` ` Projekto lyginamasis variantas
2015 m.
Pakeisti 5¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti: politinių partijų (toliau – partijų), rinkimų komitetų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas; visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į Seimo narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.“
1.Papildyti 15 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „5) rinkimų komitetų, kurie gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
ją išdėstyti taip: „4. Partijos ir rinkimų komitetai, kurios kurie gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą.
Jeigu partijų ar rinkimų komitetų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir rinkimų komitetų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras. 2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija ar rinkimų komitetas Seimo narių mandatų gavo būdama būdami koalicijoje, tai kandidatūras ji jie gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis ar rinkimų komitetais;
rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą).
Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis. 3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių partija ar rinkimų komitetas, dalyvavę rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba partija pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos ar rinkimų komitetai kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant savarankiškai. 4. Partija, rinkimų komitetas kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų. 5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras.
Mero siūlomos kandidatūros negali būti partijų, rinkimų komitetų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. 7. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. 8. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.1. Partija, rinkimų komitetas, iškėlusi iškėlęs kandidatą į
Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:
teismui.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos, rinkimų komiteto ar jų koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas
1Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso;
2) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose rinkimų komitetas, atitinkantis šio įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų komiteto narių skaičių;
kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. 2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija, rinkimų komitetas kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.
Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip
iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 2 000 rinkėjų.“
įstatymo papildymas 37¹ straipsniu Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą 37¹ straipsniu: „37¹ straipsnis. Rinkimų komitetas
ne mažiau kaip dvigubas daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Seimą datą ir baigiamas likus
dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Seimą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:
1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);
2) rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius) ir jo įgaliojimai;
3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;
4) rinkimų komiteto sprendimų priėmimo tvarka;
5) rinkimų komiteto narių turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo tvarka, terminai. 3.
3Rinkimų komitetas susirinkime:
1) tvirtina ir keičia rinkimų komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
2) renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);
3) priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;
4) priima sprendimą dėl rinkimų komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki politinės kampanijos pabaigos. 4. Rinkimų komiteto susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma. 5. Rinkimų komitetas privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):
1) vykdo rinkimų komiteto susirinkimo priimtus sprendimus;
2) rinkimų komiteto vardu sudaro sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui, atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;
3) atidaro banko sąskaitą, kuri yra naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo sutartį su politinės kampanijos iždininku. 6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. 7. Rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai:
1) rinkimų komitetas visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;
2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;
3) pasibaigia rinkimų politinė kampanija;
4) rinkimų komitetas atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.“
1Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Partija ar rinkimų komitetas turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
pateikti partijos programą, rinkimų programą;
nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Partija ir rinkimų komitetas gali pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą;
rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
2.
Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnį 3¹ dalimi: „Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo rinkimams į Seimą.“
3Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip
pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti rinkimų komiteto iškeltą sąrašą ar asmens išsikėlimą kandidatu.“
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija, rinkimų komitetas arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos ar rinkimų komiteto iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija, rinkimų komitetas ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos, rinkimų komiteto ar jų partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų.“
11straipsnis.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija, rinkimų komitetas ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos, rinkimų komiteto ar jų partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų.“
pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Atstovas rinkimams
rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, rinkimų komitetui ar piliečiui, išsikėlusiam ir įregistruotam kandidatu į Seimo narius. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
Paskelbus Seimo rinkimų datą, partijų ar rinkimų komitetų įgaliojimai atstovauti joms jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per tris dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atstovo rinkimams atitinkamoje rinkimų komisijoje įgaliojimai pasibaigia taip pat suėjus 20 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, jeigu rinkimų komitetas, partija, politinė organizacija tos rinkimų apygardos teritorijoje neturi kandidato (kandidatų). 2. Iki rinkimų dienos partija, rinkimų komitetas ar pilietis, išsikėlęs kandidatu, įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.“
pakeitimas
1Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus arba atšaukus politinės partijos, rinkimų komiteto ar partijų jų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
2Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per
arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita.“
pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu
keliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose
narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos arba vieno rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.“
sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. 3. Jeigu asmuo yra davęs sutikimą būti įrašytas daugiau kaip į vienos partijos vieną iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje arba yra davęs sutikimą būti iškeltas (ar išsikėlė pats) daugiau kaip vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir visose vienmandatėse rinkimų apygardose. 14. straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos, keli rinkimų komitetai ar partija ir rinkimų komitetas gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jie privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis “koalicija” ir jame negali būti nuorodų į partijų ar rinkimų komitetų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija ar rinkimų komitetas negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Partija, rinkimų komitetas ar jų rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose. 2. Jeigu pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, esanti koalicijoje, ar rinkimų komitetas, tai jos jų iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Jeigu atšaukus rinkimų pareiškinius dokumentus koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos ar vieno rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos ar šio rinkimų komiteto kandidatai. 3. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų registravimą kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka mažiau kaip 20 kandidatų, anuliuojamas visas šio sąrašo kandidatų registravimas.“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, rinkimų komitetų ir jų koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų
komitetą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė 1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusią iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusią iškėlusį kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje. 2. Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar rinkimų komitetą negatyviai apibūdinanti žinia.
Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar rinkimų komitetą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją ar rinkimų komitetą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie partiją ar rinkimų komitetą paskelbė jos pačios jų pačių iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar rinkimų komitetą apibūdinančių žinių; partija ar rinkimų komitetas pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. 3. Atsakomąją nuomonę partija ar rinkimų komitetas visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos arba per savo atstovą rinkimams prie apygardos rinkimų komisijos. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 4. Jeigu kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas.
Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą. 5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 6. Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių
institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar, partijai ar rinkimų komitetui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienmandačių apygardų rinkimų biuletenyje visi kandidatai į Seimo narius
įrašomi pagal abėcėlę tokiame pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais).
Nurodoma kiekvieno kandidato į Seimo narius vardas, pavardė ir jį iškėlusios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas arba nurodoma „Išsikėlė pats“.“
2Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje visi kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje įrašomas partijos, rinkimų komiteto, koalicijos pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose). Po partijos pavadinimo skliausteliuose įrašomi jos vadovo vardas ir pavardė, o po koalicijos pavadinimo skliausteliuose įrašomi ją sudarančių partijų ar/ir rinkimų komitetų pavadinimai. Partijos ar rinkimų komiteto pageidavimu greta jos jų pavadinimoų gali būti pateiktas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos šios partijos ar rinkimų komiteto emblemos (ženklo) nespalvotas atvaizdas. Šiuo atveju kartu su pareiškiniais dokumentais Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamas šios emblemos (ženklo) pavyzdys. Visų partijų, rinkimų komitetų, koalicijų sąrašai (kandidatų vardai ir pavardės) išdalijami rinkėjams Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir pateikiami kiekvienoje balsavimo kabinoje.“
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, taip pat kandidatai į Seimo narius turi
teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje.
Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba rinkimų komiteto ar partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“
9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos, rinkimų komiteto (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“
13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos, rinkimų komiteto (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;“
16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) iš viso už kiekvienos partijos, rinkimų komiteto (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.“
Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip: „6.
Apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, rinkimų komitetai, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, iškėlusios iškėlę kandidatą į
Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
per 24 valandas.“
ją išdėstyti taip:
„5. Partijos, rinkimų komitetai, iškėlusios iškėlę kandidatus
į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„2. Partijos, rinkimų komiteto kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių
mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu partija, rinkimų komitetas, koalicija kartu su pareiškiniais
dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
DĖL
priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Inicijuoti projektą paskatino tai, kad dabartiniu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu (toliau – „Įstatymas“) yra nepagrįstai eliminuojamas kolektyvinis subjektas - visuomeniniai rinkimų komitetai. Tokiu teisiniu reglamentavimu sudaromos nelygios sąlygos piliečiams, siekiantiems būti išrinktiems į Seimo narius. Kandidatams, įrašytiems į politinių partijų sąrašus, suformuojamos išimtinai geresnės, net monopolinės sąlygos būti išrinktiems į Seimo narius, t.y. – jų kandidatūros gali būti keliamos tiek vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo tarpu piliečiams, kurie nėra įtraukti į politinių partijų sąrašus, yra sudarytos mažiau palankios sąlygos būti išrinktiems - jie gali būti renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose. Atsižvelgiant į tai, būtina toliau įtvirtinti demokratinius rinkimų principus, suvienodinti kandidatus rinkimuose galinčių kelti kolektyvinių subjektų galimybes ir siekti sąžiningos konkurencijos - juo labiau kad tiek savivaldos, tiek Europos Parlamento rinkimuose visuomeniniams rinkimų komitetams jau yra suteiktos tokios pačios teisės, kaip ir kitiems kolektyviniams subjektams. Projekto iniciatorius ir rengėjas
Įstatymo projektu siekiama panaikinti suteiktą monopoliją kandidatams, kurie yra politinių partijų nariais, ir užtikrinti visiems kandidatams į Seimo narius lygias teises bei vienodas galimybes būti išrinktiems tiek vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Projektu taip pat siekiama stiprinti pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją, plėsti demokratinį teisėtumą bei skaidrumą, paskatinti žmonių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratiją, valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Siūlomi Įstatymo pakeitimai didins Lietuvos rinkėjų aktyvumą, nes piliečiams bus suteikta pasirinkimo teisė daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti ne tik už politinių partijų narius, bet ir už visuomeninius rinkimų komitetus. Teikiamu projektu taip pat siekiama atnaujinti Įstatymo nuostatas bei suvienodinti jas su Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymais, kurie iš esmės užtikrina stipresnį demokratinį teisėtumą bei skaidrumą nei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu rinkimų sistemos išgyvena rinkimų modernizavimo procesą. Rinkimų sistemos yra nuolatos tobulinamos, siekiant piliečiams suteikti didesnę pasirinkimo teisę renkant atstovus į atstovaujamąsias institucijas. Stiprinant demokratinį teisėtumą bei skaidrumą, siekiant didinti kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybę ir sąžiningą konkurenciją buvo atlikti pakeitimai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme, kurie suteikė visuomeniniams rinkimų komitetams teisę dalyvauti rinkimuose. Tačiau modernizavimo procesas iki šiol nesugebėjo pakeisti statiškos, o kai kur net ir akivaizdžiai atgyvenusios Seimo narių rinkimų sistemos.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, derindamas proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, įtvirtino tokią Seimo narių rinkimų sistemą, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje dėl 70 Seimo nario mandatų gali varžytis išimtinai tik į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai, o vienmandatėse rinkimų apygardose dėl likusių 71 Seimo nario mandato turi teisę varžytis visi kandidatai, tai yra ir kandidatai, įrašyti į politinių partijų sąrašus, ir piliečiai, nesantys politinių partijų nariais. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas iš esmės siaurina demokratinių rinkimų principų laikymasis, sukuria nevienodas sąlygas kandidatams, įrašytiems į politinių partijų sąrašus ir kandidatams, kurie nėra politinių partijų nariais. Kandidatas, nelaimėjęs Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje, bet esantis politinių partijų sąrašuose, turi išskirtinę galimybę tapti Seimo nariu daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau tokia teisė nepagrįstai atimta iš piliečio, kuris nėra politinės partijos narys. Įstatymu nustačius tokia rinkimų tvarką, kai daugiamandatėje rinkimų apygardoje teisę kelti kandidatus į Seimo narius turi tik į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai, nepagrįstai eliminuojama kolektyvinių subjektų (sudarančių bendrą sąrašą) teisė kelti kandidatūras. Todėl akivaizdu, kad piliečiai siekiantys turėti lygias ir vienodas teises, lyginant su politinių partijų nariais, tam tikru požiūriu yra verčiami save susieti su partijomis, nes tik per politines partijas jie galėtų realizuoti savo rinkimų teisę – kelti kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje. 4.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Įstatymo nuostatų, suteikiančių išimtinę ir monopolinę teisę būti išrinktiems į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje tik kandidatams, įrašytiems į politinių partijų sąrašus. Siūloma įtvirtinti tokį reglamentavimą, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje tiek partija, tiek visuomeninis rinkimų komitetas kandidatus į Seimo narius galėtų kelti, pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jų nustatytos eilės. Toks teisinis reguliavimas užtikrintų ir garantuotų lygias teises bei sąžiningą konkurenciją visiems kandidatams, tai yra kandidatai, įrašyti į politinių partijų sąrašus, ir piliečiai, kurie nėra politinių partijų sąrašuose, turėtų vienodą teisę būti išrinktais daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Minėti siūlymai turės teigiamą poveikį, ne tik siekiant suteikti lygias teises visiems kandidatams dalyvauti rinkimuose į Seimą, bet ir iš esmės sustiprins demokratinį teisėtumą bei skaidrumą, paskatins žmonių pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Tai turėtų padidinti ir Lietuvos rinkėjų aktyvumą, nes piliečiams būtų suteikta pasirinkimo teisė daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti ne tik už politinių partijų narius, bet ir už visuomeninius rinkimų komitetus. 5. Galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Siūlomas įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai tiesioginės įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės. 8.
sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti atitinkamus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: Seimo rinkimai, visuomeninis rinkimų komitetas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
2015-09-18 Nr. XIIP-3426 Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis kas nelaikoma rinkėjų papirkimu, įrašant taip pat ir rinkimų komitetą propaguojančią medžiagą. Tačiau 5¹ straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kai apibrėžiant rinkėjų papirkimo tikslą nurodomas rinkėjų valios paveikimas „dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų <...>“, nėra keičiama, ir greta politinių partijų ir kandidatų rinkimų komitetas kaip poveikio tikslas nėra nurodomas. Siekiant išvengti interpretacijų, ar rinkėjų papirkimas apima taip pat ir neleistinus veiksmus rinkimų komiteto naudai, būtina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 1 dalį. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad į apygardų rinkimų komisijas, be kita ko, asmenis siūlo ir visuomeniniai rinkimų komitetai (toliau – rinkimų komitetai), kurie gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o šio straipsnio 4 dalyje – kad rinkimų komitetai, kurie gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.
O pagal projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 37 straipsnį, kuriame įtvirtintos visuomeninio rinkimų komiteto sudarymo, statuso, veiklos bei pabaigos nuostatos, rinkimų komitetai steigiami „turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Seimą“ ir jų įgaliojimai pagal šio straipsnio 7 dalį baigiasi kartu su politinės kampanijos pabaiga arba kitais įstatymo nustatytais atvejais iki politinės kampanijos pabaigos. Todėl visuomeniniai rinkimų komitetai pagal savo veiklos pobūdį teisės siūlyti asmenis į apygardų rinkimų komisijas realizuoti neturės galimybių. 3. Siekiant projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuoseklumo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti keičiamas nustatant, kad teisę susipažinti su rinkėjų sąrašais turi taip pat ir rinkimų komitetų atstovai rinkimams. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kandidatus į Seimo narius vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose be kita ko gali kelti rinkimų komitetas, atitinkantis šio įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų komiteto narių skaičių. Pažymėtina, kad reikalavimo rinkimų komiteto narių skaičiui nesilaikymo pasekmes nustato projekto 8 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 37¹ straipsnis, todėl minėta projekto 7 straipsnio norma yra perteklinė. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 2000 rinkėjų.
Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų, tačiau toks pat reikalavimas nėra nustatomas rinkimų komiteto vienmandatėse rinkimų apygardose keliamiems kandidatams. Atkreipiame dėmesį, kad minimalų 140 narių skaičių atitinkantis rinkimų komitetas pagal siūlomą reguliavimą galėtų kelti kandidatus tik vienmandatėse rinkimų apygardose (nekeldamas kandidatų sąrašo), ir neprivalėdamas surinkti apskritai jokių tuos kandidatus remiančių rinkėjų sąrašų. Tai suteiktų nepagrįstą pranašumą rinkimų komitetų vienmandatėse rinkimų apygardose keliamiems kandidatams prieš save išsikėlusius kandidatus. 6. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas rinkimų komiteto veiklos sutarties turinys. Pažymėtina, kad kaip vienas elementų, apibūdinančių steigiamą subjektą
Seimą“ keistina į įprastai įstatyme vartojamą – „Seimo rinkimuose“. 7. Siekiant projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuoseklumo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikėtų tikslinti aiškiai nurodant, kad su pareiškiniais dokumentais gali būti pateikiama ir rinkimų komiteto programa (rinkimų programa). 8.
dalyje žodžiai „politinės organizacija“ brauktini, nes pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnį šis subjektas kandidatų į Seimo narius nekelia. Taip pat 15 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „politinės organizacijos sąraše“ reiktų rašyti „kandidatų sąraše“ . 9. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnyje
„Kandidatų sąrašų sujungimas“ įtvirtinta ne tik partijų, bet ir rinkimų
komitetų o taip pat partijų ir rinkimų komitetų teisė sudaryti jungtinius kandidatų sąrašus - „Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos kelios partijos, keli rinkimų komitetai ar partija ir rinkimų komitetas gali sujungti savo kandidatų sąrašus“. Taip pat eilėje projekto straipsnių yra minimos
„partijos, rinkimų komitetai ar jų koalicijos“ (projektu keičiamo 17 straipsnio
dalyje, 44 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 45 straipsnyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 79 straipsnio 1 dalies 9, 13, 16 punktuose, 89 straipsnio 8 dalyje). Diskutuotina, ar teisine forma, statusu ir veiklos forma besiskiriantys kandidatų sąrašus galintys kelti subjektai – partijos, kurios pagal įstatymą yra įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, turintis tikslą tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę ir visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie pagal teikiamo projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnį yra įstatymo dariniai sudaryti rinkėjų turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Seimą, galėtų sudaryti koalicijas ir sujungti savo keliamų kandidatų sąrašus. Visuomeninių rinkimų komitetų koalicijų sudarymas ir jų jungtinių kandidatų sąrašų sudarymas taip pat diskutuotinas, atsižvelgiant į visuomeninių rinkimų komitetų laikinumą - sudarymą tik konkretiems rinkimams.
Be to, vertinant šias nuostatas sisteminiu požiūriu, pažymėtina, kad kituose rinkimų įstatymuose, kuriuose visuomeniniai rinkimų komitetai turi teisę kelti savo kandidatus renkamas institucijas (Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą) teisės jungtis į visuomeninių rinkimų komitetų koalicijas bei politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų koalicijas ir sudaryti jungtinius kandidatų sąrašus neturi. Taip pat reiktų patikslinti nuostatą „<...> kelios partijos, keli rinkimų komitetai <...> gali sujungti savo kandidatų sąrašus“ atsisakant žodelio
„kelios“, „keli“, nes tokia redakcija kelia abejonių ar koaliciją gali sudaryti,
pavyzdžiui, du subjektai. 10. Siekiant projektu siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuoseklumo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje greta kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbusio kito tos pačios partijos iškelto kandidato reikėtų nurodyti ir kitą to paties rinkimų komiteto iškeltą kandidatą. 11. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje siūlytume rinkimų komitetą nurodyti vienaskaita, nes pagal siūlomą formuluotę reikalauti balsų perskaičiavimo galėtų tik daugiau nei vienas rinkimų komitetas kartu. 12. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas:
1) reiktų patikslinti projekto pavadinimą (88.1. punktas nurodo, kad įstatymo pakeitimo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, nauji straipsniai, kuriais pildomas įstatymas);
2) visų projekto straipsnių pavadinimuose po straipsnio numerio padėtas taškas turi būti išbrauktas;
3) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 2 dalyje pirmą kartą vartojamą rinkimų komiteto pavadinimą reiktų vartoti pilnai – „visuomeninis rinkimų komitetas“ ir pateikti jo trumpinį, kuris toliau bus vartojamas įstatymo tekste;
4) projekto 8 straipsnio, 9 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėse vietoj pilno įstatymo pavadinimo reikia atitinkamai įrašyti žodį „Įstatymą“, „Įstatymo“ (89.3. punktas);
5) projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1dalis turi būti sudaryta iš 8 punktų, nes 9 punktas buvo pripažintas netekusiu galios, todėl jo nurodyti nereikia. Be to, projekto 9 straipsnio 2 dalimi pildant įstatymo 38 straipsnį nauja 3¹ dalimi išdėstant ją kabutėse turi būti nurodytas ir jos numeris. 13. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu nesiūloma keisti įstatymo 51 straipsnio 5 dalies bei 55 straipsnio, kuriuose yra vartojamas jau negaliojančio įstatymo pavadinimas. Atsižvelgiant, kad 2013 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas Nr. XII-615, siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą galiojančio įstatymo nuostatose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-0 - Nr. Į 2015-08-26 Nr. S-2015-4924 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3426 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];