Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, kultūros centrų vadovų priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartį, į pareigas skiriami priimami konkurso būdu teisės aktų nustatyta tvarka penkerių metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. . Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija. Kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus kadencijai, valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama kitai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso į valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, jeigu visi jo veiklos vertinimai praėjusios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi ir jų veikla vertinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2.
2Įsigaliojus šiam įstatymui pirmą kartą metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie sutiko dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, nustatomi iki 2016 m. kovo 1 d. Valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veikla pirmą kartą įvertinama iki 2017 m. sausio 31 d. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Projekto lyginamasis variantas
KULTŪROS CENTRŲ ĮSTATYMO NR. ix-2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, vadovų, dirbančių pagal sutartis, priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“
Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kultūros centrų sistema
1Kultūros centraių sistemą sudaro:
skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. 1) Lietuvos nacionalinis kultūros centras (toliau - Nacionalinis kultūros centras) – tai biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė;
2) 2. Vvalstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
3) 3..Ssavivaldybių kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių steigėjas yra savivaldybės taryba. 4) 4. Kkiti kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurie yra viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose 2 ir 3 dalyse nurodytus kultūros centrus. 2. 5. Kultūros centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcinius. 3. 6.
ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros centrams suteikia kategorijas. Kultūros centrams, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, yra suteikiama aukščiausioji, pirmoji, antroji arba trečioji kategorijos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Kultūros centrų veikla
plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje, metodiškai joms vadovauti, įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, saugoti ir plėtoti dainų švenčių tradiciją, rengti valstybines kultūros programas, skatinti visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija, ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikams ir jaunimui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą, vykdyti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2.
centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą bei savivaldybių lygmens nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašus įtrauktų elementų išsaugojimu ir tęstinumu;
2) organizuoja etninės kultūros sklaidą, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoja etninės kultūros perimamumą, užtikrina regionų kultūros identitetą;
3) sudaro sąlygas profesionalaus meno sklaidai;
4) užtikrina dainų švenčių tradicijos tęstinumą, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimą pasirengimo dainų šventėms procese ir dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;
5) rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimą;
6) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
7) viešina informaciją apie kultūros įvykius, kultūros projektus ir programas, kultūros reikšmę, skatina visuomenės, bendruomenių, grupių, individų kūrybines, kultūrines, pilietines iniciatyvas, kultūrinę veiklą ir skelbia apie tai įvairiomis žiniasklaidos formomis;
8) organizuoja meno, edukacinius, pramoginius ir kitus renginius, rengia programas;
9) formuoja ir tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, sudaro sąlygas visiems jos nariams dalyvauti kultūros procese;
10) rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos, kultūrinę ir socialinę atskirtį mažinančias neformaliojo suaugusiųjų bei vaikų švietimo programas;
11) atlieka kitas įstatymuose bei valstybės ir savivaldybių kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybiųės
kultūros centro vadovas priimamas į pareigas skiriami konkurso būdu teisės aktų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija
2Papildyti 9 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Kultūros ministras nustato Nacionalinio, valstybės
ir savivaldybės kultūros centro vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo
3Buvusią 9 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 5 dalimi. 4.
4Papildyti 9 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. To paties Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“
4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kiekvienais
metais iki sausio 31 dienos įvertina Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo (išskyrus Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovą, kuris buvo priimtas į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu šešiems mėnesiams) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovo veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Jeigu Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovo teisė dirbti kitą darbą l. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 2.
ir savivaldybės centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2017 m. birželio 30 d. patvirtina Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo pareigas tam tikram terminui priimtas asmuo toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Jeigu konkursas įstaigos vadovo pareigoms buvo surengtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkurso nugalėtojas dar nebuvo nustatytas ir
(ar) nepradėjo eiti pareigų, toks konkursas laikomas negaliojančiu ir turi būti rengiamas iš naujo. 4. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtas neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas atleidžiamas iš darbo ir skelbiamas naujas konkursas įstaigos vadovui atrinkti. Asmenų, konkurso būdu atrinktų vadovauti Nacionaliniam, valstybės ar savivaldybės centrui kadencijų skaičius pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pirma kadencija pradedama skaičiuoti asmenims laimėjus konkursus, vyksiančius po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu konkursas įstaigos vadovo pareigoms buvo surengtas, tačiau naujas vadovas nebuvo atrinktas, steigėjo sprendimu tos įstaigos vadovas toliau eina pareigas tol, kol bus surengtas naujas konkursas.
Laikinai einantis vadovo pareigas asmuo turi teisę dalyvauti naujame konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybės kultūros centrų, kitų kultūros įstaigų vadovų, darbuotojų prašymus ir pasiūlymus. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Į meno kolektyvus žmonės buriasi asmenybių dėka, o kolektyvai kuriasi ir kuria tradicijas dešimtmečiais. Šiandien įdomiausiai, novatoriškai ir kūrybingai dirba tos kultūros įstaigos, kuriose yra mažiausia kūrėjų ir vadovų kaita. Kultūros ir meno vadyba remiasi klasikinės vadybos funkcijomis, tačiau ji yra savita, originali sritis, nes kūryba remiasi tik žmogaus proto, idėjų ir kūrybiškumo pagrindu. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas kultūros centrų bei jų vadovų veiklai skatinti. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo nuostatas nėra aiškiai reglamentuota kultūros centrų vadovų veikla. 4.
numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovų priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, kad:
Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros centrų veiklai gerinti. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „kultūros centrų vadovų priėmimas į pareigas, jų veiklos vertinimas“. Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2016 m. spalio 1 d. pradėjo savo veiklą, tačiau jo veika Kultūros centrų įstatyme nėra reglamentuota. Nepakankamai reglamentuota ir valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veika. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose vienija 149 juridinį statusą turinčius centrus, 90 jų filialų ir per 300 padalinių, skyrių įvairiuose Lietuvos miesteliuose bei per 60 tūkstančių mėgėjų meno kolektyvų narių. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Į meno kolektyvus žmonės buriasi asmenybių dėka, o kolektyvai kuriasi ir kuria tradicijas dešimtmečiais. Kultūros ir meno vadyba remiasi klasikinės vadybos funkcijomis, tačiau ji yra savita, originali sritis, nes kūryba remiasi tik žmogaus proto, idėjų ir kūrybiškumo pagrindu. Šiandien novatoriškai, įdomiai ir kūrybingai dirba tos kultūros įstaigos, kuriose vadovų ir kūrėjų kaita yra mažiausia. Pažymėtina, kad ilgamečiai kultūros centrų vadovai yra vieni iš Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrėjų.
Didelėje dalyje kultūros centrų dirba tik 2 – 4 darbuotojai, vienas jų yra vadovas, kuris vadovauja meno kolektyvams, kuria projektus suburia meno kolektyvus, ugdo bendruomenės narius. Siekiant pritraukti kūrybingus kultūros centrų vadovus, būtina sudaryti jiems sąlygas vykdyti ilgalaikius projektus, tiems kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, pasibaigus dviem jo vadovavimo kadencijoms, leisti dalyvauti konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms ir priešingu atveju, nepratęsti darbo sutarties, jeigu kultūros centro vadovo veikla yra nepatenkinama. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas, nustatyti reikalavimus bei sudaryti palankesnes sąlygas kultūros centrų ir jų vadovų veiklai gerinti. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo nuostatas nėra aiškiai reglamentuota kultūros centrų ir jų vadovų veikla. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro, valstybės ir savivaldybės bei kitų kultūros centrų veiklą, patikslinti kultūros centrų vadovų priėmimo į pareigas, jų veiklos vertinimo reikalavimus. Toks reguliavimas leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą, taip pat būtų ir motyvacinė priemonė kultūros centro vadovui stengtis gerai dirbti. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros centrų veiklai gerinti. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15.
šio įstatymo projekto žodžiai: „Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kultūros centrų ir vadovų veikla, veiklos vertinimas“. Teikia: Seimo narys Vytautas Juozapaitis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-09- Nr. Į 2015-08-07 Nr. XIIP-3411 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO nr. XIIP-3411 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 1 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3411 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2015-09-02 Nr. XIIP-3411 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kultūros centrų vadovų priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą. Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymo 9 straipsnis, numatoma, kad
„kultūros centro vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis
pratęsiama kitai penkerių metų kadencijai, neskelbiant konkurso <...>, jeigu visi jo veiklos vertinimai praėjusios kadencijos metu buvo geri arba labai geri“. Tačiau įstatymo projekte nekalbama, kaip dar gali būti vertinami vadovai (pvz., patenkinamai, nepatenkinamai) ir kokios galėtų (turėtų) būti tokio vertinimo pasekmės. Pvz., kokios pasekmės, jei vadovas praėjusios kadencijos metu kelis kartus įvertintas patenkinamai ar nepatenkinamai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti papildytais šiaip aspektais. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymo 9 straipsnis, numatyta, kad „<...> centrų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kvalifikaciniai reikalavimai ir jų veikla vertinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Neaišku, apie kokius kvalifikacinius reikalavimus dirbantiems vadovams šiame kontekste yra kalbama ir kodėl atsisakoma galiojančio įstatymo 9 straipsnio nuostatos, kad „kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija“.
Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 4 punktą kultūros ministras yra patvirtinęs kvalifikacinius reikalavimus kultūros centrų direktoriams, be to, jie taikomi priimant asmenis į pareigas (išsilavinimas, darbo patirtis ir kt.), o vertinant veiklą, kaip matyti iš įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies formuluotės, svarbūs kiti aspektai (metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai). Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „<...> metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai <...> nustatomi <...>“. Neaišku, kas ir pagal ką nustato užduotis, rezultatus ir vertinimo rodiklius. Taip pat pastebėtina, kad šiame straipsnyje kalbama tik apie vadovus, kurie buvo priimti iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau neaptariamos kitokios galimos situacijos, pvz., užduočių ir siektinų rezultatų nustatymas naujai priimtam vadovui, situacijos, kada naujas vadovas priimamas metų eigoje, pvz., kai priėmus naują vadovą iki metų pabaigos yra likę mažiau kaip 6 mėnesiai ir pan. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslinamas šiais aspektais. Svarstytina, ar neturėtų būti aptarta, nuo kada nustatoma kadencija vadovams, iki įstatymo įsigaliojimo priimtiems į pareigas neterminuotai. Taip pat ar nereikėtų numatyti teisinių pasekmių, jei vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi Seimui Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 ir 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr.
Nr. XIIP-3294), kuriuo siekiama pašalinti Valstybės valdymo tobulinimo (Saulėlydžio) komisijos nustatytus teisinio reguliavimo trūkumus (viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų vadovų atranka, kaitumas ir veiklos vertinimas yra skirtingi, be to, mažai skiriasi nuo kitų darbuotojų atrankos, kaitumo ir veiklos vertinimo. Pavyzdžiui, kadencijos yra nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, nėra privalomo įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, vadovų veiklos vertinimo) ir kuriuo nustatomi biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo principai bei ribotas kadencijų skaičius, manytina, kad dėl įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 5. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsnio 2 dalis nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, todėl siūlome jį kelti į projekto 4 straipsnį, o jo pavadinimą dėstyti taip: „Baigiamosios nuostatos“. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos ir dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, teksto pastraipų pirmosios eilutės turi būti atitrauktos nuo paraštės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]