Projekto lyginamasis variantas
2015
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas
2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo,
kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų.“
2Buvusią 2 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi. „6 7. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės
apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojanti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija numato, jog asmuo, pripažintas kaltu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu netenka tarybos nario mandato. Tačiau įstatymų leidėjas tokiam asmeniui suteikia galimybę kandidatuoti ir kituose rinkimuose be jokių išimčių. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustačius draudimą kandidatuoti kituose rinkimuose, tikėtina, kad tokia nuostata veiks prevenciškai ir kandidatai susilaikys nuo rinkimų įstatymų pažeidimo. Įstatymo projekto tikslas - skaidrinti savivaldybių tarybų politinę aplinką. Įstatymo projekto uždavinys - įtvirtinti draudimą kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Agnė Bilotaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra nustatomas draudimas kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti draudimą kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams.
Asmenims, kurie buvo pripažinti oficialiai klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, būtų draudžiama kandidatuoti į savivaldybių tarybas 10 metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Galimų neigiamų priimto įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas turėtų didelę teigiamą reikšmę politinės aplinkos gerinimui, nepakantumo korupcijai skatinimui, skaidrumo užtikrinimui savivaldos lygmenyje. Įstatyme įtvirtinta nuostata užkirstų kelią nesąžiningiems, korumpuotiems asmenims patekti į savivaldybės tarybas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas turėtų netiesioginę teigiamą reikšmę verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šį Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės. Skaidrinant politinę aplinką savivaldybės lygmenyje uždraudžiant dalyvauti savivaldybių tarybų veikloje dalyvauti asmenims, kurie neteisėtais būdais bandė patekti į savivaldybės tarybas, būtų užtikrinama netiesioginė finansinė nauda. Tikėtina, kad neteisėtais būdais veikę asmenys, savo veiklos metodus taikytų ir tolesnėje savo veikloje, tad draudimas tokiems asmenims dirbti savivaldybės taryboje netiesiogiai mažina galimą savivaldybių biudžetų lėšų švaistymą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Kandidatas, Savivaldybės tarybos narys, rinkimų įstatymų pažeidimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
2015-09-25 Nr. XIIP-3515 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasyviąją rinkimo teisę į savivaldybės tarybos narius dėl to, kad asmuo
„<...> buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo
dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo neturi rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų“. Toks apribojimas neturi konstitucinio pagrindo, nes kandidatui į savivaldybės tarybos (vietos valdžios institucija) narius įstatyme (jeigu jis būtų priimtas) būtų nustatyti žymiai griežtesni (taip pat ir neproporcingi) reikalavimai ir apribojimai nei tokie apribojimai nustatyti Konstitucijoje kandidatui į Seimo narius ar Prezidentus (valstybės valdžios institucija). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam savivaldybės tarybos nariu – svarbi asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas); Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata „teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas, kurie yra konstituciškai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
Siūloma nuostata gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimas, nes jis, lyginant su Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatoje įtvirtintų ribojimu, kylančiu asmeniui už nusikaltimo (išskyrus tokį nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika ir asmuo buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka) padarymą, yra žymiai griežtesnis nei nurodytas konstitucinėje nuostatoje, kad asmuo atlikęs bausmę teismo paskirtą bausmę gali būti renkamas Seimo nariu ar Prezidentu „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Tuo aspektu, kad projekte įvardintos pasekmės kiltų ne dėl teismo, o neaišku dėl kokios institucijos sprendimo (kuriame būtų sprendžiamas teisės ir asmens kaltės klausimas), sukeliančio asmens pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybės tarybos narius apribojimą 10 metų prieštarauja ir teisinės valstybės principui. 2. Projekto pavadinime turi būti nurodomas įstatymo straipsnio keitimas, o ne papildymas Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-09 Nr. S-2015-5158 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3515 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad:
Projektu siekiama Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi numatant draudimą asmeniui, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, būti renkamam savivaldybės tarybos nariu, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad baudimas už rinkimų arba referendumo dokumentų klastojimą ar kitų panašių neteisėtų veiksmų padarymą yra numatytas ir kituose Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktuose: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriuje, numatančiame nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai (172 – 175 straipsniai), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose, apsaugančiuose rinkimų ar referendumo tvarką.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymų leidėjas asmeniui, pripažintam kaltu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, suteikia galimybę kandidatuoti kituose savivaldybių tarybų rinkimuose be jokių išimčių. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 punkte yra numatyta išimtis, kai „savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį <...>“. Todėl draudimas kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius yra įtvirtintas asmenims, kurie apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir dar nėra atlikę bausmės. Pažymime, kad priėmus Įstatymo projektą gali pasitaikyti tokių atvejų, kai asmuo, nuteistas už balsų pirkimą, rinkimų rezultatų klastojimą, jau bus atlikęs teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau vis tiek negalės kandidatuoti per savivaldybės tarybos rinkimus dėl dar nepraėjusių 10 metų nuo oficialaus teismo sprendimo. Taigi Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostata būtų nesuderinama su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 punkto nuostata. Taip pat manytina, kad sprendimą, ar pasitikėti atitinkamu asmeniu ir jį išrinkti savivaldybės tarybos nariu, turėtų priimti rinkėjai.
Tai akivaizdu iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Papildomo Protokolo 3 straipsnio formuluotės, kurioje valstybė įsipareigoja organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydama tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę (žr. Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Paksas prieš Lietuvą, 104 p.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
d. Nr. 102-P-42
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybės tarybos narius dėl to, kad asmuo „<...> buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo neturi rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų“. Toks apribojimas neturi konstitucinio pagrindo, nes kandidatui į savivaldybės tarybos (vietos valdžios institucija) narius įstatyme (jeigu jis būtų priimtas) būtų nustatyti žymiai griežtesni (taip pat ir neproporcingi) reikalavimai ir apribojimai nei tokie apribojimai nustatyti Konstitucijoje kandidatui į Seimo narius ar Prezidentus (valstybės valdžios institucija).
Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatas Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam savivaldybės tarybos nariu – svarbi asmens konstitucinė teisė (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas); Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata „teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas, kurie yra konstituciškai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
Siūloma nuostata gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimas, nes jis, lyginant su Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatoje įtvirtintų ribojimu, kylančiu asmeniui už nusikaltimo (išskyrus tokį nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika ir asmuo buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka) padarymą, yra žymiai griežtesnis nei nurodytas konstitucinėje nuostatoje, kad asmuo atlikęs bausmę teismo paskirtą bausmę gali būti renkamas Seimo nariu ar Prezidentu „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Tuo aspektu, kad projekte įvardintos pasekmės kiltų ne dėl teismo, o neaišku dėl kokios institucijos sprendimo (kuriame būtų sprendžiamas teisės ir asmens kaltės klausimas), sukeliančio asmens pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybės tarybos narius apribojimą 10 metų prieštarauja ir teisinės valstybės principui. Pritarti Projektu siekiama numatyti draudimą asmeniui būti renkamam savivaldybės tarybos nariu, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų konstitucinį proporcingumo principą, nes žymiai labiau apribotų asmens teises nustatant žymiai griežtesnius reikalavimus būti išrinktam savivaldybės nariu, negu reikalavimai numatyti Konstitucijos 56 str. būti išrinktam į Seimą ar
leidėjas asmeniui, pripažintam kaltu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, suteikia galimybę kandidatuoti kituose savivaldybių tarybų rinkimuose be jokių išimčių. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 punkte yra numatyta išimtis, kai „savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį <...>“. Todėl draudimas kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius yra įtvirtintas asmenims, kurie apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ir dar nėra atlikę bausmės. Atsakomybė už rinkimų arba referendumo dokumentų klastojimą ar kitų panašių neteisėtų veiksmų padarymą yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriuje, numatančiame nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai (172 – 175 straipsniai), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose, apsaugančiuose rinkimų ar referendumo tvarką. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-3515 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas