Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja architektus, vykdo užsienio valstybėje jų turimos teisės pripažinimą, atlieka kitas šiuose įstatymuose numatytas funkcijas, sprendžia dalyvauja sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje bei išvykimu dirbti į kitą valstybę, atlieka kitas su šiais klausimais susijusias funkcijas ir pareigas;“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Architektų atestavimas ir architektų teisės pripažinimas
profesinio atestavimo komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos ir Rūmų narių atstovų sudaryta nuolatinė komisija. Ši komisija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Rūmams atestuoja architektus, sustabdo atestatų galiojimą arba juos panaikina. dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. 2.
profesinio atestavimo komisija Rūmai kasmet iki balandžio mėnesio
aplinkos ministerijai pateikia darbo ataskaitą apie išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų, jų galiojimo sustabdymo ir jų galiojimo panaikinimo skaičių, profesinę kvalifikaciją tobulinusių architektų skaičių, architektų skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo skaičių.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18, ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymo (toliau – įstatymas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – įstatymas Nr. 2), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 18¹ ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo (toliau
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą. Įstatymų projektų tikslas – patobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su asmenų, vadovaujančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbų projektavimui ir atlikimui, atestavimu, o nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo, nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityse veikiantiems ūkio subjektams keliamų reikalavimų sistemą padaryti aiškesne, skaidresne, o atestavimo procesą – efektyvesnį ir patogesnį atestuojamiems subjektams.
Įstatymų projektais siūloma įgyvendinti šiuos uždavinius: · nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, kuriems šiuo metu taikomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą (toliau – architektai), atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, kurios darbą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), o visus teritorijų planavimo dokumentus rengiančius architektus atestuojanti Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais; · nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija, o, kaip ir visus architektus atitinkamai veiklai atestuos Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais.
Įstatymų projektais siūloma įgyvendinti šiuos uždavinius: · nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, kuriems šiuo metu taikomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą (toliau – architektai), atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, kurios darbą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), o visus teritorijų planavimo dokumentus rengiančius architektus atestuojanti Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais; · nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija, o, kaip ir visus architektus atitinkamai veiklai atestuos Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais. Taip būtų konsoliduota minėtų atestavimo komisijų veikla, kuri iš esmės dubliuojasi. Atskyrus atestavimą pagal darbų pobūdį ir veiklos rūšis, bus sumažinta administracinė našta atestuotis norintiems asmenims, nes, siekdami vykdyti aukščiau nurodytą veiklą, asmenys turės atestuotis ne keliose komisijose, o tik vienoje priklausomai nuo atestuojamos veiklos rūšies. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo Nr. 1 ir įstatymo Nr. 3 projektus parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento (direktorė – Elvyra Radavičienė, tel. 8 706 63571, el. p. [email protected]) Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis, tel. 8 706 63585, el. p. [email protected]. Įstatymo Nr. 2 ir įstatymo Nr. 4 projektus parengė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento (direktorius – Marius Narmontas, tel. 8 706 63608, el. p. [email protected]) Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Bėčius, tel. 8 706 63616, el. p. [email protected], Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, tel. 8 706 63623, el. p. [email protected]. Rengiant įstatymo Nr. 1 ir įstatymo Nr. 3 projektus dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė, tel. 8 5 219 3459, el. paštas [email protected], Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Džiovėnas, tel. 8 5 219 3461, el. p. [email protected], Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, tel. 8 5 272 4100, el. p. [email protected], Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausiasis ekspertas Edmundas Endriukaitis, tel. 8 5 272 8077, el. p. [email protected], Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas Arūnas Minius, tel. 8 5 272 2057, el. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas (toliau – Architektų rūmų įstatymas) ir jų įgyvendinamieji teisės aktai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų srityse veikiančių subjektų teises, pareigas ir jiems taikomus reikalavimus, įskaitant prievolę kai kuriems jų nustatyta tvarka ir atvejais būti atestuotiems. Pažymėtina, kad kiekvienai iš minėtų sričių šis įstatymas numato skirtingus atestuojamuosius subjektus ar jų veiklos kategorijas: kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje – atestuojami specialistai; tvarkomųjų paveldosaugos darbų srityse – atestuojami specialistai, tačiau jiems gali būti suteikta ir vadovavimo šiems darbams teisė; tvarkomųjų statybos darbų srityse – atestuojami tik vadovai. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo srityje Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka atestuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo specialistai.
Jų atestavimo tvarka nustatyta Specialistų, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus, atestavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-453/D1-445 „Dėl Specialistų, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 8 ir 11 punktais, šių specialistų atestavimą organizuoja ir tvarko Departamentas, o juos atestuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, kurios sudarymas ir veikla reglamentuoti Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-146 „Dėl Specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato formos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, tvarkomųjų paveldosaugos darbų srityje Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami specialistai: · rengiantys tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus (darbų planavimas ir projektavimas); · atliekantys tvarkomuosius paveldosaugos darbus; · atliekantys paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę. Šių specialistų atestavimo tvarka nustatyta Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 18 ir 26 punktais, šių specialistų atestavimą organizuoja ir tvarko Departamentas, o juos atestuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tvarkomųjų paveldosaugos darbų srityje Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ir asmenys, vadovaujantys: · tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų (darbų planavimas ir projektavimas) rengimui; · tvarkomiesiems paveldosaugos darbams; · paveldosaugos (specialiajai) ekspertizei. Tačiau šių asmenų atestavimo tvarką nustatančiose Taisyklėse numatyta, kad atestatai išduodami tik asmenims, vadovaujantiems tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Vadovaujantis Taisyklių 18 ir 26 punktais, šių asmenų atestavimą organizuoja ir tvarko Departamentas, o juos atestuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę būti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų, paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės rangovais ar paslaugų teikėjais nustato šis ir kiti įstatymai, tačiau šią teisę apibrėžiančių nuostatų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nėra. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi, tvarkomųjų statybos darbų srityje atestuojami asmenys, vadovaujantys: · kultūros paveldo statinių projektavimui; · tvarkomiesiems statybos darbams; · projekto vykdymo priežiūrai; · kultūros paveldo statinių projekto ekspertizei; · kultūros paveldo statinių ekspertizei; · kultūros paveldo statinių statybos techninei priežiūrai. Šių asmenų atestavimą Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.02.06:2012), nustatyta tvarka atlieka Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Architektų rūmai. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „lygiavertis išsilavinimas“ šiame kontekste, taip pat ir atitinkamose įstatymų projektų nuostatose, reiškia, kad asmuo privalo turėti atitinkamos krypties, šiuo atveju – architektūros, aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Išsilavinimo lygiavertiškumo taikymo atvejai minimi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kuriomis atitinkamai apibrėžiamos aukštojo universitetinio išsilavinimo ir aukštojo koleginio mokslo sąvokos, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienpakopę aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms“. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi, tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Pažymėtina, kad Statybos įstatymas nustato reikalavimus statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (įskaitant ir statybos darbus) vadovaujantiems asmenims, tačiau šis įstatymas nenustato specialiųjų reikalavimų asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas kultūros paveldo statiniuose. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato bendruosius tokio pobūdžio reikalavimus, tačiau šie nedera su šiuo atveju taikytina Statybos įstatyme nustatyta reikalavimų, keliamų asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, sistema. Taisyklėse nustatomi pagal jas atestuojamiems asmenims taikomi bendrieji kvalifikaciniai išsilavinimo ir darbo stažo reikalavimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse nustatyti išslavinimo reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę rengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, yra bendro pobūdžio – aukštasis universitetinis (neuniversitetinis) išsilavinimas, nors vykdant šia veiklą būtina turėti išsamių specialiųjų su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba, statyba ir architektūra susijusių žinių. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią praktiką dauguma atestuotų asmenų yra įgiję atitinkamos veiklos srityje minėtų specialiųjų žinių turėjimui daugiausia prielaidų sudarantį aukštąjį universitetinį (neuniversitetinį) humanitarinių mokslų studijų srities archeologijos krypties ar istorijos krypties, meno studijų srities architektūros krypties, technologijų studijų srities statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties arba lygiavertį išsilavinimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siekiama, kad šiose srityse veikiantiems verslo subjektams keliamų reikalavimų sistema taptų aiškesnė, skaidresnė, o atestavimo procesas būtų efektyvesnis ir patogesnis atestuojamiems subjektams.
Įstatymų projektais siūloma: · atsižvelgiant į nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio nuostatas, pagal kurias rengiami vienintelio tipo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – kultūros paveldo vietovių tvarkymo planai, kurių sprendiniai yra urbanistinio, architektūrinio pobūdžio, šių planų rengimas pavestas architektams, turintiems kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, o šių asmenų atestavimo funkcija pavesta Architektų rūmuose veikiančiai Architektų profesinio atestavimo komisijai ją papildant kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais. Atkreiptinas dėmesys, kad Archeologinio paveldo vietų, kompleksų ir vietovių teritorijų ir jų apsaugos zonų ribų planai, kuriuos pagal Tvarkos aprašo 7.2 punkto nuostatas turėjo teisę rengti atestuoti specialistai, turintys universitetinį ar jam prilygintą archeologinį išsilavinimą, nuo 2013 m. liepos 1 d., neberengiami; · pavesti Departamentui, kuris nebevykdys asmenų, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, atestavimo, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikti duomenis apie minėtus asmenis, esant duomenų, kad jie pažeidė Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, rengdami teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui.
Taip Departamentas, kuriam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu yra pavesta vykdyti nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, galės (prevenciškai) užtikrinti, kad rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus jų rengėjai nepažeidinėtų minėtų teisės aktų reikalavimų; · nustatyti, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija, o, kaip ir visus architektus atitinkamai veiklai atestuos Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais; · atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui svarbūs darbai: taikomųjų tyrimų atlikimas, remontas, konservavimas, restauravimas, specialioji ekspertizė yra išskirtinai priskiriami nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo sričiai ir kad šiuos darbus atliekantys specialistai privalo turėti specifinių paveldosaugos žinių ir patirties, nustatyti, kad juos kultūros ministro nustatyta tvarka ir toliau atestuos jo sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija.
Taip Departamentas, kuriam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu yra pavesta vykdyti nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, galės (prevenciškai) užtikrinti, kad rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus jų rengėjai nepažeidinėtų minėtų teisės aktų reikalavimų; · nustatyti, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius statybos inžinieriaus išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti fizinius asmenis, turinčius architekto išsilavinimą, atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija, o, kaip ir visus architektus atitinkamai veiklai atestuos Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir (ar) specialistais; · atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui svarbūs darbai: taikomųjų tyrimų atlikimas, remontas, konservavimas, restauravimas, specialioji ekspertizė yra išskirtinai priskiriami nekilnojamojo kultūros paveldo valstybinio administravimo sričiai ir kad šiuos darbus atliekantys specialistai privalo turėti specifinių paveldosaugos žinių ir patirties, nustatyti, kad juos kultūros ministro nustatyta tvarka ir toliau atestuos jo sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija. Siekiant aiškesnio, skaidresnio ir efektyvesnio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje veikiančių subjektų veiklos reglamentavimo, įstatymų projektais siūloma: · įstatymu reglamentuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų galiojimo panaikinimo atvejus; · įstatymu nustatyti konkrečius asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, paveldosaugos ekspertizę, vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto vykdymo priežiūrai, kvalifikacinius (išsilavinimo, darbo stažo) reikalavimus, numatant ir tai, kokios konkrečiai studijų srities ir krypties išslavinimą turintys asmenys gali vykdyti atitinkamą veiklą; · atsižvelgiant į srities svarbą, be kitų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, nustatomas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje ir profesinę patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime.
Siekiant aiškesnio, skaidresnio ir efektyvesnio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje veikiančių subjektų veiklos reglamentavimo, įstatymų projektais siūloma: · įstatymu reglamentuoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovų kvalifikacijos atestatų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų galiojimo panaikinimo atvejus; · įstatymu nustatyti konkrečius asmenų, siekiančių įgyti teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius tyrimus, remontą, konservavimą, restauravimą, paveldosaugos ekspertizę, vadovauti kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui, remontui, konservavimui, restauravimui ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto vykdymo priežiūrai, kvalifikacinius (išsilavinimo, darbo stažo) reikalavimus, numatant ir tai, kokios konkrečiai studijų srities ir krypties išslavinimą turintys asmenys gali vykdyti atitinkamą veiklą; · atsižvelgiant į srities svarbą, be kitų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti atitinkamą teisę atlikti paveldosaugos ekspertizę, nustatomas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 7 metų profesinę patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje ir profesinę patirtį dalyvaujant ne mažiau kaip 3 paveldosaugos ekspertizių rengime. Įstatymų projektuose nustatyti ir šios profesinės patirties vertinimo pagrindai.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektais profesinės patirties dalyvaujant atitinkamoje veikloje reikalavimai numatyti ir kitiems atestuojamiems subjektams, jiems taip pat įstatymo lygmeniu siūloma nustatyti šios patirties vertinimo pagrindus; · įstatymų projektuose numatyta pareiga atestuotiems fiziniams asmenims tobulinti kvalifikaciją (atsižvelgiant į technologinę pažangą ir teisinio reguliavimo pokyčius) kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Nustatant šią pareigą siekiama sudaryti maksimalias prielaidas visuomenės interesų, ypač saugos, užtikrinimui ir nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL
profesijoms (Lietuvoje architektai ir statybos inžinieriai įrašyti į reglamentuojamų profesijų sąrašą), konstatuota, kad tęstinis kvalifikacijos tobulinimas prisideda prie specialistų, kurie naudojasi automatiniu profesinės kvalifikacijos pripažinimu (taip pat ir architektų), vykdomos veiklos saugos ir efektyvumo. Svarbu toliau skatinti tų profesijų atstovų tęstinį kvalifikacijos tobulinimą. Tęstinis kvalifikacijos tobulinimas turėtų apimti techninės, mokslinės, reguliavimo ir etinės kvalifikacijos tobulinimą ir skatinti specialistus dalyvauti su jų profesija susijusiame mokymesi visą gyvenimą.
Valstybės narės, skatindamos tęstinį profesinį tobulinimąsi, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą tvarką užtikrina, kad specialistai, kurių profesinėms kvalifikacijoms taikomas šios direktyvos antraštinės dalies III skyrius (reglamentuoja įsisteigimo laisvę), galėtų atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, siekdami užsitikrinti savo praktikos saugumą ir efektyvumą ir neatsilikti nuo profesijos raidos. · apibrėžti Europos Sąjungos valstybės narių, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybių, pasirašiusių Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečių ir kiti fizinių asmenų, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, teisę eiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto vykdymo priežiūros vadovo, nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų tyrimų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų (remonto, konservavimo, restauravimo), paveldosaugos ekspertizės specialisto pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas tobulinti kvalifikaciją kvalifikacijos kėlimo kursuose asmenims, kurių teisė vykdyti atitinkamą veiklą pripažinta, nenustatytas, nes ši teisė yra suteikta jų kilmės valstybėje. Pastaroji nustato ir šios teisės išlaikymo sąlygas.
Pripažinus tokių asmenų teisę vykdyti atitinkamą veiklą, papildomų sąlygų, susijusių su jų kvalifikacija, kėlimas dubliuotų jų kilmės valstybės keliamus atitinkamus reikalavimus ir nepagrįstai ribotų tokių asmenų laisvę teikti paslaugas; · apibrėžti teisę būti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimo (darbų projektavimo ir planavimo), tvarkomųjų paveldosaugos darbų, paveldosaugos ekspertizės rangovais; · numatyti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto vykdymo priežiūros vadovų atestavimą, o šio atestavimo funkcijas priskirti Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, išskyrus architektų atestavimo funkciją, kurią siūloma priskirti Architektų rūmams; · įstatymo Nr. 1, įstatymo Nr. 2 ir įstatymo Nr. 3 projektuose numatyti patikslinimai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 25 d. pasitarime (Vyriausybės 2013 m. vasario 25 d. pasitarimo protokolo išrašo Nr. 13 1 punktas) ir 2014 m. vasario 5 d. pasitarime (Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d. pasitarimo protokolo išrašo Nr. 5 2.1 ir 2.4 punktai) priimtus sprendimus, kuriais buvo pritarta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pastaboms, pateiktoms atlikus ministerijų ir kitų institucijų kompetencijai priklausančių licencijų peržiūrą; · siekiant įgyvendinti Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“, 16.5 punkto nuostatas, įstatymų projektuose (išskyrus įstatymo Nr. 4 projektą) įtvirtinti siekį sudaryti galimybes kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą išduoti elektronine forma.
Pažymėtina, kad šis siekis dėstomas naudojant formuluotę „esant techninėms galimybėms“, nes tokių techninių galimybių kol kas nėra ir jas sukurti iki įstatymų įsigaliojimo nenumatoma; · vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, ūkinė veikla gali būti ribojama tik įstatymu, todėl atestatų, išduodamų atestuotiems asmenims, išdavimo arba atsisakymo juos išduoti terminai turi būti įtvirtinti įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo Nr. 1, įstatymo Nr. 2 ir įstatymo Nr. 3 projektuose nustatytas kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo terminas – 30 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos, išskyrus Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduodamus kvalifikacijos atestatus ir teisės pripažinimo dokumentus, kurie išduodami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų kvalifikacijos atestatui ar teisės pripažinimo dokumentui gauti gavimo atestavimą atliekančioje organizacijoje dienos. Pažymėtina, kad šie terminai nustatyti atsižvelgiant į keičiamų įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytus ilgamete praktika ir atestavimą atliekančių organizacijų turimais resursais ir rinkos poreikiais pagrįstus terminus. · suderinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatas pastarajame įstatyme nustatant reikalavimus asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo statinių statybos rangovams, kultūros paveldo statinių projektų ekspertizės rangovams ir šių statinių ekspertizės rangovams.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems subjektams, taip pat ir visų kitų statinių statybos rangovams, statinių projektų ekspertizės rangovams, statinių ekspertizės rangovams, taikytini kvalifikaciniai reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (toliau – kitas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) (numeris Teisės aktų informacinėje sistemoje 14-12358(4)), pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. (13-2)-D8-4574, šie reikalavimai įstatymo Nr. 3 projekte neišdėstyti. Įstatymo Nr. 2 projektu siūlomoje Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje neįvardintos studijų sritys ir kryptys, tačiau nurodyta, kad specialiojo teritorijų planavimo vadovo išsilavinimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas studijų sritis ir kryptis turi atitikti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšį. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis nustato, kokie dokumentai (projektai, schemos, planai) priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
Taip pat nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti straipsnyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Dėl šių dokumentų įvairovės ir nebaigtinio jų sąrašo, specialiojo teritorijų planavimo vadovų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas (2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 „Dėl studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“) studijų sritis ir kryptis įgyto išsilavinimo, atitinkančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšį, reikalavimai nustatomi ne šiame įstatyme, o konkrečių specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pvz., įstatymo Nr. 1 projekte numatyta, kad vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę fizinis asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą. Įstatymų projektais siūloma nauja redakcija išdėstyti Statybos įstatymo 2 priedą, atsisakant nuorodų į nebegaliojančius Europos Sąjungos teisės aktus, atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Priėmus įstatymų projektus būtų užtikrinta jais keičiamų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje veikiančių asmenų atestavimą ir kitus su tuo susijusius klausimus, sisteminė darna. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama. 7.
įstatymų projektai parengti siekiant palengvinti ūkio subjektams tenkančią naštą, konsoliduojant jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų funkcijas. Tikėtina, kad įstatymai teigiamai atsilieptų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų srityse veikiantiems verslo subjektams, nes jiems keliamų reikalavimų sistema taptų aiškesnė ir skaidresnė. Pažymėtina, kad būtų sumažinta minėtose srityse atestuojamiems asmenims tenkanti administracinė našta, nes vietoj dviejų atestuojančiųjų subjektų jiems reikėtų kreiptis tik į vieną. Manytina, kad įgyvendinus įstatymus būtų sumažintos prielaidos korupcijai, nes šiuo metu tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimui, tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, paveldosaugos ekspertizei vadovaujančių asmenų kvalifikacijos vertinimą ir atestavimą organizuoja ta pati institucija, kuri ir kontroliuoja tų darbų vykdymą – Departamentas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. Priėmus įstatymų projektus, reikės parengti ir priimti šių įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimo projektus: · Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą; · Taisyklių pakeitimo projektą; · Tvarkos aprašo pakeitimo projektą; · STR 1.02.06:2012 pakeitimo projektą; · Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.
D1-341, pakeitimo projektą; · Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-13 „Dėl statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo komisijos sudarymo ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo projektą; · Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. D1-29 „Dėl statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų teisinių žinių egzaminų programų tvirtinimo“ pakeitimo projektą. 9. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymais nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais siūlomas nustatyti ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, netaikoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto sprendimą (2014 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 12 2 klausimas) iki 2016 m. sausio 1 d. konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymų įgyvendinimui naujų įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant įstatymus valstybės biudžetas netektų įplaukų, kurios surenkamos vykdant šio aiškinamojo rašo 4 punkte nurodytų vadovauti siekiančių asmenų atestavimą ir išduodant atestatus Departamente. Tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju turėtų sumažėti ir iš valstybės biudžeto atitinkamai veiklai skiriami asignavimai.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir Architektų rūmų, kaip atestavimą atliekančių organizacijų, veikla vykdoma ne iš valstybės biudžeto asignavimų, o iš atestuojamųjų asmenų renkamų įmokų, kurių dydis derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Vadovavimas tvarkomųjų paveldosaugos darbų planavimui ir projektavimui“, „vadovavimas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams“, „vadovavimas tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto vykdymo priežiūrai“, „tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistas“, „nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovas“, „kvalifikaciniai reikalavimai“, „atestavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-09-16 Nr. XIIP-3484 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Reg. Nr. XIIP-3488, kurio 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma išdėstyti tokio paties turinio kaip ir teikiamu įstatymo projektu. Abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą - 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar viename iš projektų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo nereikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
APSAUGOS komitetas
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. Vilnius
pirmininkas Algimantas Salamakinas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas; padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmonatas, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas, Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyrius vedėjas Dainius Čergelis, Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Teritorijų planavimo skyrius vedėjas Rimantas Bėčius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM viršininkė Laura Nalivaikienė, Ministro Pirmininko patarėja Jūratė Juozaitienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Stakutytė, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vadovas Robertas Encius, Lietuvos statybininkų asociacija: prezidentas Dalius Gedvilas, teisininkas Andrius Raščius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Gintarė Zorskaitė, Lietuvos draudikų asociacija: direktorius Andrius Romanovskis, direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-09-16 1;2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3488, kurio 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma išdėstyti tokio paties turinio kaip ir teikiamu įstatymo projektu. Abejuose projektuose siūloma nustatyti tą pačią įstatymų įsigaliojimo datą - 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar viename iš projektų keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurio 1 ir 5 straipsniuose analogiškomis nuostatomis keičiami Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3 ir 11 straipsniai, siūloma Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914
įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus sujungti ir svarstyti vieną Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIP-3488. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas :
Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi apjungti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr.
X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3488, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3488(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas