Projekto lyginamasis variantas
2015
2 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„6. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo
dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų.“
2 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi:
„ 6. 7. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų
teisės apribojimai - dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio - draudžiami.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu galiojanti Seimo rinkimų įstatymo redakcija nenumato draudimo kandidatuoti į Seimo narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Seimo rinkimų įstatyme nustačius draudimą tokiems asmenims kandidatuoti 10 metų, tikėtina, kad tokia nuostata veiks prevenciškai ir kandidatai susilaikys nuo rinkimų įstatymų pažeidimo. Įstatymo projekto tikslas - skaidrinti politinę aplinką. Įstatymo projekto uždavinys - įtvirtinti draudimą kandidatuoti į Seimo narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Agnė Bilotaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra nustatomas draudimas kandidatuoti į Seimo narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti draudimą kandidatuoti į Seimo narius asmenims, kurie buvo oficialiai pripažinti klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Asmenims, kurie buvo pripažinti oficialiai klastoję rinkimų arba referendumo dokumentus ar padarę kitus neteisėtus veiksmus, būtų draudžiama kandidatuoti į Seimo narius 10 metų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Galimų neigiamų priimto įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas turėtų didelę teigiamą reikšmę politinės aplinkos gerinimui, nepakantumo korupcijai skatinimą. Įstatyme įtvirtinta nuostata užkirstų kelią nesąžiningiems, korumpuotiems asmenims patekti į Seimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas turėtų netiesioginę teigiamą reikšmę verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės.
Tikėtina, kad neteisėtais būdais veikę asmenys, savo veiklos metodus taikytų ir tolesnėje savo veikloje, tad draudimas tokiems asmenims tapti Seimo nariais netiesiogiai mažintų galimas korupcijos apraiškas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Kandidatas, Seimo narys, rinkimų įstatymų pažeidimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Bilotaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-09 Nr. S-2015-5158 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3514 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad:
Projektu siekiama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi numatant draudimą asmeniui, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, būti renkamam Seimo nariu, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad baudimas už rinkimų arba referendumo dokumentų klastojimą ar kitų panašių neteisėtų veiksmų padarymą yra numatytas ir kituose Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktuose: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriuje, numatančiame nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai (172 – 175 straipsniai), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose, apsaugančiuose rinkimų ar referendumo tvarką.
Pabrėžtina tai, kad Seimo rinkimų principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), todėl jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Remiantis 2012 m. rugsėjo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, „<...> Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog <...> Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pažymime, kad priėmus Įstatymo projektą gali pasitaikyti tokių atvejų, kai asmuo, nuteistas už balsų pirkimą, rinkimų rezultatų klastojimą, jau bus atlikęs teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, tačiau vis tiek negalės kandidatuoti per Seimo rinkimus dėl dar nepraėjusių 10 metų nuo oficialaus teismo sprendimo. Taigi Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostata ribotų Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies nuostatą, taipogi būtų nesuderinama su Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 punktu. Taip pat manytina, kad sprendimą, ar pasitikėti atitinkamu asmeniu ir jį išrinkti Seimo nariu, turėtų priimti rinkėjai.
Tai akivaizdu iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Papildomo Protokolo 3 straipsnio formuluotės, kurioje minima „žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas” (žr. Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Paksas prieš Lietuvą, 104 p.). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-09-25 Nr. XIIP-3514 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasyviąją rinkimo teisę į Seimą dėl to, kad asmuo „<...> buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų“. Toks apribojimas neatitinka Konstitucijos, nes reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje". Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“, Konstitucijos 141 straipsnio nuostatoje „Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais“ ir Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje.
Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Jokių kitų pasyviosios rinkimų teisės į Seimą apribojimų asmenims, taip pat ir siūlomų įtvirtinti projekte, Konstitucijos tekste bei Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra. 2.
ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimas, nes jis, lyginant su Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatoje įtvirtintų ribojimu, kylančiu asmeniui už nusikaltimo (išskyrus tokį nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika ir Seimo nario mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka) padarymą, yra žymiai griežtesnis nei nurodytas konstitucinėje nuostatoje, kad asmuo atlikęs bausmę teismo paskirtą bausmę gali būti renkamas Seimo nariu „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 3. Tuo aspektu, kad projekte įvardintos pasekmės kiltų ne dėl teismo, o neaišku dėl kokios institucijos sprendimo (kuriame būtų sprendžiamas teisės ir asmens kaltės klausimas), sukeliančio asmens pasyviosios rinkimų teisės į Seimą apribojimą 10 metų prieštarauja ir teisinės valstybės principui. 4. Projekto pavadinime turi būti nurodomas tik įstatymo straipsnio keitimas, o ne papildymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
d. Nr. 102-P-42
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pasyviąją rinkimo teisę į Seimą dėl to, kad asmuo „<...> buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei
asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje".
Šio straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“, Konstitucijos 141 straipsnio nuostatoje „Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais“ ir Konstitucijos oficialaus aiškintojo
Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
Pritarti Projektu siekiama numatyti draudimą būti renkamam Seimo nariu, (t.y. apriboti pasyviąją rinkimų teisę) asmeniui, kuris buvo oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų. Pažymėtina, kad Seimo rinkimų principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), todėl jų negalima paneigti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. “Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, kurioje Konstitucija užima išskirtinę vietą; teisinėje valstybėje draudžiama žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, inter alia pačioje Konstitucijoje”( KT nutarimas 2012 09 05) Remiantis 2012 m. rugsėjo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimu,
„<...> Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs
teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog <...> Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-30 2.
Projektu siūloma nuostata gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimas, nes jis, lyginant su Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatoje įtvirtintų ribojimu, kylančiu asmeniui už nusikaltimo (išskyrus tokį nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika ir Seimo nario mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka) padarymą, yra žymiai griežtesnis nei nurodytas konstitucinėje nuostatoje, kad asmuo atlikęs bausmę teismo paskirtą bausmę gali būti renkamas Seimo nariu
„<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti
pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio
neaišku dėl kokios institucijos sprendimo (kuriame būtų sprendžiamas teisės ir asmens kaltės klausimas), sukeliančio asmens pasyviosios rinkimų teisės į
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. rugsėjo 30 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo NR. I-2721 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3514 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas