2015-09-21 Nr. XIIP-3489 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (toliau – projektas) II skyrius vadinasi „Pasirengimas“. Pastebėtina, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo skyriaus pavadinimas turėtų atspindėti reguliavimo objektą. Siūlytina skyriaus pavadinime nurodyti, koks pasirengimas ar pasirengimas kam, turimas omenyje. 2. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintoje sąvokoje „Ypač svarbos funkcijos“ žodis „Ypač“ keistinas į „Ypatingos“. 3. Projekto 3 straipsnio 6 ir 8 dalyse reikėtų nurodyti, kurio Įstatymo skyriaus 2 ir 3 skirsniai minimi. Ši pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktui. 4. Projekto 3 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog „Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms“. Siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kada ir kaip dažnai tai yra daroma. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 4 daliai. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama sumos išraiška
„30 000 000 000 eurų“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „5 000 000 000
eurų“, projekto 78 straipsnio 6 dalies 3 punkte – „900 milijardų eurų“, o projekto 119 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „5 mln. eurų“. Siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sumų išraiškas. 6. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad „ <...> įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko priemonių panaudojimo <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiama centrinio banko apibrėžtis, todėl nėra aišku, kas yra centrinis bankas – Lietuvos bankas ar Europos Centrinis bankas. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punktui bei 3 dalies 2,
punktams, 21 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktams, 96 straipsnio 3 dalies 3 punktui ir 98 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 7. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Priežiūros institucija gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui“. Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar šis pratęsimas galimas tik priežiūros institucijos iniciatyva, ar terminą gali prašyti pratęsti ir pati įstaiga, todėl siūlytina šią nuostatą atitinkamai patikslinti. 8. Projekto 14 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies
registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. <...>“. Pastebėtina, jog normos konstrukcijoje vartojama loginė išraiška „turi teisę reikalauti“. Tokia konstrukcija reiškia, jog vadovaujantis įstatyme nenurodytais kriterijais, iš vienų subjektų bus reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, iš kitų ne. Manytina, jog įstatyme nustatant institucijos teisę sukurti subjektams tam tikrą administracinę naštą, kartu turėtų būti nurodyti kriterijai, kuriems esant, institucija gali disponuoti savo teise.
Priešingu atveju, galimai būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai iš vienų asmenų, esančių vienodoje padėtyje su kitais asmenimis, būtų reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, o iš kitų ne. Svarstytina galimybė įstatyme nustatyti normos taikymo kriterijus, ar atvejus. 9. Siūlytina projekto 28 straipsnio 2 dalies 6 punkte esantį simbolį „%“ keisti žodžiu „procentų“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 78 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktams, 5 daliai ir
terminai: dalyviai ir akcininkai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinant projektą suvienodinti terminiją. 11. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 34 straipsnyje yra tik viena dalis, projekto 35 straipsnyje esanti nuoroda „34 straipsnio 1 dalyje“ keistina nuoroda „34 straipsnyje“. 12. Projekto 36 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša tam tikroms kitoms priežiūros institucijoms. Manytina, jog tarp subjektų, kuriems pranešama apie priežiūros institucijos sprendimą, turėtų būti nurodytas ir finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas, kurio pagrindu Priežiūros institucijos sprendimas priimamas. 13. Projekto 38 straipsnyje siūloma nustatyti, jog „Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“ Pastebėtina, jog nuostatoje vartojamus žodžius „gali būti“ galima suprasti dvejopai. Vienu atveju, galima suprasti, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas bet kokia tvarka, o tarp jų ir ta, kuria sudaromas.
Kitu atveju, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tik ta tvarka, kuria jis ir sudaromas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę. 14. Projekto 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, be kitų principų, vadovaujamasi ir šiuo: „įstaiga, jos akcininkai ir vadovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus <...>.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo. Nuostatoje vartojami žodžiai, „turi prisiimti atsakomybę“ galimai turėtų sąlygoti kažkokius valingus įstaigos, jos akcininkų ir vadovų veiksmus, pavyzdžiui tam tikrų dokumentų pasirašymą. Tačiau nėra aiški tokia atsakomybės prisiėmimo tvarka ir jos įgyvendinimo procedūros. Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje vietoje žodžių „turi prisiimti atsakomybę“ neturėtų būti vartojamas terminas „atsako“, eliminuojant iš įstatymo teksto galimus įstatymo taikymo neaiškumus. 15. Projekto 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte esanti formuluotė
„užkertant kelią užkrato plitimui“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad
Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „užkratas“ reikšmė yra siejama su medicina, nes jis apibrėžiamas kaip „užkrečiamoji medžiaga (mikrobai, virusai)“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šio žodžio projekte atsisakyti arba pakeisti ji kitu atitikmeniu. 16. Projekto
veiksmus pakeičiami pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė. Ši teisės norma detalizuojama projekto 43 straipsnyje, kuriame nustatoma, kokia tvarka pakeičiami pertvarkomo subjekto valdymo organai.
Projekto 46 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinama pertvarkymo institucijos teisė nušalinti arba pakeisti pertvarkomo subjekto valdymo organus ir vyresniąją vadovybę Tačiau projekte nėra nuostatų dėl pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės pakeitimo ir nušalinimo tvarkos. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 17. Projekto
informavimo ir konsultavimosi su jais tikslais laikoma, kad įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bankroto procedūra“ įrašyti „darbuotojai informuojami ir konsultuojami pagal šių subjektų bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus“. 18. Projekto 42 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 10 dalyje vietoj „šio įstatymo III skyriaus“ rašytina „šio skyriaus“. Ši pastaba taikytina ir kitiems III skyriaus straipsniams (jų dalims, punktams): 58 straipsnio 7 daliai, 65 straipsnio 6 daliai, 71 straipsnio 3 ir 8 dalims, 78 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktams, 80 straipsnio 1 ir 4 dalims, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 19. Projekto 42 straipsnio 3 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į tai, jog normoje nustatomos aplinkybės, kurioms esant tam tikriems asmenims gali būti taikomos įstatyme nustatomos sankcijos, brauktini žodžiai skliausteliuose
„tačiau tuo neapsiribojant“, nes įstatyme būtų nustatytas neaiškus ir neapibrėžtas
aplinkybių sąrašas, kurioms esant asmenims būtų taikomos sankcijos. Toks reguliavimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes asmuo tiksliai turi žinoti kokias atvejais jam gresia įstatyme numatyta atsakomybė ir sankcijos. Siūlytina aiškiai nurodyti baigtinį aplinkybių sąrašą ir atsisakyti minėto žodžių junginio vartojimo. 20.
20Projekto 42 straipsnio 3 dalis tobulintina,
pakeičiant formuluotėje „susidaro bent viena iš šių aplinkybių“ žodį „susidaro“ kitu žodžiu, pvz. „yra“, „paaiškėja“ ar pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 58 straipsnio 2 ir 4 dalims, 110 straipsnio 8 daliai. 21. Svarstytina, ar į projektą tinkamai perkeltos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Pertvarkymo direktyva) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Specialusis valdytojas turi visus akcininkų ir valdymo organo įgaliojimus <...>“. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad specialusis valdytojas pakeičia pertvarkomo subjekto valdymo organus, tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nėra nurodyta, kad specialusis valdytojas turi visus akcininkų įgaliojimus. Manytume, kad nurodyta Pertvarkymo direktyvos nuostata turėtų būti perkelta tiksliau, neapsiribojant 45 straipsnio, kuriame nustatomi pertvarkymo institucijos įgaliojimai, 3 dalies nuostata, kad pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis. 22. Projekto 43 straipsnio 6 dalies nuostata dėl pertvarkymo institucijos teisės atšaukti specialiojo valdytojo pasitelktus paslaugų teikėjus kelia abejonių. Vadovaujantis Civilinio kodekso sutarčių teisę reglamentuojančiomis nuostatomis, paslaugų teikėjai turėtų būti pasitelkiami pagal paslaugų sutartį, kurios šalimi būtų specialusis valdytojas (paslaugos gavėjas) ir paslaugos teikėjas.
Pertvarkymo institucija nurodytos sutarties atžvilgiu būtų trečiasis asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus ir sutarties laisvės principą negali nutraukti kirų asmenų sudarytos sutarties. Projekto 46 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma nustatyti pertvarkymo institucijos teisė panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalimi yra pertvarkomas subjektas, sąlygas, šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, šiuo atveju netinka terminas
„atšaukti“, nes sutarties šalis negali būti atšaukiama. Atsižvelgiant į tai,
projektas taisytinas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos
specialiojo valdytojo veiklą ar reikalauti, kad tam tikriems specialiojo valdytojo veiksmams iš anksto pritartų pertvarkymo institucija. 23. Siekiant suvienodinti sąvokų vartojimą, siūlytina projekto 43 straipsnio 7 dalyje po žodžio „pasitikėjimo“ skliausteliuose įrašyti žodį
„fiduciariniai“. 24. Projekto 46 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata,
kad „priežiūros institucija laiku, t. y. greičiau nei Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai“ taisytina, nes toks termino „laiku“ apibrėžimas nelogiškas. Ši pastaba taikytina ir projekto 62 straipsnio 2 daliai. Be to, projekto
„tai yra“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 59 straipsnio 1 daliai, 62
straipsnio 2 daliai ir 88 straipsnio 2 daliai. 25.
veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams“. Siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant kam kiltų šis fiskalinis poveikis ar sisteminiai padariniai (pvz., įstaigai, valstybei ir pan.). 26. Projekto 46 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, jog formuluotė
„Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta
bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose“ stokoja aiškumo. Nesuprantama, ar omenyje turimas teisminis išieškojimas ne ginčo tvarka, ar, vis dėlto, nuostatą reikėtų suprasti taip, kaip ji pateikiama Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje: „Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš prižiūrimo finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose <...>.“ Svarstytina galimybė suderinti įstatymų formuluotes, kad būtų aišku, jog lėšos nurašomos iš asmens sąskaitos be asmens nurodymo nurašyti lėšas.
Be to, aptariamoje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti, ar alternatyva, jog
„sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ prijungta
jungtuku „arba“ taikoma kaip išieškojimo ne ginčo tvarka alternatyva, ar tuomet, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos dėl projekto 119 straipsnio 4 dalies. 27. Projekto 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.“ Nuostatoje formuluojamos dvi grupės alternatyvų. Pirmoji alternatyva kalba apie turtą, esantį Lietuvos Respublikoje arba turtą reglamentuojamą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Antroji – jog tam tikro turto perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš nuostatos turinio nėra aišku kaip turėtų būti taikoma antroji iš paminėtų alternatyvų.
Neaišku, ar kiekvienas iš šios alternatyvos elementų galėtų būti taikomas kiekvienam pirmosios alternatyvos elementui, t.y., pavyzdžiui, ar turtas, reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar, gal būt, siekiama nustatyti, jog šios dvi grupės alternatyvų taikomos atitinkamai viena kitai, t.y. siekiama imperatyviai nustatyti, jog turtas reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra perduodamas tik pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau kategoriškai negali būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks klausimas, be kita ko, kyla ir dėl to, jog antroji iš alternatyvų yra imperatyvi, t.y. nenumato galimybės, jog, pavyzdžiui, turtas galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kartu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtu aiški ir nedviprasmiška. 28. Svarstytina, ar projekto 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte esanti nuoroda „58 straipsnio 2 dalies 2, 3, arba 5 punkte“ neturėtų būti papildyta ir nuoroda į projekto 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 29. Projekto 64 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti pertvarkymo institucijos teisę atnaujinti šioje dalyje nurodytą terminą. Atsižvelgiant į vertinamos dalies nuostatas, manytina, kad šiuo atveju terminas galėtų būti pratęsiamas, o ne atnaujinamas. Pastebėtina, kad nors Pertvarkymo direktyvos 38straipsnio 12 dalyje, kurios nuostatos perkeliamos į vertinamą straipsnį, yra vartojamas terminas „atnaujinti terminą“, tačiau šios direktyvos tekste anglų kalba yra vartojamas žodis „renewable“, o anglų-lietuvių kalbų žodynas pateikia dvi galimas vertimo versijas, priklausomai nuo konteksto: atnaujinamas ir pratęsiamas. Ši pastaba taikytina ir projekto 66 straipsnio 5 daliai. 30.
30Projekto 65 straipsnio nuostatos tobulintinos. Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 40 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl
pertvarkomos įstaigos turto perdavimo laikinajai įstaigai, kurios perkeliamos į vertinamą straipsnį, nustato, kad toks perdavimas gali būti atliekamas neprašant akcininkų ar trečiųjų asmenų sutikimo ir sieja šias nuostatas su Pertvarkymo direktyvos 85 straipsnio „Ex-ante teismo patvirtinimas ir teisė ginčyti sprendimus“ nuostatomis (perkelta į projekto 101 straipsnį, jame ex-ante teismo patvirtinimas nenumatytas). Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad akcininkų ir trečiųjų asmenų sutikimai dėl turto perdavimo nereikalingi, taip pat tokiam perdavimui nenumatoma išankstinė teismo kontrolė, abejotina, ar šiuo atveju projekto 97 ir 98 straipsniuose nurodytos informacijos (sprendimo dėl pertvarkymo) pateikimas yra pakankamas, kad akcininkai arba tretieji asmenys, kuriems perdavimas turi poveikį, galėtų laiku ir veiksmingai pasinaudoti projekto 101 straipsnyje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Todėl svarstytina galimybė projektą papildyti nuostatomis, detalizuojančiomis akcininkų ir trečiųjų asmenų teises gauti duomenis iš pertvarkymo institucijos apie numatomus atlikti, atliekamus ir atliktus pertvarkymo veiksmus. Be to, vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 71 straipsniui. 31. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 39 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Vyriausybė“, projekto 66 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnyje esanti formuluotė „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ keistina aukščiau įvardintu trumpiniu. 32. Projekto 68 straipsnio 1 dalies nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. 33.
dėl sandorio grąžinimo tobulintina, šiuo atveju, matyt, turima omenyje restitucija, kaip ir projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte. 34. Projekto 74 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, nurodant turto atskyrimo priemonę taikantį subjektą ne tik straipsnio pavadinime, bet ir jo tekste. Be to, tikslintina vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „grąžinimas atliekamas taikant turto atskyrimo priemonę nustatytu terminu“, nes neaišku, kas ir kur tą terminą nustato. 35. Projekto 77 straipsnio 5 dalies 3 punktas yra neaiškus dėl jame įrašyto žodžio „stipir“ nėra aiškus, todėl tikslintinas. 36. Projekto 78 straipsnio 5 dalyje esantis žodis „išitiniaias“ taisytinas. 37. Projekto
įvertinto pertvarkomo subjekto turto“ tikslintina, nes nepakankamai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad Pertvarkymo direktyvos tekste anglų kalba šiuo atveju vartojamas terminas „risk-weighted assets“, siūlytina vietoj jos įrašyti formuluotę „pertvarkomo subjekto turto, įvertinto pagal rizikos laipsnį“. 38. Projekto 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog
„<...> tokia priemonė būtų nurašoma arba konvertuojama reikiama apimtimi
pirmiau nei kiti tinkami įsipareigojimai“. Siūlytina šio straipsnio kontekste patikslinti, kas yra tie kiti tinkami įsipareigojimai. Analogiška pastaba yra taikytina ir projekto 79 straipsnio 2 dalies 2 punktui. 39. Projekto 81 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „<...> nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis būtų nuspręsta to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kas turi teisę nuspręsti to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai. 40.
įvardinamų priemonių, skirtų ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, formą, 1 ir 2 punktuose išbraukiant žodžius „pertvarkomo subjekto“ arba 3, 4 ir
nurodyto straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos turi laikytis „šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus.“ Pagal tokią projekto nuostatą galima manyti, kad šis reikalavimas nebūtų taikomas buvusiems (atleistiems, nušalintiems) valdymo organų nariams ir darbuotojams. Tačiau tokiu atveju nebūtų pasiekti įstatymo tikslai. Projekto nuostata tobulintina. 42. Projekto 101 straipsnis reguliuoja Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sprendimų apskundimą. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo pagal šiose dalyse nustatytą tvarką: „6. Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.“ Analizuojant straipsnio 6 ir 7 dalis pastebėtina, jog jų turinys nesutampa. Straipsnio 6 dalyje kalbama apie neteisėtu pripažintą sprendimą, o 7 dalyje apie priimtą „neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą“.
Atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie galimybę asmenims prisiteisti žalą, vartojamą terminiją reikia suvienodinti. Reikia aiškiai nustatyti, ar sąvokų „neteisėtu pripažintas sprendimas“ ir „institucijos priimtas neteisėtas sprendimas“ turinys sutampa. Galimai 7 dalyje vietoje žodžio „neteisėtą“ derėtų įrašyti žodžius „neteisėtu pripažintą sprendimą“. Be to, pastebėtina, jog straipsnio 6 dalyje kalbama tik apie „neteisėtu pripažintą sprendimą“, o straipsnio 7 dalyje kaip alternatyva tokiam sprendimui nurodomas ir
„nepagrįstas sprendimas“. Pastebėtina, jog sąvokų „neteisėtu pripažintas
sprendimas“ ir „nepagristas sprendimas“ turinys skiriasi. Pavyzdžiui, sprendimas gali būti nepagrįstas, priimtas nenurodant teisinio pagrindo, motyvų, tačiau toks sprendimas vis tiek galėtų būti teisėtas pagal savo esmę. Todėl siūlytina atskleisti tikrąja nuostatų esmę ir suderinti vartojamą terminiją. 43. Projekto 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, visų pirma siekdama sąžiningo kaštų paskirstymo tarp šioms valstybėms narėms.“ Nuostatos konstrukcija nėra aiški, nes joje esanti frazė
„visų pirma“ suponuoja, jog turėtų būti ne vienas siekis, o sakinio pabaiga
„tarp šioms valstybėms narėms“ kelia klausimą, ar dalis sakinio nėra dingusi. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. 44.
nustatyti poveikio priemonę asmeniui: „laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo
Vertinamo straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, aptariamu atveju – laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų, galioja iki priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino. Tačiau pagal teikiamą projektą neaišku, kokių veiksmų ir kas turi imtis nušalinus asmenį nuo einamų pareigų, t.y., kai ši poveikio priemonė nėra laikina. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 45. Projekto 118 straipsnio 4 dalyje minimas tam tikro asmens atstovas, o šio straipsnio 6 dalyje, to paties asmens advokatas ar kitas įgaliotas atstovas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu derėtų naudoti vienodą terminiją, be to, derėtų nurodyti kokie asmenys minimi straipsnio 4 ir 6 dalyse gali būti atstovais ar įgaliotais atstovais, koks turėtų būti atstovavimo teisinis pagrindas, ar tokiems asmenims keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, teisinio išsilavinimo, ar kt. 46.
46Projekto 118 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, jog „Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas,
nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“ Taigi aptariamoje straipsnio dalyje kartu nustatomos Priežiūros institucijos ir teismo teisės. Be to, tiek priežiūros institucijai, tiek teismui nustatomi vienodos apimties įgaliojimai, t.y. teismui nesuteikiama teisė panaikinti Priežiūros institucijos sprendimo. Aptarto reguliavimo kontekste kyla keletas klausimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nesuteikus teisės naikinti Priežiūros institucijos sprendimų, kyla žalos atlyginimo klausimas. Projekto 101 straipsnis reguliuoja pertvarkymo institucijos ir Priežiūros institucijos sprendimų apskundimą. Pagal šio straipsnio nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo konkrečiu atveju, nustatytu straipsnio 6 ir 7 dalyse. Tačiau kalbant apie Priežiūros institucijos veiksmų apskundimą kitais atvejais pastebėtina, jog šio straipsnio 8 dalyje pateikiama blanketinė nuoroda į Bankų įstatymo 68 straipsnio nuostatas. Bankų įstatymo 68 straipsnyje nustatoma tik tiek, jog „Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui“. Iš aptarto reguliavimo turinio nėra aišku, ar pagal nustatytą tvarką pripažinus Priežiūros institucijos sprendimą neteisėtu, tačiau teismui neturint galimybių tokį sprendimą panaikinti, būtų pagrindas reikalauti priteisti patirtą žalą.
Taip pat neaišku, kokias kitas teisines pasekmes sukeltų Priežiūros institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu. 47. Svarstytina galimybė projekto 121 straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos „išskyrus akcininkus ir įstaigos vadovus“, kaip klaidinančios, tuo labiau, kad tretieji asmenys ir jų teisės yra nurodyti projekto 126 straipsnyje. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, reikėtų paaiškinti, kas šiuo atveju yra įstaigos vadovai, nes kituose projekto straipsniuose šis terminas nevartojamas ir gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. 48. Projekto 122 straipsnio pavadinimas „Įstatymo VII skyriaus nuostatų taikymas“ sąlygoja, jog šis straipsnis turėtų būti šio skyriaus pirmasis arba paskutinysis straipsnis arba atsidurti projekto baigiamosiose nuostatose, tad siūlytina atitinkamai projektą patikslinti. Jei būtų nuspręsta, jog šis straipsnis liks projekto VII skyriuje, siūlytina koreguoti ir jo pavadinimą, vietoje formuluotės „Įstatymo VII skyriaus“ įrašant formuluotę „Šio skyriaus“. 49. Projekto 123 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Tik Lietuvos Respublikos teismas ir pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones <...>.“ Pastebėtina, jog pasirinkta teisės normos konstrukcija suponuoja situaciją, kai tik teismas ir pertvarkymo institucija kartu galės priimti tam tikrą sprendimą. Svarstytina, ar toks yra tikrasis nuostatos tikslas. Galimai norėta pasakyti, jog tik dvi institucijos gali priimti tam tikrus sprendimus. Tokiu atveju jungtuką „ir“ derėtų keisti jungtuku „arba“. 50.
nustatyti, jog „Jei tai numato Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės teisės aktai, sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas atitinkamos valstybės viešame registre.“ Nuostatoje reikėtų atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su kitų valstybių teisės aktų nuostatomis ir to kas turi būti atlikta pagal tas nuostatas kitų valstybių registruose, nes toks teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. 51. Projekto 123 straipsnio 6 dalies 6 ir 7 punktuose vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 6 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. 52. Projekto 125 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikra informacija turi būti skelbiama dviejuose kiekvienos priimančios valstybės „laikraščiuose“. Pastebėtina, jog sąvoka laikraštis apima daugybę spaudos priemonių, pavyzdžiui, Lietuvoje daugelyje miestų yra vietiniai laikraščiai, kurių platinimas ir apsiriboja to miesto teritorija. Svarstytina, ar skelbimas ir tokiuose laikraščiuose užtikrintų įstatymo nuostata siekiamų tikslų, susijusių su skelbimu laikraščiuose, įgyvendinimą. Svarstytina, ar laikraščių pasirinkimui neturėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai. 53. Projekto 127 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai.
Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatyme negalima nustatyti, kokius įgaliojimus tam tikras asmuo turės kitoje valstybėje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokio asmens įgaliojimus ir veiksmų laisvę gali apibrėžti tik kitos valstybės įstatymai. Teikiamas reguliavimas reiškia, jog įstatyme siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi didesnę galią kitoje valstybėje, nei tos valstybės įstatymai. Toks teisinis reguliavimas yra negalimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribas. Siūlytina atsisakyti tokio teisinio reguliavimo. 54. Projekto 128 straipsnio 2 punkto nuostatas siūlytina tobulinti, nenurodant konkrečių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnių, kurie netaikomi taikant teikiamo įstatymo III skyriaus nuostatas, o vietoj jų įrašyti bendrą nuostatą, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, arba šio punkto atsisakyti, atsižvelgiant į teikiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, reikėtų peržiūrėti projekte nurodytus netaikytinus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, nes kai kurie jų nurodyti netinkamai, pvz. siūloma nustatyti, kad netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose ne tik nustatyta, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, bet ir įtvirtintas akcininkų lygybės principas: „Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas”, kuris turėtų būti taikomas bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir būtų pritarta teikiamu projektu siūlomoms vertinamoms projekto nuostatoms, jos turėtų būti peržiūrimos kaskart, kai būtų keičiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė tel. (8 5) 239 6350 el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. spalio 21 d. Nr. 68
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajavienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Agnė Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Egidija Adlienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimo rinkų skyriaus vyr. specialistė Edita Bačkieriūtė, Lietuvos banko atstovas Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko atstovas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko atstovas Arūnas Raišutis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyrius Vyriausioji juriskonsultė Vaida Česnulevičiūtė, Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Vento Nuovo PA Stebėsenos ir analizės specialistė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (toliau – projektas) II skyrius vadinasi „Pasirengimas“. Pastebėtina, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo skyriaus pavadinimas turėtų atspindėti reguliavimo objektą. Siūlytina skyriaus pavadinime nurodyti, koks pasirengimas ar pasirengimas kam, turimas omenyje. Pritarti
10
įtvirtintoje sąvokoje „Ypač svarbos funkcijos“ žodis „Ypač“ keistinas į „Ypatingos“. Nepritarti Projekte naudojama sąvoka „Ypač svarbios funkcijos“ įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas Kalbos komisijos ir įtrauktas į
810
dalyse reikėtų nurodyti, kurio Įstatymo skyriaus 2 ir 3 skirsniai minimi. Ši pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Pritarti
494
nurodoma, jog „Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms“. Siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kada ir kaip dažnai tai yra daroma. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 4 daliai. Pritarti
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
eurų“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „5 000 000 000 eurų“, projekto 78 straipsnio 6 dalies 3 punkte – „900 milijardų eurų“, o projekto 119 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „5 mln. eurų“. Siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sumų išraiškas. Pritarti
„ <...> įstaiga galėtų kreiptis į centrinį banką dėl centrinio banko
priemonių panaudojimo <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiama centrinio banko apibrėžtis, todėl nėra aišku, kas yra centrinis bankas – Lietuvos bankas ar Europos Centrinis bankas. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 2 dalies
straipsnio 1 dalies 2, 3 punktams, 21 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktams, 96 straipsnio 3 dalies 3 punktui ir 98 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nepritarti Įstatymo nuostatų tikslas – apimti tiek Lietuvos, tiek Europos centrinius bankus, o finansinės grupės atveju – taip pat ne euro zonos valstybių narių ar netgi trečiųjų valstybių centrinius bankus. Įstatymu nesiekiama nustatyti geografinės centrinių bankų kompetencijos, o tik tam tikrų centrinio bankų priemonių (kurios teikiamos, vadovaujantis kitais atitinkamais teisės aktais) traktavimą pertvarkymo ar pasirengimo pertvarkymui kontekste. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nurodoma, kad „Priežiūros institucija gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui“.
Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar šis pratęsimas galimas tik priežiūros institucijos iniciatyva, ar terminą gali prašyti pratęsti ir pati įstaiga, todėl siūlytina šią nuostatą atitinkamai patikslinti. Pritarti
nustatyti, jog „Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. <...>“. Pastebėtina, jog normos konstrukcijoje vartojama loginė išraiška „turi teisę reikalauti“. Tokia konstrukcija reiškia, jog vadovaujantis įstatyme nenurodytais kriterijais, iš vienų subjektų bus reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, iš kitų ne. Manytina, jog įstatyme nustatant institucijos teisę sukurti subjektams tam tikrą administracinę naštą, kartu turėtų būti nurodyti kriterijai, kuriems esant, institucija gali disponuoti savo teise. Priešingu atveju, galimai būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai iš vienų asmenų, esančių vienodoje padėtyje su kitais asmenimis, būtų reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, o iš kitų ne. Svarstytina galimybė įstatyme nustatyti normos taikymo kriterijus, ar atvejus. Pritarti iš dalies Projekte tikslingai įtvirtinta pertvarkymo ir priežiūros institucijos teisė, o ne pareiga reikalauti, kad įstatyme nustatyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie sudarytas finansines sutartis.
Pateikiama informacija reikalinga pertvarkymo ar priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu reguliavimu nesukuriama papildoma administracinė našta nei pertvarkymo ir priežiūros institucijai, nei kitiems subjektams. Žr. Audito komiteto 4 pasiūlymą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 6 punkte esantį simbolį „%“ keisti žodžiu „procentų“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 78 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktams, 5 daliai ir 6 dalies 1, 2 punktams. Pritarti
teises ir pareigas vartojami skirtingi terminai: dalyviai ir akcininkai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinant projektą suvienodinti terminiją. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projekte terminas
„akcininkai“ vartojamas plačiau nei kituose įstatymuose, siekiant išvengti
netikslumų, projekte tikslingai pasirinkta platesnio turinio formuluotė
„dalyvių susirinkimas“, o ne „akcininkų susirinkimas“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tik viena dalis, projekto 35 straipsnyje esanti nuoroda „34 straipsnio 1 dalyje“ keistina nuoroda „34 straipsnyje“. Pritarti
4
12Projekto 36 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša tam tikroms kitoms priežiūros institucijoms.
Manytina, jog tarp subjektų, kuriems pranešama apie priežiūros institucijos sprendimą, turėtų būti nurodytas ir finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas, kurio pagrindu Priežiūros institucijos sprendimas priimamas. Pritarti
nustatyti, jog „Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“ Pastebėtina, jog nuostatoje vartojamus žodžius „gali būti“ galima suprasti dvejopai. Vienu atveju, galima suprasti, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas bet kokia tvarka, o tarp jų ir ta, kuria sudaromas. Kitu atveju, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tik ta tvarka, kuria jis ir sudaromas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę. Pritarti
21
nustatyti, jog teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, be kitų principų, vadovaujamasi ir šiuo: „įstaiga, jos akcininkai ir vadovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus <...>.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo. Nuostatoje vartojami žodžiai, „turi prisiimti atsakomybę“ galimai turėtų sąlygoti kažkokius valingus įstaigos, jos akcininkų ir vadovų veiksmus, pavyzdžiui tam tikrų dokumentų pasirašymą. Tačiau nėra aiški tokia atsakomybės prisiėmimo tvarka ir jos įgyvendinimo procedūros.
Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje vietoje žodžių „turi prisiimti atsakomybę“ neturėtų būti vartojamas terminas
„atsako“, eliminuojant iš įstatymo teksto galimus įstatymo taikymo
neaiškumus. Pritarti
12
punkte esanti formuluotė „užkertant kelią užkrato plitimui“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „užkratas“ reikšmė yra siejama su medicina, nes jis apibrėžiamas kaip „užkrečiamoji medžiaga (mikrobai, virusai)“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šio žodžio projekte atsisakyti arba pakeisti ji kitu atitikmeniu. Pritarti
punkte siūloma nustatyti, kad atliekant pertvarkymo veiksmus pakeičiami pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė. Ši teisės norma detalizuojama projekto 43 straipsnyje, kuriame nustatoma, kokia tvarka pakeičiami pertvarkomo subjekto valdymo organai. Projekto 46 straipsnio 1 dalies
pertvarkomo subjekto valdymo organus ir vyresniąją vadovybę Tačiau projekte nėra nuostatų dėl pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės pakeitimo ir nušalinimo tvarkos. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti
6
siūlytina vietoj formuluotės „darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tikslais laikoma, kad įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bankroto procedūra“ įrašyti
„darbuotojai informuojami ir konsultuojami pagal šių subjektų bankroto
procedūras reglamentuojančius teisės aktus“. Pritarti 18.
punkte ir 10 dalyje vietoj „šio įstatymo III skyriaus“ rašytina „šio skyriaus“. Ši pastaba taikytina ir kitiems III skyriaus straipsniams (jų dalims, punktams): 58 straipsnio 7 daliai, 65 straipsnio 6 daliai, 71 straipsnio 3 ir 8 dalims, 78 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktams, 80 straipsnio 1 ir 4 dalims, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti
31
punkte, atsižvelgiant į tai, jog normoje nustatomos aplinkybės, kurioms esant tam tikriems asmenims gali būti taikomos įstatyme nustatomos sankcijos, brauktini žodžiai skliausteliuose „tačiau tuo neapsiribojant“, nes įstatyme būtų nustatytas neaiškus ir neapibrėžtas aplinkybių sąrašas, kurioms esant asmenims būtų taikomos sankcijos. Toks reguliavimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes asmuo tiksliai turi žinoti kokias atvejais jam gresia įstatyme numatyta atsakomybė ir sankcijos. Siūlytina aiškiai nurodyti baigtinį aplinkybių sąrašą ir atsisakyti minėto žodžių junginio vartojimo. Pritarti
581103 2,48
tobulintina, pakeičiant formuluotėje „susidaro bent viena iš šių aplinkybių“ žodį „susidaro“ kitu žodžiu, pvz. „yra“, „paaiškėja“ ar pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 58 straipsnio 2 ir 4 dalims, 110 straipsnio 8 daliai. Pritarti
3
tinkamai perkeltos 2014 m. gegužės 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Pertvarkymo direktyva) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Specialusis valdytojas turi visus akcininkų ir valdymo organo įgaliojimus <...>“. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad specialusis valdytojas pakeičia pertvarkomo subjekto valdymo organus, tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nėra nurodyta, kad specialusis valdytojas turi visus akcininkų įgaliojimus. Manytume, kad nurodyta Pertvarkymo direktyvos nuostata turėtų būti perkelta tiksliau, neapsiribojant 45 straipsnio, kuriame nustatomi pertvarkymo institucijos įgaliojimai, 3 dalies nuostata, kad pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis. Pritarti
6
nuostata dėl pertvarkymo institucijos teisės atšaukti specialiojo valdytojo pasitelktus paslaugų teikėjus kelia abejonių. Vadovaujantis Civilinio kodekso sutarčių teisę reglamentuojančiomis nuostatomis, paslaugų teikėjai turėtų būti pasitelkiami pagal paslaugų sutartį, kurios šalimi būtų specialusis valdytojas (paslaugos gavėjas) ir paslaugos teikėjas. Pertvarkymo institucija nurodytos sutarties atžvilgiu būtų trečiasis asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus ir sutarties laisvės principą negali nutraukti kitų asmenų sudarytos sutarties.
Projekto 46 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma nustatyti pertvarkymo institucijos teisė panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalimi yra pertvarkomas subjektas, sąlygas, šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, šiuo atveju netinka terminas „atšaukti“, nes sutarties šalis negali būti atšaukiama. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo institucija gali riboti specialiojo valdytojo veiklą ar reikalauti, kad tam tikriems specialiojo valdytojo veiksmams iš anksto pritartų pertvarkymo institucija. Pritarti
7
vartojimą, siūlytina projekto 43 straipsnio 7 dalyje po žodžio „pasitikėjimo“ skliausteliuose įrašyti žodį „fiduciariniai“. Pritarti
Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai“ taisytina, nes toks termino „laiku“ apibrėžimas nelogiškas. Ši pastaba taikytina ir projekto 62 straipsnio 2 daliai. Be to, projekto 46 straipsnio 1 dalies 13 punkte esantis trumpinys „t. y.“ keistinas žodžiais „tai yra“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 59 straipsnio 1 daliai, 62 straipsnio 2 daliai ir 88 straipsnio 2 daliai. Pritarti
5 25.
Projekto 46 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog „Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams“. Siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant kam kiltų šis fiskalinis poveikis ar sisteminiai padariniai (pvz., įstaigai, valstybei ir pan.). Pritarti
11964
siūloma nustatyti, jog „Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, jog formuluotė „Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose“ stokoja aiškumo.
Nesuprantama, ar omenyje turimas teisminis išieškojimas ne ginčo tvarka, ar, vis dėlto, nuostatą reikėtų suprasti taip, kaip ji pateikiama Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje: „Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš prižiūrimo finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose <...>.“ Svarstytina galimybė suderinti įstatymų formuluotes, kad būtų aišku, jog lėšos nurašomos iš asmens sąskaitos be asmens nurodymo nurašyti lėšas. Be to, aptariamoje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti, ar alternatyva, jog „sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ prijungta jungtuku „arba“ taikoma kaip išieškojimo ne ginčo tvarka alternatyva, ar tuomet, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos dėl projekto 119 straipsnio 4 dalies. Pritarti
2 27.
Projekto 48 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.“ Nuostatoje formuluojamos dvi grupės alternatyvų. Pirmoji alternatyva kalba apie turtą, esantį Lietuvos Respublikoje arba turtą reglamentuojamą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Antroji – jog tam tikro turto perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš nuostatos turinio nėra aišku kaip turėtų būti taikoma antroji iš paminėtų alternatyvų. Neaišku, ar kiekvienas iš šios alternatyvos elementų galėtų būti taikomas kiekvienam pirmosios alternatyvos elementui, t.y., pavyzdžiui, ar turtas, reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar, gal būt, siekiama nustatyti, jog šios dvi grupės alternatyvų taikomos atitinkamai viena kitai, t.y. siekiama imperatyviai nustatyti, jog turtas reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra perduodamas tik pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau kategoriškai negali būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks klausimas, be kita ko, kyla ir dėl to, jog antroji iš alternatyvų yra imperatyvi, t.y. nenumato galimybės, jog, pavyzdžiui, turtas galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kartu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtu aiški ir nedviprasmiška. Pritarti Žr. Audito komiteto 10 pasiūlymą. 28.
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte esanti nuoroda „58 straipsnio 2 dalies 2, 3, arba 5 punkte“ neturėtų būti papildyta ir nuoroda į projekto 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pritarti
2
siūloma įtvirtinti pertvarkymo institucijos teisę atnaujinti šioje dalyje nurodytą terminą. Atsižvelgiant į vertinamos dalies nuostatas, manytina, kad šiuo atveju terminas galėtų būti pratęsiamas, o ne atnaujinamas. Pastebėtina, kad nors Pertvarkymo direktyvos 38 straipsnio 12 dalyje, kurios nuostatos perkeliamos į vertinamą straipsnį, yra vartojamas terminas „atnaujinti terminą“, tačiau šios direktyvos tekste anglų kalba yra vartojamas žodis
„renewable“, o anglų-lietuvių kalbų žodynas pateikia dvi galimas vertimo
versijas, priklausomai nuo konteksto: atnaujinamas ir pratęsiamas. Ši pastaba taikytina ir projekto 66 straipsnio 5 daliai. Pritarti
7198
tobulintinos. Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 40 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pertvarkomos įstaigos turto perdavimo laikinajai įstaigai, kurios perkeliamos į vertinamą straipsnį, nustato, kad toks perdavimas gali būti atliekamas neprašant akcininkų ar trečiųjų asmenų sutikimo ir sieja šias nuostatas su Pertvarkymo direktyvos 85 straipsnio „Ex-ante teismo patvirtinimas ir teisė ginčyti sprendimus“ nuostatomis (perkelta į projekto 101 straipsnį, jame ex-ante teismo patvirtinimas nenumatytas).
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad akcininkų ir trečiųjų asmenų sutikimai dėl turto perdavimo nereikalingi, taip pat tokiam perdavimui nenumatoma išankstinė teismo kontrolė, abejotina, ar šiuo atveju projekto 97 ir 98 straipsniuose nurodytos informacijos (sprendimo dėl pertvarkymo) pateikimas yra pakankamas, kad akcininkai arba tretieji asmenys, kuriems perdavimas turi poveikį, galėtų laiku ir veiksmingai pasinaudoti projekto 101 straipsnyje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Todėl svarstytina galimybė projektą papildyti nuostatomis, detalizuojančiomis akcininkų ir trečiųjų asmenų teises gauti duomenis iš pertvarkymo institucijos apie numatomus atlikti, atliekamus ir atliktus pertvarkymo veiksmus. Be to, vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 71 straipsniui. Pritarti
721
1 32.
Projekto 68 straipsnio 1 dalies nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. Pritarti
23
punkto nuostata dėl sandorio grąžinimo tobulintina, šiuo atveju, matyt, turima omenyje restitucija, kaip ir projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Atsižvelgti Projekto 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatomos aplinkybės, kada sandoris gražinimas pertvarkomam subjektui, o ne restitucija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti projekto 63 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
nuostatos tobulintinos, nurodant turto atskyrimo priemonę taikantį subjektą ne tik straipsnio pavadinime, bet ir jo tekste. Be to, tikslintina vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „grąžinimas atliekamas taikant turto atskyrimo priemonę nustatytu terminu“, nes neaišku, kas ir kur tą terminą nustato. Pritarti
53
punktas yra neaiškus dėl jame įrašyto žodžio „stipir“ nėra aiškus, todėl tikslintinas. Pritarti
5
esantis žodis „išitiniaias“ taisytinas. Pritarti
61
punkto formuluotė „pagal riziką įvertinto pertvarkomo subjekto turto“ tikslintina, nes nepakankamai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad Pertvarkymo direktyvos tekste anglų kalba šiuo atveju vartojamas terminas „risk-weighted assets“, siūlytina vietoj jos įrašyti formuluotę „pertvarkomo subjekto turto, įvertinto pagal rizikos laipsnį“. Pritarti
212 38.
Projekto 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog „<...> tokia priemonė būtų nurašoma arba konvertuojama reikiama apimtimi pirmiau nei kiti tinkami įsipareigojimai“. Siūlytina šio straipsnio kontekste patikslinti, kas yra tie kiti tinkami įsipareigojimai. Analogiška pastaba yra taikytina ir projekto 79 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Nepritarti Projekto 79 straipsnio 2 dalis interpretuotina kompleksiškai su kitomis projekto nuostatomis, ypač 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo seka, kurios privaloma laikytis visais atvejais. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nurodoma, kad „<...> nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis būtų nuspręsta to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kas turi teisę nuspręsti to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai. Pritarti
6
straipsnio 6 dalies punktuose įvardinamų priemonių, skirtų ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, formą, 1 ir 2 punktuose išbraukiant žodžius „pertvarkomo subjekto“ arba 3, 4 ir 5 punktuose šiuos žodžius įrašant. Pritarti
211 41.
Projekto 99 straipsnio 2 dalies
dalyje nurodytos informacijos turi laikytis „šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus.“ Pagal tokią projekto nuostatą galima manyti, kad šis reikalavimas nebūtų taikomas buvusiems (atleistiems, nušalintiems) valdymo organų nariams ir darbuotojams. Tačiau tokiu atveju nebūtų pasiekti įstatymo tikslai. Projekto nuostata tobulintina. Pritarti
101
Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sprendimų apskundimą. Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo pagal šiose dalyse nustatytą tvarką: „6. Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.“ Analizuojant straipsnio 6 ir 7 dalis pastebėtina, jog jų turinys nesutampa. Straipsnio 6 dalyje kalbama apie neteisėtu pripažintą sprendimą, o 7 dalyje apie priimtą „neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą“. Atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie galimybę asmenims prisiteisti žalą, vartojamą terminiją reikia suvienodinti.
Reikia aiškiai nustatyti, ar sąvokų „neteisėtu pripažintas sprendimas“ ir
„institucijos priimtas neteisėtas sprendimas“ turinys sutampa. Galimai 7
dalyje vietoje žodžio „neteisėtą“ derėtų įrašyti žodžius „neteisėtu pripažintą sprendimą“. Be to, pastebėtina, jog straipsnio 6 dalyje kalbama tik apie „neteisėtu pripažintą sprendimą“, o straipsnio 7 dalyje kaip alternatyva tokiam sprendimui nurodomas ir „nepagrįstas sprendimas“. Pastebėtina, jog sąvokų „neteisėtu pripažintas sprendimas“ ir
„nepagristas sprendimas“ turinys skiriasi. Pavyzdžiui, sprendimas gali būti
nepagrįstas, priimtas nenurodant teisinio pagrindo, motyvų, tačiau toks sprendimas vis tiek galėtų būti teisėtas pagal savo esmę. Todėl siūlytina atskleisti tikrąja nuostatų esmę ir suderinti vartojamą terminiją. Pritarti
1062
nurodoma, kad „Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, visų pirma siekdama sąžiningo kaštų paskirstymo tarp šioms valstybėms narėms.“ Nuostatos konstrukcija nėra aiški, nes joje esanti frazė „visų pirma“ suponuoja, jog turėtų būti ne vienas siekis, o sakinio pabaiga „tarp šioms valstybėms narėms“ kelia klausimą, ar dalis sakinio nėra dingusi. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. Pritarti
11813 44.
Projekto 118 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti poveikio priemonę asmeniui: „laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų.“ Vertinamo straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, aptariamu atveju – laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų, galioja iki priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino. Tačiau pagal teikiamą projektą neaišku, kokių veiksmų ir kas turi imtis nušalinus asmenį nuo einamų pareigų, t.y., kai ši poveikio priemonė nėra laikina. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
11846
minimas tam tikro asmens atstovas, o šio straipsnio 6 dalyje, to paties asmens advokatas ar kitas įgaliotas atstovas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu derėtų naudoti vienodą terminiją, be to, derėtų nurodyti kokie asmenys minimi straipsnio 4 ir 6 dalyse gali būti atstovais ar įgaliotais atstovais, koks turėtų būti atstovavimo teisinis pagrindas, ar tokiems asmenims keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, teisinio išsilavinimo, ar kt. Pritarti iš dalies Projekto 118 straipsnio 4 ir 6 dalių tikslas – įtvirtinti asmens teisę turėti atstovą. Kadangi projekte nėra nustatomi atstovui keliami išsilavinimo, profesijos ar kt. kriterijai, siūlytina atsisakyti perteklinės projekto 118 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl galimybės naudotis advokato paslaugomis. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11811 46.
Projekto 118 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, jog „Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“ Taigi aptariamoje straipsnio dalyje kartu nustatomos Priežiūros institucijos ir teismo teisės. Be to, tiek priežiūros institucijai, tiek teismui nustatomi vienodos apimties įgaliojimai, t.y. teismui nesuteikiama teisė panaikinti Priežiūros institucijos sprendimo. Aptarto reguliavimo kontekste kyla keletas klausimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nesuteikus teisės naikinti Priežiūros institucijos sprendimų, kyla žalos atlyginimo klausimas. Projekto 101 straipsnis reguliuoja pertvarkymo institucijos ir Priežiūros institucijos sprendimų apskundimą. Pagal šio straipsnio nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo konkrečiu atveju, nustatytu straipsnio 6 ir 7 dalyse. Tačiau kalbant apie Priežiūros institucijos veiksmų apskundimą kitais atvejais pastebėtina, jog šio straipsnio 8 dalyje pateikiama blanketinė nuoroda į Bankų įstatymo 68 straipsnio nuostatas. Bankų įstatymo 68 straipsnyje nustatoma tik tiek, jog „Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui“.
Iš aptarto reguliavimo turinio nėra aišku, ar pagal nustatytą tvarką pripažinus Priežiūros institucijos sprendimą neteisėtu, tačiau teismui neturint galimybių tokį sprendimą panaikinti, būtų pagrindas reikalauti priteisti patirtą žalą. Taip pat neaišku, kokias kitas teisines pasekmes sukeltų Priežiūros institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu. Nepritarti Projekto 101 straipsnis nustato skirtingą priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimo tvarką. Priežiūros institucijos sprendimų apskundimui taikoma tik 101 straipsnio 8 dalis, kuri nukreipia į Bankų įstatymo 68 straipsnį. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami teismui ir teismas gali juos panaikinti Pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimui taikomos 101 straipsnio 1-7 dalys, kurios detaliai reguliuoja pertvarkymo institucijos sprendimų dėl krizių prevencijos priemonių taikymo apskundimą. Žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1211
straipsnio 1 dalyje atsisakyti nuostatos „išskyrus akcininkus ir įstaigos vadovus“, kaip klaidinančios, tuo labiau, kad tretieji asmenys ir jų teisės yra nurodyti projekto 126 straipsnyje. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, reikėtų paaiškinti, kas šiuo atveju yra įstaigos vadovai, nes kituose projekto straipsniuose šis terminas nevartojamas ir gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama įstaigos sąvoka apima banką, Centrinę kredito uniją ar finansų maklerio įmonę, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas.
Pažymėtina, kad Bankų, Centrinės kredito unijos ir Finansinių priemonių rinkų įstatymuose yra nustatyta, kas yra laikoma banko, centrinės kredito unijos ar finansų maklerio įmonės vadovais. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
nėra laikomi trečiaisiais asmenimis“. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
122
pavadinimas „Įstatymo VII skyriaus nuostatų taikymas“ sąlygoja, jog šis straipsnis turėtų būti šio skyriaus pirmasis arba paskutinysis straipsnis arba atsidurti projekto baigiamosiose nuostatose, tad siūlytina atitinkamai projektą patikslinti. Jei būtų nuspręsta, jog šis straipsnis liks projekto
„Įstatymo VII skyriaus“ įrašant formuluotę „Šio skyriaus“. Pritarti
1231
siūloma nustatyti, jog „Tik Lietuvos Respublikos teismas ir pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones <...>.“ Pastebėtina, jog pasirinkta teisės normos konstrukcija suponuoja situaciją, kai tik teismas ir pertvarkymo institucija kartu galės priimti tam tikrą sprendimą. Svarstytina, ar toks yra tikrasis nuostatos tikslas. Galimai norėta pasakyti, jog tik dvi institucijos gali priimti tam tikrus sprendimus. Tokiu atveju jungtuką „ir“ derėtų keisti jungtuku „arba“. Pritarti
1235 50.
Projekto 123 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Jei tai numato Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės teisės aktai, sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas atitinkamos valstybės viešame registre.“ Nuostatoje reikėtų atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su kitų valstybių teisės aktų nuostatomis ir to kas turi būti atlikta pagal tas nuostatas kitų valstybių registruose, nes toks teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pritarti
12367
ir 7 punktuose vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 6 dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti
1253
siūloma nustatyti, jog tam tikra informacija turi būti skelbiama dviejuose kiekvienos priimančios valstybės „laikraščiuose“. Pastebėtina, jog sąvoka laikraštis apima daugybę spaudos priemonių, pavyzdžiui, Lietuvoje daugelyje miestų yra vietiniai laikraščiai, kurių platinimas ir apsiriboja to miesto teritorija. Svarstytina, ar skelbimas ir tokiuose laikraščiuose užtikrintų įstatymo nuostata siekiamų tikslų, susijusių su skelbimu laikraščiuose, įgyvendinimą. Svarstytina, ar laikraščių pasirinkimui neturėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai. Pritarti
1272
siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai. Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatyme negalima nustatyti, kokius įgaliojimus tam tikras asmuo turės kitoje valstybėje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokio asmens įgaliojimus ir veiksmų laisvę gali apibrėžti tik kitos valstybės įstatymai. Teikiamas reguliavimas reiškia, jog įstatyme siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi didesnę galią kitoje valstybėje, nei tos valstybės įstatymai. Toks teisinis reguliavimas yra negalimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribas. Siūlytina atsisakyti tokio teisinio reguliavimo. Pritarti
1282
nuostatas siūlytina tobulinti, nenurodant konkrečių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnių, kurie netaikomi taikant teikiamo įstatymo III skyriaus nuostatas, o vietoj jų įrašyti bendrą nuostatą, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, arba šio punkto atsisakyti, atsižvelgiant į teikiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, reikėtų peržiūrėti projekte nurodytus netaikytinus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, nes kai kurie jų nurodyti netinkamai, pvz. siūloma nustatyti, kad netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose ne tik nustatyta, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, bet ir įtvirtintas akcininkų lygybės principas: „Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas”, kuris turėtų būti taikomas bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir būtų pritarta teikiamu projektu siūlomoms vertinamoms projekto nuostatoms, jos turėtų būti peržiūrimos kaskart, kai būtų keičiamas Lietuvos
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas 2015-10-07 Dėl FTI įstatymo projekto:
Pažymėtina, kad šiuo metu FTĮ įstatymo projekte numatyta, kad dalis įstatymo turėtų įsigalioti dar iki įstatymo priėmimo ir paskelbimo.
Siūlomi FTĮ įstatymo projekto 3 straipsnio pakeitimai skirti šiam straipsniui pakeisti išbraukiant tai numatančias įsigaliojimo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti FTĮ įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projekto Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3489 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, nusprendusios Lietuvos
Respublikoje licencijuotai įstaigai taikyti supaprastintus reikalavimus, nedelsdamos apie tai informuoja Europos bankininkystės instituciją. apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija nedelsdama informuoja
Europos bankininkystės instituciją, kai apie šio straipsnio 1 dalies nuostatųos, susijusiųos su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri užima reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymąos Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad gaivinimo
plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, apie tai turi informuoti įstaigą ir paprašyti pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų. Jeigu įstaiga per 7 dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos nepateikia paaiškinimų arba pateikti paaiškinimai yra nepakankami, priežiūros institucijos nurodymu ji per 2 mėnesius nuo tokio nurodymo gavimo dienos turi pateikti patikslintą gaivinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip sprendžiami priežiūros institucijos nustatyti trūkumai. Priežiūros institucija savo iniciatyva arba įstaigos prašymu gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui.“
2015-10-2114 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 14 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Duomenų apie finansines sutartis saugojimas Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis, kai tokia informacija reikalinga pertvarkymo arba priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. Informacijos apie sudarytas finansines sutartis pateikimo terminas turi būti vienodas visoms įstaigoms, tačiau gali skirtis atsižvelgiant į finansinės sutarties rūšį.“
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, siūlytina projekto 36 straipsnio 4 dalį papildyti nauju 4 punktu. Pasiūlymas: Papildyti projekto 36 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) finansinę paramą ketinančiam teikti finansinės
grupės subjektui.“
2015-10-2138 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 38 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Grupės finansinės paramos
susitarimų keitimas Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“
6 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 ir 22 pastaboms, siūlytina pakeisti projekto 43 straipsnį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir
vyresniosios vadovybės keitimas“ 2.
Pakeisti projekto 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali atšaukti
specialųjį valdytoją nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju, arba vieną ar kelis jo pasitelktus paslaugų teikėjus esant objektyviom aplinkybėm reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį. 3. Papildyti projekto 43 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
56 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 25 ir 26 pastaboms, siūlytina pakeisti projekto 46 straipsnio 5 ir 6 dalis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„5. Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį
poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.“
išdėstyti taip:
„6. Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES)
Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą.
Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji paskirta bauda Lietuvos banko pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kai baudos neįmanoma išieškoti ne ginčo tvarka.“
1194 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 119 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 119 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį
nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o sprendimą apskundus teismui
2 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 48 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir
(arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.“
2015-10-2198 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 30 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 98 straipsnį. Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip:
„98 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl pertvarkymo ir
pertvarkymo eigą“
ją išdėstyti taip: „6. Pertvarkomas subjektas ir
(arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.“
21011 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 41 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus. Pasiūlymas:
dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar
terminuotai teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas šios dalies 1−9 punktuose nurodytiems asmenims;“ 2.
Pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji
vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus ir buvę (atšaukti, atleisti, nušalinti) valdymo organai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai.“
1181113 Argumentai:
Teisės departamento 44 pastabai, siūlytina papildyti projekto 118 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamento 46 pastabą, siekiant išvengti teisinio reguliavimo dviprasmiškumo bei pašalinti nuostatą dėl teisminės valdžios ribojimo, siūlytina pakeisti projekto 118 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymas:
1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų;. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
11 dalį ją išdėstyti taip: „11.
Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“
1272 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 53 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 127 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 127 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius
(administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai. Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
biudžeto ir finansų komitetas
Narkevičius, Kęstutis Glaveckads, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489
straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (toliau – projektas) II skyrius vadinasi „Pasirengimas“. Pastebėtina, jog vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo skyriaus pavadinimas turėtų atspindėti reguliavimo objektą. Siūlytina skyriaus pavadinime nurodyti, koks pasirengimas ar pasirengimas kam, turimas omenyje. Pritarti Patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (toliau – projektas) II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PASIRENGIMAS PERTVARKYMUI IR PREVENCIJA“. 2. Seimo kanceliari-jos Teisės
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489210
sąvokoje „Ypač svarbos funkcijos“ žodis „Ypač“ keistinas į „Ypatingos“.
Nepritarti Terminas „ypač svarbios funkcijos“ suderintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis kalbos komisijos rekomendacijomis, „ypatingai“ nevartotinas „ypač“ prasme. 3. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34893396823
dalyse reikėtų nurodyti, kurio Įstatymo skyriaus 2 ir 3 skirsniai minimi. Ši pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Pritarti
1Patikslinti projekto 3 straipsnio 6 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo 2 ir 3
skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose nustatytą kompetenciją turi teisę: <...>
8Šio įstatymo 2 ir 3 skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos,
taikomos finansinei grupei, taip pat taikomos ir šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytoms centrinei įstaigai ir su ja susijusioms įstaigoms, o nuostatos, taikomos patronuojančiosioms įmonėms ar patronuojančiosioms įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, taikomos ir centrinei įstaigai.“
2Patikslinti projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jei taikoma, nurodomos finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos priemonės, patvirtintos pagal šio įstatymo skyriaus šeštojo skirsnio nuostatas sudarytame susitarime dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34893494
straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog „Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms“. Siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kada ir kaip dažnai tai yra daroma. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 4 daliai.
projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija, vadovaudamasi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos
bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri užima reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489781196132
projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikiama sumos išraiška „30 000 000 000 eurų“, projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte – „5 000 000 000 eurų“, projekto 78 straipsnio 6 dalies 3 punkte – „900 milijardų eurų“, o projekto
projekte vartojamas sumų išraiškas. Pritarti
straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pertvarkomo subjekto turimo turto konsoliduotu pagrindu nustatyta vertė yra mažesnė nei 900 milijardų900 000 000 000 eurų.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fiziniams asmenims iki 5 mln. 5 000
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34895131313161620209698223344
| 1 | 1 | 3 | 1 | |||
| 2 | 2 | 2 | ||||
| 3 | 2 | 3 | 2 | 3 | 3 | 3 |
dėl centrinio banko priemonių panaudojimo <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra pateikiama centrinio banko apibrėžtis, todėl nėra aišku, kas yra centrinis bankas – Lietuvos bankas ar Europos Centrinis bankas. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
dalies 2, 3 punktams, 20 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktams, 21 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktams, 96 straipsnio 3 dalies 3 punktui ir 98 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Nepritarti Įstatymo nuostatų tikslas – apimti tiek Lietuvos, tiek Europos centrinius bankus, o finansinės grupės atveju – taip pat ne euro zonos valstybių narių ar netgi trečiųjų valstybių centrinius bankus. Įstatymu nesiekiama nustatyti geografinės centrinių bankų kompetencijos, o tik tam tikrų centrinio bankų priemonių (kurios teikiamos, vadovaujantis kitais atitinkamais teisės aktais) traktavimą pertvarkymo ar pasirengimo pertvarkymui kontekste. 7. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348974
nurodoma, kad „Priežiūros institucija gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui“. Iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar šis pratęsimas galimas tik priežiūros institucijos iniciatyva, ar terminą gali prašyti pratęsti ir pati įstaiga, todėl siūlytina šią nuostatą atitinkamai patikslinti. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymui:
Patikslinti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, apie tai turi informuoti įstaigą ir paprašyti pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų.
Jeigu įstaiga per 7 dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos nepateikia paaiškinimų arba pateikti paaiškinimai yra nepakankami, priežiūros institucijos nurodymu ji per 2 mėnesius nuo tokio nurodymo gavimo dienos turi pateikti patikslintą gaivinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip sprendžiami priežiūros institucijos nustatyti trūkumai. Priežiūros institucija savo iniciatyva arba įstaigos prašymu gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348914
nustatyti, jog „Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. <...>“. Pastebėtina, jog normos konstrukcijoje vartojama loginė išraiška „turi teisę reikalauti“. Tokia konstrukcija reiškia, jog vadovaujantis įstatyme nenurodytais kriterijais, iš vienų subjektų bus reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, iš kitų ne. Manytina, jog įstatyme nustatant institucijos teisę sukurti subjektams tam tikrą administracinę naštą, kartu turėtų būti nurodyti kriterijai, kuriems esant, institucija gali disponuoti savo teise. Priešingu atveju, galimai būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kai iš vienų asmenų, esančių vienodoje padėtyje su kitais asmenimis, būtų reikalaujama atlikti tam tikrus veiksmus, o iš kitų ne.
Svarstytina galimybė įstatyme nustatyti normos taikymo kriterijus, ar atvejus. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 4 pasiūlymui: Patikslinti projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Duomenų apie finansines sutartis saugojimas Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis, kai tokia informacija reikalinga pertvarkymo ar priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. Informacijos apie sudarytas finansines sutartis pateikimo terminas turi būti vienodas visoms įstaigoms, tačiau gali skirtis atsižvelgiant į finansinės sutarties rūšį.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348928787878787823356661212
straipsnio 2 dalies 6 punkte esantį simbolį „%“ keisti žodžiu „procentų“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
1Patikslinti projekto 28 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) patronuojančiajai įmonei priklauso daugiau nei 50 % procentų balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių;“. 2. Patikslinti projekto 78 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas įnašas iš Pertvarkymo fondo lėšų gali būti sumokamas tik kai yra tenkinamos abi šios sąlygos:
įsipareigojimų turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu nei 8 % procentai visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotos pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu;
procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotos pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu. <...>
gali nuspręsti viršyti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 5 % procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos ribą ir panaudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir (arba) renkant reguliarias (ex-ante) įmokas Pertvarkymo fonde sukauptas dar nepanaudotas lėšas, jei visi neužtikrinti įsipareigojimai, kurie nebūtų tenkinami pirmenybine kreditorių reikalavimų eile, taikytina, jei pertvarkomam subjektui būtų iškelta bankroto byla, išskyrus tinkamus drausti indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti. 6.
Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui taip pat gali būti sumokamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu nei
subjekto turto;
2) iš reguliarių (ex-ante) įmokų (išskyrus įmokas į Indėlių draudimo fondą) Pertvarkymo fonde sukaupta lėšų suma sudaro ne mažiau nei 3 % procentus visų Lietuvos Respublikoje licencijuotose įstaigose laikomų apdraustųjų indėlių sumos; <...>“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348932
nustatant tų pačių asmenų teises ir pareigas vartojami skirtingi terminai: dalyviai ir akcininkai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinant projektą suvienodinti terminiją. Nepritarti Terminas „dalyviai“ vartojamas tik junginyje „dalyvių susirinkimas“, siekiant išvengti galimų skirtingų interpretacijų dėl šio žodžių junginio prasmės. Terminas „akcininkai“ šiame įstatymo projekte suprantamas plačiau nei kituose įstatymuose, t.y. apima net tik „tradicinius“ akcininkus, bet ir kitokių nuosavybės priemonių savininkus. Tačiau dėl rizikos, kad žodžių junginys „akcininkų susirinkimas“ gali būti interpretuojamas kaip savarankiškas terminas taip, kaip jis suprantamas, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme, siūlytina naudoti platesnę prasmę turintį žodžių junginį „dalyvių susirinkimas“. 11. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489351
projekto 34 straipsnyje yra tik viena dalis, projekto 35 straipsnyje esanti nuoroda „34 straipsnio 1 dalyje“ keistina nuoroda „34 straipsnyje“. Pritarti Patikslinti projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nurodytas sąlygas.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489364
siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša tam tikroms kitoms priežiūros institucijoms. Manytina, jog tarp subjektų, kuriems pranešama apie priežiūros institucijos sprendimą, turėtų būti nurodytas ir finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas, kurio pagrindu Priežiūros institucijos sprendimas priimamas. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 5 pasiūlymui:
Papildyti projekto 36 straipsnio 4 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei
paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:
1) priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei jos nesutampa;
2) finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto priežiūros institucijai, jei jos nesutampa;
3) Europos bankininkystės institucijai;
4) finansinę paramą ketinančiam teikti finansinės grupės subjektui.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348938
nustatyti, jog „Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“ Pastebėtina, jog nuostatoje vartojamus žodžius „gali būti“ galima suprasti dvejopai.
Vienu atveju, galima suprasti, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas bet kokia tvarka, o tarp jų ir ta, kuria sudaromas. Kitu atveju, jog grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tik ta tvarka, kuria jis ir sudaromas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos esmę ir prasmę. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 6 pasiūlymui:
Patikslinti projekto 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34893921
1 punkte siūloma nustatyti, jog teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, be kitų principų, vadovaujamasi ir šiuo: „įstaiga, jos akcininkai ir vadovai turi prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus <...>.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja aiškumo. Nuostatoje vartojami žodžiai, „turi prisiimti atsakomybę“ galimai turėtų sąlygoti kažkokius valingus įstaigos, jos akcininkų ir vadovų veiksmus, pavyzdžiui tam tikrų dokumentų pasirašymą. Tačiau nėra aiški tokia atsakomybės prisiėmimo tvarka ir jos įgyvendinimo procedūros. Svarstytina, ar aptariamoje nuostatoje vietoje žodžių „turi prisiimti atsakomybę“ neturėtų būti vartojamas terminas
„atsako“, eliminuojant iš įstatymo teksto galimus įstatymo taikymo
neaiškumus.
Pritarti Patikslinti projekto 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įstaiga, jos akcininkai ir vadovai turi
prisiimti atsakomybę atsako už savo veiklos padarinius ir įsipareigojimus, kurie leistų sustiprinti įstaigos veiklos stabilumą bei patikimumą ir užtikrinti, kad suteikta finansinė parama bus naudojama efektyviai ir racionaliai;“. 15. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894012
2 punkte esanti formuluotė „užkertant kelią užkrato plitimui“ diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „užkratas“ reikšmė yra siejama su medicina, nes jis apibrėžiamas kaip „užkrečiamoji medžiaga (mikrobai, virusai)“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šio žodžio projekte atsisakyti arba pakeisti ji kitu atitikmeniu. Pritarti Patikslinti projekto 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai, visų pirma užkertant kelią užkrato problemų plitimui, ypač rinkos infrastruktūrose, ir palaikant rinkos drausmę;“. 16. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894143163
pertvarkomo subjekto valdymo organai ir vyresnioji vadovybė. Ši teisės norma detalizuojama projekto 43 straipsnyje, kuriame nustatoma, kokia tvarka pakeičiami pertvarkomo subjekto valdymo organai. Projekto 46 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinama pertvarkymo institucijos teisė nušalinti arba pakeisti pertvarkomo subjekto valdymo organus ir vyresniąją vadovybę Tačiau projekte nėra nuostatų dėl pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės pakeitimo ir nušalinimo tvarkos.
Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymui:
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir vyresniosios vadovybės
keitimas“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali atšaukti specialųjį valdytoją nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju, arba vieną ar kelis jo pasitelktus paslaugų teikėjus esant svarbiom aplinkybėm reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.“
3Papildyti projekto 43 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489416
siūlytina vietoj formuluotės „darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tikslais laikoma, kad įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bankroto procedūra“ įrašyti
„darbuotojai informuojami ir konsultuojami pagal šių subjektų bankroto
procedūras reglamentuojančius teisės aktus“. Pritarti Patikslinti projekto 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bet kuri iš šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1−3 punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi pagal tos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais tikslais laikoma, kad įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bankroto procedūra. Esant poreikiui, pertvarkymo institucija informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894242586571717878808082104
| 2 | 10 | 7 | 6 | |||
| 3 | 8 | 3 | 3 | 1 | ||
| 4 | 1 | 2 | 2 | 1 | 2 | 1 |
skyriaus“. Ši pastaba taikytina ir kitiems III skyriaus straipsniams (jų dalims, punktams): 58 straipsnio 7 daliai, 65 straipsnio 6 daliai, 71 straipsnio 3 ir 8 dalims, 78 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktams, 80 straipsnio 1 ir 4 dalims, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti Ta pati pastaba taikytina ir projekto 41 straipsnio 1 dalies 9 punktui, 61 straipsnio 2 ir 6 dalims, 65 straipsnio 7 daliai, 71 straipsnio 7 daliai. Pasiūlymas:
1Patikslinti projekto 41 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) sprendimai priimami ir pertvarkymo veiksmų imamasi derama skuba, laikantis skaidrumo principo ir taikant šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje nurodytas apsaugos priemones.“ 2.
Patikslinti projekto 42 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, pertvarkymo institucijos nuomone nėra pagrindo tikėtis, kad kitomis alternatyviomis įstaigai taikomomis priemonėmis arba priežiūros veiksmais, įskaitant kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal šio įstatymo III skyriaus ketvirtąjį skirsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;“
ją išdėstyti taip: „10. Kai pertvarkymo priemonių taikymas gali lemti tai, kad kreditoriai turės padengti nuostolius arba jų reikalavimai bus konvertuojami, pertvarkymo institucija, laikydamasi šio įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, nurašo ar konvertuoja kapitalo priemones prieš pat taikydama atitinkamą pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama tą priemonę.“
ją išdėstyti taip: „7. Prieš nurašydama ar konvertuodama atitinkamas kapitalo priemones, pertvarkymo institucija užtikrina, kad, laikantis šio įstatymo III skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimų, būtų atliktas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Tokiu vertinimu nustatoma atitinkamoms kapitalo priemonėms taikytina nurašymo ar konvertavimo apimtis ir, taikytinas konvertavimo kursas.“
5Patikslinti projekto 61 straipsnio 2 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
„2.
Pertvarkymo institucija turi imtis reikalingų veiksmų, kad verslo perleidimo priemonė, atsižvelgiant į aplinkybes ir valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, būtų įgyvendinama rinkos sąlygomis bei vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka atlikto vertinimo išvadomis. Siekdama pasirengti įstaigos pertvarkymui, pertvarkymo institucija gali nurodyti įstaigai, laikantis šio įstatymo 63 straipsnio reikalavimų, susisiekti su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis.
<...>
6Pertvarkomo subjekto akcininkai,
kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perleidžiami įsigyjančiajam asmeniui, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perleistą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, o įsigyjantis asmuo neatsako pertvarkomo subjekto akcininkams, kreditoriams ir kitiems tretiesiems asmenims, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nebuvo jam perleisti.“
ją išdėstyti taip: „7. Pertvarkomo subjekto akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinajai įstaigai, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinajai įstaigai, jos valdymo organams ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje.“
7Patikslinti projekto 71 straipsnio 3, 7 ir 8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„3. Taikydama turto atskyrimo priemonę, pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytus principus ir ES valstybės pagalbos sistemą nustato atlygį, už kurį turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami turto valdymo įmonei. Nedraudžiama nustatyti, kad atlygis būtų nominalus ar neigiamas. <...> 7.
Turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimams tarp pertvarkomo subjekto ir turto valdymo įmonės taikomos šio įstatymo III skyriaus šeštojo skirsnio nuostatos. 8. Pertvarkomo subjekto akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami turto valdymo įmonei, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į turto valdymo įmonei arba jos valdymo organui ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje.“
8Patikslinti projekto 78 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) nuosavybės priemonių savininkai ir tinkamų įsipareigojimų turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu nei 8 % procentai visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotos pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu;
2) įnašas iš Pertvarkymo fondo lėšų neviršija 5 % procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos, įskaitant pertvarkomo subjekto nuosavas lėšas, apskaičiuotos pertvarkymo priemonių taikymo metu vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje numatytu vertinimu.“
9Patikslinti projekto 80 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1.
Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo institucija, remdamasi vertinimu, atliktu pagal šio įstatymo III skyriaus trečiąjį skirsnį, nustato tinkamų įsipareigojimų, kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendrą sumą, siekdama atkurti pertvarkomo subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą arba, jei taikytina, suformuoti laikinosios įstaigos kapitalą, atitinkantį šį koeficientą, įvertindama iš Pertvarkymo fondo finansuojamą įnašą į kapitalą, taip pat siekdama išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą pertvarkomais subjektais arba laikinąja įstaiga ir sudaryti sąlygas pertvarkomam subjektui arba laikinajai įstaigai bent vienus metus laikytis licencinės veiklos reikalavimų ir toliau vykdyti licencinę veiklą. <...>
vertinimu, pagal šio įstatymo III skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pertvarkomo subjekto kapitalas buvo nurašytas didesne apimtimi nei atlikus šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą nustatyta nurašytina suma, pertvarkymo institucija, siekdama panaikinti šį skirtumą, gali taikyti kapitalo atkūrimo mechanizmą, kai reikiama apimtimi pirmiausia kompensuojami kreditorių, o tada akcininkų nuostoliai.“
ją išdėstyti taip: „1. Pertvarkymo institucija, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba pagal šio įstatymo III skyriaus ketvirtąjį skirsnį nurašydama ar konvertuodama akcininkų kapitalo priemones akcininkų vieno arba abiejų toliau nurodytų veiksmų: <...>“. 11. Patikslinti projekto 104 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) galimai pertvarkomų finansinės grupės
subjektų vertinimas pagal šio įstatymo III skyriaus trečiąjį skirsnį;“. 19. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894231 19.
31
esant tam tikriems asmenims gali būti taikomos įstatyme nustatomos sankcijos, brauktini žodžiai skliausteliuose „tačiau tuo neapsiribojant“, nes įstatyme būtų nustatytas neaiškus ir neapibrėžtas aplinkybių sąrašas, kurioms esant asmenims būtų taikomos sankcijos. Toks reguliavimas netoleruotinas asmenų atsakomybės kontekste, nes asmuo tiksliai turi žinoti kokias atvejais jam gresia įstatyme numatyta atsakomybė ir sankcijos. Siūlytina aiškiai nurodyti baigtinį aplinkybių sąrašą ir atsisakyti minėto žodžių junginio vartojimo. Pritarti Patikslinti projekto 42 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įstaiga pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija turėtų pagrindo atšaukti licenciją, įskaitant atvejus ir dėl to (tačiau tuo neapsiribojant), kad įstaiga patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies;“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894258581103248
tobulintina, pakeičiant formuluotėje „susidaro bent viena iš šių aplinkybių“ žodį „susidaro“ kitu žodžiu, pvz. „yra“, „paaiškėja“ ar pan. Ši pastaba taikytina ir projekto 58 straipsnio 2 ir 4 dalims, 110 straipsnio 8 daliai. Pritarti
ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, jei susidaro yra bent viena iš šių aplinkybių: <...>“. 2. Patikslinti projekto 58 straipsnio 2 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, privalo nedelsdama nurašyti arba konvertuoti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto išleistas atitinkamas kapitalo priemones, susidarius jei yra bent vienai viena iš šių aplinkybių: <...>
tikslais laikoma, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba gali žlugti, jei susidaro yra viena ar daugiau iš šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.“
ją išdėstyti taip:
„8. Kai pertvarkymo institucija yra grupės
pertvarkymo institucija ir nusprendžia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojančioji įmonė atitinka šiame įstatyme jai nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitiems tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą. Siūlomi pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas gali apimti grupės pertvarkymo schemos parengimą ir įgyvendinimą, kai pertvarkymo institucijos nuomone, susidaro yra bet kuri iš toliau nurodytų aplinkybių:“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489433
tinkamai perkeltos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Pertvarkymo direktyva) 35 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Specialusis valdytojas turi visus akcininkų ir valdymo organo įgaliojimus <...>“. Projekto 43 straipsnyje nustatyta, kad specialusis valdytojas pakeičia pertvarkomo subjekto valdymo organus, tačiau nei šiame, nei kituose projekto straipsniuose nėra nurodyta, kad specialusis valdytojas turi visus akcininkų įgaliojimus. Manytume, kad nurodyta Pertvarkymo direktyvos nuostata turėtų būti perkelta tiksliau, neapsiribojant 45 straipsnio, kuriame nustatomi pertvarkymo institucijos įgaliojimai, 3 dalies nuostata, kad pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis. Pritarti Patikslinti projekto 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomo subjekto dalyvių susirinkimo ir valdymo organų įgaliojimus. Nuo sprendimo skirti specialųjį valdytoją priėmimo dienos, nebent tame sprendime numatyta vėlesnė data, pertvarkomo subjekto valdymo organų įgaliojimai sustabdomi ir šių organų įgaliojimus perima specialusis valdytojas. Visi pertvarkomo subjekto valdymo organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti specialųjį valdytoją įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini. Specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas ir kitos detalios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo. Tokia sutartis gali nustatyti pertvarkymo institucijos įsipareigojimus, susijusius su specialiojo valdytojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms.
Bet kuriuo atveju specialusis valdytojas neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis pertvarkymo institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms atsako Pertvarkymo institucija.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489436
nuostata dėl pertvarkymo institucijos teisės atšaukti specialiojo valdytojo pasitelktus paslaugų teikėjus kelia abejonių. Vadovaujantis Civilinio kodekso sutarčių teisę reglamentuojančiomis nuostatomis, paslaugų teikėjai turėtų būti pasitelkiami pagal paslaugų sutartį, kurios šalimi būtų specialusis valdytojas (paslaugos gavėjas) ir paslaugos teikėjas. Pertvarkymo institucija nurodytos sutarties atžvilgiu būtų trečiasis asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus ir sutarties laisvės principą negali nutraukti kirų asmenų sudarytos sutarties. Projekto 46 straipsnio 1 dalies 19 punkte siūloma nustatyti pertvarkymo institucijos teisė panaikinti arba pakeisti sutarties, kurios šalimi yra pertvarkomas subjektas, sąlygas, šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, šiuo atveju netinka terminas „atšaukti“, nes sutarties šalis negali būti atšaukiama. Atsižvelgiant į tai, projektas taisytinas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo institucija gali riboti specialiojo valdytojo veiklą ar reikalauti, kad tam tikriems specialiojo valdytojo veiksmams iš anksto pritartų pertvarkymo institucija.
Pritarti Tikslinga nustatyti, kad pati pertvarkymo institucija negali atšaukti specialiojo valdytojų pasitelktų paslaugos teikėjų, bet gali reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su tokiais paslaugų teikėjais. Galimybė atšaukti papildomus pasitelktus ekspertus reikalinga, kadangi net ir su pertvarkymo institucijos pritarimu pasitelkti ekspertai vėliau gali pasirodyti nebetinkami dėl naujai atsiradusių ar paaiškėjusių aplinkybių. Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 7 pasiūlymui (su redakcine korekcija dėl 2 punkto):
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir vyresniosios vadovybės keitimas“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali atšaukti
specialųjį valdytoją nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju, arba vieną ar kelis jo pasitelktus paslaugų teikėjus esant svarbiom aplinkybėm reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.“
11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489437 23.
7
vartojimą, siūlytina projekto 43 straipsnio 7 dalyje po žodžio „pasitikėjimo“ skliausteliuose įrašyti žodį „fiduciariniai“. Pritarti Patikslinti projekto 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Specialusis valdytojas privalo savo funkcijas
atlikti apdairiai ir sąžiningai, imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus pertvarkymo veiksmus. Specialusis valdytojas negali jam suteiktų teisių panaudoti savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Specialiojo valdytojo ir pertvarkomo subjekto, kurį valdyti jis paskirtas, negali sieti pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ar jo akcininkų interesais, jei tai kliudytų efektyviam pertvarkymo tikslų pasiekimui ir pertvarkymo veiksmų įgyvendinimui.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348946625988121213
Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai“ taisytina, nes toks termino „laiku“ apibrėžimas nelogiškas. Ši pastaba taikytina ir projekto 62 straipsnio 2 daliai. Be to, projekto 46 straipsnio 1 dalies 13 punkte esantis trumpinys „t. y.“ keistinas žodžiais „tai yra“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 59 straipsnio 1 daliai, 62 straipsnio 2 daliai ir 88 straipsnio 2 daliai. Pritarti
1Patikslinti projekto 46 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) prašyti, kad priežiūros institucija laiku,
t. y. greičiau per trumpesnius nei Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai, nustatytus terminus įvertintų kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigyjantįjį asmenį;“
ją išdėstyti taip: „2.
Jei perleidus pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, kvalifikuotoji tokio subjekto įstatinio kapitalo ir
(arba) balsavimo teisių dalis būtų įsigyjama arba didinama taip, kaip nurodyta Bankų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir dėl to įsigyjantysis asmuo turėtų gauti minėtuose įstatymuose nustatytą priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, priežiūros institucija turi per trumpesnius laiku, t. y. greičiau nei per Bankų įstatymo 25 straipsnyje bei Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus, atlikti įsigyjančiojo asmens vertinimą, kad verslo perleidimo priemonė būtų taikoma kuo skubiau ir nebūtų užkertamas kelias tam, kad įgyvendinant pertvarkymo priemones būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.“
ją išdėstyti taip: „1. Pertvarkymo institucija nurašo ir konvertuoja atitinkamas kapitalo priemones, laikydamasi atvirkštinio kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nei taikomas iškeliant bankroto bylą, t. y. tai yra kai pirmesnės kreditorių reikalavimų eilės įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami tik jei paskesnės kreditorinių reikalavimų eilės įsipareigojimų sumažinimo nepakanka šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytiems pertvarkymo tikslams pasiekti, taip, kad būtų pasiekti šie rezultatai: <...>“. 4. Patikslinti projekto 88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pertvarkymo institucija turi teisę atlikti arba reikalauti, kad pertvarkomas subjektas ar kiti asmenys nedelsdami, t. y. tai yra prireikus, greičiau nei per kituose teisės aktuose nustatytus terminus, atliktų visus administracinius ir procedūrinius veiksmus, būtinus kapitalo priemonių nurašymui ir konvertavimui veiksmingai vykdyti, įskaitant: <...>“. 25. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489465 25.
5
nurodoma, jog „ Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams“. Siūlytina šią nuostatą papildyti, nurodant kam kiltų šis fiskalinis poveikis ar sisteminiai padariniai (pvz., įstaigai, valstybei ir pan.). Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateikto Simo Audito komiteto 8 pasiūlymo 1 daliai:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34894611964
siūloma nustatyti, jog „Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Pastebėtina, jog formuluotė „Lietuvos banko sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose“ stokoja aiškumo.
Nesuprantama, ar omenyje turimas teisminis išieškojimas ne ginčo tvarka, ar, vis dėlto, nuostatą reikėtų suprasti taip, kaip ji pateikiama Lietuvos banko įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje: „Nesumokėtos įmokos ir delspinigiai Lietuvos banko sprendimu išieškomi ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš prižiūrimo finansų rinkos dalyvio piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose <...>.“ Svarstytina galimybė suderinti įstatymų formuluotes, kad būtų aišku, jog lėšos nurašomos iš asmens sąskaitos be asmens nurodymo nurašyti lėšas. Be to, aptariamoje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti, ar alternatyva, jog „sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ prijungta jungtuku „arba“ taikoma kaip išieškojimo ne ginčo tvarka alternatyva, ar tuomet, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos dėl projekto 119 straipsnio 4 dalies. Pritarti
klausimu toliau pateikto Seimo Audito komiteto 8 pasiūlymo 2 daliai (su korekcija, kad paskirta bauda, be kita ko, išieškoma ir iš asmens lėšų, esančių Lietuvos banke ar mokėjimo įstaigose):
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr.
806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji paskirta bauda Lietuvos banko pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 9 pasiūlymui (su redakcinio pobūdžio korekcija): Pakeisti projekto 119 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesumokama, ji priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose, arba, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489482 27.
2
siūloma nustatyti, jog „Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.“ Nuostatoje formuluojamos dvi grupės alternatyvų. Pirmoji alternatyva kalba apie turtą, esantį Lietuvos Respublikoje arba turtą reglamentuojamą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Antroji – jog tam tikro turto perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš nuostatos turinio nėra aišku kaip turėtų būti taikoma antroji iš paminėtų alternatyvų. Neaišku, ar kiekvienas iš šios alternatyvos elementų galėtų būti taikomas kiekvienam pirmosios alternatyvos elementui, t.y., pavyzdžiui, ar turtas, reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar, gal būt, siekiama nustatyti, jog šios dvi grupės alternatyvų taikomos atitinkamai viena kitai, t.y. siekiama imperatyviai nustatyti, jog turtas reglamentuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra perduodamas tik pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tačiau kategoriškai negali būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks klausimas, be kita ko, kyla ir dėl to, jog antroji iš alternatyvų yra imperatyvi, t.y. nenumato galimybės, jog, pavyzdžiui, turtas galėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kartu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtu aiški ir nedviprasmiška.
Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 10 pasiūlymui: Patikslinti projekto 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai kitos valstybės narės pertvarkymo
institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34896011
straipsnio 1 dalies 1 punkte esanti nuoroda „58 straipsnio 2 dalies 2, 3, arba 5 punkte“ neturėtų būti papildyta ir nuoroda į projekto 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nepritarti. Projekto 58 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atvejis aprašomas 60 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl 60 straipsnio 1 dalyje apskritai naikintina nuoroda į 58 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš nusprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 arba 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kuris reikštų būtinybę nurašyti ar konvertuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamas kapitalo priemones, kurios įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus, pertvarkymo institucija privalo: <...>“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489646625 29.
6625
siūloma įtvirtinti pertvarkymo institucijos teisę atnaujinti šioje dalyje nurodytą terminą. Atsižvelgiant į vertinamos dalies nuostatas, manytina, kad šiuo atveju terminas galėtų būti pratęsiamas, o ne atnaujinamas. Pastebėtina, kad nors Pertvarkymo direktyvos 38straipsnio 12 dalyje, kurios nuostatos perkeliamos į vertinamą straipsnį, yra vartojamas terminas „atnaujinti terminą“, tačiau šios direktyvos tekste anglų kalba yra vartojamas žodis
„renewable“, o anglų-lietuvių kalbų žodynas pateikia dvi galimas vertimo
versijas, priklausomai nuo konteksto: atnaujinamas ir pratęsiamas. Ši pastaba taikytina ir projekto 66 straipsnio 5 daliai. Pritarti
ją išdėstyti taip: „2. Taikant verslo perleidimo priemonę, turi būti užtikrinama, kad įsigyjantysis asmuo galėtų toliau naudotis pertvarkomo subjekto teise dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, reguliuojamose rinkose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis, jeigu atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus. Jeigu įsigyjantysis asmuo neatitinka tokių reikalavimų, nurodytomis teisėmis jis naudojasi pertvarkymo institucijos nurodytą terminą, kuris neviršija 24 mėnesių. Įsigyjančiojo asmens prašymu pertvarkymo institucija turi teisę atnaujinti pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą.“
ją išdėstyti taip:
„5. Laikinoji įstaiga gali ir toliau dalyvauti
pertvarkomo subjekto mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose, vertybinių popierių biržose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojų draudimo sistemose ir turi galimybę jomis naudotis, tuo atveju, jei atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus.
Jei laikinoji įstaiga neatitinka dalyvavimo šiame punkte nurodytose sistemose reikalavimų, nurodytose sistemose laikinoji įstaiga dalyvauja pertvarkymo institucijos nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai. Pertvarkymo institucija turi teisę atnaujinti pratęsti šioje dalyje nurodytą laikotarpį pagal laikinosios įstaigos pertvarkymo institucijai pateiktą prašymą.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489657122
tobulintinos. Pastebėtina, kad Pertvarkymo direktyvos 40 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pertvarkomos įstaigos turto perdavimo laikinajai įstaigai, kurios perkeliamos į vertinamą straipsnį, nustato, kad toks perdavimas gali būti atliekamas neprašant akcininkų ar trečiųjų asmenų sutikimo ir sieja šias nuostatas su Pertvarkymo direktyvos 85 straipsnio „Ex-ante teismo patvirtinimas ir teisė ginčyti sprendimus“ nuostatomis (perkelta į projekto
į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad akcininkų ir trečiųjų asmenų sutikimai dėl turto perdavimo nereikalingi, taip pat tokiam perdavimui nenumatoma išankstinė teismo kontrolė, abejotina, ar šiuo atveju projekto 97 ir 98 straipsniuose nurodytos informacijos (sprendimo dėl pertvarkymo) pateikimas yra pakankamas, kad akcininkai arba tretieji asmenys, kuriems perdavimas turi poveikį, galėtų laiku ir veiksmingai pasinaudoti projekto 101 straipsnyje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.
Todėl svarstytina galimybė projektą papildyti nuostatomis, detalizuojančiomis akcininkų ir trečiųjų asmenų teises gauti duomenis iš pertvarkymo institucijos apie numatomus atlikti, atliekamus ir atliktus pertvarkymo veiksmus. Be to, vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 71 straipsniui. Pritarti
dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Pertvarkymo institucijai Ttaikant laikinosios įstaigos priemonę:“
dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Pertvarkymo institucijai Ttaikant turto atskyrimo priemonę:“
klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 11 siūlymui:
1Pakeisti projekto 98 straipsnio pabadinimą ir jį išdėstyti taip:
„98 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl pertvarkymo ir pertvarkymo eigą“
2Papildyti projekto 98 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Pertvarkomas subjektas ir (arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų
perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.“. 31. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348966721 31.
721
projekto 39 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Vyriausybė“, projekto 66 straipsnio 1 dalyje ir 72 straipsnyje esanti formuluotė „Lietuvos
ją išdėstyti taip:
„1. Laikinoji įstaiga yra juridinis asmuo,
įsteigtas tam, kad gautų ir valdytų visas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones ar jų dalį arba visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtą, teises, įsipareigojimus ar jų dalį, siekiant išlaikyti ypač svarbias funkcijas ir perleisti įstaigą ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą. Laikinąją įstaigą steigia pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau bet kokiu atveju ją kontroliuoja pertvarkymo institucija. Laikinoji įstaiga nuosavybės teise priklauso valstybei.“
jį išdėstyti taip:
„72 straipsnis. Turto valdymo įmonė ir jos
steigimas Turto valdymo įmonė yra juridinis asmuo, įsteigtas tam, kad gautų visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų arba laikinosios įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus arba jų dalį. Turto valdymo įmonę steigia pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau bet kokiu atveju ją kontroliuoja pertvarkymo institucija. Turto valdymo įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei.“. 32. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489681
nuostata „Taikant laikinosios įstaigos priemonę“ tobulintina, nurodant šią priemonę taikantį subjektą. Pritarti Patikslinti projekto 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pertvarkymo institucijai Ttaikant laikinosios įstaigos priemonę: <...>“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489716365272333 33.
Projekto 71 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata dėl sandorio grąžinimo tobulintina, šiuo atveju, matyt, turima omenyje restitucija, kaip ir projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pritarti iš dalies Argumentai: Projekto 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatomos aplinkybės, kada sandoris gražinimas pertvarkomam subjektui, bet ne restitucija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti projekto 63 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kur taip pat turėtų būti nustatomas nutraukto sandorio grąžinimas pertvarkomam subjektui, bet ne restitucija. Pasiūlymas:
1Patikslinti projekto 63 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) verslo perleidimo priemonės taikymas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su pertvarkomais subjektais. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas pertvarkomam subjektui taikoma restitucija.“
2Patikslinti projekto 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikinosios įstaigos priemonės taikymas nelaikomas sandorio pažeidimu ir (arba) teisėta priežastimi kreditoriams, skolininkams ar kitiems asmenims nutraukti sandorį, sudarytą su pertvarkomais subjektais. Tuo atveju, jeigu kreditoriai, skolininkai ar kiti asmenys, nesilaikydami šios nuostatos, nutraukia sandorį, toks sandoris gali būti grąžinamas pertvarkomam subjektui taikoma restitucija.“. 34. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489747412
nuostatos tobulintinos, nurodant turto atskyrimo priemonę taikantį subjektą ne tik straipsnio pavadinime, bet ir jo tekste. Be to, tikslintina vertinamo straipsnio 2 dalies nuostata „grąžinimas atliekamas taikant turto atskyrimo priemonę nustatytu terminu“, nes neaišku, kas ir kur tą terminą nustato.
Pritarti Patikslinti projekto 74 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Teisės, turtas ar įsipareigojimai Pertvarkymo institucija gali grąžinti teises, turtą ar įsipareigojimus iš turto valdymo įmonės gali būti grąžinti pertvarkomam subjektui, jei:
<...>
grąžinimas atliekamas per laikotarpį, kuris buvo nustatytas taikant turto atskyrimo priemonę, nustatytu terminu ir turi atitikti taikant tą priemonę nurodytas kitas sąlygas.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34897753
tikslintinas. Pritarti Patikslinti projekto 77 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tai yra būtina ir proporcinga, siekiant užkirsti kelią neigiamų finansinių padarinių išplitimui, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, indėliams, jei toks išplitimas stipriai sutrikdytų finansų rinkų, įskaitant finansų rinkų infrastruktūrą, veikimą ir kartu Lietuvos
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489785
esantis žodis „išitiniaias“ taisytinas. Pritarti Patikslinti projekto 78 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pertvarkymo institucija išitiniaias išimtiniais atvejais gali nuspręsti viršyti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 5 % procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumos ribą ir panaudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir (arba) renkant reguliarias (ex-ante) įmokas Pertvarkymo fonde sukauptas dar nepanaudotas lėšas, jei visi neužtikrinti įsipareigojimai, kurie nebūtų tenkinami pirmenybine kreditorių reikalavimų eile, taikytina, jei pertvarkomam subjektui būtų iškelta bankroto byla, išskyrus tinkamus drausti indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti.“. 37. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34897861
tikslintina, nes nepakankamai aiški. Atsižvelgiant į tai, kad Pertvarkymo direktyvos tekste anglų kalba šiuo atveju vartojamas terminas „risk-weighted assets“, siūlytina vietoj jos įrašyti formuluotę „pertvarkomo subjekto turto, įvertinto pagal rizikos laipsnį“. Pritarti Patikslinti projekto 78 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) akcininkai ir kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojai nurašymo, konvertavimo ar kitu būdu prisiėmė dalį pertvarkomo subjekto nuostolių ar prisidėjo prie rekapitalizavimo dydžiu, ne mažesniu nei 20 % procentų pertvarkomo subjekto pagal riziką įvertinto pertvarkomo subjekto turto;“. 38. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348979792212
konvertuojama reikiama apimtimi pirmiau nei kiti tinkami įsipareigojimai“. Siūlytina šio straipsnio kontekste patikslinti, kas yra tie kiti tinkami įsipareigojimai. Analogiška pastaba yra taikytina ir projekto 79 straipsnio 2 dalies 2 punktui.
Nepritarti Projekto 79 straipsnio 2 dalis taikytina kompleksiškai su kitomis projekto nuostatomis, ypač 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo seka, kurios privaloma laikytis visais atvejais. 39. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489812
nurodoma, kad „<...> nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis būtų nuspręsta to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai“. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kas turi teisę nuspręsti to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai. Pritarti Patikslinti projekto 81 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tos pačios kreditorių reikalavimų eilės skirtingų rūšių nuosavybės priemonės ir tinkami įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami proporcingai (nurašoma ar konvertuojama tokia pati kiekvienos rūšies nuosavybės priemonių ir tinkamų įsipareigojimų dalis), o tos pačios rūšies nuosavybės priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagrindinės sumos ir susijusios neišmokėtos mokėtinos sumos nurašomos ar konvertuojamos proporcingai jų vertei, nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis būtų nuspręsta pertvarkymo institucija nuspręstų to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai.“. 40. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489846
pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, formą, 1 ir 2 punktuose išbraukiant žodžius „pertvarkomo subjekto“ arba 3, 4 ir 5 punktuose šiuos žodžius įrašant. Pritarti Patikslinti projekto 84 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Priemonėmis, skirtomis ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, gali būti laikoma pertvarkomo subjekto:
1) pertvarkomo subjekto veiklos reorganizavimas;
2) pertvarkomo subjekto operacinių sistemų ir infrastruktūros keitimas;
3) nuostolingos veiklos nutraukimas;
4) vykdomos veiklos pertvarkymas taip, kad ji taptų konkurencinga;
5) turto arba verslo dalių pardavimas.“. 41. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348999211
dalyje nurodytos informacijos turi laikytis „šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus.“ Pagal tokią projekto nuostatą galima manyti, kad šis reikalavimas nebūtų taikomas buvusiems (atleistiems, nušalintiems) valdymo organų nariams ir darbuotojams. Tačiau tokiu atveju nebūtų pasiekti įstatymo tikslai. Projekto nuostata tobulintina. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 12 pasiūlymui:
1Pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar terminuotai teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas šios dalies 1−9 punktuose nurodytiems asmenims;“
projekto 99 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų
vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus ir buvę (atšaukti, atleisti, nušalinti) valdymo organai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai.“. 42. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489101
reguliuoja Pertvarkymo institucijos ir priežiūros institucijos sprendimų apskundimą.
Pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo pagal šiose dalyse nustatytą tvarką: „6. Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.“ Analizuojant straipsnio 6 ir 7 dalis pastebėtina, jog jų turinys nesutampa. Straipsnio 6 dalyje kalbama apie neteisėtu pripažintą sprendimą, o 7 dalyje apie priimtą „neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą“. Atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie galimybę asmenims prisiteisti žalą, vartojamą terminiją reikia suvienodinti. Reikia aiškiai nustatyti, ar sąvokų „neteisėtu pripažintas sprendimas“ ir
„institucijos priimtas neteisėtas sprendimas“ turinys sutampa. Galimai 7
dalyje vietoje žodžio „neteisėtą“ derėtų įrašyti žodžius „neteisėtu pripažintą sprendimą“. Be to, pastebėtina, jog straipsnio 6 dalyje kalbama tik apie „neteisėtu pripažintą sprendimą“, o straipsnio 7 dalyje kaip alternatyva tokiam sprendimui nurodomas ir „nepagrįstas sprendimas“. Pastebėtina, jog sąvokų „neteisėtu pripažintas sprendimas“ ir
„nepagristas sprendimas“ turinys skiriasi. Pavyzdžiui, sprendimas gali būti
nepagrįstas, priimtas nenurodant teisinio pagrindo, motyvų, tačiau toks sprendimas vis tiek galėtų būti teisėtas pagal savo esmę.
Todėl siūlytina atskleisti tikrąja nuostatų esmę ir suderinti vartojamą terminiją. Pritarti Patikslinti projekto 101 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju
tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtą neteisėtu pripažintą ar nepagrįstą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891062
nurodoma, kad „Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, visų pirma siekdama sąžiningo kaštų paskirstymo tarp šioms valstybėms narėms.“ Nuostatos konstrukcija nėra aiški, nes joje esanti frazė „visų pirma“ suponuoja, jog turėtų būti ne vienas siekis, o sakinio pabaiga „tarp šioms valstybėms narėms“ kelia klausimą, ar dalis sakinio nėra dingusi. Siūlytina atitinkamai koreguoti šią nuostatą. Pritarti Patikslinti projekto 106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, įskaitant siekį sąžiningai paskirstyti kaštus tarp šių valstybių narių visų pirma siekdama sąžiningo kaštų paskirstymo tarp šioms valstybėms narėms.“. 44. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348911813 44.
11813
nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų.“ Vertinamo straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, aptariamu atveju – laikinas nušalinimas nuo einamų pareigų, galioja iki priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino. Tačiau pagal teikiamą projektą neaišku, kokių veiksmų ir kas turi imtis nušalinus asmenį nuo einamų pareigų, t.y., kai ši poveikio priemonė nėra laikina. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 13 pasiūlymui:
1Papildyti projekto 118 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2
dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų;. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“. 45. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348911811846
minimas tam tikro asmens atstovas, o šio straipsnio 6 dalyje, to paties asmens advokatas ar kitas įgaliotas atstovas.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu derėtų naudoti vienodą terminiją, be to, derėtų nurodyti kokie asmenys minimi straipsnio 4 ir 6 dalyse gali būti atstovais ar įgaliotais atstovais, koks turėtų būti atstovavimo teisinis pagrindas, ar tokiems asmenims keliami kokie nors reikalavimai, pavyzdžiui, teisinio išsilavinimo, ar kt. Pritarti iš dalies. Argumentai:
išsilavinimo, profesijos ar kt. kriterijus, kadangi tai nėra šio įstatymo tikslas. Projekto 118 straipsnio 4 ir 6 dalių tikslas – įtvirtinti asmens teisę turėti atstovą. 2. Tikslinga atsižvelgti į siūlymą suvienodinti terminiją, todėl siūlytina atsisakyti perteklinės projekto 118 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl galimybės naudotis advokato paslaugomis. Pasiūlymas:
Patikslinti 118 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo turi teisę susipažinti su priežiūros ir
pertvarkymo institucijų turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto turėti atstovoą paslaugomis. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-348911811 46.
11811
dalyje siūloma nustatyti, jog „Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“ Taigi aptariamoje straipsnio dalyje kartu nustatomos Priežiūros institucijos ir teismo teisės. Be to, tiek priežiūros institucijai, tiek teismui nustatomi vienodos apimties įgaliojimai, t.y. teismui nesuteikiama teisė panaikinti Priežiūros institucijos sprendimo. Aptarto reguliavimo kontekste kyla keletas klausimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nesuteikus teisės naikinti Priežiūros institucijos sprendimų, kyla žalos atlyginimo klausimas. Projekto 101 straipsnis reguliuoja pertvarkymo institucijos ir Priežiūros institucijos sprendimų apskundimą. Pagal šio straipsnio nuostatas asmenys, kuriems padaryta žala, gali reikalauti žalos atlyginimo konkrečiu atveju, nustatytu straipsnio 6 ir 7 dalyse. Tačiau kalbant apie Priežiūros institucijos veiksmų apskundimą kitais atvejais pastebėtina, jog šio straipsnio 8 dalyje pateikiama blanketinė nuoroda į Bankų įstatymo 68 straipsnio nuostatas. Bankų įstatymo 68 straipsnyje nustatoma tik tiek, jog „Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui“. Iš aptarto reguliavimo turinio nėra aišku, ar pagal nustatytą tvarką pripažinus Priežiūros institucijos sprendimą neteisėtu, tačiau teismui neturint galimybių tokį sprendimą panaikinti, būtų pagrindas reikalauti priteisti patirtą žalą.
Taip pat neaišku, kokias kitas teisines pasekmes sukeltų Priežiūros institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu. Pritarti iš dalies. Argumentai:
1Siūlyme pateikta netiksli projekto 118 straipsnio 11 dalies interpretacija santykyje su projekto 101 straipsniu. Projekto
institucijos sprendimų apskundimo tvarką. Priežiūros institucijos sprendimų apskundimui taikoma tik 101 straipsnio 8 dalis, kuri nukreipia į Bankų įstatymo 68 straipsnį. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami teismui ir teismas gali juos panaikinti (nenustatoma jokių išimčių ar apribojimų). Pertvarkymo institucijos sprendimų apskundimui taikomos 101 straipsnio 1-7 dalys, kurios detaliai reguliuoja pertvarkymo institucijos sprendimų dėl krizių prevencijos priemonių taikymo apskundimą. 2. Tačiau siekiant išvengti panašių neaiškumų ir klaidingų interpretacijų dėl teismo įgaliojimų galimo ribojimo, siūloma atsisakyti nuorodos į teismą. Pasiūlymas:
Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 13 pasiūlymui (su redakcine korekcija):
2Pakeisti projekto 118 straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip:
„11.
Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“. 47. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891211
vadovus“, kaip klaidinančios, tuo labiau, kad tretieji asmenys ir jų teisės yra nurodyti projekto 126 straipsnyje. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, reikėtų paaiškinti, kas šiuo atveju yra įstaigos vadovai, nes kituose projekto straipsniuose šis terminas nevartojamas ir gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo, patikslinta projekto 121 straipsnio 1 dalies formuluotė, t. y. atskiru sakiniu nurodoma, kad įstaigos vadovai ir įstaigos akcininkai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis. Projekte vartojama įstaigos sąvoka apima banką, Centrinę kredito uniją ar finansų maklerio įmonę, kuriai taikomas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas. Pažymėtina, kad Bankų, Centrinės kredito unijos ir Finansinių priemonių rinkų įstatymuose yra nustatyta, kas yra laikoma banko, centrinės kredito unijos ar finansų maklerio įmonės vadovais. Atsižvelgiant į tai, projekte nėra tikslinga papildomai nurodyti, kas yra įstaigos vadovai.
Tačiau siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti, kad „įstaigos akcininkai ir įstaigos vadovai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis“. Taip pat siekiant užtikrinti nuoseklų termino „tretieji asmenys“ vartojimą, siūlytina šiuo aspektu patikslinti projektą: Pasiūlymas:
projekto 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje įstaigos veiklą ribojančiomis priemonėmis laikoma Lietuvos
Respublikos ar kitos valstybės narės institucijų, tarp jų ir teismų, taikomi įstaigos ar tos valstybės narės įstaigos veiklos apribojimai, jei tuo siekiama išsaugoti ar atkurti įstaigos ar toje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, ar toje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo stabilumą ir patikimumą ir jei šie apribojimai gali turėti įtakos trečiųjų asmenų, išskyrus įstaigos akcininkus ir įstaigos vadovus, teisių, turėtų iki veiklą ribojančios priemonės pritaikymo, įgyvendinimui. Įstaigos akcininkai ir įstaigos vadovai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis.“
projekto 65 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nereikalingi pertvarkomo subjekto akcininkų arba kitų trečiųjų asmenų (išskyrus laikinąją įstaigą) sutikimai ir netaikomi Lietuvos Respublikos pertvarkomų įstaigų veiklą arba vertybinių popierių perleidimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;“
projekto 71 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nereikalingi įstaigų, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, akcininkų arba kitų trečiųjų asmenų (išskyrus laikinąją įstaigą) sutikimai ir netaikomi Lietuvos Respublikos įstaigų veiklą arba vertybinių popierių perleidimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-3489122 48.
122
pavadinimas „Įstatymo VII skyriaus nuostatų taikymas“ sąlygoja, jog šis straipsnis turėtų būti šio skyriaus pirmasis arba paskutinysis straipsnis arba atsidurti projekto baigiamosiose nuostatose, tad siūlytina atitinkamai projektą patikslinti. Jei būtų nuspręsta, jog šis straipsnis liks projekto VII skyriuje, siūlytina koreguoti ir jo pavadinimą, vietoje formuluotės
„Įstatymo VII skyriaus“ įrašant formuluotę „Šio skyriaus“. Pritarti
Patikslinti projekto 122 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis. Įstatymo VII Šio skyriaus
nuostatų taikymas“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891231
siūloma nustatyti, jog „Tik Lietuvos Respublikos teismas ir pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones <...>.“ Pastebėtina, jog pasirinkta teisės normos konstrukcija suponuoja situaciją, kai tik teismas ir pertvarkymo institucija kartu galės priimti tam tikrą sprendimą. Svarstytina, ar toks yra tikrasis nuostatos tikslas. Galimai norėta pasakyti, jog tik dvi institucijos gali priimti tam tikrus sprendimus. Tokiu atveju jungtuką „ir“ derėtų keisti jungtuku „arba“. Pritarti Patikslinti projekto 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tik Lietuvos Respublikos teismas ir arba pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, įskaitant jos filialus valstybėse narėse.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891235 50.
1235
siūloma nustatyti, jog „Jei tai numato Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės teisės aktai, sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas atitinkamos valstybės viešame registre.“ Nuostatoje reikėtų atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su kitų valstybių teisės aktų nuostatomis ir to kas turi būti atlikta pagal tas nuostatas kitų valstybių registruose, nes toks teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pritarti Projekto nuostata perkeliama 2001/24/EB direktyvos 29 straipsnio 1 dalis. Pareiga pranešti apie sprendimą nustatoma Lietuvos Respublikos teismo paskirtam įstaigos likvidatoriui (administratoriui) ar Lietuvos Respublikos pertvarkymo institucijai, todėl manytina, kad nuostata yra susijusi su teisiniu reguliavimu, priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 123 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jei tai numato Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės teisės aktai numato, kad sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas atitinkamos tos valstybės narės viešame registre, pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) apie tokį sprendimą privalo pranešti tos valstybės narės viešam registrui. 51. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
1231236667
įrašytini žodžiai „šios dalies“. Pritarti 1.
dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nepažeidžiant šios straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatų ir šio įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatų, atpirkimo sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nepažeidžiant šios straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatų, reguliuojamoje rinkoje sudaromiems sandoriams taikoma tokius sandorius reglamentuojančioje sutartyje nurodyta teisė;. 52. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891253
siūloma nustatyti, jog tam tikra informacija turi būti skelbiama dviejuose kiekvienos priimančios valstybės „laikraščiuose“. Pastebėtina, jog sąvoka laikraštis apima daugybę spaudos priemonių, pavyzdžiui, Lietuvoje daugelyje miestų yra vietiniai laikraščiai, kurių platinimas ir apsiriboja to miesto teritorija. Svarstytina, ar skelbimas ir tokiuose laikraščiuose užtikrintų įstatymo nuostata siekiamų tikslų, susijusių su skelbimu laikraščiuose, įgyvendinimą. Svarstytina, ar laikraščių pasirinkimui neturėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai. Pritarti Patikslinti projekto 125 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismas, priėmęs sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, ar jo pavedimu įstaigos likvidatorius (administratorius) informaciją apie teismo priimtą sprendimą skelbia Europos Sąjungos oficialiame leidinyje ir dviejuose pagrindiniuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje valstybėje narėje.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891272
dalyje siūloma nustatyti, jog „Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai. Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“ Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatyme negalima nustatyti, kokius įgaliojimus tam tikras asmuo turės kitoje valstybėje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokio asmens įgaliojimus ir veiksmų laisvę gali apibrėžti tik kitos valstybės įstatymai. Teikiamas reguliavimas reiškia, jog įstatyme siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai turi didesnę galią kitoje valstybėje, nei tos valstybės įstatymai. Toks teisinis reguliavimas yra negalimas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribas. Siūlytina atsisakyti tokio teisinio reguliavimo. Pritarti Pritarta šiuo klausimu toliau pateiktam Seimo Audito komiteto 14 siūlymui:
Patikslinti projekto 127 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai. Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai. Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“
departa-mentas, 2015-09-21 išvada Nr. XIIP-34891282 54.
1282
punkto nuostatas siūlytina tobulinti, nenurodant konkrečių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnių, kurie netaikomi taikant teikiamo įstatymo III skyriaus nuostatas, o vietoj jų įrašyti bendrą nuostatą, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, arba šio punkto atsisakyti, atsižvelgiant į teikiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, reikėtų peržiūrėti projekte nurodytus netaikytinus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo straipsnius, nes kai kurie jų nurodyti netinkamai, pvz. siūloma nustatyti, kad netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose ne tik nustatyta, kad kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, bet ir įtvirtintas akcininkų lygybės principas: „Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas”, kuris turėtų būti taikomas bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir būtų pritarta teikiamu projektu siūlomoms vertinamoms projekto nuostatoms, jos turėtų būti peržiūrimos kaskart, kai būtų keičiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Pritarti Patikslinti projekto 128 straipsnio 2 punktą. Taip pat laikantis nuoseklumo siūlytina patikslinti ir kitas straipsnio nuostatas bei visą straipsnį išdėstyti taip: „128 straipsnis.
Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų taikymas Taikant šio įstatymo III skyriaus nuostatas, netaikomos šių įstatymų nuostatos:
1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų reorganizavimą;
2) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 8 ir 10 dalių, 14 straipsnio 7 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 161 straipsnio, 19 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 14–17 punktų, 21 straipsnio 1, 3–5, 8 dalių, 22 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 3–4 dalių, 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 2–5 dalių, 26 straipsnio 2 dalies 2–3, 5, 8–10 punktų ir 8 dalies, 261–262 straipsnių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 dalies 9–10 punktų ir 2 dalies, 30 straipsnio 4 dalies, 301, 302 ir 303 straipsnių, 38 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 5 ir 12 dalių,
straipsnio ir 57 straipsnio, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkto ir 11 dalies ir
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimo tvarką;
3) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;
4) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;
5) Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9–12 straipsnių nuostatos;
6) Bankų įstatymo 40 straipsnio
pat nuostatos, reglamentuojančios banko reorganizavimo tvarką;
7) Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 2, 4–5 dalių, 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 1–2 dalių nuostatos bei nuostatos, reglamentuojančios centrinės kredito unijos reorganizavimo tvarką;
8) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 9 punkto,
nuostatos, reglamentuojančios kooperatinės bendrovės reorganizavimo tvarką.
Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų taikymas Taikant šio įstatymo III skyriaus nuostatas, netaikomos šių įstatymų nuostatos:
1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų reorganizavimą;
2) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 8 ir 10 dalių, 14 straipsnio 7 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 161 straipsnio, 19 straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 14–17 punktų, 21 straipsnio 1, 3–5, 8 dalių, 22 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 3–4 dalių, 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 2–5 dalių, 26 straipsnio 2 dalies 2–3, 5, 8–10 punktų ir 8 dalies, 261–262 straipsnių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 dalies 9–10 punktų ir 2 dalies, 30 straipsnio 4 dalies, 301, 302 ir 303 straipsnių, 38 straipsnio 3 dalies, 45 straipsnio 5 ir 12 dalių,
straipsnio ir 57 straipsnio, 59 straipsnio 10 dalies 2 punkto ir 11 dalies ir
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimo tvarką;
3) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;
4) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;
5) Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9–12 straipsnių nuostatos;
6) Bankų įstatymo 40 straipsnio
pat nuostatos, reglamentuojančios banko reorganizavimo tvarką;
7) Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 2, 4–5 dalių, 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 1–2 dalių nuostatos bei nuostatos, reglamentuojančios centrinės kredito unijos reorganizavimo tvarką;
8) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 9 punkto,
nuostatos, reglamentuojančios kooperatinės bendrovės reorganizavimo tvarką. 1) Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo nuostatos;
2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos, ribojančios šio įstatymo III skyriaus nuostatų taikymą.“.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2015-09-23 raštas Nr. S 2015/(22.9-2202)-12-42713 Dėl FTĮ įstatymo projekto:
Pažymėtina, kad šiuo metu FTĮ įstatymo projekte numatyta, kad dalis įstatymo turėtų įsigalioti dar iki įstatymo priėmimo ir paskelbimo. Siūlomi FTĮ įstatymo projekto 3 straipsnio pakeitimai skirti šiam straipsniui pakeisti išbraukiant tai numatančias įsigaliojimo nuostatas. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos bankas siūlo pakeisti FTĮ įstatymo projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos
bankas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas,
9 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, nusprendusios Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai taikyti supaprastintus reikalavimus, nedelsdamos apie tai informuoja Europos bankininkystės instituciją. apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
detalizuoti informavimo pareigos vykdymą. 2. Kadangi informavimo tvarka bus nustatyta antro lygio ES teisės aktuose, netikslinga šią tvarką atkartoti įstatyme – pakanka pateikti referenciją į minėtus ES teisės aktus. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 2 dalies taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
Audito komitetas,
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 3 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija nedelsdama informuoja Europos bankininkystės instituciją, kai apie šio straipsnio 1 dalies nuostatųos, susijusiųos su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri užima reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymąos Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
informavimo pareigos vykdymą. 2.
nustatyta antro lygio ES teisės aktuose, netikslinga šią tvarką atkartoti įstatyme – pakanka pateikti referenciją į minėtus ES teisės aktus. Pasiūlymas: Patikslinti projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija, vadovaudamasi taikytinų ES teisės aktų nustatyta tvarka, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su įstaiga, kuriai, vadovaujantis Reglamento (ES) 1024/2013 6 straipsnio 4 dalimi, taikoma tiesioginė Europos Centrinio Banko priežiūra ar kuri užima reikšmingą finansų sistemos dalį, taikymą Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms.“
Audito komitetas,
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių jo įgyvendinimo kliūčių, apie tai turi informuoti įstaigą ir paprašyti pateikti paaiškinimus dėl nustatytų trūkumų. Jeigu įstaiga per 7 dienas nuo priežiūros institucijos pranešimo gavimo dienos nepateikia paaiškinimų arba pateikti paaiškinimai yra nepakankami, priežiūros institucijos nurodymu ji per 2 mėnesius nuo tokio nurodymo gavimo dienos turi pateikti patikslintą gaivinimo planą, kuriame būtų nurodyta, kaip sprendžiami priežiūros institucijos nustatyti trūkumai. Priežiūros institucija savo iniciatyva arba įstaigos prašymu gali pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą 1 mėnesiui.“
Audito komitetas, 2015-10-2114 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 14 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis.
Duomenų apie finansines sutartis saugojimas Pertvarkymo ir priežiūros institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai registruotų išsamius duomenis apie savo sudarytas finansines sutartis, kai tokia informacija reikalinga pertvarkymo arba priežiūros funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju pertvarkymo ir priežiūros institucijos nustato detalų informacijos apie įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų sudarytas finansines sutartis saugojimo bei pateikimo pertvarkymo ir priežiūros institucijoms tvarkos aprašą. Informacijos apie sudarytas finansines sutartis pateikimo terminas turi būti vienodas visoms įstaigoms, tačiau gali skirtis atsižvelgiant į finansinės sutarties rūšį.“
Audito komitetas,
4 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai, siūlytina projekto 36 straipsnio 4 dalį papildyti nauju 4 punktu. Pasiūlymas: Papildyti projekto 36 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) finansinę paramą ketinančiam teikti finansinės grupės subjektui.“
Audito komitetas, 2015-10-2138 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 38 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Grupės finansinės paramos susitarimų keitimas Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti keičiamas tokia pat tvarka, kaip ir sudaromas.“
Audito komitetas,
6 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 16 ir 22 pastaboms, siūlytina pakeisti projekto 43 straipsnį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Pertvarkomo subjekto valdymo organų ir vyresniosios vadovybės keitimas“
2.
Pakeisti projekto 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali atšaukti specialųjį valdytoją
nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju, arba vieną ar kelis jo pasitelktus paslaugų teikėjus esant objektyviom aplinkybėm reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį. 3. Papildyti projekto 43 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
1Pritarti 1 ir 3 Audito komiteto pasiūlymams. 2. Iš esmės pritarti 2 Audito komiteto pasiūlymui, tačiau šiame siūlyme
esančius žodžius „esant objektyviom aplinkybėm“ siūloma pakeisti žodžiais „esant svarbiom aplinkybėm“ ir visą projekto 43 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali atšaukti specialųjį valdytoją nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju, arba vieną ar kelis jo pasitelktus paslaugų teikėjus esant svarbiom aplinkybėm reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartis su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį. 8. Seimo Audito komitetas,
4656 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 25 ir 26 pastaboms, siūlytina pakeisti projekto 46 straipsnio 5 ir 6 dalis. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.“
2Pakeisti projekto 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji paskirta bauda Lietuvos banko pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kai baudos neįmanoma išieškoti ne ginčo tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
korekcija, kad paskirta bauda, be kita ko, galėtų būti išieškoma ir iš asmens lėšų, esančių Lietuvos banke ar mokėjimo įstaigose, tai yra identiškai kaip yra siūloma Audito komiteto 9 pasiūlyme dėl projekto 119 straipsnio 4 dalies pakeitimo). Pasiūlymas:
daliai. 2. Pritariant iš dalies pasiūlymo 2 daliai patikslinti projekto 46 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą.
Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji paskirta bauda Lietuvos banko pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose, arba sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Audito komitetas,
1194 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 119 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 119 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda per nurodytus terminus, o sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesumokama, ji priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose, arba priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kai išieškojimo neįmanoma atlikti ne ginčo tvarka..“
Audito komitetas,
2 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 48 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.“
Audito komitetas, 2015-10-2198 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 30 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 98 straipsnį. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„98 straipsnis. Informavimas apie sprendimą dėl pertvarkymo ir pertvarkymo eigą“
2Papildyti projekto 98 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Pertvarkomas subjektas ir (arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų
perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.“
99221011 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 41 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktus. Pasiūlymas:
1Pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar terminuotai teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas šios dalies 1−9 punktuose nurodytiems asmenims;“ 2.
Pakeisti projekto 99 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) šios dalies 1−9 punktuose nurodytų asmenų vyresnioji vadovybė, valdymo organai ir darbuotojai prieš juos paskiriant į pareigas, paskyrimo metu ir jau paskyrus ir buvę (atšaukti, atleisti, nušalinti) valdymo organai, vyresnioji vadovybė ir
papildyti projekto 118 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 46 pastabą, siekiant išvengti teisinio reguliavimo dviprasmiškumo bei pašalinti nuostatą dėl teisminės valdžios ribojimo, siūlytina pakeisti projekto 118 straipsnio 11 dalį. Pasiūlymas:
1Papildyti projekto 118 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikinai nušalinti ar nušalinti įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto valdymo organo narį, vyresniosios vadovybės narį, arba bet kurį kitą fizinį asmenį, kuris laikomas atsakingu už padarytą pažeidimą, nuo įstaigoje arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytame subjekte einamų pareigų;. Šiame punkte nurodytų asmenų nušalinimui nuo pareigų mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.“
2Pakeisti projekto 118 straipsnio 11 dalį ją išdėstyti taip:
„11.
Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“
pasiūlymo 1 daliai. 2. Pakoreguojant Seimo Audito komiteto pasiūlymo 2 dalyje pateiktą formuluotę, patikslinti projekto 118 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Priežiūros ar pertvarkymo institucija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl pagal šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę negu numatyta šiame straipsnyje arba jos neskirti.“. 14. Seimo Audito komitetas,
1272 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 53 pastabai, siūlytina pakeisti projekto 127 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 127 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) turi teisę visose kitose valstybėse narėse vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai. Šioje dalyje nurodyti likvidatoriai (administratoriai) turi teisę įgalioti kitus asmenis atlikti jų funkcijas kitose valstybėse narėse.“
Audito komitetas, 2015-10-21 * Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo projekto Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3489 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Atsižvelgti iš dalies Seimo Audito komiteto 1, 2 ir 8 pasiūlymams pritarta iš dalies. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau pateiktiems komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Pasiūlymas:
1) Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios konkrečią bet nebeaktualią viso įstatymo įsigaliojimo datą „2015 m. lapkričio 1 d.“ ją išbraukiant. Todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 3 dalies 1 sakinį ir juos išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo II skyriaus penktąjį skirsnį ir šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio1 d. 12. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo II skyriaus penktasis skirsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 23.
232016 m. sausio 1 d.
įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 103 straipsnio redakcija: <...>“;
2) Siūlytina atsisakyti projekto 118 straipsnio 15 dalies paskutinio sakinio kaip perteklinio, atsižvelgiant į projekto
118 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo
gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, atšaukimo ar neatšaukimo išsiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta poveikio priemonė, per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto teikiamas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius