Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja architektus, vykdo užsienio valstybėje jų turimos teisės pripažinimą, atlieka kitas šiuose įstatymuose numatytas funkcijas, sprendžia dalyvauja sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje bei išvykimu dirbti į kitą valstybę, atlieka kitas su šiais klausimais susijusias funkcijas ir pareigas;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarko atestuotų architektų ir architektų, kurių teisė pripažinta, sąrašą;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) organizuoja Rūmų narių architektų kvalifikacijos kėlimą tobulinimą Rūmų nustatyta tvarka;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pripažinti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą netekusiu galios: „4) architektų profesinio atestavimo komisija;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustato Rūmų narių architektų kvalifikacijos kėlimo tobulinimo organizavimo tvarką;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą netekusiu galios: „6) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą .“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Architektų atestavimas ir architektų teisės pripažinimas 1.
Architektų profesinio atestavimo komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų sudaryta nuolatinė komisija. Ši komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Rūmams atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina. dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. 2. Architektų profesinio atestavimo komisija Rūmai kasmet iki balandžio mėnesio 1 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikia darbo ataskaitą apie išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, jų galiojimo sustabdymo ir jų galiojimo panaikinimo skaičių, profesinę kvalifikaciją tobulinusių architektų skaičių, architektų skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo skaičių.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas 2
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja architektus, vykdo užsienio valstybėje jų turimos teisės pripažinimą, atlieka kitas šiuose įstatymuose numatytas funkcijas, sprendžia dalyvauja sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje bei išvykimu dirbti į kitą valstybę, atlieka kitas su šiais klausimais susijusias funkcijas ir pareigas;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarko atestuotų architektų ir architektų, kurių teisė pripažinta, sąrašą;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pripažinti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą netekusiu galios: „4) architektų profesinio atestavimo komisija;“. 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustato Rūmų narių architektų kvalifikacijos kėlimo tobulinimo organizavimo tvarką;“. 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą netekusiu galios: „6) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą .“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Architektų atestavimas ir architektų teisės pripažinimas
komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų sudaryta nuolatinė komisija.
Ši komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Rūmams atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina. dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. 2. Architektų profesinio atestavimo komisija Rūmai kasmet iki balandžio mėnesio 1 dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikia darbo ataskaitą apie išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, jų galiojimo sustabdymo ir jų galiojimo panaikinimo skaičių, profesinę kvalifikaciją tobulinusių architektų skaičių, architektų skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo skaičių.“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³,
LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914 3, 6, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 159⁷, 159⁸,189¹⁷STRAIPSNIU IR ARCHITEKTŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. X-914 3, 6, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau apibrėžti kai kurias Statybos įstatymo sąvokas, patikslinti statytojo (užsakovo), rangovo ir ekspertizės rangovo teises, pareigas ir atsakomybę už vykdomus statybos darbus, statinio projekto rengimo ir prisijungimo sąlygų išdavimo kai kuriuos aspektus, sumažinti administracinę naštą verslui, supaprastinant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinant derinančių institucijų skaičių, sutrupinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminus, ir, siekiant pagerinti projektų ir darbų atlikimo kokybę, numatant atestavimo supaprastintą procedūrą neypatingų statinio projektavimo ir statybos atveju, suderinti statinio statybos užbaigimo tvarka, nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką, statinio nugriovimo ir išardymo tvarką, statinio garantinio termino nustatymo tvarką su nuo 2014 m. įsigaliojusiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, aiškiau išdėstyti statybos techninės priežiūros privalomumo atvejus, numatyti statytojo, statančio statinį ūkio būdu atsakomybę, užtikrinti atliekamų statybos darbų kokybinius reikalavimus, patikslinti draudimo, statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijų rengimo privalomumo atvejus pritaikant abipusio pripažinimo principą, atlikti techninio pobūdžio pakeitimus. Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo veikimą, būtina suderinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio kodekso 6.696, 6.697, 6.698 straipsnių ir Architektų rūmų įstatymo nuostatas, todėl parengti ir minėtų įstatymų pakeitimo projektai.
Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo veikimą, būtina suderinti Civilinio kodekso (toliau – įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – įstatymo projektas Nr. 2), Architektų rūmų įstatymo (toliau
1) Įstatymo projektu siekiama pakeisti ir papildyti Statybos įstatymo nuostatas siekiant supaprastinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras sumažinant administracinę naštą statytojui (užsakovui) ir sumažinant administracinių išteklių panaudojimą, suderinti Statybos įstatymo nuostatas su nuo 2014 m. įsigaliojusiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Civiliniu kodeksu, patikslinti statybos techninės priežiūros privalomumo atvejus, įstatymo nuostatas dėl garantinių terminų, draudimo, statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos rengimo privalomumo;
2) Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patikslinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su atsakomybe už statinio sugriuvimą, garantiniais terminais. 3) Įstatymo projekto Nr.
3) Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – patikslinti ir papildyti reguliavimą, susijusį su administracine atsakomybe už teisės pažeidimus teritorijų planavimo, statybos srityje, išplėsti bendrojo naudojimo objektų valdytojų pareigų, už kurių nevykdymą skiriama administracinė nuobauda, sąrašą, įrašant visas pagrindines valdytojo pareigas, kurias nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, sugriežtinti ir diferencijuoti administracines nuobaudas pagal pažeidimų pobūdį, taip pat nustatyti administracines nuobaudas bendrojo naudojimo objektų valdytojams, kai jie nepateikia informacijos ir dokumentų pareigūnams vykdantiems jų veiklos priežiūrą ir kontrolę; pakeisti ATPK 161 straipsnio redakciją, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą byloje Nr.A²⁶¹- 168/2013. dėl savivaldybės tarybos tvirtinamų statinių tinkamos priežiūros taisyklių; pakeisti administracinių nuobaudų, už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą, reglamentavimą, atsižvelgiant į prekybos pastato Rygoje griūties pasekmes ir priežastis ir Aplinkos ministerijos numatytas priemonės, siekiant sugriežtinti ypatingos paskirties pastatų techninę priežiūrą ir jos kontrolę. 4) Įstatymo projekto Nr. 3 tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias architektų atestavimo tvarką, su Įstatymo projekto ir Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą, įstatymo projektą Nr. 1 ir įstatymo projektą Nr. 2 rengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento (direktorė – Elvyra Radavičienė, tel. 8 706 63571, el. p. [email protected]) Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, tel. 8 706 63577, el. p. [email protected], Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, tel.
sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, tel. 8 706 63585, el. p. [email protected], projektų rengimą koordinavo Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Marius Rimkevičius, tel. 8 706 63669, el. p. [email protected]. Įstatymų projektus Nr. 2 ir Nr. 3 rengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius – Marius Narmontas, tel. 8 706 63608, el. p. [email protected], Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, tel. 8 706 63616, el. p. [email protected], Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Masliukienė, tel., 8 706 63618, el. p. [email protected], Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė 8 706 63623, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamų įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Įstatymo projekte aptarti klausimai šiuo metu reglamentuojami Statybos įstatyme ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktos plačios, tikslintinos
„statybos ūkio būdu“, „statinio statybos techninės priežiūros“ ir kitos sąvokos,
nepateiktos „specialiųjų reikalavimų“, „statinio išardymo“ ir kitos sąvokos. Statybos įstatymo 10 dalyje nenumatyti neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigos ir kvalifikaciniai reikalavimai, siekiant teisės eiti šias pareigas, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punkte nenurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ būtina pranešti apie statybos pradžią, nustatyta, kada netaikomas informacijos paskelbimo „Infostatyboje“ reikalavimas.
Statybos įstatyme ekspertizės rangovas nėra statybos proceso dalyvis, nenumatytas prisijungimo sąlygų įgyvendinimo projekte tikrinimas ir statybos taisyklių privalomasis taikymas įteisintas tik statybos rangos sutartyse. Informacijos apie paskirtą (pasamdytą) statybos vadovą pagal galiojančio Statybos įstatymo nuostatas neprivaloma pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – VTPSI). Netiksliai apibrėžtos statytojo pareigos vykdant statybą ūkio būdu. Statybos įstatyme nenustatyta prievolė rengti statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijų ir saugos informacijos, kai statybos produktai Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami taikant šio įstatymo 18 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą abipusio pripažinimo principą. Statybos įstatyme nedetalizuoti specialieji reikalavimai. Įstatyme pateiktas platus projektą tikrinančių institucijų sąrašas. Pagal Statybos įstatymo nuostatas, statybą leidžiantis dokumentas gali būti panaikinamas tik teismo sprendimu. Statybos įstatyme plačiau nedetalizuoti statinio statybos techninės priežiūros privalomumo atvejai. Nepakankamai aiškiai išdėstyti draudimo atvejai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti neadekvatūs nuobaudų dydžiai, nenumatytos nuobaudos dėl kai kurių teisės aktų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi. 3.2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 1 6.696 ir
atsakomybė, 6.698 straipsnyje nedetalizuota diena, nuo kurios pradedami skaičiuoti garantiniai terminai. 3.3. Administracinių teisės pažeidimų kodekse: 3.3.1. 159⁶ straipsnyje nenustatyta atsakomybė už statybos darbų vykdymą, statinio statybos techninės priežiūros atlikimą nepateikus informacijos apie statybą, nenustatyta ir atsakomybė už statybos darbų vykdymą, kai nėra pateikta teisės aktų nustatyta informacija apie statybos pradžią ir statybos vadovo pasamdymą ar paskyrimą bei už statinio statybos techninės priežiūros atlikimą, kai nėra pateikta teisės aktų nustatyta informacija apie statybos pradžią ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą;
statomo statinio avarijai;
gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą nustato ATPK 161 straipsnis. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad jame nurodytos nuobaudos taikomos ir už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. 3.3.4. Nenumatytos nuobaudos už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja su statinio saugiu naudojimu susijusiems reikalavimams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimas statinio projekto ekspertizės užsakovui;
techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą nustato ATPK 189³ straipsnis. Pagal jį administracinės nuobaudos skiriamos už pažeidimus kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė ir kitais atvejais (išskyrus pirmąjį),nepriklausomai nuo statinio ypatumo; 3.3.6.
Nenustatytos nuobaudos dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo, tyčinio kliudymo jiems atlikti savo pareigas arba teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno garbės ir orumo įžeidimo; 3.3.7. 189¹³ straipsnyje nustatyta atsakomybė už statinių projektų patikrinimo, prisijungimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo ir išdavimo tvarkos pažeidimus; 3.3.8. Nenustatytos nuobaudos neapsidraudusiems statybos dalyviams;
paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo ar neteisėto atsisakymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą;
nesuderintos su Statybos įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, neadekvatūs kai kurių nuobaudų dydžiai, nuobaudos pateikiamos litais. 3.4. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos architektų rūmai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuoja architektus, tačiau nenumatytas architektų atestavimas neypatingiems statiniams. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad Architektų profesinio atestavimo komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų sudaryta nuolatinė komisija. Ši komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina. 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad architektų profesinio atestavimo komisija yra Rūmų organas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr.
įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą“, Aplinkos ministerija įgaliota parengti ir patvirtinti Architektų profesinio atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašą ir Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos aprašą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1. Įstatymo projektu keičiamame Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sukonkretintos, patikslintos statybos ūkio būdu, statinio projekto, statinio statybos techninės priežiūros, statinio inžinerinių sistemų, bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, atskirųjų statinio inžinerinių sistemų, paslėptų statinio konstrukcijų, pastato atnaujinimo (modernizavimo) sąvokos, apibrėžtos naujos specialiųjų reikalavimų, universalaus dizaino, paslėptų statybos darbų, statinio statybos techninės priežiūros rangovo, statinio išardymo, statybos darbų pradžios, techninės užduoties sąvokos. Nauja redakcija 5 straipsnyje išdėstomi esminiai statinio architektūros reikalavimai. Patikslintos 6 straipsnio nuostatos dėl pastatų ir inžinerinių statinių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams privalomumo, 11 straipsnio nuostatos dėl statybos dalyvių. Patikslinta 8 straipsnio 3 dalis dėl statybos taisyklių, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklių, Lietuvos standartų ir techninių įvertinimų taikymo privalomumo. Patikslintos 10 straipsnio nuostatos, dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių reglamentavimo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Aplinkos ministerijos atestuoti architektai ir statybos inžinieriai gali eiti ypatingų ir neypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas. Atestuoti architektai negali eiti statinio statybos vadovo, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo pareigų.
Architektų rūmai atlieka architektų atestavimo ir turimos teisės pripažinimo organizacinį darbą vadovaudamiesi Architektų rūmų įstatymo nuostatomis. Pagal 10 straipsnio 8 dalį nustatoma, kad suteikta teisė vykdyti ypatingo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas suteikia teisę eiti šias pareigas ir neypatinguose statiniuose. 10 straipsnio 9 dalyje nustatomi nesudėtingo statinio projekto, statinio projekto vykdymo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciniai reikalavimai, o 12 dalyje nustatoma, kad kvalifikacinis atestatas ir užsienio valstybės fizinio asmens teisės pripažinimo dokumentas išduodami neribotam laikui, tačiau nustatoma, kad atestato turėtojai privalės lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus kas 5 metai. Tai yra normali Europinė kvalifikacijos kėlimo reglamentuojamų profesijų srityje praktika, kuri skatinama ES teisės aktais. 10 straipsnio 18 dalyje nustatomos sąlygos ir terminai, kuriems suėjus kvalifikacijos atestatas ir teisės pripažinimo dokumentas jau galėtų būti išduodamas. 10 straipsnio 20 dalyje ir 20 straipsnio 10, 11 dalyse įteisinamas ginčų nagrinėjimas neteismine tvarka. Kadangi tikrinant statybos teisėtumą būtina informacija apie statybos pradžią, Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ būtina apie tai pranešti, nustatyta, kada taikomas informacijos paskelbimo
„Infostatyboje“ reikalavimas. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis papildoma
13, 14 ir 15 punktais, detalizuojančiais statytojo (užsakovo) prievoles. Išbraukiama
straipsnyje. Statybos įstatymas papildomas nauju 14¹ straipsniu, nustatančiu teisę būti ekspertizės rangovu, ekspertizės rangovo pareigas ir teises.
Naujai išdėstoma 15 straipsnio 3 dalis nustatanti kvalifikacinius reikalavimus ypatingo statinio statybos rangovui. Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punkte įteisinamas įmonių statybos taisyklių privalomasis taikymas, 7 dalies 2 punkte nustatoma prievolė rangovui gauti iš statytojo specialiuosius reikalavimus. Dėl Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies pakeitimo – verslo liudijimo turėjimas sietinas su mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimu, todėl šios dalies antras sakinys išbraukiamas, o statybos ūkio būdu atveju statytojas yra laisvas pasirinkti statybos organizavimo metodus, jis stato savo rizika ir prisiima visišką atsakomybę, todėl prievolė samdyti statybos vadovą neturi būti nustatyta. Keičiant Statybos įstatymo 18 straipsnio 3, 18 dalis ir papildant šį straipsnį nauja 4 dalimi, nustatoma prievolė rengti statybos produkto eksploatacinių savybių deklaraciją, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijas ir saugos informaciją, kai statybos produktai Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami taikant šio įstatymo 18 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, atliekami kiti techninio pobūdžio pakeitimai. Taip užtikrinami statybos produktų naudotojų ir statybos produktų rinkos priežiūros institucijos interesai gauti šiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie statybos produktą valstybine kalba. 18 straipsnio 4 dalis, pritarus Statybos įstatymo pakeitimo projektui Vyriausybėje, bus notifikuota, pagal 1999 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo. 18¹ straipsnyje išbraukiamas 5 dalies 8 punktas, kadangi ši nuostata perkelta į projektu keičiamo Statybos įstatymo 10 straipsnio 15 dalies 4 punktą.
Statybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti specialiuosius reikalavimus – specialiuosius architektūrinius, paveldosaugos ir saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, detalizuoti jų išdavimo tvarką ir terminus, patikslinti kitas su statinio projektu ir prisijungimo sąlygomis susijusias nuostatas. Būtinumas reglamentuoti paprastojo remonto atvejus reikalingas, kai tai susiję su viešuoju interesu, kad pertvarkant atitinkamas sistemas nebūtų pažeidžiami kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai, pavyzdžiui, mieste keičiant statinio fasado išvaizdą, naujai įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato bendrąją dujų, elektros, šildymo sistemas, nes tokie darbai priskiriami paprastojo remonto darbams. Patikslinta
procedūros gali būti atliekamos ir statybos projekto rengimo metu. Supaprastintas rekonstravimo projektas rengiamas nesudėtingo statinio rekonstravimui, tačiau vadovaujantis Statybos įstatymo 37 straipsnio 7 dalies nuostata („7. Projektuojant ir statant nesudėtingus statinius ir atliekant statinio paprastąjį remontą, draustis privalomuoju statinio projektuotojo <...> civilinės atsakomybės draudimu nebūtina <...>.“), todėl tik rekonstruojant nesudėtingą statinį turėti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopiją neprivaloma. Įstatymo 22 straipsnyje patikslintas statinio projekto tvirtinimo reglamentavimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimu supaprastinama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka. 23 straipsnyje nustatoma, kad naujo nesudėtingo statinio statybai mieste, jo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui reikalingas leidimas.
Pakeitimas atliktas siekiant suvienodinti statybą leidžiančių dokumentų pavadinimus, tačiau reikalavimų apimtimi jokių pakeitimų nenumatoma, t. y. nesudėtingo statinio atveju jokios papildomos naštos statytojui nesukuriama, tai įvertinta atlikus paskaičiavimus pagal administracinės naštos vertinimo metodiką ir darbo tvarka suderinus su Ūkio ministerija. 23 straipsnio 1 d. 4 p. įvardinamos konservacinio prioriteto ar kompleksinė saugoma teritorijos, kadangi tokias teritorijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Atsižvelgiant į Kultūros ministerijos pastabas patikslinti 23 straipsnio
pateikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1-16 punktuose nurodytus dokumentus grindžiamas statytojo teisės įgyvendinimu tik esant apibrėžtai situacijai, o visuomenės interesų apsauga užtikrinama tik jai dalyvaujant (pateikiant sutikimus, pritarimus) procese. Valstybinė statybos priežiūra įgyvendinama vykdant statybos proceso priežiūrą ir kontrolę pagal paties statytojo pateikiamus dokumentus. Tai nekaltumo priezumpcijos ir visuomenės saugumo principų įgyvendinimas. 23 straipsnio 5 dalies 7 punkte pateikiama nuoroda į Civilinio kodekso 4.83 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai bendraturčių sutikimas nėra būtinas. 23 straipsnio 9 dalyje sumažintas statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių institucijų skaičius. Patikslintoje įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad kai statybą leidžiančius dokumentus šio Įstatymo nustatytais atvejais išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, šio straipsnio 13 dalyje nurodytas procedūras atlieka jos įgaliotas valstybės tarnautojas, todėl leidimas tęsti sustabdytą statyba taip pat išduodamas per „Infostatybą“.
nustatant Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jo įgaliotos institucijos dalyvavimą šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose įvardintų projektų sprendinių patikroje. 24 straipsnyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka ir 25 straipsnio 2 dalis papildyta įrašant statybos vykdymo mišriu būdu atvejį ir nustatytas pranešimo Kultūros paveldo departamentui privalomumas įvykus atitinkamo statinio avarijai. Įstatymo 29 straipsnis, reglamentuojantis statinio projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę, išdėstomas naujai. 30 straipsnyje patikslinami statinio statybos techninės priežiūros privalomumo atvejai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalies nuostata, statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. 30 straipsnyje nustatoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis atitinkamais projektais, išskyrus ne didesnių kaip 300 m² bendrojo ploto nesublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos ūkio būdu atvejus. 32 straipsnis patikslintas atsižvelgiant į naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą.
Įstatymo 34 straipsnyje patikslinta nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarka. Šiame straipsnyje atsisakoma šiuo metu asmenims nustatytos teisės nebaigto statyti statinio perleidimo kitam asmeniui atveju gauti statybą leidžiantį dokumentą supaprastinta tvarka, kadangi pagal projektą perleidus nebaigtą statinį nereikia perrašyti leidimo, t. y. leidimas susietas su sklypu ar statiniu, o ne su statytoju. Statybos įstatymo 35 straipsnis pakeistas atsižvelgiant į nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į 2 straipsnio 95 dalies nuostatas (statinio dalies griovimo sąvoka nuo 2014-01-01 panaikinta), įtvirtinamas atskyrimas, kuriuo numatoma, kad nebaigtas statinys ne griaunamas, bet išardomas. Statybos įstatymo 36 straipsnis pakeistas atsižvelgiant į nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, papildomai siūloma sutrumpinti garantinius terminus bei numatyti rangovo įsipareigojimų minimalų užtikrinimą. Rangovo nemokumo ar bankroto atveju garantinių prievolių įvykdymo, numatyto Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, užtikrinimas turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius ir antruosius garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). 38, 38¹ ir 39 straipsniuose įvardintos minimalios draudimo sumos atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos banko patvirtintose draudimo taisyklėse nurodytas sumas. 38¹ straipsnyje tikslinama, kaip draudėjas turi apdrausti civilinę atsakomybę, 40 straipsnio 2 dalyje nustatoma išimtis vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų naudojimui. Įstatymo 41 straipsnis papildomas 7 dalimi, numatančia savivaldybės tarybai tvirtinti gyvenamųjų namų techninės priežiūros maksimalų tarifą.
Atsižvelgiant į Vyriausybėje vykusiame posėdyje aptartus klausimus, 42 straipsnyje patikslintos, papildytos nuostatos, susijusios su statinių naudojimo priežiūra. Statybos įstatymo 43¹ straipsnis papildytas naujomis nuostatomis dėl pastatų energinio naudingumo sertifikavimo. Patikslintas Statybos įstatymo 45 straipsnis, reglamentuojantis su statinio statyba susijusių procedūrų vykdymą naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema
„Infostatyba“. Patikslinti įstatymo 47 ir 49 straipsniai, juose nustatyti piniginių
baudų dydžiai, minimalios ir maksimalios baudų ribos apvalintos vieno euro tikslumu pažeidėjo naudai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Statybos įstatymo pakeitimą, susijusį su litų perskaičiavimu į eurus. 47 straipsnyje siūloma švelninti atsakomybę už ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susisijusiems statinių reikalavimams, pateikimą užsakovui. Minimali sankcija mažinama, kadangi turėtų būti taikoma analogiška atsakomybė tiek projektuotojui tiek statinio projekto ekspertizės rangovui už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar tokio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą užsakovui. Pakeistos baudos dėl statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymo atlikus įstatymo 52 straipsnio pakeitimą. Įstatymo 54¹ straipsnis papildytas atsakomybe už specialiųjų reikalavimų neišdavimą, nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą.
Taip pat įstatymas papildytas 54² straipsniu, kuriame numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą statybą naudojamuose statiniuose ir 54³ straipsniu, numatančiu juridinių asmenų atsakomybę už numatytų prievolių nevykdymą įvykus statomo statinio avarijai. Naujai išdėstomose 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įstatymą papildančiuose naujuose 54² ir 54³ straipsniuose sankcijų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir galinčias kilti pasekmes dėl atitinkamų veiksmų ar neveikimo. Manytina, kad nustatyti sankcijų dydžiai pakankamai motyvuos asmenis atlikti savo pareigas, įgyvendinti teisės aktų nuostatas. Įstatymo 54¹ straipsnyje numatyti piniginių baudų dydžiai, minimalios ir maksimalios baudų ribos apvalintos vieno euro tikslumu pažeidėjo naudai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Statybos įstatymo pakeitimą, susijusį su litų perskaičiavimu į eurus; 4.2. Įstatymo projektas Nr. 1:
Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patikslinti Civilinio kodekso nuostatas, susijusias su atsakomybe už statinio sugriuvimą, garantiniais terminais. Civilinio kodekso 6.696 straipsnyje už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą numatyta atsakomybė ir statinio projekto ekspertizės rangovui, kadangi Statybos įstatymo pakeitimo projekte įvardinamas naujas statybos dalyvis – statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas. Taip pat Civilinio kodekso 6.697 straipsnis papildomas numatant, kad statinio projekto ekspertizės rangovas tam tikrais atvejais atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatyta tiksli diena, nuo kurios pradedami skaičiuoti garantiniai terminai; 4.3. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomi šie svarbiausi teisinio reguliavimo pakeitimai: Šiuo metu galiojančioje 159⁵straipsnio redakcijoje yra 6 dalys, numatančios atsakomybę už 3 skirtingas veikas ir jų pakartotinumus. Pakeitimo tikslas yra suformuluoti vieną teisės normą, nustatančią atsakomybę tiek už šiuo metu galiojančiame straipsnyje nustatytas veikas, tiek ir už kitus statybos teisės normų, reglamentuojančių statybos darbų atlikimą, pažeidimus, už kuriuos administracinė atsakomybė šiuo metu netaikoma. Galiojančiose straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, numatančiose atsakomybę galiojančių nuobaudų neturinčiam asmeniui apatinės sankcijų ribos yra nuo 28 iki 289 eurų. Todėl siūlytina ją padidinti iki 50 eurų, numatant pakankamai plačias sankcijos ribas, kad baudos skyrimą būtų galima diferencijuoti atsižvelgiant į konkrečios padarytos veikos pavojingumą. 159⁶ straipsnyje nustatyta atsakomybė už statybos darbų vykdymą, statinio statybos techninės priežiūros atlikimą nepateikus informacijos apie statybą, nustatyta ir atsakomybė už statybos darbų vykdymą, kai nėra pateikta teisės aktų nustatyta informacija apie statybos pradžią ir statybos vadovo pasamdymą ar paskyrimą bei už statinio statybos techninės priežiūros atlikimą, kai nėra pateikta teisės aktų nustatyta informacija apie statybos pradžią ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą. Galiojantis baudos dydis (vidurkis 578 eurai) yra neadekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui. Jis yra susijęs su informacijos pateikimu, bet nėra keliantis grėsmę asmenų sveikatai, turtui ir pan. pvz., lyginant 159⁸ str. 1 dalyje, kuri numato atsakomybę už statybos darbų atlikimas naudojamame statinyje, kai nesustabdyta ūkinė ar kitokia veikla statinyje ar jo dalyje, kai tai numatyta statinio projekte, t. y. už veiką keliančią grėsmę asmenų sveikatai ir gyvybei, baudos dydžio fiziniam asmeniui vidurkis yra 1015 eurų – mažiau nei du kartus didesnis už siūlomą projekte 159⁶ straipsniui.
Naujame 159⁷ straipsnyje numatoma atsakomybė už numatytų prievolių nevykdymą įvykus statomo statinio avarijai. Atsižvelgiant į pasitaikančius nelaimingus atsitikimus, kai vykdomi statybos darbai naudojamuose statiniuose, įrašomas naujas 159⁸ straipsnis, kuriame numatoma atsakomybė už statybos darbų vykdymą naudojamame statinyje, kai nėra sustabdyta ūkinė ar kitokia veikla statinyje ar jo dalyje, kai tai numatyta statinio projekte. Siūloma pakeisti 161 straipsnį, išbraukiant žodžius „taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas“. Šio straipsnio pakeitimas pašalintų jo nesąryšį su Vietos savivaldos įstatymu ir Statybos įstatymu, taip pat ATPK 158³straipsniu. Numatytos nuobaudos už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja su statinio saugiu naudojimu susijusiems reikalavimams, ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui. ATPK 189¹ straipsnyje pakeitimai padaryti siekiant patikslinti atsakomybę už teisės aktų, nustatančių reikalavimus statinio projektavimui, statinio projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei, pažeidimus. Šiame straipsnyje siūloma nustatyti vienodas sankcijas už pažeidimus, už kuriuos pagal šiuo metu galiojančias ATPK 189¹ straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas (taip pat ir ankstesniame ATPK projekto variante) yra numatytos skirtingos sankcijos, kadangi pagal savo pavojingumą veikos yra lygiavertės.
Be to, manytina, kad tiek statinio projektuotojo, tiek projekto ekspertizę atliekančio asmens atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas (parengti teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus atitinkantį projektą/pateikti išvadą ar projekto sprendiniai neprieštarauja teisės aktams) turėtų būti lygiavertė. 189¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta veika šiuo metu yra reglamentuota galiojančio straipsnio 6 dalyje, kurioje numatytos sankcijos nuo 579 iki 2896 eurų. Projekte numatyta sankcijas suapvalinti numatant nuo 580 iki 2900 palengvinant taikymą. Pačios sankcijos didėja nežymiai. Siūloma pakeisti 189³ straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija: nustatant griežtesnes nuobaudas ypatingų statinių naudotojams (savininkams) ir techniniams prižiūrėtojams už netinkamą šių statinių techninės priežiūros organizavimą; taip pat nustatomos nuobaudos kai paaiškėjus, kad statinio būklė kelia statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai ar gyvybei nesiimama priemonių avarijai išvengti ir žmonėms apsaugoti ar įvykus statinio avarijai nesiimama skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių, suteikta pagalbą nukentėjusiems asmenims, pateikta informacija teisėsaugos institucijoms. ATPK 189³straipsnio nauja redakcija sudarytų prielaidas padidinti statinių, ypač ypatingų, naudojimo priežiūros, kurią vykdo savivaldybių administracijos, veiksmingumą, statinių naudotojų (savininkų) ir techninių prižiūrėtojų atsakomybę už tinkamą jiems priskirtų pareigų vykdymą.
Protokolas gali būti surašomas nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 189³ straipsnyje numatytų pažeidimų atvejais, kadangi tokio asmens paieškos gali užsitęsti, o skubus priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Statybos įstatyme nurodytų priemonių nesiėmimas, gali padaryti didelę žalą žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato prievoles statinio naudotojui suremontuoti statinį. Pagal Civilinį kodeksą ši pareiga vykdoma per valdytoją, todėl trukdymas atlikti bendrosios nuosavybės remontą priskirtinas prie naudotojo pareigų nevykdymo. 189⁴ straipsnyje pakeitimai padaryti siekiant nustatyti atsakomybę dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, tyčinio kliudymą jiems atlikti savo pareigas arba teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. 189¹³ straipsnis papildomas nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ar specialiųjų reikalavimų neišdavimą per nustatytą terminą, teisės aktais nepagrįstą atsisakymą juos išduoti ar jų neteisėtą išdavimą. Nustatytos nuobaudos neapsidraudusiems statybos dalyviams, nuobaudos dėl neteisėto pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo ar neteisėto atsisakymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą.
246³ straipsnis papildytas nuoroda į 159⁷ straipsnį, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėtų nagrinėti ir šio kodekso 159⁷straipsnyje numatytus administracinių teisės pažeidimus. ATPK 247¹¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių
„vyriausieji specialistai“ įrašyti žodžiai „valstybės tarnautojai“, kadangi
savivaldybių administracijų darbuotojai yra valstybės tarnautojai ir jų veiklos apimtis įvairiose savivaldybėse gali skirtis priklausomai nuo pareigų. Nuostatos suderintos su Statybos įstatymo pakeitimo projekto nuostatomis, pakeisti buvę neadekvatūs kai kurių nuobaudų dydžiai, keičiamų straipsnių nuobaudos litais perskaičiuotos į eurus vieno euro tikslumu pažeidėjo naudai. Naujai dėstomuose straipsniuose sankcijų dydžiai nustatyti atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir galinčias kilti pasekmes dėl atitinkamų veiksmų ar neveikimo. Manytina, kad nustatyti sankcijų dydžiai pakankamai motyvuos asmenis atlikti savo pareigas, įgyvendinti teisės aktų nuostatas; 4.4. Įstatymo projektu Nr. 3 atliekami šie teisinio reguliavimo pakeitimai:
straipsnyje nustatoma, kad asmenų, siekiančių eiti statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, atestavimo, turimos teisės pripažinimo ir kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija ir kad architektų atestavimą, turimos teisės pripažinimą atlieka ir architektų kvalifikacijos pažymėjimus išduoda Architektų rūmai. Keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 2 dalies 2 punktuose nustatoma, kad Architektų rūmai atlieka teritorijų planavimo vadovų, turinčių architekto išsilavinimą, atestavimą.
Atsižvelgus į šių keičiamų įstatymų nuostatas ir siekiant išvengti tam tikros teises aktų kolizijos santykyje su Įstatymo projektu ir keičiamu teritorijų planavimo įstatymo projektu, Įstatymo projektu Nr. 3 keičiamo Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Architektų rūmai atestuoja architektus, išduoda architektų kvalifikacijos pažymėjimus, atlieka architektų turimos teisės eiti statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, pripažinimą. 4.4.2. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu keičiamo Statybos įstatymo 10 str. nustatoma, kad kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai, šios organizacijos nustatyta tvarka ir kad keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai, šios institucijos nustatyta tvarka, atitinkamai tikslinamas Įstatymo projektu Nr. 3 keičiamo Architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 dalies 5 ir 8 str. 3 dalies 4 punktai, nustatant, kad Architektų rūmai organizuoja architektų kvalifikacijos tobulinimą ir kad Rūmų taryba nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką, be to, perteklinis Rūmų 9 str. 2 dalies 6 punktas pripažįstamas netekusiu galios. Atsižvelgus į šiuos pakeitimus Įstatymo projektu Nr.
įstatymo 11 straipsnis nustatant atestavimo komisijos kompetenciją teikti išvadą Architektų rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų, kvalifikacijos pažymėjimų ir architektų teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, papildymo, patikslinimo, galiojimo sustabdymo, sprendimų dėl galiojimo sustabdymo panaikinimo, kvalifikacijos atestatų panaikinimo, išdavimo, jų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo. 4.4.3. Siekiant tarpusavyje suderinti Įstatymo projektu Nr. 3 keičiamo Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio nuostatas su 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šis punktas numatomas pripažinti netekusiu galios, nes aplinkos ministro įsakymu sudaromas subjektas Architektų atestavimo komisija, negalėtų būti Architektų rūmų organu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Supaprastintos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros sumažins administracinę naštą statytojui (užsakovui) ir sumažins administracinių išteklių panaudojimą. Įstatymo projektas ir įstatymo projektas Nr. 1 susiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms turėtų būti sudaromos palankesnes sąlygos. Siūlomų įstatymų nuostatų įgyvendinimas paskatins gerinti statinių techninės priežiūros paslaugų kokybę. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 8.1. Įstatymui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-26 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. Patvirtinus Statybos įstatymo pakeitimą ir minėtą nutarimo projektą, turės būti parengti ir patvirtinti susiję statybos techninių reglamentų projektai;
pakeisti Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341
„Dėl Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo
sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymais nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai aptarti ir derinti su Lietuvos savivaldybių asociacija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmais, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija, Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Radiacinės saugos centru, Lietuvos Respublikos valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Žemės ūkio ministerija, VĮ Registrų centru, UAB „Projektų ekspertizė“, Lietuvos gaisrinės saugos asociacija, Ūkio ministerija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Lietuvos draudikų asociacija, Lietuvos banku, Respublikiniais būsto valdymo ir priežiūros rūmais, Teisingumo ministerija, Europos teisės departamentu. Gautos išvados pateiktos Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Statytojas (užsakovas)“, „rangovas“, „statybą leidžiantys dokumentai“, „statinio statybos užbaigimas“, „nebaigto statinio registravimas ir perleidimas“, „statinio nugriovimas ir išardymas“, „įgaliotasis atstovas“, „garantinis terminas“, techninė priežiūra“, „civilinės atsakomybės draudimas“. 15.
paaiškinimai. Nėra.
2015-09-21 Nr. XIIP-3488 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3484), kurio 1 ir 2 straipsnio nuostatos yra iš esmės analogiškos projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatoms. Abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą - 2016 m. sausio 1 d. Be to, Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2765), kuris kiek kitaip siūlo reglamentuoti architektų atestavimą ir teisės pripažinimą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-06-13 Nr. XIIP-3488(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
APSAUGOS komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 107-P-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmonatas, Statybos ir būsto departamnento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamnento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamnento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Stakutytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacija: direktorius Andrius Romanovskis, direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 107-P-29 Vilnius 1.
pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos: direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistė-teisininkė Viktorija Gadeikienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Gabija Surdokaitė–Vitienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija: prezidentas Algimantas Medžiaušis, vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rokas Mazuronis, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
51 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3484), kurio 1 ir 2 straipsnio nuostatos yra iš esmės analogiškos projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatoms. Abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą - 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgti
2015-09-21 Be to, Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3,
įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2765), kuris kiek kitaip siūlo reglamentuoti architektų atestavimą ir teisės pripažinimą, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacija
3 Argumentai Teikiamo Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3488 1 straipsnio 3 įtvirtinta nuostata, kad Architektų rūmai organizuoja architektų kvalifikacijos tobulinimą Rūmų nustatyta tvarka. Projekto nuostatos esmė ir tikslas - Architektų rūmai visiškai savarankiškai vykdytų atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimą.
Šiuo metu atestuotų architektų kvalifikacijos mokymo programas tvirtina aplinkos ministerija, o mokymus pagal patvirtintas programas gali vykdyti įvairios švietimo institucijos ir įstaigos (įskaitant Architektų rūmus, universitetus, kitas mokymo institucijas). Priėmus teikiamą įstatymo nuostatą Architektų rūmai galės nustatyti diskriminacinę tvarką ar vykdyti tokią politiką, kad faktiškai bus pripažįstami tik Architektų rūmų organizuojamos atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos, t.y. tokių paslaugų rinkoje negalės dalyvauti netgi architektus ruošiantys universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Kauno technologijos universitetas. Architektų rūmų siekis tapti vienintele architektų kvalifikacijos kėlimo kursus organizuojančia institucija reiškia monopolijos įtvirtinimą tokių paslaugų rinkoje, kas neabejotinai turės įtaką paslaugų kainai. Tai prieštarauja Konkurencijos įstatymo normoms ir Europos Sąjungos teisei. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras, jis suderina profesinių ir teisinių žinių egzaminų programų projektus. Kadangi architekto kvalifikacijos tobulinimas (kėlimas) yra privaloma sąlyga visiems atestatą turintiems architektams (Statybos įstatymo 10 straipsnio 13 dalis), tai logiška, kad architektų kvalifikacijos tobulinimas taip pat būtų organizuojamas pagal su aplinkos ministerija suderintą tvarką. Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „5) organizuoja Rūmų narių architektų kvalifikacijos kėlimą tobulinimą Rūmų nustatyta tvarka nustato architektų kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų pateikiamo tvarką;“ Pritarti iš dalies Palikti galiojančio Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakciją. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas : pritarti komiteto išvadoms dėl Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3488 ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi apjungti Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914
įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3488, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir teikti Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3488(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2015-12-096 Argumentai:
Siekiant išvengti įstatymų kolizijos ir atsižvelgiant į dviejų datų taisyklę pagrindinio Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d., tad ir jį lydintis Architektų rūmų pakeitimo įstatymas irgi turėtų įsigalioti tuo pat metu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Algimantas Salamakinas