Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 32 straipsnio 3 dalį nauju 15 punktu:
„15) kai yra pagrindo manyti, kad viešasis interesas pažeistas
valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba arba institucijos, kurių funkcijas ji perėmė. Tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba arba institucijos, kurių funkcijas ji perėmė, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“
laikyti 16 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 32 straipsnio 3 dalį nauju 15 punktu:
„15) kai yra pagrindo manyti, kad viešasis interesas pažeistas
valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“
laikyti 16 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3480(2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 32 straipsnio 3 dalį nauju 15 punktu:
„15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas
valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;“. 2. Buvusį 32 straipsnio 3 dalies 15 punktą laikyti 16 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pripažinęs, kad „viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų“, o asmens ir visuomenės interesų derinimo problemą yra iškėlęs į konstitucinių principų lygmenį. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.
Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai viešasis interesas yra šį pažeidimą kuo greičiau pašalinti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Remiantis nurodytais Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad institucijų ir pareigūnų tinkamas, neprieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms funkcijų, susijusių su valstybinės žemės valdymu (tiek valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimu privačion nuosavybėn, tiek suteikiant ją naudotis), vykdymas yra viešojo intereso dalis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 124 sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti Valstybės kontrolės 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-P-40-1-6 „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ nustatytus viešojo intereso gynimo organizavimo trūkumus, esamą teisinį reguliavimą ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, kokioms valstybės institucijoms ir kokius įgaliojimus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tikslinga išplėsti. Darbo grupė, išanalizavusi esamą teisinį reguliavimą, teismų praktiką viešojo intereso gynimo srityje, įvertino su viešojo intereso gynimo organizavimu susijusias praktines problemas ir padarė išvadą, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tik prokurorai turi įgaliojimus, esant pagrindui, ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu kiti subjektai (valstybė ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt.) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų tiesiogiai nustatytais atvejais. Darbo grupė pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, jog žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. ir kiti nutarimai). Darbo grupei Generalinė prokuratūra nurodė keletą institucijų, kurios pagrįstai kreipiasi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo teisme ir kurioms, Generalinės prokuratūros nuomone, turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą teisme. Todėl darbo grupė pritarė Generalinės prokuratūros siūlymui dėl įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme suteikimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei darbo grupės siūlymą, Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūlo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos suteikti teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 124 sudaryta darbo grupė, pasiūliusi įstatymu suteikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įgaliojimus ginti viešąjį interesą teisme valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 239 1351, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiuose teisės aktuose prokurorams įtvirtinta pareiga ginti viešąjį interesą. Galimybė ginti viešąjį interesą yra numatyta ir valstybės institucijoms, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, kai konkrečios valstybės institucijos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą ja reglamentuojančiuose įstatymuose valstybės institucijoms nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Todėl šioje srityje pagal galiojančius teisės aktus viešąjį interesą ginti gali tik prokurorai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, pagal 49 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiame kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais ir kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, pagal 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis turi viešojo intereso apsaugos elementų, o tai reiškia, kad yra viešasis interesas spręsti klausimą dėl jų panaikinimo, jeigu tokie sprendimai priimti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas. Neturėdama galimybės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tiesiogiai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipiasi į prokuratūrą, prašydama, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Šiuo atveju ilgėja viešojo intereso gynimo procesas ir taip netaupiai naudojami žmogiškieji ištekliai. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės valdytojai, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tokia teisė suteikiama tais atvejais, kai galimai viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priima savivaldybių institucijos ar kita įstatymų nustatyta institucija. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad valstybės institucija negali ginčyti savo priimtų sprendimų, net ir tuo atveju, jeigu sprendimų ginčijimas būtų susijęs su viešojo intereso gynimu, kadangi taip būtų sąlygotas interesų konfliktas, be to, teisės aktų nuostatos nenumato, kad pareiškėjas (ieškovas) ir atsakovas byloje galėtų sutapti. Todėl dėl reguliavimo aiškumo ir išsamumo siūloma įtvirtinti, kad tuo atveju, jeigu viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos arba institucijos, kurių funkcijas ji perėmė, dėl viešojo intereso gynimo ši tarnyba turėtų kreiptis į prokuratūrą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatytais atvejais galės greičiau ir efektyviau reaguoti į nustatytus viešojo intereso pažeidimus, tokiu būdu sudarant prielaidas greitesniam nustatytų pažeidimų pašalinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl siūlomo reglamentavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatytais atvejais nebereikės kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, ji galės tiesiogiai kreiptis į teismą. Tokiu būdu sutrumpės viešojo intereso gynimo proceso terminas, todėl susidarys prielaidos greičiau pašalinti pažeidimus, atsiradusius dėl viešąjį interesą pažeidžiančio sprendimo priėmimo. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Valstybinė žemė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra pripažinęs, kad „viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų“, o asmens ir visuomenės interesų derinimo problemą yra iškėlęs į konstitucinių principų lygmenį. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.
Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai viešasis interesas yra šį pažeidimą kuo greičiau pašalinti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Remiantis nurodytais Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad institucijų ir pareigūnų tinkamas, neprieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms funkcijų, susijusių su valstybinės žemės valdymu (tiek valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimu privačion nuosavybėn, tiek suteikiant ją naudotis), vykdymas yra viešojo intereso dalis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 124 sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti Valstybės kontrolės 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-P-40-1-6 „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ nustatytus viešojo intereso gynimo organizavimo trūkumus, esamą teisinį reguliavimą ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, kokioms valstybės institucijoms ir kokius įgaliojimus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tikslinga išplėsti. Darbo grupė, išanalizavusi esamą teisinį reguliavimą, teismų praktiką viešojo intereso gynimo srityje, įvertino su viešojo intereso gynimo organizavimu susijusias praktines problemas ir padarė išvadą, kad pagal esamą teisinį reguliavimą tik prokurorai turi įgaliojimus, esant pagrindui, ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu kiti subjektai (valstybė ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt.) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų tiesiogiai nustatytais atvejais. Darbo grupė pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, jog žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. ir kiti nutarimai). Darbo grupei Generalinė prokuratūra nurodė keletą institucijų, kurios pagrįstai kreipiasi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo teisme ir kurioms, Generalinės prokuratūros nuomone, turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą teisme. Todėl darbo grupė pritarė Generalinės prokuratūros siūlymui dėl įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme suteikimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).
Teisę teikti ieškinį teismui ginant viešąjį interesą taip pat pasiūlyta suteikti Valstybinei miškų tarnybai bei Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos – atitinkamai šioms institucijoms priskirtose valdymo srityse. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei darbo grupės siūlymą, Žemės ūkio ministerija pagal kompetenciją parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo Nacionalinei žemės tarnybai suteikti teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 124 sudaryta darbo grupė, pasiūliusi įstatymu suteikti Nacionalinei žemės tarnybai įgaliojimus ginti viešąjį interesą teisme valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 239 1351, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, pagal 49 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiame kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais ir kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, pagal 49 straipsnio 2 dalį įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi galiojančiuose teisės aktuose prokurorams įtvirtinta pareiga ginti viešąjį interesą. Galimybė ginti viešąjį interesą yra numatyta ir valstybės institucijoms, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, kai konkrečios valstybės institucijos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Žemės naudojimą, valdymą ir disponavimą ja reglamentuojančiuose įstatymuose valstybės institucijoms nėra numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl šioje srityje pagal galiojančius teisės aktus viešąjį interesą ginti gali tik prokurorai.
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. Teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o šio priimtas sprendimas – teismui. Taigi pagal galiojančias nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba tikrina savo teritorinių padalinių veiksmų teisėtumą vykdant žemės reformą. Pažymėtina, kad žemės tvarkymo ir administravimo sritis yra labai plati ir reikalauja specifinių (žemėtvarkos, kadastro ir kt.) žinių, todėl paprastai būtent Nacionalinė žemės tarnyba yra ta institucija, kuriai pagal kompetenciją nagrinėti persiunčiami ir kiti pranešimai apie pažeidimus, padarytus šioje srityje. Nustačius pažeidimus, kurių negalima ištaisyti administracine tvarka, Nacionalinė žemės tarnyba apie juos praneša prokuratūrai. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, ši institucija 2013-2015 metais iš viso į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi 214 kartų, iš kurių 193 atvejais buvo inicijuotas viešojo intereso gynimas teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į jau susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu sudarytai darbo grupei nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai galėtų būti suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą teisme. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pažymėtina, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis turi viešojo intereso apsaugos elementų, o tai reiškia, kad yra viešasis interesas spręsti klausimą dėl jų panaikinimo, jeigu tokie sprendimai priimti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas. Neturėdama galimybės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tiesiogiai, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į prokuratūrą, prašydama, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Šiuo atveju ilgėja viešojo intereso gynimo procesas ir taip netaupiai naudojami žmogiškieji ištekliai. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės valdytojai, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Nacionalinei žemės tarnybai tokia teisė būtų suteikiama tais atvejais, kai viešasis interesas būtų pažeistas dėl savivaldybės ar kitos įstatymų nustatytos institucijos veiksmų ar neveikimo (pvz., savivaldybė, valdydama patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, sudarytų neteisėtą žemės nuomos sandorį).
Toks sprendimas priimtas dėl to, kad valstybės institucija negali ginčyti savo priimtų sprendimų, net ir tuo atveju, jeigu sprendimų ginčijimas būtų susijęs su viešojo intereso gynimu, kadangi taip būtų sąlygotas interesų konfliktas, be to, teisės aktų nuostatos nenumato, kad pareiškėjas (ieškovas) ir atsakovas byloje galėtų sutapti. Todėl dėl reguliavimo aiškumo ir išsamumo papildomai siūloma įtvirtinti, kad tuo atveju, jeigu viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, dėl viešojo intereso gynimo ši tarnyba turėtų kreiptis į prokuratūrą. Kaip jau minėta, pagal galiojančias Žemės reformos nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba tikrina savo teritorinių padalinių veiksmų teisėtumą vykdant žemės reformą. Siūlomos nuostatos tikslas yra įstatyme įtvirtinti pareigą Nacionalinei žemės tarnybai, pagal Žemės reformos įstatymą išnagrinėjusiai skundą, pranešti apie nustatytus teisės aktų pažeidimus prokuratūrai. Tokios nuostatos priėmimas nepaliktų galimybės Nacionalinei žemės tarnybai pasirinktinai spręsti dėl informavimo apie viešojo intereso pažeidimus, už kuriuos būtų atsakinga ši institucija, ir įpareigotų aktyviai veikti siekiant juos ištaisyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis skirta nustatyti tik Nacionalinės žemės tarnybos funkcijoms, šios nuostatos priėmimas nepanaikintų kitoms institucijoms teisės kreiptis į prokuratūrą perduodant informaciją apie joms žinomus viešojo intereso pažeidimus žemės tvarkymo ir administravimo srityje.
Priėmus siūlomus pakeitimus, Nacionalinė žemės tarnyba nustatytais atvejais galės greičiau ir efektyviau reaguoti į nustatytus viešojo intereso pažeidimus, tokiu būdu sudarant prielaidas greitesniam nustatytų pažeidimų pašalinimui. Kadangi, kaip jau minėta, žemės tvarkymo ir administravimo sritis yra labai plati ir reikalauja specifinių žinių, manome, kad būtent šioje srityje siūloma nustatyti viešojo intereso gynimo funkcija nedubliuos kitų institucijų (pvz., Vyriausybės atstovo) funkcijų. Pažymėtina ir tai, kad minėta Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė taip pat nurodė ir kitas institucijas, kurioms galėtų būti suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą pagal kompetenciją joms priskirtose srityse: Kultūros paveldo departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei miškų tarnybai. Projektai dėl šių pasiūlymų įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas) yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Dėl siūlomo reglamentavimo Nacionalinei žemės tarnybai nustatytais atvejais nebereikės kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, ji galės tiesiogiai kreiptis į teismą.
Tokiu būdu sutrumpės viešojo intereso gynimo proceso terminas, todėl susidarys prielaidos greičiau pašalinti pažeidimus, atsiradusius dėl viešąjį interesą pažeidžiančio sprendimo priėmimo. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Valstybinė žemė“,
„teisė pareikšti ieškinį“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-10-14 Nr. XIIP-3480 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies naujame 15 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi pati Nacionalinė žemės tarnyba. Siūlymas kelia abejonių. Abejotina, ar viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą, kuri savo ruožtu kreiptųsi į teismą dėl tokių sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri turėtų teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. 2. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti viešojo intereso gynimo tvarką kai pati Nacionalinė žemės tarnyba arba institucijos, kurių funkcijas ji perėmė, priima sprendimus, pažeidžiančius viešąjį interesą. Numatytas atvejis neapima viešojo intereso pažeidimų, padaromų ne Nacionalinės žemės tarnybos arba atitinkamų institucijų priimtais sprendimais, o kitokiais veiksmais ar neveikimu (pavyzdžiui, sprendimo nepriėmimu), todėl kartu su sprendimais turėtų būti nurodomi ir kiti veiksmai ar neveikimas, dėl kurio gali būti kreipiamasi į teismą. Pažymėtina, kad pasirinkus formuluotę „viešąjį interesą pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas“ apimtų taip pat ir sprendimų priėmimą. 3.
nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tiesiogiai, jeigu viešasis interesas būtų pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimais priima daug institucijų. Kaip antai, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise. Savivaldybių institucijų kompetencija valdant valstybinę žemę taip pat įtvirtinta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Taigi, dėl savivaldybių institucijų sprendimų, priimtų valdant valstybinę žemę ir galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, panaikinimo kreiptis į teismą turėtų teisę ne viena valstybės institucija. Svarstytina, ar tokių institucijų funkcijos nesidubliuotų tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2016-03-25 Nr. XIIP-3480(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies naujame 15 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi pati Nacionalinė žemės tarnyba. Siūlymas kelia abejonių. Abejotina, ar viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą, kuri savo ruožtu kreiptųsi į teismą dėl tokių sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri turėtų teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. 2. Pagal projektu siūlomas nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tiesiogiai, jeigu viešasis interesas būtų pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimais priima daug institucijų. Kaip antai, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise.
Savivaldybių institucijų kompetencija valdant valstybinę žemę taip pat įtvirtinta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Taigi, dėl savivaldybių institucijų sprendimų, priimtų valdant valstybinę žemę ir galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, panaikinimo kreiptis į teismą turėtų teisę ne viena valstybės institucija. Svarstytina, ar tokių institucijų funkcijos nesidubliuotų tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2018-10-02 Nr. XIIP-3480(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi pati Nacionalinė žemės tarnyba. Abejotina, ar viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme papildomai nereikėtų nustatyti ir kitą – nesuinteresuotą instituciją, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl aukščiau minėtų sprendimų panaikinimo arba numatyti jai pareigą tokiais atvejais kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji atitinkamai imtųsi veiksmų dėl viešojo intereso gynimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Ausma Miškinienė – žemės ūkio viceministrė, Aušra Kalantaitė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Jonas Talmantas - Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius, Sigitas Dimaitis – ŽŪR direktorius, Irma Dubavičienė – „Ūkininko patarėjas“ žurnalistė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-25) 1(32) 1(3)
Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies naujame 15 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi pati Nacionalinė žemės tarnyba. Siūlymas kelia abejonių. Abejotina, ar viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą, kuri savo ruožtu kreiptųsi į teismą dėl tokių sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri turėtų teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Nepritarti. Šiuo metu bet kuri institucija turi teisę informaciją apie galimus viešojo intereso pažeidimus prokuratūrai. Siūloma nustatyti NŽT pareigą aktyviai veikti: informuoti apie nustatytus pažeidimus dėl savo padalinių ar darbuotojų atliktų pažeidimų. Būtent Generalinė prokuratūra siūlė NŽT suteikti įgaliojimus pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą teisme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-11-09) 1(32) 1(3)
būtų suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tiesiogiai, jeigu viešasis interesas būtų pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimais priima daug institucijų.
Kaip antai, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise. Savivaldybių institucijų kompetencija valdant valstybinę žemę taip pat įtvirtinta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Taigi, dėl savivaldybių institucijų sprendimų, priimtų valdant valstybinę žemę ir galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, panaikinimo kreiptis į teismą turėtų teisę ne viena valstybės institucija. Svarstytina, ar tokių institucijų funkcijos nesidubliuotų tarpusavyje. Nepritarti. Žemės tvarkymo ir administravimo sritis yra labai plati ir reikalauja specifinių (žemėtvarkos, kadastro ir kt.) žinių, paprastai būtent NŽT yra ta institucija, kuriai persiunčiami nagrinėti skundai. Nustačius pažeidimus, NŽT apie juos praneša prokuratūrai. Todėl abejotina, kad bus institucijų funkcijų dubliavimosi atvejų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3480(2). 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
d. Nr. 102-P-24
Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Žemės ūkio ministerijos atstovė Aušra Kalantaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Aušra Račkauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies naujame 15 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), dėl viešojo intereso gynimo į prokuratūrą kreipiasi pati Nacionalinė žemės tarnyba. Siūlymas kelia abejonių.
Siūlymas kelia abejonių. Abejotina, ar viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati būtų suinteresuota juos išaiškinti ir dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į prokuratūrą, kuri savo ruožtu kreiptųsi į teismą dėl tokių sprendimų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti kitą – nesuinteresuotą instituciją, kuri turėtų teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, kai viešąjį interesą galimai pažeidžiančius sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Nepritarti Pritarti papildomo komiteto argumentams, taip pat paminėti, kad praeitoje kadencijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad tik trys ministerijos savo nuostatuose buvo įsirašę funkciją-viešojo intereso gynimą, o be šios nuostatos teismų praktikoje labiau komplikuotas dalyvavimas, ministerijos vengia šios funkcijos ir nukreipia ją prokuratūrai, sakydamos, kad tokios nuostatos nėra jų veiklos nuostatuose, todėl pritartina projektui. Kaimo reikalų komitetas
institucija turi teisę teikti informaciją apie galimus viešojo intereso pažeidimus prokuratūrai. Siūloma nustatyti NŽT pareigą aktyviai veikti: informuoti apie nustatytus pažeidimus dėl savo padalinių ar darbuotojų atliktų pažeidimų. Būtent Generalinė prokuratūra siūlė NŽT suteikti įgaliojimus pagal kompetenciją ginti viešąjį interesą teisme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projektu siūlomas nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tiesiogiai, jeigu viešasis interesas būtų pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja klausimais priima daug institucijų.
Kaip antai, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise. Savivaldybių institucijų kompetencija valdant valstybinę žemę taip pat įtvirtinta keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Taigi, dėl savivaldybių institucijų sprendimų, priimtų valdant valstybinę žemę ir galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, panaikinimo kreiptis į teismą turėtų teisę ne viena valstybės institucija. Svarstytina, ar tokių institucijų funkcijos nesidubliuotų tarpusavyje. Nepritarti Pritarti papildomo komiteto argumentams. KRK – papildomas komitetas – nepritarti. Argumentai: Žemės tvarkymo ir administravimo sritis yra labai plati ir reikalauja specifinių (žemėtvarkos, kadastro ir kt.) žinių, paprastai būtent NŽT yra ta institucija, kuriai persiunčiami nagrinėti skundai. Nustačius pažeidimus, NŽT apie juos praneša prokuratūrai. Todėl abejotina, kad bus institucijų funkcijų dubliavimosi atvejų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ūkio ministerija 2017-10-30, Pakartotas raštas 2018-01-10, 2018-03-05 *
Teikiame informaciją dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projekto Nr. XIIP-3480(2), susijusią su Valstybinių auditų rekomendacijomis, nurodytomis 1 priede. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Ministro Pirmininko 2014-06-27 potvarkiu sudarytos darbo grupės pasiūlymu, vykdant Vyriausybės pasitarimo 2015 m. kovo
galimybę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kaip pagrindinei valstybinės žemės valdytojai, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Kadangi valstybės institucija negali teisme ginčyti savo priimtų sprendimų, Nacionalinei žemės tarnybai tokia teisė būtų suteikta tik tais atvejais, kai neteisėtus sprendimus priimtų savivaldybė ar kita įstatymų nustatyta institucija. Seime 2015-11-19 pateikiant Įstatymo projektą, jam nepritarta ir nuspręsta grąžinti. Vyriausybė pakartotinai 2016-03-09 nutarimu Nr. 232 Seimui pateikė Įstatymo projektą, dėl kurio Seimo Teisės departamentas 2016-03-25 pateikė išvadą. Daugiau informacijos, susijusios su Įstatymo projekto priėmimo ar svarstymo eiga, Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje neregistruota, projektas negrąžintas tobulinti. Informacija, susijusi su 2 priede „ŽEMĖS ŪKIS“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimu: 1.
Dėl 2016 m. audito „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ rekomendacijos
„Nustatyti asmenų informavimo apie neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, jų
įspėjimo apie administracinę atsakomybę, šios atsakomybės taikymo ir reikalingų įrodymų surinkimo veiksmų eigą, kuri leistų paspartinti neteisėto valstybinės žemės naudojimo nutraukimą arba įteisinimą“ įgyvendinimo. Nuo 2017-09-01 įsigaliojo Nacionalinės žemės tarnybos parengtos naujos redakcijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1P-358-(1.3 E.). Taisyklių VI skyriuje naujai ir aiškiai sureglamentuota nustatytų žemės naudojimo pažeidimų šalinimo tvarka bei nustatytas konkretus terminas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pažeidimą pašalinti, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus raštu pažeidėjui siūloma geranoriškai pašalinti padarytą pažeidimą, kartu nurodant pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo datą ir laiką; jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, parengiamas bei pateikiamas teismui ieškinys dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą. 2. Dėl 2016 m. audito „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ rekomendacijos „Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytos pirkėjų mokumo (finansinės būklės) vertinimo procedūros, nuo kurių priklausytų nutarčių sudarymas ir jose nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų nustatymas“. Žemės ūkio ministerija parengė ir Vyriausybei 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.
naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 261 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ pakeitimo projektus. Juose pasiūlyta nustatyti, kad tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas parduodamas išsimokėtinai, Nacionalinė žemės tarnyba turi patikrinti, ar prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą pateikęs fizinis ar juridinis asmuo neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat ar nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Be to, papildomai būtų nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai išsimokėtinai neparduodami, kol nepašalinami pažeidimai, ne tik asmenims, skolingiems valstybinės žemės pardavėjui už anksčiau išsimokėtinai įgytus valstybinės žemės sklypus, bet ir asmenims, turintiems kitų įsiskolinimų Nacionalinei žemės tarnybai (pvz., už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose šiems asmenims projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai, rengimo ar įgyvendinimo darbus) ar minėtiems biudžetams ar fondams. Minėti projektai 2017 m. gruodžio 3 d. grąžinti rengėjams tobulinti. Patikslintus projektus planuojama iki 2018 m. sausio 31 d. pakartotinai pateikti
ūkio ministerija 2016-03-12
Teisės akto projekto pavadinimas: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas). Teisės akto projekto tiesioginė rengėja: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva
rizikingos teisės akto projekto nuostatos: nėra. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Kaimo reikalų komitetas
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3480(2). Pritarti Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, ištaisant redakcines klaidas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3480(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3480(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė