Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
punktu: ,,12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.“
2Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi:
,,5. Važtaraštis gali būti rašytinės ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodomi nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu formatu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir
(arba) vežėjas, įformindamas važtaraštį turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, o važtaraščio turinio vientisumas – važtaraščio duomenų pakeitimų (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas bent vienu iš šių būdų:
1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme;
2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;
3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų reikalavimų elektroniniam važtaraščiui laikymąsi).“
pakeitimas Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 10 punktu: ,,10) važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2.
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
pakeitimas
punktu: ,,12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.“
2Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi:
„5. Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas bent vienu iš šių būdų:
1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme;
2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;
3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų elektroniniam važtaraščiui reikalavimų laikymąsi).“
pakeitimas Papildyti 38 straipsnio 2 dalį 10 punktu: ,,10) važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį.“
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. balandžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3429 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siuntėjui ir (arba) vežėjui įforminant važtaraštį, t.y. užtikrinti važtaraščio kilmė autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Atsižvelgiant į tai, kad du pirmieji reikalavimai įstatymo projekte yra paaiškinami, siekiant išvengti dviprasmiško trečiojo reikalavimo interpretavimo, svarstytina, ar pastarasis neturėtų būti irgi paaiškintas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomas 29 straipsnis turi 3 dalis, todėl 1 straipsnio 2 dalyje pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Papildyti 29 straipsnį nauja 4 dalimi“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NR. I-1628
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. spalio 14 d. Nr. 67
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Rūta Petrukaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų viceministras Romualdas Gėgžnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Ieva Valeškaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinami atitinkami reikalavimai siuntėjui ir (arba) vežėjui įforminant važtaraštį, t.y. užtikrinti važtaraščio kilmė autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Atsižvelgiant į tai, kad du pirmieji reikalavimai įstatymo projekte yra paaiškinami, siekiant išvengti dviprasmiško trečiojo reikalavimo interpretavimo, svarstytina, ar pastarasis neturėtų būti irgi paaiškintas. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto pasiūlymą. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
taip: ,,Papildyti 29 straipsnį nauja 4 dalimi“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-13 Nr. 1.16-96 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42(2) ir 42(3) straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. LLRI siūlo kompleksiškai įvertinti Išmaniąją mokesčių sistemą. Atkreipiame dėmesį, jog dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas.
Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-16 pasitarimo protokolo Nr. 12 6 punkte Dėl pritarimo valstybės informacinės sistemos (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) diegimui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įformintus sprendimus. Santrauka:
Išmaniąją mokesčių sistemą iMAS privalu įvertinti kompleksiškai. Dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Šiuo metu vykstantis projekto pristatymas – neintegruotas, o jo paskirų dalių derinimas skubos tvarka nepalieka laiko su juo susipažinti kompleksiškai. Į su sistema susijusių nuostatų derinimą būtina įtraukti visas suinteresuotas puses. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. LLRI vertinimu siūloma įvertinti šias rizikas, susijusias su iMAS sistemos įdiegimu:
Programos įgyvendinimas bus brangus, o egzistuoja didelė tikimybė, kad sistema neveiks. Kadangi ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą, ne visas jas bus galima suderinti su standartinės aspkaitos duomenų rinkmenos nuostatais. Nuostatų reikalavimų našta labai apsunkintų smulkųjį verslą. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis su iMAS suderintu formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks.
Numatyti duomenų teikimo pagal standartinės apskaitos duomenų rinkmenos reikalavimus terminai yra per trumpi. Finansinis poveikis verslui ir galimos siūlomos sistemos alternatyvos įvertintos neišsamiai. Siūlomos sistemos nuostatos ne sumažins administracinę naštą verslui, o dubliuos egzistuojantį reguliavimą. Žemiau pateikiami detalūs argumentai:
1) Projektais siūlomo E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) nuostatos yra labai ydingos: E.važtaraščių posistemis (i.VAZ) registruos duomenis apie prekių judėjimą, tačiau neaišku, kaip joje bus apskaitomas prekių judėjimas mažmeninės prekybos, pervežimų atvejais. Siūlomos sistemos nuostatuose numatyta, kad pardavėjas turi tiksliai žinoti prekių pervežimo vietą, laiką, o gavėjas turės patvirtinti važtaraštį. Tačiau realiame gyvenime pervežimo metu gali įvykti maršruto, prekių kiekio ir kiti pasikeitimai, o iš pateiktos informacijos neaišku, ar bus galima šiuos duomenis tikslinti. Be to, pavojingai išaugs nesusipratimų skaičius, kai perkančios įmonės apskaitininkai nespės laiku patvirtinti važtaraščio ir krovinys gali būti įvertintas kaip kontrabanda. Elektroniniai važtaraščiai dubliuotų egzistuojančius kontrolės mechanizmus - šiuo metu Muitinės departamentas jau turi modernius kontrolės mechanizmus prekių srautams stebėti. Kalbant apie kontrabandą, tik labai maža vidaus rinkoje cirkuliuojančių prekių dalis potencialiai gali būti kontrabandos objektas. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę esamų kontrolės mechanizmų dubliavimo. 2) Ne visas apskaitoje naudojamas technines priemones galima pritaikyti nuostatų reikalavimams, dėl to prisitaikymas būtų sudėtingas ir brangiai kainuotų: Įstatymų projektais siūloma nustatyti mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis.
Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą. Vienose techninėse priemonėse (buhalterinės apskaitos programose) įmanoma įdiegti galimybes formuoti ataskaitas tam tikru formatu ir duomenų persiuntimo administruojančiam subjektui funkciją, tuo tarpu kitose (tokiose, kaip buhalterių dažnai naudojama MS „Excel“ programa) – ne. Taip pat būtina įvertinti tai, kad daugybė užsienio kompanijų antrinių įmonių Lietuvoje taiko pirminės įmonės naudojamą sąskaitų planą arba jų apskaita tvarkoma užsienyje, centralizuotai. Numatoma, jog nuo 2019 m. buhalterinės apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (toliau - SAF-T) privalės teikti tie pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2017 m. grynosios pardavimo pajamos viršijo 45 tūkst. eurų (arba apytikriai vos 3,75 tūkst. eurų/mėn.), tikėtina, jog jų tarpe bus labai daug įmonių, besinaudojančių nesudėtingomis techninėmis priemonėmis (pvz. jau minėta MS „Excel“), neturinčiomis galimybių teikti duomenis SAF-T formatu. Tai reikštų, kad prisitaikymas būtų sudėtingas ir pareikalautų daug lėšų, kurios užgultų ant įmonių pečių. Yra grėsmė, kad dalis įmonių prisitaikymo kaštus bandytų perkelti vartotojams. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę dėl skirtingu būdu apskaitą vedančių ūkio subjektų galimybių teikti duomenis SAF-T rinkmenoje. Įvertinti ar visiems ūkio subjektams tai daryti bus įmanoma, techniškai nesudėtinga ir kiek tai kainuos. Atsižvelgti į pačių ūkio subjektų nuomonę ir vertinimus.
3) Nuostatų reikalavimų įgyvendinimas labai apsunkintų smulkųjį verslą: Susiejant būtinybę teikti duomenis SAF-T formatu, nuo pat registravimosi PVM mokėtoju pradžios (45 tūkst. eurų metinių grynųjų pardavimo pajamų), pradedantis verslas turės įsigyti (o paskui netgi neveikdamas turės dar 10 metų palaikyti, nes kitaip negalės pateikti duomenų) tam tikrą buhalterinės apskaitos sistemą. Vieną kartą įsidiegus konkrečią sistemą bus sudėtinga pereiti prie pigesnio apskaitos programos varianto. Atkreiptinas dėmesys, kad patogiausia, kai visų mokestinių laikotarpių duomenys tvarkomi viena apskaitos programa - ypač tai aktualu naudojantiems buhalterinės apskaitos programas su analizės funkcija; programos yra brangios; pakeitus programą gali tekti iš naujo suvesti didelį duomenų kiekį; beveik neįsivaizduojamas programos pakeitimas finansinio laikotarpio viduryje. Pareiga nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis (net ir nesant būtinybės juos teikti SAF-T rinkmenoje) labai apsunkins kasdienę mokesčių mokėtojų veiklą. Numatomos sukurti elektroninių apskaitos tvarkymo paslaugų smulkiam verslui sistemos funkcijos neleis pakeisti jau naudojamų apskaitos ir verslo valdymo sistemų (pvz., funkcijos neapima atlyginimų skaičiavimo, ilgalaikio turto apskaitos, projektų, gamybos ir kitų procesų valdymo ir t.t.). Todėl mokesčių mokėtojams, apskaitą tvarkantiems techninėmis priemonėmis, papildomai teks suvesti duomenis į iMAS. Tai lems labai išaugusią administracinę naštą. LLRI siūlymai Supažindinti visuomenę su būsimais mokesčių administravimo pokyčiais. Įvertinti administracinę naštą, teksiančią smulkiajam verslui. 4) Numatyti duomenų teikimo per iMAS terminai yra neadekvatūs:
Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2015 metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 8 mln. eurų, buhalterinės aspkaitos duomenis administruojančiam subjektui privalės teikti jau nuo 2017 m. sausio 1 d.
Perprogramuoti ir pritaikyti duomenis teikti per iMAS brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenų teikimo tvarka bus parengta tik nuo 2016-04-01 terminai yra per trumpi. LLRI siūlymai Prievolė teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 5 metų, kai iMAS pradės veikti ir po savanoriško duomenų teikimo bus nustatyti ir pašalinti sistemos trūkumai, bus sukurtos ir pritaikytos verslo naudojamos buhalterinės apskaitos programos. Prieš įvedant naujas prievoles, susijusias su mokesčių administravimu, būtina panaikinti dabar įdiegtos PVM kontrolės elektronines priemones (pavyzdžiui, kai kuriems mokesčių mokėtojams galiojančią prievolę teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis). 5) Neįvertinta tikroji finansinė siūlomos sistemos našta, jos efektyvumas ir galimos alternatyvos:
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog iMAS sukūrimui vien 2016 m. prireiks apie 13 mln. eurų, o sistemos sukūrimą numatoma dalinai finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Teigiama, jog sistemos administravimas kiekvienais metais pareikalaus apie 3 mln. eurų biudžeto lėšų. Viešai prieinamais duomenimis, išlaidos E.sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) diegimui sieks 4,3 mln. eurų, E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) diegimui – 2,9 mln. eurų, Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) diegimui – 10,2 mln. eurų, Išmaniosios apskaitos sistemos smulkiam verslui (i.APS) diegimui – 0,3 mln. eurų).[1] Teigiama, jog išlaidos iMAS diegimui gali siekti 24 mln. eurų, tačiau kaina dar nėra tiksli.
Vertinant kasmetines sistemos palaikymo išlaidas būtina atsižvelgti į tai, kad įdiegus siūlomą sistemą, prireiks daugiau VMI darbuotojų žymiai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti. Pavyzdžiui, įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą Portugalijoje papildomoms funkcijoms atlikti buvo įdarbinta daugiau nei 1000 naujų mokesčių inspektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoms funkcijoms atlikti bus samdomi aukšto lygio IT specialistai. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje 2014 m. siekė 3
kompensuoti gali prireikti apie 3,5 mln. eurų kasmet. Tikėtina, jog siekiant kovoti su prekių judėjimo slėpimu ir su juo susijusių mokestinių prievolių vengimu naudojant iMAS, reikės labai padidinti kelyje atliekamų patikrų skaičių, kam papildomai reiks pasitelkti labai dideles policijos, muitinės ir kriminalinės tarnybos pajėgas. Būtina įvertinti šios papildomos kontrolės priemonės kaštus ir naudą. Vertinant poveikį ūkio subjektams būtina pabrėžti, jog diegiant iMAS, verslas patirs labai dideles išlaidas (tai savo pastabose projektams pažymi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija). Projekto rengėjų vertinimu, vienkartinės ūkio subjektų išlaidos gali siekti 20 milijonų eurų. Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos (toliau – Asociacija) duomenimis, tik dalis šiuo metu naudojamų kasos aparatų galėtų būti pritaikyti išmaniajai apskaitai. Teigiama, jog gali tekti pakeisti bent 50 proc. esamų kasos aparatų.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 85 tūkst. kasos aparatų. Iš jų paprasti aparatai, kainuojantys nuo 200 eurų, sudaro apie 65 tūkst., o sudėtingi, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų – 20 tūkst. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis akivaizdu, kad verslui tektų didelė finansinė našta. Papildomai, įmonėms kainuos ir interneto arba mobiliojo ryšio prieiga ir išmanieji įrenginiai, kuri taps būtinais. Pateikiami skaičiavimai, kad ūkio subjektai patirs naudą atsisakius popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo, o iMAS kasmet leis sutaupyti 36 milijonus eurų litų. Tačiau, pati skaičiavimo metodika - ką ir kaip skaičiuoja VMI - viešojoje erdvėje neprieinama. Kad verslas šią naudą galėtų įvertinti, su metodologija būtina leisti susipažinti visuomenei. Tačiau pati VMI 2015 m. kovo mėn. įvedė prievolę pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalus rankiniu būdu, uždrausdama juos pildyti elektroniniu būdu ir apsunkindama įmonių veiklą. Jeigu pagrindinis tikslas – palengvinti mokesčių administravimą, būtina kuo skubiau atšaukti nepagrįstą prievolę pildyti žurnalus rankiniu būdu. Būtina įvertinti siūlomos sistemos naudą viešiesiems finansams ir ūkio subjektams, o vertinant kitų šalių patirtį atsižvelgti į visus egzistuojančius priežastinius ryšius. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kuri viešojoje erdvėje pateikiama kaip sėkmingas iMAS diegimo pavyzdys, 2013 m. siekiant pagerinti PVM surinkimą buvo priimtos nuostatos, leidusios mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką. Prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. Užsienio ekspertų vertinimu, ši priemonė (kartu su kitais palengvinimais) buvo svarbesnė nei išmanioji mokesčių administravimo sistema, nulemiant augančias mokesčių įplaukas.
Būtina atsižvelgti ir į tai, kad panašaus pobūdžio išmaniosios mokesčių sistemos veikia tik dviejose šalyse – jau minėtoje Portugalijoje ir Estijoje (pirmojoje nuo 2007 iki 2013 m. informacijos pateikimo reikalavimai keitėsi jau 3 kartus). Kitose aiškinamajame rašte įvardytose šalyse egzistuojanti pareiga mokesčių administratoriams mokesčių deklaracijas teikti elektroniniu būdu iš esmės skiriasi nuo siūlomos prievolės teikti mokesčių administratoriui didžiają dalį apskaitos duomenų (sąskaitų faktūrų, važtaraščių, kasos aparatų duomenis ir t.t.) LLRI siūlymai:
Įvertinti alternatyvius administracinės naštos mažinimo ir mokesčių sistemos gerinimo būdus. Panaikinti prievolę pildyti kasos aparatų žurnalus tik rankiniu būdu; Leisti mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. 6) Siūlomos sistemos nuostatos dubliuos egzistuojantį reguliavimą: iMAS neleis pasiekti daugelio numatytų tikslų. Pavyzdžiui, įdiegus Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA) nebus atsisakoma popierinių dokumentų (EKA žurnalai gali būti reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą). E.važtaraščių (i.VAZ) ir E.sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemiai ne pakeis, o tik dubliuos jau naudojamas verslo valdymo programas, nes be registravimo funkcijos pastarosios dar teikia galimybę duomenis apdoroti ir analizuoti. Niekur nėra identifikuota, ar iMAS leis išvengti esamų funkcijų dubliavimo.
Pavyzdžiui, ar dėl duomenų kryžminimo vartotojams bus panaikintos prievolės teikti deklaracijas mokesčių administratoriui bei Statistikos departamentui (pvz., teikti informaciją apie gyventojams išmokėtas vienkartines išmokų sumas, apie gautas ir suteiktas paskolas ir pan.). Minima preliminarių PVM deklaracijų suformavimo galimybė kelia abejonių. Vienai iš sandorio pusių nepatvirtinus duomenų, šie gali neatsidurti preliminarioje deklaracijoje, todėl duomenis vis tiek reikės nuolat tikrinti. Tikėtina, jog ne visi mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti preliminarių deklaracijų funkcija. LLRI siūlymai: . 1. Įvertinti ne tik suinteresuotų institucijų siūlymus, bet ir individualiai įvertinti visas išsakytas pastabas. 2. Įvertinti, kaip pasitelkus iMAS galima būtų sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą (pavyzdžiui, atsisakant statistinių ataskaitų teikimo, formuojant prekių tiekimo, duomenų apie gautas ir suteiktas paskolas ir t.t. preliminarias deklaracijas). Atsižvelgti Komiteto posėdžio metu buvo paprašyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti Laisvosios rinkos instituto pastabas ir pasiūlymus bei įdiegiant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą užtikrinti, kad sistemos posistemiai tarpusavyje sąveikautų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3429 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas 2015-10-141 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento Nr. 1 pastabą ir siekiant išvengti dviprasmiško trečiojo reikalavimo interpretavimo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnį pakeisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį 12 punktu: ,,12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.“
straipsnį 5 dalimi: ,,5. Važtaraštis gali būti rašytinės ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodomi nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu formatu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindamas važtaraštį turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumas – važtaraščio duomenų pakeitimų (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas, o važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis turi būtų įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visas važtaraščio turinys būtų aiškiai įskaitomas popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo.
Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas bent vienu iš šių būdų:
elektroninio parašo įstatyme;
2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;
3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų reikalavimų elektroniniam važtaraščiui laikymąsi).“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
FINANSŲ komitetas
komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra įtvirtinami atitinkami reikalavimai siuntėjui ir (arba) vežėjui įforminant važtaraštį, t.y. užtikrinti važtaraščio kilmė autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Atsižvelgiant į tai, kad du pirmieji reikalavimai įstatymo projekte yra paaiškinami, siekiant išvengti dviprasmiško trečiojo reikalavimo interpretavimo, svarstytina, ar pastarasis neturėtų būti irgi paaiškintas. Pritarti
dėstytina taip: ,,Papildyti 29 straipsnį nauja 4 dalimi“.
Pritarti iš dalies Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 81 punktą nerekomenduojama pildyti įstatymą ar kitą teisės aktą nauju straipsniu (dalimi ar punktu) su tuo pačiu numeriu kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio (dalies ar punkto) numeris. Komitetas siūlo Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Papildyti 29 straipsnį 5 dalimi:“
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-13 Nr. 1.16-96 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42(2) ir 42(3) straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. LLRI siūlo kompleksiškai įvertinti Išmaniąją mokesčių sistemą. Atkreipiame dėmesį, jog dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-16 pasitarimo protokolo Nr.
informacinės sistemos (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) diegimui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įformintus sprendimus. Santrauka: Išmaniąją mokesčių sistemą iMAS privalu įvertinti kompleksiškai. Dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Šiuo metu vykstantis projekto pristatymas – neintegruotas, o jo paskirų dalių derinimas skubos tvarka nepalieka laiko su juo susipažinti kompleksiškai. Į su sistema susijusių nuostatų derinimą būtina įtraukti visas suinteresuotas puses. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. LLRI vertinimu siūloma įvertinti šias rizikas, susijusias su iMAS sistemos įdiegimu:
Programos įgyvendinimas bus brangus, o egzistuoja didelė tikimybė, kad sistema neveiks. Kadangi ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą, ne visas jas bus galima suderinti su standartinės aspkaitos duomenų rinkmenos nuostatais. Nuostatų reikalavimų našta labai apsunkintų smulkųjį verslą. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis su iMAS suderintu formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Numatyti duomenų teikimo pagal standartinės apskaitos duomenų rinkmenos reikalavimus terminai yra per trumpi. Finansinis poveikis verslui ir galimos siūlomos sistemos alternatyvos įvertintos neišsamiai. Siūlomos sistemos nuostatos ne sumažins administracinę naštą verslui, o dubliuos egzistuojantį reguliavimą.
Žemiau pateikiami detalūs argumentai:
1) Projektais siūlomo E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) nuostatos yra labai ydingos: E.važtaraščių posistemis (i.VAZ) registruos duomenis apie prekių judėjimą, tačiau neaišku, kaip joje bus apskaitomas prekių judėjimas mažmeninės prekybos, pervežimų atvejais. Siūlomos sistemos nuostatuose numatyta, kad pardavėjas turi tiksliai žinoti prekių pervežimo vietą, laiką, o gavėjas turės patvirtinti važtaraštį. Tačiau realiame gyvenime pervežimo metu gali įvykti maršruto, prekių kiekio ir kiti pasikeitimai, o iš pateiktos informacijos neaišku, ar bus galima šiuos duomenis tikslinti. Be to, pavojingai išaugs nesusipratimų skaičius, kai perkančios įmonės apskaitininkai nespės laiku patvirtinti važtaraščio ir krovinys gali būti įvertintas kaip kontrabanda. Elektroniniai važtaraščiai dubliuotų egzistuojančius kontrolės mechanizmus - šiuo metu Muitinės departamentas jau turi modernius kontrolės mechanizmus prekių srautams stebėti. Kalbant apie kontrabandą, tik labai maža vidaus rinkoje cirkuliuojančių prekių dalis potencialiai gali būti kontrabandos objektas. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę esamų kontrolės mechanizmų dubliavimo. 2) Ne visas apskaitoje naudojamas technines priemones galima pritaikyti nuostatų reikalavimams, dėl to prisitaikymas būtų sudėtingas ir brangiai kainuotų: Įstatymų projektais siūloma nustatyti mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą.
Vienose techninėse priemonėse (buhalterinės apskaitos programose) įmanoma įdiegti galimybes formuoti ataskaitas tam tikru formatu ir duomenų persiuntimo administruojančiam subjektui funkciją, tuo tarpu kitose (tokiose, kaip buhalterių dažnai naudojama MS „Excel“ programa) – ne. Taip pat būtina įvertinti tai, kad daugybė užsienio kompanijų antrinių įmonių Lietuvoje taiko pirminės įmonės naudojamą sąskaitų planą arba jų apskaita tvarkoma užsienyje, centralizuotai. Numatoma, jog nuo 2019 m. buhalterinės apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (toliau - SAF-T) privalės teikti tie pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2017 m. grynosios pardavimo pajamos viršijo 45 tūkst. eurų (arba apytikriai vos 3,75 tūkst. eurų/mėn.), tikėtina, jog jų tarpe bus labai daug įmonių, besinaudojančių nesudėtingomis techninėmis priemonėmis (pvz. jau minėta MS „Excel“), neturinčiomis galimybių teikti duomenis SAF-T formatu. Tai reikštų, kad prisitaikymas būtų sudėtingas ir pareikalautų daug lėšų, kurios užgultų ant įmonių pečių. Yra grėsmė, kad dalis įmonių prisitaikymo kaštus bandytų perkelti vartotojams. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę dėl skirtingu būdu apskaitą vedančių ūkio subjektų galimybių teikti duomenis SAF-T rinkmenoje. Įvertinti ar visiems ūkio subjektams tai daryti bus įmanoma, techniškai nesudėtinga ir kiek tai kainuos. Atsižvelgti į pačių ūkio subjektų nuomonę ir vertinimus. 3) Nuostatų reikalavimų įgyvendinimas labai apsunkintų smulkųjį verslą:
Susiejant būtinybę teikti duomenis SAF-T formatu, nuo pat registravimosi PVM mokėtoju pradžios (45 tūkst. eurų metinių grynųjų pardavimo pajamų), pradedantis verslas turės įsigyti (o paskui netgi neveikdamas turės dar 10 metų palaikyti, nes kitaip negalės pateikti duomenų) tam tikrą buhalterinės apskaitos sistemą.
Vieną kartą įsidiegus konkrečią sistemą bus sudėtinga pereiti prie pigesnio apskaitos programos varianto. Atkreiptinas dėmesys, kad patogiausia, kai visų mokestinių laikotarpių duomenys tvarkomi viena apskaitos programa - ypač tai aktualu naudojantiems buhalterinės apskaitos programas su analizės funkcija; programos yra brangios; pakeitus programą gali tekti iš naujo suvesti didelį duomenų kiekį; beveik neįsivaizduojamas programos pakeitimas finansinio laikotarpio viduryje. Pareiga nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis (net ir nesant būtinybės juos teikti SAF-T rinkmenoje) labai apsunkins kasdienę mokesčių mokėtojų veiklą. Numatomos sukurti elektroninių apskaitos tvarkymo paslaugų smulkiam verslui sistemos funkcijos neleis pakeisti jau naudojamų apskaitos ir verslo valdymo sistemų (pvz., funkcijos neapima atlyginimų skaičiavimo, ilgalaikio turto apskaitos, projektų, gamybos ir kitų procesų valdymo ir t.t.). Todėl mokesčių mokėtojams, apskaitą tvarkantiems techninėmis priemonėmis, papildomai teks suvesti duomenis į iMAS. Tai lems labai išaugusią administracinę naštą. LLRI siūlymai Supažindinti visuomenę su būsimais mokesčių administravimo pokyčiais. Įvertinti administracinę naštą, teksiančią smulkiajam verslui. 4) Numatyti duomenų teikimo per iMAS terminai yra neadekvatūs:
Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2015 metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 8 mln. eurų, buhalterinės aspkaitos duomenis administruojančiam subjektui privalės teikti jau nuo 2017 m. sausio 1 d.
Perprogramuoti ir pritaikyti duomenis teikti per iMAS brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenų teikimo tvarka bus parengta tik nuo 2016-04-01 terminai yra per trumpi. LLRI siūlymai Prievolė teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 5 metų, kai iMAS pradės veikti ir po savanoriško duomenų teikimo bus nustatyti ir pašalinti sistemos trūkumai, bus sukurtos ir pritaikytos verslo naudojamos buhalterinės apskaitos programos. Prieš įvedant naujas prievoles, susijusias su mokesčių administravimu, būtina panaikinti dabar įdiegtos PVM kontrolės elektronines priemones (pavyzdžiui, kai kuriems mokesčių mokėtojams galiojančią prievolę teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis). 5) Neįvertinta tikroji finansinė siūlomos sistemos našta, jos efektyvumas ir galimos alternatyvos:
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog iMAS sukūrimui vien 2016 m. prireiks apie 13 mln. eurų, o sistemos sukūrimą numatoma dalinai finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Teigiama, jog sistemos administravimas kiekvienais metais pareikalaus apie 3 mln. eurų biudžeto lėšų. Viešai prieinamais duomenimis, išlaidos E.sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) diegimui sieks 4,3 mln. eurų, E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) diegimui – 2,9 mln. eurų, Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) diegimui – 10,2 mln. eurų, Išmaniosios apskaitos sistemos smulkiam verslui (i.APS) diegimui – 0,3 mln. eurų).[1] Teigiama, jog išlaidos iMAS diegimui gali siekti 24 mln. eurų, tačiau kaina dar nėra tiksli.
Vertinant kasmetines sistemos palaikymo išlaidas būtina atsižvelgti į tai, kad įdiegus siūlomą sistemą, prireiks daugiau VMI darbuotojų žymiai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti. Pavyzdžiui, įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą Portugalijoje papildomoms funkcijoms atlikti buvo įdarbinta daugiau nei 1000 naujų mokesčių inspektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoms funkcijoms atlikti bus samdomi aukšto lygio IT specialistai. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje
užmokesčiui kompensuoti gali prireikti apie 3,5 mln. eurų kasmet. Tikėtina, jog siekiant kovoti su prekių judėjimo slėpimu ir su juo susijusių mokestinių prievolių vengimu naudojant iMAS, reikės labai padidinti kelyje atliekamų patikrų skaičių, kam papildomai reiks pasitelkti labai dideles policijos, muitinės ir kriminalinės tarnybos pajėgas. Būtina įvertinti šios papildomos kontrolės priemonės kaštus ir naudą. Vertinant poveikį ūkio subjektams būtina pabrėžti, jog diegiant iMAS, verslas patirs labai dideles išlaidas (tai savo pastabose projektams pažymi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija). Projekto rengėjų vertinimu, vienkartinės ūkio subjektų išlaidos gali siekti 20 milijonų eurų. Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos (toliau – Asociacija) duomenimis, tik dalis šiuo metu naudojamų kasos aparatų galėtų būti pritaikyti išmaniajai apskaitai. Teigiama, jog gali tekti pakeisti bent 50 proc. esamų kasos aparatų.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 85 tūkst. kasos aparatų. Iš jų paprasti aparatai, kainuojantys nuo 200 eurų, sudaro apie 65 tūkst., o sudėtingi, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų – 20 tūkst. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis akivaizdu, kad verslui tektų didelė finansinė našta. Papildomai, įmonėms kainuos ir interneto arba mobiliojo ryšio prieiga ir išmanieji įrenginiai, kuri taps būtinais. Pateikiami skaičiavimai, kad ūkio subjektai patirs naudą atsisakius popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo, o iMAS kasmet leis sutaupyti 36 milijonus eurų litų. Tačiau, pati skaičiavimo metodika - ką ir kaip skaičiuoja VMI - viešojoje erdvėje neprieinama. Kad verslas šią naudą galėtų įvertinti, su metodologija būtina leisti susipažinti visuomenei. Tačiau pati VMI 2015 m. kovo mėn. įvedė prievolę pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalus rankiniu būdu, uždrausdama juos pildyti elektroniniu būdu ir apsunkindama įmonių veiklą. Jeigu pagrindinis tikslas – palengvinti mokesčių administravimą, būtina kuo skubiau atšaukti nepagrįstą prievolę pildyti žurnalus rankiniu būdu. Būtina įvertinti siūlomos sistemos naudą viešiesiems finansams ir ūkio subjektams, o vertinant kitų šalių patirtį atsižvelgti į visus egzistuojančius priežastinius ryšius. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kuri viešojoje erdvėje pateikiama kaip sėkmingas iMAS diegimo pavyzdys, 2013 m. siekiant pagerinti PVM surinkimą buvo priimtos nuostatos, leidusios mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką. Prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. Užsienio ekspertų vertinimu, ši priemonė (kartu su kitais palengvinimais) buvo svarbesnė nei išmanioji mokesčių administravimo sistema, nulemiant augančias mokesčių įplaukas.
Būtina atsižvelgti ir į tai, kad panašaus pobūdžio išmaniosios mokesčių sistemos veikia tik dviejose šalyse – jau minėtoje Portugalijoje ir Estijoje (pirmojoje nuo 2007 iki 2013 m. informacijos pateikimo reikalavimai keitėsi jau 3 kartus). Kitose aiškinamajame rašte įvardytose šalyse egzistuojanti pareiga mokesčių administratoriams mokesčių deklaracijas teikti elektroniniu būdu iš esmės skiriasi nuo siūlomos prievolės teikti mokesčių administratoriui didžiają dalį apskaitos duomenų (sąskaitų faktūrų, važtaraščių, kasos aparatų duomenis ir t.t.) LLRI siūlymai:
Įvertinti alternatyvius administracinės naštos mažinimo ir mokesčių sistemos gerinimo būdus. Panaikinti prievolę pildyti kasos aparatų žurnalus tik rankiniu būdu; Leisti mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. 6) Siūlomos sistemos nuostatos dubliuos egzistuojantį reguliavimą: iMAS neleis pasiekti daugelio numatytų tikslų. Pavyzdžiui, įdiegus Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA) nebus atsisakoma popierinių dokumentų (EKA žurnalai gali būti reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą). E.važtaraščių (i.VAZ) ir E.sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemiai ne pakeis, o tik dubliuos jau naudojamas verslo valdymo programas, nes be registravimo funkcijos pastarosios dar teikia galimybę duomenis apdoroti ir analizuoti. Niekur nėra identifikuota, ar iMAS leis išvengti esamų funkcijų dubliavimo.
Pavyzdžiui, ar dėl duomenų kryžminimo vartotojams bus panaikintos prievolės teikti deklaracijas mokesčių administratoriui bei Statistikos departamentui (pvz., teikti informaciją apie gyventojams išmokėtas vienkartines išmokų sumas, apie gautas ir suteiktas paskolas ir pan.). Minima preliminarių PVM deklaracijų suformavimo galimybė kelia abejonių. Vienai iš sandorio pusių nepatvirtinus duomenų, šie gali neatsidurti preliminarioje deklaracijoje, todėl duomenis vis tiek reikės nuolat tikrinti. Tikėtina, jog ne visi mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti preliminarių deklaracijų funkcija. LLRI siūlymai:
individualiai įvertinti visas išsakytas pastabas. 2. Įvertinti, kaip pasitelkus iMAS galima būtų sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą (pavyzdžiui, atsisakant statistinių ataskaitų teikimo, formuojant prekių tiekimo, duomenų apie gautas ir suteiktas paskolas ir t.t. preliminarias deklaracijas). Atsižvelgti i.MAS studija buvo plačiai pristatyta praktiškai visoms asocijuotoms struktūroms ir nesulaukė neigiamų vertinimų. Projektas parengtas detaliai. VMI lygiagrečiai dirba tiek dėl techninių, tiek dėl teisinių bei finansavimo apsektų. Atkreiptinas dėmesys, kad principinis spendimas dėl standartinės apskaitos duomenų rinkmenos priimtas jau seniau (Buhalterinės apskaitos įstatyme), konkretūs įdiegimo terminai nustatyti šių metų liepos mėn., o iMAS perspektyvoje kaip tik ir derinasi prie jau priimtų sprendimų, t. y. sąskaitų faktūrų posisteme bus pilnai suderinta su SAF-T posisteme. iMAS numato teikti paslaugas smulkiam verslui, kas ženkliai sumažintų administracinę naštą – tai galimybė išrašyti sąskaitas faktūras, važtaraščius per iMAS, atitinkamai ir preliminarių deklaracijų suformavimo paslauga.
Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos taikymo sprendimai jau yra priimti LRV 2015 m. liepos mėn. nutarimu, ir nėra sietini su projektu. Studijoje pakankamai detaliai įvertintas poveikis verslui. Kiek tai susiję su duomenų teikimo prievolėmis, išliks ir
„tradicinės“ alternatyvos (pažymėtina, kad prievolė kaupti i prareikalavus
pateikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis galioja jau daug metų, važtaraščius bus galima išrašyti rankiniu būdu ir pan.), tačiau pasiūlytosios alternatyvos perspektyvoje leis sutaupyti reikšmingas sumas. Patikinta, kad dvigubo reglamentavimo nebeliktų, kadangi tai lemia nepagrįstas išlaidas tiek verslui, tiek valstybei. Audito komiteto posėdžio metu buvo paprašyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti Laisvosios rinkos instituto pastabas ir pasiūlymus bei įdiegiant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą užtikrinti, kad sistemos posistemiai tarpusavyje sąveikautų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas 2015-10-141 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento Nr. 1 pastabą ir siekiant išvengti dviprasmiško trečiojo reikalavimo interpretavimo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnį pakeisti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį 12 punktu: ,,12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.“
straipsnį 5 dalimi: ,,5. Važtaraštis gali būti rašytinės ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodomi nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu formatu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindamas važtaraštį turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumas – važtaraščio duomenų pakeitimų (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas, o važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis turi būtų įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visas važtaraščio turinys būtų aiškiai įskaitomas popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo.
Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas bent vienu iš šių būdų:
elektroninio parašo įstatyme;
2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;
3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų reikalavimų elektroniniam važtaraščiui laikymąsi).“
7Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto
patobulintam Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3429, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą bei pritarti Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3429(2). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius