Lyginamasis variantas
Papildyti 19 straipsnį nauja 6 dalimi, o iki šiol buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi ir išdėstyti taip:
„6. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Finansų ministerijos nustatyta tvarka;“
6 7. 0 procentų PVM tarifas taikomas šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rita Tamašunienė
dėl lietuvos respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos ekonomika pernai išliko tarp sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvai prisijungus prie eurozonos ir toliau pastebimas šalies ūkio augimas, tiesa kiek sulėtėjęs. Lietuvos eksportas į Europos sąjungos šalis didėja. Šių metų ūkio augimo prognozė siekia 2 proc. kitų metų – 3,4 proc. Stebint bendrą šalies ekonomikos augimą, gerėjančią ekonominę aplinką būtų tikslinga sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą pagrindiniams maisto produktams ir taip užtikrinti kokybiškesnį ir sveikesnį maisto produktų asortimentą mažiausiai pajamų gaunantiems Lietuvos gyventojams, kuriuos sudaro: · Lietuvos dirbantieji, gaunantys minimalią algą, t.y. 20 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų; · Pensininkai t.y. virš 30 proc. Lietuvos gyventojų; · Kiti socialiai remtini Lietuvos gyventojai. Įstatymo projekto tikslas – Lengvatinį 5 procentų PVM tarifą taikyti pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu PVM įstatymas nenumato lengvatinio PVM tarifo būtiniausių maisto produktų krepšeliui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui. Priėmus įstatymo projektą sumažėtų pirmo būtinumo maisto produktų kainos, kas sumažintų mažiausiai pajamų gaunančių Lietuvos gyventojų mokestinę naštą ir užtikrintų jiems platesnį ir sveikesnį maisto produktų racioną. Pritarus šiam projektui žymiai padidėtų vidaus vartojimas, kas yra vienas pagrindinių tolesnio šalies ūkio augimo garantas.
Šiuo metu didelę dalį Lietuvos gyventojų apsipirkti suvilioja Lenkijos prekybininkai. Vidutiniškai maisto produktų kainos Lietuvoje apie 26 proc. didesnės nei kaimyninėje šalyje. Duonos produktų kainos skiriasi net 32 proc., o vaisiai ir daržovės – 37 proc., pienas, kiaušiniai – 36 proc. Vienas pagrindinių veiksnių dėl ko taip skiriasi produktų kainos yra pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pagrindiniams maisto produktams. Lenkijoje PVM mokestis siekia 23 proc., tačiau tam tikriems maisto produktams yra taikomos išimtys. 8 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas paruoštiems maisto produktams (cukrus, dešros ir pan.). 5 proc. lengvatinis PVM tarifas – pienui ir pieno produktams, žaliai mėsai, paukštienai, žuviai. Siekiant skatinti Lietuvos gyventojus apsipirkti Lietuvoje, būtina yra priimti siūlomas įstatymo pataisas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą Finansų ministerija turės nustatyti tvarka, kurioje bus nustatytas būtiniausių maisto produktų krepšelis ir PVM lengvatų administravimo mechanizmas. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė priima Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo valstybė išlaidų nepatirtų, kadangi išaugtų vartojimas, kuris kaip tik padidintų pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Pridėtinės vertės mokestis“, „lengvatinis PVM tarifas“ „būtiniausių maisto produktų krepšelis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo narė Rita Tamašunienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-08- Nr. Į 2015-08-26 Nr. S-2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3452 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti galiojančią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 19 straipsnį 6 dalimi, numatančią lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymą
„pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Finansų
ministerijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektu pateiktas siūlymas patenka į
mokesčio bendros sistemos III priedu nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašo 1 punktą, kuriame numatyta galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą „maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai“. Manytume, kad Jūsų pateiktas siūlymas nepraplečia prekių ar paslaugų sąrašo ir jų nuostatų aiškinimo, kurių tiekimui leidžiama pagal Direktyvos 2006/112/EB reikalavimus taikyti lengvatinius PVM tarifus.
Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pateiktas siūlymas Europos Sąjungos teisės aktams neprieštarauja. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL
2015-09-03 Nr. XIIP-3452 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naują kategoriją prekių, kurioms būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas, o tuo pačiu siūloma pernumeruoti jau esamą keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas būtų taikomas pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Siūloma formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 2003 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-266/4-196 2 punktu yra patvirtintas Būtiniausių maisto produktų suvartojimo vienam gyventojui per parą normas (gramais). Taigi svarstytina, ar finansų ministerijos kompetencijai yra priskirtina funkcija sudaryti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį. Be to, formuluotėje ,,pagrindinis būtiniausių maisto produktų krepšelis“ vartojamas žodis ,,pagrindinis“ vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo principo. Siūlytina jo atsisakyti. 3.
m. sausio 1 d.) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalinga priimti atitinkamus teisės aktus, įstatymo projekto 2 straipsnis pildytinas įstatymą įgyvendinančiosiomis nuostatomis. 5. Įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
taip: ,,1. Papildyti 19 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:“ bei atitinkamai kabutėse išdėstomas siūlomas tekstas. Antra dalis dėstytina taip: ,,2. Buvusią 19 straipsnio 6 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi“ bei šios dalies tekstas nėra dėstomas įstatymo projekto tekste. 5.2. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nr. ix-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiP-3452 2017-04-12
Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Dalia Mudėnienė, 15min.lt verslo žurnalistas Ernestas Naprys, tv3.lt žurnalistė Simona Voveriūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti naują kategoriją prekių, kurioms būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas, o tuo pačiu siūloma pernumeruoti jau esamą keičiamo įstatymo 19 straipsnio
2.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma, kad lengvatinis
krepšeliui, kuris sudaromas Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Siūloma formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 2003 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-266/4-196 2 punktu yra patvirtintas Būtiniausių maisto produktų suvartojimo vienam gyventojui per parą normas (gramais). Taigi svarstytina, ar finansų ministerijos kompetencijai yra priskirtina funkcija sudaryti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį. Be to, formuluotėje ,,pagrindinis būtiniausių maisto produktų krepšelis“ vartojamas žodis ,,pagrindinis“ vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo principo. Siūlytina jo atsisakyti. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-042 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-042 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalinga priimti atitinkamus teisės aktus, įstatymo projekto 2 straipsnis pildytinas įstatymą įgyvendinančiosiomis nuostatomis. Pritarti 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
dėstytina taip: ,,1. Papildyti 19 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:“ bei atitinkamai kabutėse išdėstomas siūlomas tekstas. Antra dalis dėstytina taip: ,,2. Buvusią 19 straipsnio 6 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi“ bei šios dalies tekstas nėra dėstomas įstatymo projekto tekste. 2. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-08-311 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3452 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti galiojančią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 19 straipsnį 6 dalimi, numatančią lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymą „pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Finansų ministerijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektu pateiktas siūlymas patenka į 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos III priedu nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašo 1 punktą, kuriame numatyta galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą „maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai“. Manytume, kad Jūsų pateiktas siūlymas nepraplečia prekių ar paslaugų sąrašo ir jų nuostatų aiškinimo, kurių tiekimui leidžiama pagal Direktyvos 2006/112/EB reikalavimus taikyti lengvatinius PVM tarifus. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pateiktas siūlymas Europos Sąjungos teisės aktams neprieštarauja. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra gauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė (2017-01-25 Nutarimas Nr. 70) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 5 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2085 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4006 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006) dėl šių priežasčių:
lengvatinį 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą Įstatymo projekte Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4006 siūlomiems maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) per metus netektų nuo 43 mln. eurų pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085) iki
produktų, kuriems siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą, sąrašas atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4007 nustatytą būtiniausių maisto produktų sąrašą) ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006). Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad lengvatinio
pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio šių produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuotos dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidariusios valstybės biudžeto pajamų netektys, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina. 2. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIII-177 neįvertintas siūlomų PVM lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekčių 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
deficitui ir išlaidų augimui. Todėl nustatyti naujas PVM lengvatas 2017 metais nepažeidžiant minėtų teisės aktų galima būtų tik tada, jeigu valstybės biudžeto netektys būtų kompensuotos proporcingai sumažinus kitas valstybės biudžeto išlaidas, padidinus kitų mokesčių tarifus arba panaikinus kitas esamas mokesčių lengvatas. 3. Gali būti nepasiektas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytas tikslas – sumažinti šių maisto produktų kainas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo
(2013 metų gruodį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) padidėjo 1 procentu, o per beveik ketverius metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) – 3,8 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus laikraščiams ir žurnalams taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kainos atitinkamai per vienus metus padidėjo 1,7 procento, o per beveik ketverius metus – 36,8 procento; nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kaina per vienus metus (2011 metų gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) padidėjo 4,1 procento, ir nuo 2015 m. sausio 1 d. antrą kartą sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2014 metų gruodžiu) padidėjo 3,4 procento). 4. Tai nėra tinkama priemonė siekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085 ir Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytų tikslų – stiprinti ir plėsti verslą ir ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir realizavimo srityse, nes PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d.,
prekių (paslaugų), kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452, negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 aiškinamajame rašte teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo maisto produktams nustatymas skatins Lietuvos Respublikos gyventojus apsipirkti Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos statistikos duomenimis, Lietuvos Respublikos gyventojai 2015 metais Lenkijos Respublikoje išleido apie 330 mln. eurų (tai – apie 3,7 procento visos mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje), iš jų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 62,5 mln. eurų (tai – apie 19 procentų visų Lietuvos Respublikos gyventojų išlaidų Lenkijos Respublikoje ir apie 1,6 procento maisto, gėrimų, tabako mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje).
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų Lenkijos Respublikoje įsigyja ne maisto produktus, o prekes, kurių daugelis apmokestinama taikant standartinį Lenkijos Respublikoje nustatytą 23 procentų PVM tarifą, darytina išvada, kad sprendimą pirkti Lenkijos
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3452 atmesti, nes įstatymo projektu siūlomas PVM tarifo sumažinimas sąlygotų dideles valstybės biudžeto pajamų netektis. Tuo tarpu praktika rodo, kad sumažinus PVM tarifą, prekės ar paslaugos ilguoju periodu nepinga. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3452 2017-06-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė, Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė ir vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė, Žemės ūkio rūmų laikinai einantis direktoriaus pareigas Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos administracijos direktorius Algis Baravykas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-031 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naują kategoriją prekių, kurioms būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas, o tuo pačiu siūloma pernumeruoti jau esamą keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, atitinkamai turėtų būti keičiamos ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-031 2.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma, kad lengvatinis 5 procentų PVM tarifas būtų taikomas pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Siūloma formuluotė tikslintina. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 2003 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-266/4-196 2 punktu yra patvirtintas Būtiniausių maisto produktų suvartojimo vienam gyventojui per parą normas (gramais). Taigi svarstytina, ar finansų ministerijos kompetencijai yra priskirtina funkcija sudaryti pagrindinį būtiniausių maisto produktų krepšelį. Be to, formuluotėje „pagrindinis būtiniausių maisto produktų krepšelis“ vartojamas žodis „pagrindinis“ vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo principo. Siūlytina jo atsisakyti. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalinga priimti atitinkamus teisės aktus, įstatymo projekto 2 straipsnis pildytinas įstatymą įgyvendinančiosiomis nuostatomis. Pritarti
5.
Įstatymo projektas koreguotinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. 1R-298:
projekto 1 straipsnis turi turėti dvi dalis. Pirma dalis dėstytina taip: „1. Papildyti 19 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:“ bei atitinkamai kabutėse išdėstomas siūlomas tekstas. Antra dalis dėstytina taip: „2. Buvusią
nėra dėstomas įstatymo projekto tekste. 5.2. Atitinkamai koreguotinas įstatymo projekto lyginamasis variantas. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2015-08-31 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3452 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti galiojančią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau
PVM tarifai, sąrašo 1 punktą, kuriame numatyta galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą „maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai“.
Manytume, kad Jūsų pateiktas siūlymas nepraplečia prekių ar paslaugų sąrašo ir jų nuostatų aiškinimo, kurių tiekimui leidžiama pagal Direktyvos 2006/112/EB reikalavimus taikyti lengvatinius PVM tarifus. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pateiktas siūlymas Europos Sąjungos teisės aktams neprieštarauja. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
1Lietuvos paukštininkystės asociacija,
2016-03-21 Dabar esamas didelis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumas produktams, taikomas Lietuvoje - 21 proc. ir Lenkijoje - 5 proc., daro didelį poveikį kiaušinių ir paukštienos rinkai Lietuvoje. 2015 metais, oficialiais duomenimis, lenkiški kiaušiniai ir paukštiena sudarė per 60 proc. nuo įvežamų šių produktų. Š. m. sausio mėn. lenkiški kiaušiniai nuo importo sudarė 81 proc., paukštiena - 75 proc. Lenkiška paukštiena Lietuvoje sudaro beveik 30 proc., nuo jos suvartojimo. Vis didesnę rinkos dalį užima lenkiški kiaušiniai. Vertinant tiesioginio apsipirkimo mastus Lenkijoje, šie skaičiai yra ženkliai didesni. Esama padėtis daro neigiamą poveikį Lietuvos paukštininkystės sektoriaus ekonomikai ir vystymuisi. Dėl nesveikos konkurencijos Lietuvos paukštininkystė tapo viena mažiausiai rentabili žemės ūkio šaka, atskirais periodais dirbanti nuostolingai.
Aukščiausios maistinės vertės produktai kaušiniai ir paukštiena, sumažinus PVM iki 5 proc., pagal kainą, būtų labiau prieinami įvairų socialinių sluoksnių gyventojams, padidėtų šių produktų vidaus vartojimas, pagyvėtų šakos ekonomika. Prašome įtakoti, kad pridėtinės vertės mokestis kiaušiniams ir paukštienai (kaip būtiniausiems vartojimo produktams) būtų sumažintas iki 5 procentų. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 2. Lietuvos paukštininkystės asociacija, 2016-05-10 Esminę įtaką Lietuvos paukštininkystės vystymui daro Lenkija, kurioje paukštienai PVM yra
nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje paukštienos gaminama 24 kartus daugiau nei Lietuvoje, galima įsivaizduoti, kokio dydžio poveikis daromas Lietuvos paukštininkystės verslui. Per šių metų pirmuosius mėnesius paukštienos importas iš Lenkijos sudarė per 70 proc. nuo viso paukštienos importo, kuris apima per 30 proc. nuo gaminamo paukštienos kiekio Lietuvoje. Tai yra oficialūs skaičiai. Tačiau egzistuoja masinis Lietuvos gyventojų apsipirkimas Lenkijoje, bei nelegalus paukštienos importas. Apie tokio importo mastus neseniai pateikė kontroliuojančios organizacijos ir buvo nušviesta žiniasklaidoje. Taigi, skirtingo PVM Lietuvoje ir Lenkijoje poveikis Lietuvoje gaminamos paukštienos rinkai, kainodarai, tuo pačiu ir verslui, yra vienas didžiausių. Panaši situacija klostosi ir kiaušinių versle. Kiaušinių įvežimas iš Lenkijos (oficialus) sudaro per 80 proc. nuo visų įvežamų į Lietuvą kiaušinių skaičiaus.
Kai kuriuose prekybos tinkluose, o ir turgavietėse, lenkiški kiaušiniai užima ženklią vietą. Lietuvoje kiaušinių gamyba mažėja jau antri metai. Lenkijoje paukštininkystės verslas buvo ir yra skatinamas vyriausybinių organizacijų. Lietuvoje paukštininkystės verslas, išskyrus ES paramos projektus, neremiamas jokia kita forma ir yra vienas mažiausio rentabilumo tarp kitų gyvūninės kilmės produktų gamybos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, prašome įtakoti, kad Pridėtinės Vertės Mokestis paukštienai ir kiaušiniams būtų sumažintas iki 5 ar mažesnio procento. Sumažinus PVM, ir sumažėjus kainoms, pagyvėtų lietuviškų produktų vartojimas ir suvartojimas. Apie tai rodo, kad vienas gyventojas Lietuvoje suvartoja 26 kg paukštienos, Lenkijoje artėjama prie 50 kg. Be to, paukštiena ir kiaušiniai, kaip pilnaverčiai gyvūninės kilmės produktai, būtų labiau įperkami tiems 32 procentams Lietuvos gyventojų, kurie susiduria su materialiniu nepritekliumi, o ypač tiems 16 procentų gyventojų, kurie susiduria su dideliu nepritekliumi. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 3. UAB „ARVI“ ir ko, 2016-05-11 Jau kuris laikas viešojoje šalies erdvėje vyksta įtempta diskusija dėl PVM tarifo mėsai sumažinimo siekiant padidinti gyventojų perkamąją galią ir sumažinti įvežtinės iš kaimyninių šalių (ypač Lenkijos) didžiulį konkurencinį presingą lietuviškai produkcijai dėl Lenkijoje esančio labai žemo pridėtinės vertės mokesčio. Visa tai paskatino Lietuvos gyventojų komercines (apsipirkimo) keliones į kaimyninę šalį bei mažesnį biudžeto įplaukų surinkimą Lietuvoje.
Vienok, Lietuvos paukštininkų asociaciją, bei kitas mėsos perdirbimo įmones iš įvairių šalies institucijų pasiekianti informacija verčia labai sunerimti dėl siūlomų šios problemos sprendimo kelių. Jeigu butų priimti siūlomi protekcionistiniai sprendimai, taikantys šią lengvatą tiktai kiaulienai ir aplenkiantys Lietuvoje pagamintą paukštieną, tai paukštininkystės šakai būtų suduotas didžiulis ekonominis smūgis. Nepaisant tam tikrų mitybinių įpročių, paukštiena, lyginant su kiauliena ir jautiena, yra žymiai sveikesnė vartojimo požiūriu. Mitybiniu požiūriu ypač vertinga yra mažai kaloringa ir alergijų nesukelianti bei dietinėms savybėmis pasižyminti kalakutiena. Dėl žemesnės kainos paukštiena, tarp kitos įvežamos iš Lenkijos į Lietuvą mėsos produkcijos sudaro didesnę importo dalį. Tai kelia didžiulį ekonominį presingą Lietuvos paukštininkystei dėl esminio PVM skirtumo. Jeigu Vyriausybė priimtų siūlomus protekcionistinius sprendimus, tai lietuviškos paukštienos gamintojams būtų sukurta tokia diskriminacinė rinka, kuri savo pasekmėmis paukštininkystės įmonėms ir šalies biudžetui būtų netgi žymiai blogesnė už dabartinę. Ryšium su aukščiau išdėstytu prašome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos kompetentingus šalies institucijos visapusiškai išanalizuotų susiklosčiusią situaciją mėsos, įskaitant paukštieną, gamybos ir realizacijos srityje, ir priimtų pamatuotus, nediskriminacinius atskirų mėsos produkcijos rūšių atžvilgiu sprendimus, padedančius didinti (bet ne mažinti) lietuviškos produkcijos konkurencingumą rinkoje.
Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 4. Žemės ūkio rūmai, 2016-06-20 Pastaraisiais metais Lietuvoje itin sumažėjo vaisių, daržovių (lauko bei žieminių šiltnamių) ir bulvių produkcijos pirkimo kiekiai. Viena iš mažo vartojimo, taip pat šešėlinės ekonomikos priežasčių, dėl kurių biudžetas negauna didelės dalies pajamų - tai 21 proc. dydžio PVM tarifas. Pasigirdusios kalbos, kad dėl sumažinto PVM kainos nepasikeis, nėra teisingos - priešingai, siekiant pritraukti vartotojus, prekybos įmonės nesiryžtų piktnaudžiauti sumažėjusiu PVM, o prekyviečių kainos turėtų lygiuotis į mažmeninės prekybos centrų kainas. Produkto kainą sudaro ir logistikos, administravimo bei kt. išlaidos, pelno marža, produkto kaina rinkoje. Kiekviena kainos sudedamoji dalis koreguoja galutinę kainą, todėl netikslinga teigti, kad mažesnis PVM tarifas kainos nesumažintų. Taip pat sumažintas PVM tarifas padėtų verslo subjektams trauktis iš šešėlinės ekonomikos. Akivaizdu, kad sumažinus PVM tarifą, didėtų vartojimas - Lietuvos vartotojui nebebūtų prasmės važiuoti pirkti maisto produktų į kaimyninę valstybę. Neperžengiant sąžiningos konkurencijos ribų, dauguma ES šalių vaisiams ir daržovėms taiko sumažintus mokesčių tarifus.
Lietuvoje dėl priešingos situacijos mokesčius mokantys maisto grandinės rinkos dalyviai praranda vartotojus vidaus rinkoje. Taip pat vartotojas, matydamas patrauklią vaisių ir daržovių kainą, keistų mitybos įpročius. Vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 47,6 % vyrų ir 65 % moterų miršta dėl kraujotakos sistemos ligų. 20,8 % vyrų ir 17,1 % moterų Lietuvoje miršta nuo piktybinių navikų. Jei valstybė rūpinasi šalies gyventojų sveikata ir tuo pačiu baiminamasi dėl biudžeto įplaukų praradimų, problemą iš dalies padėtų spręsti sumažintas PVM mokestis sveikatai nekenkiantiems produktams. Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų širdies smūgio, diabeto ir nutukimo rizikas, rekomenduojama pasiekti bent 400 gramų vaisių ir daržovių dienos porcijos normą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad klimato ir aplinkosaugos mokslininkai, taip pat Jungtinių Tautų Organizacija, įvardina augalininkystės sektorių, kaip mažiausią žalą klimato kaitai, gėlo vandens kokybei ir orui darantį ūkio sektorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Žemės ūkio rūmų nariai - Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Lietuvos šiltnamių asociacija ir Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ siūlo iki 5 proc. sumažinti PVM tarifą vaisiams, lauko ir šiltnamių daržovėms bei bulvėms. Nepritarti Kadangi Lietuvos gyventojai ženklią savo pajamų dalį išleidžia maisto produktams, taip pat įvertinus kaimyninių valstybių Pridėtinės vertės mokesčius maisto produktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti naują Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: –
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. sausio 25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 5 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2085 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3452 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4006 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006) dėl šių priežasčių:
pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą Įstatymo projekte Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekte Nr. XIIP-4006 siūlomiems maisto produktams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) per metus netektų nuo 43 mln. eurų pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-2085) iki 135 mln. eurų PVM pajamų (Įstatymo projektas Nr. XIIP-3452 (jeigu maisto produktų, kuriems siūloma nustatyti lengvatinį PVM tarifą, sąrašas atitiktų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4007 nustatytą būtiniausių maisto produktų sąrašą) ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-4006). Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr.
aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad lengvatinio 5 procentų PVM tarifo nustatymas siūlomiems maisto produktams padidintų pajamų iš PVM surinkimą dėl padidėjusio šių produktų vartojimo, tačiau tam, kad būtų kompensuotos dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidariusios valstybės biudžeto pajamų netektys, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina. 2. Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIII-177 neįvertintas siūlomų PVM lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms. Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekčių 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui. Todėl nustatyti naujas PVM lengvatas 2017 metais nepažeidžiant minėtų teisės aktų galima būtų tik tada, jeigu valstybės biudžeto netektys būtų kompensuotos proporcingai sumažinus kitas valstybės biudžeto išlaidas, padidinus kitų mokesčių tarifus arba panaikinus kitas esamas mokesčių lengvatas. 3. Gali būti nepasiektas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 ir Įstatymo projekto Nr.
XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytas tikslas – sumažinti šių maisto produktų kainas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga (pavyzdžiui, statistinė analizė rodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų jų vežimo keliais kaina per vienus metus (2013 metų gruodį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) padidėjo 1 procentu, o per beveik ketverius metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2012 metų gruodžiu) – 3,8 procento; nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinus laikraščiams ir žurnalams taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kainos atitinkamai per vienus metus padidėjo 1,7 procento, o per beveik ketverius metus – 36,8 procento; nuo 2011 m. sausio 1 d. sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą PVM tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, jų kaina per vienus metus (2011 metų gruodį, palyginti su 2010 metų gruodžiu) padidėjo 4,1 procento, ir nuo 2015 m. sausio 1 d. antrą kartą sumažinus apgyvendinimo paslaugoms taikomą tarifą nuo 21 procento iki 9 procentų, šių paslaugų kainos per beveik dvejus metus (2016 metų lapkritį, palyginti su 2014 metų gruodžiu) padidėjo 3,4 procento). 4. Tai nėra tinkama priemonė siekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2085 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4006 aiškinamuosiuose raštuose nurodytų tikslų – stiprinti ir plėsti verslą ir ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir realizavimo srityse, nes PVM yra vartojimo mokestis, ir lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams. 5.
Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl konkrečių prekių (paslaugų), kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XIIP-3452, negali būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3452 aiškinamajame rašte teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo maisto produktams nustatymas skatins Lietuvos Respublikos gyventojus apsipirkti Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijos Respublikoje. Lenkijos Respublikos statistikos duomenimis, Lietuvos Respublikos gyventojai 2015 metais Lenkijos Respublikoje išleido apie 330 mln. eurų (tai – apie 3,7 procento visos mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje), iš jų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams – 62,5 mln. eurų (tai – apie 19 procentų visų Lietuvos Respublikos gyventojų išlaidų Lenkijos Respublikoje ir apie 1,6 procento maisto, gėrimų, tabako mažmeninės prekybos apimties Lietuvos Respublikoje). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Lietuvos Respublikos gyventojų Lenkijos Respublikoje įsigyja ne maisto produktus, o prekes, kurių daugelis apmokestinama taikant standartinį Lenkijos Respublikoje nustatytą 23 procentų PVM tarifą, darytina išvada, kad sprendimą pirkti Lenkijos Respublikoje lemia ne tarpvalstybiniai
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: projektą atmesti. 6.2.
Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2017 m. rugsėjo 10 d. pateikti Seimui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų laikinai (pavyzdžiui, vieneriems metams) nustatytas lengvatinis PVM tarifas tik būtiniausiems maisto produktams bei atlikti šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną, o po metų stebėsenos įvertinus rezultatus pateikti Seimui pasiūlymus dėl šio ir kitų, su jo įgyvendinimu susijusių, įstatymų tobulinimo. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4 (pirmininko balsas), prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius