Projekto lyginamasis variantas
4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,
straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu:
„3¹ straipsnis. Valdymo institucijų kompetencija užsieniečių teisinės padėties srityje
Respublikos Vyriausybė:
Lietuvos migracijos politiką;
2) atlieka kitas su migracijos politika susijusias funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. 3) dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos poziciją bendros Europos Sąjungos migracijos politikos srityje;
4) atsako už Europos Sąjungos migracijos politikos srities teisės aktų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę;
5) teikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų, susijusių su valstybės politika migracijos srityje, projektus;
6) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimų sprendimą;
7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės politika migracijos srityje. 2. Lietuvos migracijos departamentas (toliau – Migracijos departamentas), kuri yra Vyriausybės įstaiga:
formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje;
valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą;
valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais;
nustatytą kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais;
vienodą užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimo praktiką;
kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsieniečių teisinės padėties klausimus, nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.“
21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamento teritoriniame padalinyje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“
išdėstyti taip:
„6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo
pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.”
28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.”
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui.”
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Turintis leidimą gyventi užsienietis,
kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.”
Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo
užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.“
36 straipsnio 1 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi,
ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, jeigu:“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės institucija ar įstaiga arba
darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį:“.
51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi
užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.“
51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi
užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos
Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas ir jo teritoriniai padaliniai.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliota institucija policija turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.“
ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pertvarko į Vyriausybės įstaigą – Lietuvos migracijos departamentą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reorganizuoja Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perduodant apjungimo būdu Lietuvos migracijos departamentui teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinius. 5. Migracijos departamento vadovą skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ministro pirmininko teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas
Projekto XIIP-3475(2) lyginamasis variantas
4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,
straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu:
„3¹ straipsnis. Valdymo institucijų kompetencija užsieniečių teisinės padėties srityje
Respublikos Vyriausybė:
Lietuvos migracijos politiką;
2) atlieka kitas su migracijos politika susijusias funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai. 3) dalyvauja formuojant Lietuvos Respublikos poziciją bendros Europos Sąjungos migracijos politikos srityje;
4) atsako už Europos Sąjungos migracijos politikos srities teisės aktų nuostatų savalaikį perkėlimą į nacionalinę teisę;
5) teikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų, susijusių su valstybės politika migracijos srityje, projektus;
6) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimų sprendimą;
7) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės politika migracijos srityje. 2. Lietuvos migracijos departamentas (toliau – Migracijos departamentas), kuri yra Vyriausybės įstaiga:
formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje;
valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą;
valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais;
nustatytą kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais;
vienodą užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimo praktiką;
kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsieniečių teisinės padėties klausimus, nustatytas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.“
21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje Migracijos departamento teritoriniame padalinyje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.“
išdėstyti taip: „6.
Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.”
28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai
institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 44¹ straipsnio 2 dalyje ar 49² straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.”
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui.”
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Turintis leidimą gyventi užsienietis,
kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.”
Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.“
36 straipsnio 1 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi,
ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Migracijos departamento teritoriniam padaliniui, jeigu:“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės institucija ar įstaiga arba
darbdavys privalo ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį:“. 9 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
51 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi
užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.“
51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi
užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Leidimą nuolat gyventi keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
Pakeisti 99 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamento teritoriniai padaliniai.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 99¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos
Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 100 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 104 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos Migracijos departamentas ir jo teritoriniai padaliniai.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 105² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai Migracijos departamento teritoriniam padaliniui dienos.”
pakeitimas Pakeisti 105⁴ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją Migracijos departamento teritorinį padalinį dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.“
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliota institucija policija turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.“
ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pertvarko į Vyriausybės įstaigą – Lietuvos migracijos departamentą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reorganizuoja Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perduodant apjungimo būdu Lietuvos migracijos departamentui teritorinių policijos įstaigų migracijos padalinius. 5. Migracijos departamento vadovą skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ministro pirmininko teikimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas Gintaras Tamošiūnas Ričardas Sargūnas
55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,105², 105⁴,
2015-09-14 Nr. XIIP-3475 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe.
Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 2.
įstatymo 3¹ straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. 3. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. 4. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vartotina „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. 7.
2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa, o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. 9. Projekto 13 straipsnio dėstomoje dalyje turi būti dėstomas ir keičiamo įstatymo 99¹ straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16 ir 17 straipsnių dėstomosios dalys. 10. Projekto 20 straipsnio 3 dalis brauktina, nes valstybės biudžetinės įstaigos pavaldumo pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). 11. Projekto 20 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes valstybės įstaigų vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 13.
aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,105², 105⁴,
2015-09-16 Nr. XIIP-3475(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe.
Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 2.
įstatymo 3¹ straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. 3. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. 4. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vartotina „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. 6.
straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. 7. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. 9. Projekto 13 straipsnio dėstomoje dalyje turi būti dėstomas ir keičiamo įstatymo 99¹ straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. 10. Projekto 20 straipsnio 3 dalis brauktina, nes valstybės biudžetinės įstaigos pavaldumo pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). 11.
tikslintina, nes valstybės įstaigų vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 13. Pažymėtina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-09-03 2015-09-17 S-2015-5080 S-2015-5371 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto, lietuvos respublikos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTo atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio Nr. 271 metu buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,105²,
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Asta Klapatauskienė, Vidaus reikalų ministerijos migracijos reikalų skyriaus patarėja; Agnė Silickienė, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo departamento direktoriaus pavaduotoja;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)1 2.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)1
straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)1
straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)2
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vartotina „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)3 6.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)8
taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)82
projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)13
turi būti dėstomas ir keičiamo įstatymo 99¹ straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)20 10.
Projekto 20 straipsnio 3 dalis brauktina, nes valstybės biudžetinės įstaigos pavaldumo pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)204
vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)205
nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-16)
13Pažymėtina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų,
turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti 2.
Teisingumo ministerijos (2015-09-28) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36,
51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo
šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe.
Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-11-12) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-1218 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3475(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3475(2) dėl šių priežasčių:
projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) pateiktas pasiūlymas keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) statusą į įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) nuostatų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) yra Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė, steigdama jos atliekamoms funkcijoms užtikrinti ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu ir atskaitomybe. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnyje ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje nustatytą kompetenciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, atlieka kitas Konstitucijos ir įstatymų nustatytas funkcijas. Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas, be kita ko, reiškiantis, kad jeigu Konstitucijoje nustatyti konkrečios valstybės institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių
pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-11-12)
įsisenėjusių problemų dėl neracionalaus valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų paskirstymo, nepagrįsto šių funkcijų centralizavimo ir dubliavimo, perteklinių procedūrų vykdymo, neskaidrumo, ilgų ir painių procedūrų, neefektyviai naudojamų išteklių, nepagrįstai ilgo užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre ir kitų. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti kompetenciją Migracijos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, koordinuotų valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais, vykdytų užsieniečių kontrolę, priimtų sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo ir kita.
Pažymėtina, kad to nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes nelegalios migracijos, užsieniečių kontrolės, užsieniečių grąžinimo, disponavimo reikiamais sprendimams priimti duomenimis (Interpolo, Europolo ir kitų) ir kitose srityse atsakingos institucijos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir jos koordinuojami. Be to, siūloma sistema nebūtų efektyvi. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų sukurtas ir turėtų būti išlaikomas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, kuris atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, tačiau užsieniečių buvimo ir gyvenimo šalyje kontrolės, nelegalios migracijos sričių funkcijas ir toliau atliktų policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes faktiškai užsieniečių kontrolės priemonių Migracijos departamentas nevykdo ir tam neturi priemonių, o padėtis nepasikeistų ir pakeitus šios įstaigos statusą. Dėl to, priešingai, nei nurodyta Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte, užsieniečių kontrolės srities tikslų – mažinti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, ne tik nebūtų galima pasiekti, bet tai neigiamai veiktų užsieniečių kontrolę šalyje, ji nebūtų sisteminė. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte konkrečiai nenurodyta, ko siekiama Migracijos departamentui suteikiant Vyriausybės įstaigos statusą, tik pažymėta, kad „suaktyvėtų valstybės politika migracijos srityje“, o to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-11-12) 3.
Sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami ne skubotai, bet apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, nes kitoks reguliavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Migracijos procesų valdymo sistemos tobulinimo klausimas Vyriausybėje sprendžiamas jau ne vienus metus. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. pasitarime nuspręsta optimizuoti migracijos procesų valdymo sistemą ir pritarta, kad tikslinga optimizuoti valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Vykdant šį sprendimą, išanalizuotas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų pavaldumas ir veiklos organizavimas, atliekamos funkcijos, kompetencija, atsakomybė, valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo praktika ir parengtas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų ir migracijos procesų optimizavimo vertinimas. Šio vertinimo pagrindu Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. pasitarime pritarta pasiūlymui perduoti Migracijos departamento atliekamas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybės 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr.
XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 (su lydimaisiais įstatymų projektais). Šiame įstatymo projekte siūloma optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančioms institucijoms – policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sudarant teisines sąlygas likviduoti Migracijos departamentą. Priėmus šį įstatymą, būtų užtikrintas efektyvesnis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančių institucijų atliekamų funkcijų organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, nustatyta aiški šių institucijų atsakomybė ir optimali funkcijų atlikimo vieta (atsisakyta nepagrįsto funkcijų centralizavimo), užtikrinta sisteminė nelegalios migracijos kontrolė ir prevencija, procedūros būtų atliekamos greičiau, skaidriai ir efektyviai, racionaliau naudojami valstybės ištekliai. Nurodytomis priemonėmis būtų sukurta efektyvi, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas (toliau – lėšos) taupanti migracijos procesų valdymo sistema, nesteigiant naujos įstaigos prie Vyriausybės (tai iš esmės neatitiktų Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
1511
„Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos
patvirtinimo“, nustatytų valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principų ir krypčių) ir nesukuriant papildomo teritorinių įstaigų tinklo (jam sukurti ir išlaikyti reikėtų lėšų, tačiau jis atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, nes kontrolės funkcijas tinkamai gali atlikti tik policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-11-12)
projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį būtų sukurtas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, taikyti prireiktų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir neproporcingas. Vyriausybė išanalizavo migracijos tarnybų, kurios šiuo metu yra teritorinių policijos įstaigų padaliniai, perdavimo Migracijos departamentui galimybę kaip vieną iš galimų migracijos procesų valdymo optimizavimo siekiant sukurti pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais pagrįstą migracijos procesų valdymo sistemą ir spręsti migracijos tarnybų dvigubo pavaldumo klausimą variantą.
Tačiau šio sprendimo atsisakyta, nes jis labai brangus ir ekonomiškai nepagrįstas – reikėtų įsteigti daugiau pareigybių, skirtų migracijos srities funkcijoms atlikti, rasti patalpas teritoriniams migracijos padaliniams (šiuo metu tai policijos įstaigų patalpos, kurios ir toliau būtų naudojamos policijos reikmėms); šios įstaigos turėtų būti aprūpintos transportu, kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis; turėtų būti sukurta speciali infrastruktūra (perkelta speciali įranga (pavyzdžiui, biometrinių duomenų registravimo), parengtos ir įdiegtos techninės ir programinės priemonės dirbti su atitinkamais registrais ir informacinėmis sistemomis ir kita). Preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašto teiginys, kad papildomų lėšų nereikės, nepagrįstas. Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad
„kai valstybė įstatymu prisiima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti
paremtas materialiniais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas“.
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti ir numatomi prisiimti valstybės įsipareigojimai (kompensuotos sumažintos pensijos, padidintos skatinamosios įmokos į pensijų fondus, kompensuotos valstybinės pensijos ir kita), ir atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, šiuo metu nėra galimybės prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia papildomų lėšų. Taigi išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas – netikslingas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Užsienio reikalų komitetas
4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,
komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų komiteto nariai Domas Petrulis, Valerijus Simulikas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Silickienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teikiamu projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti
Vyriausybės išvada ir atsižvelgiant į joje pateiktą argumentaciją, siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2) kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIP-3476(2) ir Nr.
XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2) atmesti, o pritarti alternatyviam Vyriausybės pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3199 kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vartotina „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-16 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto
straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-16 Projekto
pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso
tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Projekto 20 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes valstybės įstaigų vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostata nėra nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-16 Pažymėtina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso.
Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 14. Europos teisės departamentas prie TM, 2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36,
51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad
buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsniu kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 15. Europos teisės departamentas prie TM, 2015-09-28 Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-11-11 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr.
SV-S-1218 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 991, 100, 104, 1051, 1052, 1054, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3475(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3475(2) dėl šių priežasčių:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) statusą į įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) nuostatų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) yra Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė, steigdama jos atliekamoms funkcijoms užtikrinti ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu ir atskaitomybe. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnyje ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje nustatytą kompetenciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, atlieka kitas Konstitucijos ir įstatymų nustatytas funkcijas.
Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas, be kita ko, reiškiantis, kad jeigu Konstitucijoje nustatyti konkrečios valstybės institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). 2. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas nesprendžia įsisenėjusių problemų dėl neracionalaus valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų paskirstymo, nepagrįsto šių funkcijų centralizavimo ir dubliavimo, perteklinių procedūrų vykdymo, neskaidrumo, ilgų ir painių procedūrų, neefektyviai naudojamų išteklių, nepagrįstai ilgo užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre ir kitų. Pagal Įstatymo projekte Nr.
Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti kompetenciją Migracijos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, koordinuotų valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais, vykdytų užsieniečių kontrolę, priimtų sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo ir kita. Pažymėtina, kad to nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes nelegalios migracijos, užsieniečių kontrolės, užsieniečių grąžinimo, disponavimo reikiamais sprendimams priimti duomenimis (Interpolo, Europolo ir kitų) ir kitose srityse atsakingos institucijos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir jos koordinuojami. Be to, siūloma sistema nebūtų efektyvi. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų sukurtas ir turėtų būti išlaikomas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, kuris atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, tačiau užsieniečių buvimo ir gyvenimo šalyje kontrolės, nelegalios migracijos sričių funkcijas ir toliau atliktų policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes faktiškai užsieniečių kontrolės priemonių Migracijos departamentas nevykdo ir tam neturi priemonių, o padėtis nepasikeistų ir pakeitus šios įstaigos statusą. Dėl to, priešingai, nei nurodyta Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte, užsieniečių kontrolės srities tikslų – mažinti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, ne tik nebūtų galima pasiekti, bet tai neigiamai veiktų užsieniečių kontrolę šalyje, ji nebūtų sisteminė. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte konkrečiai nenurodyta, ko siekiama Migracijos departamentui suteikiant Vyriausybės įstaigos statusą, tik pažymėta, kad „suaktyvėtų valstybės politika migracijos srityje“, o to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis. 3.
dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami ne skubotai, bet apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, nes kitoks reguliavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Migracijos procesų valdymo sistemos tobulinimo klausimas Vyriausybėje sprendžiamas jau ne vienus metus. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. pasitarime nuspręsta optimizuoti migracijos procesų valdymo sistemą ir pritarta, kad tikslinga optimizuoti valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Vykdant šį sprendimą, išanalizuotas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų pavaldumas ir veiklos organizavimas, atliekamos funkcijos, kompetencija, atsakomybė, valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo praktika ir parengtas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų ir migracijos procesų optimizavimo vertinimas. Šio vertinimo pagrindu Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. pasitarime pritarta pasiūlymui perduoti Migracijos departamento atliekamas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybės 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr.
XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 (su lydimaisiais įstatymų projektais). Šiame įstatymo projekte siūloma optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančioms institucijoms
Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
1511
„Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos
patvirtinimo“, nustatytų valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principų ir krypčių) ir nesukuriant papildomo teritorinių įstaigų tinklo (jam sukurti ir išlaikyti reikėtų lėšų, tačiau jis atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, nes kontrolės funkcijas tinkamai gali atlikti tik policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2). 4. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį būtų sukurtas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, taikyti prireiktų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir neproporcingas. Vyriausybė išanalizavo migracijos tarnybų, kurios šiuo metu yra teritorinių policijos įstaigų padaliniai, perdavimo Migracijos departamentui galimybę kaip vieną iš galimų migracijos procesų valdymo optimizavimo siekiant sukurti pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais pagrįstą migracijos procesų valdymo sistemą ir spręsti migracijos tarnybų dvigubo pavaldumo klausimą variantą.
Tačiau šio sprendimo atsisakyta, nes jis labai brangus ir ekonomiškai nepagrįstas – reikėtų įsteigti daugiau pareigybių, skirtų migracijos srities funkcijoms atlikti, rasti patalpas teritoriniams migracijos padaliniams (šiuo metu tai policijos įstaigų patalpos, kurios ir toliau būtų naudojamos policijos reikmėms); šios įstaigos turėtų būti aprūpintos transportu, kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis; turėtų būti sukurta speciali infrastruktūra (perkelta speciali įranga (pavyzdžiui, biometrinių duomenų registravimo), parengtos ir įdiegtos techninės ir programinės priemonės dirbti su atitinkamais registrais ir informacinėmis sistemomis ir kita). Preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašto teiginys, kad papildomų lėšų nereikės, nepagrįstas. Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „kai valstybė įstatymu prisiima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiniais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas“.
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti ir numatomi prisiimti valstybės įsipareigojimai (kompensuotos sumažintos pensijos, padidintos skatinamosios įmokos į pensijų fondus, kompensuotos valstybinės pensijos ir kita), ir atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, šiuo metu nėra galimybės prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia papildomų lėšų. Taigi išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas – netikslingas. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2) kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: Nepritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIP-3475(2) ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas. Audronius Ažubalis. Komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
O S DĖL
4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,
1Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: Komiteto nariai: R. Paliukas, R. Baškienė,
O. Leiputė, E. Žakaris, V. Stundys, A. Zeltinis, G. Steponavičius; Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, patarėjai L. Skeberdytė, R. Norkienė, J. Paukštė, padėjėja J. Antanavičienė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Markevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Saulė Mačiukaitė Žvinienė, Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 2.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartotina „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 6.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisės technikos taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio dėstomoje dalyje turi būti dėstomas ir keičiamo įstatymo 99¹ straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 10.
Projekto 20 straipsnio 3 dalis brauktina, nes valstybės biudžetinės įstaigos pavaldumo pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybės įstaigų vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies nuostata nėra nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Spręsti pagrindiniam komitetui Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso.
Spręsti pagrindiniam komitetui Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,
įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio Nr. 271 metu buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Spręsti pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte svarstomi klausimai nėra susiję su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptimis, nutarta pasiūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Paliukas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis,Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: : Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada 2015 11 12, Nr.1163. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 2.
Projekto
straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai „kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 5.
Projekto
departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisės technikos taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 8.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso
pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 12.
kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostata nėra nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Prtitarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13Pažymėtina,
kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti Pačiai pastabai pritartina, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nebeaktuali. 14. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr.
XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio Nr. 271 metu buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsniu kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-11-12 Nr.
1163 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-1218 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36,
51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3475(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3475(2) dėl šių priežasčių:
projekte Nr. XIIP-3475(2) pateiktas pasiūlymas keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) statusą į įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) nuostatų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) yra Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė, steigdama jos atliekamoms funkcijoms užtikrinti ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu ir atskaitomybe.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnyje ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje nustatytą kompetenciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, atlieka kitas Konstitucijos ir įstatymų nustatytas funkcijas. Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas, be kita ko, reiškiantis, kad jeigu Konstitucijoje nustatyti konkrečios valstybės institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti
projektą atmesti
Respublikos Vyriausybė
projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas nesprendžia įsisenėjusių problemų dėl neracionalaus valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų paskirstymo, nepagrįsto šių funkcijų centralizavimo ir dubliavimo, perteklinių procedūrų vykdymo, neskaidrumo, ilgų ir painių procedūrų, neefektyviai naudojamų išteklių, nepagrįstai ilgo užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre ir kitų. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti kompetenciją Migracijos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, koordinuotų valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais, vykdytų užsieniečių kontrolę, priimtų sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo ir kita. Pažymėtina, kad to nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes nelegalios migracijos, užsieniečių kontrolės, užsieniečių grąžinimo, disponavimo reikiamais sprendimams priimti duomenimis (Interpolo, Europolo ir kitų) ir kitose srityse atsakingos institucijos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir jos koordinuojami. Be to, siūloma sistema nebūtų efektyvi. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų sukurtas ir turėtų būti išlaikomas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, kuris atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, tačiau užsieniečių buvimo ir gyvenimo šalyje kontrolės, nelegalios migracijos sričių funkcijas ir toliau atliktų policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes faktiškai užsieniečių kontrolės priemonių Migracijos departamentas nevykdo ir tam neturi priemonių, o padėtis nepasikeistų ir pakeitus šios įstaigos statusą. Dėl to, priešingai, nei nurodyta Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte, užsieniečių kontrolės srities tikslų – mažinti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, ne tik nebūtų galima pasiekti, bet tai neigiamai veiktų užsieniečių kontrolę šalyje, ji nebūtų sisteminė. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte konkrečiai nenurodyta, ko siekiama Migracijos departamentui suteikiant Vyriausybės įstaigos statusą, tik pažymėta, kad „suaktyvėtų valstybės politika migracijos srityje“, o to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis. Pritarti
projektą atmesti
Respublikos Vyriausybė
sistemos turėtų būti priimami ne skubotai, bet apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, nes kitoks reguliavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Migracijos procesų valdymo sistemos tobulinimo klausimas Vyriausybėje sprendžiamas jau ne vienus metus. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. pasitarime nuspręsta optimizuoti migracijos procesų valdymo sistemą ir pritarta, kad tikslinga optimizuoti valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Vykdant šį sprendimą, išanalizuotas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų pavaldumas ir veiklos organizavimas, atliekamos funkcijos, kompetencija, atsakomybė, valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo praktika ir parengtas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų ir migracijos procesų optimizavimo vertinimas. Šio vertinimo pagrindu Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. pasitarime pritarta pasiūlymui perduoti Migracijos departamento atliekamas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybės 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 543
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 (su lydimaisiais įstatymų projektais). Šiame įstatymo projekte siūloma optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančioms institucijoms – policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sudarant teisines sąlygas likviduoti Migracijos departamentą. Priėmus šį įstatymą, būtų užtikrintas efektyvesnis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančių institucijų atliekamų funkcijų organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, nustatyta aiški šių institucijų atsakomybė ir optimali funkcijų atlikimo vieta (atsisakyta nepagrįsto funkcijų centralizavimo), užtikrinta sisteminė nelegalios migracijos kontrolė ir prevencija, procedūros būtų atliekamos greičiau, skaidriai ir efektyviai, racionaliau naudojami valstybės ištekliai.
Nurodytomis priemonėmis būtų sukurta efektyvi, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas (toliau – lėšos) taupanti migracijos procesų valdymo sistema, nesteigiant naujos įstaigos prie Vyriausybės (tai iš esmės neatitiktų Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511
„Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos
patvirtinimo“, nustatytų valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principų ir krypčių) ir nesukuriant papildomo teritorinių įstaigų tinklo (jam sukurti ir išlaikyti reikėtų lėšų, tačiau jis atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, nes kontrolės funkcijas tinkamai gali atlikti tik policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo šį projektą ir Vyriausybės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3199 atmesti. Komiteto nuomone, geopolitinės situacijos kontekste, netikslinga vykdyti minėtas pertvarkas, naikinant Migracijos departamentą.
Jis turėtų išlikti kaip stiprus kompetentingas nacionalinis padalinys (centrinė įstaiga), sprendžiantis jautrius žmogaus teisių klausimus pilietybės ir migracijos srityje - priimantis sprendimus, susijusius su pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimu ir vykdymu, siekiant, kad prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami objektyviai ir nešališkai, t.y. prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo dėl prieglobsčio suteikimo procesas turi būti atskirtas nuo sienų ir migracijos kontrolės. Kartu pažymėtina, kad optimizuojant migracijos procesus, tikslinga atriboti tam tikras funkcijas ir perskirstyti jas tarp esamų Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį būtų sukurtas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, taikyti prireiktų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir neproporcingas. Vyriausybė išanalizavo migracijos tarnybų, kurios šiuo metu yra teritorinių policijos įstaigų padaliniai, perdavimo Migracijos departamentui galimybę kaip vieną iš galimų migracijos procesų valdymo optimizavimo siekiant sukurti pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais pagrįstą migracijos procesų valdymo sistemą ir spręsti migracijos tarnybų dvigubo pavaldumo klausimą variantą.
Tačiau šio sprendimo atsisakyta, nes jis labai brangus ir ekonomiškai nepagrįstas – reikėtų įsteigti daugiau pareigybių, skirtų migracijos srities funkcijoms atlikti, rasti patalpas teritoriniams migracijos padaliniams (šiuo metu tai policijos įstaigų patalpos, kurios ir toliau būtų naudojamos policijos reikmėms); šios įstaigos turėtų būti aprūpintos transportu, kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis; turėtų būti sukurta speciali infrastruktūra (perkelta speciali įranga (pavyzdžiui, biometrinių duomenų registravimo), parengtos ir įdiegtos techninės ir programinės priemonės dirbti su atitinkamais registrais ir informacinėmis sistemomis ir kita). Preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašto teiginys, kad papildomų lėšų nereikės, nepagrįstas. Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „kai valstybė įstatymu prisiima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiniais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas“.
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti ir numatomi prisiimti valstybės įsipareigojimai (kompensuotos sumažintos pensijos, padidintos skatinamosios įmokos į pensijų fondus, kompensuotos valstybinės pensijos ir kita), ir atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, šiuo metu nėra galimybės prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia papildomų lėšų. Taigi išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas – netikslingas. Pritarti
projektą atmesti
sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui atmesti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2).
XIIP-3475(2). Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų (Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašte teigiama, kad papildomų lėšų nereikės). Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – įgyvendinti valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas.
Pažymėtina ir tai, kad įvertinus europinę patirtį, daugumoje Europos Sąjungos valstybių migracijos politiką vykdo centrinės institucijos, pavaldžios atskiroms ministerijoms. 7. Balsavimo rezultatai: „už“- 5; „prieš“-1;
„susilaikė“-0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija
Aleknaitė Abramikienė. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
žmogaus teisių komitetas
21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹,105²,
2016 m. birželio 29 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada 2015 11 12, Nr.1163. 2.
straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Pritarti Šiai ir kitoms pastaboms pritartina, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti XIIP-3475(2), pastabos nebeaktualios. 3. Projekto
nustatyti, kad tarp Vyriausybės įstaigos funkcijų būtų ir funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Pritarti
1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos
įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja jos teisinį statusą. Pritarti
departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti 6.
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Pritarti
teisės technikos taisyklėmis, projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Pritarti
dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti
straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Pritarti
pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso
pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). Pritarti 11.
pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Pritarti
į tai, kad projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostata nėra nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pritarti
13Pažymėtina,
kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti
teisingumo ministerijos 2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio Nr. 271 metu buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsniu kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė 2015-11-12 Nr. 1163 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-1218 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3475(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3475(2) dėl šių priežasčių:
Nr. XIIP-3475(2) pateiktas pasiūlymas keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) statusą į įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) nuostatų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) yra Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė, steigdama jos atliekamoms funkcijoms užtikrinti ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu ir atskaitomybe.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnyje ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje nustatytą kompetenciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, atlieka kitas Konstitucijos ir įstatymų nustatytas funkcijas. Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas, be kita ko, reiškiantis, kad jeigu Konstitucijoje nustatyti konkrečios valstybės institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių
pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti
projektą atmesti
Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas nesprendžia įsisenėjusių problemų dėl neracionalaus valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų paskirstymo, nepagrįsto šių funkcijų centralizavimo ir dubliavimo, perteklinių procedūrų vykdymo, neskaidrumo, ilgų ir painių procedūrų, neefektyviai naudojamų išteklių, nepagrįstai ilgo užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre ir kitų. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti kompetenciją Migracijos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, koordinuotų valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais, vykdytų užsieniečių kontrolę, priimtų sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo ir kita. Pažymėtina, kad to nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes nelegalios migracijos, užsieniečių kontrolės, užsieniečių grąžinimo, disponavimo reikiamais sprendimams priimti duomenimis (Interpolo, Europolo ir kitų) ir kitose srityse atsakingos institucijos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir jos koordinuojami. Be to, siūloma sistema nebūtų efektyvi. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų sukurtas ir turėtų būti išlaikomas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, kuris atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, tačiau užsieniečių buvimo ir gyvenimo šalyje kontrolės, nelegalios migracijos sričių funkcijas ir toliau atliktų policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes faktiškai užsieniečių kontrolės priemonių Migracijos departamentas nevykdo ir tam neturi priemonių, o padėtis nepasikeistų ir pakeitus šios įstaigos statusą. Dėl to, priešingai, nei nurodyta Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte, užsieniečių kontrolės srities tikslų – mažinti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, ne tik nebūtų galima pasiekti, bet tai neigiamai veiktų užsieniečių kontrolę šalyje, ji nebūtų sisteminė. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte konkrečiai nenurodyta, ko siekiama Migracijos departamentui suteikiant Vyriausybės įstaigos statusą, tik pažymėta, kad „suaktyvėtų valstybės politika migracijos srityje“, o to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis. Pritarti
projektą atmesti
sistemos turėtų būti priimami ne skubotai, bet apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, nes kitoks reguliavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Migracijos procesų valdymo sistemos tobulinimo klausimas Vyriausybėje sprendžiamas jau ne vienus metus. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. pasitarime nuspręsta optimizuoti migracijos procesų valdymo sistemą ir pritarta, kad tikslinga optimizuoti valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Vykdant šį sprendimą, išanalizuotas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų pavaldumas ir veiklos organizavimas, atliekamos funkcijos, kompetencija, atsakomybė, valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo praktika ir parengtas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų ir migracijos procesų optimizavimo vertinimas. Šio vertinimo pagrindu Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. pasitarime pritarta pasiūlymui perduoti Migracijos departamento atliekamas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybės 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr.
I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 (su lydimaisiais įstatymų projektais). Šiame įstatymo projekte siūloma optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančioms institucijoms – policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sudarant teisines sąlygas likviduoti Migracijos departamentą. Priėmus šį įstatymą, būtų užtikrintas efektyvesnis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančių institucijų atliekamų funkcijų organizavimas, koordinavimas ir kontrolė, nustatyta aiški šių institucijų atsakomybė ir optimali funkcijų atlikimo vieta (atsisakyta nepagrįsto funkcijų centralizavimo), užtikrinta sisteminė nelegalios migracijos kontrolė ir prevencija, procedūros būtų atliekamos greičiau, skaidriai ir efektyviai, racionaliau naudojami valstybės ištekliai.
Nurodytomis priemonėmis būtų sukurta efektyvi, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas (toliau
Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 „Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“, nustatytų valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principų ir krypčių) ir nesukuriant papildomo teritorinių įstaigų tinklo (jam sukurti ir išlaikyti reikėtų lėšų, tačiau jis atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, nes kontrolės funkcijas tinkamai gali atlikti tik policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2). Pritarti Komitetas siūlo šį projektą ir Vyriausybės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3199 atmesti. 4. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį būtų sukurtas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, taikyti prireiktų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir neproporcingas.
Vyriausybė išanalizavo migracijos tarnybų, kurios šiuo metu yra teritorinių policijos įstaigų padaliniai, perdavimo Migracijos departamentui galimybę kaip vieną iš galimų migracijos procesų valdymo optimizavimo siekiant sukurti pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais pagrįstą migracijos procesų valdymo sistemą ir spręsti migracijos tarnybų dvigubo pavaldumo klausimą variantą. Tačiau šio sprendimo atsisakyta, nes jis labai brangus ir ekonomiškai nepagrįstas – reikėtų įsteigti daugiau pareigybių, skirtų migracijos srities funkcijoms atlikti, rasti patalpas teritoriniams migracijos padaliniams (šiuo metu tai policijos įstaigų patalpos, kurios ir toliau būtų naudojamos policijos reikmėms); šios įstaigos turėtų būti aprūpintos transportu, kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis; turėtų būti sukurta speciali infrastruktūra (perkelta speciali įranga (pavyzdžiui, biometrinių duomenų registravimo), parengtos ir įdiegtos techninės ir programinės priemonės dirbti su atitinkamais registrais ir informacinėmis sistemomis ir kita). Preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašto teiginys, kad papildomų lėšų nereikės, nepagrįstas. Konstitucinio Teismo
žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „kai valstybė įstatymu prisiima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiniais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas“.
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti ir numatomi prisiimti valstybės įsipareigojimai (kompensuotos sumažintos pensijos, padidintos skatinamosios įmokos į pensijų fondus, kompensuotos valstybinės pensijos ir kita), ir atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, šiuo metu nėra galimybės prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia papildomų lėšų. Taigi išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas – netikslingas. Pritarti
projektą atmesti
pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus.
Siūlymas sukurti Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklą pareikalautų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas ir neproporcingas. Preliminariais skaičiavimais teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 991, 100, 104, 1051,1052, 1054, 141 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3475(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisinį statusą ir nustatyti, kad ši biudžetinė įstaiga turi ne įstaigos prie ministerijos, o Vyriausybės įstaigos statusą. Teikiamas projektas vertintinas sistemiškai kartu su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Vyriausybės įstatymu. Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžetinė įstaiga gali būti steigiama įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.
Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta Vyriausybės kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas. Minėtų normų sisteminė analizė suponuoja, kad steigti, reorganizuoti, kitaip keisti valstybės biudžetinių įstaigų, reikalingų atlikti konkrečias Vyriausybės vykdomas valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, statusą priklauso Vyriausybės kompetencijai. Vyriausybė, steigdama jos vykdomų funkcijų užtikrinimui ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Ir tik tam tikrais atvejais, kai specifinėms valstybės funkcijoms, nepatenkančioms į Vyriausybės kompetenciją, vykdyti reikia steigti valstybės biudžetinę įstaigą, sprendimą dėl šios įstaigos įsteigimo turėtų priimti pats Seimas. Tokios įstaigos turėtų būti pavaldžios ir atskaitingos steigėjui, t.y. Lietuvos Respublikos Seimui, tokių įstaigų vadovų skyrime taip pat dalyvautų pats Seimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omenyje, kad projektu reglamentuojamos biudžetinės įstaigos vykdytinos funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, manome, kad projektas ginčytinas tuo požiūriu, kad Seimas pats nustato ir įpareigoja Vyriausybę pasirinkti konkrečias tam tikrų Vyriausybės kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo priemones ir būdus (t.y. nustatyti vykdomosios valdžios įstaigos statusą, numatyti jos valdymo modelį, pavaldumą ir t.t.), kai tuo tarpu Vyriausybės vykdomų funkcijų užtikrinimui reikalingų priemonių ir būdų pasirinkimas priklauso jos pačios kompetencijai. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslingumo ir racionalumo požiūriu, t.y. sprendimai dėl valstybės vykdomosios valdžios sistemos turėtų būti priimami tik konkrečių analizių pagrindu, įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, kitoks reglamentavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepciją (2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
1511) yra nustatytas atvirkštinis projekte siūlomam reglamentavimui, t.y. prie Vyriausybės veikiančių įstaigų sistema turėtų būti tobulinama, įvertinant Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamas funkcijas ir jų veiklos sąsajas su atitinkamų ministerijų veikla; esant sąsajų su atitinkamų ministerijų kompetencija ir šakinių požymių (priklausymas tai pačiai veiklos sričiai), Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų statusas pakeičiamas į įstaigų prie ministerijų ar į Vyriausybės įstaigų, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, statusą arba priimamas sprendimas dėl jų funkcijų perdavimo kitoms veikiančioms valstybės institucijoms ar įstaigoms. Taip pat pažymėtina, kad įgyvendinant šią koncepciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui yra pateikusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3199), kuriame, siekiant optimizuoti migracijos procesų valdymą, sukurti vientisą aiškiais pavaldumo ir koordinavimo ryšiais pagrįstą organizacinę sistemą su griežtai apibrėžta institucijų atsakomybe migracijos politikos įgyvendinimo srityje, siūloma Migracijos departamentą likviduoti, jo atliekamas funkcijas nuo 2016 m. sausio 1 d. perduodant vykdyti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai (tokį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2015 m. kovo 25 d. pasitarime). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti
2015-09-161 2.
Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šis straipsnis nustatys ne dviejų institucijų, o valstybės valdymo institucijų plačiąja prasme, t.y. sisteminę valdymo institucijų sistemai priklausančių subjektų kompetenciją užsieniečių teisinės padėties srityje, tuo tarpu straipsnyje reglamentuojama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Migracijos departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į straipsnio turinį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta Vyriausybės kompetencija yra bendro pobūdžio, t.y. iš esmės nenustato kitų Vyriausybės funkcijų, nei numatyta Konstitucijoje ar Vyriausybės įstatyme, todėl siūlome jos atsisakyti. Jei būtų nepritarta šiai pastabai, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ bei Vyriausybės įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją Europos Sąjungos reikalų sprendime, žodžiai „dalyvauja formuojant“ keistini žodžiu „rengia“. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
funkcija kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų nuostatų užsieniečių teisinės padėties klausimais bei kontroliuoti valstybės politikos migracijos srityje nuostatų įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatoma, kad Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai atsakingi Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingi Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla, steigiamos dalyvauti formuojant valstybės (Vyriausybės) politiką ministrams pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti, tuo tarpu rengti šios politikos įgyvendinimo strategijas, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą, nustačius, ar nėra veikiančių valstybės įstaigų, kurių kompetencija artima numatomoms naujoms funkcijoms, turėtų būti pavedama ministerijoms. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies pirmojoje pastraipoje, pirmą kartą minint valstybės įstaigą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas – „Lietuvos migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“. Be to, brauktini pertekliniai žodžiai
„kuri yra Vyriausybės įstaiga“, nes jau pats įstaigos pavadinimas suponuoja
jos teisinį statusą. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-162 5.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje vartotina Pritarti „Migracijos departamento“ santrumpa, nes pilnas departamento pavadinimas ir jo santrumpa jau bus nurodyti projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti Migracijos departamento teritorinio padalinio teisinį statusą, t.y. nurodyti, ar tai yra Migracijos departamento filialas, steigiamas tam tikru teritoriniu pagrindu, ar, vis dėlto, tai yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, aptarnaujantis tam tikrą teritoriją. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti keičiamos pilnos įstatymo 36 straipsnio struktūrinės dalys, t.y. turi būti keičiama ne dalių pirmoji pastraipa (projekte nurodyta kaip preambulė), o pilnai visa dalis, o atsižvelgiant į tai, kad keičiamą 36 straipsnį tik ir sudaro abi keičiamos dalys, projekto 8 straipsniu turi būti tiesiog keičiamas įstatymo 36 straipsnis, kuris išdėstytinas nauja redakcija. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 8.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalimi pakeitus įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, tampa neaiški visa 2 dalis, nes joje du kartus (tik skirtingai) įvardijami subjektai, turintys pareigą informuoti Migracijos departamento teritorinį padalinį apie užsienietį. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomas ir keičiamo įstatymo 991 straipsnio pavadinimas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14, 16, 17 ir 19 straipsnių dėstomosios dalys. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
biudžetinės įstaigos pavaldumo pakeitimas nėra biudžetinės įstaigos pertvarkymas (pagal Civilinio kodekso 2.104 straipsnį pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas). Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
valstybės įstaigų vidaus struktūriniai pertvarkymai (kai vienos valstybės įstaigos struktūrinis padalinys naikinamas, o kitoje įstaigoje steigiamas naujas struktūrinis padalinys, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pereina pirmojo žmogiškieji ir materialiniai ištekliai) nėra laikomi juridinių asmenų reorganizavimu. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 12.
5
nuostata nėra nei laikinojo pobūdžio, nei susijusi su pereinamuoju įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu, svarstytina, ar ji neturėtų būti dėstoma keičiamajame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nurodytų tikslų, turėtų būti teikiami ir kitų, su teikiamu projektu susijusių, įstatymų pakeitimo įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio statuto; Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 14. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-09-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3475, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3476, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 23, 26, 29, 33, 37, 38, 40, 43, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3477 bei šių projektų patobulintus variantus (atitinkamai Nr. XIIP-3475(2), Nr.
XIIP-3475(2), Nr. XIIP-3476(2) ir Nr. XIIP-3477(2)), atsižvelgdami į tai, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdžio Nr. 271 metu buvo nutarta pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą, teikiame pastabų ir pasiūlymų šiems projektams. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento minėtiems projektams teiktai pastabai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsniu kompetencija steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – dalyvauti formuojant valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti Pastabai pritariama, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą Komiteto sprendimą, projektą atmesti, pastaba nėra aktuali. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio
Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 9 d. sprendimąNr. SV-S-1218
„Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybėnutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴,141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektuiNr. XIIP-3475(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3475(2) dėl šių priežasčių:
keisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) statusą į įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) statusą neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) nuostatų, nes pagal Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) yra Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė, steigdama jos atliekamoms funkcijoms užtikrinti ir valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti reikalingas biudžetines įstaigas, pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu ir atskaitomybe. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 94 straipsnyje ir Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje nustatytą kompetenciją Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, atlieka kitas Konstitucijos ir įstatymų nustatytas funkcijas.
Konstitucinis valdžių padalijimo principas yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas, be kita ko, reiškiantis, kad jeigu Konstitucijoje nustatyti konkrečios valstybės institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, kitos valstybės institucijos negali jų perimti, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010 m. vasario 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti
atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-11-12
2Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas nesprendžia įsisenėjusių problemų dėl neracionalaus valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų paskirstymo, nepagrįsto šių funkcijų centralizavimo ir dubliavimo, perteklinių procedūrų vykdymo, neskaidrumo, ilgų ir painių procedūrų, neefektyviai naudojamų išteklių, nepagrįstai ilgo užsieniečių buvimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) Užsieniečių registracijos centre ir kitų. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti kompetenciją Migracijos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, koordinuotų valdymo institucijų veiklą užsieniečių teisinės padėties klausimais, vykdytų užsieniečių kontrolę, priimtų sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo ir kita. Pažymėtina, kad to nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes nelegalios migracijos, užsieniečių kontrolės, užsieniečių grąžinimo, disponavimo reikiamais sprendimams priimti duomenimis (Interpolo, Europolo ir kitų) ir kitose srityse atsakingos institucijos yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurie pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir jos koordinuojami. Be to, siūloma sistema nebūtų efektyvi. Pagal Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų sukurtas ir turėtų būti išlaikomas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, kuris atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, tačiau užsieniečių buvimo ir gyvenimo šalyje kontrolės, nelegalios migracijos sričių funkcijas ir toliau atliktų policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes faktiškai užsieniečių kontrolės priemonių Migracijos departamentas nevykdo ir tam neturi priemonių, o padėtis nepasikeistų ir pakeitus šios įstaigos statusą. Dėl to, priešingai, nei nurodyta Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte, užsieniečių kontrolės srities tikslų – mažinti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, ne tik nebūtų galima pasiekti, bet tai neigiamai veiktų užsieniečių kontrolę šalyje, ji nebūtų sisteminė. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamajame rašte konkrečiai nenurodyta, ko siekiama Migracijos departamentui suteikiant Vyriausybės įstaigos statusą, tik pažymėta, kad „suaktyvėtų valstybės politika migracijos srityje“, o to turėtų būti siekiama kitomis priemonėmis. Pritarti
atmesti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-11-12
būti priimami ne skubotai, bet apsvarsčius visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas, galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes, nes kitoks reguliavimas pažeistų valstybės vykdomosios valdžios sistemos darną. Migracijos procesų valdymo sistemos tobulinimo klausimas Vyriausybėje sprendžiamas jau ne vienus metus. Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. pasitarime nuspręsta optimizuoti migracijos procesų valdymo sistemą ir pritarta, kad tikslinga optimizuoti valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamas funkcijas ir migracijos procesus. Vykdant šį sprendimą, išanalizuotas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų pavaldumas ir veiklos organizavimas, atliekamos funkcijos, kompetencija, atsakomybė, valstybės politikos migracijos srityje įgyvendinimo praktika ir parengtas valdant migracijos procesus dalyvaujančių institucijų atliekamų funkcijų ir migracijos procesų optimizavimo vertinimas. Šio vertinimo pagrindu Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. pasitarime pritarta pasiūlymui perduoti Migracijos departamento atliekamas funkcijas policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Vyriausybės 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3199 (su lydimaisiais įstatymų projektais). Šiame įstatymo projekte siūloma optimizuoti migracijos procesus, susijusius su sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu ir vykdymu, racionaliau paskirstyti funkcijas Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas įgyvendinančioms institucijoms
Nurodytomis priemonėmis būtų sukurta efektyvi, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas (toliau – lėšos) taupanti migracijos procesų valdymo sistema, nesteigiant naujos įstaigos prie Vyriausybės (tai iš esmės neatitiktų Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511 „Dėl Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“, nustatytų valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principų ir krypčių) ir nesukuriant papildomo teritorinių įstaigų tinklo (jam sukurti ir išlaikyti reikėtų lėšų, tačiau jis atliktų tik dalį migracijos srities funkcijų, nes kontrolės funkcijas tinkamai gali atlikti tik policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba), kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo šį projektą ir
departamentas turėtų būti stiprinimas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-11-12
reglamentavimui, pagal kurį būtų sukurtas Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklas, taikyti prireiktų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir neproporcingas.
Vyriausybė išanalizavo migracijos tarnybų, kurios šiuo metu yra teritorinių policijos įstaigų padaliniai, perdavimo Migracijos departamentui galimybę kaip vieną iš galimų migracijos procesų valdymo optimizavimo siekiant sukurti pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais pagrįstą migracijos procesų valdymo sistemą ir spręsti migracijos tarnybų dvigubo pavaldumo klausimą variantą. Tačiau šio sprendimo atsisakyta, nes jis labai brangus ir ekonomiškai nepagrįstas – reikėtų įsteigti daugiau pareigybių, skirtų migracijos srities funkcijoms atlikti, rasti patalpas teritoriniams migracijos padaliniams (šiuo metu tai policijos įstaigų patalpos, kurios ir toliau būtų naudojamos policijos reikmėms); šios įstaigos turėtų būti aprūpintos transportu, kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis; turėtų būti sukurta speciali infrastruktūra (perkelta speciali įranga (pavyzdžiui, biometrinių duomenų registravimo), parengtos ir įdiegtos techninės ir programinės priemonės dirbti su atitinkamais registrais ir informacinėmis sistemomis ir kita). Preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašto teiginys, kad papildomų lėšų nereikės, nepagrįstas. Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuota, kad „kai valstybė įstatymu prisiima atitinkamą įsipareigojimą, jis turi būti paremtas materialiniais ir finansiniais ištekliais, kitaip įstatymas tampa neveiksmingas“.
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi prisiimti ir numatomi prisiimti valstybės įsipareigojimai (kompensuotos sumažintos pensijos, padidintos skatinamosios įmokos į pensijų fondus, kompensuotos valstybinės pensijos ir kita), ir atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, šiuo metu nėra galimybės prisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia papildomų lėšų. Taigi išdėstyti argumentai leidžia manyti, kad Įstatymo projekte Nr. XIIP-3475(2) siūlomas teisinis reguliavimas – netikslingas. Pritarti Komitetas siūlo šį projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-11-19 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte svarstomi klausimai nėra susiję su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptimis, nutarta pasiūlyti spręsti pagrindiniam komitetui. Atsižvelgti
komitetas 2015-11-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentus. Nepritarti Komitetas siūlo projektą atmesti. 3. Užsienio reikalų komitetas 2015-12-02 Nepritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3475(2) ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms. Pritarti
2016-06-08 siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 21, 28, 29, 31, 34, 36, 51, 55, 74, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2). Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės preliminariais skaičiavimais, atliktais 2010 metais, teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų (Įstatymo projekto Nr. XIIP-3475(2) aiškinamojo rašte teigiama, kad papildomų lėšų nereikės).
Pažymėtina, kad „pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo
likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti šių įstaigų savininko teises ir pareigas priklauso Vyriausybei. Taigi Vyriausybė pati sprendžia klausimus, susijusius su steigiamos įstaigos statusu, jos savininko funkcijas įgyvendinsiančios institucijos paskyrimu, įstaigos vadovo skyrimu, įstaigos pavaldumu bei atskaitomybe. Todėl sprendimą dėl Lietuvos Respublikos migracijos departamento, kurio funkcijos – įgyvendinti valstybės politiką Lietuvos Respublikos migracijos srityje, reguliuoti bei koordinuoti valdymo institucijų veiklą, – priklauso vykdomosios valdžios sistemai priklausančių institucijų kompetencijai, įsteigimo, taip pat jo statuso, valdymo modelio, pavaldumo nustatymo turėtų priimti Vyriausybė, o ne Seimas. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus europinę patirtį, daugumoje Europos Sąjungos valstybių migracijos politiką vykdo centrinės institucijos, pavaldžios atskiroms ministerijoms. Pritarti
2016-06-29 siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr.
XIIP-3475(2) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. Siūlymas sukurti Migracijos departamento teritorinių padalinių tinklą pareikalautų papildomų lėšų, jis ekonomiškai nepagrįstas ir neproporcingas. Preliminariais skaičiavimais teritorinių policijos migracijos padalinių perdavimas Migracijos departamentui galėtų kainuoti iki 1,6 mln. eurų. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-3475(2),
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, Seimo paskirtų papildomų komitetų siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas