Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK
arba Komisija) – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą priežiūros bei korupcijos prevenciją pagal jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą asmuo privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Komisija kandidatų į VTEK narius pavardes iki svarstymo Seime paskelbia Komisijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK veiklos finansavimas iš valstybės biudžeto turi
sudaryti sąlygas Komisijai deramai atlikti savo funkcijas. Komisijos išlaidų sąmata tvirtinama VTEK sprendimu VTEK pirmininkas yra Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. VTEK pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas.
pirmininkas:
1) parengia ir teikia Komisijai tvirtinti VTEK darbo reglamentą (toliau – Reglamentas);
2) organizuoja VTEK veiklą ir už tai atsako;
3) tvirtina VTEK strateginį veiklos planą;
3) 4) atstovauja VTEK valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba Komisijos nario sutikimu įgalioja atstovauti VTEK kitą Komisijos narį;
4) 5) vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus;
5) 6) VTEK darbo reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo sprendimus, nutarimus, rekomendacijas, kitus dokumentus arba Reglamente nustatyta tvarka paveda tai atlikti kitam Komisijos nariui;
6) 7) siunčia VTEK narius į tarnybines komandiruotes;
7) 8) suteikia VTEK nariams atostogas;
8) 9) teikia Komisijai tvirtinti tvirtina VTEK išlaidų sąmatą;
9) 10) tvirtina Komisijos sekretoriato struktūrą ir jo veiklos nuostatus;
10) 11) tvirtina Komisijos sekretoriato pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;
11) 12) įstatymų nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų Komisijos sekretoriato valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
12) 13) organizuoja Komisijos sekretoriato darbą, duoda valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pavedimus;
13) 14) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. VTEK nario atleidimo iš pareigų pagrindai įgaliojimų pabaiga 1.
VTEK narys gali būti atleistas iš pareigų ar jo nario įgaliojimai pasibaigia nutrūksta šiais pagrindais:
1) paties prašymu jam atsistatydinus;
2) pasibaigus kadencijai, jeigu jis neskiriamas pakartotinai pasibaigus jo kadencijos laikui;
3) kai jis miršta jam mirus;
4) kai jis nedirba jam nedirbus dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
5) įsiteisėjus dėl jo teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
6) kai jis netenka jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
7) jo kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio asmens arba Seimo komiteto, gavusio Komisijos teikimą, arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių siūlymu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais VTEK narys pareigas eina tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas VTEK narys, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. VTEK nario atleidimas iš pareigų
(išskyrus VTEK pirmininką) atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais įgaliojimų pasibaigimo pagrindais, arba dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai, pasibaigus jo pirmos kadencijos laikui, priima Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Sprendimą dėl VTEK nario (išskyrus VTEK pirmininką) atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu įgaliojimų pasibaigimo pagrindu priima Seimas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. 2. Sprendimą dėl VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. 3.
VTEK nariu antrai kadencijai iš eilės, Seimas, gavęs šio Įstatymo 6 straipsnio
nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sprendimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos.“
papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. VTEK posėdžiai
priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžių organizavimo tvarką nustato VTEK reglamentas. 2. VTEK posėdžius šaukia, jiems pirmininkauja ir sprendimus pasirašo VTEK pirmininkas arba jo pavedimu kitas Komisijos narys. 3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Jeigu Komisijos posėdyje dalyvauja ne visi VTEK nariai ir nesusidaro vieningos 3 VTEK narių balsų daugumos, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių VTEK narių balsų dauguma, o balsams pasidalinus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. 4. VTEK posėdyje kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. Posėdyje taip pat dalyvauja atsakingi Komisijos sekretoriato valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 5. VTEK leidus, posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) gali dalyvauti ir savo nuomonę juose pareikšti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat įmonių, asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atstovai, žiniasklaidos atstovai. 6. VTEK posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo VTEK pirmininkas arba kitas posėdžiui pirmininkavęs VTEK narys ir posėdžio sekretorius. Gali būti daromi VTEK posėdžių garso įrašai. Posėdžių garso įrašų skaitmeninės laikmenos saugomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK atlikti pradėti tyrimą ir, kuris atliekamas laikantis šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų pranešimų ištyrimo terminų priimti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą;“. 9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) tikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaruojamus privačių interesų duomenis ir, jei yra pagrįstų įtarimų apie deklaruotų duomenų netikslumus, nemokamai gauti reikiamą informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų;“. 10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pranešimams VTEK pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. VTEK ne vėliau kaip per 5 8 darbo dienas nuo pranešimo gavimo Komisijoje dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu:“. 12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. VTEK kompetencijai priskirtų pranešimų perdavimas nagrinėti kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms 1.
VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo (ne)pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas(-ų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus. 3. VTEK išnagrinėja peržiūri gautus tyrimo dokumentus ir apie tai informuoja pareiškėją valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. 4. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, priima sprendimą dėl asmens veikos. 4. 5. Jeigu VTEK nesutinka su pripažįsta, kad pateikta valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvada neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 6.
ir tuo atveju, kai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą atlieka savo iniciatyva.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, ar kitas juridinis asmuo, kuriai kuriam rekomendacija pateikta, ir per vieną kalendorinį mėnesį, jeigu VTEK nenurodo kito termino, nuo rekomendacijos gavimo dienos informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus.“14 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu. Apie tyrimo pradžią per 5 8 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę
susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Asmeniui, kurio veika tiriama, ir pranešėjui pranešama apie VTEK posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje, kuriame bus svarstomas jo pranešimas. Asmens, kurio veika tiriama, ir (ar) pranešėjo neatvykimas į VTEK posėdį netrukdo Komisijai svarstyti pranešimą ir priimti sprendimą. Komisija, iki pranešimo nagrinėjimo VTEK posėdyje pradžios gavusi šių asmenų prašymą atidėti pranešimo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias VTEK pripažįsta svarbiomis, turi teisę pranešimo nagrinėjimą atidėti.“15 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
VTEK, priėmusi sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, arba Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas:
nustatytas teises. 2. VTEK pripažįsta, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, jeigu:
1) padarytos kelios Įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos;
2) Įstatymo nuostatos pažeistos, nors asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
3) Įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo buvo pripažintas pažeidęs Įstatymą.“
2Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 7 5 punkte nurodytas sprendimas sustabdyti tyrimą priimamas:“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalies 8 6 punkte nurodytas sprendimas nutraukti tyrimą priimamas:“. 4. Papildyti 29 straipsnį 6 dalimi: „6.
VTEK, peržiūrėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą:
1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas arba
2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvada neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai patikslinti tyrimo išvadą arba
3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvada neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą.“16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Projekto XIIP-3521(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK
arba Komisija) – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą asmuo subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Komisija kandidatų į VTEK narius pavardes iki svarstymo Seime paskelbia Komisijos interneto svetainėje.“
dalimi: „3. Seimas VTEK narį (išskyrus VTEK pirmininką) skiria į pareigas Seimo nutarimu posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, atitinkamą nutarimą priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos.“
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK veiklos finansavimas iš valstybės biudžeto turi
sudaryti sąlygas Komisijai deramai atlikti savo funkcijas. Komisijos išlaidų sąmata tvirtinama VTEK sprendimu VTEK pirmininkas yra Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.“
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. VTEK pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas.
pirmininkas:
1) parengia ir teikia Komisijai tvirtinti VTEK darbo reglamentą (toliau – Reglamentas);
2) organizuoja VTEK veiklą ir už tai atsako;
3) tvirtina VTEK strateginį veiklos planą;
3) 4) atstovauja VTEK valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba Komisijos nario sutikimu įgalioja atstovauti VTEK kitą Komisijos narį;
4) 5) vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus;
5) 6) Reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo sprendimus, nutarimus, rekomendacijas, kitus dokumentus arba Reglamente nustatyta tvarka paveda tai atlikti kitam Komisijos nariui;
6) 7) siunčia VTEK narius į tarnybines komandiruotes;
7) 8) suteikia VTEK nariams atostogas;
8) 9) teikia Komisijai tvirtinti tvirtina VTEK išlaidų sąmatą;
9) 10) tvirtina Komisijos sekretoriato struktūrą ir jo veiklos nuostatus;
10) 11) tvirtina Komisijos sekretoriato pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;
11) 12) įstatymų nustatyta tvarka skiria priima į pareigas ir atleidžia iš jų Komisijos sekretoriato valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
12) 13) organizuoja Komisijos sekretoriato darbą, duoda valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pavedimus;
13) 14) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. VTEK nario atleidimo iš pareigų pagrindai įgaliojimų pabaiga 1.
VTEK narys gali būti atleistas iš pareigų ar jo nario įgaliojimai pasibaigia šiais pagrindais:
1) paties prašymu;
2) pasibaigus kadencijai, jeigu jis neskiriamas pakartotinai;
3) kai jis miršta;
4) kai jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
5) įsiteisėjus dėl jo apkaltinamajam nuosprendžiui;
6) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
7) jo kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio asmens arba Seimo komiteto, gavusio Komisijos teikimą, arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių siūlymu. 1) pasibaigus jo kadencijos laikui;
2) jam mirus;
3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) įsiteisėjus dėl jo teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
5) atleidus jį iš pareigų. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais VTEK narys pareigas eina tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas VTEK narys, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. VTEK nario atleidimas iš pareigų
nario (išskyrus VTEK pirmininką) atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, priima Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu. Sprendimą dėl VTEK nario (išskyrus VTEK pirmininką) atleidimo iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu priima Seimas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. 1.
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu šiais pagrindais:
1) jam atsistatydinus;
2) jam nedirbus dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką. 2. VTEK narys (išskyrus VTEK pirmininką) jo kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio subjekto arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių siūlymu gali būti atleistas iš pareigų Seimo nutarimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu. 2.3. Sprendimą Nutarimą dėl VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. VTEK nariui, kurio kadencijos laikas pasibaigia (jeigu jis nebuvo paskirtas antrai kadencijai iš eilės) ir kuris atleistas iš pareigų pagal šio įstatymo 14
dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o VTEK nariui mirus, – jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama lygiomis dalimis VTEK nario dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.“
papildymas 16¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. VTEK posėdžiai 1.
priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžių organizavimo tvarką nustato Reglamentas. 2. VTEK posėdžius šaukia, jiems pirmininkauja ir sprendimus pasirašo VTEK pirmininkas arba Reglamente nustatyta tvarka kitas Komisijos narys. VTEK posėdis gali būti sušauktas ir ne mažiau kaip trijų VTEK narių iniciatyva. 3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. 4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Tokiu atveju viešai paskelbiama tik VTEK priimto sprendimo rezoliucinė dalis. 5. VTEK posėdyje kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. 6. VTEK leidus, posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) gali dalyvauti ir savo nuomonę juose pareikšti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat viešųjų juridinių asmenų atstovai. 7. VTEK posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą pasirašo VTEK pirmininkas arba kitas posėdžiui pirmininkavęs VTEK narys ir posėdžio sekretorius. Gali būti daromi VTEK posėdžių garso įrašai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.
Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK atlikti pradėti tyrimą ir, kuris atliekamas laikantis šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų pranešimų ištyrimo terminų priimti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą;“. 10 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) tikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaruojamus privačių interesų duomenis ir, jei yra pagrįstų įtarimų apie deklaruotų duomenų netikslumus, nemokamai gauti reikiamą informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų;“. 11 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. VTEK ne vėliau kaip per 5 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo gavimo ir registravimo Komisijos sekretoriate dienos informuoja pareiškėją apie atsisakymą nagrinėti pranešimą, jeigu:
1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytam terminui;
2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai;
3) pranešimas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. VTEK kompetencijai priskirtų pranešimų perdavimas nagrinėti kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms 1.
VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus. 3. VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir apie tai informuoja pareiškėją valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. 4. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos. 4. 5. Jeigu VTEK nesutinka su pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. 6.
ir tuo atveju, kai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę pranešimą ne iš VTEK, asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą atlieka savo iniciatyva.“
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, ar kitas juridinis asmuo, kuriai kuriam rekomendacija pateikta, ir per vieną kalendorinį mėnesį, jeigu VTEK nenurodo vėlesnio termino, nuo rekomendacijos gavimo dienos informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus.“14 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba
VTEK sprendimu. Apie tyrimo pradžią per 5 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo gavimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę
susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Asmeniui, kurio veika tiriama, ir pareiškėjui pranešama apie VTEK posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje, kuriame bus svarstomas jo pranešimas. Asmens, kurio veika tiriama, ir (ar) pareiškėjo neatvykimas į VTEK posėdį netrukdo Komisijai svarstyti pranešimą ir priimti sprendimą. Komisija, iki pranešimo nagrinėjimo VTEK posėdyje pradžios gavusi šių asmenų prašymą atidėti pranešimo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias VTEK pripažįsta svarbiomis, turi teisę pranešimo nagrinėjimą atidėti.“15 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
VTEK, priėmusi sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, arba Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas:
nustatytas teises. 2. VTEK pripažįsta, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jeigu:
1) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos pažeistos, nors asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
2) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.“
2Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 7 5 punkte nurodytas sprendimas sustabdyti tyrimą priimamas:“. 3. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalies 8 6 punkte nurodytas sprendimas nutraukti tyrimą priimamas:“. 4. Papildyti 29 straipsnį 6 dalimi: „6.
VTEK, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus:
1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas;
2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą;
3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.“16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-11
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO Nr. X-1666 PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU įstatymo projekto Nr. XIIP-3521 ir jį lydinčių įstatymo projektų derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3521, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3522, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3523, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3524, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3525, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 187¹⁶ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3526, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2015-10-20 Nr. XIIP-3521 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintos patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1 punktą, keičiamo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Pagal šio teisės akto 88.2 punktą, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi. Teikiamo projekto pavadinime keičiami straipsniai nenurodomi, tačiau pildomas straipsnis
įstatymo 14 straipsnis) bei 6 straipsnio (15 straipsnis) nuostatos turėtų būti iš esmės peržiūrėtos bei suderintos tarpusavyje. Atleidimas iš pareigų ir įgaliojimų nutrūkimas yra atskiros teisinės kategorijos. Įgaliojimų nutrūkimas siejamas su tam tikrų aplinkybių atsiradimu (pvz. mirtis, pilietybės netekimas, atleidimas iš pareigų), o atleidimas iš pareigų – su valingu tam teisę turinčio subjekto sprendimu. Atleidimas iš pareigų yra vienas iš įgaliojimų netekimo (pabaigos) pagrindų (tai turėtų būti nurodyta keičiamo įstatymo 14 straipsnyje), tuo tarpu kitų įgaliojimų pabaigos pagrindų atveju papildomas sprendimas nėra reikalingas. 5. Projekto 5 straipsnyje (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 punktas) pagal normos prasmę žodis
„nustatyta“ keistinas į „nenustatyta“. Be to, svarstytina ar šis pagrindas yra
absoliutus VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindas, ar tai turėtų būti pagrindas narį atleisti, ir tokiu atveju jis turėtų būti dėstomas 15 straipsnyje. 6. Projekto 5 straipsnyje (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 punktas) nurodytas grupės Seimo narių siūlymas savaime negali būti VTEK nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindu. Esant šiam pagrindui reikalingas Seimo sprendimas, todėl ne kaip įgaliojimų pabaigos, o kaip atleidimo pagrindas, ši nuostata turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo
straipsnio pavadinime vartojamas terminas „įgaliojimų pabaiga“, straipsnio nuostatoje – „įgaliojimai nutrūksta“, 15 straipsnyje „įgaliojimų pasibaigimas“. Projekto 5 ir 6 straipsniuose dėstant minėtas nuostatas vartojama terminija turėtų būti suvienodinta. 8. Projekto 5 straipsnyje (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 punktas) suformuluotas VTEK nario atleidimo iš pareigų pagrindas „kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio asmens < ...> siūlymu“.
Nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose nėra atskleidžiama, dėl kokių priežasčių kandidatūrą pateikęs subjektas galėtų siūlyti jau paskirtą VTEK narį atleisti. Todėl ši nuostata kelia pagrįstų abejonių VTEK, o tuo pačiu ir ją sudarančių narių nepriklausomumo, nešališkumo principų, įtvirtintų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kontekste. 9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais VTEK narys pareigas eina tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas VTEK narys, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius“ projektu siūloma atsisakyti. Mūsų nuomone, svarstytina galimybė atsisakyti ne visos 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, o tik joje nustatyto maksimalaus pareigų ėjimo termino (ne ilgiau kaip tris mėnesius), nes, jei dėl kokių nors priežasčių keli nauji VTEK nariai nebūtų paskirti, VTEK narių skaičius sumažėtų tiek, kad sprendimų priėmimas galėtų tapti keblus, VTEK veikla galėtų būti paralyžiuota. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos atsisakymas nesutrikdytų VTEK veiklos tęstinumo ir nepertraukiamumo. Projekto 6 straipsnyje dėstoma imperatyvaus pobūdžio 15 straipsnio 3 dalies nuostata nebūtinai minėtą problemą eliminuotų, nes sprendimai Seime priimami Seimo nariams balsuojant laisvai, nevaržomiems jokių mandatų. 10. Svarstytinas projekto 6 straipsnio (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje) nuostatos, pagal kurią čia nurodytais klausimais (VTEK nario atleidimo iš pareigų tam tikrais pagrindais ir skyrimo į pareigas antrai kadencijai) Seimas sprendimą priima atviru balsavimu, santykis su Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Seimas gali nutarti balsuoti slaptai bet kuriuo personalijų klausimu. 11.
įstatymo 15 straipsnio 1 dalis) nuostata „<...> dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai, pasibaigus jo pirmos kadencijos laikui, priima Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu“ nėra susijusi su 15 straipsnio paskirtimi – reglamentuoti VTEK nario atleidimo iš pareigų procedūras. Todėl ši nuostata dėstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, o ją dėstant VTEK nario skyrimo procedūros turėtų būti vienodos nepriklausomai nuo to, kuriai kadencijai šis pareigūnas skiriamas. 12. Projekto 6 straipsnyje dėstoma nauja keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, iš esmės reglamentuojanti VTEK nario skyrimą į pareigas, neatitinka 15 straipsnio paskirties – reglamentuoti VTEK nario atleidimo iš pareigų procedūras. Todėl ji turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 6 straipsnį. 13. Projekto 6 straipsnio (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis) nuostata, kuri numato, kad Seimas <...> priima sprendimą ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos“ diskutuotina, nes šiuo atveju ne Seimo sprendimo priėmimo faktas yra svarbus, o jo arba atitinkamų nuostatų, numatytų nutarime, įsigaliojimo data. Taip pat pažymėtina, kad Seimo priimami norminiai poįstatyminiai teisės aktai yra nutarimai, todėl siūlytina projekto tekstą tikslinti ir šiuo aspektu. 14. Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis) vietoje termino „VTEK reglamentas“ vartotina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta santrumpa
straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalis) diskutuotina nuostata dėl VTEK pirmininko išimtinės teisės šaukti posėdžius tik savo nuožiūra. Įvertinus susiklosčiusį kolegialių institucijų statuso ir veiklos formų teisinį reguliavimą, svarstytina galimybė numatyti ir tam tikros VTEK narių grupės iniciatyvą dėl posėdžio sušaukimo. 16.
(keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje) siūloma nustatyti, kad posėdžių organizavimo tvarką nustato VTEK reglamentas, tačiau kitose straipsnio dalyse iš esmės yra reglamentuota posėdžių organizavimo tvarka, tad kokie dar organizavimo klausimai gali būti nustatomi reglamente – neaišku. 17. Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Komisija sprendimą priima ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų dauguma <...>. Jeigu Komisijos posėdyje dalyvauja ne visi VTEK nariai ir nesusidaro vieningos 3 VTEK narių balsų daugumos, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių VTEK narių balsų dauguma <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad, įvertinus abiejų nurodytų nuostatų (dėl ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų daugumos ir dėl posėdyje dalyvaujančių VTEK narių balsų daugumos) tarpusavio santykį, lieka neaišku, kokiais tikslais siūloma nustatyti savo esme kvalifikuotos daugumos (ne mažiau kaip trijų balsų) taisyklę VTEK sprendimams priimti, jei čia pat dėstoma nuostata dėl paprastos daugumos taisyklės, iš esmės eliminuojanti kvalifikuotos daugumos reikalavimą. Pažymėtina, kad projekte nedėstomos nuostatos, kuriose būtų reglamentuojami kokie nors skirtumai tarp VTEK sprendimų, priimtų kvalifikuota balsų dauguma, ir sprendimų, priimtų paprasta balsų dauguma. Todėl projekto 7 straipsnio (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalies) nuostata „Komisija sprendimą priima ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų dauguma“ vertintina kaip beprasmė, neturinti teisinio krūvio. 18. Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Posėdyje taip pat dalyvauja atsakingi Komisijos sekretoriato valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“.
Čia vartojamas terminas „atsakingi“ gali būti įvairiai suprantamas: traktuojamas kaip sekretoriato tarnautojus ir darbuotojus charakterizuojantis epitetas; nurodantis, kad tarnautojai ir darbuotojai atsako (yra atsakingi) už kokius nors VTEK posėdžių rengimo aspektus ir kt. Todėl siūlytina šią nuostatą tikslinti arba jos apskritai atsisakyti, nes, mūsų nuomone, ji dėstytina VTEK reglamente, o ne įstatyme. 19. Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalis) nurodoma, kad VTEK posėdžiai gali būti ir uždari, tačiau nėra dėstomi jokie sprendimų dėl posėdžio viešumo priėmimo pagrindai bei tvarka, nors siekiant valstybės institucijos veiklos viešumo bei skaidrumo šie klausimai turėtų būti aptarti įstatyme. 20. Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalyje) vietoje čia vartojamos formuluotės
„įmonių, asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atstovai“ siūlytina
vartoti terminą „viešųjų juridinių asmenų atstovai“. Apsisprendus neatsisakyti projekto iniciatorių siūlomos terminijos, reikėtų patikslinti, kokios įmonės turimos omenyje, nes pagal galiojančius įstatymus ne visos įmonės priskirtinos viešiesiems juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.)“). 21.
straipsnio 6 dalis) nuostata dėl posėdžio garso įrašų skaitmeninių laikmenų saugojimo yra nesuprantama, nes galiojantys teisės aktai „skaitmeninių laikmenų saugojimo tvarkos“ nenustato. 22. Keičiamo įstatymo 20 straipsnyje apibrėžiama
„pranešimo“ kaip VTEK tiriamo pranešimo ir skundo sąvoka, todėl nėra aiškus
projekto 10 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslas, tuo labiau, kad iš esmės analogiškų keičiamo įstatymo 21 ir
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje) nuostata „nuo pranešimo gavimo Komisijoje dienos“ neaiški, nenurodoma, kaip bus fiksuojamas pranešimo gavimo faktas – ar jį įregistravus Komisijos sekretoriate, ar kt. Be to, projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje turi būti nurodyta, kad keičiama 24 straipsnio 1 dalis ir ji turi būti išdėstyta pilnai – su visomis savo struktūrinėmis dalimis. Be to, šio straipsnio preambulėje brauktini pertekliniai žodžiai „pirmąją pastraipą“. 24. Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis) vartojama sąvoka „peržiūri“, lyginant su keičiama šiuo metu galiojančia sąvoka „išnagrinėja“ yra žymiai labiau neapibrėžta. „Peržiūrėjimas“ lietuvių kalboje nesuponuoja nagrinėjimo ir gali reikšti tik vizualinį susipažinimą su medžiaga, o tai nesudarytų galimybės VTEK įvertinti gautų duomenų, kaip tai įpareigoja tolimesnės projekto nuostatos. Netinkama sąvoka
„peržiūri“ vartojama taip pat ir projekto 15 straipsnyje (keičiamo įstatymo 29
straipsnio 6 dalis), tačiau šiuo atveju įvardinama ne atlikto tyrimo medžiaga, o išvada. 25. Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis) nurodoma, kad VTEK informuoja čia nurodytus subjektus, „ar atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“.
Formuluotė „atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“ vartojama ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (projekto 12 straipsnis), keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte (projekto 15 straipsnio 4 dalis); formuluotė „atlikto tyrimo išvada neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų“ – keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje (projekto 12 straipsnis), keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose (projekto 15 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama „<...> aiškiai nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, atlikusi tyrimą dėl asmens veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir tyrimo išvadą suderinusi su VTEK, priima galutinį sprendimą dėl asmens veikos“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nurodytas projekto nuostatas reikėtų tikslinti, atskleidžiant, ką norima nustatyti, nurodant tyrimo išvados atitikimą/neatitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms: tai, kad atliktas tyrimas atitinka materialines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas atitinka procesines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas atitinka ir materialines, ir procesines minėto įstatymo normas ar kt.
Tai svarbu ir dėl to, jog tyrimą atliekantys subjektai (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija) turi žinoti, kaip siekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas atitinkančio rezultato, kurį, kaip numatyta projekto aiškinamajame rašte, jie turėtų derinti su VTEK. Priešingu atveju gali nutikti taip, jog tyrimo išvados nebus suderintos su VTEK (šios komisijos įvertintos kaip atitinkančios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas) dėl teisinio reguliavimo trūkumų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. 26. Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis) nustato, kad atitinkami subjektai priima sprendimą dėl asmens veikos, tačiau lieka neaišku, kokie sprendimai gali būti priimami, bei nėra reikalavimo, kad sprendimas turi būti motyvuotas. Įstatymu valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai suteikiant teisę priimti sprendimą dėl asmens veikos, toks sprendimas turėtų būti reglamentuotas analogiškai keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatoms dėl VTEK priimamų analogiškų sprendimų. 27.
straipsnio 4 dalis) valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai suteikus teisę priimti sprendimą dėl asmens veikos turi būti numatytos ir tokio sprendimo pasekmės – sprendimo perdavimas VTEK, kad ji galėtų pasinaudoti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nustatytomis teisėmis, arba kai kurių analogiškų teisių suteikimas sprendimą priimančiam subjektui (atitinkamai keičiant administracinę atsakomybę nustatančių teisės aktų nuostatas). 28. Projekto 12 straipsnio (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis) nuostata, kad VTEK turi teisę „patikslinti“ tyrimo išvadą vertintina kaip nekonkreti, nepakankama ir galima ribojanti VTEK teises. Nėra aišku, kokia apimtimi tyrimo išvada gali būti „tikslinama“, o to nenurodžius,
„tikslinimas“ gali būti suprantamas kaip neesminių trūkumų šalinimas,
nereikšmingas papildymas, nesudarantis prielaidų keisti išvadą iš esmės. Palyginimui, teisme nagrinėjant bylas žemenės instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas arba pakeistas, analogiškai siūlytume formuluoti ir projekto nuostatas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsnio (keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 punktas) nuostatų. 29. Projekto 12 straipsnio (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis) nuostata, kad atitinkami subjektai pagal tas pačias taisykles, kaip ir VTEK perdavus gautą pranešimą, asmenų tarnybinės veiklos patikrinimą gali atlikti tik savo iniciatyva, tikslintina papildant ją nuostata, kad tarnybinės veiklos patikrinimas galimas taip pat ir šioje dalyje nurodytam subjektui tiesiogiai (ne iš VTEK) gavus pranešimą. 30. Projekto 13 straipsniu (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalis) svarstyti VTEK pateiktą rekomendaciją ir informuoti ją apie svarstymo rezultatus įpareigojamas iš esmės neribotas juridinių asmenų ratas (<...> ar kitas juridinis asmuo).
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra nustatytas subjektų ratas, kuriems VTEK gali teikti rekomendacijas. Manytume, kad įstatymu nustatant privalomas rekomendacijos pateikimo pasekmes, tam tikrais požymiais, susijusiais su įstatymo taikymo sritimi, turi būti apibrėžtas ir subjektų, kurių atžvilgiu nustatoma prievolė, ratas. 31. Projekto 13 straipsniu (keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti <...> ir per vieną kalendorinį mėnesį, jeigu VTEK nenurodo kito termino, nuo rekomendacijos gavimo dienos informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus. Šioje nuostatoje formuluotė „kito termino“, kuri gali būti įvairiai interpretuojama, yra keistina į formuluotę „vėlesnio termino“, nes VTEK negali nustatyti trumpesnio termino, nei vienas kalendorinis mėnuo. Be to, įstatymu nustatant terminą, būtina taip pat įstatymu nustatyti ir sąlygas, kurioms esant įstatymo įgaliotas subjektas šį terminą gali pakeisti. 32. Projekto 14 straipsnyje (keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis) įvardinamas asmens veiklos tyrimo procedūros dalyvis – „pranešėjas“, tačiau nei galiojantis įstatymas, nei projektas tokio subjekto nenumato, todėl nėra aišku, kas šiuo atveju turima omenyje. 33. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 15 straipsniu iš esmės atsisakant galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, VTEK nebelieka pareigos priėmus sprendimą dėl pažeidimo konstatavimo asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimtas, taikyti poveikio priemones. Pagal siūlomą reguliavimą VTEK, konstatavusi įstatymo pažeidimą, turėtų teisę pati spręsti, ar pasinaudoti keičiamo įstatymo 18 straipsniu suteiktomis teisėmis, ar apsiriboti pažeidimo konstatavimu. 34.
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas „padarytos kelios Įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos“ tikslintinas, nes neaišku, kiek veikų ir per kokį laikotarpį turi būti padaryta, kad galėtų būti konstatuotas šiurkštus pažeidimas. 35. Projekto 15 straipsnio 4 dalimi pildomo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų pabaigoje žodelis
„arba“ brauktinas 29 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad VTEK priima vieną iš
išvardintų sprendimų, o šių punktų pabaigoje turi būti rašomas kabliataškis. 36. Projekto
vietoje pilno teisės akto pavadinimo „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas“ bus vartojamas trumpinys „Įstatymas“. Tai neatitinka 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punkto, pagal kurį trumpinys gali būti vartojamas kartojant nuorodą į tą patį įstatymą. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą teikiama ir kitose nuostatose, pirmiau išdėstytose nuostatose (keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 17 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 18 straipsnio 2-5 ir 7 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, projekto 8 ir 12 straipsnių nuostatose), t.y. nuorodos į tą patį įstatymą jau yra pateiktos, bet trumpinys nevartojamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] A.Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Areta Miškinienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skyriaus vedėja; Romas Valentukevičius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintos patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.1 punktą, keičiamo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Pagal šio teisės akto 88.2 punktą, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi.
Teikiamo projekto pavadinime keičiami straipsniai nenurodomi, tačiau pildomas straipsnis – nurodomas. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo pavadinimo formavimo taisykles, projekto pavadinimą reiktų redaguoti – arba nurodyti visus keičiamus straipsnius ir straipsnį, kuriuo pildomas įstatymas, arba nenurodyti jokių straipsnių – nei keičiamų, nei to, kuriuo pildomas įstatymas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)1
įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) yra priskiriami įgaliojimai, be kita ko, vykdyti korupcijos prevenciją pagal jai priskirtą kompetenciją. Pažymėtina, kad VTEK teisė vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kompetencija šioje srityje yra suteikta ir nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymu (14 straipsnis), todėl projekto nuostatoje po žodžių „korupcijos prevenciją pagal“ reikėtų įrašyti žodį „įstatymo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)4
įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas) vietoje termino „VTEK darbo reglamentas“ vartotina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta santrumpa. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 14 straipsnis) bei 6 straipsnio (15 straipsnis) nuostatos turėtų būti iš esmės peržiūrėtos bei suderintos tarpusavyje. Atleidimas iš pareigų ir įgaliojimų nutrūkimas yra atskiros teisinės kategorijos. Įgaliojimų nutrūkimas siejamas su tam tikrų aplinkybių atsiradimu (pvz. mirtis, pilietybės netekimas, atleidimas iš pareigų), o atleidimas iš pareigų – su valingu tam teisę turinčio subjekto sprendimu.
Atleidimas iš pareigų yra vienas iš įgaliojimų netekimo (pabaigos) pagrindų (tai turėtų būti nurodyta keičiamo įstatymo 14 straipsnyje), tuo tarpu kitų įgaliojimų pabaigos pagrindų atveju papildomas sprendimas nėra reikalingas. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 14 straipsnio 4 punktas) pagal normos prasmę žodis „nustatyta“ keistinas į „nenustatyta“. Be to, svarstytina ar šis pagrindas yra absoliutus VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindas, ar tai turėtų būti pagrindas narį atleisti, ir tokiu atveju jis turėtų būti dėstomas 15 straipsnyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 14 straipsnio 7 punktas) nurodytas grupės Seimo narių siūlymas savaime negali būti VTEK nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindu. Esant šiam pagrindui reikalingas Seimo sprendimas, todėl ne kaip įgaliojimų pabaigos, o kaip atleidimo pagrindas, ši nuostata turėtų būti dėstoma keičiamo įstatymo
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
pavadinime vartojamas terminas „įgaliojimų pabaiga“, straipsnio nuostatoje –
„įgaliojimai nutrūksta“, 15 straipsnyje „įgaliojimų pasibaigimas“. Projekto 5
ir 6 straipsniuose dėstant minėtas nuostatas vartojama terminija turėtų būti suvienodinta. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 14 straipsnio 7 punktas) suformuluotas VTEK nario atleidimo iš pareigų pagrindas „kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio asmens < ...> siūlymu“.
Nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose nėra atskleidžiama, dėl kokių priežasčių kandidatūrą pateikęs subjektas galėtų siūlyti jau paskirtą VTEK narį atleisti. Todėl ši nuostata kelia pagrįstų abejonių VTEK, o tuo pačiu ir ją sudarančių narių nepriklausomumo, nešališkumo principų, įtvirtintų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kontekste. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra ir galiojančiame įstatyme. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)5
įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais VTEK narys pareigas eina tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas VTEK narys, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius“ projektu siūloma atsisakyti. Mūsų nuomone, svarstytina galimybė atsisakyti ne visos 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, o tik joje nustatyto maksimalaus pareigų ėjimo termino (ne ilgiau kaip tris mėnesius), nes, jei dėl kokių nors priežasčių keli nauji VTEK nariai nebūtų paskirti, VTEK narių skaičius sumažėtų tiek, kad sprendimų priėmimas galėtų tapti keblus, VTEK veikla galėtų būti paralyžiuota. Abejotina, ar keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos atsisakymas nesutrikdytų VTEK veiklos tęstinumo ir nepertraukiamumo. Projekto 6 straipsnyje dėstoma imperatyvaus pobūdžio 15 straipsnio 3 dalies nuostata nebūtinai minėtą problemą eliminuotų, nes sprendimai Seime priimami Seimo nariams balsuojant laisvai, nevaržomiems jokių mandatų. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra ir galiojančiame įstatyme. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)6 10.
Svarstytinas projekto 6 straipsnio (keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje) nuostatos, pagal kurią čia nurodytais klausimais (VTEK nario atleidimo iš pareigų tam tikrais pagrindais ir skyrimo į pareigas antrai kadencijai) Seimas sprendimą priima atviru balsavimu, santykis su Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią Seimas gali nutarti balsuoti slaptai bet kuriuo personalijų klausimu. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomos nuostatos yra ir galiojančiame įstatyme. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)6
įstatymo 15 straipsnio 1 dalis) nuostata „<...> dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai, pasibaigus jo pirmos kadencijos laikui, priima Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma atviru balsavimu“ nėra susijusi su 15 straipsnio paskirtimi – reglamentuoti VTEK nario atleidimo iš pareigų procedūras. Todėl ši nuostata dėstytina keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, o ją dėstant VTEK nario skyrimo procedūros turėtų būti vienodos nepriklausomai nuo to, kuriai kadencijai šis pareigūnas skiriamas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)6
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, iš esmės reglamentuojanti VTEK nario skyrimą į pareigas, neatitinka 15 straipsnio paskirties – reglamentuoti VTEK nario atleidimo iš pareigų procedūras. Todėl ji turėtų būti perkelta į keičiamo įstatymo 6 straipsnį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)6
sprendimą ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmos kadencijos pabaigos“ diskutuotina, nes šiuo atveju ne Seimo sprendimo priėmimo faktas yra svarbus, o jo arba atitinkamų nuostatų, numatytų nutarime, įsigaliojimo data.
Taip pat pažymėtina, kad Seimo priimami norminiai poįstatyminiai teisės aktai yra nutarimai, todėl siūlytina projekto tekstą tikslinti ir šiuo aspektu. Pritarti iš dalies Seimas nutarime gali nurodyti įsigaliojimo datą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis) vietoje termino „VTEK reglamentas“ vartotina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta santrumpa Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio
posėdžius tik savo nuožiūra. Įvertinus susiklosčiusį kolegialių institucijų statuso ir veiklos formų teisinį reguliavimą, svarstytina galimybė numatyti ir tam tikros VTEK narių grupės iniciatyvą dėl posėdžio sušaukimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje) siūloma nustatyti, kad posėdžių organizavimo tvarką nustato VTEK reglamentas, tačiau kitose straipsnio dalyse iš esmės yra reglamentuota posėdžių organizavimo tvarka, tad kokie dar organizavimo klausimai gali būti nustatomi reglamente – neaišku. Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto patobulintą projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Komisija sprendimą priima ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų dauguma <...>.
Jeigu Komisijos posėdyje dalyvauja ne visi VTEK nariai ir nesusidaro vieningos 3 VTEK narių balsų daugumos, sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių VTEK narių balsų dauguma <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad, įvertinus abiejų nurodytų nuostatų (dėl ne mažiau kaip trijų VTEK narių balsų daugumos ir dėl posėdyje dalyvaujančių VTEK narių balsų daugumos) tarpusavio santykį, lieka neaišku, kokiais tikslais siūloma nustatyti savo esme kvalifikuotos daugumos (ne mažiau kaip trijų balsų) taisyklę VTEK sprendimams priimti, jei čia pat dėstoma nuostata dėl paprastos daugumos taisyklės, iš esmės eliminuojanti kvalifikuotos daugumos reikalavimą. Pažymėtina, kad projekte nedėstomos nuostatos, kuriose būtų reglamentuojami kokie nors skirtumai tarp VTEK sprendimų, priimtų kvalifikuota balsų dauguma, ir sprendimų, priimtų paprasta balsų dauguma. Todėl projekto 7 straipsnio (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio
balsų dauguma“ vertintina kaip beprasmė, neturinti teisinio krūvio. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje) siūloma nustatyti, kad „Posėdyje taip pat dalyvauja atsakingi Komisijos sekretoriato valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“. Čia vartojamas terminas „atsakingi“ gali būti įvairiai suprantamas: traktuojamas kaip sekretoriato tarnautojus ir darbuotojus charakterizuojantis epitetas; nurodantis, kad tarnautojai ir darbuotojai atsako (yra atsakingi) už kokius nors VTEK posėdžių rengimo aspektus ir kt. Todėl siūlytina šią nuostatą tikslinti arba jos apskritai atsisakyti, nes, mūsų nuomone, ji dėstytina VTEK reglamente, o ne įstatyme. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7 19.
Projekto 7 straipsnyje (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalis) nurodoma, kad VTEK posėdžiai gali būti ir uždari, tačiau nėra dėstomi jokie sprendimų dėl posėdžio viešumo priėmimo pagrindai bei tvarka, nors siekiant valstybės institucijos veiklos viešumo bei skaidrumo šie klausimai turėtų būti aptarti įstatyme. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalyje) vietoje čia vartojamos formuluotės „įmonių, asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų atstovai“ siūlytina vartoti terminą „viešųjų juridinių asmenų atstovai“. Apsisprendus neatsisakyti projekto iniciatorių siūlomos terminijos, reikėtų patikslinti, kokios įmonės turimos omenyje, nes pagal galiojančius įstatymus ne visos įmonės priskirtinos viešiesiems juridiniams asmenims (Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.)“). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)7
garso įrašų skaitmeninių laikmenų saugojimo yra nesuprantama, nes galiojantys teisės aktai „skaitmeninių laikmenų saugojimo tvarkos“ nenustato. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
apibrėžiama „pranešimo“ kaip VTEK tiriamo pranešimo ir skundo sąvoka, todėl nėra aiškus projekto 10 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pakeitimo tikslas, tuo labiau, kad iš esmės analogiškų keičiamo įstatymo 21 ir 22 straipsnių konstrukcijų keisti nesiūloma.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)11
(keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje) nuostata „nuo pranešimo gavimo Komisijoje dienos“ neaiški, nenurodoma, kaip bus fiksuojamas pranešimo gavimo faktas – ar jį įregistravus Komisijos sekretoriate, ar kt. Be to, projekto 11 straipsnio pakeitimų esmėje turi būti nurodyta, kad keičiama 24 straipsnio 1 dalis ir ji turi būti išdėstyta pilnai – su visomis savo struktūrinėmis dalimis. Be to, šio straipsnio preambulėje brauktini pertekliniai žodžiai „pirmąją pastraipą“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)12
(keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis) vartojama sąvoka „peržiūri“, lyginant su keičiama šiuo metu galiojančia sąvoka „išnagrinėja“ yra žymiai labiau neapibrėžta. „Peržiūrėjimas“ lietuvių kalboje nesuponuoja nagrinėjimo ir gali reikšti tik vizualinį susipažinimą su medžiaga, o tai nesudarytų galimybės VTEK įvertinti gautų duomenų, kaip tai įpareigoja tolimesnės projekto nuostatos. Netinkama sąvoka „peržiūri“ vartojama taip pat ir projekto 15 straipsnyje (keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalis), tačiau šiuo atveju įvardinama ne atlikto tyrimo medžiaga, o išvada. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)12
(keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis) nurodoma, kad VTEK informuoja čia nurodytus subjektus, „ar atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“.
Formuluotė „atlikto tyrimo išvada atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“ vartojama ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje (projekto 12 straipsnis), keičiamo įstatymo
„atlikto tyrimo išvada neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų“ – keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje (projekto 12 straipsnis), keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose (projekto 15 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama „<...> aiškiai nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, atlikusi tyrimą dėl asmens veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir tyrimo išvadą suderinusi su VTEK, priima galutinį sprendimą dėl asmens veikos“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, nurodytas projekto nuostatas reikėtų tikslinti, atskleidžiant, ką norima nustatyti, nurodant tyrimo išvados atitikimą/neatitikimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms: tai, kad atliktas tyrimas atitinka materialines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas atitinka procesines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normas; tai, kad tyrimas atitinka ir materialines, ir procesines minėto įstatymo normas ar kt.
Tai svarbu ir dėl to, jog tyrimą atliekantys subjektai (valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija) turi žinoti, kaip siekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas atitinkančio rezultato, kurį, kaip numatyta projekto aiškinamajame rašte, jie turėtų derinti su VTEK. Priešingu atveju gali nutikti taip, jog tyrimo išvados nebus suderintos su VTEK (šios komisijos įvertintos kaip atitinkančios Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas) dėl teisinio reguliavimo trūkumų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)12
(keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis) nustato, kad atitinkami subjektai priima sprendimą dėl asmens veikos, tačiau lieka neaišku, kokie sprendimai gali būti priimami, bei nėra reikalavimo, kad sprendimas turi būti motyvuotas. Įstatymu valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai suteikiant teisę priimti sprendimą dėl asmens veikos, toks sprendimas turėtų būti reglamentuotas analogiškai keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatoms dėl VTEK priimamų analogiškų sprendimų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)12 27.
Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis) valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai suteikus teisę priimti sprendimą dėl asmens veikos turi būti numatytos ir tokio sprendimo pasekmės – sprendimo perdavimas VTEK, kad ji galėtų pasinaudoti keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nustatytomis teisėmis, arba kai kurių analogiškų teisių suteikimas sprendimą priimančiam subjektui (atitinkamai keičiant administracinę atsakomybę nustatančių teisės aktų nuostatas). Nepritarti Siūlomas reglamentavimas yra numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
įstatymo 25 straipsnio 5 dalis) nuostata, kad VTEK turi teisę „patikslinti“ tyrimo išvadą vertintina kaip nekonkreti, nepakankama ir galima ribojanti VTEK teises. Nėra aišku, kokia apimtimi tyrimo išvada gali būti „tikslinama“, o to nenurodžius, „tikslinimas“ gali būti suprantamas kaip neesminių trūkumų šalinimas, nereikšmingas papildymas, nesudarantis prielaidų keisti išvadą iš esmės. Palyginimui, teisme nagrinėjant bylas žemenės instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas arba pakeistas, analogiškai siūlytume formuluoti ir projekto nuostatas. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsnio (keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 2 punktas) nuostatų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)
įstatymo 25 straipsnio 6 dalis) nuostata, kad atitinkami subjektai pagal tas pačias taisykles, kaip ir VTEK perdavus gautą pranešimą, asmenų tarnybinės veiklos patikrinimą gali atlikti tik savo iniciatyva, tikslintina papildant ją nuostata, kad tarnybinės veiklos patikrinimas galimas taip pat ir šioje dalyje nurodytam subjektui tiesiogiai (ne iš VTEK) gavus pranešimą.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)13
įstatymo 27 straipsnio 3 dalis) svarstyti VTEK pateiktą rekomendaciją ir informuoti ją apie svarstymo rezultatus įpareigojamas iš esmės neribotas juridinių asmenų ratas (<...> ar kitas juridinis asmuo). Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra nustatytas subjektų ratas, kuriems VTEK gali teikti rekomendacijas. Manytume, kad įstatymu nustatant privalomas rekomendacijos pateikimo pasekmes, tam tikrais požymiais, susijusiais su įstatymo taikymo sritimi, turi būti apibrėžtas ir subjektų, kurių atžvilgiu nustatoma prievolė, ratas. Nepritarti Rekomendacijos teikiamos subjektams, numatytiems įstatyme Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)13
įstatymo 27 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad VTEK pateiktą rekomendaciją turi svarstyti <...> ir per vieną kalendorinį mėnesį, jeigu VTEK nenurodo kito termino, nuo rekomendacijos gavimo dienos informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus. Šioje nuostatoje formuluotė „kito termino“, kuri gali būti įvairiai interpretuojama, yra keistina į formuluotę „vėlesnio termino“, nes VTEK negali nustatyti trumpesnio termino, nei vienas kalendorinis mėnuo. Be to, įstatymu nustatant terminą, būtina taip pat įstatymu nustatyti ir sąlygas, kurioms esant įstatymo įgaliotas subjektas šį terminą gali pakeisti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)14 32.
Projekto 14 straipsnyje (keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis) įvardinamas asmens veiklos tyrimo procedūros dalyvis – „pranešėjas“, tačiau nei galiojantis įstatymas, nei projektas tokio subjekto nenumato, todėl nėra aišku, kas šiuo atveju turima omenyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)15
straipsniu iš esmės atsisakant galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, VTEK nebelieka pareigos priėmus sprendimą dėl pažeidimo konstatavimo asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimtas, taikyti poveikio priemones. Pagal siūlomą reguliavimą VTEK, konstatavusi įstatymo pažeidimą, turėtų teisę pati spręsti, ar pasinaudoti keičiamo įstatymo 18 straipsniu suteiktomis teisėmis, ar apsiriboti pažeidimo konstatavimu. Nepritarti VTEK ir yra suteikiama apsisprendimo teisė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)151
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas „padarytos kelios Įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos“ tikslintinas, nes neaišku, kiek veikų ir per kokį laikotarpį turi būti padaryta, kad galėtų būti konstatuotas šiurkštus pažeidimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)154
pildomo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų pabaigoje žodelis
„arba“ brauktinas 29 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad VTEK priima vieną iš
išvardintų sprendimų, o šių punktų pabaigoje turi būti rašomas kabliataškis. Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto patobulintą įstatymo projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-20)151
(keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis) nurodoma, kad vietoje pilno teisės akto pavadinimo „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas“ bus vartojamas trumpinys „Įstatymas“.
Tai neatitinka 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 punkto, pagal kurį trumpinys gali būti vartojamas kartojant nuorodą į tą patį įstatymą. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą teikiama ir kitose nuostatose, pirmiau išdėstytose nuostatose (keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 17 straipsnio 1 ir 2 punktuose, 18 straipsnio 2-5 ir 7 punktuose, 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, projekto 8 ir 12 straipsnių nuostatose), t.y. nuorodos į tą patį įstatymą jau yra pateiktos, bet trumpinys nevartojamas. Pritarti
(2015-09-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3521, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VIII-371 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3522, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3524, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3525, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 187¹⁶ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3526, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01) Atsižvelgdami į reglamentuojamos visuomeninių santykių srities svarbą įgyvendinant valstybinę antikorupcinę politiką, taip pat į Europos Komisijos kovos su korupcija 2014 m. vasario 3 d. ataskaitoje ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (toliau - GRECO) ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitoje (Lietuvai pateiktas rekomendacijas, Specialiųjų tyrimų tarnybai suteiktą kompetenciją, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų projektų:
1) Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3521 (toliau – VTEK projektas Nr. XIIP-3521). VTEK projekto Nr. XIIP-3521 5 straipsnyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau šioje pastaboje - VTEK įstatymas)
tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) nario įgaliojimai nutrūksta jo kandidatūrą šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Seimui pateikusio asmens arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių siūlymu. 1.1. Atkreipiame dėmesį, kad pagal VTEK įstatymo 6 straipsnio 2 dalį VTEK narių kandidatūras į VTEK narius Seimui teikia ne tik asmenys (Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas), bet ir Teisėjų taryba (neturinti juridinio asmens statuso), todėl manome, kad nėra aišku, ar Teisėjų taryba turi teisę teikti siūlymą dėl jos siūlyto VTEK nario įgaliojimų nutraukimo.
Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-10-01)
dėmesys, kad Įstatymo projektu panaikinant dabar galiojančią VTEK įstatymo 29 straipsnio 2 dalį būtų neaišku, ar už tam tikrų teisės aktų pažeidimus VTEK galės pareikšti pažeidėjui įspėjimą. Taip pat išvardijant VTEK galimus priimti sprendimus greta reikėtų nurodyti, kokios teisės įgyvendinamos priėmus šį sprendimą, kaip nustatyta dabartinės redakcijos 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma atsisakyti įspėjimo taikymo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - VPĮ) reikalavimus pažeidusiam asmeniui, kadangi ši sankcija pati savaime nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, neaiškus jos galiojimo terminas. Pažymėtina, kad asmenims, pripažintiems pažeidusiais VPĮ reikalavimus, taikomi apribojimai ir draudimai, numatyti šio įstatymo 15 straipsnyje. VTEKĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto siūloma atsisakyti kaip perteklinio, kadangi visos šios Komisijos teisės yra įtvirtintos VTEKĮ 18 straipsnyje, kurias Komisija gali įgyvendinti priimdama sprendimą ir nenurodžius šios nuorodos 29 straipsnyje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų, komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3521(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Bukauskas. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3521(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas