Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 78 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu bet kuriuo iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų atvejų
prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita faktūra, o pačių prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įformintas PVM sąskaita faktūra, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu.“
Pripažinti netekusiu galios 88² straipsnį. 88² straipsnis. Deklaracijų ir ataskaitų teikimas Šiame Įstatyme numatytos PVM deklaracijos bei prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos gali būti teikiamos ir elektroninėmis priemonėmis laikantis centrinio mokesčio administratoriaus nustatytų reikalavimų. 4 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 89 straipsnio 3 dalį. 3.
ir (arba) paslaugas, už kurias ankstesnį mokestinį laikotarpį (ankstesnius mokestinius laikotarpius) buvo gautas avansas, nuo kurio šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, mokėtina į biudžetą PVM suma papildomai sumažinama nuo avanso apskaičiuotu ir deklaruotu pardavimo PVM. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 78 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu bet kuriuo iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų atvejų
prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita faktūra, o pačių prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įformintas PVM sąskaita faktūra, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu.“
Pripažinti netekusiu galios 88² straipsnį. 88² straipsnis. Deklaracijų ir ataskaitų teikimas Šiame Įstatyme numatytos PVM deklaracijos bei prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos gali būti teikiamos ir elektroninėmis priemonėmis laikantis centrinio mokesčio administratoriaus nustatytų reikalavimų. 4 straipsnis. 89 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 89 straipsnio 3 dalį. 3.
ir (arba) paslaugas, už kurias ankstesnį mokestinį laikotarpį (ankstesnius mokestinius laikotarpius) buvo gautas avansas, nuo kurio šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM, mokėtina į biudžetą PVM suma papildomai sumažinama nuo avanso apskaičiuotu ir deklaruotu pardavimo PVM. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42² IR 42³ straipsniAIS įstatymO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 78,
projektų
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos neapskaitomos ekonomikos dydis įvairiais skaičiavimais viršija ketvirtadalį viso sukuriamo BVP, o Lietuvos surenkamų mokesčių ir BVP santykis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Atitinkamai didesnis mokestinės naštos svoris tenka sąžiningiems mokesčių mokėtojams. Šiuo metu patiriamos šios pagrindinės mokesčių administravimo rizikos: pridėtinės vertės (toliau – PVM) ar kitų mokesčių mokestinių prievolių vengimas, PVM sąskaitose faktūrose pateikiant informaciją, neatitinkančią realiai vykdytų ūkinių operacijų turinio arba nurodant neteisingus duomenis; prekių judėjimo slėpimas ir su juo susijusių mokestinių prievolių vengimas: važtaraščiai ir/arba PVM sąskaitos faktūros naudojamos tik prekių pervežimo metu, vėliau jie sunaikinami, taip neapskaitomos atitinkamos ūkinės operacijos. Mokesčių administratoriaus turima informacija, įskaitant mokesčių mokėtojų deklaracijų duomenis, yra nepakankama siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir laiku identifikuoti didžiausios rizikos subjektus. Neturint operatyvios informacijos apie mokesčių mokėtojų vykdomas ūkines operacijas, pažeidimai aptinkami tik jiems įvykus, t.y. kontrolė yra orientuota į praeityje įvykusių pažeidimų suradimą (orientacija į „vakar“), atsiliekant kelis mėnesius ar metus.
Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūros yra sąlyginai ilgos ir tiek iš mokesčių mokėtojų, tiek iš mokesčių administratoriaus reikalauja nemažų finansinių, žmonių ir laiko sąnaudų. 2014 m. faktinė vidutinė mokestinio patikrinimo trukmė – 31 darbo diena. Mokesčių mokėtojai mokesčių administratoriui pateikia informaciją skirtingais formatais, todėl duomenų konvertavimas ir pritaikymas mokesčių administratoriaus sistemoms labai ilgai užtrunka. Iki šiol dalis informacijos pateikiama nepažangiu „popieriniu“ būdu. Esama sistema taip pat nėra patogi ir mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojai patiria didelius jos palaikymo kaštus, administracinę naštą dėl popierinių apskaitos dokumentų archyvavimo. PVM, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų pildymas, popierinių važtaraščių administravimo procesas iš mokesčių mokėtojų reikalauja daug išteklių. Mokesčių mokėtojai mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų metu turi paruošti ir pateikti apskaitos duomenis. Visų šių išlaidų nebūtų ar jos žymiai sumažėtų, jei Valstybinėje mokesčių inspekcijoje būtų įdiegtos modernios technologijos, sąlygojančios paslaugų mokesčių mokėtojui suteikimą, įstatymų numatytų pareigų įvykdymą elektroniniu pavidalu. Taip pat vis dar dalis vykdančių ekonominę veiklą mokesčių mokėtojų (apie 3 proc.) mokesčių deklaracijas ir su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusius kitus dokumentus (PVM mokėtoju neįregistruoto PVM apyskaitas, prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitas, žemės ūkio produkcijos ir (arba) paslaugų pirkimo iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, ataskaitas, kitus tokio pobūdžio dokumentus) pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ne elektroninėmis priemonėmis.
Tokiu būdu nepriklausomai nuo to, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės sistemos užtikrina patogų mokesčių deklaracijų ir kitų su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių dokumentų pateikimą elektroninėmis priemonėmis, minėta inspekcija neracionaliai išnaudoja savo galimybes, privalėdama raštu pateiktų mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų duomenis perkelti į atitinkamas mokesčių apskaitos elektronines sistemas. Parengtų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42² ir 42³ straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) tikslai ir uždaviniai – sumažinti mokesčių administravimo rizikų poveikį nacionalinio biudžeto pajamoms ir administracinę naštą mokesčių mokėtojams, didinti verslo skaidrumą, mokesčių administratoriaus veiklos efektyvumą, diegiant išmaniąsias elektronines paslaugas ir perkeliant mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų duomenų rinkimą, tvarkymą ir teikimą į elektroninę erdvę, teikti mokesčių mokėtojams elektronines paslaugas, skatinti darnią informacinės visuomenės plėtrą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Finansų ministerija.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42² ir 42³ straipsniais įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė
P. Majauskas, tel. 2390 093) vedėjo pavaduotoja R. Fabijonavičiutė (tel. 2199 314), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir
galios įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – J. Laurikėnaitė, tel. 2390 151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėjas – Ž. Grekas, tel. 2199 307) vedėjo pavaduotoja A. Matulytė (tel. 2199 383), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė
P. Majauskas, tel. 2390 093) vyriausiasis specialistas R. Zelba, (tel. 2390 276). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu mokesčių mokėtojai pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis šiai inspekcijai paprašius atliekant mokestinį patikrinimą ar tyrimą. Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija, siekdama užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamajam asmeniui įteikti raštišką nurodymą nustatytu periodiškumu teikti PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis už tame nurodyme nustatytą laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei apmokestinamajam asmeniui nurodymo įteikimo data. Didžioji dalis duomenų pateikiama ,,popieriniu“ būdu.
Taip pat PVM sąskaita faktūra iš esmės išrašoma patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau tam tikrais atvejais PVM sąskaita faktūra išrašoma, jeigu buvo sumokėtas avansas. Be to, šiuo metu vežant krovinius samdytu transportu išrašomas popierinės formos važtaraštis. Taip pat mokesčio deklaracija ir su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susiję kiti dokumentai gali būti pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių mokėtojo pasirinktu būdu – raštu arba elektroniniu būdu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma nustatyti mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams kelių transportu naudojamų važtaraščių duomenis, sudaryti prielaidas minėtus duomenis teikti ir naudoti elektroninėje erdvėje. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į mokesčių administravimo ir elektroninių paslaugų teikimo kokybinį poreikį, nustatytų, kokie rekvizitai turėtų būti teikiami. Kelių transportas yra pagrindinė transporto, naudojamo vidaus vežimams, rūšis ir šiuo transportu minėtos klasifikacijos vežimais pervežama didžioji dauguma krovinių. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi vidaus vežimams kelių transportu naudojamų važtaraščių duomenis, galės valdyti pakankamai plačias mokestines rizikas. Taip pat mokestinių rizikų ir važtaraščių duomenų valdymo tikslais siūloma nustatyti pareigą važtaraščiuose nustatyti daugiau privalomų duomenų nei yra šiuo metu reglamentuota. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įteisinti elektroninės formos važtaraštį, nustatoma, kad įforminant tokį važtaraštį būtina užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu būtų laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, o važtaraščio turinio vientisumas – važtaraščio duomenų pakeitimų (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas.
Be to, turėtų būti atsižvelgta ir į elektroninį važtaraštį gaunančių subjektų galimybes jį priimti elektroninėmis priemonėmis, todėl elektroninis važtaraštis galėtų būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinamas bent vienu iš šių būdų ūkio subjekto laisvu pasirinkimu: naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme; naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis; bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka). Siekiant, kad PVM sąskaitų faktūrų registre, kurio duomenys būtų teikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, būtų kaupiama informacija apie visas išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras, siūloma nustatyti, kad apmokestinamieji asmenys į registrus turėtų įtraukti ir supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Be to, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai avanso gavimas forminamas PVM sąskaita faktūra, pačių prekių tiekimas (paslaugų teikimas) turės būti įformintas PVM sąskaita faktūra, kurioje atlygis sumažinamas gautu avansu. Šiuo atveju papildomos prievolės nesukuriamos, nes ir šiuo metu gavus avansą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta prievolė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau siūloma patikslinti, kad prekių tiekimo (paslaugų teikimo) momentu išrašomoje PVM sąskaitoje faktūroje būtų nurodoma ne visa suma, o tik skirtumas tarp galutinės vertės ir sumokėto avanso.
Taip pat siūloma nustatyti, kad mokesčio deklaracija ir su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susiję kiti dokumentai, kaip taisyklė, būtų pateikiami elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teikiama gyventojų pajamų mokesčio metinė deklaracija, kuri gali būti pateikiama ir raštu, ir kai mokesčio deklaraciją pateikti elektroniniu būdu neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba toks pateikimo būdas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą (pvz.: tam tikroje vietovėje nėra internetinio ryšio, internetinis ryšys silpnas ir nestabilus, mokesčių mokėtojas neturi kompiuterio). Minėtos išimtys sudarytų sąlygas ekonominės veiklos nevykdantiems mokesčių mokėtojams pasirinkti jiems patogesnį mokesčio deklaracijos pateikimo būdą. Mokesčio deklaracijos ir su mokesčio apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių kitų dokumentų pateikimas elektroniniu būdu būtų iš esmės tapatus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytai duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo tvarkai. PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenys būtų teikiami Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka. Minėti duomenys būtų teikiami elektroniniu būdu. Įgyvendinus įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų suformuoti mokesčių mokėtojams preliminarias mokesčių deklaracijas, informuotų mokesčių mokėtojus apie PVM sąskaitų faktūrų neatitikimus, atliktų nuolatinės mokesčių mokėtojų kontrolės procedūras, užtikrintų mokestinių pažeidimų prevenciją. Būtų racionaliau naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų ištekliai. 5.
neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Būtų užtikrinta mokestinių pažeidimų prevencija, racionaliau naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų ištekliai, mokesčių mokėtojams teikiamos elektroninės paslaugos. Neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas iš verslo subjektų pareikalaus apie 20 mln. eurų vienkartinių investicijų. 6. Kokią įtaką Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai pagerins finansinių nusikaltimų prevenciją, sumažins prielaidas korupcijai. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas iš verslo subjektų pareikalaus apie 20 mln. eurų vienkartinių investicijų. Tačiau dėl elektroninių paslaugų mokesčių mokėtojams teikimo, darbuotojų darbo laiko sutaupymo, mažesnių kanceliarinių išlaidų, dokumentų archyvavimo kaštų sumažėjimo verslo subjektams bus sudaryta galimybė gauti apie 36 mln. eurų naudą (sutaupyti) kiekvienais metais. Be to, įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas sukurs prielaidas sąžiningos konkurencijos plėtrai, verslo subjektams bus suteiktos galimybės atlikti savo teisės aktuose numatytas pareigas elektroniniu pavidalu. Tokios galimybės sumažins kaštus apskaitos tvarkymo, mokesčių deklaravimo srityje, taip pat šiuolaikinių technologijų pagalba bus teikiamos paslaugos ūkio subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimo į teisinę sistemą tikslais priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės nustatyti PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenų teikimo tvarką iki 2016-04-01. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Siekiant įgyvendinti įstatymų projektų nuostatas, kiek tai susiję su galimybėmis priimti siunčiamus duomenis ir juos apdoroti, Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės sukurti valstybės informacinę sistemą (išmaniąją mokesčių administravimo sistemą). Konkrečiai pagal įstatymų projektų nuostatas teikiamų duomenų priėmimui ir apdorojimui reikės sukurti išmaniosios mokesčių administravimo sistemos sąskaitų faktūrų, važtaraščių posistemes ir sukurti analizės, modeliavimo ir rizikų valdymo centrą. Šių trijų išmaniosios mokesčių administravimo sistemos elementų sukūrimui 2016 metais reikės apie 13 mln. eurų.
Numatomi lėšų šaltiniai: Europos Sąjungos fondų lėšos – 85 proc. viso poreikio, valstybės biudžeto lėšos – 15 proc. viso poreikio. Sistemos administravimas 2017 m. ir 2018 m. pareikalaus po 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kiekvienais metais. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymų projektų pastabas ir pasiūlymus pateikė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija. Į Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“, Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus iš esmės atsižvelgta. Į Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymus, kurie susiję su įstatymų projektais ir kuriais iš esmės nepritariama projekto nuostatoms, neatsižvelgta dėl projekto aiškinamajame rašte nurodytų tokio reglamentavimo nustatymo priežasčių, esamo reglamentavimo trūkumų ir teigiamų numatomo reglamentavimo pasekmių. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Mokesčių administravimas“, ,,kelių transportas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Mokesčių mokėtojų teikiamos informacijos standartizavimas ir perkėlimas į elektroninę erdvę bei elektroninių paslaugų diegimas yra vienas pagrindinių daugelio šalių mokesčių administratorių prioritetų. Šiuo metu duomenys elektroninėmis priemonėmis apie PVM sąskaitas faktūras nuolat teikiami mokesčių administratoriui Estijoje ir Portugalijoje (pastarojoje – ir važtaraščių duomenys).
Be to, daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių mokėtojams yra nustatyta pareiga (su tam tikromis išimtimis) teikti mokesčių administratoriams mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu: Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Belgijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse.
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3428 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
2015-11-12 Nr. XIIP-3428(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad reikėtų suvienodinti projekto ir projekto lyginamojo varianto pavadinimus, be to, projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. spalio 14. d. Nr. 66
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Rūta Petrukaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų viceministras Romualdas Gėgžnas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Ieva Valeškaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisės departamentas 2015-09-04 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-13 Nr. 1.16-96 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42(2) ir 42(3) straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. LLRI siūlo kompleksiškai įvertinti Išmaniąją mokesčių sistemą. Atkreipiame dėmesį, jog dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-16 pasitarimo protokolo Nr. 12 6 punkte Dėl pritarimo valstybės informacinės sistemos (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) diegimui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įformintus sprendimus. Santrauka:
Išmaniąją mokesčių sistemą iMAS privalu įvertinti kompleksiškai.
Dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Šiuo metu vykstantis projekto pristatymas – neintegruotas, o jo paskirų dalių derinimas skubos tvarka nepalieka laiko su juo susipažinti kompleksiškai. Į su sistema susijusių nuostatų derinimą būtina įtraukti visas suinteresuotas puses. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. LLRI vertinimu siūloma įvertinti šias rizikas, susijusias su iMAS sistemos įdiegimu:
Programos įgyvendinimas bus brangus, o egzistuoja didelė tikimybė, kad sistema neveiks. Kadangi ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą, ne visas jas bus galima suderinti su standartinės aspkaitos duomenų rinkmenos nuostatais. Nuostatų reikalavimų našta labai apsunkintų smulkųjį verslą. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis su iMAS suderintu formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Numatyti duomenų teikimo pagal standartinės apskaitos duomenų rinkmenos reikalavimus terminai yra per trumpi. Finansinis poveikis verslui ir galimos siūlomos sistemos alternatyvos įvertintos neišsamiai. Siūlomos sistemos nuostatos ne sumažins administracinę naštą verslui, o dubliuos egzistuojantį reguliavimą. Žemiau pateikiami detalūs argumentai:
1) Projektais siūlomo E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) nuostatos yra labai ydingos: E.važtaraščių posistemis (i.VAZ) registruos duomenis apie prekių judėjimą, tačiau neaišku, kaip joje bus apskaitomas prekių judėjimas mažmeninės prekybos, pervežimų atvejais. Siūlomos sistemos nuostatuose numatyta, kad pardavėjas turi tiksliai žinoti prekių pervežimo vietą, laiką, o gavėjas turės patvirtinti važtaraštį.
Tačiau realiame gyvenime pervežimo metu gali įvykti maršruto, prekių kiekio ir kiti pasikeitimai, o iš pateiktos informacijos neaišku, ar bus galima šiuos duomenis tikslinti. Be to, pavojingai išaugs nesusipratimų skaičius, kai perkančios įmonės apskaitininkai nespės laiku patvirtinti važtaraščio ir krovinys gali būti įvertintas kaip kontrabanda. Elektroniniai važtaraščiai dubliuotų egzistuojančius kontrolės mechanizmus - šiuo metu Muitinės departamentas jau turi modernius kontrolės mechanizmus prekių srautams stebėti. Kalbant apie kontrabandą, tik labai maža vidaus rinkoje cirkuliuojančių prekių dalis potencialiai gali būti kontrabandos objektas. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę esamų kontrolės mechanizmų dubliavimo. 2) Ne visas apskaitoje naudojamas technines priemones galima pritaikyti nuostatų reikalavimams, dėl to prisitaikymas būtų sudėtingas ir brangiai kainuotų: Įstatymų projektais siūloma nustatyti mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą. Vienose techninėse priemonėse (buhalterinės apskaitos programose) įmanoma įdiegti galimybes formuoti ataskaitas tam tikru formatu ir duomenų persiuntimo administruojančiam subjektui funkciją, tuo tarpu kitose (tokiose, kaip buhalterių dažnai naudojama MS „Excel“ programa) – ne. Taip pat būtina įvertinti tai, kad daugybė užsienio kompanijų antrinių įmonių Lietuvoje taiko pirminės įmonės naudojamą sąskaitų planą arba jų apskaita tvarkoma užsienyje, centralizuotai.
Numatoma, jog nuo 2019 m. buhalterinės apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (toliau - SAF-T) privalės teikti tie pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2017 m. grynosios pardavimo pajamos viršijo 45 tūkst. eurų (arba apytikriai vos 3,75 tūkst. eurų/mėn.), tikėtina, jog jų tarpe bus labai daug įmonių, besinaudojančių nesudėtingomis techninėmis priemonėmis (pvz. jau minėta MS „Excel“), neturinčiomis galimybių teikti duomenis SAF-T formatu. Tai reikštų, kad prisitaikymas būtų sudėtingas ir pareikalautų daug lėšų, kurios užgultų ant įmonių pečių. Yra grėsmė, kad dalis įmonių prisitaikymo kaštus bandytų perkelti vartotojams. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę dėl skirtingu būdu apskaitą vedančių ūkio subjektų galimybių teikti duomenis SAF-T rinkmenoje. Įvertinti ar visiems ūkio subjektams tai daryti bus įmanoma, techniškai nesudėtinga ir kiek tai kainuos. Atsižvelgti į pačių ūkio subjektų nuomonę ir vertinimus. 3) Nuostatų reikalavimų įgyvendinimas labai apsunkintų smulkųjį verslą:
Susiejant būtinybę teikti duomenis SAF-T formatu, nuo pat registravimosi PVM mokėtoju pradžios (45 tūkst. eurų metinių grynųjų pardavimo pajamų), pradedantis verslas turės įsigyti (o paskui netgi neveikdamas turės dar 10 metų palaikyti, nes kitaip negalės pateikti duomenų) tam tikrą buhalterinės apskaitos sistemą. Vieną kartą įsidiegus konkrečią sistemą bus sudėtinga pereiti prie pigesnio apskaitos programos varianto. Atkreiptinas dėmesys, kad patogiausia, kai visų mokestinių laikotarpių duomenys tvarkomi viena apskaitos programa - ypač tai aktualu naudojantiems buhalterinės apskaitos programas su analizės funkcija; programos yra brangios; pakeitus programą gali tekti iš naujo suvesti didelį duomenų kiekį; beveik neįsivaizduojamas programos pakeitimas finansinio laikotarpio viduryje.
Pareiga nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis (net ir nesant būtinybės juos teikti SAF-T rinkmenoje) labai apsunkins kasdienę mokesčių mokėtojų veiklą. Numatomos sukurti elektroninių apskaitos tvarkymo paslaugų smulkiam verslui sistemos funkcijos neleis pakeisti jau naudojamų apskaitos ir verslo valdymo sistemų (pvz., funkcijos neapima atlyginimų skaičiavimo, ilgalaikio turto apskaitos, projektų, gamybos ir kitų procesų valdymo ir t.t.). Todėl mokesčių mokėtojams, apskaitą tvarkantiems techninėmis priemonėmis, papildomai teks suvesti duomenis į iMAS. Tai lems labai išaugusią administracinę naštą. LLRI siūlymai Supažindinti visuomenę su būsimais mokesčių administravimo pokyčiais. Įvertinti administracinę naštą, teksiančią smulkiajam verslui. 4) Numatyti duomenų teikimo per iMAS terminai yra neadekvatūs:
Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2015 metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 8 mln. eurų, buhalterinės aspkaitos duomenis administruojančiam subjektui privalės teikti jau nuo 2017 m. sausio 1 d. Perprogramuoti ir pritaikyti duomenis teikti per iMAS brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenų teikimo tvarka bus parengta tik nuo 2016-04-01 terminai yra per trumpi. LLRI siūlymai Prievolė teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 5 metų, kai iMAS pradės veikti ir po savanoriško duomenų teikimo bus nustatyti ir pašalinti sistemos trūkumai, bus sukurtos ir pritaikytos verslo naudojamos buhalterinės apskaitos programos.
Prieš įvedant naujas prievoles, susijusias su mokesčių administravimu, būtina panaikinti dabar įdiegtos PVM kontrolės elektronines priemones (pavyzdžiui, kai kuriems mokesčių mokėtojams galiojančią prievolę teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis). 5) Neįvertinta tikroji finansinė siūlomos sistemos našta, jos efektyvumas ir galimos alternatyvos:
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog iMAS sukūrimui vien 2016 m. prireiks apie 13 mln. eurų, o sistemos sukūrimą numatoma dalinai finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Teigiama, jog sistemos administravimas kiekvienais metais pareikalaus apie 3 mln. eurų biudžeto lėšų. Viešai prieinamais duomenimis, išlaidos E.sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) diegimui sieks 4,3 mln. eurų, E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) diegimui – 2,9 mln. eurų, Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) diegimui – 10,2 mln. eurų, Išmaniosios apskaitos sistemos smulkiam verslui (i.APS) diegimui – 0,3 mln. eurų).[1] Teigiama, jog išlaidos iMAS diegimui gali siekti 24 mln. eurų, tačiau kaina dar nėra tiksli. Vertinant kasmetines sistemos palaikymo išlaidas būtina atsižvelgti į tai, kad įdiegus siūlomą sistemą, prireiks daugiau VMI darbuotojų žymiai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti. Pavyzdžiui, įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą Portugalijoje papildomoms funkcijoms atlikti buvo įdarbinta daugiau nei 1000 naujų mokesčių inspektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoms funkcijoms atlikti bus samdomi aukšto lygio IT specialistai. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje 2014 m. siekė 3 694 litus (1 070 eurų).
Todėl vien iMAS specialistų darbo užmokesčiui kompensuoti gali prireikti apie 3,5 mln. eurų kasmet. Tikėtina, jog siekiant kovoti su prekių judėjimo slėpimu ir su juo susijusių mokestinių prievolių vengimu naudojant iMAS, reikės labai padidinti kelyje atliekamų patikrų skaičių, kam papildomai reiks pasitelkti labai dideles policijos, muitinės ir kriminalinės tarnybos pajėgas. Būtina įvertinti šios papildomos kontrolės priemonės kaštus ir naudą. Vertinant poveikį ūkio subjektams būtina pabrėžti, jog diegiant iMAS, verslas patirs labai dideles išlaidas (tai savo pastabose projektams pažymi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija). Projekto rengėjų vertinimu, vienkartinės ūkio subjektų išlaidos gali siekti 20 milijonų eurų. Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos (toliau – Asociacija) duomenimis, tik dalis šiuo metu naudojamų kasos aparatų galėtų būti pritaikyti išmaniajai apskaitai. Teigiama, jog gali tekti pakeisti bent
veikia apie 85 tūkst. kasos aparatų. Iš jų paprasti aparatai, kainuojantys nuo 200 eurų, sudaro apie 65 tūkst., o sudėtingi, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų – 20 tūkst. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis akivaizdu, kad verslui tektų didelė finansinė našta. Papildomai, įmonėms kainuos ir interneto arba mobiliojo ryšio prieiga ir išmanieji įrenginiai, kuri taps būtinais. Pateikiami skaičiavimai, kad ūkio subjektai patirs naudą atsisakius popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo, o iMAS kasmet leis sutaupyti 36 milijonus eurų litų. Tačiau, pati skaičiavimo metodika - ką ir kaip skaičiuoja VMI - viešojoje erdvėje neprieinama. Kad verslas šią naudą galėtų įvertinti, su metodologija būtina leisti susipažinti visuomenei.
Tačiau pati VMI 2015 m. kovo mėn. įvedė prievolę pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalus rankiniu būdu, uždrausdama juos pildyti elektroniniu būdu ir apsunkindama įmonių veiklą. Jeigu pagrindinis tikslas – palengvinti mokesčių administravimą, būtina kuo skubiau atšaukti nepagrįstą prievolę pildyti žurnalus rankiniu būdu. Būtina įvertinti siūlomos sistemos naudą viešiesiems finansams ir ūkio subjektams, o vertinant kitų šalių patirtį atsižvelgti į visus egzistuojančius priežastinius ryšius. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kuri viešojoje erdvėje pateikiama kaip sėkmingas iMAS diegimo pavyzdys, 2013 m. siekiant pagerinti PVM surinkimą buvo priimtos nuostatos, leidusios mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką. Prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. Užsienio ekspertų vertinimu, ši priemonė (kartu su kitais palengvinimais) buvo svarbesnė nei išmanioji mokesčių administravimo sistema, nulemiant augančias mokesčių įplaukas. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad panašaus pobūdžio išmaniosios mokesčių sistemos veikia tik dviejose šalyse – jau minėtoje Portugalijoje ir Estijoje (pirmojoje nuo 2007 iki 2013 m. informacijos pateikimo reikalavimai keitėsi jau 3 kartus). Kitose aiškinamajame rašte įvardytose šalyse egzistuojanti pareiga mokesčių administratoriams mokesčių deklaracijas teikti elektroniniu būdu iš esmės skiriasi nuo siūlomos prievolės teikti mokesčių administratoriui didžiają dalį apskaitos duomenų (sąskaitų faktūrų, važtaraščių, kasos aparatų duomenis ir t.t.) LLRI siūlymai:
Įvertinti alternatyvius administracinės naštos mažinimo ir mokesčių sistemos gerinimo būdus.
Panaikinti prievolę pildyti kasos aparatų žurnalus tik rankiniu būdu; Leisti mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. 6) Siūlomos sistemos nuostatos dubliuos egzistuojantį reguliavimą: iMAS neleis pasiekti daugelio numatytų tikslų. Pavyzdžiui, įdiegus Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA) nebus atsisakoma popierinių dokumentų (EKA žurnalai gali būti reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą). E.važtaraščių (i.VAZ) ir E.sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemiai ne pakeis, o tik dubliuos jau naudojamas verslo valdymo programas, nes be registravimo funkcijos pastarosios dar teikia galimybę duomenis apdoroti ir analizuoti. Niekur nėra identifikuota, ar iMAS leis išvengti esamų funkcijų dubliavimo. Pavyzdžiui, ar dėl duomenų kryžminimo vartotojams bus panaikintos prievolės teikti deklaracijas mokesčių administratoriui bei Statistikos departamentui (pvz., teikti informaciją apie gyventojams išmokėtas vienkartines išmokų sumas, apie gautas ir suteiktas paskolas ir pan.). Minima preliminarių PVM deklaracijų suformavimo galimybė kelia abejonių. Vienai iš sandorio pusių nepatvirtinus duomenų, šie gali neatsidurti preliminarioje deklaracijoje, todėl duomenis vis tiek reikės nuolat tikrinti. Tikėtina, jog ne visi mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti preliminarių deklaracijų funkcija. LLRI siūlymai: . 1.
individualiai įvertinti visas išsakytas pastabas. 2. Įvertinti, kaip pasitelkus iMAS galima būtų sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą (pavyzdžiui, atsisakant statistinių ataskaitų teikimo, formuojant prekių tiekimo, duomenų apie gautas ir suteiktas paskolas ir t.t. preliminarias deklaracijas). Atsižvelgti Komiteto posėdžio metu buvo paprašyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti Laisvosios rinkos instituto pastabas ir pasiūlymus bei įdiegiant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą užtikrinti, kad sistemos posistemiai tarpusavyje sąveikautų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3428. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
FINANSŲ komitetas PAgrindinio KOMITETO
komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-04 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2015-10-13 Nr. 1.16-96 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 ir 75 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42(2) ir 42(3) straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. LLRI siūlo kompleksiškai įvertinti Išmaniąją mokesčių sistemą. Atkreipiame dėmesį, jog dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-16 pasitarimo protokolo Nr. 12 6 punkte Dėl pritarimo valstybės informacinės sistemos (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) diegimui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įformintus sprendimus. Santrauka:
Išmaniąją mokesčių sistemą iMAS privalu įvertinti kompleksiškai. Dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui, visuomenei būtina išsamiai pristatyti ne tik privalumus, bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Šiuo metu vykstantis projekto pristatymas – neintegruotas, o jo paskirų dalių derinimas skubos tvarka nepalieka laiko su juo susipažinti kompleksiškai. Į su sistema susijusių nuostatų derinimą būtina įtraukti visas suinteresuotas puses. Būtina atlikti siūlomos sistemos administracinės naštos bei galimų alternatyvų vertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms. LLRI vertinimu siūloma įvertinti šias rizikas, susijusias su iMAS sistemos įdiegimu:
Programos įgyvendinimas bus brangus, o egzistuoja didelė tikimybė, kad sistema neveiks.
Kadangi ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą, ne visas jas bus galima suderinti su standartinės aspkaitos duomenų rinkmenos nuostatais. Nuostatų reikalavimų našta labai apsunkintų smulkųjį verslą. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis su iMAS suderintu formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Numatyti duomenų teikimo pagal standartinės apskaitos duomenų rinkmenos reikalavimus terminai yra per trumpi. Finansinis poveikis verslui ir galimos siūlomos sistemos alternatyvos įvertintos neišsamiai. Siūlomos sistemos nuostatos ne sumažins administracinę naštą verslui, o dubliuos egzistuojantį reguliavimą. Žemiau pateikiami detalūs argumentai:
1) Projektais siūlomo E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) nuostatos yra labai ydingos: E.važtaraščių posistemis (i.VAZ) registruos duomenis apie prekių judėjimą, tačiau neaišku, kaip joje bus apskaitomas prekių judėjimas mažmeninės prekybos, pervežimų atvejais. Siūlomos sistemos nuostatuose numatyta, kad pardavėjas turi tiksliai žinoti prekių pervežimo vietą, laiką, o gavėjas turės patvirtinti važtaraštį. Tačiau realiame gyvenime pervežimo metu gali įvykti maršruto, prekių kiekio ir kiti pasikeitimai, o iš pateiktos informacijos neaišku, ar bus galima šiuos duomenis tikslinti. Be to, pavojingai išaugs nesusipratimų skaičius, kai perkančios įmonės apskaitininkai nespės laiku patvirtinti važtaraščio ir krovinys gali būti įvertintas kaip kontrabanda. Elektroniniai važtaraščiai dubliuotų egzistuojančius kontrolės mechanizmus - šiuo metu Muitinės departamentas jau turi modernius kontrolės mechanizmus prekių srautams stebėti. Kalbant apie kontrabandą, tik labai maža vidaus rinkoje cirkuliuojančių prekių dalis potencialiai gali būti kontrabandos objektas.
LLRI siūlymai: Atlikti analizę esamų kontrolės mechanizmų dubliavimo. 2) Ne visas apskaitoje naudojamas technines priemones galima pritaikyti nuostatų reikalavimams, dėl to prisitaikymas būtų sudėtingas ir brangiai kainuotų: Įstatymų projektais siūloma nustatyti mokesčių mokėtojams pareigą nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą. Vienose techninėse priemonėse (buhalterinės apskaitos programose) įmanoma įdiegti galimybes formuoti ataskaitas tam tikru formatu ir duomenų persiuntimo administruojančiam subjektui funkciją, tuo tarpu kitose (tokiose, kaip buhalterių dažnai naudojama MS „Excel“ programa) – ne. Taip pat būtina įvertinti tai, kad daugybė užsienio kompanijų antrinių įmonių Lietuvoje taiko pirminės įmonės naudojamą sąskaitų planą arba jų apskaita tvarkoma užsienyje, centralizuotai. Numatoma, jog nuo 2019 m. buhalterinės apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (toliau - SAF-T) privalės teikti tie pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2017 m. grynosios pardavimo pajamos viršijo 45 tūkst. eurų (arba apytikriai vos 3,75 tūkst. eurų/mėn.), tikėtina, jog jų tarpe bus labai daug įmonių, besinaudojančių nesudėtingomis techninėmis priemonėmis (pvz. jau minėta MS „Excel“), neturinčiomis galimybių teikti duomenis SAF-T formatu. Tai reikštų, kad prisitaikymas būtų sudėtingas ir pareikalautų daug lėšų, kurios užgultų ant įmonių pečių. Yra grėsmė, kad dalis įmonių prisitaikymo kaštus bandytų perkelti vartotojams. LLRI siūlymai:
Atlikti analizę dėl skirtingu būdu apskaitą vedančių ūkio subjektų galimybių teikti duomenis SAF-T rinkmenoje. Įvertinti ar visiems ūkio subjektams tai daryti bus įmanoma, techniškai nesudėtinga ir kiek tai kainuos.
Atsižvelgti į pačių ūkio subjektų nuomonę ir vertinimus. 3) Nuostatų reikalavimų įgyvendinimas labai apsunkintų smulkųjį verslą: Susiejant būtinybę teikti duomenis SAF-T formatu, nuo pat registravimosi PVM mokėtoju pradžios (45 tūkst. eurų metinių grynųjų pardavimo pajamų), pradedantis verslas turės įsigyti (o paskui netgi neveikdamas turės dar 10 metų palaikyti, nes kitaip negalės pateikti duomenų) tam tikrą buhalterinės apskaitos sistemą. Vieną kartą įsidiegus konkrečią sistemą bus sudėtinga pereiti prie pigesnio apskaitos programos varianto. Atkreiptinas dėmesys, kad patogiausia, kai visų mokestinių laikotarpių duomenys tvarkomi viena apskaitos programa - ypač tai aktualu naudojantiems buhalterinės apskaitos programas su analizės funkcija; programos yra brangios; pakeitus programą gali tekti iš naujo suvesti didelį duomenų kiekį; beveik neįsivaizduojamas programos pakeitimas finansinio laikotarpio viduryje. Pareiga nuolat teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių duomenis (net ir nesant būtinybės juos teikti SAF-T rinkmenoje) labai apsunkins kasdienę mokesčių mokėtojų veiklą. Numatomos sukurti elektroninių apskaitos tvarkymo paslaugų smulkiam verslui sistemos funkcijos neleis pakeisti jau naudojamų apskaitos ir verslo valdymo sistemų (pvz., funkcijos neapima atlyginimų skaičiavimo, ilgalaikio turto apskaitos, projektų, gamybos ir kitų procesų valdymo ir t.t.). Todėl mokesčių mokėtojams, apskaitą tvarkantiems techninėmis priemonėmis, papildomai teks suvesti duomenis į iMAS. Tai lems labai išaugusią administracinę naštą. LLRI siūlymai Supažindinti visuomenę su būsimais mokesčių administravimo pokyčiais. Įvertinti administracinę naštą, teksiančią smulkiajam verslui.
4) Numatyti duomenų teikimo per iMAS terminai yra neadekvatūs: Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių 2015 metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 8 mln. eurų, buhalterinės aspkaitos duomenis administruojančiam subjektui privalės teikti jau nuo 2017 m. sausio 1 d. Perprogramuoti ir pritaikyti duomenis teikti per iMAS brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus vežimams naudojamų važtaraščių duomenų teikimo tvarka bus parengta tik nuo 2016-04-01 terminai yra per trumpi. LLRI siūlymai Prievolė teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 5 metų, kai iMAS pradės veikti ir po savanoriško duomenų teikimo bus nustatyti ir pašalinti sistemos trūkumai, bus sukurtos ir pritaikytos verslo naudojamos buhalterinės apskaitos programos. Prieš įvedant naujas prievoles, susijusias su mokesčių administravimu, būtina panaikinti dabar įdiegtos PVM kontrolės elektronines priemones (pavyzdžiui, kai kuriems mokesčių mokėtojams galiojančią prievolę teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis). 5) Neįvertinta tikroji finansinė siūlomos sistemos našta, jos efektyvumas ir galimos alternatyvos:
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog iMAS sukūrimui vien 2016 m. prireiks apie 13 mln. eurų, o sistemos sukūrimą numatoma dalinai finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Teigiama, jog sistemos administravimas kiekvienais metais pareikalaus apie 3 mln. eurų biudžeto lėšų. Viešai prieinamais duomenimis, išlaidos E.sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) diegimui sieks 4,3 mln. eurų, E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) diegimui – 2,9 mln. eurų, Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) diegimui – 10,2 mln. eurų, Išmaniosios apskaitos sistemos smulkiam verslui (i.APS) diegimui – 0,3 mln. eurų).[1] Teigiama, jog išlaidos iMAS diegimui gali siekti 24 mln. eurų, tačiau kaina dar nėra tiksli.
Vertinant kasmetines sistemos palaikymo išlaidas būtina atsižvelgti į tai, kad įdiegus siūlomą sistemą, prireiks daugiau VMI darbuotojų žymiai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti. Pavyzdžiui, įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą Portugalijoje papildomoms funkcijoms atlikti buvo įdarbinta daugiau nei 1000 naujų mokesčių inspektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoms funkcijoms atlikti bus samdomi aukšto lygio IT specialistai. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje
užmokesčiui kompensuoti gali prireikti apie 3,5 mln. eurų kasmet. Tikėtina, jog siekiant kovoti su prekių judėjimo slėpimu ir su juo susijusių mokestinių prievolių vengimu naudojant iMAS, reikės labai padidinti kelyje atliekamų patikrų skaičių, kam papildomai reiks pasitelkti labai dideles policijos, muitinės ir kriminalinės tarnybos pajėgas. Būtina įvertinti šios papildomos kontrolės priemonės kaštus ir naudą. Vertinant poveikį ūkio subjektams būtina pabrėžti, jog diegiant iMAS, verslas patirs labai dideles išlaidas (tai savo pastabose projektams pažymi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija). Projekto rengėjų vertinimu, vienkartinės ūkio subjektų išlaidos gali siekti 20 milijonų eurų. Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos (toliau – Asociacija) duomenimis, tik dalis šiuo metu naudojamų kasos aparatų galėtų būti pritaikyti išmaniajai apskaitai. Teigiama, jog gali tekti pakeisti bent 50 proc. esamų kasos aparatų.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 85 tūkst. kasos aparatų. Iš jų paprasti aparatai, kainuojantys nuo 200 eurų, sudaro apie 65 tūkst., o sudėtingi, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų – 20 tūkst. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis akivaizdu, kad verslui tektų didelė finansinė našta. Papildomai, įmonėms kainuos ir interneto arba mobiliojo ryšio prieiga ir išmanieji įrenginiai, kuri taps būtinais. Pateikiami skaičiavimai, kad ūkio subjektai patirs naudą atsisakius popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo, o iMAS kasmet leis sutaupyti 36 milijonus eurų litų. Tačiau, pati skaičiavimo metodika - ką ir kaip skaičiuoja VMI - viešojoje erdvėje neprieinama. Kad verslas šią naudą galėtų įvertinti, su metodologija būtina leisti susipažinti visuomenei. Tačiau pati VMI 2015 m. kovo mėn. įvedė prievolę pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalus rankiniu būdu, uždrausdama juos pildyti elektroniniu būdu ir apsunkindama įmonių veiklą. Jeigu pagrindinis tikslas – palengvinti mokesčių administravimą, būtina kuo skubiau atšaukti nepagrįstą prievolę pildyti žurnalus rankiniu būdu. Būtina įvertinti siūlomos sistemos naudą viešiesiems finansams ir ūkio subjektams, o vertinant kitų šalių patirtį atsižvelgti į visus egzistuojančius priežastinius ryšius. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kuri viešojoje erdvėje pateikiama kaip sėkmingas iMAS diegimo pavyzdys, 2013 m. siekiant pagerinti PVM surinkimą buvo priimtos nuostatos, leidusios mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką. Prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. Užsienio ekspertų vertinimu, ši priemonė (kartu su kitais palengvinimais) buvo svarbesnė nei išmanioji mokesčių administravimo sistema, nulemiant augančias mokesčių įplaukas.
Būtina atsižvelgti ir į tai, kad panašaus pobūdžio išmaniosios mokesčių sistemos veikia tik dviejose šalyse – jau minėtoje Portugalijoje ir Estijoje (pirmojoje nuo 2007 iki 2013 m. informacijos pateikimo reikalavimai keitėsi jau 3 kartus). Kitose aiškinamajame rašte įvardytose šalyse egzistuojanti pareiga mokesčių administratoriams mokesčių deklaracijas teikti elektroniniu būdu iš esmės skiriasi nuo siūlomos prievolės teikti mokesčių administratoriui didžiają dalį apskaitos duomenų (sąskaitų faktūrų, važtaraščių, kasos aparatų duomenis ir t.t.) LLRI siūlymai:
Įvertinti alternatyvius administracinės naštos mažinimo ir mokesčių sistemos gerinimo būdus. Panaikinti prievolę pildyti kasos aparatų žurnalus tik rankiniu būdu; Leisti mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. 6) Siūlomos sistemos nuostatos dubliuos egzistuojantį reguliavimą: iMAS neleis pasiekti daugelio numatytų tikslų. Pavyzdžiui, įdiegus Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA) nebus atsisakoma popierinių dokumentų (EKA žurnalai gali būti reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą). E.važtaraščių (i.VAZ) ir E.sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemiai ne pakeis, o tik dubliuos jau naudojamas verslo valdymo programas, nes be registravimo funkcijos pastarosios dar teikia galimybę duomenis apdoroti ir analizuoti. Niekur nėra identifikuota, ar iMAS leis išvengti esamų funkcijų dubliavimo.
Pavyzdžiui, ar dėl duomenų kryžminimo vartotojams bus panaikintos prievolės teikti deklaracijas mokesčių administratoriui bei Statistikos departamentui (pvz., teikti informaciją apie gyventojams išmokėtas vienkartines išmokų sumas, apie gautas ir suteiktas paskolas ir pan.). Minima preliminarių PVM deklaracijų suformavimo galimybė kelia abejonių. Vienai iš sandorio pusių nepatvirtinus duomenų, šie gali neatsidurti preliminarioje deklaracijoje, todėl duomenis vis tiek reikės nuolat tikrinti. Tikėtina, jog ne visi mokesčių mokėtojai galės pasinaudoti preliminarių deklaracijų funkcija. LLRI siūlymai:
individualiai įvertinti visas išsakytas pastabas. 2. Įvertinti, kaip pasitelkus iMAS galima būtų sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą (pavyzdžiui, atsisakant statistinių ataskaitų teikimo, formuojant prekių tiekimo, duomenų apie gautas ir suteiktas paskolas ir t.t. preliminarias deklaracijas). Atsižvelgti i.MAS studija buvo plačiai pristatyta praktiškai visoms asocijuotoms struktūroms ir nesulaukė neigiamų vertinimų. Projektas parengtas detaliai. VMI lygiagrečiai dirba tiek dėl techninių, tiek dėl teisinių bei finansavimo apsektų. Atkreiptinas dėmesys, kad principinis spendimas dėl standartinės apskaitos duomenų rinkmenos priimtas jau seniau (Buhalterinės apskaitos įstatyme), konkretūs įdiegimo terminai nustatyti šių metų liepos mėn., o iMAS perspektyvoje kaip tik ir derinasi prie jau priimtų sprendimų, t. y. sąskaitų faktūrų posisteme bus pilnai suderinta su SAF-T posisteme. iMAS numato teikti paslaugas smulkiam verslui, kas ženkliai sumažintų administracinę naštą – tai galimybė išrašyti sąskaitas faktūras, važtaraščius per iMAS, atitinkamai ir preliminarių deklaracijų suformavimo paslauga.
Standartinės apskaitos duomenų rinkmenos taikymo sprendimai jau yra priimti LRV 2015 m. liepos mėn. nutarimu, ir nėra sietini su projektu. Studijoje pakankamai detaliai įvertintas poveikis verslui. Kiek tai susiję su duomenų teikimo prievolėmis, išliks ir
„tradicinės“ alternatyvos (pažymėtina, kad prievolė kaupti i prareikalavus
pateikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis galioja jau daug metų, važtaraščius bus galima išrašyti rankiniu būdu ir pan.), tačiau pasiūlytosios alternatyvos perspektyvoje leis sutaupyti reikšmingas sumas. Patikinta, kad dvigubo reglamentavimo nebeliktų, kadangi tai lemia nepagrįstas išlaidas tiek verslui, tiek valstybei. Audito komiteto posėdžio metu buvo paprašyta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti Laisvosios rinkos instituto pastabas ir pasiūlymus bei įdiegiant Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą užtikrinti, kad sistemos posistemiai tarpusavyje sąveikautų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas 2015-10-14 pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 882 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3428. Pritarti
7Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio
įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3428 bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79 ir 89 straipsnių pakeitimo ir 88² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3428. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius