Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija,
Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ryšių reguliavimo tarnyba.“
2Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja (toliau – rinkos reguliuotojas), kuri atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos geležinkelių transporto srityje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) piktnaudžiauti savo įtaka geležinkelių transporto rinkoje. Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis.“
3Papildyti 7 straipsnį 9 dalimi:
„9.
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos);
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos privalo pervesti į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.
Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:
1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių
(vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų metinių keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų (toliau – veiklos pajamos);
2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas ir iki kiekvienų metų kovo 31 dienos informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną įmokų sumą; jeigu informavus geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtinas įmokų sumas duomenys apie veiklos pajamas pasikeičia, įmokų dydžiai perskaičiuojami ir apie perskaičiuotų įmokų dydžius, susidariusias įmokų permokas ar nepriemokas geležinkelio įmonės (vežėjai) informuojamos ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo patikslintų duomenų apie veiklos pajamas gavimo dienos;
3) geležinkelio įmonės (vežėjai) po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos privalo pervesti į rinkos reguliuotojo sąskaitą kiekvieną einamųjų metų ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos; perskaičiavus įmokas įmokų permokos ir nepriemokos įskaičiuojamos į kitą ketvirtį mokėtinas įmokas;
4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos einamųjų metų įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;
5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti. Tais atvejais, kai šioje dalyje nustatytų įmokų nepakanka rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti, rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės
aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 417 nuostatą, buvo peržiūrėtos vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos. Siekdama sukurti aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą, užtikrinti veiksmingą šiuo metu egzistuojančio geležinkelių transporto rinkos reguliavimo modelio įgyvendinimą ir tinkamą konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykių reguliavimą, įvertinusi galimą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) interesų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) nuostatas, konfliktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė per pirmąjį vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo etapą Konkurencijos tarybos vykdomas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas perduoti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba). Teikiamo GTK 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įstatymo lygiu nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba, o ne Konkurencijos taryba, apibrėžti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimo aspektus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai
transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perdavimo Įgyvendinant 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2001/14/EB), 30 straipsnio reikalavimus, pagal GTK 7 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba buvo įtraukta į geležinkelių transporto viešąjį administravimą, GTK
transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, t. y. atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių
(vežėjų) santykius.
Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Konkurencijos taryba prižiūri, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų: tiria draudžiamuosius susitarimus, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atvejus, nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Konkurencijos tarybos veikla pagal Konkurencijos įstatymu jai suteiktą kompetenciją yra susijusi su rinkoje tarp ūkio subjektų vykstančios konkurencijos priežiūra, taip pat užtikrinimu, kad konkurencijos sąlygos nebus iškraipytos ūkio subjektų ar viešojo administravimo subjektų veiksmais ar sprendimais. Pažymėtina, kad šiuo metu susiklostė situacija, kai ta pati institucija atlieka iš esmės skirtingo pobūdžio funkcijas toje pačioje rinkoje: Konkurencijos taryba, viena vertus, vykdydama savo pagrindines funkcijas gali atlikti tyrimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonių (vežėjų) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kita vertus, ji atlieka konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną ir reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius.
Kadangi Konkurencijos taryba dėl interesų konflikto negalėtų vertinti savo, kaip geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo, priimtų sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, manytina, kad esamas teisinis reguliavimas galimai turi neigiamos įtakos efektyviam konkurencijos politikos įgyvendinimui. 3.2. Dėl geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo veiklos ir finansavimo aspektų Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo veiklos aspektai yra nustatyti GTK 7 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse ir 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau GTK geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo finansavimo šaltiniai neapibrėžti. Pažymėtina, kad šiuo metu Konkurencijos tarybai valstybės asignavimų konkrečiai geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti nebuvo skirta. Asignavimai skiriami Konkurencijos tarybos funkcijoms, apimančioms taip pat ir Konkurencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kainų įstatymo priežiūrą, vykdyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
transporto rinkos reguliuotojo funkcijos perdavimo.
Siekiant efektyvinti ir tobulinti reguliuojamų rinkų priežiūrą, veiksmingiau išnaudoti turimus žmogiškuosius, finansinius išteklius ir taupyti valstybės biudžeto lėšas 2014 m. imta analizuoti pagal veiklos pobūdį panašią ūkio subjektų priežiūrą atliekančių priežiūros institucijų, veikiančių vartotojų apsaugos ir ne maisto produktų saugos srityje (Konkurencijos tarybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos), konsolidavimo, siekiant sukurti stiprų ir nepriklausomą daugiasektorinį rinkos reguliuotoją, galimybes. Įvertinus minėtų institucijų atliekamas funkcijas, siekiant analitinių ir rinkų tyrimo kompetencijų sinergijos ir efektyvios konkurencijos politikos įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą pirmajame vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo etape Konkurencijos tarybos vykdomas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas perduoti Ryšių reguliavimo tarnybai. Akcentuotina, kad antrajame vartotojų saugos srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo etape, kurį numatoma baigti iki 2016 m. pabaigos, numatoma įsteigti daugiasektorinį reguliuotoją ir sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą ir Valstybinę energetikos inspekciją. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl Konkurencijos tarybos vykdomų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijų perdavimo Ryšių reguliavimo tarnybai buvo svarstoma galimybė perduoti minėtas funkcijas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, vykdančiai geležinkelių transporto eismo saugos priežiūrą.
Direktyvos 2001/14/EB
instituciją, kuria gali būti už transporto reikalus atsakinga ministerija ar bet kokia kita institucija, savo organizacija, sprendimų dėl finansavimo priėmimu, teisine struktūra ir sprendimų priėmimu turi būti nepriklausoma nuo jokio infrastruktūros valdytojo, mokesčius imančios įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo. Kadangi Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pagal sukurtą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo Lietuvoje modelį pavesta vykdyti tam tikras viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas (priimti sprendimus dėl traukinio linijų paskirstymo ir sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo, įskaitant sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros mokesčio paskirstymo ir jų surinkimo), minėtų funkcijų perdavimas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pažeistų Direktyvos 2001/14/EB reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba, priešingai, yra nepriklausoma nuo bet kurio geležinkelių infrastruktūros valdytojo, apmokestinimo įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo, todėl Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas neprieštarauja Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam organizaciniam ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimui.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, kuri yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotoja. Be to, įvertinus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, Įstatymo projekte siūloma patikslinti geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas ir nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos geležinkelių transporto srityje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) piktnaudžiauti savo įtaka geležinkelių transporto rinkoje. Pažymėtina, kad įgyvendinus geležinkelių transporto rinkos reguliavimo veiklos konsolidavimo procesą bus optimizuotas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijų paskirstymas ir išgryninta institucijų atsakomybė už tam tikrą ūkinės veiklos priežiūros sritį, geležinkelių transporto rinkos reguliavimas bus efektyvesnis. Pritarus Įstatymu siūlomam pakeitimui bus suformuota bendra reguliavimo sistema, jungianti trijų sektorių (elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto) reguliavimo sistemas, t. y. geležinkelių transporto rinkos priežiūros funkcija bus priskirta reguliuotojui. 4.2.
geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo veiklos ir finansavimo aspektų Analizuojant galimus geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo šaltinius buvo įvertinta galimybė minėtas funkcijas finansuoti paliekant šiuo metu egzistuojančią praktiką, t. y. valstybės biudžeto lėšomis, taip pat finansuoti įmokomis iš geležinkelių transporto rinkos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba gali būti finansuojama dviem būdais, t. y. iš valstybės biudžeto ir atskiro šios tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas, Įstatymo projektu siūloma geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas taip pat finansuoti dviem būdais: iš valstybės biudžeto ir įmokomis iš reguliuojamos rinkos. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato įstatymai, atsižvelgiant į tai, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektai, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomos įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimas), įgyvendinant Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalies nuostatas (ta apimtimi, kiek tai susiję su geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo sprendimų dėl finansavimo priėmimo nepriklausomumu), Įstatymo projekte, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamas.
Pažymėtina, kad šiuo metu geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas vykdo GTK 7 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas: savo iniciatyva arba pagal geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, atlieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konkurencijos tarybos pateiktus duomenis 2011–2014 m. geležinkelio įmonių (vežėjų) skundų nebuvo gauta, Konkurencijos taryba savo iniciatyva neatliko tyrimų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtų sprendimų dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros.
Konkurencijos taryba, kuriai geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos buvo perduotos 2011 m., atskirų pareigybių minėtai funkcijai vykdyti nėra įsteigusi – geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkciją vykdo 2 darbuotojai, kurie taip pat vykdo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatytas priežiūros ir valstybės pagalbos koordinavimo funkcijas (geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijai vykdyti numatyta 10 procentų šių darbuotojų laiko). Atitinkamai minėtos funkcijos vykdymo išlaidos sudaro 6,14 tūkst. eurų per metus. Pažymėtina ir tai, kad dėl finansavimo trūkumo Konkurencijos taryba nesiėmė aktyvių veiksmų vykdydama geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, t. y. nenagrinėjo GTK 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų klausimų savo iniciatyva. 2015 m. duomenimis, geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją turėjo 35 įmonės, tačiau keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklą Lietuvos Respublikoje vykdė ir pajamas iš šios veiklos gavo 1 geležinkelio įmonė (vežėjas). Geležinkelio įmonių (vežėjų) pajamos iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir tarptautiniais maršrutais veiklos 2014 m. siekė 414 069 tūkst. eurų.
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų dydžio, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai ir mokestiniai įsipareigojimai ūkio subjektams turi būti nustatyti įstatyme, įvertinus dabartinį geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo vykdymo išlaidų dydį, Įstatymo projekte siūloma nustatyti konkretų geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų dydį, t. y. kad geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokos sudaro 0,024 procento konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Be to, siekiant reglamentuoti atsakomybės už pareigos mokėti įmokas nevykdymą klausimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad geležinkelio įmonėms (vežėjams) laiku nesumokėjusiems einamųjų metų įmokos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną, o delspinigių sumokėjimas neatleidžia geležinkelio įmonių
(vežėjų) nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą. Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšų gavimas iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, tiesioginis išlaidų apmokėjimas ir lėšų pervedimas vykdomas vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro
valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“. Ryšių reguliavimo tarnybos lėšos, gautos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.
Pažymėtina, kad Ryšių reguliavimo tarnybai yra taikomi tokie patys atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms, Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas ir lėšų panaudojimas yra pateikiamas metinėje Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitoje. 4.3. Dėl kitų Įstatymo projekto aspektų Kadangi Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų dydžio konkretiems kalendoriniams metams apskaičiavimu, siūloma geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai perdavimo terminą susieti su naujų biudžetinių metų pradžia ir minėtas funkcijas perduoti nuo 2016 m. sausio 1 d. Kadangi tinkamam Ryšių reguliavimo tarnybai perduotų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijų vykdymui turi būti pakeisti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyti teisės aktai, siūloma Įstatymo projekte Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti įpareigojimą iki Įstatymo projekto įsigaliojimo priimti Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pažymėtina, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui dėl Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamomis įmokomis, finansinė našta padidės vienai pajamų iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos gaunančiai geležinkelio įmonei (vežėjui).
Jeigu kitos 35 geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją turinčioms įmonėms pradėtų vykdyti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklą ir gautų iš šios veiklos pajamų, minėtoms įmonėms taip pat kiltų pareiga mokėti Įstatymo projektu siūlomas nustatyti įmokas. Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomų nustatyti įmokų dydį, kuris sudarytų 0,024 proc. nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais pajamų) esminės įtakos galutiniams geležinkelių paslaugų vartotojams nenumatoma. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų stabilumo, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti konkretų geležinkelio įmonių (vežėjų) įmokų dydį. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pritarus Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui numatomas efektyvesnis geležinkelių transporto rinkos reguliavimas: bus sukurta bendra vartotojų teisių elektroninių ryšių, pašto ir geležinkelių transporto sektoriuose užtikrinimo sistema ir konsultavimas, karštoji telefono linija vartotojams.
Įstatymo projekto siūlymas Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas finansuoti įmokomis iš geležinkelių transporto rinkos dalyvių pajamų dėl papildomos finansinės naštos galimai neigiamai atsilieps minėtų ūkio subjektų veiklos sąlygoms. Papildomų valstybės rinkliavų nustatymas ūkio subjektams, kuriems geležinkelių transporto veikla yra papildoma veikla, leidžianti efektyviau vykdyti pagrindinę ūkinę komercinę veiklą, galimai sąlygos būtinybę persvarstyti tikslingumą toliau verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, todėl siūlymas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų finansavimo galimai turės neigiamą įtaką geležinkelių transporto rinkos plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pritarus Įstatymo projektui reikės pakeisti:
Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1029 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1468 „Dėl Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 553 „Dėl Geležinkelio įmonių
(vežėjų) skundų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“;
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektu patikslinamos į GTK perkeltos Direktyvos 2001/14/EB nuostatos dėl geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas atliekančios institucijos. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė iki įsigaliojant Įstatymo projektui, t y. iki 2015 m. gruodžio 31 d., turės pakeisti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Konkurencijos tarybos atliekamas bendrąsias funkcijas, kiek tai susiję su geležinkelių transporto rinkos reguliavimu, perdavus Ryšių reguliavimo tarnybai, bendrųjų funkcijų kaštų nebus sutaupoma, nes dėl padidėjusių atskirų priežiūros sričių apimčių, išlieka bendrųjų funkcijų vykdymo poreikis (pvz., informacinių technologijų, turto valdymo, personalo). Kadangi skirtingų sektorių reguliavimui taikomi skirtingi priežiūros reikalavimai, naudojama skirtinga techninė įranga, specialiųjų funkcijų kaštų, perdavus geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas Ryšių reguliavimo tarnybai, nebus sutaupoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „geležinkelių transportas“, „rinkos reguliuotojas“,
„Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-09-02 Nr. XIIP-3467 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma pakeisti geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančią instituciją, vietoj Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įrašant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomus kodekso 7 straipsnio 5 dalies pakeitimus minėtoji tarnyba vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas. Pagal projekto 2 straipsnio nuostatas naujas funkcijas tarnyba pradėtų vykdyti nuo 2016 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskirtis ir funkcijos įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatymo 6, 8 ir 9 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti institucija, kurios tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu projektu siūloma jai priskirti geležinkelių transporto veiklos reguliuotojo funkciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priimant Geležinkelių transporto kodekso siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir Ryšių reguliavimo tarnybos statusas Elektroninių ryšių įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų lieka neaišku, ar minėtajai tarnybai pakaks jos turimų žmogiškųjų išteklių vykdyti kiek kitokios specifikos veiklos priežiūros funkcijas, ar pakaks organizacinių – techninių priemonių, kad ji nuo 2016 m. sausio 1 d. galėtų pradėti vykdyti naujas funkcijas.
Jeigu esamų išteklių nepakaktų, tai nėra aišku, kiek lėšų pareikalautų pasirengimas naujų funkcijų vykdymui ir kokie konkrečiai būtų tokių lėšų šaltiniai. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktoje kodekso
finansuojamos iš geležinkelių įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą aukščiau minėtų įmokų neprivalėtų mokėti savo veiklą pradedančios geležinkelio įmonės (vežėjai), nes įmokų dydis būtų apskaičiuojamas tik nuo praėjusių kalendorinių metų įmonių veiklos pajamų. Taigi, nors rinkos reguliuotojas einamaisiais metais vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, prie šių funkcijų vykdymo finansavimo prisidėtų tik praeitais kalendoriniais metais veiklą vykdžiusios geležinkelio įmonės (vežėjai), t.y. ne visi rinkos dalyviai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo ir lygiateisiškumo principus. 3. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos.
Iš projekto nuostatų lieka neaišku, iš kokių konkrečiai lėšų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų jai priskirtas naujas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nes, kaip jau buvo minėta, geležinkelių transporto įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2016 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
AUDITO komitetas
2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 61
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: biuro vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Geležinkelių transporto skyriaus vedėjas Vidmantas Tamulis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo priežiūros politikos skyriaus vedėjas Raimondas Martinavičius, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos l. e. p. Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Pavel Jacunskij, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos direktorė Ana Selčinskienė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Bakutis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas - plėtros skyriaus viršininkas Sigitas Kubilis, AB
„Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento Plėtros
skyriaus vyr. specialistė Lina Jasinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-02 Nr. XIIP-3467 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomu Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma pakeisti geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančią instituciją, vietoj Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įrašant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomus kodekso 7 straipsnio 5 dalies pakeitimus minėtoji tarnyba vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas. Pagal projekto 2 straipsnio nuostatas naujas funkcijas tarnyba pradėtų vykdyti nuo 2016 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskirtis ir funkcijos įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatymo 6, 8 ir 9 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti institucija, kurios tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu projektu siūloma jai priskirti geležinkelių transporto veiklos reguliuotojo funkciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priimant Geležinkelių transporto kodekso siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir Ryšių reguliavimo tarnybos statusas Elektroninių ryšių įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų lieka neaišku, ar minėtajai tarnybai pakaks jos turimų žmogiškųjų išteklių vykdyti kiek kitokios specifikos veiklos priežiūros funkcijas, ar pakaks organizacinių – techninių priemonių, kad ji nuo 2016 m. sausio 1 d. galėtų pradėti vykdyti naujas funkcijas. Jeigu esamų išteklių nepakaktų, tai nėra aišku, kiek lėšų pareikalautų pasirengimas naujų funkcijų vykdymui ir kokie konkrečiai būtų tokių lėšų šaltiniai.
Nepritarti Ryšių reguliavimo tarnyba veiklą vykdo elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo, pašto sektoriaus reguliavimo, radijo spektro valdymo ir priežiūros, numerių, domenų ir kitų išteklių valdymo ir priežiūros, įrenginių rinkos priežiūros, tinklų ir informacijos saugumo, elektroninio parašo srityse. Atkreiptinas dėmesys, kad Elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos statusą, funkcijas tik elektroninių ryšių srityje. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos kitose, aukščiau išvardintose srityse, reglamentuojamos konkrečiuose tos srities įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose. Dėl šios priežasties Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo statusas ir funkcijos turėtų būti apibrėžiamos Geležinkelių transporto kodekse ir poįstatyminiame teisės akte – Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelių įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą aukščiau minėtų įmokų neprivalėtų mokėti savo veiklą pradedančios geležinkelio įmonės (vežėjai), nes įmokų dydis būtų apskaičiuojamas tik nuo praėjusių kalendorinių metų įmonių veiklos pajamų. Taigi, nors rinkos reguliuotojas einamaisiais metais vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, prie šių funkcijų vykdymo finansavimo prisidėtų tik praeitais kalendoriniais metais veiklą vykdžiusios geležinkelio įmonės (vežėjai), t. y. ne visi rinkos dalyviai.
teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo ir lygiateisiškumo principus. Pritarti
3
straipsnio 9 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, iš kokių konkrečiai lėšų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų jai priskirtas naujas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nes, kaip jau buvo minėta, geležinkelių transporto įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2016 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, į tai, kad projekte nėra reglamentuojami esminiai, tiek naujai veiklą pradėsiančių bei užsienio šalių geležinkelių įmonių (vežėjų) įmokų mokėjimo rinkos reguliuotojui klausimai, tiek rinkos reguliuotojo finansavimo pirmąjį vykdomos veiklos ketvirtį klausimai, siūlytina Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3467 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius,
K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėja G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos departamento direktorius A.Šniuolis, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai:
M.Lavinavičiūtė, G.Pūras, G.Lapkauskienė; Ūkio ministerijos departamento direktorė A.Keniausytė, Konkurencijos tarybos Administracijos direktorė A.Selčinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma pakeisti geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančią instituciją, vietoj Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įrašant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomus kodekso 7 straipsnio 5 dalies pakeitimus minėtoji tarnyba vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas. Pagal projekto 2 straipsnio nuostatas naujas funkcijas tarnyba pradėtų vykdyti nuo 2016 m. sausio 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskirtis ir funkcijos įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatymo 6, 8 ir 9 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti institucija, kurios tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu projektu siūloma jai priskirti geležinkelių transporto veiklos reguliuotojo funkciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priimant Geležinkelių transporto kodekso siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir Ryšių reguliavimo tarnybos statusas Elektroninių ryšių įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų lieka neaišku, ar minėtajai tarnybai pakaks jos turimų žmogiškųjų išteklių vykdyti kiek kitokios specifikos veiklos priežiūros funkcijas, ar pakaks organizacinių – techninių priemonių, kad ji nuo 2016 m. sausio 1 d. galėtų pradėti vykdyti naujas funkcijas. Jeigu esamų išteklių nepakaktų, tai nėra aišku, kiek lėšų pareikalautų pasirengimas naujų funkcijų vykdymui ir kokie konkrečiai būtų tokių lėšų šaltiniai. Pritarti. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje pateiktoje kodekso 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelių įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą aukščiau minėtų įmokų neprivalėtų mokėti savo veiklą pradedančios geležinkelio įmonės (vežėjai), nes įmokų dydis būtų apskaičiuojamas tik nuo praėjusių kalendorinių metų įmonių veiklos pajamų.
Taigi, nors rinkos reguliuotojas einamaisiais metais vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, prie šių funkcijų vykdymo finansavimo prisidėtų tik praeitais kalendoriniais metais veiklą vykdžiusios geležinkelio įmonės (vežėjai), t.y. ne visi rinkos dalyviai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo ir lygiateisiškumo principus. Pritarti. 3. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, iš kokių konkrečiai lėšų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų jai priskirtas naujas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nes, kaip jau buvo minėta, geležinkelių transporto įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2016 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, į tai, kad projekte nėra reglamentuojami esminiai, tiek naujai veiklą pradėsiančių bei užsienio šalių geležinkelių įmonių (vežėjų) įmokų mokėjimo rinkos reguliuotojui klausimai, tiek rinkos reguliuotojo finansavimo pirmąjį vykdomos veiklos ketvirtį klausimai, siūlytina Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3467 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2015-09-23 Iš esmės pritarti Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3467 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-09-30 Siūlyti pagrindiniam komitetui Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3467 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir įvertinant šį Komiteto pastebėjimą: siūlymas rinkos reguliuotojo funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas.
Be to, pažymėtina, kad Seimo Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu LR Vyriausybėje jau svarstomas naujas Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytas platesnis, detalesnis ir tikslesnis reguliavimas, būtinas įgyvendinti ES teisės aktus, nei šiuo įstatymo projektu. Jei būtų priimtas svarstomas įstatymo projektas, jį netrukus reiktų tobulinti ir keisti, todėl priimti šį įstatymo projektą yra netikslinga. 7.2. Pasiūlymai: nėra
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėja Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis ir vyr. specialistė Jurgita Norkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-15 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomu Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma pakeisti geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančią instituciją, vietoj Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įrašant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomus kodekso 7 straipsnio 5 dalies pakeitimus minėtoji tarnyba vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas. Pagal projekto 2 straipsnio nuostatas naujas funkcijas tarnyba pradėtų vykdyti nuo 2016 m. sausio 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskirtis ir funkcijos įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatymo 6, 8 ir 9 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti institucija, kurios tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu projektu siūloma jai priskirti geležinkelių transporto veiklos reguliuotojo funkciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priimant Geležinkelių transporto kodekso siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir Ryšių reguliavimo tarnybos statusas Elektroninių ryšių įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų lieka neaišku, ar minėtajai tarnybai pakaks jos turimų žmogiškųjų išteklių vykdyti kiek kitokios specifikos veiklos priežiūros funkcijas, ar pakaks organizacinių – techninių priemonių, kad ji nuo 2016 m. sausio 1 d. galėtų pradėti vykdyti naujas funkcijas. Jeigu esamų išteklių nepakaktų, tai nėra aišku, kiek lėšų pareikalautų pasirengimas naujų funkcijų vykdymui ir kokie konkrečiai būtų tokių lėšų šaltiniai. Nepritarti Argumentai:
Elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja RRT kompetenciją tik elektroninių ryšių srityje. RRT kompetenciją kitose srityse reglamentuoja kiti įstatymai, kaip, pavyzdžiui, Pašto įstatymas, Kibernetinio saugumo įstatymas ir pan. Taigi, svarstomas projektas atitinka šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatytą teisinį reguliavimą ir taikomą praktiką. Naujų funkcijų vykdymui, RRT numatoma įsteigti specialų struktūrinį padalinį, bet tik tada. kai RRT bus perduotos visos geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijos (perkėlus į nacionalinę teisę 2012 m. lapkričio 21 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė). Šiuo įstatymo projektu RRT perduodamų funkcijų tinkamam vykdymui būtų reikalingi 3 nauji etatai (RRT raštas
organizacines-technines priemones, reikalingas dabartinių RRT funkcijų vykdymui, kurių išplėtimas ir (arba) pritaikymas naujos srities reguliavimui, RRT vertinimu, nepareikalaus reikšmingų papildomų sąnaudų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje pateiktoje kodekso 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelių įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą aukščiau minėtų įmokų neprivalėtų mokėti savo veiklą pradedančios geležinkelio įmonės (vežėjai), nes įmokų dydis būtų apskaičiuojamas tik nuo praėjusių kalendorinių metų įmonių veiklos pajamų. Taigi, nors rinkos reguliuotojas einamaisiais metais vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, prie šių funkcijų vykdymo finansavimo prisidėtų tik praeitais kalendoriniais metais veiklą vykdžiusios geležinkelio įmonės (vežėjai), t.y. ne visi rinkos dalyviai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo ir lygiateisiškumo principus.
Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad šiuo metu RRT elektroninių ryšių ir pašto veiklos reguliavimo finansavimas organizuojamas vadovaujantis tokiu pačiu principu (t.y. mokėtinos rinkos dalyvių įmokos einamiesiems metams yra apskaičiuojamos įvertinus iš praėjusių metų vykdytos veiklos gautas rinkos dalyvių pajamas). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalimi kodekso 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, iš kokių konkrečiai lėšų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų jai priskirtas naujas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nes, kaip jau buvo minėta, geležinkelių transporto įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2016 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3467 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomu Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma pakeisti geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdančią instituciją, vietoj Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įrašant Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą. Pagal projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomus kodekso 7 straipsnio 5 dalies pakeitimus minėtoji tarnyba vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas. Pagal projekto 2 straipsnio nuostatas naujas funkcijas tarnyba pradėtų vykdyti nuo 2016 m. sausio 1 d.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskirtis ir funkcijos įtvirtintos Elektroninių ryšių įstatymo 6, 8 ir 9 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti institucija, kurios tikslas – veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsauga. Tuo tarpu projektu siūloma jai priskirti geležinkelių transporto veiklos reguliuotojo funkciją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priimant Geležinkelių transporto kodekso siūlomus pakeitimus, turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir Ryšių reguliavimo tarnybos statusas Elektroninių ryšių įstatyme. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų lieka neaišku, ar minėtajai tarnybai pakaks jos turimų žmogiškųjų išteklių vykdyti kiek kitokios specifikos veiklos priežiūros funkcijas, ar pakaks organizacinių – techninių priemonių, kad ji nuo 2016 m. sausio 1 d. galėtų pradėti vykdyti naujas funkcijas. Jeigu esamų išteklių nepakaktų, tai nėra aišku, kiek lėšų pareikalautų pasirengimas naujų funkcijų vykdymui ir kokie konkrečiai būtų tokių lėšų šaltiniai. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad Elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją tik elektroninių ryšių srityje. Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją kitose srityse reglamentuoja kiti įstatymai, pavyzdžiui, Pašto įstatymas, Kibernetinio saugumo įstatymas. Manytina, kad Geležinkelių transporto kodeksu gali būti įtvirtintos normos dėl Ryšių reguliavimo tarnybos kaip geležinkelių transporto rinkos reguliuotojos statuso ir funkcijų.
Pritarti dėl tikslingumo įvertinti, ar Ryšių reguliavimo tarnybai pakaks turimų žmogiškųjų ir organizacinių-techninių išteklių nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti naujas funkcijas 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje pateiktoje kodekso 7 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelių įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, sudarančių 0,024 procento praėjusių kalendorinių metų keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos pajamų. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą aukščiau minėtų įmokų neprivalėtų mokėti savo veiklą pradedančios geležinkelio įmonės (vežėjai), nes įmokų dydis būtų apskaičiuojamas tik nuo praėjusių kalendorinių metų įmonių veiklos pajamų. Taigi, nors rinkos reguliuotojas einamaisiais metais vykdytų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas, prie šių funkcijų vykdymo finansavimo prisidėtų tik praeitais kalendoriniais metais veiklą vykdžiusios geležinkelio įmonės (vežėjai), t.y. ne visi rinkos dalyviai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo ir lygiateisiškumo principus. Pritarti Be to, diskutuotina, ar, nustačius, kad rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų, bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtinto objektyvumo principo įgyvendinimas. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 3.
Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 7 straipsnio 9 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, geležinkelio įmonės (vežėjai) už kiekvieną einamųjų metų ketvirtį projekto 1 straipsnio 3 dalimi kodekso 9 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įmoką privalėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, iš kokių konkrečiai lėšų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba vykdytų jai priskirtas naujas geležinkelių transporto rinkos reguliuotojo funkcijas 2016 m. pirmąjį ketvirtį, nes, kaip jau buvo minėta, geležinkelių transporto įmonės (vežėjai) pirmąją įmoką privalėtų sumokėti tik iki 2016 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3467 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir įvertinant šį Komiteto pastebėjimą: siūlymas rinkos reguliuotojo funkcijas finansuoti iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų kelia abejonių, ar bus užtikrinamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu įtvirtintas objektyvumo principo įgyvendinimas.
Be to, pažymėtina, kad Seimo Valdyba 2015 m. kovo 25 d. sprendimu SV-S-981 pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ar kito įstatymo projektą, reglamentuojantį bendrąsias nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų, t.y. pasiūlyta įstatymu įtvirtinti bendruosius principus, kuriais remiantis ūkio subjektai gali būti papildomai apmokestinti už savo priežiūrą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas