Projekto lyginamasis variantas
2015 m. Nr. Vilnius
Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. 2 straipsnis. 87² straipsnio pakeitimas Pakeisti 87² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „87² straipsnis. Pažeidimai, susiję su integruotos žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos valdymu Palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo nuostatų pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo. Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre įtraukimo į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą nuostatų pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo. Ekonominių ir biologinių duomenų bei informacijos apie žuvų išteklių naudojimą ir žuvų perdirbimą neteikimas arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimas – užtraukia baudą nuo keturiolikos iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
Pakeisti 87³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „87³straipsnis. Verslinės žvejybos nuostatų pažeidimas Verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki septyniasdešimt dviejų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo.
Verslinės žvejybos vidaus vandenyse nuostatų šiurkštus pažeidimas – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki dvejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimą iki šešių mėnesių su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.“
Pakeisti 87⁵ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„87⁵straipsnis. Žvejybos produktų iškrovimo ir (ar) perkrovimo iš žvejybos laivų uostuose ir
(ar) jūrų vandenyse nuostatų pažeidimas Žvejybos produktų iškrovimo ir (ar) perkrovimo iš žvejybos laivų uostuose ir (ar) jūrų vandenyse nuostatų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo. Pastaba. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi vidaus vandenų žvejybos produktams.“
Pakeisti 87⁷straipsnį ir jį išdėstyti taip: „87⁷straipsnis.
Pažeidimai, susiję su žuvininkystės produktų sandėliavimu, vežimu, perdirbimu, pardavimu ir supirkimu, bei atstovaujančiosios žvejybos produktų gamintojų organizacijos arba atstovaujančiosios akvakultūros produktų gamintojų organizacijos nustatytų gamybos ir prekybos nuostatų pažeidimas Mažesnių, negu nustatyta, žuvų, skirtų maistui, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, Žuvų, kurioms taikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, pardavimas ar supirkimas žmonių maistui
arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų su žuvų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Uždraustos žvejybos metu sužvejotų šviežių žuvų ir tų rūšių žuvų, kurioms netaikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, vežimas, sandėliavimas, perdirbimas, pardavimas ar supirkimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su žuvų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Žvejybos produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotų šviežių žuvų ir tų rūšių žuvų, kurioms netaikomas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, naudojimo nuostatų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su žuvų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Atstovaujančiosios žvejybos produktų gamintojų organizacijos arba atstovaujančiosios akvakultūros produktų gamintojų organizacijos nustatytų gamybos ir prekybos nuostatų taikymo joms nepriklausantiems žuvų augintojams arba žuvų išteklių naudotojams, užsiimantiems versline žvejyba, pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ir jų produktų pardavimas ar supirkimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su žuvų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Žuvininkystės produktų atsekamumo nuostatų gamybos, sandėliavimo, vežimo, perdirbimo, pardavimo ir supirkimo etapuose pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su žuvininkystės produktų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su žvejybos produktų konfiskavimu. Pastaba. Šio straipsnio pirmoji ir antroji dalys netaikomos akvakultūros produktams su patvirtinamaisiais dokumentais. Antroji dalis taip pat netaikoma žuvims, skirtoms žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistinam kiekiui.“
„87¹¹ straipsnis.
Pažeidimai, susiję su Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galia Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, kurio varomojo variklio galia viršija Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijime nurodytąją, naudojimas verslinei žvejybai – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo varomojo variklio galios sertifikavimo nuostatų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo.“
Pakeisti 239 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„239 straipsnis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nagrinėja šio kodekso 42 straipsnyje (dėl higienos norminių aktų, reglamentuojančių maisto saugą ir kokybę, pažeidimų), 42⁵ straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse ir penktojoje dalyje (dėl reikalavimų biocidinių produktų gamintojui kaupti ir
(ar) saugoti informaciją pažeidimo), 87⁷ straipsnio šeštojoje dalyje, 109, 110 straipsniuose, 163, 163⁹, 163¹³, 163¹⁵ straipsniuose (dėl pažeidimų maisto srityje), 166 straipsnyje (dėl veterinarijos reikalavimų pažeidimo), 189 straipsnyje (dėl pažeidimų maisto srityje), 214¹ straipsnio trečiojoje dalyje (dėl reikalavimų maisto reklamai pažeidimų), 214² straipsnyje (dėl informacijos apie alkoholinius gėrimus teikimo tvarkos pažeidimų) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, jo pavaduotojai ir direktoriaus įgalioti pareigūnai.“
259¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne
maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų r
eikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“.
259¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52¹ s
traipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (kai
pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“. 9 straipsnis.
1Pakeisti 320 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos organų pareigūnai – padarius šio
kodekso 56¹ straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87⁴ straipsnyje (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁷straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse (kai pažeidimai susiję su vidaus vandenų žvejybos produktais), 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus;“. 2. Pakeisti 320 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministerijos žvejybos kontrolės pareigūnai – padarius šio kodekso 87³ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 87⁴ straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse), 87⁷ straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse (kai pažeidimai susiję su jūrų vandenų žvejybos produktais) numatytus pažeidimus.“
Pakeisti 324 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „324 straipsnis.
Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymas Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti arba užsiimti žvejyba, teisę eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) vykdo šio kodekso 325 straipsnyje išvardyti organai šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 325 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nutarimą atimti teisę medžioti ar teisę užsiimti žvejyba vykdo šio kodekso 241⁽⁴⁾,
Pakeisti 327 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„327 straipsnis. Nutarimo atimti teisę medžioti arba užsiimti žvejyba
vykdymo tvarka Nutarimas atimti teisę medžioti vykdomas paimant medžiotojo bilietą. Medžiotojo bilieto paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nutarimas atimti teisę užsiimti žvejyba vykdomas nustatyta tvarka panaikinus žvejybos leidimą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87², 87³, 87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo priedas
Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10). 2. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1). 3. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).
17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹
PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹, 14², 14³, 14⁴ STRAIPSNIAIS įstatymo Nr. XII-781 2 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS
87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320,
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 14², 14³, 15, 17, 17¹, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17², 17³, 17⁴, 17⁵, 17⁶, 17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹straipsniais įstatymo projektas (toliau – Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-397 4 straipsnyje nurodytą pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki
partneriais suderintą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti žvejybos kvotų vidaus vandenyse ir žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ūkio subjektams principai. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹, 14², 14³, 14⁴ straipsniais įstatymu Nr. XII-781 buvo nustatyti žvejybos kvotų skyrimo vidaus vandenyse principai.
Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu nustatomi individualių žvejybos galimybių (žvejybos kvotų) jūrų vandenyse skyrimo principai. Kartu teikiami Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹, 14², 14³, 14⁴ straipsniais įstatymo Nr. XII-781 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – antrasis Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87², 87³, 87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, toliau visi kartu – įstatymų projektai). Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „žvejybos kvotų skyrimo tvarką nustato ir kvotas žuvų išteklių naudotojams paskirsto Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.“ Remiantis pastarąja teisės norma žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės. 2014 m. kovo 27 d. Vyriausiojo administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I⁴⁹²-4/2014 buvo pažymėta, „kad įstatymų leidėjas šiomis teisės normomis pavedė Žemės ūkio ministerijai nustatyti žvejybos kvotų skyrimo tvarką (t. y. iš esmės procedūrines kvotų skyrimo taisykles) bei paskirstyti kvotas žuvų išteklių naudotojams.
Šiomis teisės normomis nebuvo (o atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir negalėjo būti) pavesta Žemės ūkio ministerijai nustatyti esminių ūkinės veiklos (žvejybos) ribojimo sąlygų, t. y. įgyvendinamajame teisės akte nustatyti naujų, įstatyme nenustatytų kriterijų, pagal kuriuos skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams ir kuriais yra esmingai paveikiama ir ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. <...> Savo sprendimu Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žvejybos kvotų skyrimas, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (įstatymo viršenybės principui). Nuo
įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17¹ straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame nustatyti žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai ir kuris iš dalies įgyvendina įstatymo viršenybės principą, tačiau jame nėra nustatyta žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose kvotų skyrimo principų ir priekrantės žvejybos reguliavimo. 2013 m. pabaigoje reformavus Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką turi būti įgyvendinamos 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p.
2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), ir 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), nuostatos. Be to, kilus nemažai ginčų su ūkio subjektais dėl žuvininkystės srities pažeidimų pripažinimo sunkiais, turėtų būti patikslinamos 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL 2014 L 149, p. 1), įgyvendinančios Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio nuostatos.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turi būti keičiamas atsižvelgiant į pasikeitusias Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas dėl draudimo parduoti mažesnes negu nustatyta žuvis žmonių maistui, įvedamos nuobaudos už mėgėjų žvejybos metu sugautų žuvų pardavimą ir disponavimą neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos produktais, taip pat perduodant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dalį žuvininkystės kontrolės funkcijų, tai yra fizines patikras žuvininkystės produktų pardavimo galutiniam vartotojui vietose, ji įgaliojama atlikti priežiūrą ir skirti nuobaudas pažeidėjams. Pagrindiniai Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto parengimo tikslai: pagerinti verslinės žvejybos sąlygas, padidinti šio sektoriaus ūkio subjektų ekonominį efektyvumą ir tvarumą, įgyvendinti reformuotos Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas. Šiuo įstatymo projektu siekiama:
1Individualių žvejybos galimybių visuose jūrų vandenyse skyrimą reglamentuoti įstatyme, taip užtikrinant teisinės
valstybės ir įstatymo viršenybės principų įgyvendinimą. 2. Individualias žvejybos galimybes paskirstant pagal perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes rinkos priemonėmis suderinti laivynų dydį su turimomis žvejybos galimybėmis ir taip įgyvendinti reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 str. 1 d. nustatytą reikalavimą numatyti priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti pagal jų žvejybos galimybes. 3. Užtikrinti Europos Sąjungos bendrojoje žuvininkystės politikoje numatytą santykinį žvejybos veiklos stabilumą ir tęstinumą, didžiąją dalį perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriant remiantis atskaitos duomenimis, atsižvelgiant į papildomus ekonominius ir aplinkosaugos kriterijus. 4. Užtikrinti priekrantės žvejybos stabilumą ir tausią žvejybą. 5. Sudaryti galimybę naujiems ūkio subjektams pradėti žvejybos verslą, išvengti verslo monopolizavimo.
laivų duomenų sistemą. Įtraukiant į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žvejybos laivą jam suteikiamas atpažinties numeris, kuris turi būti įrašomas į Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, todėl liudijimas negali būti išduodamas prieš įtraukiant žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą. 7. Nustatyti Lietuvos Respublikos keitimosi žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis principus. 8. Pailginti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo laiką iki tol, kol galioja perleidžiamoji žvejybos teisė. 9. Numatyti papildomus teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo atvejus, kadangi tokios sankcijos atsisakoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte. 10. Pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti fizines patikras žuvininkystės produktų pardavimo galutiniam vartotojui vietose. 11. Nustatyti konkrečius pažeidimų žuvininkystės srityje pripažinimo sunkiais kriterijus. 12. Nustatyti sankcijas už mėgėjų žvejybos metu sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą, už mažesnių, negu nustatyta, žuvų pardavimą žmonių maistui. 13. Nustatyti sankcijas už neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p.
202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10), 2 straipsnyje, produktų sandėliavimą, vežimą, perdirbimą, pardavimą ir supirkimą. 14. Pavesti žemės ūkio ministrui nustatyti padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse, o aplinkos ministrui – vidaus vandenyse, apskaičiavimo tvarką. Antruoju Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu keičiamos šiuo metu dar neįsigaliojusios nuostatos numatant Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro steigimą, nes reglamento (ES) Nr. 1380/2013 21 straipsnyje nustatyta prievolė valstybėms narėms, turinčioms perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, sukurti ir tvarkyti šių teisių registrą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektu siekiama patikslinti žuvininkystės produktų prekybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įgalioti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą skirti nuobaudas už šiuos pažeidimus, taip pat atsisakoma teisės užsiimti žvejyba atėmimo kaip papildomos sankcijos už pažeidimus tiek vidaus vandenyse, tiek jūrų vandenyse, kadangi konkretūs teisės užsiimti žvejyba atėmimo atvejai nustatyti Žuvininkystės įstatyme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektai parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu. Įstatymų projektus rengė Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento (direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė, tel. 239 8408) Žuvininkystės politikos skyriaus (vedėjas Ignas Nauburaitis, tel. 239 8414) vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė (tel. 239 1178, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Žuvininkystės įstatyme apibrėžti tik žvejybos Baltijos jūroje galimybių paskirstymo principai. Individualios žvejybos Baltijos jūroje galimybės skirstomos vadovaujantis žemės ūkio ministro
jūroje galimybių skyrimo taisyklių patvirtinimo“.
Priekrantės žvejyba reglamentuojama Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsniu ir žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-20 „Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialių reikalavimų patvirtinimo“. Priekrantės žvejybai žvejybos įrankių kvotos nenustatomos ir ūkio subjektams neskirstomos. Taip pat neskirstomos individualios žvejybos galimybės. Žvejybos laivyno pajėgumas buvo derinamas su žvejybos galimybėmis atiduodant laivą į metalo laužą ir gaunant Europos Sąjungos kompensaciją arba perorientuojant laivą į kitą nei žvejyba veiklą. Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą. Žuvininkystės įstatyme nereglamentuotas Lietuvos Respublikos keitimasis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis. Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimai išduodami ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui. Pagal Žuvininkystės įstatymo 32 straipsnio 1 dalį bendrosios žuvininkystės politikos, šio įstatymo ir kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) pagal kompetenciją atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi pagal reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 2 dalyje ar reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus pareigūnų pripažinti sunkiais pažeidimai. Tačiau šiuose reglamentuose nėra konkrečių sunkių pažeidimų nustatymo kriterijų reikšmių, todėl išlieka teisinis neapibrėžtumas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos sankcijos už mažesnių, negu nustatyta, žuvų, skirtų maistui, sandėliavimą, vežimą, perdirbimą, pardavimą ar supirkimą, nes anksčiau šios žuvys turėjo būti išmetamos į jūrą ir jų negalima buvo iškrauti į krantą. Šiame kodekse nėra numatyta sankcijų už mėgėjų žvejybos metu sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą, nors reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas parduoti mėgėjų žvejybos metu sugautus kiekius. Taip pat nėra numatyta sankcijų už komercinę veiklą, susijusią su neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos produktų realizavimu. Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytas kaip papildoma sankcija už įvairius žuvininkystės srities pažeidimus teisės užsiimti žvejyba atėmimas. Taip pat Žuvininkystės įstatymo 14³straipsnio 3 dalyje yra numatytas teisės užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse atėmimas, o 60 straipsnyje – teisės užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse atėmimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vadovaujantis
žvejybos laivyno registro (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 741/2014 (OL 2014 L 200, p. 3), 10 straipsniu, žvejybos laivo atpažinties numeris suteikiamas tik įtraukus žvejybos laivą į Europos Sąjungos žvejybos laivyno registrą. Kadangi Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistema yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, tik įtraukus žvejybos laivą į šią sistemą gali būti išduodamas ir Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, kuriame turi būti nurodomas laivo atpažinties numeris.
Todėl atitinkamai patikslinamos Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis. Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio ministras nustato verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos zonoje specialiuosius reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 20 straipsnyje yra numatyta, kad valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių priemonių, skirtų žuvų išteklių išsaugojimui bei valdymui ir jūrų ekosistemų būklės išlaikymui ir gerinimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, tai yra teritorinėje jūroje, įskaitant priekrantę. Žemės ūkio ministro įsakymu bus nustatyti reikalavimai žvejybos įrankiams (pavyzdžiui, tinklo akių dydžiai, įrankių tipai ir pan.), leidžiami žvejybos būdai, žvejybos sezonai, tačiau nebus įvedama papildomų reikalavimų ūkio subjektams. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu įvedama perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema, kurios įdiegimo galimybė numatyta reglamento (ES) Nr. 1380/2013 21 straipsnyje. Įdiegiama perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema apima perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir perleidžiamąsias teises naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai (toliau kartu – perleidžiamosios žvejybos teisės).
Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (toliau – teisė į žvejybos galimybes)
Baltijos jūroje (išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną) ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Perleidžiamoji žvejybos teisė suteikiama ūkio subjektui ir jis pats gali spręsti, kaip išnaudos pagal šią teisę gaunamas individualias žvejybos galimybes, ar vienu, ar keliais laivais, atsižvelgiant į individualių žvejybos galimybių dydį ir valdomų laivų skaičių. Tuo tarpu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas išduodamas ūkio subjektui dėl kiekvieno jo valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo atskirai, tai yra, su kiek laivų ūkio subjektas planuoja žvejoti, tiek ir leidimų turės gauti. Suteikus perleidžiamąją žvejybos teisę ūkio subjektui negali būti kartu išduodamas ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas, nes taikomi reikalavimai laivams ir specialios sąlygos tam tikrų rūšių žuvų žvejybai, kuriuos reikia atskirai įvertinti kiekvieno laivo atžvilgiu. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės neskirstomos, nes šioje zonoje sugaunama labai mažai kvotuojamų rūšių žuvų (išskyrus lašišas, kurios iki šiol buvo žvejojamos tik priekrantėje).
Ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, bendrajam naudojimui numatoma skirti tam tikrą Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalį, apskaičiuojamą pagal vidutinį tų ūkio subjektų žvejybos galimybių panaudojimą per tris paskutinius metus, padidinus 30 procentų, tačiau ne mažiau negu 0,1 procento Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių. Toks žvejybos galimybių padidinimas numatomas siekiant užtikrinti žvejybos veiklos plėtrą ir atsižvelgiant į galimus žvejybos trukdžius dėl blogų orų ar įvairių darbų jūroje (pavyzdžiui, smėlio pylimas ir pan.), kurie gali sąlygoti prastesnius žvejybos rezultatus. Minimali bendrajam naudojimui skiriamų žvejybos galimybių dalis (0,1 proc.) nustatoma, kadangi šprotų žvejyba yra labai nepastovi ir dažniausiai jų priekrantėje sugaunama labai mažai ar visiškai nesugaunama, tačiau kartais laimikis dėl priegaudos pasiekia šią ribą. Ūkio subjektai bendrajam naudojimui skirtą žvejybos galimybių dalį galės naudoti tiek priekrantės žvejybos zonoje, tiek likusioje teritorinės jūros dalyje. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyta skirtinga, atsižvelgiant į žuvų rūšį, žvejybos galimybių dalis, į kurią nesuteikiama teisė ūkio subjektams ir iš kurios apskaičiuota žvejybos galimybių dalis skiriama bendrajam naudojimui ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Ši atskiroms Baltijos jūroje žvejojamų žuvų rūšims skirtinga žvejybos galimybių dalis nustatyta įvertinus daugiametį žvejybos galimybių panaudojimą priekrantėje ir teritorinėje jūroje, kad užtektų ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, ir ne mažiau kaip 5 procentai Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių liktų pardavimui aukcione.
Aukcionui pateikiama mažiausiai 5 proc. žvejybos galimybių dalis pasirinkta įvertinant šiuo metu žvejojančių Baltijos jūroje laivų skaičių ir vidutinę jiems tenkančių žvejybos galimybių dalį (apie 3 proc., jei būtų skiriama po lygiai). Manytina, kad šios dalies turėtų užtekti ateiti į verslą bent vienam naujam ūkio subjektui ir šiek tiek padidinti žvejybos galimybes esamiems ūkio subjektams. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyta pradinė aukciono kaina 1 procentas nuo parduodamų žvejybos galimybių vertės. Toks dydis pasirinktas įvertinant, kad dalis žvejybos galimybių gali būti nepaklausios ir už didesnę kainą jų niekas nepirktų (pavyzdžiui, menkių, kurių žvejybos galimybės jau keletą metų neišnaudojamos), o kitų žvejybos galimybių kaina aukcione turėtų gerokai išaugti, kadangi yra didelė paklausa ir daug kam jų trūksta. Priekrantės žvejybai ūkio subjektams 15 metų suteikiamos perleidžiamosios teisės naudoti tam tikrą skaičių žvejybos įrankių priekrantės žvejybai tam tikrame priekrantės bare (toliau – teisė naudoti žvejybos įrankius). Perleidžiamosios žvejybos teisės gali būti suteikiamos tik Lietuvos Respublikos žvejybos laivus valdantiems ūkio subjektams, nes Lietuvos Respublikos žvejybos laivyno pajėgumas negali viršyti reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų ir tik Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, gali vykdyti verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Įgyvendinant reglamento (ES) Nr.
1380/2013 21 straipsnyje numatytą reikalavimą, kad perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą turinčios valstybės narės turi sukurti ir tvarkyti perleidžiamųjų žvejybos teisių registrą, antruoju Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu yra keičiamas Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnis numatant Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro steigimą. Šio registro įregistravimo objektas turėtų būti ir perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas. Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įsigaliojimas numatytas nuo 2018 m. sausio 1 d., kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį registro nuostatai patvirtinami per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos įstatymo arba Europos Sąjungos teisės akto, nustatančio registro steigimo teisinius pagrindus, įsigaliojimo ir registras laikomas įsteigtu nuo registro nuostatų patvirtinimo. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte yra numatoma, kad verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas galioja tiek, kiek galioja suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės, jei jas turi ūkio subjektas. Tais atvejais, kai ūkio subjektas turi perleidžiamąją žvejybos teisę, nesiejant leidimo su individualiomis žvejybos galimybėmis, verslinė žvejyba turint leidimą yra galima tik tol, kol ūkio subjektas nepanaudoja turimų individualių žvejybos galimybių. Atitinkamos nuostatos numatomos Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto 17 straipsnio 2 dalyje. Individualios žvejybos galimybės naujiems metams turėtų būti paskirstomos ūkio subjektams dar neprasidėjus tiems metams, kad jie galėtų pradėti žvejybą nuo sausio 1 dienos.
Tačiau dažniausiai Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose, įsigalioja metams prasidėjus ir kol ūkio subjektams paskirstomos individualios žvejybos galimybės pagal nustatytą tvarką praeina dar šiek tiek laiko, todėl ūkio subjektai verslinę žvejybą pradeda tik vasario ar kovo mėnesį, o kai kuriais atvejais Europos Komisija uždaro verslinę žvejybą dar nespėjus panaudoti žvejybos galimybių. Prastovos uoste pirmaisiais metų mėnesiais atneša nuostolių ir sutrumpėja žvejybos sezonas. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės praktikoje leidžia savo laivams pradėti žvejybą nuo sausio 1 d., jei yra priimtas Tarybos reglamentas, nustatantis tų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas (pasiektas politinis sutarimas) Europos Sąjungos Taryboje dėl tų metų žvejybos galimybių, nes paprastai Tarybos reglamente būna nuostata, kad nors reglamentas įsigalioja metams prasidėjus, jis taikomas nuo sausio 1 d. Kaip pavyzdys galėtų būti 2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (OL 2013 L 23, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1182/2013 (OL 2013 L 313, p. 15).
15). Siekdami sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos žvejybos laivams pradėti verslinę žvejybą nuo sausio 1 d., Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatome, kad, nepaskyrus ūkio subjektams individualių žvejybos galimybių iki sausio 1 d., jie gali pradėti verslinę žvejybą neviršydami praeitų metų individualių žvejybos galimybių, kurios priklausytų pagal teisę į žvejybos galimybes, jei yra priimtas sprendimas (pasiektas politinis sutarimas) Europos Sąjungos Taryboje dėl kitų metų žvejybos galimybių, tai yra aiškios Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės. Jei numatoma, kad einamaisiais metais Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija turi nustatyti, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas. Priėmus Tarybos reglamentą dėl žvejybos galimybių ūkio subjektams suteikiamos individualios žvejybos galimybės, atsižvelgiant į jų išankstinį panaudojimą, ir numatyta 5 procentų Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių dalis, jei taikoma, paskirstoma aukcionu. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad, pranešusios Komisijai, valstybės narės gali apsikeisti visomis arba dalimi joms paskirtų žvejybos galimybių. Paprastai žvejybos galimybėmis valstybės keičiasi žuvų išteklių naudotojų iniciatyva. Tam, kad žuvų išteklių naudotojai nesipelnytų iš nemokamai gautų individualių žvejybos galimybių atiduodami didesnės vertės žvejybos galimybių dalį negu gaunama iš kitos valstybės ir Lietuvos Respublika nepatirtų nuostolių dėl prarastų žvejybos galimybių, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad tokie apsikeitimai turi būti lygiaverčiai arba Lietuvos Respublikai gali atitekti didesnės vertės žvejybos galimybės.
Kadangi žvejybos galimybių vertę gali lemti ne vien žuvų kaina, bet ir jų sugavimo sąlygos, skirtinga žuvų išteklių būklė skirtinguose rajonuose (gausesni ar mažiau gausūs ištekliai), atstumas iki žvejybos rajono, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte yra numatoma 30 procentų leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida. Kai kuriais atvejais tam tikrų rūšių žuvų ištekliai būna blogos būklės ir sunkiai panaudojami, todėl atitinkamos žvejybos galimybės būna nepaklausios, nepanaudojamos. Tokiu atveju kartais paklausesnės ir vertingesnės individualios žvejybos galimybės realiai parduodamos į kitą valstybę, jas keičiant į nepaklausias žvejybos galimybes, kurių besikeičiantis jomis ūkio subjektas pats nenaudoja. Siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, nustatomas apribojimas, kad apsikeitimas žvejybos galimybėmis negali būti vykdomas, jei ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo, taigi ūkio subjektas turi būti panaudojęs didžiąją dalį (70 procentų) savo individualių žvejybos galimybių.
Atsižvelgiant į žvejybos įmonių pastabas šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai ūkio subjektas perleidžia savo individualias galimybes siekdamas vėlesniais metais atgauti didesnes žvejybos galimybes ir taip optimizuoti savo veiklą, taip pat, kai ūkio subjekto individualios žvejybos galimybės tokios mažos, kad jam neapsimoka išplaukti žvejoti dėl didelių sąnaudų, todėl siekia apsikeitimais tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes padidinti, ir kai ūkio subjektas keičiasi tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose rajonuose, siekdamas sukoncentruoti žvejybą viename rajone. Tolimuosiuose žvejybos rajonuose yra skirtingos žvejybos sąlygos ir galimybės. Pavyzdžiui, visos Europos Sąjungos žvejybos galimybės pietų Ramiajame vandenyne yra nedidelės lyginant su neproporcingai dideliais žvejybos kaštais dėl atstumo, todėl valstybės narės paprastai susitaria perduoti savo visas žvejybos galimybes paeiliui vis kitai valstybei narei, tokiu būdu sukoncentruojant jas vienoje valstybėje, nes tik tokiu atveju ekonomiškai tikslinga vykdyti žvejybą. Toks „kaupiamasis“ žvejybos galimybių perleidimas kitoms valstybėms narėms leidžia Lietuvos Respublikai kas kelis metus gauti visos Europos Sąjungos žvejybos galimybes, todėl šis atvejis numatomas ir Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas papildytas nuostatomis dėl atskaitos duomenų perdavimo reorganizuojant ūkio subjektą. Yra numatyta, kad atskaitos duomenys negali būti sandorio dalyku, t. y. jų negalima nei pirkti, nei parduoti.
Tačiau reorganizuojant ūkio subjektą šie duomenys yra įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusio ūkio subjekto atitinkamų metų duomenis. Pagal reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybės narės ilgainiui nustato priemones savo laivynų žvejybos pajėgumui reguliuoti pagal jų žvejybos galimybes, atsižvelgdamos į tendencijas ir remdamosi patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, kad būtų pasiekta stabili ir tvari jų pusiausvyra. Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta žvejybos reglamentavimo priemonė – žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose. Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyta sąlyga perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimui ar perleidimui bei individualių žvejybos galimybių įsigijimui – kad nebūtų viršytas Žemės ūkio ministerijos nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone. Žvejybos pajėgumų ribos būtų nustatomos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kasmet pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį atliekamu nacionalinio laivyno ir visų laivyno segmentų žvejybos pajėgumo įvertinimu. Pati perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema pagal pasaulinę praktiką yra vienas iš geriausių instrumentų be viešosios paramos, rinkos priemonėmis suderinti laivynų dydį su turimomis žvejybos galimybėmis. Perleidžiamosios žvejybos teisės daugeliu atvejų leidžia racionalizuoti žvejybos laivynų veiklą (šaltinis: Komisijos užsakymu atliktas ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato interneto svetainėje skelbiamas tyrimas „An analysis of existing Right-Based Management (RBM) Instruments in Member States and setting up best practices in the EU, MRAG 2009“, Part I, p. 3).
3). Ūkio subjektas, esant nepakankamoms žvejybos galimybėms ir nuostolingai veiklai, gali išregistruoti žvejybos laivą, parduoti savo perleidžiamąją žvejybos teisę bei laisvą žvejybos pajėgumą ir taip pasitraukti iš verslo. Jei viso žvejybos laivyno ar tam tikro segmento pajėgumas yra pakankamas žvejybos galimybėms panaudoti, tokio laisvo žvejybos pajėgumo ekonomiškai netikslinga naudoti įregistruojant žvejybos laivą, nes mažėtų ekonominis verslo naudingumas. Tokiu būdu rinkos sąlygomis žvejybos laivyno dydis sumažėja prisiderindamas prie žvejybos galimybių. Toks laisvas žvejybos pajėgumas gali būti naudojamas kitame segmente (pavyzdžiui, tolimuosiuose žvejybos rajonuose), jei ten būtų toks poreikis. Be to, norėdami padaryti efektyvesnę veiklą, ūkio subjektai galės neprarasdami perleidžiamųjų žvejybos teisių sumažinti valdomų žvejybos laivų skaičių, racionaliai išnaudodami jų pajėgumą. Su Europos Sąjungos parama sumažinus laivyno žvejybos pajėgumą, jo atkurti nebegalima. Tačiau sumažėjus laivyno žvejybos pajėgumui rinkos sąlygomis dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos įdiegimo, žuvų ištekliams atsikūrus ir padidėjus žvejybos galimybėms, laisvas žvejybos pajėgumas vėl galėtų būti panaudotas žvejybos laivyno padidinimui. Šios sistemos lankstumas leidžia geriau prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos bei žuvų išteklių būklės. Perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo laikotarpis (15 metų) pasirinktas dėl šių priežasčių:
būti skatinama perleidžiamųjų žvejybos teisių apyvarta, tai yra, kad sunkiau besiverčiantys ūkio subjektai parduotų savo perleidžiamąsias žvejybos teises taip pasitraukdami iš verslo.
Kuo ilgesnis perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo laikotarpis, tuo didesnė jų vertė ir tuo didesnė tikimybė, kad ūkio subjektai atsisakys mažo ekonominio naudingumo verslo, jei gaus pakankamai didelę, rinkos kaina pagrįstą kompensaciją iš naujų ar plečiančių savo verslą ūkio subjektų. 2. Jūrinė žvejyba reikalauja didelių investicijų į laivus bei įrangą. Minimali naudoto Baltijos jūroje galinčio žvejoti laivo kaina svyruoja nuo 300 tūkst. iki 1,7 mln. eurų, atitinkamai būtina nuolatinė laivo priežiūra bei įrangos atnaujinimas (tralų, radijo įrangos, mašininės įrangos atnaujinimas), kurio kaštai nuo 6–70 tūkst. eurų ir daugiau per metus, atsižvelgiant į laivo būklę ir dydį. Vidutinis pelnas iš verslinės žvejybos nėra didelis, nes dideli žvejybos laivų eksploatavimo kaštai (pelnas didesnis tik tuo atveju, jei individualios žvejybos galimybės labai didelės, siekiančios 50–60 procentų Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių). Atsižvelgiant į padarytų investicijų apimtį ir gaunamas žvejybos galimybes, Baltijos jūroje žvejojančio laivo atnaujinimas galėtų atsipirkti per 8–35 ir daugiau metų, ypač apribojus vieno ūkio subjekto valdomą žvejybos galimybių dalį. 3. Siekiant gauti banko paskolą laivui atnaujinti, iš žuvų išteklių naudotojų reikalaujama ilgalaikės prieigos prie žuvų išteklių garantijos, verslo tęstinumo užtikrinimo ir perleidžiamoji žvejybos teisė galėtų būti tokia garantija. Investicijos yra aktualios, nes Lietuvos Respublikos Baltijos jūros laivynas senas, neekonomiškas, esant blogesnėms oro sąlygoms negali išplaukti į jūrą, todėl sunkiau konkuruoja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių laivais. 4.
sistemą, yra suteikusios perleidžiamąsias žvejybos teises neribotam laikotarpiui: Estija, Danija, Naujoji Zelandija, Islandija, Ispanija, Australija, Kanada. JAV yra nustačiusi 10 metų perleidžiamųjų teisių galiojimo laikotarpį su prielaida jį pratęsti. Danija gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos teises, įspėjusi apie tai prieš 8 metus. Latvija nėra įdiegusi perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos. Kai kurios pasaulio valstybės teises suteikusios 10 metų, kitos 20 metų. Remiantis pasauline praktika galima teigti, kad nėra vieningos nuomonės, koks perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo laikotarpis yra geriausias ir labiausiai pagrįstas, tačiau pabrėžiama, kad kuo jis ilgesnis, tuo ši sistema yra efektyvesnė siekiant užsibrėžtų ilgalaikių tikslų (laivyno sureguliavimas, atnaujinimas, ekonominis gyvybingumas, subalansuotas žuvų išteklių naudojimas). 5. Žuvų ištekliai neatsikuria per vienus metus, jiems atsikurti, atsižvelgiant į žuvų rūšį ir išteklių būklę, reikia daugiau laiko (3–15 metų). Pagal reglamento (ES) 1380/2013 9 ir 10 straipsnius jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui yra priimami daugiamečiai planai, todėl 15 metų perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo laikotarpis sudarytų sąlygas pasiekti planuose nustatytų tikslų bei padidintų žvejybos sektoriaus atsakomybę už žuvų išteklių atsikūrimą, kad ribodami žvejybą trumpuoju laikotarpiu, vėliau, atsikūrus ištekliams, jie gautų didesnes žvejybos galimybes ir pajustų naudą ilguoju laikotarpiu (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, papildantis Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo įrankių, SEC(2007) 247 galutinis, p. 13). 6.
žuvininkystės politikos reformos projekte siūlė visose Europos Sąjungos valstybėse narėse privalomai įvesti perleidžiamąsias žvejybos teises, kurių minimalus galiojimo laikotarpis 15 metų, tokiu būdu siekdama subalansuoti žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis. 7. Kadangi perleidžiamosios žvejybos teisės skaičiuojamos atsižvelgiant į kiekvieno ūkio subjekto 3 metų atskaitos duomenis, perleidžiamoji žvejybos teisė paskutinius trejus jos galiojimo metus tikėtina, kad bus nepaklausi, kadangi ją gavęs ūkio subjektas nesuspėtų susikurti „savo 3 metų atskaitinių duomenų“, pagal kurią galėtų būti vertinamas jo žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas ir kiti kriterijai. Žuvininkystės įstatymo projekte nenumatyta tokių perleidimų drausti, tačiau suteikiant naują perleidžiamąją žvejybos teisę neseniai atėjęs į verslą ūkio subjektas gautų mažesnę perleidžiamąją žvejybos teisę, negu buvo įsigijęs iš kito žuvų išteklių naudotojo, atsižvelgiant į tai, kada jis pradėjo vykdyti verslinę žvejybą ir kelių metų atskaitos duomenis turi. Taigi paskutiniais 3 kalendoriniais perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo metais teisės perleidimų, tikėtina, kad nebūtų. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte siūlome nustatyti
laikotarpis, per kurį galėtų atsipirkti didesnės investicijos į žvejybos laivus, tai yra sudarantis sąlygas laivyno atsinaujinimui, pakankamas paskolai garantuoti, užtikrintų perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos efektyvumą sureguliuojant žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis, atitiktų vidutinį laikotarpį kitose valstybėse, kurios riboja perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimą, sutaptų su Europos Komisijos siūlomu perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo laikotarpiu. Perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpis vienodas tiek pagal atskaitos duomenis, tiek aukcionu skirtai teisei.
Atsižvelgiant į siūlomos sistemos naujumą ir būtinybę žvejams prisitaikyti prie jos ir siekiant išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių ir didelių nuostolių dėl galimų klaidų ar sukčiavimo, siūlytina nustatyti pradinį (bandomąjį) laikotarpį, perleidžiamąsias žvejybos teises suteikiant, pvz., 3 metams. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliotų Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatytos nuostatos dėl 15 metų perleidžiamųjų žvejybos teisių galiojimo ir teisės būtų iš naujo perskirstytos. Perleidžiamųjų žvejybos jūrų vandenyse teisių galiojimas (15 metų) skiriasi nuo numatyto perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotą galiojimo (5 metai). Tai paaiškinama tuo, kad žvejyba vidaus vandenyse yra paprastesnė, jai nereikia didelių investicijų, žymiai mažesnės žvejybos sąnaudos, todėl greičiau atsiperka. Jūrų žvejybos laivynas senas ir reikalauja didelių investicijų atnaujinimui, ekonominis sektoriaus gyvybingumas mažas, todėl laivyno atnaujinimui reikia užtikrinti ilgalaikį stabilumą, be to, pagal bendrąją žuvininkystės politiką valstybė narė turi siekti jūrų žvejybos laivyno pajėgumą subalansuoti su žuvų ištekliais, o tai gali būti pasiekiama tik ilgu laikotarpiu užtikrinant stabilią perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes. Pagal reglamento (ES) Nr. 1380/2013 konstatuojamosios dalies 35 punktą, atsižvelgiant į netvirtą žvejybos sektoriaus ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai valstybei narei tektų prognozuojama išteklių dalis, tai yra valstybėms narėms žvejybos galimybės taip pat skirstomos vadovaujantis duomenimis apie ankstesnius ūkio subjekto sugautus žuvų kiekius ar ankstesnį žvejybos dienų skaičių (toliau – atskaitos duomenys).
Toks santykinis žvejybos veiklos stabilumas, atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę būklę, turėtų užtikrinti, kad būtų tenkinami konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai ir į juos būtų visapusiškai atsižvelgta. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 konstatuojamosios dalies 23 punkte akcentuojama, kad žuvininkystės politika turi būti pagrįsta daugiamečiu požiūriu. Siekiant išlaikyti nuoseklią žuvininkystės politiką ir atsižvelgiant į minėtą tikslą tenkinti vietos bendruomenių, priklausomų nuo žuvininkystės, poreikius, perleidžiamosios žvejybos teisės taip pat turėtų būti suteikiamos išlaikant santykinį žvejybos veiklos stabilumą. To paties reglamento 17 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti ankstesnių duomenų apie sužvejotus kiekius kriterijų. Šiuo principu paskirstydamos žvejybos galimybes, taip pat taikydamos ir papildomus kriterijus, vadovaujasi visos Europos Sąjungos valstybės narės ir dauguma pasaulio valstybių – tai yra ilgametė praktika žvejybos sektoriuje. Toks principas plačiausiai taikomas dėl to, kad jūrinė žvejyba reikalauja didelių investicijų į laivus bei įrangą. Pasirenkant žvejybos galimybių skirstymo pagal atskaitos duomenis principą buvo taip pat išanalizuota 2010 metais „Environmental Defense Fund“ publikuota studija „Catch Share design Manual: A Guide for Managers and Fishermen“.
Šioje studijoje yra pateikiama daugiau nei 60 žuvininkystės ekspertų iš įvairių šalių apžvalgos apie sėkmingai taikomus kvotų skirstymo principus pagal atskaitos duomenis daugiau nei 30 šalių. Kvotos tarp Europos Sąjungos valstybių narių yra paskirstomos atsižvelgiant į tų valstybių narių atskaitos duomenis, buvusius dar iki joms įstojant į Europos Sąjungą. Trečiosios šalys, suteikiančios prieigą mūsų laivams prie jų žuvų išteklių, licencijas suteikia tik tiems laivams, kurie jau turi atitinkamus atskaitos duomenis tos šalies vandenyse. Nė viena ES valstybė narė tiesiogiai nesudaro galimybių ateiti į žvejybos sektorių naujiems ūkio subjektams, nes ES bendroji žuvininkystės politika tam praktiškai užkerta kelią. Naujas ūkio subjektas gali ateiti į rinką tik vietoj išėjusio ūkio subjekto ir su ne didesnio žvejybos pajėgumo laivu, negu buvo išėjusio iš verslo ūkio subjekto. Konkurencija žvejybos sektoriuje yra apribota dėl ribotų išteklių ir ES apribojo šį sektorių būtent remdamasi atskaitos duomenimis. Tai reiškia, kad nuo Lietuvos įstojimo į ES žvejybą tęsti turi teisę tik tie ūkio subjektai, kurie žvejojo anksčiau, o nauji gali ateiti tik vietoj išėjusių ūkio subjektų. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip su jos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti paskirstomos jai paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema, o pagal 17 straipsnį skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, kaip nurodyta 16 straipsnyje, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus.
Perleidžiamųjų žvejybos teisių suteikimui netaikomi minėti kriterijai, nes valstybės narės, jau įdiegusios perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, negali jų perskirstyti nepažeisdamos įsipareigojimų žvejams, tuo labiau, kad žvejybos galimybių paskirstymas savo laivams iki bendrosios žuvininkystės politikos reformos 2013 m. buvo paliktas išskirtinai valstybės narės kompetencijai. Tačiau kadangi Lietuvoje tik pradedama diegti ši sistema, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams atsižvelgiant į nustatytus aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius kriterijus, tačiau pačios žvejybos galimybės bus skirstomos ne pagal šiuos kriterijus, bet pagal suteiktą perleidžiamąją žvejybos teisę, tam tikrą dalį paliekant skirstyti aukcione. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nurodyti pavyzdiniai aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominiai kriterijai bus pritaikomi apskaičiuojant ūkio subjekto per pasirinktą 3 metų laikotarpį sužvejoto atitinkamos rūšies žuvų kiekio dalį bendrose Lietuvos Respublikai skirtose žvejybos galimybėse („ankstesni duomenys apie sužvejotus kiekius“ – socialinis kriterijus, siekiant išlaikyti darbo vietas, išvengti socialinės įtampos), ją sumažinant arba padidinant iki 40 proc., atsižvelgiant į pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcione (aukcione griežtesnė pirminio žvejybos produktų pardavimo kontrolė – aplinkosauginis kriterijus) Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų žvejybos produktų dalį ar sumokėtus mokesčius proporcingai pagal gautų žvejybos galimybių dydį („indėlis į vietos ekonomiką“ – ekonominis kriterijus), naudojamus atrankiosios verslinės žvejybos įrankius arba tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus („žvejybos poveikis aplinkai“
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičių ir sunkumą („ankstesni duomenys apie nuostatų laikymąsi“ – aplinkosauginis kriterijus). Papildomi aplinkosaugos ir ekonominio pobūdžio kriterijai padidintų ūkio subjektų galimybes konkuruoti investuojant į verslą, laikantis bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių ar didinant indėlį į Lietuvos Respublikos ekonomiką. Manytina, kad pasirinkti reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nurodyti pavyzdiniai aplinkosaugos, socialiniai ir ekonominiai kriterijai yra objektyvūs ir skaidrūs, atitinkantys šiuo reglamentu nustatytus tikslus. Visi minėtame reglamente nurodyti kriterijai praktiškai gali būti taikomi tik jau veikiantiems žvejybos versle ūkio subjektams, todėl jie naudojami skiriant perleidžiamąsias žvejybos teises remiantis atskaitos duomenimis. Konkretūs kriterijų dydžiai pasirinkti atsižvelgiant į kiekvieno kriterijaus svarbą ir reikšmę žuvininkystės sektoriui bei visuomenei.
Valstybei svarbu, kad naudojamos žvejybos galimybės atneštų naudą visuomenei, o ne tik pavieniams ūkio subjektams, todėl ekonominis kriterijus įvertintas pakankamai aukštai (skiriamos individualios žvejybos galimybės gali didėti iki 30 procentų). Tausus žvejybos galimybių naudojimas turi nemažą įtaką žuvų išteklių būklei, pagal kurią nustatomas žvejybos galimybių dydis. Taigi aplinkosauginiai kriterijai turi įtakos ateities žvejybos verslui ir jūros ekosistemai, todėl jų reikšmė teisės į žvejybos galimybes dydžiui šiek tiek mažesnė (skiriamos individualios žvejybos galimybės gali didėti iki 5 procentų už žvejybą atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais), tačiau taip pat gali būti svarbi, atsižvelgiant į ūkio subjekto padarytų teisės aktų pažeidimų skaičių (už kiekvieną padarytą sunkų arba žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriamos individualios žvejybos galimybės gali mažėti atitinkamai 3 arba 1 procentu). Atrankiosios žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus pavedama nustatyti žemės ūkio ministrui. Jei tokiu būdu apskaičiuotų suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Jei ūkio subjektas žvejojo pagal apsikeitus žvejybos galimybėmis su kita valstybe gautas kitos žuvų rūšies žvejybos galimybes, įvertinant ankstesnius duomenis apie sužvejotus kiekius turi būti atsižvelgiama į sugautą tos rūšies žuvų kiekį, kuris perskaičiuojamas į iškeistos rūšies žuvų kiekį pagal vertę. Tai būtina įvertinant, ar buvo lygiavertis žvejybos galimybių apsikeitimas ir ar gautos žvejybos galimybės panaudotos.
Tokiu būdu, remiantis atskaitos duomenimis, gali būti suteikiama teisių į daugiausiai 95 proc. žvejybos galimybių. Teisė į tam tikrą dalį, atsižvelgiant į žuvų rūšį, žvejybos galimybių nesuteikiama. Kaip minėta anksčiau, ši žvejybos Baltijos jūroje galimybių dalis yra nustatyta pagal daugiametį žvejybos galimybių panaudojimą priekrantės žvejybos zonoje, dalį žvejybos galimybių atidedant priekrantės žvejybai, ir įvertinant, kad ne mažiau kaip 5 procentus žvejybos galimybių reikia palikti paskirstyti aukciono būdu (tolimuosiuose žvejybos rajonuose yra paliekama lygiai 5 proc. aukcionui). Aukciono būdu paskirstoma žvejybos galimybių dalis būtų skirta ateiti į verslą naujiems ūkio subjektams ar esamiems žuvų išteklių naudotojams padengti potencialią nepageidaujamą priegaudą ar padidinti savo turimą žvejybos galimybių dalį. Taip pat dėl žvejybos galimybių nepanaudojimo, dėl padarytų pažeidimų, sumažinančių ūkio subjektams tenkančią teisių į žvejybos galimybes dalį, ir kitų priežasčių suteikus mažiau negu numatyta teisių į žvejybos galimybes arba atsiradus naujoms žvejybos galimybėms, nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes parduodamos ūkio subjektams aukciono būdu. Taigi nauji ūkio subjektai pradiniu teisių paskirstymo etapu galėtų pretenduoti į nepanaudojamus žuvų išteklius ar naujas žvejybos galimybes, parduodamas aukciono būdu. Kadangi teisės yra perleidžiamos, nauji ūkio subjektai bet kuriuo metu galės įsigyti iš jau vykdančių veiklą ūkio subjektų perleidžiamąją žvejybos teisę ir pradėti verslinę žvejybą. Teisių į žvejybos galimybes ir individualių žvejybos galimybių įsigijimui aukcione būtų taikomas didžiausios pasiūlytos kainos kriterijus, aukcioną pradedant nuo nustatytos minimalios kainos.
Kiekvienam ūkio subjektui būtų leidžiama pasirinkti kaip ataskaitinius metus (pagal kuriuos, remiantis atskaitos duomenimis, būtų skaičiuojama jiems suteikiama teisių dalis) 3 geriausius kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų periodo, nes verslinės žvejybos rezultatams gali turėti įtakos tiek žuvų išteklių būklė, tiek nepalankūs orai ar žvejybos laivų gedimai, kad kiekvienas ūkio subjektas galėtų pasirinkti tuos metus, kai jo sugauti žuvų kiekiai buvo didžiausi. Žvejybai Baltijos jūroje nustatomas 40 procentų koncentracijos limitas – tai yra didžiausia vienam ūkio subjektui tenkanti teisė į žvejybos galimybes, užkertantis kelią vieno ūkio subjekto, įskaitant susijusius ūkio subjektus, monopoliui rinkoje. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, todėl pasirinktas 40 procentų koncentracijos limitas siekiant apriboti dominavimą rinkoje ir užtikrinti, kad nebūtų monopolijos. Atskirai vertinti, ar ūkio subjektas neužima dominuojančios padėties rinkoje, nereikės, kadangi bet kuriam ūkio subjektui nebus galima suteikti ar įsigyti didesnės negu 40 proc. teisės į žvejybos galimybes. Pažymėtina, kad reglamento (ES) 1379/2013 V skyriuje nustatytos konkurencijos taisyklių taikymo išimtys galioja tik tam tikriems gamintojų organizacijų ar tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, bet ne valstybės narės nustatomoms žvejybos galimybių skirstymo atskiriems ūkio subjektams taisyklėms. Tolimųjų žvejybos rajonų atžvilgiu koncentracijos limitai perleidžiamosioms teisėms į žvejybos galimybes netaikomi.
Netaikant koncentracijos limito vienam ūkio subjektui yra sudaromos prielaidos panaudoti Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes, kurios galėtų likti nepanaudojamos. Kadangi į tolimuosius žvejybos rajonus gali nuplaukti ir žvejoti tik pakankamai didelio pajėgumo laivas, o laisvi žvejybos pajėgumai yra išskaidyti, keleto ūkio subjektų nuosavybėje ir yra jų paklausa Baltijos jūroje, naujam didelio žvejybos pajėgumo laivui žvejybai tolimuosiuose žvejybos rajonuose įvesti jų nepakanka. Taigi mažai tikėtina, kad šiame sektoriuje atsirastų naujų ūkio subjektų. Esami ūkio subjektai specializuojasi žvejybai tam tikrame žvejybos rajone (yra 5 įmonės, laivų tik 12, iš jų 6 laivus valdo viena įmonė, kurie visi žvejoja tik prie Afrikos krantų), nes labai didelės plaukimo į tolimuosius žvejybos rajonus sąnaudos. Nustačius koncentracijos limitą į nemažą dalį žvejybos galimybių (pvz., 40 proc.), į atskiras žvejybos galimybių dalis tikėtina, kad niekas nepretenduotų, nes kiekvienos įmonės laivai žvejoja „savame“ rajone, nuplaukti į kitą rajoną per brangu ir žvejybos galimybės liktų nepanaudotos. Kadangi dėl žvejybos galimybių nepanaudojimo gali būti sumažinamos vėliau skiriamos Lietuvos Respublikai žvejybos galimybės, nenustatant koncentracijos limito išsaugomas skiriamų Lietuvos Respublikai žvejybos galimybių santykinis stabilumas, išlaikomos Lietuvos Respublikos kaip jūrinės valstybės tradicijos. Skiriasi žvejybai Baltijos jūroje ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose taikomi perleidžiamųjų žvejybos teisių skaičiavimo ekonominiai kriterijai, kadangi skirtingos žvejybos sąlygos. Baltijos jūroje žvejojantys laivai dalį savo laimikio iškrauna ir parduoda Lietuvoje, taip prisidėdami prie vietos ekonomikos, todėl suteikiant perleidžiamąsias žvejybos teises Baltijos jūroje pasirinktas ekonominis kriterijus – pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcione.
Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų žvejybos produktų dalis. Tačiau tolimųjų žvejybos rajonų laivams plaukti į Lietuvą per toli, todėl žvejybos produktai parduodami kitose šalyje. Šiuose rajonuose žvejojančių ūkio subjektų indėlis į vietos ekonomiką vertinamas sumokėtų mokesčių dalimi nuo gautų žvejybos galimybių vertės. Pasirinkta po vieną ekonominį kriterijų skirstant perleidžiamąsias žvejybos teises skirtinguose rajonuose tam, kad būtų lygiavertės jų svertinės reikšmės ir nebūtų vertinama daugiau kriterijų viename iš žvejybos rajonų. Kai kurių žuvų rūšių žvejybos galimybės tolimuosiuose žvejybos rajonuose būna po kelis šimtus tonų ar vos 11 t, tai yra per maži kiekiai net vieno žvejybos laivo pelningai veiklai užtikrinti, todėl ūkio subjektai papildomai įsigyja žvejybos galimybių iš kitų ES valstybių narių ar keičiasi žvejybos galimybėmis, optimizuodami savo veiklą. Jei tolimuosiuose žvejybos rajonuose paprastai skiriamų žvejybos galimybių vidutinė vertė yra mažesnė negu vidutinės tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono sąnaudos (labai mažos žvejybos galimybės), žvejybos galimybės aukciono būdu neparduodamos. Žvejybos tolimuosiuose rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su trečiosiomis šalimis atveju per aukcioną skiriama ne mažesnė kaip 5 proc. žvejybos galimybių dalis visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui, kadangi šiuose rajonuose konkrečios žvejybos galimybės nustatomos protokolo galiojimo laikotarpiui.
Kadangi žvejybos galimybės yra skiriamos valstybei, kuri suinteresuota, kad būtų laikomasi nustatytų taisyklių ir žvejybos galimybės būtų racionaliai panaudojamos, turi būti numatyta galimybė dėl nustatytų priežasčių panaikinti teisę į žvejybos galimybes ir sustabdyti jos galiojimą. Viršijus Lietuvos Respublikos skirtas žvejybos galimybes, apskaičiuojamos kitų metų žvejybos galimybės sumažinamos daugiau negu perviršis, taikant reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje numatytą daugiklį. Dėl šios priežasties vienam žuvų išteklių naudotojui stipriai viršijus savo individualias žvejybos galimybes, kitais metais gali sumažėti žvejybos galimybės ir kitiems naudotojams. Viršytos žvejybos galimybės turi būti kompensuojamos iš ateinančių metų žvejybos galimybių sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą. Taip pat teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas ūkio subjektui nepateikus nustatytų duomenų, pagal kuriuos paprastai nustatomos kitų metų žvejybos galimybės ir kurie yra pagrindas tolesnei žvejybos veiklai. Už kartotinius sunkius pažeidimus visam laikui panaikinus vienintelio ūkio subjekto valdomo žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba įtraukus tą laivą į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, pateiktą reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, ūkio subjektui turi būti panaikinama ir atitinkamo dydžio teisė į žvejybos galimybes, nes tuo laivu jis nebegalės žvejoti.
Teisių į žvejybos galimybes panaikinimas taip pat numatomas, jei ūkio subjektas trejus iš eilės kalendorinius metus arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudoja daugiau kaip 50 proc. gautų individualių žvejybos galimybių, tokiu būdu užtikrinant, kad ūkio subjektas nesipelnytų iš gautos teisės į žvejybos galimybes, bet pats vykdytų verslinę žvejybą. Daugelyje pasaulio šalių žvejybos galimybės neišnaudojamos 100 procentų, kadangi žvejybos laimikis yra sunkiai prognozuojamas ir žvejai, likus nedidelei daliai kvotos (70–90 procentų), paprastai nutraukia žvejybą, siekdami išvengti kvotos pereikvojimo. Dėl tos priežasties teisė į žvejybos galimybes naikinama tik kai yra nepanaudojama daugiau kaip pusė individualių žvejybos galimybių. Tam tikras individualių žvejybos galimybių nepanaudojimo laikotarpis (3 metai) paliekamas, kad prireikus ūkio subjektas galėtų atlikti žvejybos laivo remontą ar jį atsinaujinti. Vis dėlto verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju ūkio subjektui nepanaudojus gautų individualių žvejybos galimybių vos vienerius metus, gali būti mažinamos valstybei kitu periodu skiriamos žvejybos galimybės, todėl šiuo atveju teisė į žvejybos galimybes panaikinama, jei per dvejus metus buvo nepanaudota daugiau kaip 50 proc. individualių žvejybos galimybių. Šiuose rajonuose žvejyba dažnai nutrūksta ir dėl įvairių kitų priežasčių (žvejybos sezoniškumas, užsitęsia derybos dėl naujo protokolo, sustabdomas susitarimo galiojimas ir pan.), todėl laivų remontui turėtų užtekti laiko. Taip pat aukciono būdu suteikta teisė į žvejybos galimybes naikinama, jei ūkio subjektas už ją nemoka dvejus metus.
Nesumokėdamas už aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektas negauna individualių žvejybos galimybių ir jų nepanaudoja, o kartu nesudaro galimybės kitam ūkio subjektui jų gauti ir panaudoti. Valstybė nėra suinteresuota, kad žvejybos galimybės būtų nepanaudojamos ilgą laiką, todėl tam, kad nebūtų „įšaldomos“ žvejybos galimybės ir būtų suteikiama galimybė jas išnaudoti kitam ūkio subjektui, aukciono būdu suteikta teisė į žvejybos galimybes nemokant už ją turėtų būti naikinama. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatomi apribojimai teisės į žvejybos galimybes perleidimui, kad ūkio subjektas negalėtų jos perleisti tais atvejais, kai teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, kai dėl sunkių pažeidimų iš jo ta teisė gali būti atimta ir kol už žuvininkystės srities teisės aktų pažeidimus atimta teisė užsiimti versline žvejyba. Užsienio kapitalo ūkio subjektai turės realias galimybes ateiti į žvejybos verslą įsigydami teises į žvejybos galimybes kartu su Lietuvos Respublikos žvejybos laivais iš kitų ūkio subjektų arba įsigydami aukciono būdu individualias žvejybos galimybes ar teisę į žvejybos galimybes, jei ji, atsiradus naujoms žvejybos galimybėms ar nesuteikus dalies teisių į žvejybos galimybes, būtų parduodama per aukcioną. Pagal reglamento (ES) Nr. 1380/2013 konstatuojamosios dalies 19 punktą valstybės narės turėtų stengtis sudaryti lengvatines sąlygas nedidelio masto, nepramonine ar priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, siekti išsaugoti tradicinę žvejybą. Nedidelės apimties priekrantės žvejyboje įvedant iš esmės analogišką ilgalaikių žvejybos teisių sistemą stabilumui užtikrinti, turi būti taikomos specialios nuostatos. Nors šis sektorius išnaudoja tik nedidelę dalį žvejybos galimybių, sukuriama pridėtinė vertė ir pelningumas nėra didelis, čia dirba daugiau žmonių, išlaikomos žvejybos tradicijos.
Priekrantės žvejyba besiverčiantys ūkio subjektai paprastai yra šeimyninės, smulkios įmonės, žvejojančios netoli nuo namų esančiame priekrantės žvejybos bare. Priekrantės žvejybos zona yra labai jautri ekosistema, palyginti sekli (iki 20 m izobatos), kur migruoja ir atplaukia maitintis įvairių rūšių žuvys. Tokioje nedidelėje teritorijoje gali būti neribojama kvotuojamų žuvų žvejyba (nenustatant individualių žvejybos galimybių), kadangi čia jų sugaunama palyginti nedidelė dalis, tačiau būtina riboti laivybą, tai yra žvejybos laivų skaičių bei pajėgumą, ir naudojamus žvejybos įrankius. Dideli laivai čia gali padaryti didžiulę žalą žuvų ištekliams, pažeisti trapią pusiausvyrą. Mokslininkai rekomenduoja leisti šioje zonoje žvejoti iki 12 m laivams ir kiekvienas laivas gali naudoti ne daugiau kaip 4 km statomųjų tinklų. Pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančio reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL 2005 L 349, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), 8 straipsnį žvejybos laivas iki 12 m ilgio gali naudoti ne daugiau kaip 9 km ilgio statomuosius tinklus. Tokie nedideli laivai dėl saugumo negali išplaukti už teritorinės jūros ribų, taigi joje gali naudoti iki 9 km tinklų. Priekrantės žvejybos zona užima mažiau nei pusę Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, todėl statomųjų tinklų ilgis vienam laivui priekrantėje apribotas iki 4 km. Be to, yra tikslinga leisti naudoti priekrantės žvejybos zonoje tik pasyviosios žvejybos įrankius, kurie daro mažesnę žalą seklioms ekosistemoms ir dugnui.
Šiuo metu kai kuriuose žvejybos baruose dėl per didelio ūkio subjektų ir naudojamų žvejybos įrankių skaičiaus vienu metu negali žvejoti visi ir vėliau atplaukęs žvejas dažnai nebeturi vietos statyti savo tinklų, nes, laikantis nustatytų atstumų tarp tinklų, visas plotas būna užstatytas. Per daug intensyvi žvejyba taip pat gali turėti neigiamos įtakos ir žuvų ištekliams. Sprendžiant šią problemą kiekviename žvejybos bare turi būti nustatomas didžiausias galimas naudoti žvejybos įrankių skaičius (tinklų bendras ilgis) ir išdalijamos ūkio subjektams teisės naudoti po tam tikrą dalį didžiausio galimo žvejybos įrankių
(tinklų) skaičiaus, siekiant užtikrinti galimybę esamiems priekrantės žvejams tęsti savo veiklą. Jei tam tikruose baruose dėl nedidelio žvejų skaičiaus nebūtų suteikiamos teisės naudoti visą galimą žvejybos įrankių skaičių dėl apribojimų, taikomų vienam žvejybos laivui, tai yra būtų vietos pastatyti papildomų tinklų, į laisvus žvejybos įrankius galėtų pretenduoti ir nauji ūkio subjektai, įsigydami teises per aukcioną. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos (skiriant tam tikrą bendrą kvotą), nes kvotuojamų rūšių žuvų sugaunami labai maži kiekiai, todėl reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnis netaikomas. Ūkio subjektams 15 metų galiojimo laikotarpiui remiantis atskaitos duomenimis suteikiamos perleidžiamosios teisės naudoti žvejybos įrankius priekrantės žvejybai tam tikrame priekrantės bare., atsižvelgiant į anksčiau vykdytos žvejybos apimtis ir vietą bei padarytus žuvininkystės srities pažeidimus. Koncentracijos limitas vienam ūkio subjektui – ne daugiau kaip 10 proc. nuo visų priekrantės žvejybos zonoje leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičiaus.
Toks koncentracijos limitas nustatytas atsižvelgiant į situaciją šiame sektoriuje, siekiant išlaikyti mažos apimties, smulkias žvejybos įmones, didesnę konkurenciją žuvų rinkoje, nes nei viena priekrantės žvejybos įmonė šiuo metu neturi didžiosios dalies rinkos, be to, tokį koncentracijos limitą pasiūlė patys žvejai. Dėl statomųjų tinklų ilgio vienam laivui apribojimo nuo ūkio subjekto valdomų žvejybos laivų skaičiaus priklausys tam ūkio subjektui didžiausia galima suteikti perleidžiamoji teisė naudoti žvejybos įrankius. Ribojant žvejybos vietą, žvejybos pajėgumą – žvejybos laivų galią ir talpą bei naudojamų žvejybos įrankių skaičių (bet ne sugaunamus žuvų kiekius), būtų subalansuota žvejyba prisitaikant prie žuvų išteklių būklės ir pasiskirstymo, kad užtektų vietos visiems teisę naudoti žvejybos įrankius gavusiems ūkio subjektams pastatyti atitinkamą kiekį žvejybos tinklų. Tam tikruose žvejybos baruose žvejojo mažai ūkio subjektų ir todėl yra galimybė juose papildomai statyti žvejybos įrankių. Šiais atvejais į laisvus žvejybos įrankius galėtų pretenduoti nauji ūkio subjektai, įsigydami teises naudoti žvejybos įrankius per aukcioną. Jei remiantis atskaitos duomenimis suteikiamos visos teisės naudoti žvejybos įrankius, aukcionas nevykdomas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė viename ar keliuose žvejybos baruose turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams sudaryti susitarimus bendrai naudoti turimas teises, neviršijant nustatyto apribojimo žvejybos barui. Turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius, ūkio subjektai galės vykdyti verslinę žvejybą tam tikrame žvejybos bare ir teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.
Nuostatos dėl teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo sustabdymo, teisės panaikinimo ir perleidimo yra analogiškos teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymo, šios teisės panaikinimo ir perleidimo nuostatoms. Numatoma, kad teisė naudoti žvejybos įrankius gali būti laikinai perduodama naudotis kitam ūkio subjektui, pavyzdžiui, kol ūkio subjektas remontuoja savo žvejybos laivą ar dėl kitokių priežasčių. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų keitimo ir galiojimo panaikinimo sąlygos buvo pakeistos atsižvelgiant į perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos įdiegimą ir įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnio nuostatas. Įdiegus perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą galima būtų išduoti visam perleidžiamosios žvejybos teisės galiojimo laikotarpiui, taip sumažinant administracinę naštą ūkio subjektams. Kadangi Europos Sąjungos teisės aktuose nustatoma ir ketinama nustatyti vis daugiau specialiųjų sąlygų tam tikrų rūšių žuvų ar jų grupių žvejybos leidimams gauti, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatoma šias specialiąsias sąlygas dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo sujungti į vieną 18 straipsnio 2 dalies punktą (4 punktą). Verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo sąlygos papildomos sąlyga, kai reikia gauti leidimą verslinei žvejybai užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje, jei su ta valstybe Europos Sąjunga nėra sudariusi susitarimo dėl žvejybos. Tokiu atveju būtina sąlyga – užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotas žvejybos leidimas.
Kai Europos Sąjunga yra sudariusi susitarimą su užsienio valstybe dėl žvejybos, tačiau nėra pasirašytas to susitarimo protokolas, kuris nustato žvejybos sąlygas, tos valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje Europos Sąjungos laivai žvejoti negali. Papildžius verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo sąlygas papildomos ir leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo sąlygos. Dėl reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje numatyto įpareigojimo iškrauti visą žvejybos laimikį (anksčiau buvo taikomas draudimas iškrauti nepageidaujamą mažų žuvų priegaudą) keičiamas Žuvininkystės įstatymo
draudimas parduoti žmonių maistui sugautas nesiekiančias mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvis tų rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentai taikomi tiesiogiai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 dalis), šis draudimas neperkeliamas į Žuvininkystės įstatymą, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte numatomos sankcijos už per mažų žuvų pardavimą ar supirkimą žmonių maistui. Kadangi pagal reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 12 dalį sugautos tų rūšių žuvys, kurioms netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį ir kurios yra mažesnės negu nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, turi būti paleidžiamos į jūrą, Žuvininkystės įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje išlieka draudimas tokias šviežias žuvis perdirbti, parduoti ar supirkti, nes jos negali būti iškraunamos į krantą. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto 25 straipsniu keičiamo 27 straipsnio tik 2 dalis taikoma visų žuvininkystės produktų realizavimo reglamentavimui, kitos dalys taikomos tik žvejybos produktams. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnyje, nepažeidžiant 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), nuostatų, yra nustatyti žuvininkystės produktų partijų atsekamumo reikalavimai. Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 nustatyta atsekamumo priežiūra yra bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemos dalis, atsekamumas naudojamas atsekti, ar parduodamos žuvys buvo legaliai sugautos, todėl atsekamumo duomenys turi būti integruoti į bendrą su žuvininkystės kontrole susijusių duomenų sistemą, taip pat turi būti nustatyta atsekamumo tvarka. Už žuvininkystės produktų atsekamumo nuostatų pažeidimus, įtraukiant į Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą atitinkamas sankcijas, pagal kompetenciją galės bausti tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, tiek Žuvininkystės tarnybos pareigūnai. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte detalizuojamos pagrindinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos įtraukiant papildomą funkciją tikrinti, ar mažmeninės žuvininkystės produktų prekybos vietose maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys nėra mažesnės negu jų minimalus dydis ir parduodamos atsižvelgiant į reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte numatomos sankcijos už mėgėjų žvejybos metu sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų pardavimą ir supirkimą, atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr.
1224/2009 55 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą parduoti mėgėjų žvejybos metu sugautus kiekius, nes iki šiol buvo numatytos sankcijos tik už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimus. Taip pat keičiama nuostata, kad baudžiama už mažesnių, negu nustatyta, žuvų, skirtų maistui, sandėliavimą, vežimą, perdirbimą, pardavimą ar supirkimą, nes tokią nepageidaujamą priegaudą bus privaloma iškrauti į krantą ir galima bus vežti, sandėliuoti, perdirbti ar parduoti, bet tik ne žmonių maistui (smulkinimui į žuvų miltus, žuvų taukams, naminių gyvūnų ėdalui, maisto priedams, farmacijos produktams ir kosmetikai gaminti). Atitinkamai numatoma sankcija už tokių žuvų pardavimą žmonių maistui. Pripažinimo sunkiais pažeidimais kriterijai, nustatomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte, pasirinkti atsižvelgiant į reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, detalizuojant jų pripažinimo sunkiais kriterijus, tokius kaip žalos pobūdis, jos dydis, pažeidėjo ekonominė padėtis ir pažeidimo mastas ar pasikartojantis pobūdis. Verslinės žvejybos leidimas traktuotinas leidimu taip, kaip jis apibrėžtas Paslaugų įstatyme, t. y. suteikiantis teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, todėl jo panaikinimo ar galiojimo sustabdymo pagrindai turėtų būti įtvirtinti Žuvininkystės įstatyme, reglamentuojančiame šių leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus. Teisės užsiimti žvejyba atėmimas turėtų būti įvertintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos jurisprudencijos kontekste.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją: teisės subjektas, naudojęsis licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų;“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ūkio subjekto pašalinimo iš rinkos už tam tikrus pažeidimus (kaip ir teisės verstis ūkine komercine veikla suteikimo) pagrindai turėtų būti reglamentuoti specialiame atitinkamos ūkinės veiklos srities sąlygas reglamentuojančiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektu atsisakoma teisės užsiimti žvejyba atėmimo už žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisės užsiimti žvejyba atėmimo pagrindus reglamentuojant tik Žuvininkystės įstatyme. Žuvininkystės įstatymo 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baigus sunkaus pažeidimo tyrimą turi būti surašomas sunkaus pažeidimo protokolas. Siekiant, kad žuvininkystės kontrolės pareigūnams nereikėtų skirtingų formų protokolų įvairiems pažeidimams užfiksuoti, Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte siūloma pakeisti šį straipsnį, kad ir sunkių pažeidimų atveju yra surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Kadangi savo pobūdžiu Žuvininkystės įstatyme numatyti sunkūs pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, už juos taikoma administracinė atsakomybė, todėl ir surašomas protokolas gali būti įvardijamas kaip administracinio teisės pažeidimo protokolas. Žala žuvų ištekliams, padaryta vidaus vandenyse, turėtų būti kitaip vertinama negu žala, padaryta jūrų vandenyse, dėl skirtingo vandens telkinių masto ir žuvų populiacijų dydžio, todėl tikslinga nustatyti atskiras žalos apskaičiavimo metodikas: žalos, padarytos jūrų vandenyse, apskaičiavimo tvarką pavesti nustatyti žemės ūkio ministrui, o žalos, padarytos vidaus vandenyse, – aplinkos ministrui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu),, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Žemės ūkio ministerija atliko išsamų prioritetinės teisėkūros iniciatyvos „Gerinti žvejybos verslo sąlygas“ numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Šios iniciatyvos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma 2014 m. liepos 16 d. paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 16 d. raštas Nr. 2D-3204(24.19)).
2D-3204(24.19)). Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuris reglamentuoja iki šiol nereglamentuotus santykius, taip pat iš esmės keičia teisinį reguliavimą, buvo parengtas remiantis 2014 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete pasirinkta šios iniciatyvos įgyvendinimo alternatyva, todėl papildomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu įvedami individualių žvejybos galimybių ir perleidžiamųjų žvejybos teisių visuose jūrų vandenyse skirstymo kriterijai, perleidžiamųjų žvejybos teisių disponavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygos, yra labai sumažinama korupcijos pasireiškimo tikimybė, kadangi iki šiol tai nebuvo nustatyta įstatyme. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu nustatomi konkretūs teisės užsiimti žvejyba atėmimo atvejai ir pripažinimo sunkiais pažeidimais kriterijai, todėl sumažinama skirtingos interpretacijos ir korupcijos pasireiškimo galimybė žuvininkystės kontrolės pareigūnams tiriant pažeidimus ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimas teigiamai atsilieps žvejybos verslui, verslo sąlygos pagerės, nes žuvų išteklių naudotojai galės planuoti savo veiklą ateityje, investicijas, būdami užtikrinti, kad nepažeidę nustatytų reikalavimų turės tam tikrą laikotarpį atitinkamą dalį žvejybos galimybių ar teisę naudoti žvejybos įrankius tam tikrame žvejybos bare.
Be to, galimybė perleisti ar įsigyti individualių žvejybos galimybių ar perleidžiamąją žvejybos teisę leis adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, padengti pereikvotas individualias žvejybos galimybes, nepageidaujamą priegaudą, plėsti arba mažinti verslo apimtis, arba jo atsisakyti. Ilgainiui susibalansavus žvejybos pajėgumui su prieinamais žuvų ištekliais padidės ūkio subjektų ekonominis gyvybingumas ir pelningumas. Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta galimybė ateiti į žvejybos verslą naujiems ūkio subjektams, kurie anksčiau visai nežvejojo arba žvejojo ne tos rūšies žuvis, paliekant nepaskirstytus 5 proc. žvejybos galimybių ir jas parduodant per aukcioną, taip pat jie galės pretenduoti į nepanaudojamas žvejybos galimybes ar teises naudoti žvejybos įrankius arba įsigyti papildomai individualių žvejybos galimybių ar perleidžiamąją žvejybos teisę iš kitų žuvų išteklių naudotojų. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su pagrindiniu Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektu teikiamas antrasis Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, kuriuos būtina kartu priimti. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Žemės ūkio ministro įsakymais reikės nustatyti perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo ūkio subjektams tvarką, patvirtinti atrankiosios verslinės žvejybos įrankių sąrašą ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijus. Šiuose teisės aktuose turės būti detalizuota, kaip turi būti apskaičiuojamos ir suteikiamos perleidžiamosios žvejybos teisės ir individualios žvejybos galimybės, kaip įvertinami Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte numatyti paskirstymo kriterijai. Taip pat Žemės ūkio ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos keitimosi žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką, padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką. Siekiant priekrantės žvejybos zonoje vykdantiems veiklą ūkio subjektams paskirstyti teises naudoti žvejybos įrankius, remdamasi mokslinių tyrimų duomenimis Žemės ūkio ministerija nustatys kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.
Taip pat priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą per metus reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus patvirtinami Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro nuostatai. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. 3D-802 „Dėl Individualių žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose skyrimo taisyklių patvirtinimo“, nustatantis individualių žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paskirstymo principus. Lietuvos Respublikos žemės ūko ministro 2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-20 „Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės nustato prieigos prie žuvų išteklių priekrantės žvejyboje tvarką. Individualios žvejybos Baltijos jūroje galimybės skirstomos vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 „Dėl Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių patvirtinimo“. Šie teisės aktai turės būti pakeisti priėmus teikiamus projektus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įdiegus perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą, reikės įgyvendinti reglamento (ES) Nr.
1380/2013 22 str. ir sukurti žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių (perleidžiamųjų žvejybos teisių) registrą (pvz., išplečiant šiuo metu veikiančios Žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos funkcionalumą), tačiau šiam tikslui numatyta galimybė skirti paramą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL
registrui sukurti reikėtų apie 15 tūkst. eurų, iš kurių 25 proc. dalis būtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (3,6 tūkst. eurų). Papildomų mokymų dėl naudojimosi registru nereikės, kadangi toks registras bus valdomas atsakingos institucijos ir juo naudotis ūkio subjektai negalės. 2015 m. suplanuoti iš Žemės ūkio ministerijos biudžeto finansuojami užsakomieji mokslo tiriamieji darbai – įvertinant potencialų poveikį žuvų ištekliams turės būti nustatomas kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausias leidžiamas naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičius (7,5 tūkst. eurų), taip pat rekomenduotini atrankiosios verslinės žvejybos įrankiai ir tausojančių gamtines buveines žvejybos būdų nustatymo kriterijai (5 tūkst. eurų). Dalį individualių žvejybos galimybių (jei lieka nepaskirstytų ir perleidžiamųjų žvejybos teisių) suteikiant per aukcioną, į valstybės biudžetą būtų gauta papildomų pajamų.
Žvejybos vidaus vandenyse kvotų konkursų praktika rodo, kad paprastai už kvotą siūloma apie 2–5 proc. nuo sugautų žuvų vertės. Skaičiuojant nuo 2014 m. Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, jei 5 proc. jų būtų parduodama per aukcioną, būtų gauta apie 60 tūkst. eurų pajamų. Šios pajamos gali būti kelis kartus didesnės, jei bus didelė žvejybos galimybių paklausa. Baltijos jūros priekrantės žvejyboje teisių naudoti žvejybos įrankius aukcionai vyks retais atvejais, jei liks nepanaudojamų žvejybos barų, be to, šiame sektoriuje mažos apimtys ir apyvarta, todėl pajamos į biudžetą būtų labai mažos ir atsitiktinės. Aukcionui organizuoti papildomų kaštų nereikės (nėra planuojama pirkti specialios / papildomos techninės ar programinės įrangos), nes planuojama aukciono veiklos forma bus posėdžiai. Papildomų pareigybių įsteigti nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „žvejybos teisės“,
„žuvininkystė“, „žvejybos laivas“, „kvota“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė
87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320,
2015-09-21 Nr. XIIP-3463 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikėtų nurodyti daromų keičiamo įstatymo 87¹¹ straipsnio pakeitimų esmę, t. y., įrašyti sakinį „Pakeisti 87¹¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu projektu atsisakoma teisės užsiimti žvejyba atėmimo už žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) specialiosios teisės
į tai, reikėtų redaguoti ATPK 26 straipsnio 1 dalį atitinkamai ją papildant. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m. birželio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 111, 112², 112³, 112⁴, 112⁶, 112⁹, 324 ir 325 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1794, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.; 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 90, 224, 242, 244, 259¹, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1829, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 15 d.
Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 320 straipsnio 3 punkto bei projekto 10 straipsniu keičiamo kodekso 324 straipsnio redakcijos turėtų būti tikslinamos. Kartu pažymėtina, kad Seimas 2015 m. birželio
papildymo 172³⁰, 172³¹ ir 247¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1873, kuris įsigalios 2015 m. lapkričio 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁴, 224, 241¹, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir 189⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-1893, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., todėl atkreiptinas dėmesys į projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos turėtų būti suderintos su aukščiau minėtų įstatymų ir kitų ATPK pakeitimų nuostatomis arba kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami šių įstatymų pakeitimai. 5. Kadangi teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 14², 14³, 15, 17, 17¹, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17², 17³, 17⁴, 17⁵, 17⁶, 17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹ straipsniais įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-3461), svarstytina, ar siekiant įstatymų suderinamumo, nereikėtų suvienodinti šių įstatymų įsigaliojimo datos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nuostatos, susijusios su specialiosios teisės - teisės užsiimti žvejyba -atėmimu (pvz., projekto 8 straipsnis), įsigaliotų 2016 m. lapkričio 1 d., tuo tarpu teikiamas projektas - kitą dieną po oficialaus paskelbimo teisės aktų registre. 6.
dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Pažymėtina, kad ANK kiek kitaip reglamentuoja pažeidimus žuvininkystės srityje, taip pat numato administracinio poveikio priemonės – teisės užsiimti žvejybą atėmimo taikymą, kurio teikiamame projekte siūloma atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad kartu su teikiamais projektais turėtų būti teikiamas ir ANK pakeitimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Kujalytė Lina - Žemės ūkio viceministrė, Razmislavičiūtė-Palionienė Agnė, Nauburaitis Ignas, Mickuvienė Ramunė, Vaitonytė Laima - ŽŪM atstovai, Stančikas Andriejus - ŽŪR pirmininkas, Šidlauskienė Indrė
Artūras - Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos “Jūros žvejys” pirmininkas, Gylys Gintaras - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdybos narys, UAB “Spika” direktorius, Žiogas Arvydas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas, Daniulis Saulius - LEŪA atstovas, Ratkevičiūtė Jurgita - Konkurencijos tarybos l. e. p.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Kujalytė Lina - Žemės ūkio viceministrė, Razmislavičiūtė-Palionienė Agnė, Nauburaitis Ignas, Mickuvienė Ramunė, Vaitonytė Laima - ŽŪM atstovai, Stančikas Andriejus - ŽŪR pirmininkas, Šidlauskienė Indrė
Artūras - Klaipėdos žvejybos įmonių asociacijos “Jūros žvejys” pirmininkas, Gylys Gintaras - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos valdybos narys, UAB “Spika” direktorius, Žiogas Arvydas - Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos teisininkas, Daniulis Saulius - LEŪA atstovas, Ratkevičiūtė Jurgita - Konkurencijos tarybos l. e. p. Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja, Dubovičienė Irma - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)6 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodyti daromų keičiamo įstatymo 87¹¹ straipsnio pakeitimų esmę, t. y., įrašyti sakinį „Pakeisti 87¹¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)
teikiamu projektu atsisakoma teisės užsiimti žvejyba atėmimo už žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) specialiosios teisės – teisės užsiimti žvejyba – atėmimą nustato tik už administracinius teisės pažeidimus žuvininkystės srityje. Jeigu projektu siūloma atsisakyti šios administracinės nuobaudos, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir kodekso 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 329 straipsnio, 330 straipsnio 1 dalies nuostatas. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)5
straipsnis, kuriame konfiskavimas ar jo galimybė yra numatomos praktiškai visose šio straipsnio dalių sankcijose (išskyrus straipsnio 4 dalį) Atsižvelgiant į tai, reikėtų redaguoti ATPK 26 straipsnio 1 dalį atitinkamai ją papildant. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)89101
4Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2015 m.
birželio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 111, 112², 112³, 112⁴, 112⁶, 112⁹, 324 ir 325 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XII-1794, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.; 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 90, 224, 242, 244, 259¹, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1829, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos 15 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio
keičiamo kodekso 324 straipsnio redakcijos turėtų būti tikslinamos. Kartu pažymėtina, kad Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172³⁰, 172³² ir 247¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1873, kuris įsigalios 2015 m. lapkričio 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁴, 224, 241¹, 259¹,
galios įstatymą Nr. XII-1893, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., todėl atkreiptinas dėmesys į projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos turėtų būti suderintos su aukščiau minėtų įstatymų ir kitų ATPK pakeitimų nuostatomis arba kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami šių įstatymų pakeitimai. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)
kartu teikiamu Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr.
6, 10, 11, 13, 14², 14³, 15, 17, 17¹, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17², 17³, 17⁴, 17⁵, 17⁶, 17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹ straipsniais įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-3461), svarstytina, ar siekiant įstatymų suderinamumo, nereikėtų suvienodinti šių įstatymų įsigaliojimo datos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nuostatos, susijusios su specialiosios teisės – teisės užsiimti žvejyba – atėmimu (pvz., projekto 8 straipsnis), įsigaliotų 2016 m. lapkričio 1 d., tuo tarpu teikiamas projektas – kitą dieną po oficialaus paskelbimo teisės aktų registre. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-21)
d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Pažymėtina, kad ANK kiek kitaip reglamentuoja pažeidimus žuvininkystės srityje, taip pat numato administracinio poveikio priemonės – teisės užsiimti žvejybą atėmimo taikymą, kurio teikiamame projekte siūloma atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad kartu su teikiamais projektais turėtų būti teikiamas ir ANK pakeitimas. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija (2015-09-29 raštas Nr.
4 Asociacija (pripažinta akvakultūros produktų Gamintojų organizacija), išnagrinėjusi paruoštą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 877 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektą, pateikia savo pastabas ir pasiūlymą. Asociacijos – Gamintojų organizacijos nariai yra privačios įmonės, užsiimančios akvakultūros produktų gamyba nuosavuose žuvininkystės tvenkiniuose, kurios neturi jokių reikalų su žuvų gaudymu natūraliuose arba žuvų išteklių naudojimu atviruose vandens telkiniuose. Todėl nesuprantama, kokiu tikslu ir būdu mūsų Gamintojų organizacija (GO) yra įrašyta į kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Su asociacija – GO klausimas dėl jos įrašymo į kodekso nurodytą straipsnį – anksčiau nebuvo derintas. Taip pat kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekte yra nurodytas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnis, tačiau jame irgi rašoma tik apie žvejybos reikalus natūraliuose vandenyse (jūrose ir vidaus vandenyse). Iš aukščiau pasakyto aiškiai matosi, kad asociacija – GO įrašyta be jokio pagrindo, todėl prašome ją iš kodekso straipsnio pakeitimo projekto išbraukti, nes kitokiu būdu GO nariai svarstys klausimą dėl pasitraukimo iš GO veiklos. (P.S. Paryškinta KRK) Nepritarti. Nuostatos, dėl kurios pateiktos pastabos, svarstomu įstatymo projektu yra nesiūloma keisti - ji galioja nuo 2005 m. balandžio 12 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
2Pritariame Teisės departamento 2 pastabai.
Siūlome ATPK pakeitimo projektą papildyti šiais Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – kodeksas) straipsnių pakeitimais. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) specialiosios teisės (teisės vairuoti
transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas;“. Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Specialiosios teisės atėmimas Specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir negali, vadovaujantis šio kodekso 30¹ straipsniu, būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys.“ Pakeisti 329 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „329 straipsnis. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.“ Pakeisti 330 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „330 straipsnis. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimas Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl tokios teisės suteikimo.“ Pritarti. 3. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
ir siūlome ATPK pakeitimo projektą papildyti šiuo kodekso 26 straipsnio pakeitimu. Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis.
Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.
Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje, ir antrojoje, trečiojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88, 90 straipsniuose, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163²straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.“ Pritarti.
Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje, ir antrojoje, trečiojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88, 90 straipsniuose, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163²straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.“ Pritarti. 4. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
4Pritariame Teisės departamento 4 pastabai.
Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 320 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos organų
pareigūnai – padarius šio kodekso 56¹ straipsnio antrojoje dalyje,
straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87⁴ straipsnyje (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁷straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse (kai pažeidimai susiję su vidaus vandenų žvejybos produktais), 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje, 90 straipsnyje (dėl pažeidimų, susijusių su laukiniais gyvūnais) numatytus teisės pažeidimus;“. Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 10 straipsniu keičiamo kodekso 324 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „324 straipsnis.
Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymas Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę valdyti geležinkelių riedmenis, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti, teisę eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) vykdo šio kodekso 325 straipsnyje išvardyti organai šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 8 straipsnį (2 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.) ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 259¹ straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai,
pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52
¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (k
ai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“.
Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai,
pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52¹ straipsniai); oro uostų (aer
odromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (kai pažeidimai padaryti parduod
ant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“. 2.
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai,
pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai
(52, 52¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ strai
psnis (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“.
Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai,
pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (5
2, 52¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsn
is (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“. Pritarti.
Pritarti. 5. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą, kurį pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 872, 873, 875, 877, 8711, 239, 2591, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3463;
teisėtvarkos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pastabas bei pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, R.Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės departamento direktorė Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė, vyr.specialistė Ramunė Mickuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-216 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje po pavadinimu reikėtų nurodyti daromų keičiamo įstatymo 87¹¹ straipsnio pakeitimų esmę, t. y., įrašyti sakinį „Pakeisti 87¹¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti
2015-09-21 21,27329330
aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamu projektu atsisakoma teisės užsiimti žvejyba atėmimo už žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) specialiosios teisės – teisės užsiimti žvejyba- atėmimą nustato tik už administracinius teisės pažeidimus žuvininkystės srityje.
Jeigu projektu siūloma atsisakyti šios administracinės nuobaudos, tai projektu atitinkamai reikėtų tikslinti ir kodekso 21 straipsnio 1 dalies
nuostatas. Pritarti
5 straipsniu keičiamas kodekso 87⁷straipsnis, kuriame konfiskavimas ar jo galimybė yra numatomos praktiškai visose šio straipsnio dalių sankcijose (išskyrus straipsnio
dėmesys, kad Seimas 2015 m. birželio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 111, 112², 112³, 112⁴, 112⁶, 112⁹, 324 ir 325 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1794, kuris įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.; 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 90, 224, 242, 244, 259¹, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1829, kuris įsigaliojo 2015 m. liepos
straipsnio redakcijos turėtų būti tikslinamos. Kartu pažymėtina, kad Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172³⁰, 172³¹ ir 247¹² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1873, kuris įsigalios 2015 m. lapkričio 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹⁴, 224, 241¹, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir 189⁶ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr.
XII-1893, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., todėl atkreiptinas dėmesys į projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo kodekso 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos turėtų būti suderintos su aukščiau minėtų įstatymų ir kitų ATPK pakeitimų nuostatomis arba kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami šių įstatymų pakeitimai. Pritarti
projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 14², 14³, 15, 17, 17¹, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17², 17³, 17⁴, 17⁵, 17⁶, 17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹ straipsniais įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-3461), svarstytina, ar siekiant įstatymų suderinamumo, nereikėtų suvienodinti šių įstatymų įsigaliojimo datos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nuostatos, susijusios su specialiosios teisės - teisės užsiimti žvejyba -atėmimu (pvz., projekto 8 straipsnis), įsigaliotų 2016 m. lapkričio 1 d., tuo tarpu teikiamas projektas - kitą dieną po oficialaus paskelbimo teisės aktų registre. Pritarti iš dalies Patobulintame pagrindiniame Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 10, 11, 13, 14², 14³, 15, 17, 17¹, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 53, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17², 17³, 17⁴, 17⁵, 17⁶, 17⁷, 17⁸, 17⁹, 17¹⁰, 17¹¹ straipsniais įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3461) nustatyta įsigaliojimo data yra 2018 m. sausio 1 d.
Analogiška data turėtų būti įtvirtinta ir lydinčiajame įstatyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ATPK jau nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebegalios. Todėl reikia rengti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), įsigaliosiantį 2016 m. balandžio 1 d. Įsigaliojus ANK, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Pažymėtina, kad ANK kiek kitaip reglamentuoja pažeidimus žuvininkystės srityje, taip pat numato administracinio poveikio priemonės – teisės užsiimti žvejybą atėmimo taikymą, kurio teikiamame projekte siūloma atsisakyti. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad kartu su teikiamais projektais turėtų būti teikiamas ir ANK pakeitimas. Pritarti Žr. prie 5 pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija (2015-09-29 raštas Nr. 437)54 Asociacija (pripažinta akvakultūros produktų Gamintojų organizacija), išnagrinėjusi paruoštą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 877 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo projektą, pateikia savo pastabas ir pasiūlymą. Asociacijos – Gamintojų organizacijos nariai yra privačios įmonės, užsiimančios akvakultūros produktų gamyba nuosavuose žuvininkystės tvenkiniuose, kurios neturi jokių reikalų su žuvų gaudymu natūraliuose arba žuvų išteklių naudojimu atviruose vandens telkiniuose.
Todėl nesuprantama, kokiu tikslu ir būdu mūsų Gamintojų organizacija (GO) yra įrašyta į kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Su asociacija – GO klausimas dėl jos įrašymo į kodekso nurodytą straipsnį – anksčiau nebuvo derintas. Taip pat kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projekte yra nurodytas reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnis, tačiau jame irgi rašoma tik apie žvejybos reikalus natūraliuose vandenyse (jūrose ir vidaus vandenyse). Iš aukščiau pasakyto aiškiai matosi, kad asociacija – GO įrašyta be jokio pagrindo, todėl prašome ją iš kodekso straipsnio pakeitimo projekto išbraukti, nes kitokiu būdu GO nariai svarstys klausimą dėl pasitraukimo iš GO veiklos. (P.S. Paryškinta KRK) Nepritarti Nuostatos, dėl kurios pateiktos pastabos, svarstomu įstatymo projektu yra nesiūloma keisti - ji galioja nuo 2005 m. balandžio 12 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
2Pritariame Teisės departamento 2 pastabai. Siūlome ATPK pakeitimo projektą papildyti šiais Administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – kodeksas) straipsnių pakeitimais.
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės
skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas;“. Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Specialiosios teisės atėmimas
Specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas skiriamas iki penkerių metų už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokios teisės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir negali, vadovaujantis šio kodekso 30¹ straipsniu, būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys.“ Pakeisti 329 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„329 straipsnis. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo
pagrindai ir tvarka Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.“ Pakeisti 330 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„330 straipsnis. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų
skaičiavimas Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl tokios teisės suteikimo.“
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
projektą papildyti šiuo kodekso 26 straipsnio pakeitimu. Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis.
Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.
Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje, ir antrojoje, trečiojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88, 90 straipsniuose, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163²straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.“ Pritarti 4.
Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje, ir antrojoje, trečiojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88, 90 straipsniuose, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163²straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.“
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
4Pritariame Teisės departamento 4 pastabai.
Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo kodekso 320 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos organų pareigūnai – padarius šio
kodekso 56¹ straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 62² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87⁴ straipsnyje (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁷straipsnio antrojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse (kai pažeidimai susiję su vidaus vandenų žvejybos produktais), 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje, 90 straipsnyje (dėl pažeidimų, susijusių su laukiniais gyvūnais) numatytus teisės pažeidimus;“. Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 10 straipsniu keičiamo kodekso 324 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „324 straipsnis.
Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymas Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę valdyti geležinkelių riedmenis, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti, teisę eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) vykdo šio kodekso 325 straipsnyje išvardyti organai šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ Siūlome pakeisti ATPK pakeitimo projekto 8 straipsnį (2 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.) ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. 259¹ straipsnio pakeitimas
1.
taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52
¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (k
ai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“.
Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (52, 52¹ straipsniai); oro uostų (aer
odromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsnis (kai pažeidimai padaryti parduod
ant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“. 2.
taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai
(52, 52¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ strai
psnis (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“.
Pakeisti 259¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tam įgalioti: vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (51³, 51⁵, 51⁶, 52, 55, 56¹, 60, 61 straipsniai, 62 straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62¹ straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 62²straipsnio pirmoji, antroji ir šeštoji dalys, 63, 65–78, 83–85, 88–90, 115, 152 straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 163³, 163⁴, 163⁵, 163⁶, 163⁷, 163⁸, 163¹⁰straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis, 171² straipsnio pirmoji dalis, 172 straipsnis – dėl pažeidimų, susijusių su vertimusi automobilių transporto verslu, 206⁶ straipsnio antroji dalis); savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai (78, 85, 87, 87¹, 87², 87³, 87⁴, 87⁵, 87⁶straipsniai, 162¹ straipsnio penktoji ir šeštoji dalys, 187¹⁴ straipsnis);
Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (51⁵, 63, 71 straipsniai, 84¹ straipsnio antroji dalis, 87²straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys, 87³ straipsnio trečioji dalis, 87⁴straipsnis (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse); Mobilizacijos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (187¹⁴, 187¹⁵ straipsniai);
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (84³ straipsnio šeštoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji ir vienuoliktoji dalys – dėl eksploatavimo reikalavimų, taikomų priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių, arba priešgaisrinėms sistemoms ir gesintuvams, kurių veikimas nuo ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar jų mišinių priklauso, pažeidimo);
Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (99⁶straipsnio trečioji dalis); Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (84¹ straipsnio pirmoji, devintoji, vienuoliktoji ir dvidešimt pirmoji dalys, 163³–163⁶ straipsniai, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai (5
2, 52¹ straipsniai); oro uostų (aerodromų) ir vežėjų pareigūnai (113, 114, 116², 139 straipsniai); muitinės pareigūnai (51⁵straipsnio antroji dalis, 51²³ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji, penktoji, septintoji, aštuntoji, dešimtoji, vienuoliktoji, penkioliktoji ir septynioliktoji dalys – dėl atliekų eksporto, importo ir vežimo tranzitu reikalavimų pažeidimų, 67 straipsnio pirmoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, 88 straipsnio ketvirtoji dalis – dėl neteisėto gabenimo, penktoji dalis, 167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų, 171¹ straipsnio pirmoji dalis);
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (87⁷ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, penktoji ir septintoji dalys, 163³–163⁶, 166 straipsniai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos įgalioti jos administracijos valstybės tarnautojai (91, 165³ straipsniai); Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (41⁴ straipsnio pirmoji dalis, 142⁴ straipsnio antroji dalis – dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis turint netinkamai užpildytus dokumentus, 171, 173¹², 177², 185² straipsniai); įmonių, kurioms priskirti elektros tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti šilumos tinklai, pareigūnai (99¹, 99⁵ straipsniai); įmonių, kurioms priskirti dujotiekiai, pareigūnai (98, 99 straipsniai); įmonių, kurioms priskirti magistraliniai vamzdynai, pareigūnai (150 straipsnis); oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio pirmoji dalis);
Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (167³ straipsnio antroji dalis – dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo bendrųjų reikalavimų pažeidimų); Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai (87, 87¹ straipsniai, 87³ straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 87⁴ straipsnis (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 87⁶ straipsn
is (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant vidaus vandenų žvejybos produktus), 87⁷ straipsnis (kai pažeidimai padaryti ne jūrų vandenyse);“. Pritarti 5.
ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
Žr. prie Teisės departamento 5 pastabos. 6. Žemės ūkio ministerija (2015-09-09, raštas Nr. g-2015-7612)
6Žemės ūkio ministerija rengia Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą,
kurį pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija
Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87², 87³, 87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-3463) tas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87², 87³, 87⁵, 87⁷, 87¹¹, 239, 259¹, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3463). Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti ir projekto iniciatoriams rengti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. 2. Kaimo reikalų komitetas *
sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 872, 873, 875, 877, 8711, 239, 2591, 320, 324, 325, 327 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3463;
teisėtvarkos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pastabas bei pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.
Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti ir projekto iniciatoriams rengti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, nes keičiamas įstatymas netenka galios nuo 2016 m. balandžio 1 d.;
autoriams šio įstatymo nuostatas teikti kaip pataisas Administracinių nusižengimų kodeksui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas