Projekto lyginamasis variantas
Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo
2015 m.
Pakeisti 129 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tas, kas nužudė:
amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių vienuolikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį. Tai
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – „LR BK“) įtvirtina žemutinė sankcija net ir už kvalifikuotą kito žmogaus nužudymą išlieka neproporcingai menka ir numato vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kokie nužudymai priskiriami kvalifikuotiems, nurodoma 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje įvardijama: „Tas, kas nužudė:
1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį;
5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“ Kitaip sakant, tai yra patys žiauriausi, pavojingiausi ir labiausiai ciniški nusikaltimai, tačiau už juos, kaip jau minėta, gali būti skirta vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Negana to, net ir už kvalifikuotą nužudymą nuteistas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, turi teisę išeiti į laisvę jau po pusės Teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kad tai nėra vien teorinė galimybė, patvirtina kasdienė kriminalinių įvykių kronika, kurioje nuolat figūruoja asmenys, jau nuteisti už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleisti į laisvę ir vėl padarę tą patį nusikaltimą. Iš to darytina išvada, kad bausmių sistema yra nepakankamai efektyvi, neatgrasanti ir negarantuojanti piliečių saugumo. Projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projektu siekiama dvejopo tikslo – sugriežtinti žemutinę sankcijos ribą už kvalifikuotus nužudymus ir taip ne tik sumažinti šių visuomenei itin pavojingų nusikaltimų skaičių, bet ir apriboti galimybę asmenims, padariusiems tokius nusikaltimus, išeiti į laisvę, atlikus vos pusę numatytos bausmės. 3.
reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: LR BK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už kvalifikuotą nužudymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma griežtinti žemutinę sankcijos ribą už kvalifikuotus nužudymus ir vietoje aštuonerių metų numatyti vienuolikos metų minimalią laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnė žemutinės sankcijos riba būtų efektyvi prevencinė priemonė, kadangi ji ne tik įtvirtintų griežtesnę minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus, bet ir nebesuteiktų galimybės išeiti į laisvę, atlikus vos pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip būtų sugriautas įsitikinimas, kad įmanoma padaryti itin žiaurų nusikaltimą ir išeiti į laisvę po kelerių metų. 5. Galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Siūlomas įstatymas turės teigiamą poveikį, nes mažins pavojingiausių nusikaltimų skaičių ir didins piliečių saugumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8.
sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įgyvendinant įstatymą, lydimieji aktai nebus būtini. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, tačiau, sugriežtinus laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotus nužudymus, ilgainiui šių nusikaltimų skaičius taps mažesnis, o tai jau leis taupyti valstybės lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis kodeksas; kvalifikuotas nužudymas; laisvės atėmimo bausmė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
2015-08-26 Nr. XIIP-3464 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemutinės sankcijos riba būtų efektyvi prevencinė priemonė, kadangi ji <...> įtvirtintų griežtesnę minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus <...>“. Pabrėžtina, kad kriminologijos mokslo darbuose nuo XVIII amžiaus vyrauja nuostata, jog ne bausmių griežtumas, o neišvengiamumas yra geriausia nusikalstamumo prevencijos priemonė (žr. Š. Monteskjė “Apie įstatymų dvasią” (“Gerą įstatymų leidėją labiausiai domina ne bausmės už padarytus nusikaltimus, bet kelio nusikaltimams užkirtimas”), Č. Bekarija “Apie nusikaltimus ir bausmes” (“Kovoti su nusikalstamumu reikia ne vien tik kriminalinėmis bausmėmis”) ir kt.) Be to, baudžiamosios teisės moksle bendroji prevencija yra kritikuojama, kadangi ji tiesiogiai nėra nukreipta į nusikaltimą padariusį asmenį, todėl nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių (žr. „Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis“, Vilnius, 1998, p. 346). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Kodeksas), yra atsisakyta bendrosios prevencijos kaip Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų paskirties (“saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis”). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio
teismas galėtų vykdyti teisingumą (2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai).
Teismas, atsižvelgdamas ne tik į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Kodekso 41 straipsnio 2 dalis), bet ir į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teise, nenusižengdamas kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima teisingą sprendimą byloje (individualizuoja bausmę) ir šitaip įvykdo teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad vien tik didinant žemutinę sankcijos ribą nebūtų pasiekti valstybės siekiami tikslai: projekto aiškinamajame rašte keliama problema spręstina ir vienos iš valstybės formuojamos baudžiamosios politikos sričių – nusikalstamumo kontrolės prevencijos, taip pat nuteistųjų socialinės adaptacijos ir resocializacijos kontekste. 2.
(toliau – Kodeksas) 129 straipsnio 2 dalies sankcijos pakeitimas didinant minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo aštuonerių iki vienuolikos metų, diskutuotinas sistemiškumo požiūriu, nes, priėmus siūlomus pakeitimus atsirastų gana didelis atotrūkis santykyje su sankcijomis už kitus labai sunkius nusikaltimus – genocidą (Kodekso 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Kodekso
laisvės atėmimo. 3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau manytina, kad, priėmus projektą, bus susidurta su išaugusiu pataisos įstaigose kalinamų asmenų skaičiumi bei su galimo nusikalstamumo pataisos įstaigose padidėjimo problemomis. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-08-26 Nr. S-2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3464 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kita vertus, norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, inter alia, reiškia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Įstatymo leidėjas yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir proporcingumo konstitucinių principų, kurie inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.[1] Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad bausmės griežtumas (nubaudimo laipsnis) turi atitikti padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltėlio asmenybę, bylos aplinkybes, kurios lengvina ar sunkina atsakomybę. Kriminaline bausme nuteistam asmeniui nustatyti apribojimai ir suvaržymai tam tikru atžvilgiu yra atpildas už jo padarytą nusikaltimą.
Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t. y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. Kartu atkuriama pažeista tvarka ir teisingumas. Šiems tikslams įgyvendinti baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinama atitinkama bausmių sistema[2]. Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją kyla abejonių, ar teikiamu projektu siūlomais pakeitimais nebus iškraipyta Baudžiamajame kodekse įtvirtinta bausmių sistema, todėl pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai pastabai, kad projektas diskutuotinas sistemiškumo požiūriu, nes, priėmus siūlomus pakeitimus atsirastų gana didelis atotrūkis santykyje su sankcijomis už kitus labai sunkius nusikaltimus – genocidą (Kodekso 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Kodekso 100 straipsnis), už kuriuos numatytas sankcijos žemutinė riba yra penkeri metai laisvės atėmimo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2003 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [2] Ibid.
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: projekto autorius Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-08-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto aiškinamajame rašte teigiama,
kad “Aukštesnė žemutinės sankcijos riba būtų efektyvi prevencinė priemonė, kadangi ji <...> įtvirtintų griežtesnę minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus <...>“. Pabrėžtina, kad kriminologijos mokslo darbuose nuo XVIII amžiaus vyrauja nuostata, jog ne bausmių griežtumas, o neišvengiamumas yra geriausia nusikalstamumo prevencijos priemonė (žr. Š. Monteskjė “Apie įstatymų dvasią” (“Gerą įstatymų leidėją labiausiai domina ne bausmės už padarytus nusikaltimus, bet kelio nusikaltimams užkirtimas”), Č.
Bekarija “Apie nusikaltimus ir bausmes” (“Kovoti su nusikalstamumu reikia ne vien tik kriminalinėmis bausmėmis”) ir kt.) Be to, baudžiamosios teisės moksle bendroji prevencija yra kritikuojama, kadangi ji tiesiogiai nėra nukreipta į nusikaltimą padariusį asmenį, todėl nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių (žr. „Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis“, Vilnius, 1998, p. 346). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – Kodeksas), yra atsisakyta bendrosios prevencijos kaip Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų paskirties (“saugoti asmenis ir visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis”). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. ir kiti nutarimai), bausmės, turi būti tokios, kad teismas galėtų vykdyti teisingumą (2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Teismas, atsižvelgdamas ne tik į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Kodekso 41 straipsnio 2 dalis), bet ir į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teise, nenusižengdamas kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priima teisingą sprendimą byloje (individualizuoja bausmę) ir šitaip įvykdo teisingumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad vien tik didinant žemutinę sankcijos ribą nebūtų pasiekti valstybės siekiami tikslai: projekto aiškinamajame rašte keliama problema spręstina ir vienos iš valstybės formuojamos baudžiamosios politikos sričių – nusikalstamumo kontrolės prevencijos, taip pat nuteistųjų socialinės adaptacijos ir resocializacijos kontekste. Pritarti Jeigu teismas, įvertinęs visas aplinkybes, matytų būtinybę skirti labai griežtą bausmę už nužudymą, straipsnio sankcijoje yra nustatyta pati griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nustatyti sankcijų dydžiai, manytina, pakankami. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(toliau – Kodeksas) 129 straipsnio 2 dalies sankcijos pakeitimas didinant minimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo aštuonerių iki vienuolikos metų, diskutuotinas sistemiškumo požiūriu, nes, priėmus siūlomus pakeitimus atsirastų gana didelis atotrūkis santykyje su sankcijomis už kitus labai sunkius nusikaltimus – genocidą (Kodekso 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Kodekso 100 straipsnis), už kuriuos numatytas sankcijos žemutinė riba yra penkeri metai laisvės atėmimo.
Pritarti Rengiant Baudžiamąjį kodeksą bausmių dydžiai buvo subalansuoti ir suderinta bausmių sistema. Pastaruoju metu pastebimas beatodairiškas bausmių didinimas, neatsižvelgiant į mokslininkų ir praktikų siūlymus bei pastabas, todėl Baudžiamasis kodeksas tapo labai griežtas, bausmės siūlomos tik griežtinančia linkme. Vyriausybės teiktame Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisų projekto XIIP-2448 aiškinamajame rašte konstatuota „Tarptautinio kalėjimų studijų centro 2013 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių Lietuvą Europoje lenkia tik Rusija ir Baltarusija. Šie duomenys verčia sunerimti. dėl esminės laisvės atėmimo vietų įstaigų perpildymo problemos.“ Pastebėtina, kad nors apie tai kalbama konferencijose, susitikimuose, tačiau BK griežtinimo tendencijos nekinta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiškinamajame rašte teigiama, jog, priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau manytina, kad, priėmus projektą, bus susidurta su išaugusiu pataisos įstaigose kalinamų asmenų skaičiumi bei su galimo nusikalstamumo pataisos įstaigose padidėjimo problemomis. Pritarti Taip pat pažymėtina, kad padidėtų lėšų poreikis, padidinus laisvės atėmimo bausmės apatinę ribą, nes taikant (medianos taisyklę) bausmės vidurkis padidėja 1,5 metų, tai yra nuo 14 metų iki 15,5.
Pastebėtina, kad prieš porą kadencijų TM panašiam BK priežiūros komitete buvo diskutuota apie tai, kad padidinus sankciją vieneriais metais laisvės atėmimo bausmės, lėšų poreikis išauga vienu mln. litų, šiuo metu - apie 300000 eurų, todėl teikiant projektą reikėtų įgyvendinti Seimo statuto 145 str. 1 d. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-08-271 dėl lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3464 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kita vertus, norime pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, inter alia, reiškia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Įstatymo leidėjas yra saistomas Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir proporcingumo konstitucinių principų, kurie inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.
Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.[1] Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad bausmės griežtumas (nubaudimo laipsnis) turi atitikti padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltėlio asmenybę, bylos aplinkybes, kurios lengvina ar sunkina atsakomybę. Kriminaline bausme nuteistam asmeniui nustatyti apribojimai ir suvaržymai tam tikru atžvilgiu yra atpildas už jo padarytą nusikaltimą. Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis nebepadarytų naujų nusikaltimų, t. y. pataisyti nusikaltėlį, taip pat daryti poveikį kitiems visuomenės nariams, kad jie nenusikalstų. Kartu atkuriama pažeista tvarka ir teisingumas. Šiems tikslams įgyvendinti baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinama atitinkama bausmių sistema. Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją kyla abejonių, ar teikiamu projektu siūlomais pakeitimais nebus iškraipyta Baudžiamajame kodekse įtvirtinta bausmių sistema, todėl pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai pastabai, kad projektas diskutuotinas sistemiškumo požiūriu, nes, priėmus siūlomus pakeitimus atsirastų gana didelis atotrūkis santykyje su sankcijomis už kitus labai sunkius nusikaltimus – genocidą (Kodekso 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Kodekso 100 straipsnis), už kuriuos numatytas sankcijos žemutinė riba yra penkeri metai laisvės atėmimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 (toliau – Projektas XIIP-3464) teikiamos šios pastabos:
XIIP-3464 siūloma griežtinti BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją keliant terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinę ribą nuo aštuonerių iki vienuolikos metų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja nužudymų bylas, sprendžia kaltininkams skiriamų bausmių klausimus, todėl pritarimas (nepritarimas) siūlomiems BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos pakeitimams reikštų išankstinę kasacinio teismo nuomonę tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas 2016-03-041
Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių ar nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant galima būtų atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Nepaisant proporcingumo reikalavimų, apsunkinamos teismo galimybės tinkamai, atsižvelgiant į BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, individualizuoti bausmę.
Be to, į sankcijų griežtinimą turėtų būti žiūrima sistemiškai, nes pakėlus BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumą, už nužudymą būtų baudžiama griežčiau nei už kai kuriuos nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (BK 99, 100, 100¹, 101 straipsniai ir kt.). Kartu pažymėtina, kad abejonių kelia siūlymai griežtinant BK numatytas sankcijas spręsti bausmės vykdymo procese taikomo lygtinio paleidimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis) problemas. Kadangi lygtinį paleidimą reglamentuoja BVK nuostatos, todėl šios priemonės taikymo sąlygų keitimas (tik jei būtų toks poreikis) turėtų būti daromas tiesiogiai BVK, o ne griežtinant sankcijas BK. Pritarti
apeliacinis teismas 016-02-291
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjai apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3464 ir priėjo prie išvados nepritarti siūlomam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimui, nes esamas reguliavimas yra tinkamas bei suteikiantis galimybę paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatas atitinkančią bausmę. Pritarti
prokuratūra 2016-03-091 Dėl Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 Informuojame, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi teikiamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3464 (toliau – Projektas), jam nepritaria. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už kvalifikuotą nužudymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Projektu siūloma griežtinti žemutinę sankcijos ribą už kvalifikuotus nužudymus ir vietoj aštuonerių metų numatyti vienuolikos metų minimalią laisvės atėmimo bausmę. Projekto iniciatoriai keitimą motyvuoja tuo, kad aukštesnė žemutinės sankcijos riba būtų efektyvi prevencinė priemonė, nes ji ne tik įtvirtintų griežtesnę minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus, bet ir nebesuteiktų galimybės išeiti į laisvę, atlikus vos pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, tačiau neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Savo nuomonę grindžiame tuo, kad teismas, kiekvienu atveju skirdamas bausmę, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiria bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jo vidurkio (medianos). Šiuo metu galiojančios BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 14 metų (Projekte siūlomu atveju jis būtų 15 metų 6 mėnesiai). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo diskrecinis sprendimas paskirti mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę privalo būti itin motyvuotas, nenusižengti kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams.
Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, kaip numatyta BK 54 straipsnio
bausmę nei numatyta sankcijoje. BK 62 straipsnyje taip pat numatyta galimybė, esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, skirti švelnesnę bausmę nei įstatymo numatyta. Atsižvelgdami į nurodytą teisinį reguliavimą, nustatantį bausmės skyrimą, manome, kad pagal Projekto siūlymą padidinus trejais metais minimalią laisvės atėmimo bausmę sumažėtų galimybė atskirais atvejais teismui paskirti teisingumo, proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus atitinkančią bausmę ir dėl to teismai, skirdami bausmę, tokiais atvejais dažniau taikytų BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas. Kartu manome, kad teikiamame Projekte ir šiuo metu galiojančios BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkių (medianos) skirtumas, sudarantis 1 metus ir 6 mėnesius, neturės ypatingos reikšmės bausmės skyrimo procese. Dėl to manome, kad Projekto iniciatorių siekiamas tikslas, kad, pakėlus BK 129 straipsnio
kvalifikuotus nužudymus nuteistiems asmenims išeiti į laisvę atlikus vos pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būtų sprendžiamas keičiant ne BK 129 straipsnio 2 dalies normą, bet keičiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį ir sugriežtinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas asmenims, nuteistiems už kvalifikuotus nužudymus.
Pažymime, kad visiškai pritariame ir kitų suinteresuotų institucijų nuomonei, kuria nepritariama Projektui, taip pat ir teiginiams, kad vertinant Projektą kyla abejonių, ar siūlomais pakeitimais nebus iškraipyta BK įtvirtinta bausmių sistema. Pritartina ir pozicijai, kad Projektas diskutuotinas sistemiškumo požiūriu, nes, priėmus siūlomus pakeitimus, atsirastų gana didelis santykio su sankcijomis už kitus labai sunkius nusikaltimus: genocidą (BK 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (BK 100 straipsnis), už kuriuos numatyta sankcijos žemutinė riba yra penkeri metai laisvės atėmimo, atotrūkis. Pritarti
teisės institutas 2016-03-091
Susipažinę su Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3464 (toliau vadinama - Projektas) ir kitais, Projektą lydinčiais bei susijusiais, dokumentais, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijai, išdėstytai 2016 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 110 „Dėl
projekto Nr. XIIP-3464“, ir Projektui taip pat nepritariame. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Vyriausybė 2016-02-101 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
d. Nr. 110 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1328
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3464 (toliau
įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nužudymų Lietuvos Respublikoje iš esmės nuosekliai mažėjo. 2004 metais užregistruoti 345, 2006 metais – 294, 2008 metais – 301, 2010 metais – 217, 2012 metais – 199, 2014 metais – 174, 2015 metais – 189 nužudymai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129–131 straipsnius (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbiami duomenys). Nužudymų mažėja sparčiau nei Lietuvos Respublikos gyventojų. Mažėjantis nužudymų skaičius atspindi bendras registruoto nusikalstamumo mažėjimo tendencijas, menkai susijusias su gresiančios bausmės dydžiu ar teisinio reguliavimo pokyčiais. Todėl, priešingai nei nurodyta įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 aiškinamajame rašte, vargu, ar žemutinės sankcijos už kvalifikuotą nužudymą ribos padidinimas iš esmės paveiks nužudymų būklę Lietuvoje. Pritarti
2Įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 aiškinamajame rašte nurodyta, kad „kasdienė(je) kriminalinių įvykių
kronik(oje) (...) nuolat figūruoja asmenys, jau nuteisti už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleisti į laisvę ir vėl padarę tą patį nusikaltimą“. Išsamesnės nusikalstamumo statistikos, pagrindžiančios šį teiginį, aiškinamajame rašte nepateikta.
Nusikalstamumo recidyvo tyrimų Lietuvoje daryta nedaug, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pakartotinai nusikalsta tik kas dešimtas asmuo (2013 metais –
ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo pradėtas vienam asmeniui (0,08 procento visų lygtinai paleistų nuteistųjų; 0,53 procento visų nužudymų). Taigi nėra patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad labai padaugėję pakartotinai nužudymus padariusių asmenų ir kad nužudymą padaręs ir laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo neišvengiamai vėl padarys tą patį nusikaltimą. Svarbu ne atliktos bausmės dydis, o rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimas, sprendžiant, ar asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat asmens, kuriam taikomos probacijos priemonės, resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę efektyvumas. Pritarti
3Būtina atkreipti dėmesį į tai,
kad 2007 m. birželio 28 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285,
pakeitimo ir Kodekso papildymo 256¹, 257¹ straipsniais įstatymu Nr. X-1233 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta žemutinė sankcijos riba jau sugriežtinta – nuo penkerių iki aštuonerių metų laisvės atėmimo. Toliau sankcijas griežtinant, gali būti sutrikdyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta sankcijų už nusikalstamas veikas sistema, nes atsirastų pernelyg didelis atotrūkis nuo kitų baudžiamajame įstatyme už labai sunkius nusikaltimus nustatytų sankcijų žemutinių ribų (pavyzdžiui, genocidas (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 straipsnis), už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių metų, vieno ar daugiau žmonių nužudymas teroristiniais tikslais (250 straipsnio 4 dalis) – nuo aštuonerių metų laisvės atėmimo), taip pat sankcijų už kitus panašaus pobūdžio, bet ne tokius sunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnio 2 dalis), už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų). Pritarti
Europos Sąjungos lyderių pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį bendrą kalinių skaičių, kuris Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei dvigubai (Eurostato duomenys), o dėl perpildytų ar ties perpildymo riba esančių laisvės atėmimo vietų yra gavusi tarptautinių institucijų pastabų.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2012 metų vizito Lietuvoje ataskaitoje pabrėžiama, kad „Lietuvos valdžios institucijos turi dėti dideles pastangas pataisos namų ir tardymo izoliatorių perpildymui sumažinti, toliau didelį dėmesį skiriant su laisvės atėmimu nesusijusioms priemonėms prieš skiriant bausmę, didinant laisvės atėmimui alternatyvių bausmių naudojimą ir taikant priemones, sudarančias geresnes galimybes laisvės atėmimu nuteistiems asmenims integruotis į visuomenę“. Todėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3464 nuostatos, jeigu bus priimtos, dėl šio nutarimo 1–3 punktuose nurodytų priežasčių vargu, ar prisidės prie nužudymų prevencijos, veikiau priešingai – dėl ilgesnių laisvės atėmimo bausmės terminų laisvės atėmimo vietų perpildymo ir finansavimo problemos taps dar opesnės. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų institucijų išvadas ir pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7.2. Pasiūlymai. Atsižvelgiant į projekto iniciatorių keliamus tikslus ir institucijų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisės departamento) siūloma tobulinti Bausmių vykdymo kodeksą (ne Baudžiamąjį kodeksą). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] 2003 m. birželio 10 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.