Įstatymo projekto lyginamasis variantas Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymas
straipsnio pakeitimas
40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„92 straipsnis. Nuteistųjų teisė apsipirkti
pataisos įstaigos parduotuvėje
asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje
2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems;
3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos, vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos.
Apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje suma neribojama nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų. 4. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali nuteistiesiems draudžiama įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis
pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų keturių valandų ir ilgalaikiai iki –vienos paros dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. 2. Trumpalaikiai pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais. 3.
leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba artimais giminaičiais, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims, pagal atskiras Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir higienos reikalavimus, sudaromos sąlygos įsinešti maisto produktų ar kitų daiktų, kurių leistiną sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims pageidaujant sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais. 4. Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. 5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui,ir artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 6.
6Nuteistiesiems sutuoktiniams,
kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai ir vienas trumpalaikis pasimatymas. Pasimatymais šie nuteistieji sutuoktiniai gali pasinaudoti, jei abu turi teisę gauti norimus pasimatymus. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. 7. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. 8. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Trumpalaikiai pasimatymai, specialiose
patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem telefoniniais pokalbiais.“
straipsnio pakeitimas
94 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „94 Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 49, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d.“ Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 40, 41, 94 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIP-3021 Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas 2015-04-27. Įstatymo projektas priimtas 2015-06-23. Sprendžiant iš 2015-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados Nr. 102-P-25 ir atsižvelgiant į tai, kad gana didelės svarbos ir apimties įstatymas buvo priimtas per palyginti trumpą laiką, galima daryti prielaidą, kad tikėtina, jog Seimo nariai tinkamai, visapusiškai ir iš esmės neįsigilino į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktą įstatymo projektą XIIP-3021, todėl 2015-09-01 visos šalies mastu visų šalyje esančių pataisos namų nuteistieji paskelbė bado akciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis įstatymo projektas, manytina, visiškai nebuvo teiktas susipažinimui nuteistuosius atstovaujančioms visuomeninėms organizacijomis, nors nuo 2013 metų jį rengė net
Respublikos Seimo statuto 53 str. 6, 7 punktų ir 54 str. įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas. Išanalizavus 2015-09-09 gautą nuteistųjų peticiją „Dėl kalinių bado akcijos“ (pridedama) paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 pakeitimo įstatymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos pamatiniams teisės aktams, reglamentuojantiems pagrindines žmogaus teises ir laisves. Reaguodami į šiuo metu susiklosčiusią kritinę situaciją, šio įstatymo projekto rengėjai nuvyko į dvi pataisos įstaigas, iš esmės įsigilino į peticijoje išdėstytus argumentus ir juos įvertinę teikia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso Nr. XII-1818 įstatymo pataisos.
XII-1818 įstatymo pataisos. Parengto projekto tikslai:
palankias sąlygas nusikaltusiems ir paskirtą bausmę atliekantiems asmenims palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais;
tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir išspręsti praktikoje kylančias problemas;
Europos Tarybos ir Europos Komisijos teiktų rekomendacijų ir reikalavimų dėl nuteistųjų kankinimo ir laikymo nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis įgyvendinimą;
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos įgyvendinimą nacionaliniuose teisės aktuose; Parengto projekto uždaviniai:
tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas atitinkančias bausmių atlikimo sąlygas;
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintą teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą;
užtikrinti nuteistojo asmens socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą;
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3. str. įtvirtintų teisės normų suderinimą su teikiamu įstatymo projektu;
projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto pakeitimus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, projektą parengė jo padėjėja-sekretorė Laura Radzevičiūtė, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vizitų į pataisos namus metu betarpiškai bendraujant su nuteistaisiais paaiškėjo, kad 2015-06-23 priimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įstatymas Nr. XIIP-1818 gali būti parengtas nekokybiškai, galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, be to, juo įtvirtintoms naujoms teisės normoms įgyvendinti nėra numatyta papildomai lėšų iš valstybės biudžeto, didesnio darbuotojų skaičiaus įdarbinimas pataisos namuose, todėl tikėtina, kad ateityje šis įstatymas bus nuolat koreguojamas.
Atsižvelgiant į 2015-09-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešimą spaudai ir nuteistųjų peticiją (pridedama), nuspręsta skubiai parengti įstatymo pataisas, kuriomis būtų sprendžiamos tik pačios opiausios problemos: būtinybė tinkamiau užtikrinti nuteistųjų socialinių ryšių su artimaisiais išsaugojimą ir kokybiškesnę mitybą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad iniciatyva parengti šį įstatymo projektą tapo paskata nuteistiesiems nutraukti 2015-09-01 paskelbtą bado akciją. Priėmus šį įstatymo projektą, sumažės problemų praktikoje įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų pamatinių teisės aktų nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą sumažės priežasčių tokias kritines situacijas, kaip kolektyvinio badavimo akcijos, sukeliančiam nuteistųjų asmenų nepasitenkinimui. Sumažės Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tenkantis papildomas krūvis, susijęs su tokiomis ekstremaliomis situacijomis, kaip bado akcijos, bus taupomos ir valstybės biudžeto lėšos. Bus išvengta pavojaus, kuris tokių akcijų metu kyla žmonių sveikatai ir gyvybei bei valstybės turtui, užtikrinta viešoji tvarka pataisos įstaigose. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai teikiamas įstatymas neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios Papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengti laikantis valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Teisingumo ministrui ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui iki šiuo projektu teikiamo įstatymo nuostatų įsigaliojimo reikės pakeisti teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų skirti nereikės. Priešingai, pataisos namų darbuotojai bus apsaugoti nuo papildomo darbo krūvio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: kalinys, lygtinis paleidimas, socialinė integracija, socialinė pagalba, artimieji. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Pridedamas nuteistųjų asmenų kreipimasis yra neatsiejama šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto dalis. Seimo narys Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-09- Nr. Į 2015-09-15 Nr. S-2015-5286 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIP-3533 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3533 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-09-24 Nr. XIIP-3533 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas ne Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), o BVK pakeitimo įstatymas Nr. XII-1818, todėl koreguotinas projekto pavadinimas. 2. Projekto 1 straipsnis turėtų turėti vienintelę nenumeruotiną dalį, kuria keičiamas visas įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnis. Dėstant keičiamą įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnį išdėstytinas ir šio, 40 straipsnio numeris ir pavadinimas bei šio, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmė. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma BVK 92 straipsnio 2 dalyje vietoj leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo numatyti draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nesiūloma pakeisti ir BVK 54 bei 112 straipsnių ir įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 4 dalies. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo BVK 92 straipsnio 2 dalies paskutinis žodis „suma“ yra perteklinis. 5. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma BVK 92 straipsnio 3 dalyje numatyti ir vaistus (vaistinius preparatus) bei medicininės paskirties daiktus, asmeniškai nuteistajam paskirtus gydytojo, maisto papildus, higienos reikmenis, kanceliarines prekes, taksofono korteles. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nėra siūloma pakeisti ir BVK 55 straipsnio. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi, keičiant įstatymo Nr. XII-1818 41 straipsnio 1 dalį ir ją žemiau išdėstant, įrašytina šios, 41 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė. 7. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi, keičiant įstatymo Nr. XII-1818 41 straipsnio 2 dalį ir ją žemiau išdėstant, įrašytina šios, 41 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė. 8.
straipsnio 2 dalimi siūloma iš BVK 41 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių“. Tačiau nėra aišku, kodėl šie žodžiai yra paliekami šio projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamose BVK 41 straipsnio 3 ir 5 dalyse, taip pat BVK 55 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-1818 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse). 9. Projekto 3 straipsniu keičiant įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 1 ir 2 dalis bei jas žemiau išdėstant nereikia dėstyti keičiamo 94 straipsnio numerio ir pavadinimo. Be to, vienintelė projekto 3 straipsnio dalis nenumeruotina. 10. Projekto 3 straipsnis neturi prasmės, kadangi įstatymo Nr. XII-1818 49 straipsnis jau yra įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d. 11. Kadangi šiuo projektu siūloma keisti priimtą įstatymą, kurio projektą pateikė Vyriausybė, dėl šio projekto Nr. XIIP-3533 taip pat siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
`
TEISĖTVARKOS komitetas
Dėl Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymO NR. XIIP-3533 2016 m. birželio 22 d. Nr. 102-P- 25
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė Kviestieji asmenys: Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), o BVK pakeitimo įstatymas Nr. XII-1818, todėl koreguotinas projekto pavadinimas. Pritarti Teisinės technikos bei siūlomo teisinio reguliavimo kontekste Teisės departamento pastaboms pritartina, tačiau pastaba neaktuali, nes komitetas projektą siūlo atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
turėti vienintelę nenumeruotiną dalį, kuria keičiamas visas įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnis. Dėstant keičiamą įstatymo Nr.
Dėstant keičiamą įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnį išdėstytinas ir šio, 40 straipsnio numeris ir pavadinimas bei šio, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmė. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau
įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo numatyti draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nesiūloma pakeisti ir BVK 54 bei 112 straipsnių ir įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 4 dalies. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau
dalimi dėstomo BVK 92 straipsnio 2 dalies paskutinis žodis „suma“ yra perteklinis. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau
dalimi siūloma BVK 92 straipsnio 3 dalyje numatyti ir vaistus (vaistinius preparatus) bei medicininės paskirties daiktus, asmeniškai nuteistajam paskirtus gydytojo, maisto papildus, higienos reikmenis, kanceliarines prekes, taksofono korteles. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nėra siūloma pakeisti ir BVK 55 straipsnio. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau
dalimi, keičiant įstatymo Nr. XII-1818 41 straipsnio 1 dalį ir ją žemiau išdėstant, įrašytina šios, 41 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo projektą atmesti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalimi, keičiant įstatymo Nr.
XII-1818 41 straipsnio 2 dalį ir ją žemiau išdėstant, įrašytina šios, 41 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo projektą atmesti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalimi siūloma iš BVK 41 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius „jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių“. Tačiau nėra aišku, kodėl šie žodžiai yra paliekami šio projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamose BVK 41 straipsnio 3 ir 5 dalyse, taip pat BVK 55 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-1818 16 straipsnio 1 ir
Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo projektą atmesti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiant įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 1 ir 2 dalis bei jas žemiau išdėstant nereikia dėstyti keičiamo 94 straipsnio numerio ir pavadinimo. Be to, vienintelė projekto 3 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo projektą atmesti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neturi prasmės, kadangi įstatymo Nr. XII-1818 49 straipsnis jau yra įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d. Pritarti
siūloma keisti priimtą įstatymą, kurio projektą pateikė Vyriausybė, dėl šio projekto Nr. XIIP-3533 taip pat siūlytina gauti Vyriausybės išvadą Pritarti iš dalies Komitete nutarta prašyti Teisingumo ministerijos nuomonės, kadangi ši ministerija atsakinga už Bausmių politikos vykdymą. 12 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau Komitetas siūlo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2015-12-11 <...>pagal galimybes prašau Jūsų Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40,
įtraukti į šių t.y. 2015 m. rudens sesijos darbotvarkę, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija prasideda 2015 m. kovo
nauja Bausmių vykdymo įstatymo redakcija, įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d., tad išlieka tikimybė, kad dėl didelio užimtumo tinkamai ir išsamiai Gerbiami Seimo nariai nesuspės įsigilinti į siūlomus pakeitimus.<...> Neatsižvelgti Komitetas svarsto pagal patvirtintą sesijos programą. Projektą pateikiant Seimo posėdyje, numatytas projekto svarstymas 2016 metų pavasario sesijoje, o Pavasario sesijos darbų programoje, patvirtintoje Seimo nutarimu Nr. XII-2251 numatytas projekto svarstymas gegužės-birželio mėn. 2. Nuteistųjų asmenų artimųjų bendruomenės Organizacinės-iniciatyvinės grupės nariai
<...>Lietuvos Respublikos Seime 2015-09-15 įregistruotas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP –
projektui 2015-10-20 Seimas pritarė po pateikimo už ką esame Jums labai dėkingi.
Tačiau Seimas priėmė sprendimą šį įstatymo projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje, kuri prasideda 2015 m. kovo 10 d. Problema yra tame, kad nauja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo įstatymo redakcija, įsigalioja
Seimas nespės iki 2016 m. balandžio 1 d. priimti sprendimą dėl įstatymo projekto XIIP-3533 priėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo nario Naglio Puteikio iniciatyva pastarasis įstatymo projektas buvo įtrauktas į 2015-11-26 Seimo posėdžių Opozicijos darbotvarkę, tačiau, kaip mums tapo žinoma, išbrauktas dėl to, kad neapsvarstytas paskirtuose komitetuose ir, dėl to, kad svarstymas yra numatytas Pavasario sesijos darbotvarkėje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mes, žemiau pasirašę asmenys {nuteistųjų asmenų artimieji, įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys) maloniai prašome Jūsų Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41 ir 94 str. įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3533 svarstymą įtraukti dar į šios, t.y. 2015 m. Seimo rudens sesijos darbotvarkę arba įtraukti jį į 2016 m. Neeilinės sesijos darbotvarkę.<...> Neatsižvelgti Komitetas svarsto pagal patvirtintą sesijos programą. Projektą pateikiant Seimo posėdyje, numatytas projekto svarstymas 2016 metų pavasario sesijoje . Pavasario sesijos darbų programoje, patvirtintoje Seimo nutarimu Nr. XII-2251, numatytas projekto svarstymas gegužės - birželio mėn. 3. A. Butkus ir kiti
<..>Mes, žemiau pasirašę nuteistųjų asmenų artimieji maloniai prašome, Jūsų, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41 ir 94 str. įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3533 svarstymą įtraukti dar į šios, t.y .
2015 m. rudens sesijos darbotvarkę, kadangi: Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija prasideda 2015 m. kovo 10 d., o nauja Bausmių vykdymo įstatymo redakcija, įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d., tad išlieka tikimybė, kad dėl didelio užimtumo tinkamai ir išsamiai Gerbiami Seimo nariai nesuspės įsigilinti į siūlomus pakeitimus <...> Neatsižvelgti Pavasario sesijos darbų programoje, patvirtintoje Seimo nutarimu Nr. XII-2251, numatytas projekto svarstymas gegužės-birželio mėn. 4. Panevėžio, Pravieniškių, Alytaus pataisos namuose, Lukiškių tard. izol. -kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji(suimtieji)
<...>
Neatsižvelgti Neaktualus, prašymas gautas 2016 05 03 d., o prašoma įtraukti į svarstymą iki 2016 m. 04 01 . Analogiško turinio prašymai gauti iš visų išvardytų pataisos įstaigų. 5. Butkus A., Stropus S., Adomavičius M., Levickas E. Tučkus N., Bezrukov V., Raškovskis A., Potčepko M., Taraškevič M., Snukiškis T., Zaijcev D., Škarnulis D. 2015 05 24 Kruglov P., Vaivada D., Razovskij S., Strazdas A., Navickas T., Vyšniauskas D. 2016 05 25 Bagdonovič V., Petkauskas D., Misingevičius R., Zenka K., Dačka J., Kazlauskas A. 2016 05 26 Krovcovas D., Bražinaskas A. 2016 05 30 Krasnickas R., Moncevičius N. 2016 05 31 Demenevas R., Kolenda Z., Rodevič G., Utkinas S. 2016 06 01 Petrošius T., Skripkinas J., Svinkūnas M., Dubosas G., Vaitoška I., Skromovas I., Jakštas A. 2016 06 06 Petrovič E., Vaitkaitis A. 2016 06 08. Bražinskas T. 2016 06 14 Gubanovas V. 2016 06 17
buvo priimtos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVI) pataisos Nr. XI I -1819, kurių dalis įsigaliojo 2016 m. balandžio1d. Pagal naująją SVI redakciją.
Pagal naująją SVI redakciją. 32 straipsnis „Suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai" 3 dalis numato, kad suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše". 2016 m. kovo 29 d. LR Teisingumo ministras Įsakymu Nr. 1 R-l 10 dėl Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1 R-172 ..dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo, pakeitė tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas LR Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Įsakymu nr. 1 R - l 72 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d.) bei patvirtino [...] Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (toliau - sąrašas) (žr. lentelę Nr. I). Pažymėtina, kad šis sąrašas parengtas visiškai neatsižvelgiant i suimtųjų kasdieninę buitį bei poreikius. Prieš priimant naujas SVĮ pataisas, tardymo izoliatoriuose — kalėjimuose buvo vykdoma kalinamųjų asmenų apklausa, tačiau nebuvo informuota kokių tikslu tai buvo daroma. Buvo paaiškinta, kad šios apklausos rezultatais norima išplėsti tardymo izoliatorių – kalėjimų parduotuvėse esamų maisto produktų ir daiktų sąrašą. todėl suimtieji nevisiškai teisingai suprato, o tuo pačiu ir atsižvelgė Į šios apklausos esmę bei tikslus. Susipažinus su Įsigaliojusiu sąrašu, paaiškėjo, kad minėta apklausa buvo tik proceso imitacija, formalumas. Atkreiptina, kad sąrašas yra minimalus, netenkinantis realių kalinamųjų asmenų poreikių, parduotuvėje galimų Įsigyti produktų ir daiktų sąrašas ne tai, kad buvo išplėstas, bet susiaurėjo. Dėl naujo sąrašo, piktinasi dauguma kalinamųjų, kyla konfliktinės situacijos su administracija, nesusipratimai.
Pažymėtina, kad sąraše nėra įtraukti kaip leidžiami daiktai, kurie buvo iki tol leidžiami (ir šiuo metu yra draudžiami) šie maisto produktai ir daiktai (žiūrėti lentelė Nr. 2). Suimtiesiems leidžiamų Įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nurodoma, kad galimi, tik termiškai apdoroti mėsos ir žuvies gaminiai, todėl negalima įsigyti jokios rūšies silkės, sūdytos lašišos bei lašinių, taip pat sviesto, kiaušinių, medaus. Minėti maisto produktai yra dažnai perkami ir vartojami suimtųjų. Pateikiu sąrašą maisto produktų, kurių nuo 2016-04-01 nėra galimybės įsigyti nuo parduotuvėje (žiūrėti lentelę Nr. 3). Valstybė, iš pradžių leidusi tokius maisto produktus ir kitus daiktus pirkti, nenumatė šiuo metu Įsigaliojus sąrašui, kaip kompensuos už daiktus, kurie buvo pirkti Įkalinimo Įstaigoje, ir dėl valstybės priimtų sprendimų, tokios teisės atėmimą. Šiuo melu tiesiog siūloma šiuos daiktus sunaikinti arba įdėti ir saugoti įkalinimo Įstaigos sandėlyje (pvz. vandens šildytuvui, elektros prailgintuvai. TV antenos kabelis, antgaliai, trišakiai, e!, energijos baterijos, keraminės lėkštės, puodukai, konservų atidarytuvai. daržovių tarkos, smilkalai, koštuvėlis arbatai, sporto inventorius, miltai, makaronai ir kt.). Tuo buvo pažeistas ..teisėtų lūkesčių principas" kuris akivaizdžiai buvo pažeistas atimant teisėtai įgijus ir turėtus nedraudžiamus daiktus iš įkalinimo įstaigos parduotuvės.
Pažymėtina, kad ir LR Suėmimo vykdymo Įstatyme pakeistas dispozitvvusis reguliavimo metodas, kiek tai susiję su draudžiamų daiktų sąrašų (leidžiama viskas, kad nėra draudžiamųjų daiktų sąraše) Į imperatyvųjį teisės reguliavimo metodą, kiek tai susiję su naujuoju leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu (viskas yra draudžiama, kas nėra nurodyta leidžiamųjų daiktų sąraše) yra ydingas ir įstatymų teisėkūros prasme. Pažymėtina, kad negalima, nurodyti, kas yra tik leidžiama, o visa kita yra draudžiama, toks principas kertasi su LR Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, teisėkūros principais, praktika. Vertintina, kad valstybė tokiu savo sprendimu, perkėlė naštą įrodinėti kaliniams, kad bet kokios daiktų naujovės esančios civilinėje apyvartoje, turi būti įtrauktos į leidžiamų daiktų sąrašą, o ne priešingai, valstybė atsižvelgusi, kad tam tikras daiktas gali būti draudžiamas įvesti jį į draudžiamų daiktų sąrašą. Kalinamieji asmenys yra silpnoji pusė palyginus su valstybės aparatu. LR Teisingumo ministerija inicijuodama SVĮ pakeitimus, (šiuo atveju dėl suimtųjų daiktų turėjimo ir naudojimo) keliami tikslai ir uždaviniai buvo: „sudaryti sąlygas turėti tik tuos daiktus, kurie jiems yra reikalingi suėmimo metu ir atliekant laisvės atėmimo bausmę". Tačiau iš aukščiau išdėstyto matoma, kad šis Įstatymo pakeitimas neatitinka keliamų tikslų bei uždavinių, sukelia daug nepatogumų, konfliktines situacijas, varžo laisvo pasirinkimo teises.
Šiuo atveju valstybė, įkalinimų įstaigų institucijos ir teisingumo ministerija nutarė suimtųjų teisių sąskaita nuimti nuo savęs pareiga, tikrinti daiktus kurie nėra įtraukti kaip draudžiami, nes nuolat visuomenei įvairioms tecchnologijoms progresuojant, valstybė nespėja peržiūrėti ir įvertinti tam tikrus technikos, maisto, dokumentus ir kt. Šiuo atveju, dispozityvi suimtųjų teisė turėti visus daiktus, kurie nėra draudžiami (platesnis sąrašas) yra keičiama imperatyvia suimtųjų pareiga turėti tik tokius daiktus kuriuos leidžiama (siauresnis sąrašas). Prašau:
Imtis visų teisinių priemonių, kad būtų paliktos senos SVĮ ir BVK nuostatos dėl draudžiamų daiktų sąrašo, o ne leidžiamų daiktų sąrašo, kaip yra dabar įsigaliojus 2016-04-01 SVĮ pataisoms. Mano žiniomis, LR Seime yra pateiktas LR BVK Įstatymo projektas XIIP- 3533, kuriame numatyta ankstesnioji tvarka, t.y. būtent draudžiamų suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti daiktų sąrašas. Prašau šį mano skundą prijungti kaip papildoma argumentą svarstant BVK istatymo projektą XII- 3533. Lentelė Nr. 1 Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedas Eil. Nr. Daikto pavadinimas Pastabos L Maisto produktai:
gaminiai
produktai
apdoroti mėsos gaminiai
apdorota žuvis 1.5. Vaisiai, daržovės (švieži, šaldyti, konservuoti, išskyrus bulves) 1.6. Chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai 1.7. Aliejus, margarinas Gamintojo pakuotėse 1.8. Arbata, kava, kakava 1.9. Sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo
dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys 1.12. Ketčupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai
papildai
ir avalynė: 2.1.
Drabužiai ir avalynė:
drabužiai
arba striukės Išskyrus karinę ir
(nedengiančios veido), šalikas, pirštinės kitokią uniformą ar
arba pėdkelnės uniformos elementus
(įskaitant šlepetes ir sportinę avalynę)
priemonės:
ir plovimo priemonės, išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, ir aerozolinius gaminius 3.2. Muilai, šampūnai, plaukų kondicionieriai, kūno dezodorantai arba antiperspirantai ir kitos kūno priežiūros priemonės, burnos skalavimo skystis, skutimosi kremai arba putos
pasta, dantų šepetėlis, tarpdančių siūlai arba šepetėliai ir dantų krapštukai, skutimosi šepetėliai, muilo, dantų šepetėlio dėklai, kempinės
vienkartiniai skustuvai su nekeičiamais peiliukais
arba plaukų šepetys (be metalinių dalių)
segtukai, gumytės
higienos reikmenys
krapštukai ir (arba) kištukai
daiktai ir reikmenys:
kortelės 4.2. Vokai, pašto ženklai, proginiai atvirukai, asmeninės nuotraukos ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiškai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir rašymo reikmenys Išskyrus smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius
nuorašai ar kopijos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymai, kvitai 4.4. Reikmenys, skirti užsiimti individualia kūrybine veikla Suimtiesiems, gavusiems tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimą
instrumentas 4.6.
Muzikos instrumentas 4.6. Plastikiniai arba mediniai stalo indai (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis) 4.7. Tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė, popierius, filtrai) išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 4.8. Žiebtuvėliai, degtukai 4.9. Rankiniai arba staliniai laikrodžiai 4.10. Dekoratyvinės kosmetikos gaminiai, išskyrus gaminius, kuriuose yra etilo alkoholio, ir aerozolinius gaminius 4.11. Rankšluosčiai 4.12. Patalynė (paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei) 2 komplektai 4.13. Lagaminai, krepšiai, kuprinės 4.14. Stalo žaidimai Išskyrus pornografinio ar smurtinio pobūdžio 4.15. Akiniai, kontaktiniai lęšiai, jiems skirtos dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiūros priemones 4.16. Informacijos laikmenos 4.17. Šepetys (be metalinių dalių) drabužiams ir batams, batų tepalas
5Elektros prietaisai:
5.1. Televizorius 5.2. Nešiojamasis kompiuteris arba kompiuterinių žaidimų aparatas 5.3. Vaizdo leistuvas 5.4. Radijo imtuvas arba garso grotuvas 5.5. Barzdaskutė 5.6. Plaukų džiovintuvas 5.7. Elektrinis virdulys 5.8. Skrudintuvas arba sumuštinių keptuvė 5.9. Ausinės Lentelė Nr. 2. Daiktai neįtraukti į leidžiamų daiktų sąrašą:
Konservų atidarytuvas Parduotuvėje parduodami įvairūs konservai, nėra galimybės savarankiškai ji| atidaryti Daržovių tarka Nėra galimybės susitarkuoti morkas, česnakus, burokus, obuolius ir t.t.) Elementai Reikalingi TV ir žaidimų kompiuterių (konsolių) distanciniams pulteliams, laikrodžiams. TV antenos kabelis LTI-K, Šiaulių ir Kauno TI, areštinėse nėra TV antenų kabelių, reikia turėti nuosavus. Prailgintuvas Kamerose tik viena rozetė, dažniausiai ji Įrengta neatsižvelgiant j tai kur ji tūrėtų būti pagal paskirtį. Rozetės trišakis Kamerose rozetės tik dviejų lizdų, o kamerose gyvena keli asmenys, kurie turi kelis el. prietaisus. Daržovių skustuvas Nėra kuo skusti daržovių, vaisių. Šiukšlių maišų Kalinamieji turi šiukšlių.
Oro gaivikliai, smilkalai Visos gyvenamos patalpos neturi atskiros tualeto patalpos, nėra atskiros vėdinimo sistemos kamerose. Gertuvė Parduotuvėje parduodami maisto papildai sportui, kuriuos reikia išmaišyti gertuvėse. Reikalinga neštis gėrimus einant i sporto salę, pasivaikščiojimą, pasimatymą. Koštuvėlis arbatai Nėra kaip nusikošti arbatą, plauti kitus maisto produktus. Staltiesė Užsidengti dažnai surūdijusius ir neestetiškus stalus. Užuolaida (dušo) Kamerose tualetas randasi toje pačioje patalpoje, asmenys dažnai maudosi, todėl tokios užuolaidos tiesiog būtinos. Pledai Įkalinimo įstaigose dažnai yra šalta, ypač šaltuoju metų laiku, su pledu dieną užklojama lova, o tuo pačiu ir patalynė ant kurios naktį miegama, kadangi ant lovos praleidžiama didžioji laiko dalis, todėl pledas atlieka estetinę, higienos užtikrinimo funkciją. Termosai Nėra galimybės pasidaryti didesni kiekį arbatos, kai kurias vaistažolių arbatas reikta palaikyti termose jas ruošiant. Indeliai maisto produktams Kyla klausimas kur laikyti birius maisto produktus, tokius kaip druska, kava, prieskoniai, dribsniai, ypač tuo atveju kada kalinamieji yra etapuojami j kitas Įkalinimo Įstaigas, areštines. Metaliniai stalo įrankiai, indai Dauguma suimtųjų jau turi įsigiję geležinius, molinius, stiklinius, keramikinius indus ar stalo Įrankius, tokiuose induose patogu gaminti bei valgyti. Juo labiau, kad Įstaigose išduodami geležiniai stalo indai, kurie yra prastos kokybės ir būklės, parduotuvėje dauguma produktų yra geležinėse bei stiklinėse tarose, todėl draudimas turėti geležinius, molinius, stiklinius indus bei stalo įrankius yra nesuprantamas. Vandens šildymo spiralės Kuriomis kalinamieji Šildosi maistą, verda vandenį arbatai, kavai, virduliui įsigyti neturi pajamų, verdasi kiaušinius, košes. Atkreiptinas dėmesys, kad parduotuvėje parduodamus grikių, ryžių, avižų dribsnius ruošiant reikia pavirti 2-10 min., tai nurodyta gamintojo pakuotėse.
Sporto inventorius Nors apklausos metu kalinamieji prašė įtraukti į parduotuvėje leidžiamų Įsigyti daiktų sąrašą. Toks draudimas yra visiškai nesuprantamas, kadangi suimtieji praleidžia kamerose po 23 val. Į parą, į sporto salę yra išvedami vidutiniškai po 2 val. J mėnesį. Leidus turėti tokį sporto inventorių kaip jogos kilimėliai, šokdynės. TRX - daugiafunkcinis treniruočių diržas, būtų gerinamas kalinamųjų užimtumas, fizinė forma. Pažymėtina, kad išvardintas inventorius neužima daug vietos, yra saugus. Ei skaityklės Nemažai kalinamųjų daug skaito, mokosi. EI. skaityklė užima mažai vietos, joje galima turėti didelį kiekį reikiamos literatūros. Skaityklių veikimo principas yra visiškai skirtingas nei kompiuterio, negalimos vaizdo Įrašo peržiūrėjimo, ryšio palaikimo funkcijos. Lentelė Nr. 3. Maisto produktai, kurie po 2016-04-01 yra nebeparduodami. 1. Sriuba Chili 500 g. stiklas vnt. 1,45 eur, gamintojas UAB "Rivona“
Charčio 500 g. stiklas vnt. 1,16 eur, gamintojas UAB "Rivona“
Rūgštynių su šonine 500 g. stiklas vnt. 1,22 eur, gamintojas UAB “Rivona"
natūralus 700 g. vnt. 4,30 eur., gamintojas UAB "Rivona"
Tradicinė Nardo 220 g. vnt. 1.10 eur, gamintojas Desė G. Kanaševičiaus P. Į. 7. Silkių filė aliejuje silpnai sūdyta 700 g. vnt. 3,16 eur, Desė G. Kanaševičiaus P. Į_
filė š./r. vak. 200 g. vnt. 3,50 eur. gamintojas UAB 'Vičiūnai ir KO“
su pievagr. irdarž. majon. pad. 700 g. vnt. 2,50 Desė G. Kanaševičiaus P. į. 10. Silkių file Naminė 700 g. vnt. 2,02 eur, gamintojas Desė G. Kanaševičiaus P. Į. 1 1. Lašiniuotis kg. 3,99 eur, gamintojas UAB "Pramogų verslas'"
sūdyti kg. 4,55 eur, gamintojas UAB “Deivida”
A-M vnt. 0,12 eur, gamintojas UAB "Toskanas" 14.
Taukai 250 g. vnt. 0,90 eur, gamintojas UAB “ Sanitex'
su Įdaru kg. 2,70 eur, gamintojas UAB "Baltijos Bretlingis"
Mynthon Extra Strong34 g. vnt. 0,61 eur, gamintojas UAB "Daisena“
Seghers 300 g. vnt. 1,25 eur. gamintojas UAB “Taurinas”
guma Dirol 13,6 g. vnt. 0,49 eur. gamintojas UAB “Sanitex''
žiedeliai su medum 250 g. vnt. 0,90 eur, gamintojas UAB "Rivona“
Nomeda Mix kg. 2,89 eur. gamintojas UAB„Sakalas"
glaistyti kg. 4,70 eur, gamintojas UAB “Osama”
žemės riešutų su kakava kg 3,80 eur, gamintojas UAB “Qsama“
vyšnių Dzūkiška 580 g. vnt. 2,30 eur, gamintojas UAB "Rivona"
braškių Dzūkiška 580 g. vnt. 2,30 eur, gamintojas UAB “Rivona
aviečių Dzūkiška 580 g. vnt. 2,30 eur, gamintojas UAB "Rivona”
šokoladinis Finetti Duo 600 g. vnt. 2,99 eur, gamintojas UAB "Daisena”
obuolių 600 g. vnt. 1,25 eur, gamintojas UAB ‘Rivona“
braškių 580 g. vnt. 1.85 eur, gamintojas UAB “Rivona''_
HALLS 33,5 g. vnt. 0,61 eur. gamintojas UAB ‘‘Sanitex"
mėlynių 49 % 350 g. vnt. 1,90 eur. gamintojas UAB “Rivona”
guminukai įv. sk. kg. 3,99 eur
tortas Classics 320 g. vnt. 1.65 eur. gamintojas UAB “Rivona’'
spanguolių R.K. 600 g. vnt. 2,30 eur. gamintojas UAB “Rivona"
šokoladinis Kiddy 400 g. vnt. L59 eur, gamintojas UAB “Daisena“
Barbarisas kg. 2,89 eur, gamintojas UAB "Daisena” 37. Želė 70 g. vnt. 0,35 eur, gamintojas UAB “Klingas“’
juodųjų serbentų 900 g. kibir. vnt. 3,20 eur, UAB "Vilniaus konservai“
braškių 900 g. kibir. vnt. 3,20 eur, gamintojas UAB "Vilniaus konservai"
aviečių 900 g. kibir. vnt. 3,20 eur, gamintojas UAB “Vilniaus konservai" 4 1.
Dražė žemės riešutai cukruje kg. 3.47 eur. gamintojas UAB " O s a m a "
Nicorette coolmint 150 Išpuršk. vnt. 23,8 eur, UAB “ Nemuno vaistinė"
guma Nicorette freshfruit 4 mg. vnt. 9.60 eur. UAB “ Nemuno vaistinė“’ Neatsižvelgti Gauti analogiško turinio suimtųjų pasirašyti laiškai. Siūlomo teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad siūlymai iš esmės yra susiję su suimtųjų teisinės padėties pokyčiais, nors svarstomas projektas (ir visas BVK) jų nereglamentuoja. Tai Suėmimo vykdymo įstatymo reglamentavimo dalykas. Taip pat pažymėtina, kad daugelyje vakarų šalių įkalinimo įstaigų nustatytas ženkliai siauresnis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų asortimentas, jiems neretai leidžiama papildomai įsigyti tik užkandžių ir gaiviųjų gėrimų automatuose parduodamų produktų. Pataisos įstaigose Lietuvoje nuteistieji savo papildomiems poreikiams tenkinti gali rinktis iš pakankamai plataus, visas pagrindines maisto produktų grupes apimančio maisto produktų sąrašo. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas sudarytas įvertinus tai, kokius produktus jie naudoja dažniausiai (atlikta pačių nuteistųjų apklausa), o atskiri maisto produktai į sąrašą neįtraukti tik dėl priežasčių, susijusių su būtinybe gerinti įstaigų saugumą ir užtikrinti maisto saugos reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, į sąrašą neįtraukti tik tie maisto produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai (pavyzdžiui, cukrus, medus, uogienės, džemai, karameliniai saldainiai ir pan.). Taip pat kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems neleidžiama įsigyti tų produktų (kruopos, makaronai, kiaušiniai), kurių tinkamam paruošimui nėra reikalingų sąlygų (virtuvių).
Siekiant užtikrinti sanitarinių sąlygų laikymąsi, nuteistiesiems taip pat neleidžiama įsigyti itin greitai gendančių maisto produktų (termiškai neapdorotų mėsos ir žuvies produktų). Į sąrašą taip pat neįtraukti daiktai, kuriuos nuteistieji galėtų panaudoti duriantiems ar pjaunantiems įrankiams pasigaminti (metaliniai stalo įrankiai, stikliniai ar moliniai indai ir pan.). ŠŠiuo m
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija 2015-10-31 Išnagrinėjus siūlymus keisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. 1818 (toliau – BVK pakeitimai) priimtas nuostatas dėl nuteistųjų apsiprekinimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir pasimatymų organizavimo tvarkos pakeitimų, atkreipiame dėmesį, kad esminis BVK pakeitimų tikslas – veiksmingesnis BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis šiuo principu, nuteistojo teisinė padėtis, visų pirma, turi priklausyti nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, todėl, siekdamas, kad jam laipsniškai būtų suteikiama daugiau teisių bei lengvatų ir mažinama apribojimų bei draudimų, nuteistasis turėtų pats aktyviai keisti savo elgesį, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir nenukrypstamai vykdyti savo pareigas. Pažymėtina, kad, pritarus BVK projekte pateiktiems siūlymams (ypač – dėl maksimalios nuteistųjų apsiprekinimo sumos nustatymo), teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas būtų išbalansuotas, todėl, atsižvelgiant į žemiau nurodytus motyvus, siūlome nepritarti pateiktam BVK projektui :
1Dėl maksimalios apsiprekinimo sumos:
1.1.
Atkreipiame dėmesį, kad bausmę atliekantys nuteistieji, jei jie to pageidauja, gali būti nemokamai aprūpinami visais bausmės atlikimo metu jiems reikalingais daiktais: drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis. Be to, jiems teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, be to, sergantys nuteistieji aprūpinami visais jiems reikalingais gydytojo paskirtais vaistais. Atsižvelgiant į tai, papildomų maisto produktų ar kitų prekių įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. 1.2. Šiuo metu neribojami nuteistųjų apsipirkimai lemia kriminalinės subkultūros gyvavimą ir jos toleravimą laisvės atėmimo vietose, neproporcingai netolygią nuteistųjų turtinę padėtį (įsigytais daiktais ir maistu atsiskaitoma su kitais nuteistaisiais už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, skundo parašymą, teritorijos ar gyvenamosios vietos sutvarkymą, skalbimą ir pan.). Be to, labai dažnai nuteistieji, iš kurių sąskaitų vykdomi išieškojimai, jiems artimųjų ir kitų asmenų pervedamas lėšas „nukreipia“ kitiems nuteistiesiems, kurie vėliau juos aprūpina reikalingomis prekėmis. 1.3. Rengiant BVK pakeitimus dėl maksimalios nuteistųjų apsiprekinimo sumos nustatymo buvo atsižvelgta į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlikus laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų nuteistųjų išlaidų, apsiperkant laisvės atėmimo vietų parduotuvėse, analizę (2014 m. duomenimis, 85 – 90 proc. visų nuteistųjų per mėnesį apsiperka vidutiniškai už 80 eurų). Be to, vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam Lietuvos namų ūkio nariui maisto produktams, tabako gaminiams, aprangai bei ryšio paslaugoms įsigyti per mėnesį siekia apie 97 eurus (Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys).
Atsižvelgiant į tai, BVK pakeitimuose įtvirtintos didžiausios pinigų sumos, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems – 114 eurų; lengvajai grupei –
nuteistieji galėtų tenkinti savo papildomus poreikius. 1.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apsipirkimo sumų ribojimai nebus taikomi nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų (pusiaukelės namuose). Į apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą nebus įskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. 1.5. BVK projekte siūloma įtvirtinti didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji galėtų per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje beveik prilygsta minimalios mėnesinės algos dydžiui šalyje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra visiškai išlaikomi valstybės (nemokamai skiriama gyvenamoji vieta, padengiamos komunalinės, materialinio aprūpinimo, mitybos, gydymo ir kitos išlaidos), neadekvačiai didelės ir priklausomai nuo nuteistojo elgesio nediferencijuotos maksimalios apsiprekinimo sumos nustatymas neprisidės prie subkultūros apraiškų mažinimo pataisos įstaigose. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2015-10-31 2.
Dėl nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašo:
BVK) įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų/draudžiamų įsigyti ir turėti daiktų teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, pavyzdžiui, BVK 1 priedas numato draudžiamų daiktų sąrašą, tuo tarpu atskiros BVK nuostatos nurodo ir leidžiamus turėti daiktus. Todėl, siekiant išvengti praktikoje kylančių šių teisės aktų nuostatų taikymo problemų ir siekiant, kad būtų nustatytas aiškus ir nedviprasmiškas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pačių reikalingiausių maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų teisinis reglamentavimas, vadovaujantis BVK pakeitimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pavesta patvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. 2.2. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiantis teisinis reglamentavimas bus patogesnis ir patiems nuteistiesiems, kadangi nebekils konfliktinių situacijų, nes nuteistieji (taip pat – ir pataisos įstaigų administracija) aiškiai žinos, kas jiems leidžiama įsigyti ir turėti. 2.3. Siekiant užtikrinti, jog būtų patenkinami visi nuteistųjų būtiniausieji poreikiai (ypatingai tų asmenų, kurie neturi lėšų būtiniausių reikmenų įsigyti laisvės atėmimo vietoje) iki atitinkamų BVK pakeitimų įsigaliojimo bus peržiūrėta ir patikslinta nuteistųjų aprūpinimo būtiniausiais reikmenimis tvarka (aprūpinimas drabužiais, avalyne, asmens higienos priemonėmis, kanceliarinėmis prekėmis). Tuo pačiu informuojame, kad siekiant užtikrinti, jog į minėtą sąrašą būtų įtraukti visi nuteistųjų dažniausiai vartojami maisto produktai ir naudojami daiktai bei reikmenys, Kalėjimų departamentas šiuo metu atlieka nuteistųjų apklausą ir, apibendrinęs rezultatus, juos artimiausiu metu pateiks Teisingumo ministerijai. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2015-10-31 3.
Dėl nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų trukmės:
visuomenę, labai svarbu, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nenutrūktų jo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir kitais asmenimis, t. y., turi būti sudaromos tokios sąlygos, kad nuteistasis galėtų kaip įmanoma dažniau pasimatyti su šeimos nariais (esant galimybėms – ir trumpam parvykti į namus). Pažymėtina, kad tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių stebėjimo institucijos (Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir kt.) nuolat akcentavo būtinybę sudaryti sąlygas kuo dažniau (bet nebūtinai kuo ilgiau) nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis. 3.2. Šiuo metu Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje įtvirtinta nuteistųjų pasimatymų tvarka, kai šie pasimatymai suteikiami pakankamai retai (nors pasimatymų trukmė yra santykinai ilga), akivaizdžiai neprisideda prie palankesnių sąlygų, padedančių nuteistajam veiksmingiau integruotis į visuomenę, sukūrimo, todėl šią tvarką, remiantis Europos šalių praktika, būtina tobulinti. 3.3. Informuojame, kad daugelyje Europos valstybių ilgalaikių pasimatymų (su nakvyne) nuteistiesiems nėra numatyta (Prancūzija, Danija, Švedija, Šveicarija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Kroatija ir kt.), arba tai yra išimtiniai atvejai, kai lankytojai pasimatyti atvyksta iš toli (Vokietija, Slovakija). Nuteistiesiems suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai, kurių trukmė nuo 1 iki 4 val. Todėl, siekiant skatinti nuteistųjų ir jų artimųjų (ar kitų asmenų) socialinių ryšių palaikymą, BVK pakeitimais nors ir, atsižvelgiant į vyraujančią tarptautinę praktiką, sutrumpinama pasimatymų trukmė, tačiau padidinamas nuteistajam leidžiamų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų skaičius.
Pavyzdžiui, pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis laikomas nuteistasis per du mėnesius galės gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą (šiuo metu – minėtas pasimatymų skaičius suteikiamas kartą per tris mėnesius); lengvojoje grupėje – du trumpalaikiai ir du ilgalaikiai pasimatymai per du mėnesius (šiuo metu per minėtą periodą nuteistajam suteikiama po vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą); drausmės grupėje – vieną trumpalaikį pasimatymą per keturis mėnesius (šiuo metu pasimatymų galimybė drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems nenumatyta). 3.4. Kartu, BVK pakeitimais paliktiems tardymo izoliatoriuje, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus nuteistiesiems įtvirtinta teisė be išlygų pasinaudoti ilgalaikiais pasimatymais (pasimatymų skaičius priklauso nuo grupės, kuriai jie priskirti). 3.5. Svarbu paminėti, kad atsižvelgiant į tai, kad su nuteistųjų pasimatymų organizavimo tvarka susiję BVK pakeitimai atitinkamai įsigalios tik 2016 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d., sklandus šių pakeitimų taikymas priklausys nuo jų įgyvendinimo tvarkos, kuri bus parengta objektyviai įvertinus tiek nuteistųjų, tiek ir jų artimųjų išsakytų problemų pagrįstumą bei racionalius siūlymus.
Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems gali būti suteikiamas neribotas kiekis pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti ir į tai, kad nuteistieji turi teisę jiems priklausančius ilgalaikius pasimatymus keisti į trumpalaikius pasimatymus, bus tobulinamas pasimatymų suteikimo tvarkos mechanizmas, kuris užtikrins, kad, esant svarbioms priežastims (nuteistojo artimieji į pasimatymus su nuteistuoju atvyksta iš toli/gyvena užsienyje/neturi pakankamai lėšų dažnai lankyti nuteistąjį ir pan.), pateikus prašymą tą pačią dieną bendra vieno pasimatymo trukmė galėtų būti pailginama. 3.6. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad nuteistiesiems paskatinimo tvarka ir šiuo metu gali būti suteikiami trys papildomi ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, o lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems gali būti suteikiamas neribotas skaičius papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Nuteistiesiems taip pat užtikrinamos ir kitos galimybės palaikyti kontaktus su laisvėje esančiais asmenimis – teisė paskambinti ir susirašinėti. Pritarti . 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
nuteistaisiais galinčių atvykti asmenų:
tikslas – santuokinių ryšių stiprinimas, todėl šiuose pasimatymuose turėtų būti leidžiama dalyvauti tik nuteistojo sutuoktiniui arba sugyventiniui ar asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką (jei nuteistasis nėra sudaręs oficialios santuokos).
Atsižvelgiant į tai, pasimatymams su kitais artimaisiais giminaičiais (nuteistojo tėvais, vaikais, broliais ar seserimis, vaikaičiais ar seneliais) turėtų būti pasirenkama trumpalaikių pasimatymų forma (t. y. pasimatymai be nakvynės). 4.2. Vertinant šiuo metu įtvirtintą sistemą, kai ilgalaikiuose pasimatymuose su nuteistuoju leidžiama dalyvauti ir jo vaikams, abejotina, ar ilgas buvimas įkalinimo įstaigos aplinkoje (dažnai – ir prirūkytose patalpose) visų pirma, atitinka paties vaiko interesus. Todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų galimybę palaikyti intensyvesnius socialinius ryšius su savo vaikais (ir kitais šeimos nariais) ir, visų pirma, maksimaliai užtikrinti paties vaiko interesus, BVK pakeitimuose numatyta, kad trumpalaikiai pasimatymai su vaikais ir kitais artimaisiais galės vykti neizoliuojant nuteistojo ir į pasimatymą atvykusių asmenų. Patalpas, kuriose vyks tokie pasimatymai, bus stengiamasi kuo labiau pritaikyti lankytojų, o ypač – mažamečių vaikų poreikiams („draugiškos aplinkos“ sukūrimas), siekiant, kad pasimatymų erdvė būtų funkcionali bei patogi tiek pasimatyti atvykusiems asmenims, tiek ir nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji galės dažniau pasimatyti ir betarpiškai pabendrauti su savo vaikais tinkamoje aplinkoje, tokie pasimatymai taps žymiai kokybiškesni. 4.3. Be to, BVK pakeitimais sudaromos sąlygos užtikrinti, kad nuteistųjų pasimatymai su jais kaip įmanoma dažniau vyktų už pataisos įstaigų ribų, nustatytos palankesnės nuteistųjų galimybės pasimatyti su savo vaikais (ir kitais artimaisiais) ne tik pataisos įstaigose.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, atlikusiems ne mažiau kaip pusę bausmės nuteistiesiems gali būti leidžiama vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus, o dirbantiems nuteistiesiems gali būti suteikiamos keturiolikos dienų nemokamos atostogos per vienerius metus (leidžiant parvykti į namus). Pastaruoju metu nuteistųjų, kuriems suteikiama teisė trumpam parvykti į namus, skaičius nuo 2012 metų (mažėjant bendram nuteistųjų skaičiui), sistemingai auga. Pavyzdžiui, jei 2012 m. šia teise pasinaudojo 71 nuteistasis, tai 2013 metais
BVK pakeitimus, gali būti vykdoma ir elektroninio stebėjimo priemonėmis, tikimasi, kad tokių išvykų skaičius dar labiau padidės, o nuteistieji kartu turės palankesnes galimybes pasimatyti su artimaisiais ne tik pataisos įstaigose. Kartu, artėjant galimo lygtinio paleidimo iš pataisos namų terminui, nuteistieji galės būti perkeliami į už pataisos įstaigos ribų esančius specialius padalinius – pusiaukelės namus, kuriuose taikomas režimas bus artimas gyvenimui laisvėje: nuteistieji turės galimybę ne tik savarankiškai vykti į laisvėje esančią darbo vietą ar mokslo įstaigą, bet ir, laisvu nuo darbo ir dalyvavimo elgesio korekcijos programose metu, išeiti pasivaikščioti ar savaitgaliui parvykti į namus. Taigi, šių nuteistųjų (kaip ir atvirojoje kolonijoje laikomų asmenų) susitikimų su savo vaikais ar kitais artimaisiais ne pataisos įstaigoje galimybės taip pat ženkliai padidėja. 4.4.
problemos (nuteistųjų ir jų artimųjų bendravimo ir socialinių ryšių išlaikymo poreikis) kaip tik ir sprendžiamos BVK pakeitimais, t. y. ne tik padidinamas minimalus įkalintiems asmenims tenkančių pasimatymų skaičius, tačiau nauja pasimatymų forma (trumpalaikiai pasimatymai neizoliuojant įkalinto asmens ir atvykusiųjų pasimatyti) jiems suteiks daugiau galimybių priklausančius pasimatymus išnaudoti pagal individualius asmeninius poreikius. Kartu pabrėžtina, kad dar didesnės nuteistojo bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės (papildomi pasimatymai, išvykos į namus, režimo švelninimas ir pan.) priklauso tik nuo paties nuteistojo, t. y. jo pozityvaus elgesio, nustatytų taisyklių ir draudimų laikymosi, požiūrio į darbą, aktyvaus dalyvavimo elgesio korekcijos programose ir pan. Taigi, norėdamas su savo vaikais ir kitais artimaisiais bendrauti kur kas intensyviau (ir ne tik pataisos įstaigoje), nuteistasis ir pats turi dėti asmeninių pastangų, kad jo teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama (trumpalaikių išvykų į namus suteikimas, perkėlimas į atvirąją koloniją ar į pusiaukelės namus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas). Pritarti . 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
įsinešti maisto produktų
paskatino būtinybė veiksmingiau užkardyti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigas (pavyzdžiui, 2014 m., užkardyti 39 atvejai, kai į ilgalaikius pasimatymus įsinešamuose maisto produktuose buvo bandyta paslėpti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus) ir užtikrinti higienos ir sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, atlikus įnešamo maisto patikrinimą, jis dažnai nebėra tinkamas vartoti, galimi apsinuodijimai sugedusiais ar netinkamai apdorotais maisto produktais ir kt.).
Beje, tose Europos Sąjungos šalių penitencinėse įstaigose, kuriose yra leidžiami ir ilgalaikiai pasimatymai (pavyzdžiui, Švedija, Estija), taip pat draudžiama įsinešti maisto produktus ir kitus daiktus (Estijoje nuteistasis arba jį lankantis asmuo privalo sumokėti ne tik už maitinimą, bet ir už naudojimąsi ilgalaikių pasimatymų patalpomis). 5.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BVK pakeitimais numatyta, jog į ilgalaikius pasimatymus atvykę asmenys galės nemokamai gauti pataisos įstaigos jau paruoštą maistą, todėl, pageidaujantiems pasinaudoti tokia galimybe nuteistųjų artimiesiems nebereikės papildomai rūpintis maisto produktų įsigijimu ir maisto ruoša (sumažės finansinės ir laiko sąnaudos). Nepageidaujantys nemokamai gauti pataisos įstaigos paruošto maisto, jį galės įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2015-10-31 Apibendrinant pastebėtina, kad šiuo metu tik apie 6 proc. nuteistųjų (t. y. laikomų pataisos įstaigų lengvojoje grupėje) aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose ar kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, netoleruoja kriminalinės subkultūros tradicijų, pavyzdingai laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir nuoširdžiai siekia pasikeisti.
Tuo tarpu apie 88 proc. visų nuteistųjų (laikomų pataisos įstaigų paprastojoje grupėje) iš esmės nedaro reikšmingos pažangos pataisos procese, o 6 proc. (laikomi pataisos įstaigų drausmės grupėje) – dar ir šiurkščiai ar sistemingai pažeidinėja vidaus tvarką, atsisako jiems siūlomo darbo, stengiasi išnaudoti kitus nuteistuosius. Todėl, pritarimas BVK projektui kartu reikštų ir visų nuteistųjų grupių teisių suvienodinimą, kas neišvengiamai mažintų daugelio nuteistųjų motyvaciją ir suinteresuotumą pavyzdingu elgesiu siekti švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų (didesnė apsiprekinimo suma, dažnesni pasimatymai, neriboti pokalbiai telefonu, galimybė anksčiau lygtinai išeiti į laisvę ir kt.). Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2015-10-31 Kartu informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija
Rėkštienės ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“, kurioje buvo siūloma keisti analogiškas BVK pakeitimų nuostatas dėl nuteistųjų apsiprekinimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir pasimatymų organizavimo tvarkos. Pažymėtina, kad, išnagrinėjus minėtą peticiją ir įvertinus Teisingumo ministerijos išsakytus argumentus, priimtas sprendimas siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atmesti peticijoje išdėstytus siūlymus. Atsižvelgti 8.
2016-01-18 Susipažinus su Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3533 galima konstatuoti, kad jis neatitinka teisinės technikos reikalavimų – tai yra ne
„Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“,
o (turbūt) Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-18118, priimto 2015 m. birželio 23 d., pakeitimo įstatymo projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 49 straipsnis jau yra įsigaliojęs (tai aktualu dėl siūlomo įstatymo projekto Nr. XIIP-3533 3 straipsnio pakeitimo), todėl norint keisti teisinį reguliavimą reikėtų atitinkamai parengti (ir) Bausmių vykdymo kodekso
2016-01-18 Įvertinę siūlomų pakeitimų turinį manome, kad:
1) siūlymas nustatyti pataisos įstaigose draudžiamų, o ne leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą iš esmės turi pagrindo – toks reguliavimas, kuris pagal priimtą BVK pakeitimo įstatymą bus pakeistas nuo šių metų balandžio 1 d., kelia mažiau abejonių dėl jo atitikimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir konstituciniams principams nei netrukus turėsiantis įsigalioti. 2015 m. birželio 23 d. priimto BVK pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, pagrindžiant poreikį keisti esamą teisinį reguliavimą, rašoma, kad: „Dėl šiuo metu nustatyto aiškiai neapibrėžto suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų turėjimo ir naudojimo bausmės atlikimo metu teisinio reguliavimo (BVK 1 priede įtvirtintas tik draudžiamų daiktų sąrašas), šie asmenys linkę įsigyti ir laikyti didelius kiekius ne pirmo būtinumo daiktų (pvz., draudžiamiems turėti daiktams gaminti ar juose slėpti), kurie, be kita ko, yra naudojami retai arba iš viso nenaudojami. Tokiu būdu sudėtinga užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų higienos reikalavimų laikymąsi ir elementarią gyvenamųjų patalpų, kurios panašėjo į daiktų sandėlius, tvarką.
Be to, didelis daiktų kiekis tik dar labiau sumažina suimtųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o tai lemia jų teisės į žmogiškas laikymo sąlygas pažeidimus. Esant dideliam daiktų kiekiui, taip pat sudėtinga atlikti gyvenamųjų patalpų ir daiktų apžiūras (patikrinimus), siekiant užkardyti teisės pažeidimus (narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų turėjimą), vykdyti suimtųjų turimų daiktų apskaitą ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti taisyklę, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti (ir įsigyti) daiktų sąrašą nustato teisingumo ministras. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti tik tuos daiktus, kurie jiems yra reikalingi suėmimo metu ar atliekant laisvės atėmimo bausmę.“ Žinoma, kad spręsti apie naujai įsigaliosiantį teisinį reguliavimą yra sunku, neturint jau patvirtinto leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo, tačiau iš principo abejotina, ar toks reguliavimas gali būti paliktas teisingumo ministro kompetencijai. Draudžiamų daiktų sąrašą galima pagrįsti tam tikrais saugumo ir tvarkos sumetimais, tačiau leidžiamų daiktų sąrašą ir tuo pačiu tai, kas į jį nepatenka, pagrįsti daug sunkiau. Vadovavimasis principu, kad viskas, kas nėra leidžiama, yra uždrausta, įkalinimo įstaigose dar labiau skatina formalaus ir beprasmio drausminimo procesus, sukuria daugiau teisinio neaiškumo. Paminėtina, kad daugumoje Europos valstybių šie klausimai pirmiausia sprendžiami individualia tvarka nustatant bendrą taisyklę, kad net ir leidžiami daiktai, kurie užima per daug erdvės, gali būti paimami.
Galimų turėti daiktų kiekis labai priklauso nuo patalpų dydžio, kalinių skaičiaus patalpoje, įkalinimo įstaigos pobūdžio, atvirumo, individualių kalinių teisių ir pareigų bei t. t., todėl nustatyti visiems vienodą leidžiamų daiktų sąrašą nėra tinkamiausia išeitis. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 dėl Europos kalėjimų taisyklių minimi „neleidžiami laikyti“ ir „uždrausti“ daiktai: „Visi kaliniams priklausantys daiktai, kurių pagal kalėjimo taisykles neleidžiama laikyti, turi būti perduodami institucijai ir patikimai saugojami“ (31.1. punktas); „Personalas turi būti išmokytas atlikti kratas tokiu būdu, kad galėtų atskleisti ir užkardyti bet kokiems bandymus pabėgti ar nuslėpti uždraustus turėti daiktus, tuo pačiu metu turi gerbti asmenų, kuriems yra atliekama krata, orumą ir jų asmeninę nuosavybę (54.3. punktas).“ Iš esmės abejotina, ar leidžiamų turėti daiktų sąrašas atitinka teisėtumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl siūlomo projekto nuostatai iš esmės galima pritarti, tuo pačiu siūlant papildyti BVK atitinkama nuostata, pagal kurią įkalinimo įstaigos administracija galėtų neleisti įgyti ar turėti net ir leidžiamų daiktų, jei jie gerokai sumažina patalpų erdvę, labai apsunkina kratų galimybę, kelia pavojų, pažeidžia kitų kalinių interesus ir (ar) privatumą ir pan. Nepritarti Naujas teisinis reguliavimas yra patogesnis patiems nuteistiesiems, nes nebekyla konfliktinių situacijų ir įvairių interpretacijų tarp nuteistųjų ir įkalinimo įstaigų administracijos. Leidžiamų daiktų sąrašas buvo sudarytas atlikus ir pačių nuteistųjų apklausą dėl daiktų, kurie jiems yra būtini atliekant bausmę.
Kodekse įtvirtintas lankstus tokio sąrašo peržiūros mechanizmas, kadangi atsiradus poreikiui į sąrašą įtraukti jame nenurodytus daiktus (pvz. atlikus nuteistųjų apklausą), teisingumo ministras gali šį sąrašą operatyviai patikslinti. Pastebėtina, kad esamas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas pataisos įstaigose mažinti subkultūros apraiškas. 10. Teisės institutas 2016-01-18
2) Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosianti BVK 92 straipsnio 2 dalies redakcija numato nepagrįstai mažas sumas, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigų parduotuvėse, todėl iš esmės galima pritarti siūlomam įstatymo pakeitimo projektui. Tačiau manytina, kad šios sumos visgi turėtų būti skirtingos lengvajai, paprastai ir drausmės grupėse esantiems asmenims. Siūlytina numatytas sumas padidinti dvigubai, tokiu būdu didžiausia aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio suma būtų nustatyta lengvoje grupėje bausmę atliekantiems asmenims, kitoms grupėms – atitinkamai šešių ir keturių bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Nepritarti Bausmę atliekantys nuteistieji nemokamai aprūpinami visais bausmės atlikimo metu jiems reikalingais daiktais: drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis, jiems teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas. Kadangi papildomas apsiprekinimas yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu, todėl šiuo metu nustatytos maksimalios apsiprekinimo sumos yra pakankamos, nes, remiantis Kalėjimų departamento pateikta 2016 m.
I ketv. nuteistųjų apsiprekinimui per mėnesį vidutiniškai išleistų lėšų analize, jie apsiprekinimui vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 64 eurus, t.y. ženkliai mažesnes sumas, nei BVK pakeitimais nustatytą maksimalią pinigų sumą (Alytaus PN – 40 eurų; Kybartų PN – 112 eurų; Lukiškių TI-K – 74 eurai, Marijampolės PN – 67 eurai; Panevėžio PN – 63 eurai; Vilniaus PN – 136 eurai, Pravieniškių PN-AK – 91 euras, Kauno nepilnamečių TI-PN – 35 eurai, LAVL – 40 eurų, Kauno TI – 92 eurai, Šiaulių TI – 24 eurai.). Maksimalių apsiprekinimo sumų diferencijavimas atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį skatina nuteistuosius dirbti, reaguoti į jiems taikomas pataisos priemones, kadangi gerai besielgiantiems nuteistiesiems per mėnesį leidžiama apsiprekinti už didesnę pinigų sumą (152 eurai). 11. Teisės institutas 2016-01-18
dalyje būtų įtvirtinta papildoma nuostata, jog į BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą būtų neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės, sumos. Nepritarti Nuteistiesiems užtikrinamas nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jie teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinami visais jiems būtinais vaistais. Šie asmenys taip pat nemokamai aprūpinami visomis jiems būtinomis higienos priemonėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaistais ir pan. pobūdžio reikmenimis įkalinimo įstaigose veikiančiose parduotuvėse negali būti prekiaujama (šios parduotuvės neturi vaistinių licencijų), todėl minėtas klausimas neturėtų patekti į nuteistųjų apsiprekinimo tvarkos reglamentavimą. 12. Teisės institutas 2016-01-18
4) Pritartina siūlomiems BVK 94 straipsnio, kurio nauja redakcija turi įsigalioti nuo 2016 m. balandžio 1 d., pakeitimams – 2015 m. birželio 23 d. priimtu įstatymu numatyti apribojimai ir suvaržymai nebuvo pagrįsti ir yra nereikalingi. Nepritarti Pasimatymų laiko sutrumpintas buvo būtinas norint sudaryti sąlygas šiuos pasimatymus suteikti dažniau. Po BVK pakeitimų įsigaliojimo bendras nuteistiesiems suteiktų pasimatymų skaičius iš esmės nepakito (lyginant su ankstesniais laikotarpiais). Pagal nustatytą tvarką, leidžiama sujungti trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, todėl pasimatymams skirtas laikas gali būti ir ilgesnis, negu buvo iki Kodekso pakeitimų. Šios išlygos taikomos pasimatyti iš toli atvykusiems asmenims (pvz. iš užsienio), neturintiems pakankamai pajamų dažnai lankyti nuteistąjį ir dėl kitų svarbių priežasčių. Pagal Kalėjimų departamento pateiktus statistinius duomenis, nuo 2016-04-01 buvo patenkinta 85 proc. nuteistųjų prašymų sujungti pasimatymus. Be to, padaugėjo prašymų ilgalaikius pasimatymus pakeisti trumpalaikiais, todėl darytina išvada, kad BVK pakeitimai prisidėjo prie nuteistųjų bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis intensyvumo didinimo. 13. Teisės institutas 2016-01-18
5) Pritartina siūlomiems BVK 94 straipsnio 2 dalies, kurios nauja redakcija turi įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d., pakeitimams – fizinio kontakto apribojimas pasimatymų metu turi būti proporcingas ir būtinas demokratinėje visuomenėje.
Nepritarti Nustatyti apribojimai yra proporcingi, kadangi su artimaisiais giminaičiais nuteistiesiems leidžiama pasimatyti jų fiziškai neatskiriant, o su kitais asmenimis – tik per stiklinę pertvarą. Tokia praktika dažniausiai naudojama ir užsienio valstybėse. Remiantis statistiniais duomenimis, nuteistieji intensyviai naudojasi galimybe pasimatyti su artimaisiais jų neatskiriant, 2016 m. balandžio mėn. suteikti
nuosekli nuteistųjų izoliavimo nuo visuomenės mažinimo sistema (trumpalaikės nuteistųjų išvykos į namus, perkėlimas į atvirąją koloniją arba pusiaukelės namus), sukurianti prielaidas leisti gerai besielgiantiems nuteistiesiems su savo vaikais ir kitais artimaisiais bendrauti kur kas intensyviau (ir ne tik pataisos įstaigoje). 14. Teisės institutas 2016-01- 18
6) Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomi pakeitimai susiję ir su kitais BVK straipsniais (pavyzdžiui, BVK 54, 55, 112 straipsniais), todėl siūlomus pakeitimus būtina suderinti su kitomis BVK normomis. Neatsižvelgti Iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti kitų Kodekso straipsnių netikslinga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str Str. d. P. 1. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-22 Argumentai: Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo 15, 16 40, 41, 51,
įstatymas Nepritarti . Teisinės technikos prasme turėtų būti keičiamas įstatymas Nr. XII-1818, tačiau iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti pavadinimo netikslinga. Kodekso 51 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų, kuriems paskirta arešto bausmė, siuntimo į areštines procedūras, o pasiūlyme išdėstyti 51 straipsnio pakeitimai susiję su pataisos įstaigų režimo reikalavimų reglamentavimu (Kodekso 112 straipsnio 4 dalis). 2. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-22 Argumentai:
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, kitus įstatymo projektus straipsnius pakeičiant atitinkamai, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiama
su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami.““ Nepritarti Teisinė technikos prasme:
dalis, tačiau iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti kitų Kodekso straipsnių netikslinga. Teisinio reglamentavimo kontekste, pažymėtina, kad maksimali arešto bausmės trukmė – 90 dienų, todėl per trumpą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistiesiems areštu nėra poreikio turėti didelį asmeninių daiktų kiekį. Atsižvelgiant į tai, patvirtintame šiems asmenims leidžiamų turėti daiktų sąraše nustatytini tik tie daiktai, kurie, atsižvelgiant į trumpą bausmės terminą, jiems būtų objektyviai reikalingi. 3. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-22 Argumentai:
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, kitus įstatymo projektus straipsnius pakeičiant atitinkamai, ir jį išdėstyti taip: „„2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų
specialiosios teisės ir pareigos
nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. 2.
nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 3. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų. Areštinės administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas. Skambinimo telefonu, pašto, perduodamų drabužių, patalynės, avalynės siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 4.
nuteistieji turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą)
Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Išvykų į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 6. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“
taip: “2. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą.
Į šią sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos, vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Šioje dalyje nurodyta apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms.“ 3.Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
taip: „2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka arba už trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti nuteistojo trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso.
Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“ Nepritarti Teisinė technikos prasme: 16 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., todėl turi būti keičiamas bazinio įstatymo Nr. IX-994 55 straipsnis, tačiau iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti kitų Kodekso straipsnių netikslinga. Teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad siūlymo įgyvendinimas apsunkintų veiksmingą draudžiamų daiktų patekimo į areštines užkardymą, apribotų galimybes mažinti subkultūros apraiškas, nustatyti nuteistųjų arešto bausme teisinės padėties standartus. Be to, šiems nuteistiesiems užtikrinamas nemokamas maitinimas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jie teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinami visomis jiems būtinomis higienos priemonėmis ir vaistais, todėl papildomas apsiprekinimas yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų areštu poreikių tenkinimu, ir šiuo metu nustatyta maksimali apsiprekinimo suma yra pakankama tokiems papildomiems poreikiams patenkinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaistais ir pan. pobūdžio reikmenimis areštinėse veikiančiose parduotuvėse negali būti prekiaujama (šios parduotuvės neturi vaistinių licencijų), todėl minėtas klausimas neturėtų patekti į nuteistųjų areštu apsiprekinimo tvarkos reglamentavimą. 4. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-12-22 Argumentai:
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5. Straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152
straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami““ Nepritarti Teisinė technikos prasme:
1 d., todėl turi būti keičiamas bazinio įstatymo Nr.
IX-994 112 straipsnis, tačiau iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti kitų Kodekso straipsnių netikslinga. Teisinio reglamentavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas įtvirtina aiškų ir nedviprasmišką nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų teisinį reglamentavimą, kas leidžia minimizuotis subkultūros apraiškos. 5. Seimo narys
1 Argumentai: Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „3. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba artimais giminaičiais, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims, pagal atskiras Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir higienos reikalavimus, sudaromos sąlygos įsinešti maisto produktų ar kitų daiktų, kurių leistiną sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims pageidaujant sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais. 5. Nuteistąjį, sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir nuteistojo aplankyti atvykusio asmens vaikas. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.“ Nepritarti Teisinės technikos prasme: 41 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., todėl turėtų būti keičiamas bazinio įstatymo Nr. IX-994 94 straipsnis, tačiau iš esmės nepritarus pateiktiems pasiūlymams atitinkamai tikslinti kitų Kodekso straipsnių netikslinga. Teisinio reglamentavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūlymo įgyvendinimas apsunkintų veiksmingą draudžiamų daiktų patekimo į pataisos įstaigas užkardymą. Dėl saugumo sumetimų, užsienio šalyse į pasimatymus atvykusiems asmenims taip pat ribojamos galimybės įsinešti pageidaujamus daiktus ar maisto produktus.
Remiantis užsienio šalių praktika, ilgalaikiai (intymūs) pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniais ar sugyventiniais. Abejotina, ar siūlomas ilgas vaikų buvimas įkalinimo įstaigos aplinkoje (ilgalaikiuose pasimatymuose) atitiktų paties vaiko interesus. Nuo 2016-04-01 pataisos įstaigose įrengti specialūs šeimos kambariai, kuriuose sukurta vaikų poreikius atitinkanti aplinka, skirta kokybiškam nuteistųjų bendravimui su savo vaikais, kitiems nuteistojo artimiesiems giminaičiams taip pat sudarytos galimybės trumpalaikių pasimatymų metu bendrauti su nuteistuoju be fizinių barjerų. Praktika rodo, kad šia galimybe nuteistieji naudojasi intensyviai (per 1 mėnesį suteikti 437 trumpalaikiai pasimatymai neizoliuojant nuteistojo ir lankytojų)
Naglis Puteikis 2015-12-223 Argumentai: Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2015-09-24 išvada pateikta ryšium su įstatymo projektu XIIP-3533, atitinkamai įstatymo projektui teikiami pasiūlymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 6 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
94 straipsnio 1, 2, 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„94 Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2.
įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 49, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d.“
įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį. Nepritarti Teisinės technikos kontekste projekto 3 straipsnis neturi prasmės, kadangi įstatymo Nr. XII-1818
projektą. Teisinio reglamentavimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinus siūlymą nuteistieji netektų galimybės įsigyti ir turėti jokių maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir bet kokių kitų daiktų, kadangi projekte siūloma iš nuteistųjų paimti ir nuteistiesiems leidžiamus turėti daiktus, t. y. tuos, kurie, pakeitus teisinį reguliavimą, nebūtų nurodyti nuteistiesiems draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus ir teisių komitetas
Iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario N.Puteikio pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas.
Nepritarti Pritarimas teikiamam įstatymo projektui trukdytų įgyvendinti nuoseklią bausmių vykdymo sistemos reformą, kuria siekiama:
1) minimizuoti kriminalinės subkultūros apraiškas pataisos įstaigose;
2) užkardyti neteisėtus prekių mainus ir nelegalių paslaugų teikimą tarp nuteistųjų;
3) nuteistiesiems suteikiamų teisių ir lengvatų didinimą susieti su jų elgesio korekcijos rezultatais;
4) perimti pažangią vakarų šalių įkalinimo įstaigų praktiką. Didžioji siūlymų dalis yra susijusi su 2016-04-01 įsigaliojusiomis ir praktikoje sklandžiai taikomomis bausmių vykdymo sistemos naujovėmis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3533 atmesti. Komiteto argumentai:
Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII- 1818 tikslas – veiksmingesnis BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis šiuo principu, nuteistojo teisinė padėtis, visų pirma, turi priklausyti nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, todėl, siekdamas, kad jam laipsniškai būtų suteikiama daugiau teisių bei lengvatų ir mažinama apribojimų bei draudimų, nuteistasis turėtų pats aktyviai keisti savo elgesį, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir nenukrypstamai vykdyti savo pareigas.
Pažymėtina, kad, pritarus BVK projekte pateiktiems siūlymams (ypač – dėl maksimalios nuteistųjų apsiprekinimo sumos nustatymo), teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas būtų išbalansuotas. 2. Pritarimas teikiamam įstatymo projektui trukdytų įgyvendinti nuoseklią bausmių vykdymo sistemos reformą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 (2015 06 23) ), kuria siekiama: 1) minimizuoti kriminalinės subkultūros apraiškas pataisos įstaigose;
2) užkardyti neteisėtus prekių mainus ir nelegalių paslaugų teikimą tarp nuteistųjų; 3) nuteistiesiems suteikiamų teisių ir lengvatų didinimą susieti su jų elgesio korekcijos rezultatais; 4) perimti pažangią vakarų šalių įkalinimo įstaigų praktiką. 3. Daugelis nuteistųjų keliamų problemų buvo įvertintos rengiant poįstatyminius teisės aktus ir juos priėmus tapo nebeaktualios. Pavyzdžiui, nuteistiesiems leidžiama sujungti kelis pasimatymus ir taip pailginti pasimatymui skirtą laiką; įrengtos specialios nuteistųjų trumpalaikiams pasimatymams su vaikais patalpos, kurioje sukurta vaikams draugiška atmosfera, įrengtos specialios vaikų žaidimų zonos, taip pat vietos, skirtos kūdikių pervystymui; numatytos galimybės nuteistiesiems skambinti kitiems asmenims naudojantis internetine telefonija (pavyzdžiui, skype programa).
Statistiniai duomenys rodo, kad nuteistieji intensyviai naudojasi naujomis BVK pakeitimais suteiktomis galimybėmis (pasimatymai neizoliuojant nuteistojo ir artimųjų, pasimatymų sujungimas ir pan.), todėl projekto rengėjų nuogąstavimai dėl galimai pablogėsiančios nuteistųjų teisinės padėties iš esmės neatitinka tikrovės. 4. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje nagrinėjo Viktorijos Klimavičiūtės, Danutės Rėkštienės, Dainiaus Žvinklio, Antano Butkaus ir kitų pareiškėjų peticijas „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“, kuriose taip pat buvo siūloma atsisakyti 2015 m. birželio 23 d. priimtų BVK pakeitimų, kuriuos kvestionuoja ir projekto Nr. XIIP-3533 iniciatorius (dėl nuteistųjų apsiprekinimo pataisos įstaigų parduotuvėse, suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų ir pasimatymų organizavimo tvarkos.). Pažymėtina, kad Peticijų komisija, išnagrinėjus peticijoje pateiktus siūlymus ir įvertinus visų pusių išsakytus argumentus, priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktus siūlymus. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gruodžio 03 d. Seimo protokoliniu nutarimu šią peticiją atmetė, taip išreikšdamas įstatymų leidėjo valią dėl priimto Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1818 ( 2015 16 23 d). 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10.
narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras
O S DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Ona Valiukevičiūtė, komiteto biuro vedėja Jolanta savickienė komiteto patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė Laura Radzevičiūtė, Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patarėjas Antanas Laurinėnas, asociacijos „Kalinys“ vadovas Remigijus Byčius, asociacijos „Kalinys“ atstovai. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo įstatymas Nr. XII-1818, todėl koreguotinas projekto pavadinimas. Pritarti. 1
keičiamas visas įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnis. Dėstant keičiamą įstatymo Nr. XII-1818 40 straipsnį išdėstytinas ir šio, 40 straipsnio numeris ir pavadinimas bei šio, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmė. Pritarti11 3.
11
įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo numatyti draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nesiūloma pakeisti ir BVK 54 bei 112 straipsnių ir įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 4 dalies. Pritarti12
žodis „suma“ yra perteklinis. Pritarti12
vaistus (vaistinius preparatus) bei medicininės paskirties daiktus, asmeniškai nuteistajam paskirtus gydytojo, maisto papildus, higienos reikmenis, kanceliarines prekes, taksofono korteles. Tačiau nėra aišku, kodėl atitinkamai nėra siūloma pakeisti ir BVK 55 straipsnio. Pritarti21
pakeitimų esmė. Pritarti22
pakeitimų esmė. Pritarti22
„jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su
kitu asmeniu arba neturi sugyventinių“. Tačiau nėra aišku, kodėl šie žodžiai yra paliekami šio projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamose BVK 41 straipsnio 3 ir 5 dalyse, taip pat BVK 55 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XII-1818 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse). Pritarti3
dalis bei jas žemiau išdėstant nereikia dėstyti keičiamo 94 straipsnio numerio ir pavadinimo. Be to, vienintelė projekto 3 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti3
10Projekto 3 straipsnis neturi prasmės, kadangi įstatymo Nr.
straipsnis jau yra įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d. Pritarti
Vyriausybė, dėl šio projekto Nr. XIIP-3533 taip pat siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 2. Europos teisės departamentas 2015-10-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3533 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Asociacija „Nuteistųjų socialinio užimtumo centras“ Remiantis nauju Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 94 str. pakeitimu, ilgalaikiai pasimatymai nuteistiesiems bus leidžiami, tik su sutuoktiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką. Norime paklausti Jūsų, kodėl priimant naują įstatymą, nebuvo pagalvota apie kalinčias mamas? Net 80 procentų kalinčių moterų neturi šeimų ir vaikučio apsilankymas ilgalaikiame pasimatyme joms vienintelis džiaugsmas ir motyvacija laukiant bausmės galo. Nuteistieji vyrai neturintys sutuoktinio, naujos pataisos dėka, taip pat prarandą galimybę ilgalaikio pasimatymo metu matytis su vaikais, tėvais broliais ir seserimis. Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksu, 7str. Humanizmo principas. 1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kyla klausimas, ar atimant iš kalinčio žmogaus teisę ilgalaikio pasimatymo metu, matytis su vaikučiais, tėvais, broliais ir seserimis nesiekiama jo žeminti? Remiantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis: I dalies 7.
Taisyklė „...nuteistiesiems turi būti formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes gerbiančias žmonėmis,..“. Uždrausdami nuteistiesiems matytis su jiems brangiausiais žmonėmis, mes tikrai jų neišmokinsime branginti ir formuoti žmogiškąsias vertybes. Aš sutinku, kad atliekantysis bausmę, savo blogais darbais atneša, tik negandas ir rūpesčius, o kai kurias atvejais ir didelį skausmą mūsų visuomenei. Taip masto didžioji mūsų visuomenės dalis, kad nuteistasis yra smerktinas ir užuojautos nevertas elementas. Bet pažiūrėkime objektyviai - kas yra nuteistasis,? Nuteistasis - visų pirma žmogus, mūsų visuomenės dalis. Norime mes to ar ne jis anksčiau, ar vėliau grįš po bausmės atlikimo. O koksai jisai grįš ir įsilies į visuomenę, priklauso nuo mūsų. Jei visuomenė jį smerks ir jo atžvilgiu vykdys keršto politiką, tai ir nuteistasis į visuomenę žiūrės negatyviai ir priešiškai. Prašome Jūsų, atsižvelgti į šį prašymą ir pagal galimybes, užtikrinti racionalų susidariusios problemos sprendimo būdą, dėl to pagal galimybes prašau Jūsų Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41 ir 94 str. įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3533 svarstymą ir priėmimą įtraukti į šių t.y. 2015 m. rudens sesijos darbotvarkę, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija prasideda 2015 m. kovo 10 d., o nauja Bausmių vykdymo įstatymo redakcija, įsigalioja 2015 m, balandžio 1 d., tad išlieka tikimybė, kad dėl didelio užimtumo tinkamai ir išsamiai Gerbiami Seimo nariai nesuspės įsigilinti į siūlomus pakeitimus. Iš esmės pritarti 2.
kreipimasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje yra įtvirtintas humanizmo principas, kad „ Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiaunai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.“ Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių I dalyje 7 punkte yra įtvirtinta, kad „<..^nuteistiesiems turi būti formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiem s tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes gerbiančias žmonėmis. Kreipiamės į Jus norėdami pirmiausiai retoriškai paklausti:
asmenų bado akcija ir nuteistųjų asmenų artimųjų organizuota akcija „uždek žvakę,“ per visą Lietuvą buvo laikinai sustabdytos ne dėl to, kad palūžome, kad kaip bando meluoti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seime 2015-09-15 įregistruotas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XlIP-3533. Šiam įstatymo projektui 2015-10-20 Seimas pritarė po pateikimo už ką esame Jums labai dėkingi. Tačiau Seimas priėmė sprendimą šį įstatymo projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje, kuri prasideda 2015 m. kovo 10 d. Problema yra tame, kad nauja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo įstatymo redakcija, įsigalioja 2016 m. balandžio
m. balandžio 1 d. priimti sprendimą dėl įstatymo projekto XIIP-3533 priėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo nario Naglio Puteikio iniciatyva pastarasis įstatymo projektas buvo įtrauktas į 2015-11-26 Seimo posėdžių Opozicijos darbotvarkę, tačiau, kaip mums tapo žinoma, išbrauktas dėl to, kad neapsvarstytas paskirtuose komitetuose ir, dėl to, kad svarstymas yra numatytas Pavasario sesijos darbotvarkėje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mes, žemiau pasirašę asmenys {nuteistųjų asmenų artimieji, įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys) maloniai prašome Jūsų Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 40, 41 ir 94 str. įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3533 svarstymą įtraukti dar į šios, t.y. 2015 m. Seimo rudens sesijos darbotvarkę arba įtraukti jį į 2016 m. Neeilinės sesijos darbotvarkę. Nauji Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, kurie įsigalios 2016-04-01, palies mūsų artimus žmones, vaikus, tėvus, brolis seseris, todėl nerimas, kankinanti nežinia, kuri tęsiasi nuo 2015-06-23 mums ir mūsų šeimoms sukelia daug skausmo ir išgyvenimų.
Be kita ko informuojame, kad bausmes atliekantys asmenys įkalinimo įstaigose atnaujino 2015-09-16 laikinai sustabdytą bado akciją ir paskelbė naują 3-ių dienų, t.y. 2015 m. gruodžio 10 d., 17 d., 22 d., bado akciją, o artimieji tomis pačiomis dienomis prie įkalinimo įstaigų visoje Lietuvoje solidariai tomis pačiomis dienomis
į mūsų keliamas problemas, nes Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija mūsų negirdi. Pažymime, kad mūsų artimieji atliekantys bausmes įkalinimo įstaigose ir nusprendę 2015 m. gruodžio
skiriamas valstybės biudžeto lėšas pervesti Maltos ordino organizuojamai akcijai „Maltiečių sriuba 2015“. Esame socialiai atsakinga bendruomenė ir norime jaustis pilnaverte mūsų visuomenės dalimi. Maloniai prašome, suteikite mums, mūsų šeimoms, artimiesiems viltį, - galimybę ir toliau palaikyti tvirtus šeimos ryšius su mūsų artimaisiais. Prašome, neatimkite galimybės mūsų vaikams, tėvams, broliams ir seserims atvykti į ilgalaikius pasimatymus ir kartu pabūti šeimoje. Iš esmės pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija I. Dėl projekto Nr. XIIP-3533 Išnagrinėjus siūlymus keisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr.
apsiprekinimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir pasimatymų organizavimo tvarkos pakeitimų, atkreipiame dėmesį, kad esminis BVK pakeitimų tikslas – veiksmingesnis BVK 9 straipsnyje įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis šiuo principu, nuteistojo teisinė padėtis, visų pirma, turi priklausyti nuo paties nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, todėl, siekdamas, kad jam laipsniškai būtų suteikiama daugiau teisių bei lengvatų ir mažinama apribojimų bei draudimų, nuteistasis turėtų pats aktyviai keisti savo elgesį, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse ir nenukrypstamai vykdyti savo pareigas. Pažymėtina, kad, pritarus BVK projekte pateiktiems siūlymams (ypač – dėl maksimalios nuteistųjų apsiprekinimo sumos nustatymo), teisingo ir progresyvaus bausmių vykdymo principo įgyvendinimas būtų išbalansuotas, todėl, atsižvelgiant į žemiau nurodytus motyvus, siūlome nepritarti pateiktam BVK projektui. 1. Dėl maksimalios apsiprekinimo sumos:
dėmesį, kad bausmę atliekantys nuteistieji, jei jie to pageidauja, gali būti nemokamai aprūpinami visais bausmės atlikimo metu jiems reikalingais daiktais: drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis. Be to, jiems teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, be to, sergantys nuteistieji aprūpinami visais jiems reikalingais gydytojo paskirtais vaistais. Atsižvelgiant į tai, papildomų maisto produktų ar kitų prekių įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. 1.2.
metu neribojami nuteistųjų apsipirkimai lemia kriminalinės subkultūros gyvavimą ir jos toleravimą laisvės atėmimo vietose, neproporcingai netolygią nuteistųjų turtinę padėtį (įsigytais daiktais ir maistu atsiskaitoma su kitais nuteistaisiais už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, skundo parašymą, teritorijos ar gyvenamosios vietos sutvarkymą, skalbimą ir pan.). Be to, labai dažnai nuteistieji, iš kurių sąskaitų vykdomi išieškojimai, jiems artimųjų ir kitų asmenų pervedamas lėšas „nukreipia“ kitiems nuteistiesiems, kurie vėliau juos aprūpina reikalingomis prekėmis. 1.3. Rengiant BVK pakeitimus dėl maksimalios nuteistųjų apsiprekinimo sumos nustatymo buvo atsižvelgta į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlikus laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų nuteistųjų išlaidų, apsiperkant laisvės atėmimo vietų parduotuvėse, analizę (2014 m. duomenimis, 85 – 90 proc. visų nuteistųjų per mėnesį apsiperka vidutiniškai už 80 eurų). Be to, vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam Lietuvos namų ūkio nariui maisto produktams, tabako gaminiams, aprangai bei ryšio paslaugoms įsigyti per mėnesį siekia apie 97 eurus (Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys). Atsižvelgiant į tai, BVK pakeitimuose įtvirtintos didžiausios pinigų sumos, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems – 114 eurų; lengvajai grupei – 152 eurai; drausmės grupei – 76 eurai), laikytinos pakankamomis, kad nuteistieji galėtų tenkinti savo papildomus poreikius. 1.4.
dėmesys ir į tai, kad apsipirkimo sumų ribojimai nebus taikomi nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nuteistoms motinoms, apgyvendintoms kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose arba ne pataisos namų teritorijoje esančiose patalpose, teisę išvykti be sargybos arba be palydos turintiems nuteistiesiems, apgyvendintiems pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose, esančiose už šių įstaigų teritorijos ribų (pusiaukelės namuose). Į apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą nebus įskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. 1.5. BVK projekte siūloma įtvirtinti didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji galėtų per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje beveik prilygsta minimalios mėnesinės algos dydžiui šalyje, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra visiškai išlaikomi valstybės (nemokamai skiriama gyvenamoji vieta, padengiamos komunalinės, materialinio aprūpinimo, mitybos, gydymo ir kitos išlaidos), neadekvačiai didelės ir priklausomai nuo nuteistojo elgesio nediferencijuotos maksimalios apsiprekinimo sumos nustatymas neprisidės prie subkultūros apraiškų mažinimo pataisos įstaigose. 2. Dėl nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašo:
metu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų/draudžiamų įsigyti ir turėti daiktų teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, pavyzdžiui, BVK 1 priedas numato draudžiamų daiktų sąrašą, tuo tarpu atskiros BVK nuostatos nurodo ir leidžiamus turėti daiktus.
Todėl, siekiant išvengti praktikoje kylančių šių teisės aktų nuostatų taikymo problemų ir siekiant, kad būtų nustatytas aiškus ir nedviprasmiškas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pačių reikalingiausių maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų teisinis reglamentavimas, vadovaujantis BVK pakeitimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pavesta patvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. 2.2. Nuo
patogesnis ir patiems nuteistiesiems, kadangi nebekils konfliktinių situacijų, nes nuteistieji (taip pat – ir pataisos įstaigų administracija) aiškiai žinos, kas jiems leidžiama įsigyti ir turėti. 2.3. Siekiant užtikrinti, jog būtų patenkinami visi nuteistųjų būtiniausieji poreikiai (ypatingai tų asmenų, kurie neturi lėšų būtiniausių reikmenų įsigyti laisvės atėmimo vietoje) iki atitinkamų BVK pakeitimų įsigaliojimo bus peržiūrėta ir patikslinta nuteistųjų aprūpinimo būtiniausiais reikmenimis tvarka (aprūpinimas drabužiais, avalyne, asmens higienos priemonėmis, kanceliarinėmis prekėmis). Tuo pačiu informuojame, kad siekiant užtikrinti, jog į minėtą sąrašą būtų įtraukti visi nuteistųjų dažniausiai vartojami maisto produktai ir naudojami daiktai bei reikmenys, Kalėjimų departamentas šiuo metu atlieka nuteistųjų apklausą ir, apibendrinęs rezultatus, juos artimiausiu metu pateiks Teisingumo ministerijai. 3. Dėl nuteistųjų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų trukmės: 3.1.
Pažymėtina, kad, siekiant veiksmingos nuteistojo integracijos į visuomenę, labai svarbu, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nenutrūktų jo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir kitais asmenimis, t. y., turi būti sudaromos tokios sąlygos, kad nuteistasis galėtų kaip įmanoma dažniau pasimatyti su šeimos nariais (esant galimybėms – ir trumpam parvykti į namus). Pažymėtina, kad tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių stebėjimo institucijos (Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir kt.) nuolat akcentavo būtinybę sudaryti sąlygas kuo dažniau (bet nebūtinai kuo ilgiau) nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis. 3.2. Šiuo metu Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje įtvirtinta nuteistųjų pasimatymų tvarka, kai šie pasimatymai suteikiami pakankamai retai (nors pasimatymų trukmė yra santykinai ilga), akivaizdžiai neprisideda prie palankesnių sąlygų, padedančių nuteistajam veiksmingiau integruotis į visuomenę, sukūrimo, todėl šią tvarką, remiantis Europos šalių praktika, būtina tobulinti. 3.3. Informuojame, kad daugelyje Europos valstybių ilgalaikių pasimatymų (su nakvyne) nuteistiesiems nėra numatyta (Prancūzija, Danija, Švedija, Šveicarija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Kroatija ir kt.), arba tai yra išimtiniai atvejai, kai lankytojai pasimatyti atvyksta iš toli (Vokietija, Slovakija). Nuteistiesiems suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai, kurių trukmė nuo 1 iki 4 val. Todėl, siekiant skatinti nuteistųjų ir jų artimųjų (ar kitų asmenų) socialinių ryšių palaikymą, BVK pakeitimais nors ir, atsižvelgiant į vyraujančią tarptautinę praktiką, sutrumpinama pasimatymų trukmė, tačiau padidinamas nuteistajam leidžiamų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų skaičius.
Pavyzdžiui, pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis laikomas nuteistasis per du mėnesius galės gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą (šiuo metu – minėtas pasimatymų skaičius suteikiamas kartą per tris mėnesius); lengvojoje grupėje – du trumpalaikiai ir du ilgalaikiai pasimatymai per du mėnesius (šiuo metu per minėtą periodą nuteistajam suteikiama po vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą); drausmės grupėje – vieną trumpalaikį pasimatymą per keturis mėnesius (šiuo metu pasimatymų galimybė drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems nenumatyta). 3.4. Kartu, BVK pakeitimais paliktiems tardymo izoliatoriuje, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus nuteistiesiems įtvirtinta teisė be išlygų pasinaudoti ilgalaikiais pasimatymais (pasimatymų skaičius priklauso nuo grupės, kuriai jie priskirti). 3.5. Svarbu paminėti, kad atsižvelgiant į tai, kad su nuteistųjų pasimatymų organizavimo tvarka susiję BVK pakeitimai atitinkamai įsigalios tik 2016 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d., sklandus šių pakeitimų taikymas priklausys nuo jų įgyvendinimo tvarkos, kuri bus parengta objektyviai įvertinus tiek nuteistųjų, tiek ir jų artimųjų išsakytų problemų pagrįstumą bei racionalius siūlymus.
Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems gali būti suteikiamas neribotas kiekis pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti ir į tai, kad nuteistieji turi teisę jiems priklausančius ilgalaikius pasimatymus keisti į trumpalaikius pasimatymus, bus tobulinamas pasimatymų suteikimo tvarkos mechanizmas, kuris užtikrins, kad, esant svarbioms priežastims (nuteistojo artimieji į pasimatymus su nuteistuoju atvyksta iš toli/gyvena užsienyje/neturi pakankamai lėšų dažnai lankyti nuteistąjį ir pan.), pateikus prašymą tą pačią dieną bendra vieno pasimatymo trukmė galėtų būti pailginama. 3.6. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad nuteistiesiems paskatinimo tvarka ir šiuo metu gali būti suteikiami trys papildomi ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, o lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems gali būti suteikiamas neribotas skaičius papildomų ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Nuteistiesiems taip pat užtikrinamos ir kitos galimybės palaikyti kontaktus su laisvėje esančiais asmenimis – teisė paskambinti ir susirašinėti. 4. Dėl į ilgalaikius pasimatymus su nuteistaisiais galinčių atvykti asmenų:
ministerijos nuomone, pagrindinis ilgalaikių pasimatymų tikslas – santuokinių ryšių stiprinimas, todėl šiuose pasimatymuose turėtų būti leidžiama dalyvauti tik nuteistojo sutuoktiniui arba sugyventiniui ar asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką (jei nuteistasis nėra sudaręs oficialios santuokos).
Atsižvelgiant į tai, pasimatymams su kitais artimaisiais giminaičiais (nuteistojo tėvais, vaikais, broliais ar seserimis, vaikaičiais ar seneliais) turėtų būti pasirenkama trumpalaikių pasimatymų forma (t. y. pasimatymai be nakvynės). 4.2. Vertinant šiuo metu įtvirtintą sistemą, kai ilgalaikiuose pasimatymuose su nuteistuoju leidžiama dalyvauti ir jo vaikams, abejotina, ar ilgas buvimas įkalinimo įstaigos aplinkoje (dažnai – ir prirūkytose patalpose) visų pirma, atitinka paties vaiko interesus. Todėl, siekiant užtikrinti nuteistųjų galimybę palaikyti intensyvesnius socialinius ryšius su savo vaikais (ir kitais šeimos nariais) ir, visų pirma, maksimaliai užtikrinti paties vaiko interesus, BVK pakeitimuose numatyta, kad trumpalaikiai pasimatymai su vaikais ir kitais artimaisiais galės vykti neizoliuojant nuteistojo ir į pasimatymą atvykusių asmenų. Patalpas, kuriose vyks tokie pasimatymai, bus stengiamasi kuo labiau pritaikyti lankytojų, o ypač – mažamečių vaikų poreikiams („draugiškos aplinkos“ sukūrimas), siekiant, kad pasimatymų erdvė būtų funkcionali bei patogi tiek pasimatyti atvykusiems asmenims, tiek ir nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji galės dažniau pasimatyti ir betarpiškai pabendrauti su savo vaikais tinkamoje aplinkoje, tokie pasimatymai taps žymiai kokybiškesni. 4.3. Be to, BVK pakeitimais sudaromos sąlygos užtikrinti, kad nuteistųjų pasimatymai su jais kaip įmanoma dažniau vyktų už pataisos įstaigų ribų, nustatytos palankesnės nuteistųjų galimybės pasimatyti su savo vaikais (ir kitais artimaisiais) ne tik pataisos įstaigose.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, atlikusiems ne mažiau kaip pusę bausmės nuteistiesiems gali būti leidžiama vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus, o dirbantiems nuteistiesiems gali būti suteikiamos keturiolikos dienų nemokamos atostogos per vienerius metus (leidžiant parvykti į namus). Pastaruoju metu nuteistųjų, kuriems suteikiama teisė trumpam parvykti į namus, skaičius nuo 2012 metų (mažėjant bendram nuteistųjų skaičiui), sistemingai auga. Pavyzdžiui, jei
išvykusiųjų iš pataisos įstaigų elgesio kontrolė, atsižvelgiant į BVK pakeitimus, gali būti vykdoma ir elektroninio stebėjimo priemonėmis, tikimasi, kad tokių išvykų skaičius dar labiau padidės, o nuteistieji kartu turės palankesnes galimybes pasimatyti su artimaisiais ne tik pataisos įstaigose. Kartu, artėjant galimo lygtinio paleidimo iš pataisos namų terminui, nuteistieji galės būti perkeliami į už pataisos įstaigos ribų esančius specialius padalinius – pusiaukelės namus, kuriuose taikomas režimas bus artimas gyvenimui laisvėje: nuteistieji turės galimybę ne tik savarankiškai vykti į laisvėje esančią darbo vietą ar mokslo įstaigą, bet ir, laisvu nuo darbo ir dalyvavimo elgesio korekcijos programose metu, išeiti pasivaikščioti ar savaitgaliui parvykti į namus. Taigi, šių nuteistųjų (kaip ir atvirojoje kolonijoje laikomų asmenų) susitikimų su savo vaikais ar kitais artimaisiais ne pataisos įstaigoje galimybės taip pat ženkliai padidėja. 4.4.
į tai, kad BVK projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos (nuteistųjų ir jų artimųjų bendravimo ir socialinių ryšių išlaikymo poreikis) kaip tik ir sprendžiamos BVK pakeitimais, t. y. ne tik padidinamas minimalus įkalintiems asmenims tenkančių pasimatymų skaičius, tačiau nauja pasimatymų forma (trumpalaikiai pasimatymai neizoliuojant įkalinto asmens ir atvykusiųjų pasimatyti) jiems suteiks daugiau galimybių priklausančius pasimatymus išnaudoti pagal individualius asmeninius poreikius. Kartu pabrėžtina, kad dar didesnės nuteistojo bendravimo su išoriniu pasauliu galimybės (papildomi pasimatymai, išvykos į namus, režimo švelninimas ir pan.) priklauso tik nuo paties nuteistojo, t. y. jo pozityvaus elgesio, nustatytų taisyklių ir draudimų laikymosi, požiūrio į darbą, aktyvaus dalyvavimo elgesio korekcijos programose ir pan. Taigi, norėdamas su savo vaikais ir kitais artimaisiais bendrauti kur kas intensyviau (ir ne tik pataisos įstaigoje), nuteistasis ir pats turi dėti asmeninių pastangų, kad jo teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama (trumpalaikių išvykų į namus suteikimas, perkėlimas į atvirąją koloniją ar į pusiaukelės namus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas). 5. Dėl galimybių į ilgalaikius pasimatymus įsinešti maisto produktų 5.1. Informuojame, kad uždraudimą įsinešti maisto produktus į pasimatymus paskatino būtinybė veiksmingiau užkardyti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigas (pavyzdžiui, 2014 m., užkardyti 39 atvejai, kai į ilgalaikius pasimatymus įsinešamuose maisto produktuose buvo bandyta paslėpti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus) ir užtikrinti higienos ir sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, atlikus įnešamo maisto patikrinimą, jis dažnai nebėra tinkamas vartoti, galimi apsinuodijimai sugedusiais ar netinkamai apdorotais maisto produktais ir kt.).
Beje, tose Europos Sąjungos šalių penitencinėse įstaigose, kuriose yra leidžiami ir ilgalaikiai pasimatymai (pavyzdžiui, Švedija, Estija), taip pat draudžiama įsinešti maisto produktus ir kitus daiktus (Estijoje nuteistasis arba jį lankantis asmuo privalo sumokėti ne tik už maitinimą, bet ir už naudojimąsi ilgalaikių pasimatymų patalpomis). 5.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BVK pakeitimais numatyta, jog į ilgalaikius pasimatymus atvykę asmenys galės nemokamai gauti pataisos įstaigos jau paruoštą maistą, todėl, pageidaujantiems pasinaudoti tokia galimybe nuteistųjų artimiesiems nebereikės papildomai rūpintis maisto produktų įsigijimu ir maisto ruoša (sumažės finansinės ir laiko sąnaudos). Nepageidaujantys nemokamai gauti pataisos įstaigos paruošto maisto, jį galės įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje. Apibendrinant pastebėtina, kad šiuo metu tik apie 6 proc. nuteistųjų (t. y. laikomų pataisos įstaigų lengvojoje grupėje) aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose ar kitose socialinės reabilitacijos priemonėse, netoleruoja kriminalinės subkultūros tradicijų, pavyzdingai laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir nuoširdžiai siekia pasikeisti.
Tuo tarpu apie 88 proc. visų nuteistųjų (laikomų pataisos įstaigų paprastojoje grupėje) iš esmės nedaro reikšmingos pažangos pataisos procese, o 6 proc. (laikomi pataisos įstaigų drausmės grupėje) – dar ir šiurkščiai ar sistemingai pažeidinėja vidaus tvarką, atsisako jiems siūlomo darbo, stengiasi išnaudoti kitus nuteistuosius. Todėl, pritarimas BVK projektui kartu reikštų ir visų nuteistųjų grupių teisių suvienodinimą, kas neišvengiamai mažintų daugelio nuteistųjų motyvaciją ir suinteresuotumą pavyzdingu elgesiu siekti švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų (didesnė apsiprekinimo suma, dažnesni pasimatymai, neriboti pokalbiai telefonu, galimybė anksčiau lygtinai išeiti į laisvę ir kt.). Kartu informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 2015 m. lapkričio 25 d. posėdyje nagrinėjo Viktorijos Klimavičiūtės, Danutės Rėkštienės ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1818 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo Nr. XII-1819 pakeitimų“, kurioje buvo siūloma keisti analogiškas BVK pakeitimų nuostatas dėl nuteistųjų apsiprekinimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir pasimatymų organizavimo tvarkos. Pažymėtina, kad, išnagrinėjus minėtą peticiją ir įvertinus
Susipažinus su Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3533 galima konstatuoti, kad jis neatitinka teisinės technikos reikalavimų – tai yra ne
„Bausmių vykdymo kodekso 40, 41, 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“,
o (turbūt) Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-18118, priimto 2015 m. birželio 23 d., pakeitimo įstatymo projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 49 straipsnis jau yra įsigaliojęs (tai aktualu dėl siūlomo įstatymo projekto Nr. XIIP-3533 3 straipsnio pakeitimo), todėl norint keisti teisinį reguliavimą reikėtų atitinkamai parengti (ir) Bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 110 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įvertinę siūlomų pakeitimų turinį manome, kad:
1) siūlymas nustatyti pataisos įstaigose draudžiamų, o ne leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą iš esmės turi pagrindo – toks reguliavimas, kuris pagal priimtą BVK pakeitimo įstatymą bus pakeistas nuo šių metų balandžio 1 d., kelia mažiau abejonių dėl jo atitikimo pagrindinėms žmogaus teisėms ir konstituciniams principams nei netrukus turėsiantis įsigalioti. 2015 m. birželio 23 d. priimto BVK pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, pagrindžiant poreikį keisti esamą teisinį reguliavimą, rašoma, kad: „Dėl šiuo metu nustatyto aiškiai neapibrėžto suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų turėjimo ir naudojimo bausmės atlikimo metu teisinio reguliavimo (BVK 1 priede įtvirtintas tik draudžiamų daiktų sąrašas), šie asmenys linkę įsigyti ir laikyti didelius kiekius ne pirmo būtinumo daiktų (pvz., draudžiamiems turėti daiktams gaminti ar juose slėpti), kurie, be kita ko, yra naudojami retai arba iš viso nenaudojami. Tokiu būdu sudėtinga užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų higienos reikalavimų laikymąsi ir elementarią gyvenamųjų patalpų, kurios panašėjo į daiktų sandėlius, tvarką.
Be to, didelis daiktų kiekis tik dar labiau sumažina suimtųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o tai lemia jų teisės į žmogiškas laikymo sąlygas pažeidimus. Esant dideliam daiktų kiekiui, taip pat sudėtinga atlikti gyvenamųjų patalpų ir daiktų apžiūras (patikrinimus), siekiant užkardyti teisės pažeidimus (narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų turėjimą), vykdyti suimtųjų turimų daiktų apskaitą ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti taisyklę, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti (ir įsigyti) daiktų sąrašą nustato teisingumo ministras. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti tik tuos daiktus, kurie jiems yra reikalingi suėmimo metu ar atliekant laisvės atėmimo bausmę.“ Žinoma, kad spręsti apie naujai įsigaliosiantį teisinį reguliavimą yra sunku, neturint jau patvirtinto leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo, tačiau iš principo abejotina, ar toks reguliavimas gali būti paliktas teisingumo ministro kompetencijai. Draudžiamų daiktų sąrašą galima pagrįsti tam tikrais saugumo ir tvarkos sumetimais, tačiau leidžiamų daiktų sąrašą ir tuo pačiu tai, kas į jį nepatenka, pagrįsti daug sunkiau. Vadovavimasis principu, kad viskas, kas nėra leidžiama, yra uždrausta, įkalinimo įstaigose dar labiau skatina formalaus ir beprasmio drausminimo procesus, sukuria daugiau teisinio neaiškumo. Paminėtina, kad daugumoje Europos valstybių šie klausimai pirmiausia sprendžiami individualia tvarka nustatant bendrą taisyklę, kad net ir leidžiami daiktai, kurie užima per daug erdvės, gali būti paimami.
Galimų turėti daiktų kiekis labai priklauso nuo patalpų dydžio, kalinių skaičiaus patalpoje, įkalinimo įstaigos pobūdžio, atvirumo, individualių kalinių teisių ir pareigų bei t. t., todėl nustatyti visiems vienodą leidžiamų daiktų sąrašą nėra tinkamiausia išeitis. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 dėl Europos kalėjimų taisyklių minimi „neleidžiami laikyti“ ir „uždrausti“ daiktai: „Visi kaliniams priklausantys daiktai, kurių pagal kalėjimo taisykles neleidžiama laikyti, turi būti perduodami institucijai ir patikimai saugojami“ (31.1. punktas); „Personalas turi būti išmokytas atlikti kratas tokiu būdu, kad galėtų atskleisti ir užkardyti bet kokiems bandymus pabėgti ar nuslėpti uždraustus turėti daiktus, tuo pačiu metu turi gerbti asmenų, kuriems yra atliekama krata, orumą ir jų asmeninę nuosavybę (54.3. punktas).“ Iš esmės abejotina, ar leidžiamų turėti daiktų sąrašas atitinka teisėtumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl siūlomo projekto nuostatai iš esmės galima pritarti, tuo pačiu siūlant papildyti BVK atitinkama nuostata, pagal kurią įkalinimo įstaigos administracija galėtų neleisti įgyti ar turėti net ir leidžiamų daiktų, jei jie gerokai sumažina patalpų erdvę, labai apsunkina kratų galimybę, kelia pavojų, pažeidžia kitų kalinių interesus ir (ar) privatumą ir pan. 2) Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosianti BVK 92 straipsnio 2 dalies redakcija numato nepagrįstai mažas sumas, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigų parduotuvėse, todėl iš esmės galima pritarti siūlomam įstatymo pakeitimo projektui. Tačiau manytina, kad šios sumos visgi turėtų būti skirtingos lengvajai, paprastai ir drausmės grupėse esantiems asmenims.
Siūlytina numatytas sumas padidinti dvigubai, tokiu būdu didžiausia aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio suma būtų nustatyta lengvoje grupėje bausmę atliekantiems asmenims, kitoms grupėms – atitinkamai šešių ir keturių bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. 3) Pritartina, kad nuo
įtvirtinta papildoma nuostata, jog į BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodytą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje sumą būtų neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės, sumos. 4) Pritartina siūlomiems BVK 94 straipsnio, kurio nauja redakcija turi įsigalioti nuo 2016 m. balandžio 1 d., pakeitimams – 2015 m. birželio 23 d. priimtu įstatymu numatyti apribojimai ir suvaržymai nebuvo pagrįsti ir yra nereikalingi. 5) Pritartina siūlomiems BVK 94 straipsnio 2 dalies, kurios nauja redakcija turi įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d., pakeitimams – fizinio kontakto apribojimas pasimatymų metu turi būti proporcingas ir būtinas demokratinėje visuomenėje. 6) Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomi pakeitimai susiję ir su kitais BVK straipsniais (pavyzdžiui, BVK 54, 55, 112 straipsniais), todėl siūlomus pakeitimus būtina suderinti su kitomis BVK normomis. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo narys Naglis Puteikis Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo 15, 16 40, 41, 51,
įstatymas Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, kitus įstatymo projektus straipsnius pakeičiant atitinkamai, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Areštą atliekantiems nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistojo areštinėje turimi pinigai ir vertingi daiktai paimami ir motyvuotu areštinės direktoriaus nutarimu perduodami į areštinės socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka sunaikinami.““ Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, kitus įstatymo projektus straipsnius pakeičiant atitinkamai, ir jį išdėstyti taip: „„2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Areštą atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. 2. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso.
Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 3. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės, avalynės siuntinį, taip pat teisę gauti smulkiųjų paketų. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų. Areštinės administracija gali priimti drabužių labdaros siuntas. Skambinimo telefonu, pašto, perduodamų drabužių, patalynės, avalynės siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 4. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nepilnamečiai ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą)
nuteistieji, kurie gerai elgiasi, gali gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus dėl itin svarbių šeiminių aplinkybių. Leidimą parvykti į namus ne ilgiau kaip penkioms paroms duoda areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai. Išvykos į namus laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką, jos išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. Areštinės direktoriaus nutarimu išvykusių į namus nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis. Išvykų į namus tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. 6. Sugyventinis yra Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje nurodytas asmuo, artimieji giminaičiai – Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys.“
išdėstyti taip: “2. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Areštą atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 11–15, 92, 93, 96–101, 106–110 straipsniuose nustatytas teises ir pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji areštinės parduotuvėje per mėnesį gali apsipirkti už ne didesnę kaip trijų aštuonių bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą. Į šią sumą neįskaitomos pinigų, už kuriuos įsigyjami laikraščiai, žurnalai, knygos, vaistai (vaistiniai preparatai) ir medicininės paskirties daiktai asmeniškai nuteistajam paskirti gydytojo, maisto papildai, higienos reikmenys, kanceliarinės prekės, taksofono kortelės ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklėse nurodyti elektros prietaisai, sumos. Šioje dalyje nurodyta apsipirkimo suma neribojama krūtimi maitinančioms motinoms.“ 3.Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip: „2.
Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ir gauti vieną trumpalaikį (iki trijų valandų) pasimatymą per trisdešimt parų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Trumpalaikis pasimatymas, kurio metu pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu pakartotinai pažeidžiama trumpalaikių pasimatymų tvarka arba už trumpalaikių pasimatymų tvarkos pažeidimą nuteistajam buvo paskirta nuobauda, kiti nuteistojo trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta areštinės atstovo akivaizdoje, tačiau šis pokalbio nesiklauso. Areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti nuteistiesiems papildomai paskambinti telefonu ir suteikti papildomų trumpalaikių pasimatymų socialiniams ryšiams palaikyti. Jeigu nuteistasis serga sunkia jo gyvybei gresiančia liga, areštinės direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti nuteistąjį aplankyti jo sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.
Toks aplankymas neįskaitomas į pasimatymus. Pasimatymų ir areštą atliekančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.“ Nepritarti Balsavimo rezultatai: Už-1 Prieš-2 Susilaikė-2 Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5. Straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91
ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami“
21 3,5 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip: „3.
Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba artimais giminaičiais, arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims, pagal atskiras Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir higienos reikalavimus, sudaromos sąlygos įsinešti maisto produktų ar kitų daiktų, kurių leistiną sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims pageidaujant sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais. 5.
sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui, artimiesiems giminaičiams ir asmeniui, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir nuteistojo aplankyti atvykusio asmens vaikas. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.“ Nepritarti Balsavimo rezultatai:
Už-1 Prieš-2 Susilaikė-23 Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 6 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
94 straipsnio 1, 2, 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„94 Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25, 26, 27, 29, 30, 34, 35 straipsniai, 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43, 46, 47, 48, 49, 51, 52, 60, 72, 73, 74, 75, 76 ir 93 straipsniai įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d.“
4Pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m.
balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų draudžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.Komiteto sprendimas
Komitetas pritarė bei Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. 6. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 7. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zita Žvikienė. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė