tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo atitiktį 2014 m. sausio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtame sprendime byloje C-481/12 Juvelta (toliau – Teisingumo Teismo sprendimas) pateiktam Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo praktiniam įgyvendinimui ir Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme aiškiai reglamentuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros principus. Projekto tikslas – atsisakyti Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių prabavimo ženklų pripažinimą ribojančių priemonių; užtikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų (toliau – ūkio subjektas) licencijų išdavimo modelio „D“, kaip jis reglamentuojamas Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, išskyrus perteklines ūkio subjektų veiklos ribojimo priemones, taikymą; aktualizuoti tauriųjų metalų prabas, brangakmenių charakteristikas, tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo reikalavimus, ūkio subjektų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros institucijos (toliau – Priežiūros institucija) veiklos pagrindus. 2.
Projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įstaigų veiklos priežiūros skyrius (skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Frejutė, tel. 239 0295, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumato galimybės realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, kuriuose nėra įspauduotas Lietuvos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas arba Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje nustatytas bendrasis kontrolės ženklas. Įstatymas nustato, kad ūkio subjektas gali vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą tik iš anksto įsiregistravęs Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų registre, kurį tvarko Priežiūros institucija. Įstatyme nėra aiškiai atskirtos tauriųjų metalų prabos ir jų standartinės prabos sąvokos. Taip pat nėra reglamentuotos brangakmenių charakteristikos. Įstatyme Priežiūros institucijos funkcijos nėra dėstomos nuosekliai. Taip pat tam tikros Priežiūros institucijos pareigos, pvz., konfiskuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, kuriuose įspauduotas padirbtas (suklastotas) valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas arba bendrasis kontrolės ženklas, reglamentuojamos kaip teisės. Reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems vykdyti ir vykdantiems su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, pavyzdžiui, apskaitos reikalavimai, reglamentuojami Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, o reikalavimai, kada ūkio subjektas privalo turėti atsakomybės ženklą, nėra nustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą, Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 (toliau – Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa), 98 punkto nuostatas, geresnio reglamentavimo principus ir siekiant mažinti administracinę naštą verslui, Projekte siūloma nustatyti, kad norint Lietuvos Respublikoje realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, kuriose jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje įspauduotus valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu laikantis pastarosios valstybės teisės aktų, nebūtų reikalaujama paženklinti šiuos gaminius iš naujo. Šiuo tikslu Projekte nustatyta, kad taurieji metalai, brangakmeniai, jų gaminiai, pusgaminiai, atliekos ir laužas gali būti realizuoti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie yra prabuoti ir prabavimą patvirtina juose įspauduotas valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas ir (arba) bendrasis kontrolės ženklas. Valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas Projekto sąvokose apibrėžiamas kaip ženklas, kuriuo patvirtinama, kad jį turintis tauriųjų metalų gaminys yra prabuotas ir įspauduotas Europos ekonominės erdvės valstybės arba Turkijos įgaliotos tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijos. Pagal Projekto nuostatas Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijų sąrašą ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžių (ir jų vertimo į lietuvių kalbą) rinkinius sudarytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Toks reglamentavimas sudarytų sąlygas įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio reikalavimus, kurie pagal Teisingumo Teismo sprendimą turi būti aiškinami taip: jais draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, kuriuo patvirtinama, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodoma jų praba laikantis minėtų reikalavimų. Be kita ko, Teisingumo Teismas nusprendė, kad aplinkybė, kai importuotų tauriųjų metalų gaminių papildomas ženklinimas, skirtas suprantamai informacijai apie šių gaminių prabą importo valstybės narės vartotojams pateikti, nebuvo atliktas valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, neturi įtakos sprendimui dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio aiškinimo, jeigu prieš tai prabos ženklu šiuos gaminius paženklino eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija ir tokiu papildomu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodytąją šiame prabos ženkle.
Peržiūrėjus ūkio subjektų licencijų išdavimo modelį, Projekte siūloma atsisakyti išankstinės ūkio subjekto registracijos, t. y. taikyto ūkio subjektų licencijų išdavimo modelio „G“, pagal kurį ūkio subjektas galėjo imtis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos tik Priežiūros institucijai jį įregistravus Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų registre, ir pasirinkti taikyti licencijų išdavimo modelį „D“, pagal kurį ūkio subjektui, siekiančiam verstis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, Priežiūros institucijai pateikus Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse nustatytos formos ilgalaikės arba laikinai ar vienkartinai vykdomos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos deklaraciją (toliau – Deklaracija) ir, jeigu ūkio subjektui privaloma turėti atsakomybės ženklą, ne mažesnį kaip 2 x 2 cm dydžio atsakomybės ženklo eskizą ir metalinę plokštelę su atsakomybės ženklo įspaudu (toliau kartu – atsakomybės ženklo pavyzdžiai), bus laikoma, kad ūkio subjektas kitą dieną nuo Deklaracijos pateikimo dienos turi teisę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, išskyrus atvejus, kai Deklaracijoje ūkio subjektas nurodė vėlesnę su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos pradžios datą.
Peržiūrėjus ūkio subjektų licencijų išdavimo modelį, Projekte siūloma atsisakyti išankstinės ūkio subjekto registracijos, t. y. taikyto ūkio subjektų licencijų išdavimo modelio „G“, pagal kurį ūkio subjektas galėjo imtis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos tik Priežiūros institucijai jį įregistravus Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų registre, ir pasirinkti taikyti licencijų išdavimo modelį „D“, pagal kurį ūkio subjektui, siekiančiam verstis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, Priežiūros institucijai pateikus Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse nustatytos formos ilgalaikės arba laikinai ar vienkartinai vykdomos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos deklaraciją (toliau – Deklaracija) ir, jeigu ūkio subjektui privaloma turėti atsakomybės ženklą, ne mažesnį kaip 2 x 2 cm dydžio atsakomybės ženklo eskizą ir metalinę plokštelę su atsakomybės ženklo įspaudu (toliau kartu – atsakomybės ženklo pavyzdžiai), bus laikoma, kad ūkio subjektas kitą dieną nuo Deklaracijos pateikimo dienos turi teisę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, išskyrus atvejus, kai Deklaracijoje ūkio subjektas nurodė vėlesnę su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos pradžios datą. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad ūkio subjektas atsakomybės ženklo pavyzdžius Priežiūros institucijai pateikia, iki jais pradedami ženklinti tauriųjų metalų ir (arba) brangakmenių gaminiai, bet ne vėliau kaip 20 dienų nuo dienos, kai įgijo teisę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą, arba nuo Deklaracijoje nurodytos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos pradžios datos.
Kartu siūloma atsisakyti įmokos už Priežiūros institucijos šiuo metu ūkio subjektams išduodamus pažymėjimus ir ūkio subjekto įregistravimą į Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų registrą, nes, taikant ūkio subjektų licencijų išdavimo modelį „D“, tokie su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos valstybinės priežiūros elementai tampa pertekliniai. Tačiau įvertinus tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros tikslą – siekti, kad rinkoje realizuojami taurieji metalai ir brangakmeniai atitiktų deklaruojamas prabas ir charakteristikas, ir eliminuoti iš rinkos neatitinkančius reikalavimų tauriuosius metalus ir brangakmenius, be pagrindo neribojant ūkio subjekto veiklos ir nedidinant ūkio subjekto administracinės naštos, – kitoks ūkio subjekto veiklos ribojimas, nei kad Projekte nustatyta ūkio subjekto atsakomybė už administracinius nusižengimus (kuri iš esmės dėl ribojimo realizuoti Projekte nustatytų reikalavimų neatitinkančius tauriuosius metalus ir brangakmenius savaime gali būti laikoma ūkio subjekto tam tikros apimties veiklos ribojimu), būtų perteklinis, dirbtinai varžantis verslo sąlygas, neatitiktų atsakomybės padarytam nusižengimui proporcingumo principų ir prieštarautų Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos 98 punktui, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybė vienu pagrindinių savo prioritetų yra nurodžiusi perteklinių reikalavimų atsisakymą ir biurokratijos mažinimą licencijų ir leidimų išdavimo srityse. Projekte siūloma nustatyti aiškias ūkio subjektų teises ir pareigas.
Nustačius draudimą ūkio subjektui laikyti asmeninių tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų arba laužo savo su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos vietose, išskyrus meno kūrėjo veiklos vietą, būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo atvejų, kai, Priežiūros institucijai ūkio subjekto su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos vietoje radus laikomų neprabuotų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, ūkio subjektas juos deklaruotų kaip laikomus asmeninius daiktus, tokiu būdu išvengdamas ne tik atsakomybės, bet ir turėdamas galimybę vykdyti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią reglamentuojantiems teisės aktams prieštaraujančią veiklą. Siekiant sumažinti galimybę realizuoti neteisėtais būdais įgytus tauriuosius metalus, brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas arba laužą (pvz., įkeisti lombarduose ar kt.) pasitelkiant socialinę grupę – nepilnamečius (siekiant išvengti realios atsakomybės), Projekte siūloma nustatyti, kad ūkio subjektui draudžiama supirkti arba imti įkaitu tauriuosius metalus, brangakmenius, jų gaminius, pusgaminius, atliekas arba laužą iš nepilnamečių asmenų, išskyrus atvejus, kai jų vardu veikia atstovas pagal įstatymą arba kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi atstovo pagal įstatymą sutikimą. Projekte siūloma aktualizuoti Įstatymo nuostatas dėl tauriųjų metalų prabų, specialiuosius tauriųjų metalų naudojimo reikalavimus, brangakmenių charakteristikas, tauriųjų metalų, brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo prabavimo, įspaudavimo ir (arba) kokybės pažymėjimo išdavimo ir ženklinimo reikalavimus, su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos vykdymo reikalavimus, ūkio subjektų veiklos pagrindus ir tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros principus. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos turės teigiamą reikšmę užtikrinant geresnio reglamentavimo principų – proporcingumo, skaidrumo, prieinamumo, atskaitomybės – įtvirtinimą ir detalizavimą tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros srityje. Šie principai kartu yra ir antikorupcinių priemonių elementai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas sudarys sąlygas aiškiai reglamentuoti su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą. Projekto nuostatos turi administracinę naštą verslui mažinantį poveikį, nes siūloma atsisakyti perteklinių ūkio subjektų kontrolės veiksmų – pakartotinio tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių prabavimo, kai šiuos gaminius yra prabavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės arba Turkijos įgaliota tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros institucija. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą reikėtų priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais būtų sudarytas Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijų sąrašas ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžių (ir jų vertimo į lietuvių kalbą) rinkiniai, patvirtintas Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos aprašas, Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašas, Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formos ir patvirtinti jo pavyzdžiai, patvirtinti bendrojo kontrolės ženklo pavyzdžiai. Taip pat reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 1077 „Dėl tauriųjų metalų ir jų gaminių prabavimo, įspaudavimo bei kokybės pažymėjimų išdavimo ir kitų paslaugų tarifo sąrašo ir brangakmenių kokybės pažymėjimų išdavimo ir kitų paslaugų tarifų sąrašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d įsakymą Nr. 146 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, veiklos reglamentavimo“. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektui įgyvendinti būtina iki jo įsigaliojimo dienos sudaryti Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijų sąrašą ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžių (ir jų vertimo į lietuvių kalbą) rinkinius, patvirtinti Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos aprašą, Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašą, Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisykles, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formas ir patvirtinti jo pavyzdžius, patvirtinti bendrojo kontrolės ženklo pavyzdžius.
Pagal Projekto nuostatas Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijų sąrašą ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžių (ir jų vertimo į lietuvių kalbą) rinkinius sudarytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos finansų ministerija). Tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitos tvarkos aprašą, Tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo, įspaudavimo ir ženklinimo tvarkos aprašą, Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisykles tvirtintų ir Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo formas nustatytų Priežiūros institucijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Lietuvos Respublikos finansų ministerija).
Lietuvos Respublikos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo ir bendrojo kontrolės ženklo pavyzdžius tvirtintų Priežiūros institucija (valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“). Šio aiškinamojo rašto
turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 12. Kiek valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas lėšų poreikis neplanuojamas. Informacijai apie Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos įgaliotų tauriųjų metalų ir brangakmenių prabavimo valstybinės priežiūros institucijas ir jų įspauduojamų valstybinių kontrolinių prabavimo ženklų ir išduodamų kokybės pažymėjimų blankų pavyzdžiams gauti bus naudojami Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ vidiniai ištekliai. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „taurieji metalai“, „brangakmeniai“, „praba“, „ūkio subjektas“.
2015-09-24 Nr. XIIP-3534 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomo naujos redakcijos Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – projektas) 4 straipsnio 3 dalyje sąvoka „dantų lieti protezai“ keistina į sąvoką– „lieti dantų protezai“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, 4 dalyje prieš žodžius „tos pačios“ įrašytini žodžiai „tokie patys“. 2. Svarstytina, ar projekto
paženklinti ne tik valstybės, tačiau ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiami prabuoti tauriųjų metalų gaminiai. 3. Projekto 6 straipsnio 12 dalyje reglamentuojant neįspauduojamus tauriųjų metalų ženklus, vartojamos bendrinės sąvokos „ordinai“ (2 punktas) ir „garbės ženklai“ (3 punktas) neapima pvz. „medalių“.
„medalių“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos
valstybinių apdovanojimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrinė sąvoka „ Apdovanojimo ženklai” apima ordinus, medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus, skiriamus kaip valstybinio apdovanojimo ženklai ir vietoj jų nešiojamus šių ženklų pakaitus (nustatytos formos ir spalvos juostelės, miniatiūros, rozetes), kurie (ar jų dalys) yra gaminami iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro), pvz.: Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (25 straipsnis), Vyčio Kryžiaus ordinas (28 straipsnis), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (33 straipsnis), ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ (36 straipsnis), Vytauto Didžiojo ordino medalis (26 straipsnio 2 dalis), Vyčio Kryžiaus ordino medalis (29 straipsnio 2 dalis), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis (37 straipsnio 2 dalis), Sausio 13-osios atminimo medalis (41 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galionas (2 straipsnio 4 dalis) ir kt. Todėl diskutuotinas aptariamų projekto nuostatų santykis su nurodyto įstatymo nuostatomis. 4. Siekiant išvengti situacijos, kai ant vieno tauriojo metalo būtų įspauduotos kelios skirtingų tauriųjų metalų prabos, siūlome projekto 6 straipsnio 13 dalies antrajame sakinyje po žodžio „kita“ įrašytini žodžiai „tačiau ne kito tauriojo metalo“. Tuo tarpu, jeigu siekiama nustatyti, kad galima įspauduoti vieno tauriojo metalo prabą ant kito tauriojo metalo, tokia situacija, mūsų nuomone, turėtų būti aptarta. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnis nustato tam tikrus reikalavimus ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, vietoms, kas savo ruožtu lemia ir būtiną valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos inicijuojamą tokių vietų patikrinimą, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 dalis neturėtų būti papildyta reikalavimu ūkio subjektui teikiamojoje Deklaracijoje nurodyti ir ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, vietas. 6.
dalies 2 punkte vietoj žodžio „Vyriausybė“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“. 7. Projekto 10 straipsnio 9 dalies formuluotė tikslintina, nes siūloma redakcija suponuoja, kad Viešojo administravimo įstatyme numatyta kaip ūkio subjektas turi pateikti Priežiūros institucijai tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų apskaitos dokumentus, jų registrus, apyvartos žiniaraščius, kasos aparato kontrolines juostas ir t.t. Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti tik bendrieji ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindai ir sąlygos. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytume šios nuostatos iš viso atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių naujų teisės normų. 8. Projekto 11 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad ūkio subjektas pats įspauduoja Priežiūros institucijai pateiktus tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, tuo tarpu ši dalis, mūsų manymu, reglamentuoja ūkio subjekto teisę nesutikti su Priežiūros institucijos siekiu įspauduoti tam tikrus duomenis į jai ūkio subjekto pateiktus gaminius. 9. Ūkio subjekto teisėtų interesų apsaugos ir proporcingumo principų požiūriu ginčytina projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas nesutinka su Priežiūros institucijos atlikto gaminio prabavimo išvadomis, toks gaminys ūkio subjektui grąžinamas deformuotas (sulaužytas), tuo labiau, kad šio straipsnio 3 dalis numato ūkio subjektų teisę kreiptis pakartotinai dėl šių gaminių prabavimo. 10. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „etiketes tvirtina“ siūlome įrašyti žodžius „etiketes pritvirtina“. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 8 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
O. Bušienė, tel. (8 5)
A.Ožiūnienė, tel. (8 5)
FINANSŲ komitetas
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – projektas) 4 straipsnio 3 dalyje sąvoka „dantų lieti protezai“ keistina į sąvoką– „lieti dantų protezai“. Pritarti Pasiūlymas: 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
protezams gaminti leidžiama naudoti ne mažesnės kaip 750 prabos auksą. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, 4 dalyje prieš žodžius „tos pačios“ įrašytini žodžiai „tokie patys“. Pritarti Pasiūlymas: 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
gaminių, išskyrus sidabro gaminius, detalėms sujungti turi būti naudojami tokie patys tos pačios prabos taurieji metalai kaip ir tauriųjų metalų gaminio taurieji metalai. 1.
nurodyti, kad atsakomybės ženklu neturi būti paženklinti ne tik valstybės, tačiau ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiami prabuoti tauriųjų metalų gaminiai. Atsižvelgti Pasiūlymas: 6 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
tauriųjų metalų gaminiai, išskyrus valstybės arba savivaldybių institucijų ar įstaigų ir fizinių asmenų (kai teikiami asmeniniai daiktai) pateiktus tauriųjų metalų gaminius, turi būti paženklinti atsakomybės ženklu. 3.Projekto 6 straipsnio 12 dalyje reglamentuojant neįspauduojamus tauriųjų metalų ženklus, vartojamos bendrinės sąvokos „ordinai“ (2 punktas) ir „garbės ženklai“ (3 punktas) neapima pvz. „medalių“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybinių apdovanojimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrinė sąvoka „ Apdovanojimo ženklai” apima ordinus, medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus, skiriamus kaip valstybinio apdovanojimo ženklai ir vietoj jų nešiojamus šių ženklų pakaitus (nustatytos formos ir spalvos juostelės, miniatiūros, rozetes), kurie (ar jų dalys) yra gaminami iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro), pvz.: Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (25 straipsnis), Vyčio Kryžiaus ordinas (28 straipsnis), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas (33 straipsnis), ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ (36 straipsnis), Vytauto Didžiojo ordino medalis (26 straipsnio 2 dalis), Vyčio Kryžiaus ordino medalis (29 straipsnio 2 dalis), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis (37 straipsnio 2 dalis), Sausio 13-osios atminimo medalis (41 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galionas (2 straipsnio 4 dalis) ir kt. Todėl diskutuotinas aptariamų projekto nuostatų santykis su nurodyto įstatymo nuostatomis. Atsižvelgti Pasiūlymas: 6 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: 12.
Neįspauduojami gali būti šie tauriųjų metalų gaminiai:
1) monetos;
2) ordinai apdovanojimų ženklai ir jų pakaitai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatyme;
3) garbės ženklai;
4) prizai;
išgraviruotos asmeninės dovanos;
subjektų, vykdančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, pagal jiems priskirtą kompetenciją, turintys gaminiai; 7 6) inkrustacijos, kuriomis papuošti daiktai; 8 7) daiktai, skirti mokslo, gamybos arba medicinos tikslams; 9 8) luitai;
technologinių priežasčių. 4. Siekiant išvengti situacijos, kai ant vieno tauriojo metalo būtų įspauduotos kelios skirtingų tauriųjų metalų prabos, siūlome projekto 6 straipsnio 13 dalies antrajame sakinyje po žodžio
„kita“ įrašytini žodžiai „tačiau ne kito tauriojo metalo“. Tuo tarpu, jeigu
siekiama nustatyti, kad galima įspauduoti vieno tauriojo metalo prabą ant kito tauriojo metalo, tokia situacija, mūsų nuomone, turėtų būti aptarta Atsižvelgti Pasiūlymas: 6 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
skirtingų tauriųjų metalų, kurių spalva skiriasi, praba įspauduojama juos atitinkančiose tauriųjų metalų gaminio dalyse. Jeigu dėl techninių kliūčių negalima gaminio dalyje įspauduoti jos tauriojo metalo prabos, įspauduojama kita gaminio to paties tauriojo metalo dalis. 5.
nustato tam tikrus reikalavimus ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, vietoms, kas savo ruožtu lemia ir būtiną valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos inicijuojamą tokių vietų patikrinimą, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 dalis neturėtų būti papildyta reikalavimu ūkio subjektui teikiamojoje Deklaracijoje nurodyti ir ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, vietas. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis nustato Ūkio subjektų sąrašo, kuris skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje turinį. Informacija apie ūkio subjekto veiklos vietas yra ilgalaikės arba laikinai ar vienkartinai vykdomos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos deklaracijos turinio dalykas, todėl ši informacija bus nurodoma minėtoje deklaracijoje, kurios forma bus nustatyta Tauriųjų metalų ir brangakmenių ūkio subjektų sąrašo sudarymo ir tvarkymo ir atsakomybės ženklų pavyzdžių registravimo taisyklėse. 6. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio
„Vyriausybė“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“. Pritarti
suponuoja, kad Viešojo administravimo įstatyme numatyta kaip ūkio subjektas turi pateikti Priežiūros institucijai tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų apskaitos dokumentus, jų registrus, apyvartos žiniaraščius, kasos aparato kontrolines juostas ir t.t. Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti tik bendrieji ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindai ir sąlygos. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytume šios nuostatos iš viso atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių naujų teisės normų. Atsižvelgti Pasiūlymas: 10 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: 9.
Ūkio subjektas priežiūros institucijai, atliekančiai jo patikrinimą, turi pateikti Priežiūros institucijai tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir (arba) laužo buhalterinės apskaitos dokumentus ir veiklos dokumentus (toliau kartu – apskaitos dokumentai), jų registrus, apyvartos žiniaraščius, kasos aparato kontrolines juostas ir kitus su tauriaisiais metalais, brangakmeniais ir jų gaminiais, pusgaminiais, atliekomis ir (arba) laužu susijusius dokumentus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. 8. Projekto 11 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad ūkio subjektas pats įspauduoja Priežiūros institucijai pateiktus tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, tuo tarpu ši dalis, mūsų manymu, reglamentuoja ūkio subjekto teisę nesutikti su Priežiūros institucijos siekiu įspauduoti tam tikrus duomenis į jai ūkio subjekto pateiktus gaminius. Atsižvelgti Pasiūlymas: 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
priežiūros institucijai įspauduotų jai pateiktųus ūkio subjekto tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gaminius, kurie neatitinkančių neatitinka deklaruojamų prabų, taip pat brangakmenių brangakmenius, kurie neatitinkančių neatitinka deklaruojamos kokybės. 9. Ūkio subjekto teisėtų interesų apsaugos ir proporcingumo principų požiūriu ginčytina projekto 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai ūkio subjektas nesutinka su Priežiūros institucijos atlikto gaminio prabavimo išvadomis, toks gaminys ūkio subjektui grąžinamas deformuotas (sulaužytas), tuo labiau, kad šio straipsnio 3 dalis numato ūkio subjektų teisę kreiptis pakartotinai dėl šių gaminių prabavimo. Atsižvelgti Pasiūlymas: 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2.
Jeigu ūkio subjektas nesutinka gaminio įspauduoti žemesne, neigu jo deklaruojama, tauriųjų metalų praba arba jeigu brangakmenis neatitinka deklaruojamos kokybės, o ūkio subjektas atsisako gauti tokio brangakmenio kokybės pažymėjimą, gaminiai iš tauriųjų metalų ir brangakmenių grąžinami ūkio subjektui deformuoti (sulaužyti). Tokie tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai negali būti realizuojami Lietuvos Respublikoje. 10. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių
„etiketes tvirtina“ siūlome įrašyti žodžius „etiketes pritvirtina“. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 8 dalis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius