Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-11636 STRAIPSNIO, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio Įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir skelbiamą Oficialiosios statistikos portale mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų Kkainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2005 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.“
2 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Eil.Nr. Ištekliai Matavimo vnt. Tarifas, Eur
280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,63 0,86 0,61 0,84 0,37 0,51
3 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Eil. Nr. Ištekliai Matavimo vnt. Tarifas, Eur
1Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį:
a) Vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui;
b) juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą;
c) Kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo m³ 0,02 0,03 3,13 4,29 0,07 0,10
2Mineralinis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose m³ 3,13 4,29
5Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti m³ 0,0002 0,0003 6.
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projektas Nr. XIIP-3471(2) Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6 STRAIPSNIO IR 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų Kkainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2005 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.“ 2 straipsnis. 1 priedo pakeitimas Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedas
280900
7. Molis: devono periodo triaso periodo kitas m³ 0,63 0,86 0,61 0,84 0,37 0,51
14Žvyras m³ 0,32 0,44“ 3 straipsnis. 2 priedo pakeitimas Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priedas
MOKESČIO UŽ VANDENĮ IR STATYBINĮ GRUNTĄ TARIFAI Eil. Nr. Ištekliai Matavimo vnt. Tarifas, Eur
1Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį:
a) vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui
b) juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą
c) kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo m³ 0,02 0,03 3,13 4,29 0,07 0,10 2.
10Statybinis gruntas m³ 0,19 0,26“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6 STRAIPSNIO, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO
uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 11 straipsnių ir 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektu (toliau – projektas) siūloma padidinti mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą ir nustatyti mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų importo terminalo (toliau – SkGD) veikloje. Atsižvelgus į Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir išteklius išgaunančių įmonių pateiktus pasiūlymus, projektu keičiama tarifų indeksavimo bazė ir perskaičiuojami Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai taikant Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI). Iki šiol Lietuvoje gintaro ištekliams išgauti leidimas nebuvo išduotas, ir šių išteklių gavyba nevyko. Gintaro išteklių gavyba Lietuvoje susidomėta padidėjus šios žaliavos paklausai rinkoje, kurią sąlygoti galėjo sumažėjusi gintaro išteklių gavyba Kaliningrado srityje. 2014 m. net keli ūkio subjektai pateikė prašymus Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo išdavimo gintaro išteklių žvalgybai ir gavybai Kuršių mariose Gintaro įlankoje. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos geologijos tarnyba turi parengti konkurso sąlygas ir skelbti konkursą šių išteklių gavybai, tikslinga, kad iki konkurso gintaro ištekliams žvalgyti ir išgauti paskelbimo būtų peržiūrėta ir tinkamai reglamentuota mokestinė bazė bei nustatytas adekvatus išteklių vertei mokesčio tarifas už šių išteklių naudojimą.
Norint nustatyti tinkamą valstybei ir priimtiną verslui mokesčio tarifą už gintaro išteklių naudojimą, kuris būtų išgaunamas UNESCO saugomoje teritorijoje, buvo įvertintos dabartinės šių išteklių žaliavos kainos rinkoje, kainos skirtumai pagal jo savybes, žaliavos pasiūla ir paklausa, šių išteklių gavybos sąlygos, gavybos vieta, poveikis aplinkai, taip pat finansinė ir ekonominė nauda valstybei. Atsižvelgus į tai, kad gintaro žaliavos kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus, o turimi gintaro ištekliai yra riboti, siūloma peržiūrėti mokesčio tarifo dydį ir apmokestinimo bazę. 2014 m. lapkričio mėnesį SkGD importo terminalui buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas paviršinio vandens iš Kuršių marių naudojimui. Vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu, įmonė už paimamą paviršinį vandenį, naudojamą variklių aušinimui, dujinimo procesui ir vandens „užuolaidos“ formavimui turi mokėti mokestį pagal Įstatymo 2 priede nustatytą (neindeksuotą) mokesčio tarifą 0,002 Eur/m³(tarifas, kurį moka mokesčio mokėtojas pritaikius galiojantį VKI – 0,003 Eur/m³), taikomą pramonei ir žemės ūkiui. Atsižvelgus į tai, kad SkGD importo terminalas iš Kuršių marių per metus numato paimti apie 65 mln. m³ vandens, per metus už šių išteklių naudojimą turės sumokėti apie 195 tūkst. eurų.
Įvertinus tai, kad mokamas mokestis didina įmonės išlaidas, kurios įskaičiuojamos į vartotojams tiekiamą dujų kainą, be to, paviršinis vanduo jį panaudojus aušinimui bei dujinimo procesui išleidžiamas atgal į tą patį vandens telkinį, nepadarius didelės žalos aplinkai, tikslinga už šio strateginio objekto naudojamą vandenį nustatyti mažesnį mokesčio neindeksuotą tarifą, kuris būtų tokio pat dydžio, koks dabar taikomas kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti – 0,0002 Eur/m³(tarifas, kurį moka mokesčio mokėtojas pritaikius galiojantį VKI – 0,0003 Eur/m³). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas gintaro išteklių tarifas indeksuojamas taikant VKI, kuris apskaičiuojamas lyginant mokestinio laikotarpio kainas su 2014 m. gruodžio mėnesio kainomis (toliau – 2014 m. bazės VKI), ir įvertinus pramonininkų pasiūlymus, siūloma Įstatymo 1 ir 2 prieduose visiems tarifams nuo 2016 metų pradėti taikyti tą patį 2014 m. bazės VKI. Projektu teikiamo Įstatymo 1 ir 2 prieduose pateikiami šiuo metu galiojantys indeksuoti tarifai taikant VKI, kuris apskaičiuojamas lyginant mokestinio laikotarpio kainas su 2005 m gruodžio mėnesio kainomis (toliau – 2005 m. bazės VKI). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to mokesčio mokėtojams finansinė našta nedidės, nes mokesčio mokėtojai visada apskaičiuodami mokestį už išteklius, Įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytus neindeksuotus tarifus pirmiausia daugina iš 2005 m. bazės VKI ir tik tada – iš išgauto išteklių kiekio. Neindeksavus mokesčio tarifų šiuo metu taikomu 2005 m. bazės VKI, įplaukos į valstybės biudžetą sumažėtų net 37 proc. (apie 6 mln. Eur). Projekto pagrindinis tikslas ir uždavinys – užtikrinti aplinkai saugų ir racionalų valstybės išteklių naudojimą, sukurti stabilią mokestinę aplinką ir gauti adekvačias išteklių vertei pajamas į biudžetą.
Tinkamas išteklių mokesčio reglamentavimas ir pagrįstas tarifo dydis sukurtų aiškias mokestines sąlygas ūkio subjektams ir būtų signalas ketinantiems investuoti į naujų telkinių žvalgybą ir eksploatavimą Lietuvoje ar jau naudojantiems valstybei priklausančius išteklius. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija. Projektą parengė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento (direktorė Vilija Augutavičienė, tel. 8 706 63523, el. p. [email protected]) Ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kalesinskienė (tel. 8 706 63528, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
sudaro tik apie 1 proc. nuo vidutinės gintaro žaliavos pardavimo kainos. Įstatymo 2 priede nustatytas mokesčio tarifas (neindeksuotas) už paviršinį vandenį, naudojamą pramonei ir žemės ūkiui, sudaro 0,002 Eur/m³. Įmonė už SkGD importo terminalo variklių aušinimui, dujinimo procesui panaudojamą paviršinį vandenį, neatsižvelgiant į šio objekto veiklos specifiką ir vandens naudojimo paskirtį, moka mokestį taikydama minėtą Įstatymo 2 priede nustatytą mokesčio tarifą pramonei ir žemės ūkiui. Kadangi tai naujas objektas, kuris savo veiklą pradėjo tik 2014 m. pabaigoje, todėl Įstatyme neįvertinta šio objekto veiklos specifika ir naudojamo vandens paskirtis, t. y. kad vanduo po jo panaudojimo aušinimui ir dujinimo procesui išleidžiamas atgal į tą patį vandens telkinį.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio nuostatas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas: 80 procentų – į valstybės biudžetą ir 20 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Įstatymo
indeksuojami kiekvieną ketvirtį pagal Lietuvos statistikos departamento (toliau
VKI šiuo dydžiu atitinkamai sumažina mokesčio sumą. VKI yra kaupiamasis rodiklis. 2005 m. bazės VKI nustatomas mokestinio laikotarpio kainas lyginant su 2005 m. gruodžio mėnesio kainomis. Jis kinta priklausomai nuo kainų ir paslaugų pokyčio. Mokamas mokesčio dydis apskaičiuojamas išgautą išteklių kiekį (Q) dauginant iš bazinio tarifo (T), nustatyto Įstatymo 1 priede, ir iš 2005 m. bazės VKI koeficiento (I), kuris apskaičiuojamas VKI padalinus iš 100. Pavyzdžiui, už išgautą 1 m³ dolomito dabar taikomas faktinis mokesčio tarifas – 0,99 Eur/m³, kuris nustatomas bazinį tarifą – 0,72 Eur/m³padauginus iš mokestinio laikotarpio
išgautą išteklių kiekį kinta tik priklausomai nuo VKI pokyčio per mokestinį laikotarpį.
Indeksuojant mokesčio tarifus išlaikomas mokesčio dydis, kuris keičiantis išteklių pardavimo kainai praranda savo tikslinę paskirtį – skatinti racionalų išteklių naudojimą ir gauti adekvačias išteklių vertei įplaukas į valstybės biudžetą. Didėjant išteklių kainoms rinkoje ir nekintant mokesčio tarifui, atitinkamai mažėtų valstybės gaunamos įplaukos už jos eksploatuojamą turtą. Pavyzdžiui, 2005 metais nustatant mokesčio tarifą buvo vadovaujamasi principu, kad tarifo dydis turi sudaryti 5 – 10 proc. nuo šių išteklių pardavimo kainos rinkoje. Per šį laikotarpį išteklių kainos kito, todėl neatsižvelgus į kainų kitimą ir neindeksavus mokesčio tarifų taikant VKI, mokesčio dalis išteklių pardavimo kainoje nuolat mažėtų, dėl ko mažėtų ir valstybės gaunamos pajamos už brangstančių išteklių eksploatavimą. Todėl, siekiant išlaikyti pasirinktą apmokestinimo principą ir gauti numatytus 5 - 10 proc. mokesčio nuo išteklių pardavimo vertės
(kainos) į valstybės biudžetą už valstybei priklausančio turto naudojimą, nustatyti tarifai indeksuojami taikant VKI. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 1 priede nustatytą mokesčio tarifą gintaro ištekliams ir jį padidinti, atsižvelgus į dabartinę šių išteklių žaliavos rinkos kainą, jų ribotą kiekį ir Europos Sąjungos rekomendacijas didinti mokesčio tarifus už išteklių naudojimą. Nustatant mokesčio tarifą už gintaro išteklius, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje įvertinti prognoziniai gintaro ištekliai labai riboti. Palyginimui Kaliningrado srityje išgaunamas gintaro kiekis tame pačiame 1 m³ plote 60 kartų didesnis nei Juodkrantės telkinyje, o išgaunamas per metus gintaro kiekis sudaro 400 tonų ir daugiau, kai Juodkrantės telkinyje, preliminariu vertinimu, iš viso yra tik 112 tonų.
Atsižvelgus į labai ribotą šių išteklių, kurie daugiausia yra susitelkę Kuršių nerijoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kiekį, taip pat į išaugusią gintaro žaliavos paklausą, rinkos tendencijas, vidutinę žaliavos kainą (nuo 174 Eur/kg iki 7130 Eur/kg), kuri priklauso nuo gintaro svorio, formos ir spalvos, siūlome projektu gintarui, kuris priskirtinas prie vertingų mineralų, nustatyti 20 proc. mokesčio tarifą, skaičiuojant nuo jo rinkos vertės. Kadangi gintaro kainą labiausiai įtakoja frakcijos dydis, t. y. kuo didesnė frakcija, tuo didesnė ir jo kaina, siūloma gintarui mokesčio tarifą diferencijuoti taip: frakcijai iki 40 mm, kurios kaina rinkoje varijuoja nuo 180 iki 3500 Eur/kg – 280 Eur/kg, o frakcijai virš 40 mm, kurios kaina rinkoje varijuoja nuo 4685 Eur/kg iki 7410 Eur/kg – 900 Eur/kg. Priėmus šiuos Įstatymo pakeitimus, preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų, iš jų 80 proc. būtų įskaitoma į valstybės biudžetą ir 20 proc. šio mokesčio įplaukų tektų Neringos savivaldybei. Ekonomiškai pagrįstas mokesčio tarifas leistų racionaliai ir atsakingai naudoti ribotus gintaro išteklius, eksploatuojamus saugomoje teritorijoje, o valstybė gautų adekvačias šių išteklių vertei ir rinkos kainai įplaukas. Gintaro išteklių gavyba Lietuvoje būtų naudinga vietos verslui, kuris užsiima gintaro dirbinių gamyba, tačiau dėl ribotos šių išteklių pasiūlos rinkoje negali įsigyti reikiamos gintaro žaliavos. Tačiau mažai tikėtina, kad mažas gintaro išteklių kiekis, esantis Juodkrantės telkinyje turės įtakos gintaro žaliavos kainoms rinkoje.
Racionalus ir saugus išteklių naudojimas taip pat būtų naudingas šalies ekonomikai ir valstybės biudžetui dėl gaunamų mokestinių įplaukų už šių išteklių naudojimą. Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 2 priedą ir nustatyti atskirą mokesčio tarifą paviršiniam vandeniui, kuris naudojamas SkGD importo terminalo veiklai, variklių aušinimui, dujinimo procesui ir korpuso apipurškimui. Įvertinus tai, kad paviršinio vandens naudojimo paskirtis yra aušinimas ir (ar) šilumos atidavimas, o panaudotas vanduo vėl grąžinamas į tą patį vandens telkinį, siūloma nustatyti tokį patį mokesčio tarifą, kaip ir kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti, vietoje dabar taikomo mokesčio tarifo pramonei ir žemės ūkiui. Įvertinus šio energetikos objekto strateginę reikšmę Lietuvai, vandens panaudojimo paskirtį ir specifiką, daromą poveikį aplinkai bei atsižvelgus į tai, kad visi veiklos kaštai, įskaitant ir mokestį už išteklius, bus įskaičiuojami į kainą dujų vartotojams, valstybei būtų neracionalu taikyti neadekvačiai didelį mokesčio tarifą už šio objekto paimamą paviršinį vandenį, kuris jį panaudojus išleidžiamas atgal į Kuršių marias. Atsižvelgus į Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymus ir siekiant taikyti vieningą indeksavimo tvarką visiems ištekliams, siūlome Įstatymo
tarifams nuo 2016 metų pradėti taikyti tų pačių 2014 m. bazės VKI. Todėl projektu teikiamo Įstatymo 1 ir 2 prieduose pateikiami dabar taikomi faktiniai, indeksuoti taikant 2005 m bazės VKI, tarifai. Tokie pakeitimai būtini, nes prieš pradedant taikyti naują mokesčio tarifų indeksavimo bazę (2014 m. bazės VKI), reikia įvertinti kainų pokytį per 2005 – 2014 metų laikotarpį.
Pakeitus indeksavimo tvarką, nustatytą Įstatymo 6 straipsnyje, VKI būtų pradedamas skaičiuoti atskaitos laikotarpiu pasirenkant 2014 m. gruodžio mėnesį. Toks, naujos tarifų indeksavimo bazės pasirinkimas, neturės įtakos dabar galiojantiems faktiniams mokesčio tarifų dydžiams. Priėmus Įstatymo projektą, mokesčio mokėtojas už tą patį išgautą išteklių kiekį mokės ne didesnį nei dabar mokamas mokestis, nes 2014 m. bazės VKI pradės kauptis iš naujo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą būtų sukurta stabili mokestinė aplinka, nustatyti ekonomiškai pagrįsti mokesčio tarifai gintaro ištekliams, kurie skatintų racionalų šių vertingų ir ribotų išteklių naudojimą, o savivaldybės už išgautus gintaro išteklius gautų
gavyba, esant aiškiai apibrėžtai mokestinei aplinkai, pritrauks investicijas, kurios padidins gintaro žaliavos pasiūlą vietinėje rinkoje bei, tikėtina, pagerins sąlygas gintaro dirbinių gamintojams. Gintaro išteklių gavyba Lietuvoje būtų naudinga vietos verslui, užsiimančiam gintaro dirbinių gamyba ir turizmu, taip pat valstybei, kuri už išteklių naudojimą gautų mokestines įplaukas į biudžetą. Nustačius mažesnį mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą SkGD importo terminalo veiklai, kuris pagal paskirtį ir specifiką būtų prilygintas tarifui, taikomam už paviršinį vandenį, naudojamą kondensacinėms elektrinėms aušinti, sumažintų SkGD terminalo išlaidas, o taip pat ir gamtinių dujų kainą. Tai sudarytų palankesnes sąlygas verslui bei visiems vartotojams pirkti dujas už mažesnę kainą nepadarant didelės žalos aplinkai.
Pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos siūlymus pakeitus indeksavimo bazę ir nustačius, kad VKI apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio kainas palyginus su
bazės taikymo keičiant tarifo dydį. Priėmus šį projektą neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus projektą bus sudarytos palankios sąlygos verslo investicijoms į šią sritį planuojant gintaro žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Gintaro gavyba Juodkrantės įlankoje turėtų pritraukti daugiau turistų, besidominčių šiuo unikaliu mineralu, taip pat ir verslininkų, besidominčių gintaru, kaip žaliava gintaro dirbiniams. Už paviršinio vandens naudojimą SkGD importo terminalo veiklai nustačius tokio pat dydžio mokesčio tarifą, koks dabar taikomas kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti, jis teisingiau atspindėtų jo panaudojimo paskirtį ir specifiką bei daromą poveikį aplinkai. Dešimteriopai sumažintas mokesčio tarifas už paviršinį vandenį, naudojamą SkGD importo terminalo veiklai, sumažins įmonės išlaidas, o tai leis sutaupyti lėšas verslui ir visiems dujų vartotojams. Pakeitus indeksavimo tvarką bus aiškiau matomas tikrasis tarifo dydis, kuris nustatomas įvertinus jo pokytį dėl infliacijos ir defliacijos lyginamuoju laikotarpiu. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą projektą, reikės pakeisti arba parengti naują Gintaro išteklių žvalgybos ir gavybos darbų kontrolės tvarkos aprašą, numatant gintaro išteklių žvalgybos ir gavybos darbų kontrolės organizavimo principus, išgauto gintaro kiekio apskaitos kontrolės tvarką, ataskaitų teikimo reikalavimus. Taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir atitinkamai jas įvardijantys terminai. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus projektą bus parengti ir priimti šie poįstatyminiai teisės aktai:
Gintaro išteklių žvalgybos ir gavybos darbų kontrolės tvarkos aprašą parengs ir priims Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teisės aktai bus parengti per tris mėnesius nuo Įstatymų priėmimo dienos. 12.
prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis paskelbiant jį TAIS (teisės aktų informacinėje sistemoje). 14. Projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„mokestis“, „valstybiniai gamtos ištekliai“, „ekonominiai instrumentai“,
„finansavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2015-09-02 Nr. XIIP-3471 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą keičiamo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų tarifų indeksavimo tvarką, t.y. kad vartotojų kainų indeksas būtų nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai vartotojų kainų indekso nustatymo tvarka, kuri įtakoja atitinkamo mokesčio tarifo dydį, neturėtų būti suvienodinta. Priešingu atveju nėra aišku, kodėl vienu atveju vartotojų kainų indekso apskaičiavimo tvarka yra siejama su 2005 metų, o kitų atveju su 2014 metų kainomis. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO NR. I-1163 6 STRAIPSNIO IR 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-11-25 Nr. XIIP-3471(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetaS
2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 107-P-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė, Ekonomikos skyriaus vyr. specialistė Virginija Kalesinskienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis, Mineralinio vandens asociacijos atstovas Norbertas Pranckus, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Aplinkos komiteto pirmininkas Mindaugas Subačius
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-021 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą keičiamo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų tarifų indeksavimo tvarką, t.y. kad vartotojų kainų indeksas būtų nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai vartotojų kainų indekso nustatymo tvarka, kuri įtakoja atitinkamo mokesčio tarifo dydį, neturėtų būti suvienodinta. Priešingu atveju nėra aišku, kodėl vienu atveju vartotojų kainų indekso apskaičiavimo tvarka yra siejama su 2005 metų, o kitų atveju su 2014 metų kainomis. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymo projektu keičiamas gintaro bazinis mokesčio tarifas, kuris nurodytas 1 priede ir tarifas už paviršinį vandenį, naudojamą SkGD terminalo veikloje, nurodytas
pateiktiems mokesčio tarifams būtų taikoma vienoda indeksavimo tvarka, kuri reglamentuota įstatymo 6 str. 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 3 priede nustatyti baziniai mokesčio tarifai už medžiojamuosius gyvūnų išteklius šiuo Įstatymo projektu nekeičiami, todėl netikslinga keisti 6 str. 4 dalyje nustatytą 3 priede pateiktų bazinių mokesčio tarifų indeksavimo tvarką. 4 2.
4
įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo
užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūloma nekeisti įsigaliojimo datos, nes projektas teikiamas kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – „už“, 2 - „prieš“, 1 - „susilaikė“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA. Pagal įstatymo 1 ir 2 priedą parengtos palyginamosios lentelės, iliustruojančios prieš ir po įstatymo priėmimo mokėtinus mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. 3 lapai. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
FINANSŲ komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. 109-P-37
Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-02 Nr. XIIP-34711 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
indeksavimo tvarką, t.y. kad vartotojų kainų indeksas būtų nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atitinkamai vartotojų kainų indekso nustatymo tvarka, kuri įtakoja atitinkamo mokesčio tarifo dydį, neturėtų būti suvienodinta. Priešingu atveju nėra aišku, kodėl vienu atveju vartotojų kainų indekso apskaičiavimo tvarka yra siejama su 2005 metų, o kitų atveju su 2014 metų kainomis. Nepritarti Įstatymo projektu keičiamas gintaro bazinis mokesčio tarifas, kuris nurodytas 1 priede ir tarifas už paviršinį vandenį, naudojamą SkGD terminalo veikloje, nurodytas
pateiktiems mokesčio tarifams būtų taikoma vienoda indeksavimo tvarka, kuri reglamentuota įstatymo 6 str. 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 3 priede nustatyti baziniai mokesčio tarifai už medžiojamuosius gyvūnų išteklius šiuo Įstatymo projektu nekeičiami, todėl netikslinga keisti 6 str. 4 dalyje nustatytą 3 priede pateiktų bazinių mokesčio tarifų indeksavimo tvarką. 2
prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Nepritarti Siūloma nekeisti įsigaliojimo datos, nes projektas teikiamas kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2015-11-04 Nr. 107-P-18 Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3471(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-11-113 Įvertinus tai, kad SkGD terminalas yra strateginis objektas, o jo patiriamos išlaidos (įskaitant ir mokamus mokesčius) yra įskaičiuojamos į dujų pardavimo kainą, siekiant mažinti terminalo išlaidas ir tuo pačiu dujų pardavimo kainą bei mokestinę naštą visiems dujų vartotojams, BFK siūlo Įstatymo projekte siūlomą tarifą 0,0003 Eur/m³ sumažinti iki 0,00003 Eur/m³ ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 priedo 9 eilutę išdėstyti taip:9 Paviršinis vanduo suskystintų gamtinių dujų importo terminalui m³ 0,0003
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis,
nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-3471(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-3471(2). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius