15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 6.881 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Kreditavimo sutartyje yra nustatomos fiksuotosios palūkanos arba kintamosios palūkanos. Jeigu kreditavimo sutartyje yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu.“
2Buvusią 6.881 straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Gapšys Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Darius Ulickas
dėl LIETUVOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos centriniam bankui (toliau -ECB) toliau įgyvendinant ekonomikos skatinimo politiką žemiau nulio krito tam tikro laikotarpio EURIBOR, t. y., tapo neigiamu. Tai, be abejo, turėjo didelį poveikį paskolas su kintamomis palūkanomis Lietuvoje turintiems asmenims. EURIBOR nukritus žemiau nulio, bankai pradėjo keisti tipines sutartis ir sutartyse savo nuožiūra didinti neigiamą kintamąją palūkanų dalį, nurodydami, kad jei kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, laikoma, kad kintamoji palūkanų dalis lygi nuliui. Tokiu būdu bankai klientų sąskaita siekia apsidrausti bei sumažinti savo rizikas, kadangi ankstesniais metais sudarytose sutartyse tokios nuostatos nebuvo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 str. nereglamentuoja kaip turi būti skaičiuojamos palūkanos esant neigiamam kintamųjų palūkanų dydžiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse būtų įtvirtinta nuostata, kad jeigu kreditavimo sutartyje yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 23 d. Lietuvos bankas savo pranešime išsakė nuomonę, kad, jei bendros kliento mokėtinos palūkanos apskaičiuojamos kaip fiksuotos maržos ir kintamo dydžio (pvz., EURIBOR) matematinė suma ir perskaičiavimo metu pastarasis kintamas dydis yra neigiamas, bendros mokėtinos palūkanos turėtų sumažėti tuo neigiamu dydžiu. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tikėtina turės teigiamą naudą, nes bankai privalės taikyti realų kintamųjų palūkanų dydį. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „EURIBOR“, „kintamosios palūkanos“, „paskola“, „bankai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai Vytautas Gapšys Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Darius Ulickas
2015-08-04 Nr. XIIP-3406 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą: „Jeigu kreditavimo sutartyje yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu.“ Projektas diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, įtvirtintą galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje, CK 6.872 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė: „Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.“ Projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl kreditoriui mokėtinų palūkanų skaičiavimo projekte nurodytu atveju yra imperatyvi, paneigianti šalių susitarimo galimybę. Manytume, kad toks sutarties šalių teisių ribojimas nėra pakankamai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostata, kad įstatyme nustatyta mokėtinų kreditoriui palūkanų skaičiavimo taisyklė, kai kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, taikoma, jeigu nebuvo susitarta kitaip. Antra, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, todėl tikslintinos. Siūlytina, vietoje žodžių „tampa neigiama“ įrašyti žodžius „palūkanų perskaičiavimo metu yra neigiama“, o vietoje žodžių „ji negali būti keičiama didesniu dydžiu“ įrašyti žodžius „ji mažinama tuo neigiamu dydžiu“. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-08- Nr. Į 2015-07-14 Nr. XIIP-3406 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.881 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3406 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3406 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto manome, kad Projektu teikiamas siūlymas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir CK 6.872 straipsniu, kuriame nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kita vertus, sutarties laisvės principas yra glaudžiai susijęs ir su sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principu, įtvirtintu CK 6.189 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kitaip tariant, asmeniui yra privalomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šių įsipareigojimų jis privalo laikytis. Todėl, pavyzdžiui, jeigu privačių asmenų kredito sutartyje numatyta, kad pasikeitus kintamosioms palūkanoms turi būti keičiamas bendrų mokėtinų palūkanų dydis, tai, vadovaujantis sutarčių privalomumo principu, palūkanų dydis turėtų būti atitinkamai perskaičiuotas nepriklausomai nuo to, ar tai lemtų palūkanų didėjimą ar mažėjimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kredito įstaigoms nesilaikant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų, vartotojai gali kreiptis į Lietuvos banką ar kompetentingus nacionalinius teismus. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel.
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Toma Stašaitytė ir vyr. specialistė Agnė Grigaitė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-04)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą: „Jeigu kreditavimo sutartyje yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu.“ Projektas diskutuotinas.
Pirma, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, įtvirtintą galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje, CK 6.872 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė: „Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.“ Projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl kreditoriui mokėtinų palūkanų skaičiavimo projekte nurodytu atveju yra imperatyvi, paneigianti šalių susitarimo galimybę. Manytume, kad toks sutarties šalių teisių ribojimas nėra pakankamai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostata, kad įstatyme nustatyta mokėtinų kreditoriui palūkanų skaičiavimo taisyklė, kai kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, taikoma, jeigu nebuvo susitarta kitaip. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-08-04)11 Antra, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, todėl tikslintinos. Siūlytina, vietoje žodžių „tampa neigiama“ įrašyti žodžius
„palūkanų perskaičiavimo metu yra neigiama“, o vietoje žodžių „ji negali būti
keičiama didesniu dydžiu“ įrašyti žodžius „ji mažinama tuo neigiamu dydžiu“. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-07-14)11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3406 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto manome, kad Projektu teikiamas siūlymas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir CK 6.872 straipsniu, kuriame nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kita vertus, sutarties laisvės principas yra glaudžiai susijęs ir su sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principu, įtvirtintu CK 6.189 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kitaip tariant, asmeniui yra privalomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šių įsipareigojimų jis privalo laikytis. Todėl, pavyzdžiui, jeigu privačių asmenų kredito sutartyje numatyta, kad pasikeitus kintamosioms palūkanoms turi būti keičiamas bendrų mokėtinų palūkanų dydis, tai, vadovaujantis sutarčių privalomumo principu, palūkanų dydis turėtų būti atitinkamai perskaičiuotas nepriklausomai nuo to, ar tai lemtų palūkanų didėjimą ar mažėjimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kredito įstaigoms nesilaikant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų, vartotojai gali kreiptis į Lietuvos banką ar kompetentingus nacionalinius teismus. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
bankų asociacija (2015-08-28)11 Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau tekste - projektas), teikia žemiau nurodytas pastabas:
nepriimtinas sutarčių laisvės principo atžvilgiu, kadangi riboja galimybes bendru sutariam nustatyti šalių teises ir pareigas. Be to, tai nesuderinama ir su Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.872 straipsniu, kuriame nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys bendru susitarimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog projekte nustatomos tik kelios palūkanų rūšys (kintamos ir fiksuotos). Šalys gali susitarti taikyti ir mišrias palūkanas, taip pat palūkanos gali būti nustatomos ir kitais būdais. Prieštaravimą minėtiems principams taip pat yra nurodęs ir Teisės departamentas savo 2015-08-04 išvadoje. Be to, siūlomas projektas prieštarauja ir bendram konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Už suteiktas prekes ar paslaugas turi būti atlyginimą (CK 6.881 str. 6.872 str.). Priėmus tokį projektą kreditorius, kuris skolina lėšas, negautų jokio atlygio arba atlygis būtų. mažesnis nei buvo šalių susitarta ir tikėtasi gauti, taip pat gaunamas atlygis nebūtinai padengtų patirtas išlaidas. Pagal siūlomą projektą susiklostytų situacija, kad kreditorius privalėtų mokėti skolininkui už tai, kad jis suteikė paskolą. Jeigu vis gi būtų priiminėjamas šis projektas, siekiant nepažeisti pagrindinių, minėtų principų, pritartume Teisės departamento išsakytam pasiūlymui nustatyti, jog mokėtinų kreditoriui palūkanų skaičiavimo taisyklė, kai kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, taikoma, jeigu nebuvo susitarta kitaip. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 2. Lietuvos bankų asociacija (2015-08-28)11 2.
Vartotojų atžvilgiu, siūlomu pakeitimu nebus pasiektas norimas, teigiamas poveikis kredito gavėjams, kadangi neigiama kintama palūkanų bazė (palūkanų normos dalis) yra gana retas reiškinys finansų rinkose, ir kol kas net ir Europoje jo poveikis nėra didelis – pvz., dabar praktiškai būsto paskolose naudojamas EURIBOR 3 mėnesių trukmės yra neigiamas -0,02%, tuo tarpu apskritai būsto paskolose dažniausiai visgi naudojamos kitos trukmės bazės kaip EURIBOR 6 ar EURIBOR 12 mėn., kuris artimiausiu laiku neplanuojama, kad taps neigiamas. Todėl akivaizdu, kad bankai tiesiog nustos taikyti EURIBOR 3 mėn., vietoje jo taikydamas kitas bazes, todėl šis siūlomas pakeitimas neturės jokios realios įtakos vartotojų padėčiai. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 3. Lietuvos bankų asociacija (2015-08-28)11
tik pablogintų investicinę aplinką finansų sektoriuje. Nepaisant sparčiai atsigaunančios ekonomikos, bankų pelningumas stipriai sumažėjo dėl ypatingai žemų palūkanų normų (tokioje situacijoje sumažėja bankų uždarbis iš einamųjų sąskaitų) ir būtent Lietuvoje bankai vargu ar sugebės sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimai naujai krizei. Juolab, kad Lietuvoje veikiančių bankų akcininkai turi galimybių investuoti kitose šalyse, kur rinkos sąlygos būtų paprastesnės ir skaidresnės, nei taptų priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą ir kai kuriuos kitus šiuo metu svarstomus įstatymų pakeitimus. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 4. Lietuvos bankų asociacija (2015-08-28)11
neatitinka teisės aktų projektams keliamų reikalavimų, nes jame nėra įvertintas neigiamas tokio projekto poveikis paskolų rinkai, neįvertintos rinkos reguliavimo ypatybės. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas (2015-11-11)11 Lietuvos bankas susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo ¡statymo projektu Nr. XIIP-3406 (toliau - Projektas) ir dėl jo teikia savo nuomonę. Pirmiausiai norėtume pažymėti, kad dėl susiklosčiusios situacijos pinigų paklausos ir pasiūlos atžvilgiu bei dėl centrinių bankų vykdomos skatinamosios pinigų politikos rinkoje apibrėžtu laiko momentu finansinių instrumentų (įskaitant kreditus ir indėlius) palūkanos ekonomine prasme gali įgyti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą matematinę išraišką. Nepaisant minėto ekonominio aspekto, sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos riboja neigiamos reikšmės palūkanų nustatymą indėlių sutartyse. CK 6.892 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas arba kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. CK 6.896 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas ar kita kredito įstaiga indėlininkui moka sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Kitose šio straipsnio dalyse aptariamas palūkanų dydžio nustatymas, o 6.897 straipsnyje - jų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Šių CK normų analizė leidžia teigti, kad indėlio sutartimi indėlininkas be kita ko siekia ir palūkanų (atlygio) už laikiną lėšų perleidimą bankui ar kitai kredito įstaigai. Esant tokiam indėlininko lūkesčiui būtų pagrįsta daryti išvadą, kad neigiamo dydžio palūkanos už indelį iš esmės neatitiktų indėlininko interesų.
Šią poziciją šiuo atveju pagrindžia ir CK 6.895 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti pareigą kredito įstaigai išmokėti visą arba dalį indėlio pagal indėlininko pareikalavimą, t.y. indėlininkas turi teisę bet kuriuo metu atsiimti visą įdėtą indėlį, todėl neigiamo dydžio palūkanos, tikėtina, sumažintų turimo indėlio sumą ir prieštarautų CK 6.895 straipsnio 3 dalies imperatyvui. Pasisakydami dėl Projektu nustatomo kreditavimo sutarties palūkanų nustatymo apribojimo manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas žymiai susiaurintų sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnyje, ir kreditavimo sutarties šalių teisę savarankiškai pasirinkti palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir jų mokėjimo tvarką, suteiktą CK 6.872 straipsnyje. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad bankai ir kitos kredito įstaigos, skaičiuodamos kreditavimo sutarčių palūkanas gali atsižvelgti į aibę aplinkybių, priklausančių nuo kredito sumos, kredito grąžinimo termino, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir pan. Tai reiškia, kad palūkanų dydis įprastai skaičiuojamas kompleksiškai, vertinant visas galimas aplinkybes, rizikas, iškilsiančias sutarties vykdymo metu. Tokiu atveju Projekte siūlomas vienos palūkanų dydžio dedamosios išskyrimas ir reguliavimas imperatyviomis teisės nuostatomis, Lietuvos banko nuomone, keltų abejonių tokio ribojimo proporcingumu ir teisingumu.
Juo labiau, kad Projekte siūlomos nuostatos niekaip neužtikrintų geresnės (ar pigesnės) paslaugos kredito gavėjui, nes tikėtina, kad įsigaliojus šiems reikalavimams bankas ar kita kredito įstaiga turėtų keisti palūkanų apskaičiavimo tvarką, kurioje abiems sutarties šalims aiškią sąlygą dėl kintamosios palūkanų dalies fiksavimo sutartu dydžiu turėtų kompensuoti kita sąlyga (ar jų kompleksu) tam, kad kreditų teikimas atitiktų abiejų sandorio šalių - banko ar kitos kredito įstaigos ir potencialaus kredito gavėjo interesų balansą. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto rengėjai Projekto aiškinamajame rašte referuoja į Lietuvos banko interneto tinklapyje 2015 m. balandžio 23 d. viešai pateiktą nuomonę dėl neigiamų palūkanų kreditavimo sutartyse, norėtume patikslinti, kad Lietuvos bankas, pateikdamas šią nuomonę, pirmiausiai pabrėžė svarbą įvertinti, kaip palūkanų skaičiavimas yra nustatytas konkrečioje sutartyje. Ir tik, jeigu sutarties sąlygos leidžia aiškiai spręsti, kad neigiamos palūkanos (ar jų dalis) yra galimos (pvz., matematinė fiksuotos maržos ir kintamo dydžio suma), jos ir turėtų būti taip skaičiuojamos. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 2. Lietuvos bankas (2016-05-09)11 Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3406 (toliau - Projektas), kuris šiuo metu yra svarstomas komitetuose. Lietuvos bankas yra pateikęs savo nuomonę dėl Projekto (pridedama), taip pat dalyvavo šį Projektą svarstant Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
Atsižvelgdami į diskusijos Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu išsakytus dalyvių argumentus ir Projekto rengėjų keliamą problemą dėl bankų veiksmų, kuriais jie nenaudinga vartotojams (kredito gavėjams) forma pradėjo keisti sudarytas kredito sutartis, savo nuožiūra nurodydami, kad jei kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, laikoma, kad kintamoji palūkanų dalis lygi nuliui, norėtume informuoti, kad šiuo metu yra parengtas ir tarp kompetentingų institucijų derinamas Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektas (kartu su lydinčiaisiais teisės aktų projektais). Šiuo projektu siekiama perkelti 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) 1093/2010 ir įgyvendinti 2014 m. rugsėjo 19 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1125/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatos dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimalios piniginės sumos hipotekos kredito tarpininkams techninių reguliavimo standartų. Aptariamo įstatymo projektu numatoma reglamentuoti kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, suteikimą, be kita ko užtikrinant ir tokio kredito gavėjų (vartotojų) interesų apsaugą.
Norėtume pažymėti, kad Projekto rengėjų iškelta problema dėl bankų inicijuojamų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų nustatymo tvarkos keitimo pažeidžiant vartotojų interesus yra labiausiai susijusi su būsto kredito sutartimis, todėl, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektu siekiama reguliuoti būtent tokius teisinius santykius, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
vartojimo, ir ne tik būsto) sąlygas, manome, kad Projekto tikslai efektyviausiai būtų pasiekti specialaus būsto kredito teisinius santykius reguliuosiančio įstatymo - Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo - pagalba. Todėl siūlome Projekto rengėjų pasiūlymus svarstyti Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projekto kontekste. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1245 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3406 (toliau – projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu pagal kreditavimo sutartį yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu. Būtina pažymėti, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka sutarties laisvės principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.156 straipsnyje, ir Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditavimo sutarties šalių teisės susitarti dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų dydis paprastai skaičiuojamas kompleksiškai, vertinant daugelį veiksnių, rizikas, kilsiančias vykdant sutartį, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, priklausančias nuo kredito sumos, kredito grąžinimo termino, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir panašiai. Taigi projekto siūlymas išskirti vieną palūkanų dydžio dedamąją ir riboti palūkanų nustatymo metodus imperatyviomis įstatymo nuostatomis laikytinas nepakankamai pagrįstu ir proporcingu siekiamam tikslui. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, EURIBOR nukritus žemiau nulio, bankai pradėjo keisti tipines sutartis ir sutartyse savo nuožiūra didinti kintamąją palūkanų dalį. Derėtų pažymėti, kad Civilinio kodekso 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda). Pagal šio straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tai yra šalims privalomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šių įsipareigojimų jos privalo laikytis. Jeigu tokias sutartis sudaro vartotojai ir bankai ar kitos kredito įstaigos, jos, vadovaujantis Civilinio kodekso
sutarys.
Vadinasi, jeigu bankai ar kitos kredito įstaigos nesilaiko vartojimo sutartyse nustatytų įsipareigojimų, vartotojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą arba vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Todėl projekto nuostatos – perteklinės. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2016-05-11)11
įstatymo projektą Nr. XIIP-3406 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos banko 2015 m. lapkričio 11 d. rašte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio
straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3406“ išdėstytus argumentus. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 2. Biudžeto ir finansų komitetas (2016-05-11)11
bankui vykdyti kredito įstaigų veiklos, susijusios su įsipareigojimų, numatytų vartojimo sutartyse, laikymusi, stebėseną ir informuoti vartotojus apie galimybę kreiptis į Lietuvos banką ar teismą dėl banko ar kitos kredito įstaigos netinkamo vartojimo sutarties vykdymo. Nesvarstyta Projekto svarstyme nutarta daryti pertrauką. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
Respublikos finansų ministerija parengė ir tarp kompetentingų institucijų derina Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą (kartu su lydinčiaisiais teisės aktais), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-3406 svarstyme daryti pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
IR FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma įtvirtinti imperatyvią nuostatą: „Jeigu kreditavimo sutartyje yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu.“ Projektas diskutuotinas. Pirma, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, įtvirtintą galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje, CK 6.872 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendroji taisyklė:
„Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys
susitarimu.“ Projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl kreditoriui mokėtinų palūkanų skaičiavimo projekte nurodytu atveju yra imperatyvi, paneigianti šalių susitarimo galimybę. Manytume, kad toks sutarties šalių teisių ribojimas nėra pakankamai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostata, kad įstatyme nustatyta mokėtinų kreditoriui palūkanų skaičiavimo taisyklė, kai kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, taikoma, jeigu nebuvo susitarta kitaip. Antra, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, todėl tikslintinos. Siūlytina, vietoje žodžių „tampa neigiama“ įrašyti žodžius „palūkanų perskaičiavimo metu yra neigiama“, o vietoje žodžių
„ji negali būti keičiama didesniu dydžiu“ įrašyti žodžius „ji mažinama tuo
neigiamu dydžiu“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-08-121 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3406 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto manome, kad Projektu teikiamas siūlymas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu ir CK 6.872 straipsniu, kuriame nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kita vertus, sutarties laisvės principas yra glaudžiai susijęs ir su sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principu, įtvirtintu CK 6.189 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kitaip tariant, asmeniui yra privalomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šių įsipareigojimų jis privalo laikytis. Todėl, pavyzdžiui, jeigu privačių asmenų kredito sutartyje numatyta, kad pasikeitus kintamosioms palūkanoms turi būti keičiamas bendrų mokėtinų palūkanų dydis, tai, vadovaujantis sutarčių privalomumo principu, palūkanų dydis turėtų būti atitinkamai perskaičiuotas nepriklausomai nuo to, ar tai lemtų palūkanų didėjimą ar mažėjimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kredito įstaigoms nesilaikant kredito sutartyse nustatytų įsipareigojimų, vartotojai gali kreiptis į
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2015-08-28 Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau tekste - projektas), teikia žemiau nurodytas pastabas:
projektas yra nepriimtinas sutarčių laisvės principo atžvilgiu, kadangi riboja galimybes bendru sutariam nustatyti šalių teises ir pareigas. Be to, tai nesuderinama ir su Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.872 straipsniu, kuriame nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys bendru susitarimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog projekte nustatomos tik kelios palūkanų rūšys (kintamos ir fiksuotos). Šalys gali susitarti taikyti ir mišrias palūkanas, taip pat palūkanos gali būti nustatomos ir kitais būdais. Prieštaravimą minėtiems principams taip pat yra nurodęs ir Teisės departamentas savo 2015-08-04 išvadoje. Be to, siūlomas projektas prieštarauja ir bendram konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Už suteiktas prekes ar paslaugas turi būti atlyginimą (CK 6.881 str. 6.872 str.).
6.872 str.). Priėmus tokį projektą kreditorius, kuris skolina lėšas, negautų jokio atlygio arba atlygis būtų. mažesnis nei buvo šalių susitarta ir tikėtasi gauti, taip pat gaunamas atlygis nebūtinai padengtų patirtas išlaidas. Pagal siūlomą projektą susiklostytų situacija, kad kreditorius privalėtų mokėti skolininkui už tai, kad jis suteikė paskolą. Jeigu vis gi būtų priiminėjamas šis projektas, siekiant nepažeisti pagrindinių, minėtų principų, pritartume Teisės departamento išsakytam pasiūlymui nustatyti, jog mokėtinų kreditoriui palūkanų skaičiavimo taisyklė, kai kintamoji palūkanų dalis yra neigiama, taikoma, jeigu nebuvo susitarta kitaip. 2. Vartotojų atžvilgiu, siūlomu pakeitimu nebus pasiektas norimas, teigiamas poveikis kredito gavėjams, kadangi neigiama kintama palūkanų bazė (palūkanų normos dalis) yra gana retas reiškinys finansų rinkose, ir kol kas net ir Europoje jo poveikis nėra didelis – pvz., dabar praktiškai būsto paskolose naudojamas EURIBOR 3 mėnesių trukmės yra neigiamas -0,02%, tuo tarpu apskritai būsto paskolose dažniausiai visgi naudojamos kitos trukmės bazės kaip EURIBOR 6 ar EURIBOR 12 mėn., kuris artimiausiu laiku neplanuojama, kad taps neigiamas. Todėl akivaizdu, kad bankai tiesiog nustos taikyti EURIBOR 3 mėn., vietoje jo taikydamas kitas bazes, todėl šis siūlomas pakeitimas neturės jokios realios įtakos vartotojų padėčiai. 3. Toks CK nuostatos pakeitimas tik pablogintų investicinę aplinką finansų sektoriuje. Nepaisant sparčiai atsigaunančios ekonomikos, bankų pelningumas stipriai sumažėjo dėl ypatingai žemų palūkanų normų (tokioje situacijoje sumažėja bankų uždarbis iš einamųjų sąskaitų) ir būtent Lietuvoje bankai vargu ar sugebės sukaupti pakankamą kapitalo atsargą galimai naujai krizei. Juolab, kad Lietuvoje veikiančių bankų akcininkai turi galimybių investuoti kitose šalyse, kur rinkos sąlygos būtų paprastesnės ir skaidresnės, nei taptų priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą ir kai kuriuos kitus šiuo metu svarstomus įstatymų pakeitimus. 4.
projektas neatitinka teisės aktų projektams keliamų reikalavimų, nes jame nėra įvertintas neigiamas tokio projekto poveikis paskolų rinkai, neįvertintos rinkos reguliavimo ypatybės. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas, 2015-11-11 Lietuvos bankas susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo ¡statymo projektu Nr. XIIP-3406 (toliau - Projektas) ir dėl jo teikia savo nuomonę. Pirmiausiai norėtume pažymėti, kad dėl susiklosčiusios situacijos pinigų paklausos ir pasiūlos atžvilgiu bei dėl centrinių bankų vykdomos skatinamosios pinigų politikos rinkoje apibrėžtu laiko momentu finansinių instrumentų (įskaitant kreditus ir indėlius) palūkanos ekonomine prasme gali įgyti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą matematinę išraišką. Nepaisant minėto ekonominio aspekto, sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos riboja neigiamos reikšmės palūkanų nustatymą indėlių sutartyse. CK 6.892 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas arba kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka“. CK 6.896 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas ar kita kredito įstaiga indėlininkui moka sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Kitose šio straipsnio dalyse aptariamas palūkanų dydžio nustatymas, o 6.897 straipsnyje
Esant tokiam indėlininko lūkesčiui būtų pagrįsta daryti išvadą, kad neigiamo dydžio palūkanos už indelį iš esmės neatitiktų indėlininko interesų. Šią poziciją šiuo atveju pagrindžia ir CK 6.895 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti pareigą kredito įstaigai išmokėti visą arba dalį indėlio pagal indėlininko pareikalavimą, t.y. indėlininkas turi teisę bet kuriuo metu atsiimti visą įdėtą indėlį, todėl neigiamo dydžio palūkanos, tikėtina, sumažintų turimo indėlio sumą ir prieštarautų CK 6.895 straipsnio 3 dalies imperatyvui. Pasisakydami dėl Projektu nustatomo kreditavimo sutarties palūkanų nustatymo apribojimo manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas žymiai susiaurintų sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnyje, ir kreditavimo sutarties šalių teisę savarankiškai pasirinkti palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir jų mokėjimo tvarką, suteiktą CK 6.872 straipsnyje. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad bankai ir kitos kredito įstaigos, skaičiuodamos kreditavimo sutarčių palūkanas gali atsižvelgti į aibę aplinkybių, priklausančių nuo kredito sumos, kredito grąžinimo termino, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir pan. Tai reiškia, kad palūkanų dydis įprastai skaičiuojamas kompleksiškai, vertinant visas galimas aplinkybes, rizikas, iškilsiančias sutarties vykdymo metu. Tokiu atveju Projekte siūlomas vienos palūkanų dydžio dedamosios išskyrimas ir reguliavimas imperatyviomis teisės nuostatomis, Lietuvos banko nuomone, keltų abejonių tokio ribojimo proporcingumu ir teisingumu.
Juo labiau, kad Projekte siūlomos nuostatos niekaip neužtikrintų geresnės (ar pigesnės) paslaugos kredito gavėjui, nes tikėtina, kad įsigaliojus šiems reikalavimams bankas ar kita kredito įstaiga turėtų keisti palūkanų apskaičiavimo tvarką, kurioje abiems sutarties šalims aiškią sąlygą dėl kintamosios palūkanų dalies fiksavimo sutartu dydžiu turėtų kompensuoti kita sąlyga (ar jų kompleksu) tam, kad kreditų teikimas atitiktų abiejų sandorio šalių - banko ar kitos kredito įstaigos ir potencialaus kredito gavėjo interesų balansą. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto rengėjai Projekto aiškinamajame rašte referuoja į Lietuvos banko interneto tinklapyje 2015 m. balandžio 23 d. viešai pateiktą nuomonę dėl neigiamų palūkanų kreditavimo sutartyse, norėtume patikslinti, kad Lietuvos bankas, pateikdamas šią nuomonę, pirmiausiai pabrėžė svarbą įvertinti, kaip palūkanų skaičiavimas yra nustatytas konkrečioje sutartyje. Ir tik, jeigu sutarties sąlygos leidžia aiškiai spręsti, kad neigiamos palūkanos (ar jų dalis) yra galimos (pvz., matematinė fiksuotos maržos ir kintamo dydžio suma), jos ir turėtų būti taip skaičiuojamos. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-01-25 nutarimas Nr. 70 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 28 d. sprendimo Nr.
SV-S-1245 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3406 (toliau – projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma nustatyti, kad jeigu pagal kreditavimo sutartį yra taikomos kintamosios palūkanos, kurias sudaranti kintamoji palūkanų dalis tampa neigiama, skaičiuojant bendrą palūkanų sumą, ji negali būti keičiama didesniu dydžiu. Būtina pažymėti, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka sutarties laisvės principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.156 straipsnyje, ir Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditavimo sutarties šalių teisės susitarti dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų dydis paprastai skaičiuojamas kompleksiškai, vertinant daugelį veiksnių, rizikas, kilsiančias vykdant sutartį, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, priklausančias nuo kredito sumos, kredito grąžinimo termino, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir panašiai. Taigi projekto siūlymas išskirti vieną palūkanų dydžio dedamąją ir riboti palūkanų nustatymo metodus imperatyviomis įstatymo nuostatomis laikytinas nepakankamai pagrįstu ir proporcingu siekiamam tikslui. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, EURIBOR nukritus žemiau nulio, bankai pradėjo keisti tipines sutartis ir sutartyse savo nuožiūra didinti kintamąją palūkanų dalį. Derėtų pažymėti, kad Civilinio kodekso 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda).
Pagal šio straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tai yra šalims privalomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir šių įsipareigojimų jos privalo laikytis. Jeigu tokias sutartis sudaro vartotojai ir bankai ar kitos kredito įstaigos, jos, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti kvalifikuojamos kaip vartojimo sutarys. Vadinasi, jeigu bankai ar kitos kredito įstaigos nesilaiko vartojimo sutartyse nustatytų įsipareigojimų, vartotojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą arba vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Todėl projekto nuostatos – perteklinės. Pritarti
pasiūlymai:
komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3406 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos banko 2015 m. lapkričio 11 d. rašte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 70 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3406“ išdėstytus argumentus. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti Lietuvos bankui vykdyti kredito įstaigų veiklos, susijusios su įsipareigojimų, numatytų vartojimo sutartyse, laikymusi, stebėseną ir informuoti vartotojus apie galimybę kreiptis į Lietuvos banką ar teismą dėl banko ar kitos kredito įstaigos netinkamo vartojimo sutarties vykdymo. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 1; susilaikė - 2. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius