Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Burinis laivas – vėjo varomas laivas, turintis burių
įrangą.“
2Buvusias 2 straipsnio 2–33 dalis laikyti atitinkamai 3–34 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Uosto paslaugų laivas – laivas, teikiantis paslaugas uosto akvatorijoje.“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Vietinio plaukiojimo laivas – laivas, plaukiojantis uosto
akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.“
2 straipsnio 32–34 dalis laikyti atitinkamai 34–36 dalimis. 6. Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi:
„37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Laivų plaukiojimas uostų akvatorijoje be locmano 1.
Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali:
1) buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 metrų;
2) sportiniai ir pramoginiai laivai;
3) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendrasis tonažas iki 300;
4) vietinio plaukiojimo laivai, kurių bendrasis tonažas iki 500;
5) uosto paslaugų laivai;
6) uostą valdančios įmonės užsakymu dirbantys laivai, kurie gilina akvatorijos dugną, jeigu jų kapitonai yra uosto kapitono instruktuoti plaukti uosto akvatorijoje be locmano;
7) laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Administracijos išduotus locmano liudijimus;
8) linijiniai laivai ir (ar) laivai, kurie veža vienarūšius krovinius ir kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2. Leidimų išdavimo, atsisakymo jį išduoti, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 3.
reikalavimus:
1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į
(iš) uostą (‑o) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį;
2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (-o) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
3) turėti laivo vairinėje laivavedį, mokantį valstybinę kalbą;
4) būti išlaikęs laivybos egzaminą, kurį vykdo uosto kapitono sudaryta egzaminų komisija. 4. Laivybos egzamino metu vertinamos laivo kapitono žinios apie laivybos uosto akvatorijoje ypatumus. 5. Laivo kapitonas, siekdamas gauti leidimą, pateikia uosto kapitonui prašymą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 3 dalies nustatytiems reikalavimams (toliau – dokumentai). 6. Uosto kapitonas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, pateikia prašymą patikslinti dokumentus ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jei laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą pašalina trūkumus, uosto kapitonas per 2 darbo dienas apie tai informuoja laivo kapitoną. Jei laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas per 2 darbo dienas priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir apie tai informuoja laivo kapitoną. 7. Uosto kapitonas per 15 darbo dienų nuo laivo kapitono prašymo ir laivo kapitono pateiktų visų reikiamų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja laivo kapitoną ir išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako tai padaryti (kai nustatoma, kad laivo kapitonas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų) ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 8.
(išplaukti) į (iš) uostą (‑o) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį. Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (-o) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 9. Uosto kapitonas, nustatęs, kad laivo kapitonas pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 8 dalies ir (ar) šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pažeidimų, įspėja laivo kapitoną apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Laivo kapitonas, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo per 2 darbo dienas apie tai pranešti uosto kapitonui ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. 10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu per uosto kapitono nustatytą terminą laivo kapitonas nepašalina šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pažeidimų, jeigu laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą, taip pat įvykus avarijai dėl laivo kapitono kaltės šios avarijos tyrimo laikotarpiui. Uosto kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 9 dalyje numatomo uosto kapitono nustatyto termino pažeidimams pašalinti ir pasibaigus 2 darbo dienų terminui informuoti uosto kapitoną sustabdo leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui. Tokiame pranešime nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo terminas, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje (išskyrus laivo kapitono prašymu arba įvykus laivo avarijai, kai leidimo galiojimas sustabdomas šios avarijos tyrimo laikotarpiui). Šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą ir ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gavus motyvuotą laivo kapitono prašymą.
Toks prašymas uosto kapitonui turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki uosto kapitono nustatyto termino, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, pabaigos. 11. Pašalinus pažeidimus laivo kapitonas per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po šios informacijos gavimo ją patikrina, nustatęs, kad pažeidimai yra pašalinti, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 12. Uosto kapitonas per 2 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo panaikina leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui (išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), jeigu:
1) laivo kapitonas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) dėl laivo kapitono kaltės įvyko laivo avarija (kol vyksta laivo avarijos tyrimas, leidimo galiojimas sustabdomas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka);
3) laivo kapitonas neįvykdė bent vieno uosto kapitono tarnybų nurodymo, susijusio su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija;
4) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti melagingi duomenys;
5) laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas, ir pasibaigia šio straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas informuoti uosto kapitoną apie pažeidimų pašalinimą;
6) laivo kapitonas plaukiojo uosto akvatorijoje be locmano, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas;
7) laivo kapitonas miršta.“
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius,
kapitonai, gavę leidimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę toliau vykdyti šiuose leidimuose nurodytą veiklą šiuose leidimuose nustatytais terminais, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Burinis laivas – vėjo varomas laivas, turintis burių
įrangą.“
2Buvusias 2 straipsnio 2–33 dalis laikyti atitinkamai 3–34 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro
nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Uosto paslaugų laivas – laivas, teikiantis paslaugas uosto akvatorijoje.“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Vietinio plaukiojimo laivas – laivas, plaukiojantis uosto
akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.“
2 straipsnio 32–34 dalis laikyti atitinkamai 34–36 dalimis. 7. Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi:
„37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Laivų plaukiojimas uostų akvatorijoje be locmano 1.
Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali:
1) buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis yra iki 24 metrų;
2) sportiniai ir pramoginiai laivai;
3) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendrasis tonažas yra iki 300;
4) vietinio plaukiojimo laivai, kurių bendrasis tonažas yra iki 500;
5) uosto paslaugų laivai;
6) uostą valdančios įmonės užsakymu dirbantys laivai, kurie gilina akvatorijos dugną, jeigu jų kapitonai yra uosto kapitono instruktuoti plaukti uosto akvatorijoje be locmano;
7) laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Administracijos išduotus locmano liudijimus;
8) linijiniai laivai ir (ar) laivai, kurie veža vienarūšius krovinius ir kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2. Leidimų išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 3.
reikalavimus:
1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į
(iš) uostą (uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį;
2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (uosto) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
3) turėti laivo vairinėje laivavedį, mokantį valstybinę kalbą;
4) būti išlaikęs laivybos egzaminą, kurį vykdo uosto kapitono sudaryta egzaminų komisija. 4. Laivybos egzamino metu vertinamos laivo kapitono žinios apie laivybos uosto akvatorijoje ypatumus. 5. Laivo kapitonas, siekdamas gauti leidimą, pateikia uosto kapitonui prašymą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 3 dalies nustatytiems reikalavimams (toliau – dokumentai). 6. Uosto kapitonas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, nurodo laivo kapitonui patikslinti dokumentus ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą pašalina trūkumus, jis per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas per 2 darbo dienas priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir apie tai informuoja laivo kapitoną. 7. Uosto kapitonas per 15 darbo dienų nuo laivo kapitono prašymo ir laivo kapitono pateiktų visų reikiamų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja laivo kapitoną ir išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako tai padaryti (kai nustatoma, kad laivo kapitonas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų) ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 8.
(išplaukti) į (iš) uostą (uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį. Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (uosto) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 9. Uosto kapitonas, nustatęs, kad laivo kapitonas pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 8 dalyje ir (ar) šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įspėja laivo kapitoną apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Laivo kapitonas, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo per 2 darbo dienas apie tai pranešti uosto kapitonui ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. 10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu per uosto kapitono nustatytą terminą laivo kapitonas nepašalina šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pažeidimų, jeigu laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą, taip pat, įvykus laivo avarijai dėl laivo kapitono kaltės, – šios avarijos tyrimo laikotarpiui. Uosto kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio
pasibaigus 2 darbo dienų terminui informuoti uosto kapitoną, sustabdo leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui. Tokiame pranešime nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminas, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje (išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą arba kai, įvykus laivo avarijai dėl uosto kapitono kaltės, leidimo galiojimas sustabdomas šios avarijos tyrimo laikotarpiui).
Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ir ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui gavus motyvuotą laivo kapitono prašymą. Toks prašymas uosto kapitonui turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki uosto kapitono nustatyto termino, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, pabaigos. 11. Pašalinus pažeidimus, laivo kapitonas per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ją patikrina, nustatęs, kad pažeidimai yra pašalinti, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 12.
aplinkybių paaiškėjimo panaikina leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui (išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), jeigu:
1) laivo kapitonas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) dėl laivo kapitono kaltės įvyko laivo avarija (kol vyksta laivo avarijos tyrimas, leidimo galiojimas sustabdomas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka);
3) laivo kapitonas neįvykdė bent vieno uosto kapitono tarnybų nurodymo, susijusio su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija;
4) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti melagingi duomenys;
5) laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas, ir pasibaigia šio straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas informuoti uosto kapitoną apie pažeidimų pašalinimą;
6) laivo kapitonas plaukiojo uosto akvatorijoje be locmano, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas;
7) laivo kapitonas miršta.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonai, gavę leidimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę toliau vykdyti šiuose leidimuose nurodytą veiklą šiuose leidimuose nustatytais terminais, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Burinis laivas – vėjo varomas laivas, turintis burių
įrangą.“
2Buvusias 2 straipsnio 2–33 dalis laikyti atitinkamai 3–34 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro
nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Uosto paslaugų laivas – laivas, teikiantis paslaugas uosto akvatorijoje.“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Vietinio plaukiojimo laivas – laivas, plaukiojantis uosto
akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.“
2 straipsnio 32–34 dalis laikyti atitinkamai 34–36 dalimis. 7. Papildyti 2 straipsnį 37 dalimi:
„37. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Laivų plaukiojimas uostų akvatorijoje be locmano 1.
Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali:
1) buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis yra iki 24 metrų;
2) sportiniai ir pramoginiai laivai;
3) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendrasis tonažas yra iki 300;
4) vietinio plaukiojimo laivai, kurių bendrasis tonažas yra iki 500;
5) uosto paslaugų laivai;
6) uostą valdančios įmonės užsakymu dirbantys laivai, kurie gilina akvatorijos dugną, jeigu jų kapitonai yra uosto kapitono instruktuoti plaukti uosto akvatorijoje be locmano;
7) laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Administracijos išduotus locmano liudijimus;
8) linijiniai laivai ir (ar) laivai, kurie veža vienarūšius krovinius ir kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono neterminuotą leidimą plaukioti Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje be locmano (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2. Leidimų išdavimo, atsisakymo juos išduoti, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo, linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitono (toliau šiame straipsnyje – laivo kapitonas) veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 3.
reikalavimus:
1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į
(iš) uostą (uosto) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį;
2) jo vadovaujamas laivas, kuris veža vienarūšius krovinius, privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (uosto) su locmanu ne mažiau kaip 6 kartus, o nuo paskutinio įplaukimo į uostą iki prašymo gauti leidimą pateikimo turi būti praėję ne daugiau kaip 12 mėnesių;
3) turėti laivo vairinėje laivavedį, mokantį valstybinę kalbą;
4) būti išlaikęs laivybos egzaminą, kurį vykdo uosto kapitono sudaryta egzaminų komisija. 4. Laivybos egzamino metu vertinamos laivo kapitono žinios apie laivybos uosto akvatorijoje ypatumus. 5. Laivo kapitonas, siekdamas gauti leidimą, pateikia uosto kapitonui prašymą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 3 dalies nustatytiems reikalavimams (toliau – dokumentai). 6. Uosto kapitonas, nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, nurodo laivo kapitonui patikslinti dokumentus ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą pašalina trūkumus, jis per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas per 2 darbo dienas priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir apie tai informuoja laivo kapitoną. 7. Uosto kapitonas per 15 darbo dienų nuo laivo kapitono prašymo ir laivo kapitono pateiktų visų reikiamų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja laivo kapitoną ir išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako tai padaryti (kai nustatoma, kad laivo kapitonas neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų) ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 8.
(išplaukti) į (iš) uostą (uosto) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 3 kartus per mėnesį. Laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonas, kuris turi leidimą, privalo įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (uosto) ne mažiau kaip 6 kartus per 12 mėnesių laikotarpį. 9. Uosto kapitonas, nustatęs, kad laivo kapitonas pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 8 dalyje ir (ar) šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įspėja laivo kapitoną apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, per kurį nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Laivo kapitonas, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, privalo per 2 darbo dienas apie tai pranešti uosto kapitonui ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. 10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu per uosto kapitono nustatytą terminą laivo kapitonas nepašalina šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pažeidimų, jeigu laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą, taip pat, įvykus laivo avarijai dėl laivo kapitono kaltės, – šios avarijos tyrimo laikotarpiui. Uosto kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio
pasibaigus 2 darbo dienų terminui informuoti uosto kapitoną, sustabdo leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui. Tokiame pranešime nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminas, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje (išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą arba kai, įvykus laivo avarijai dėl uosto kapitono kaltės, leidimo galiojimas sustabdomas šios avarijos tyrimo laikotarpiui).
Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ir ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui gavus motyvuotą laivo kapitono prašymą. Toks prašymas uosto kapitonui turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki uosto kapitono nustatyto termino, per kurį laivo kapitonas turi pašalinti pažeidimus, pabaigos. 11. Pašalinus pažeidimus, laivo kapitonas per 2 darbo dienas apie tai informuoja uosto kapitoną, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ją patikrina, nustatęs, kad pažeidimai yra pašalinti, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai per 2 darbo dienas informuoja laivo kapitoną. 12.
aplinkybių paaiškėjimo panaikina leidimo galiojimą ir apie tai praneša laivo kapitonui (išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), jeigu:
1) laivo kapitonas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) dėl laivo kapitono kaltės įvyko laivo avarija (kol vyksta laivo avarijos tyrimas, leidimo galiojimas sustabdomas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka);
3) laivo kapitonas neįvykdė bent vieno uosto kapitono tarnybų nurodymo, susijusio su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija;
4) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti melagingi duomenys;
5) laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas, ir pasibaigia šio straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas informuoti uosto kapitoną apie pažeidimų pašalinimą;
6) laivo kapitonas plaukiojo uosto akvatorijoje be locmano, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas;
7) laivo kapitonas miršta.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Linijinio laivo ir (ar) laivo, kuris veža vienarūšius krovinius, kapitonai, gavę leidimus iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę toliau vykdyti šiuose leidimuose nurodytą veiklą šiuose leidimuose nustatytais terminais, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymų normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas ir 2004 m. kovo 5 d. nutarimas), ir tai, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma numatyti pagrindinius leidimo plaukioti uosto akvatorijoje be locmano gavimo reikalavimus, taip pat leidimo išdavimo, atsisakymo išduoti, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo procedūras. Minėtieji reikalavimai šiuo metu yra įtvirtinti teisės taikymo akte. Įstatymo projekto tikslas
Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyrius (l. e. Vandens transporto skyriaus vedėjo pareigas Artūras Kungys, tel.
239 3930, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Kristijonas Valatka (tel. 239 3934, el. p. [email protected]). 3. Projekto siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos yra reglamentuotos teisės taikymo akte – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 62 punkte nustatyta, kad be locmano uosto akvatorijoje gali plaukioti linijiniai laivai ir vienarūšius krovinius vežantys laivai, atplaukiantys reguliariai (pagal suderintą tvarkaraštį) į uostą ne rečiau kaip
vienarūšių krovinių vežimą Klaipėdos uosto direkcijoje, kurių kapitonai yra ne mažiau kaip 6 kartus atplaukę (išplaukę) į (iš) uostą (-o), išlaikę egzaminą uosto kapitono sudarytoje komisijoje ir gavę leidimą plaukioti uosto akvatorijoje be locmano, turintys vairinėje laivavedį, mokantį valstybinę kalbą arba anglų kalbą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 62 punkte taip pat nustatyta, kad plaukioti uosto akvatorijoje be locmano gali buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 metrų, sportiniai ir pramoginiai laivai, Lietuvos Respublikos laivų registruose įregistruoti žvejybiniai laivai iki 300 BT, vietinio plaukiojimo laivai iki 500 BT, uosto paslaugų laivai, akvatorijos dugno gilinimo laivai, dirbantys uostą valdančios įmonės užsakymu, laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotus locmano liudijimus. 4.
galima tikėtis priėmus Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, leidimo plaukioti uosto akvatorijoje be locmano gavimo reikalavimai, leidimo išdavimo, atsisakymo išduoti, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo procedūros bus nustatytos įstatymu, o ne įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma į galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnį įrašyti naujas sąvokas ir papildyti nauju 20¹ straipsniu. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabą, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, Įstatymo projekte apibrėžiamos sąvokos „burinis laivas“, „uosto paslaugų laivas“ ir „vietinio plaukiojimo laivas“. Pažymėtina, kad kitos Įstatymo projekte vartojamos sąvokos yra apibrėžtos galiojančiame Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir kituose įstatymuose. Įstatymo projekto 2 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 metrų, sportiniai ir pramoginiai laivai, Lietuvos Respublikos laivų registruose įregistruoti žvejybiniai laivai, kurių bendrasis tonažas iki 300, vietinio plaukiojimo laivai, kurių bendrasis tonažas iki 500, uosto paslaugų laivai, akvatorijos dugno gilinimo laivai, dirbantys uostą valdančios įmonės užsakymu. Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Lietuvos saugios laivybos administracijos išduotus locmano liudijimus.
Taip pat šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad plaukioti uosto akvatorijoje be locmano gali linijiniai ir (ar) laivai, kurie veža vienarūšius krovinius ir kurių kapitonai šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono leidimą plaukioti uosto akvatorijoje be locmano (toliau – leidimas). Šio straipsnio
išduoti leidimą, leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimo galiojimo panaikinimo, laivo kapitono veiklos priežiūros, egzaminų komisijos sudarymo ir egzaminų organizavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Šio straipsnio 3 dalis nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti laivo kapitonas, norintis gauti leidimą. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad laivo kapitonas, pateikęs uosto kapitonui prašymą gauti leidimą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytiems reikalavimams, ir išlaikęs egzaminą, gali plaukioti uosto akvatorijoje be locmano. Šio straipsnio 5 dalis nustato dokumentų trūkumų pašalinimo reikalavimus. Straipsnio
atsisakyti tai padaryti priimti. Straipsnio 8 dalis nustato leidimą turinčio laivo kapitono pareigas. Straipsnio
sustabdymą procedūrą. Šioje dalyje taip pat nustatomas terminas, per kurį uosto kapitono nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Straipsnio 10, 11, 12 dalys nustato išduoto leidimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo sąlygas, procedūras ir terminus.
Atkreiptinas dėmesys, kad leidimų išdavimo ir laivo kapitono veiklos priežiūros funkcijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdys atskiros uosto kapitonui pavaldžios tarnybos, turinčios teisę atlikti pavestas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Priėmus teikiamą įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų.
Įstatymo projekte pateikiamos sąvokos, kurios, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo reikalavimų, aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Informacija apie poreikį keisti galiojančius teisės aktus priėmus teikiamą Įstatymo projektą pateikiama šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą nenumatoma sutaupyti valstybės, savivaldybių, kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Saugi laivyba“, „leidimas plaukioti uosto akvatorijoje be locmano“, „uosto akvatorija“, „laivo kapitonas“, „uosto kapitonas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-08-21 Nr. XIIP-3431 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
20¹ straipsnio 9 dalyje skirtingai konstruojama pirmo sakinio formuluotė: projekte – „13 straipsnio 3 dalies reikalavimų“, projekto lyginamajame variante – „13 straipsnio 3 dalies pažeidimų“. Analogiškai taisytinas ir projekto lyginamasis variantas. 2. Projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalis tikslintina: skaičius ir žodis „2 dalį“ koreguotini – rašytina formuluotė „ 2 ir 3 dalis“. Valstybinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-01 Nr. XIIP-3431(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-08-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Įstatymą pildančio 20¹ straipsnio 9 dalyje skirtingai konstruojama pirmo sakinio formuluotė: projekte – „13 straipsnio
variantas. Pritarti. Juridinės technikos pobūdžio pastaba. 2. Projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalis tikslintina: skaičius ir žodis
„2 dalį“ koreguotini – rašytina formuluotė „ 2 ir 3 dalis“. Pritarti. Juridinės technikos pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Argumentai: Siūlymu siekiama suvienodinti Vidaus vandenų transporto kodekso ir Saugios laivybos įstatymų nuostatas. Pakeitimu nustatoma, kad kultūros ir susisiekimo ministrai tvirtina laivų pripažinimo tradiciniais tvarkos aprašą. Šiuo klausimu vyko tarpžinybinis ministerijų posėdis, kuriame buvo nuspręsta, kad kultūros srities atstovai turėtų vertinti ir įdiegti kriterijus pagal kuriuos turi būti vertinama, ar laivas gali būti pripažintas tradiciniu (istoriniu), ar ne. Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos saugios laivybos administracija vertintų tik tokio laivo stovumą, plaukiojimo saugumą apskritai, todėl didžioji numatomo tvirtinti tvarkos aprašo dalis ir kompetencija tenka Kultūros ministerijai. Kultūros ministerija raštu patvirtino, kad jie sutinka būti pirmieji tokios tvarkos tvirtintojai. Tokios nuostatos jau įtvirtintos Vidaus vandenų transporto kodekso projekte. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Pakeisti 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro
nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais.“ Pritarti. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, K.Kuzminskas (pavaduojantis D.Kreivį), A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, S.Jovaiša (pavaduojantis R.Žilinską). Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susiekimo ministerijos atstovai: K.Valatka, E.Vyšniauskaitė,J.Norkienė, V.Tamulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2015-08-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Įstatymą pildančio 20¹ straipsnio 9 dalyje skirtingai konstruojama pirmo sakinio formuluotė: projekte – „13 straipsnio
variantas. Pritarti. Juridinės technikos pobūdžio pastaba. 2. Projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalis tikslintina: skaičius ir žodis
„2 dalį“ koreguotini – rašytina formuluotė „ 2 ir 3 dalis“. Pritarti. Juridinės technikos pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis