Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį 3 ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas
mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat Valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 2. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai. 3. Baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį teisės pažeidimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. 4. 50 procentų sumokėtų baudų, kurias paskyrė policijos pareigūnai, įskaitant baudas, paskirtas pagal administracinius nurodymus, ar kurias paskyrė kitos institucijos, tačiau pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiriama Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir naudojama teisės aktuose nustatytoms policijos funkcijoms atlikti. 5.
tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, skiriama šioje dalyje nurodytoms institucijoms ir naudojama teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. 6. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų institucijų ar įstaigų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
ir įgyvendinimas
iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Brundza
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2015 m. patvirtinti biudžeto asignavimai sudaro 199 861 013 mln. Eur. (690 080 106 mln. Lt.), t. y. 48 521 748 mln. Eur. (167 535 894 mln. Lt.) mažiau nei 2008 m. patvirtinti asignavimai. Dėl tokiu mastu sumažėjusio biudžeto ir kasmet augančių objektyvių išlaidų policija nėra pajėgi efektyviai vykdyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestas funkcijas. Kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos) veiklos finansavimas taip pat sumažintas. Įstatymo projekto tikslas – padaryti policijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų veiklą efektyvesnę. Įstatymo projekto uždavinys – padidinti policijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų veiklos finansavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Brundza. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudos už administracinius teisės pažeidimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tais atvejais, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį teisės pažeidimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ar Ginklų fondo prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, skiriama šioms institucijoms ir naudojama teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti;
įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kiti keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-604, įsigaliosiančio 2015 m. liepos 1 d., nuostatas. Toks teisinis reguliavimas leistų policijai ir kitoms vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms papildomai gauti iki 5,8 mln. Eur. per metus. Minėtos lėšos būtų naudojamos eismo kontrolės keliuose gerinimui, techninių priemonių, reikalingų eismo kontrolei keliuose vykdymui, įsigijimui, policijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Tai leistų policijai ir kitoms vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms efektyviau atlikti joms pavestas funkcijas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas pagerins kriminogeninę situaciją, kadangi daugiau lėšų bus skiriama policijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų pareigūnų organizaciniam ir techniniam aprūpinimui, į tarnybą bus priimta daugiau policijos pareigūnų tiesiogiai užtikrinančių viešąją tvarką, daugiau lėšų bus skiriama prevenciniam darbui bei nusikaltimų tyrimui. Priimtas įstatymas leis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, kadangi daugiau lėšų bus skiriama policijos ir kitų vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnų darbo užmokesčiui, apmokėjimui už darbą nakties, poilsio ir švenčių metu, dėl ko pareigūnams nereikės ieškoti papildomų uždarbio šaltinių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus Įstatymą, poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujos sąvokos Įstatymo projekte neapibrėžiamos. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 335 „Dėl Baudų už administracinius teisės pažeidimus įskaitymo į biudžetą tvarkos aprašo pavirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas rengimo metu buvo vertintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialistų. Išvados teigiamos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie:
„administracinis teisės pažeidimas“, „bauda“, „biudžetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Stasys Brundza
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-08- Nr. Į 2015-08-07 Nr. XIIP-3419 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3419, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2015-09-04 Nr. XIIP-3419 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma nustatyti, kad 50 procentų sumokėtų baudų, kurias paskyrė policijos pareigūnai ir kitos įstatymo projekte išvardytos institucijos būtų skiriamos atitinkamoms institucijoms jų funkcijų atlikimui. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucinio Teismo suformuluotai valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai bei svarstytina dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas teisinį reguliavimą, kai įstatymuose buvo nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas 2002 m. liepos 11 d. nutarime konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Be to, šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, kiek lėšų kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriama atitinkamai sričiai finansuoti, turi būti nustatoma ne iš anksto apibrėžiant fiksuotą lėšų dalį, bet rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą.
Todėl manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo projekte yra nustatomas fiksuotas dydis dėl sumokėtų administracinių baudų paskirstymo atitinkamiems asignavimų valdytojams galėtų suvaržyti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, įgaliojimus rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. Antra, Įstatymo projektu siūloma įteisinti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų policijai ir kitoms vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui) gauti papildomą finansavimą. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia jokių argumentų, kodėl būtent tik šioms institucijoms siūloma skirti papildomą finansavimą iš sumokėtų administracinių baudų, kai tuo tarpu kitoms institucijų (tarp jų ir statutinėms), kurios yra įgaliotos skirti administracines baudas to daryti nesiūloma (Pavyzdžiui Muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.).
Taigi įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, kai nustatoma tik keliems subjektams gauti papildomą finansavimą jų funkcijų vykdymui, vertintinos kaip galimai pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. 2. Atsižvelgiant į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimo procedūros yra prasidėjusi, manytina, kad dėl siūlomų nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-041 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma nustatyti, kad 50 procentų sumokėtų baudų, kurias paskyrė policijos pareigūnai ir kitos įstatymo projekte išvardytos institucijos būtų skiriamos atitinkamoms institucijoms jų funkcijų atlikimui. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucinio Teismo suformuluotai valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai bei svarstytina dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas teisinį reguliavimą, kai įstatymuose buvo nustatomas fiksuotas atitinkamos srities finansavimas
ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Be to, šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, kiek lėšų kiekvienais biudžetiniais metais turi būti skiriama atitinkamai sričiai finansuoti, turi būti nustatoma ne iš anksto apibrėžiant fiksuotą lėšų dalį, bet rengiant ir tvirtinant atitinkamų metų valstybės biudžetą. Todėl manytina, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymo projekte yra nustatomas fiksuotas dydis dėl sumokėtų administracinių baudų paskirstymo atitinkamiems asignavimų valdytojams galėtų suvaržyti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, įgaliojimus rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. Antra, Įstatymo projektu siūloma įteisinti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų policijai ir kitoms vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui) gauti papildomą finansavimą.
Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia jokių argumentų, kodėl būtent tik šioms institucijoms siūloma skirti papildomą finansavimą iš sumokėtų administracinių baudų, kai tuo tarpu kitoms institucijų (tarp jų ir statutinėms), kurios yra įgaliotos skirti administracines baudas to daryti nesiūloma (Pavyzdžiui Muitinei, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Taigi įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, kai nustatoma tik keliems subjektams gauti papildomą finansavimą jų funkcijų vykdymui, vertintinos kaip galimai pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Pritarti Sukonkretinant Teisės departamento pastabą dėl galimo prieštaravimo valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir
vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui.
Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Visos planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų būti nurodomos pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardijant valstybės pajamų šaltinius ir numatomas iš jų gauti lėšų sumas, išlaidų įvairioms sritims finansuoti paskirtį, tikslias numatomų skirti lėšų sumas ir subjektus, kuriems jos turėtų būti skiriamos. Kitaip nebūtų sudarytos sąlygos įgyvendinti realią, veiksmingą parlamentinę valstybės biudžeto vykdymo priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3419 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 94 straipsnio 4 punktui ir 130 straipsniui. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 1; susilaikė - 0. 8.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas