Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo arba apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, Respublikos Prezidentas dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo priima ne vėliau kaip per dešimt dienų“. Čia vartojama terminologija suponuotų, kad Respublikos Prezidentas privalo priimti dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo (iš pareigų – papildyta mūsų). Pažymėtina, kad Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tokia nuostata suponuoja, kad inicijuoti generalinio prokuroro atleidimą iš pareigų (nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo) yra Respublikos Prezidento, o ne Seimo diskrecija. Ši Konstitucijos nuostata yra analizuota konstitucinėje doktrinoje (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimą, 2014 m. sausio
įtvirtintas parlamentinės demokratijos modelis yra racionalus ir nuosaikus; jis nėra grindžiamas vien parlamentine kontrole, vien tarpinstituciniais stabdžiais ir atsvaromis; ne menkesnis vaidmuo parlamentinėje demokratijoje tenka tarpfunkcinei partnerystei, grindžiamai inter alia pasitikėjimu.
Konstitucinio Teismo aktuose yra konstatuota, kad „įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant jos bendrąsias funkcijas tarp valstybės institucijų yra tarpfunkcinė partnerystė, taip pat tarpusavio kontrolė ir atsvara“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai); Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad „valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, vadinasi, ir stabdžiai bei atsvaros, kuriuos teisminė valdžia (jos institucijos) ir kitos valstybės valdžios (jų institucijos) turi viena kitos atžvilgiu, negali būti traktuojami kaip valdžių priešpriešos mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Todėl projekto 1 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią Respublikos Prezidentą saistytų ir įpareigotų Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą iš pareigų, vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos 118 straipsniui, konstituciniam valdžių atskyrimo principui. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Seimo nutarimu pradėjus Seime generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą, jam suteikti įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo pritarti ar nepritarti pašalinimui iš pareigų priėmimo <...>“.
Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
1) nėra visai aišku, koks subjektas turėtų priimti sprendimą sustabdyti generalinio prokuroro įgaliojimus, nes čia minimas Seimo nutarimas tikriausiai reiškia teisės aktą, kurį Seimas priimtų pagal Seimo statuto 239 straipsnio 1 dalį (žr. su šiuo projektu susijusį Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 217, 233, 236, 238, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo straipsniu“ projekto Reg. Nr. XIIP-3544 6 straipsnį). Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 217, 233, 236, 238, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo straipsniu“ projekto Reg. Nr. XIIP-3544 nuostatose generalinio prokuroro įgaliojimų sustabdymas neaptariamas, apskritai neminimas;
2) neaiškus šioje projekto nuostatoje minimo generalinio prokuroro įgaliojimų sustabdymo turinys ir santykis su keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje įtvirtintu prokurorų (taip pat ir generalinio prokuroro) nušalinimo nuo pareigų institutu. Pažymėtina, kad tiek sustabdžius generalinio prokuroro įgaliojimus, kaip siūloma projekto 1 straipsnyje, tiek nušalinus jį nuo pareigų (pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį) darbo užmokestis už šiuos laikotarpius nemokamas. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti patikslintas, išbaigtas bei suderintas su galiojančiomis keičiamo įstatymo nuostatomis. 3.
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> kai įsigalioja Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo arba apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, Respublikos Prezidentas dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo priima ne vėliau kaip per dešimt dienų“. Siūlomas reguliavimas abejotinas keletu aspektų:
nepriimtų;
generalinį prokurorą iš pareigų, Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu ir Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 4 punktu, numatančiu atitinkamą generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų pagrindą, visais nurodytais teisės aktais ar kt.;
pareigų – papildyta mūsų) nesiderina su Konstitucijos 118 straipsnyje ir galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje bei projekte vartojama terminologija „atleidžia iš pareigų“, „atleidžiamas iš pareigų“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje po žodžio
„pašalinimo“ įrašytini žodžiai „iš pareigų“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėjai Jurgita Meškienė, Antanas Jatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę sStr. SSt.d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-07 * Šioje išvadoje pateikiamos pastabos dėl galimo projekto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„<...> kai įsigalioja Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą
iš pareigų dėl priesaikos sulaužymo arba apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, Respublikos Prezidentas dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo priima ne vėliau kaip per dešimt dienų“. Čia vartojama terminologija suponuotų, kad Respublikos Prezidentas privalo priimti dekretą dėl generalinio prokuroro pašalinimo (iš pareigų – papildyta mūsų).
Pažymėtina, kad Konstitucijos 118 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tokia nuostata suponuoja, kad inicijuoti generalinio prokuroro atleidimą iš pareigų (nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo) yra Respublikos Prezidento, o ne Seimo diskrecija. Ši Konstitucijos nuostata yra analizuota konstitucinėje doktrinoje (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimą, 2014 m. sausio 16 d. sprendimą). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijoje įtvirtintas parlamentinės demokratijos modelis yra racionalus ir nuosaikus; jis nėra grindžiamas vien parlamentine kontrole, vien tarpinstituciniais stabdžiais ir atsvaromis; ne menkesnis vaidmuo parlamentinėje demokratijoje tenka tarpfunkcinei partnerystei, grindžiamai inter alia pasitikėjimu. Konstitucinio Teismo aktuose yra konstatuota, kad „įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant jos bendrąsias funkcijas tarp valstybės institucijų yra tarpfunkcinė partnerystė, taip pat tarpusavio kontrolė ir atsvara“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai); Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad
„valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija,
vadinasi, ir stabdžiai bei atsvaros, kuriuos teisminė valdžia (jos institucijos) ir kitos valstybės valdžios (jų institucijos) turi viena kitos atžvilgiu, negali būti traktuojami kaip valdžių priešpriešos mechanizmai“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas).
Todėl projekto 1 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią Respublikos Prezidentą saistytų ir įpareigotų Seimo nutarimas pašalinti generalinį prokurorą iš pareigų, vertintina kaip prieštaraujanti
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. spalio 7 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑35421 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai:. „už“-3, „prieš“-0,
„susilaikė“-5 (Balsavimui teikta formuluotė, kad projekto 1 straipsnyje išdėstyta
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas