Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 15¹ straipsniu: „15¹straipsnis. Politinių partijų, laimėjusių rinkimus ir patekusių į Seimą, teisė kalbėti per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją
patekusioms į Seimą, kaip šalies piliečių atstovams, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais. 2. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus politinių partijų, laimėjusių rinkimus ir patekusių į Seimą, sąrašą, šių partijų atstovams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti partijų lygiateisiškumo principai, įvertinus partijų gautų Seimo narių mandatų skaičių.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys V. Vasiliauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LNRTĮ) 5 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau
LNRTĮ 3 str. nuostatą, įpareigojančią, kad “LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, radijo ir televizijos programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės”. LNRTĮ 4 str. įpareigoja LRT radijo ir televizijos programos rengėjus: ”LRT radijo ir televizijos programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms”. Tačiau šios įstatymo nuostatos veikia tik rinkimų metu, kai, vadovaujantis LNRTĮ 10 str. nuostatomis, LRT radijo ir televizijos eterio laiką visiems rinkimų dalyviams paskirsto Vyriausioji rinkimų komisija (toliau - VRK). Po rinkimų daugelio išrinktų tautos atstovų, parlamentinių partijų LNRTĮ įtvirtinta teisė pasisakyti krašto vidaus ir užsienio politikos klausimais LRT radijo ir televizijos eteryje lieka deklaratyvi. Egzistuojantis teisinis reguliavimas suponuoja šias problemas: parlamentinių partijų priklausomybė nuo LRT vadovų ir laidų vedėjų valios ir sprendimų subjektyvizmo.
Atkreiptinas dėmesys, jog egzistuojantis visuomeninio transliuotojo eterio suteikimo klausimų teisinis reguliavimas nuolat sukuria praktines problemas tiek LRT, tiek parlamentinėms partijoms. Tarkim, sukuria dirvą gandams apie neskaidrius politikų ir laidų rengėjų susitarimus ir abipuses priklausomybes, LRT žurnalistų politines simpatijas ir antipatijas. Šios rizikos padėtų išvengti privalomas parlamentinių partijų laikas LRT radijo ir televizijos programose, kaip ir rinkimų metu, pritaikant VRK pasiteisinusią teigiamą praktiką skirstant LRT radijo ir televizijos eterio laiką. Ši praktika pasiteisusi ir Europos Sąjungos šalyse. Tarkim, jau daugelį metų Nyderlandų Karalystėje veikia įstatymo norma, pagal kurią nacionalinis transliuotojas privalo skirti radijo ir televizijos programos dalį visoms parlamentinėms partijoms. Šiuolaikinė demokratija yra neįsivaizduojama be politinių partijų, per kurias piliečiai įgyvendina savo interesus ir dalyvauja politiniame krašto gyvenime. Atsižvelgiant į ypatingą LRT padėtį (finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) ir įstatymuose įtvirtintas jo pareigas visuomenei, yra būtina LNRTĮ įtvirtinti, kad LRT pareiga - suteikti laiką politinėms partijoms, laimėjusioms rinkimus ir patekusioms į Seimą, kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tikslu teikiama Politinių partijų įstatymo pataisa, papildant įstatymą 15¹ straipsniu, nustatančiu LRT eterio suteikimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo narys Valdas Vasiliauskas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LNRTĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad LRT suteikia laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo, Vyriausybės ar Seimo opozicijos lyderio prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo, Vyriausybės ar opozicijos pranešimams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektais siekiama nustatyti, kad LRT suteiktų laiką ir būtų užtikrinta parlamentinių partijų teisė nekliudomai kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Galioja keičiami LNRTĮ ir LRPPĮ. Priėmus įstatymų projektus kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto įgyvendinamos nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turi patvirtinti laidų rengimo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Valdas Vasiliauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-08-26 Nr. S- 2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3457 ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3458 (toliau – Projektai), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) turėtų suteikti eterio laiką politinėms partijoms, laimėjusioms rinkimus ir patekusioms į Lietuvos Respublikos Seimą, kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais. Taip pat siūloma paskirstyti laidų laiką įvertinus partijų gautų Seimo narių mandatų skaičių.
Kyla klausimas, ar siūlomos Projektų nuostatos suderinamos su kitomis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LNRTĮ) nuostatomis, pavyzdžiui, 4 straipsniu, numatančiu, kad „LRT radijo ir televizijos programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms”, bei LNRTĮ 3 straipsnyje numatytais tikslais, kad LRT „turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, radijo ir televizijos programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“. Taigi LRT eterio suteikimas toms politinėms partijoms, kurios laimėjo Seimo rinkimus ir gavo daugiausia mandatų, būtų diskriminacinis kitų politinių partijų atžvilgiu. Kitaip tariant, partijos, kurios nelaimėjo Seimo rinkimų, atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, o įstatymas ab initio sukurtų nevienodas sąlygas teisei į nuomonės skleidimą televizijos eteryje. Remdamiesi minėtais argumentais manytume, kad Projektais teikiami LNRTĮ ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo pakeitimai nesuderinami su kitomis LNRTĮ nuostatomis bei šio įstatymo tikslu – užtikrinti objektyvią, nešališką, įvairias pažiūras ir įsitikinimus atspindinčią žiniasklaidą. Taip pat pažymime, kad žiniasklaidos laisvė yra saviraiškos laisvės sudedamoji dalis Konstitucijos 25 straipsnio prasme. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje[1] teigiama, kad turi būti ginama ne tik informacijos laisvė apskritai, bet ir masinės informacijos priemonių laisvė kaip informacijos laisvės išraiška jos objektyviąja forma. Svarbu, kad dėl informacijos laisvės apribojimų, masinės informacijos priemonių reglamentavimo nebūtų pažeistas demokratinės valstybės principas – pliuralizmas[2], būtų užtikrintas vienas pagrindinių darbo eteryje principų – nešališkumas.
Pabrėžtina, kad privalomas laimėjusių parlamentinių partijų LRT eterio laikas gali suteikti vyraujančioms politinėms partijoms per didelį pranašumą. Tokiu būdu LRT eteryje galimai sumažėtų kitų politinių partijų nuomonių atstovavimas (pliuralizmas). 2. Projektais siūloma iniciatyva taip pat vertintina žiniasklaidos laisvės kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ Būtent šio straipsnio nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą[3]. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų[4]. Taigi įstatymais skirstomas televizijos eterio laikas pagal tai, kokios politinės pažiūros ir politiniai judėjimai vyrauja atitinkamu laikotarpiu parlamente, mūsų nuomone, be kita ko, galimai varžo žiniasklaidos laisvę bendrąja prasme. Žiniasklaidos laisvės svarba yra akcentuojama taip pat 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje (2011/2081(INI))[5] (toliau – rezoliucija). Šioje rezoliucijoje yra pabrėžiama spaudos ir žiniasklaidos būtinybė veikti nepriklausomai, kad joms nebūtų daromas spaudimas politinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Tuo tarpu Projektų aiškinamajame rašte yra teigiama, kad atsižvelgiant į ypatingą LRT padėtį (finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) yra būtina suteikti eterio laiką politinėms partijoms, laimėjusioms rinkimus ir patekusioms į Seimą.
Manytume, kad aplinkybė, jog LRT yra išlaikoma iš valstybės iždo lėšų, nereiškia, kad šio transliuotojo eteris priklauso Seime esančioms politinėms partijoms. Priešingu atveju, mūsų nuomone, būtų pažeidžiami pagrindiniai žiniasklaidos principai (pliuralizmas, nešališkumas), o įstatymais būtų varžoma žiniasklaidos laisvė. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad Projektų nuostatos yra galimai nesuderinamos su konstituciniu žiniasklaidos laisvės principu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] [1] Žr. 1995 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2002 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2003 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2006 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas [2] Žr. 1995 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas [3] Žr. 2005 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas [4] Žr. 2002 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas [5] http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0274+0+DOC+XML+V0//LT [žiūrėta 2015-08-31]
2015-09-30 Nr. XIIP-3458 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies nuostata „politinėms partijoms, laimėjusioms rinkimus ir patekusioms į Seimą, kaip šalies piliečių atstovams <...>“, kurioje politinės partijos įvardijamos kaip „šalies piliečių atstovai“ neatitinka Konstitucijos 55 straipsnio pagal kurį visas Tautos atstovo teises turi išrinktas Seimo narys. Konstitucijoje sakoma, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių (3 str.). Tiesa, Konstitucija skelbia, kad aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 str.). Net ir pačiame politinių partijų įstatyme nekalbama apie išskirtinį šių juridinių asmenų vaidmenį. Jame nurodoma, kad partijų tikslas - tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę (2 str.). 2. Projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies nuostata „politinėms partijoms, laimėjusioms rinkimus ir patekusioms į Seimą <...> suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais“ ta apimtimi, kuria tik politinių partijų atstovams suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais tokios teisės nesuteikiant Seimo nariams, iškeltiems ar išsikėlusiems ir išrinktiems vienmandatėse rinkimų apygardose, galimai pažeistų Seimo narių lygiateisiškumo principą, kylantį iš Konstitucijos 55 straipsnio, kuriame numatyta, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai, 59 straipsnio, kuriame yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas. 3.
keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio nuostata „politinės partijos, laimėjusios rinkimus ir patekusios į Seimą“ neatitinka Seimo rinkimų įstatyme nustatytos Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo tvarkos. Šio įstatymo vienuoliktasis skirsnis reglamentuoja Seimo rinkimų rezultatų nustatymą ir paskelbimą. Pagal jį Seimo rinkimų rezultatai apskaičiuojami nustačius vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus kandidatus bei partijų kandidatų sąrašų gautų Seimo narių mandatų skaičių ir atitinkamai - galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę. Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Taigi, nustatant Seimo rinkimų rezultatus, nustatomos ne politinės partijos, laimėjusios rinkimus ir patekusios į Seimą, kaip nurodyta projekto nuostatoje, o Seimo narių mandatų skaičius, kurį gavo politinės partijos kandidatų sąrašas. 4. Projekto 1 straipsniu teikiama 15¹ straipsnio nuostata „Politinių partijų <...> teisė kalbėti“ tikslintina, nes „kalbėti“ gali ne juridinis asmuo – politinė partija, o jos atstovai. Be to, diskutuotina, ar tikslinga partijos pozicijos išreiškimą televizijoje apriboti tik „kalbėjimu“, nenumatant kitų televizijoje galimų raiškos priemonių. 5. Projekto 1 straipsniu teikiamoje 15¹ straipsnio redakcijoje vartojamos skirtingos formuluotės
„partijoms suteikiamas laikas kalbėti“, „partijų atstovams suteikiama teisė
nemokamai naudotis“. Projekte vartojama terminija turi būti suvienodinta. 6. Projekto 1 straipsniu teikiama keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus politinių partijų, laimėjusių rinkimus ir patekusių į Seimą, sąrašą“ neatitinka Seimo rinkimų įstatyme nustatytos Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo tvarkos. Seimo rinkimų įstatymo vienuoliktasis skirsnis reglamentuoja Seimo rinkimų rezultatų nustatymą ir paskelbimą.
Seimo rinkimų rezultatai apskaičiuojami nustačius vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus kandidatus bei partijų kandidatų sąrašų gautų Seimo narių mandatų skaičių ir atitinkamai - galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę. Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų arba pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija
teikiamoje keičiamo įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalyje vartojama neaiški sąvoka „partijų atstovai“ negalima pasakyti ar ji apima, pavyzdžiui, Seimo narius, kurie pagal partijos kandidatų sąrašą yra gavę Seimo nario mandatus, tačiau nėra partijos nariai, kitus partijos nariais nesančius, bet jos pasirinktus asmenis, partijos narius, kurie nėra išrinkti Seimo narais. 8. Teikiamu projektu Vyriausioji rinkimų komisija yra įgaliojama patvirtinti laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, taip pat jos sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (o taip pat - koordinuojanti institucija įgyvendinant šio įstatymo priede nurodyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 211/2011 15 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Tarp Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija atlieka Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų mandatų komisijų funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka ir formomis kontroliuoja politinių partijų ir politinių organizacijų, politinių kampanijų finansavimą. Seimo rinkimų įstatymas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuojant ir vykdant Seimo rinkimus patvirtinti rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Tačiau siekis šio projekto nuostatomis įtvirtinti įgaliojimus Vyriausiajai rinkimų komisijai ne rinkimų ir ne referendumų organizavimo ir vykdymo laikotarpiu patvirtinti laidų rengimo taisykles, nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką neatitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme jai suteiktų įgaliojimų ir priskirtų funkcijų. 9. Teikiamame projekte nėra aiškus laidų laiko paskirstymo principas, kuriuo turi vadovautis Vyriausioji rinkimų komisija paskirstant laidų laiką -
„taip, kad nebūtų pažeisti partijų lygiateisiškumo principai, įvertinus partijų
gautų Seimo narių mandatų skaičių“ (ar čia turimas omenyje laiko paskirstymas proporcingai gautų mandatų skaičiui, ar koks kitas principas). 10. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte, kuris teikiamas kartu su šiuo projektu yra teigiama, kad „įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės“. Atsižvelgiant Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 15 straipsnį LRT iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. Tad akivaizdu, kad papildomos valstybės biudžeto lėšos projekto įgyvendinimui bus reikalingos.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto nuostatos pagal 2 straipsnį įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., o 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūros jau yra prasidėjusios, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]