Projekto lyginamasis variantas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70¹ STRAIPSNIU
1Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 7 dalį. 2. Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti
taip: „14) Iš aukštosios mokyklos mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų.“
papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu: „70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1)
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti mokslo ir studijų institucijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir asmuo neturi akademinių skolų. 4. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys ir neturintys akademinių skolų asmenys išlaiko finansavimą studijoms.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, kurie į mokslo ir studijų institucijas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70¹ STRAIPSNIU
1Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 7 dalį. 2. Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“
„14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje arba doktorantūroje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7 ir jis neturi akademinių skolų.“
Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu:
„70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
1.
Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtų, labai gerų žinių ir gebėjimų;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo gerų žinių ir gebėjimų;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnių negu vidutinių žinių ir gebėjimų;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutinių žinių ir gebėjimų;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai atitinka tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka minimalių reikalavimų. 2. Gerai besimokančiu laikomas neturintis akademinių skolų asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po mokslo ir studijų institucijos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7. 3. Asmeniui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir jis neturi akademinių skolų.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti mokslo ir studijų institucijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 ir jis neturi akademinių skolų. 4. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų asmenims valstybės finansavimas studijoms išlieka, neatsižvelgiant į per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto jų studijų rezultatų įvertinimo vidurkį.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, kurie į mokslo ir studijų institucijas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusia galios 70 straipsnio 7 dalį. 2. Pakeisti 70 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti
taip: „7. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“ „14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje), jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra didesnis kaip įvertinimas „vidutiniškai“
(7) ir jis neturi akademinių skolų.
Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje doktorantūroje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas, į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo.“
papildymas 70¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 70¹straipsniu:
„70¹ straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams
1.
Asmens studijų rezultatai mokslo ir studijų institucijose vertinami pagal skalę, nustatančią asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtų, labai gerų žinių ir gebėjimų;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo gerų žinių ir gebėjimų;
4) vidutiniškai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutinių žinių ir gebėjimų;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo žemesnių nei vidutinių žinių ir gebėjimų;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai atitinka tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1)
akademinių skolų asmuo, kurio studijų rezultatų vidurkis po aukštosios mokyklos nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra ne mažesnis kaip 7. 3. Asmeniui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosiose mokyklose nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra didesnis kaip įvertinimas „vidutiniškai“ (7) ir jis neturi akademinių skolų.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštojoje mokykloje nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra didesnis kaip įvertinimas „vidutiniškai“
(7) ir jis neturi akademinių skolų. 4. Jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių asmenų, po reguliarios pagrindinės žinių patikros valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų asmenims valstybės finansavimas studijoms išlieka, neatsižvelgiant į per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto jų studijų rezultatų įvertinimo vidurkį.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir asmenims, kurie į mokslo ir studijų institucijas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavduotojas Edvardas Žakaris
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektą paskatinusios priežastys Vienas iš pagrindinių Europos Komisijos (toliau – Komisija) planuojamų aukštojo mokslo reformos siekių – aukštojo mokslo kokybės gerinimas, apimantis lankstesnius mokymosi metodus, geresnę studijų rezultatų atitiktį darbo rinkos ir asmens profesinio kelio reikmėms, mokymosi ir mokslinių tyrimų meistriškumo skatinimą. 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuojami trys esminiai siekiai: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, kurie pasireiškia per kūrybingumą, atvirumą ir atsakomybę. 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011) 567 final), skirtame Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, teigiama, kad turėtų būti pertvarkomos šios svarbiausios aukštojo mokslo sritys: padidintas aukštųjų mokyklų visų pakopų absolventų skaičius (vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ švietimo tikslų – pasiekti, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 40 proc. jaunų asmenų įgytų aukštąjį arba jam lygiavertį išsilavinimą); gerinama žmogiškojo kapitalo plėtotės aukštosiose mokyklose kokybė ir aktualumas; kuriami veiksmingi valdymo ir finansavimo mechanizmai, padėsiantys siekti meistriškumo; žinių trikampio – švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo – stiprinimas.
Kitas svarbus ES aukštojo mokslo institucijų reformos elementas yra Bolonijos procesas, prasidėjęs 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ (EHEA) paskelbimo, ją pasirašius 29 Europos šalių Bolonijoje (Italija) susirinkusiems švietimo ministrams. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires, iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Bolonijos deklaracija įvardijo, kaip ir kokiais įrankiais naudojantis bus kuriama bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, pagrįstą dviem ciklais aukštajame moksle, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų mobilumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir, apskritai, stiprinant ir plečiant europinio aukštojo mokslo idėją. Ši deklaracija paskatino nemaža reformų Europos aukštojo mokslo suderinamumui, palyginamumui, konkurencingumui ir patrauklumui europiečiams ir kitų kontinentų studentams bei mokslininkams didinti.
Pagrindiniai Bolonijos proceso tikslai: · Bendros aukštojo mokslo erdvės kūrimas. · Aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas tiek Europos piliečiams, tiek užsienio studentams. · Europos švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas. · Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. · Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas. · Aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas. Pastebima, kad Bolonijos proceso pirminiai tikslai buvo studijų proceso pertvarka į trijų ciklų procesą, kreditų naudojimas studijoms organizuoti ir studentų bei dėstytojų judumas. Siekiant geriau palyginti atskirose šalyse vykstančius procesus (Prahos ir Berlyno komunikatai), netrukus buvo pabrėžti kokybės užtikrinimo ir akreditavimo, taip pat laipsnių pripažinimo rodikliai. Apibendrinant galima teigti, kad Europos konkurencingumo skatinimas buvo pagrindinis siekis, paskatinęs reformuoti susiskaldžiusias kontinento sistemas į žiniomis grįstą, įtakingesnę ir integruotą konkurencingą ekonominę sistemą. Atkreipiamas dėmesys į aukštųjų mokyklų veiklos reglamentavimą, valstybės kontrolę bei mikrovaldymą, lėmusius aukštųjų mokyklų suvienodėjimą, kuris, viena vertus, palengvino aukštojo mokslo sistemų valdymą, kita vertus, lėmė sektoriaus fragmentaciją į mažas nacionalines sistemas ir posistemius bei didelį absolventų nedarbo lygį, kurio priežastimi laikoma įgytų įgūdžių ir kompetencijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams. Europos Sąjungos ir Lietuvos politikų dėmesio sutelkimas į studijų ir mokslo kokybę siejamas su Vakarų šalyse XX a. pabaigoje stipriai išaugusiu studentų skaičiumi, nes studijos prarado elitinį pobūdį ir tapo masiniu reiškiniu.
Tokia sparti aukštojo mokslo plėtra kėlė šalių švietimo politikams daug iššūkių: kaip, reikšmingai nedidinant viešųjų išlaidų studijoms, finansuoti didėjančio studijų masiškumo poreikius, kaip užtikrinti studijų kokybę augančiame aukštojo mokslo sektoriuje. Aukštojo mokslo sistemos veikimo rezultatai ir jų svarba atsispindi ir skelbiamose Europos Tarybos išvadose. Ataskaitoje „Aukštojo mokslo reformos pažanga Europoje“ (2010) teigiama, kad valstybės kontrolę ir mikrovaldymą keičia nauji atskaitomybės metodai ir atsiskaitymas kitoms institucijoms. „Aukštojo mokslo valdymo reformos Europoje“ (H. de Boer and J. File, Higher Education Governance Reforms across Europe, MODERN project report, 2009) autoriai teigia, kad aukštajame moksle valstybinį kontroliavimą keičia institucinė vadyba, siekiant veiksmingumo ir reagavimo į visuomenės poreikius, o tą įrodo nauji atskaitomybės, įskaitant kokybės užtikrinimą, procesai. Šie procesai vyksta, siekiant skatinti mokslo ir studijų institucijas teikti naudingas visuomenei žinias ir tinkamą mokymą. Pavyzdžiui, Nyderlanduose Universitetų asociacija ir Švietimo, kultūros ir mokslo ministerija 2011 m. pasirašė susitarimą, kuriuo Nyderlandų universitetai įsipareigojo išgryninti savo profilius ir sudaryti sutartis, kuriose jų mokymo veiklos rezultatai atitiktų jų profilius. Ministerija, savo ruožtu, įsipareigoja aukštojo mokslo institucijoms skirti 7 proc. (105 mln. eurų) metinės dotacijos susitarime nurodytiems Vyriausybės Baltosios knygos tikslams pasiekti. Likę 2 proc. (38 mln. eurų) institucijoms skiriami atrankos būdu, atsižvelgiant į susitarime nurodytą institucijos profilį. 2012 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą visi universitetai pateikė susitarimus pagal savo vykdomas veiklas.
Tai konkretus šalies, kuri realiai vykdo aukštojo mokslo institucijų profiliavimą ir aukštojo mokslo institucijų veiklos rezultatus vertina kaip vieną iš kriterijų, skirstant finansavimą, pavyzdys. Europos Komisija 2011 m. pristatė reformą, kuria siekiama padidinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinti mokymosi kokybę ir maksimizuoti aukštojo mokslo indėlį, kad Europos Sąjungos ekonomika po krizės taptų dar stipresnė. Įstatymo projekto tikslas – siekti geresnės studijų ir mokslo kokybės, prieinamumo, tarptautiškumo, pritaikant aukštojo mokslo sistemą ir mokslą lanksčiai reaguoti į pokyčius. Įstatymo projekto uždaviniai: reglamentuoti mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo nuostatas, įvedant sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis; stiprinti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus; aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą; apibrėžti naujas mokslo ir studijų institucijų valdymo nuostatas, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. Jo rengimą koordinavo švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus (tel. 219 1226). Už įstatymo projekto rengimą atsakingas Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys (tel. 219 1176). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
Šiuo metu galioja 2009 m. balandžio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos reglamentuoja šias mokslo ir studijų sistemos sritis: studijų sistema ir studijų kokybės užtikrinimas, aukštosios mokyklos valdymas, aukštosios mokyklos teisinis statusas, studijų finansavimas, studentų priėmimas, studentų, mokslininkų ir kitos organizacijos. Per penkerius įstatymo galiojimo metus išsigrynino mokslo ir studijų sistemos sritys, kurias teikiamu įstatymo projektu siūloma tobulinti, papildyti, siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės, prieinamumo, tarptautiškumo. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos Stiprinamas Lietuvos mokslų akademijos statusas. Lietuvos mokslų akademija jungia žymiausius Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir yra ekspertas, svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus. Stiprinamas ir kitų organizacijų vaidmuo. Mokslo ir studijų institucijų profesinės sąjungos dalyvauja, svarstant svarbiausius darbo sąlygų, apmokėjimo klausimus. Lietuvos mokslo taryba tampa svarbiausia konkursinį mokslo finansavimą užtikrinančia agentūra, kuri skiria lėšas valstybinėms mokslo programoms, įvairiems mokslo projektams įgyvendinti, remia mokslininkų mobilumo projektus, didina mokslo ir studijų institucijų galimybes pritraukti tyrėjų iš trečiųjų šalių, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Kadangi valstybė daug dėmesio skiria mokslu grįstai pažangai ir jos įtakai valstybės konkurencingumui stiprinti, įstatymo projekte atskirai išskiriama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė komisija.
Ši komisija, vadovaujama Ministro Pirmininko, sudaro galimybes tarpinstituciniu lygmeniu ir įtraukiant socialinius ekonominius partnerius strateginiu lygmeniu Vyriausybei teikti rekomendacijas dėl nacionalinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų plėtros. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra išskiriama atskiru straipsniu, nes aktualizuojamos nuostatos dėl pagrindinių veiklos krypčių, akcentuojant inovacijų plėtrai, naujų technologijų atsiradimui reikalingų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos įgyvendinimą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Siekiant skatinti Mokslo ir technologijų parkus vystyti įstatymu nustatytas funkcijas, papildytas jiems skirtas straipsnis. Nauja nuostata Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcija bus tvirtinama Vyriausybės. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos kryptingiau vystyti Mokslo ir technologijų parkų veiklą, efektyviau veiklą orientuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacines veiklas. Taip pat nustatoma, kad viena iš dalyvių gali būti mokslo ir studijų institucija, tokiu būdu sudarant sąlygas neriboti Mokslo ir technologijų parkų plėtros. Atsižvelgiant į 2015 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio Komiteto sprendimą „Dėl Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro steigimo" ir su šiuo sprendimu susijusius pavedimus, įstatymo projektas papildytas 24 straipsniu dėl Lietuvos ekonominės politikos tyrimų centro (toliau – LEPTC) steigimo. LEPTC veikla apims taikomuosius makroekonominius tyrimus, kurių rezultatas – pasiūlymai, kaip didinti šalies konkurencingumą, bei šalies struktūrinių reformų ekonominio poveikio vertinimą.
Mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnis būtinas LEPTC steigimui ir sąlygų jį finansuoti valstybės biudžeto lėšomis sudarymui. Įstatymo projekte numatyta nauja Aukštojo mokslo tarybos funkcija – teikti rekomendacinę išvadą švietimo ir mokslo ministrui dėl sutarčių, pasirašomų su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, turinio. Studijų sistema ir studijų kokybės užtikrinimas Įstatymo projektu siekiama lankstesnės ir geriau tarptautinėje erdvėje atpažįstamos studijų sistemos: aiškiau struktūruojama studijų sandara, tikslinamos kai kurios sąvokos, pavyzdžiui, sąvoka „laipsnio nesuteikianti studijų programa“ keičiama sąvoka „profesinės studijos“ (tarptautiniams ekspertams rekomendavus) ir sąvoka „studijų sritys“ keičiama „studijų krypčių grupės“ (siejant su galimybe teikti plačius kvalifikacinius laipsnius). Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus apie karjeros galimybes pagal konkrečias vykdomas studijų programas. Atsižvelgus į Bolonijos procese dalyvaujančių šalių praktiką, nustatoma galimybė universitetams vykdyti įvairesnės apimties (trukmės) studijas, tai yra siūloma papildoma 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros studijų galimybė Tai sudarys prielaidas racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir įgyvendinti įvairius specialistų rengimo ir jų tolesnio profesinio tobulinimo aukštojoje mokykloje modelius. Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių aukštojo mokslo plėtros tendencijų, sudarytos sąlygos įtraukti į doktorantūros procesą žinioms imlų verslą. Tai paskatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir padidins rengiamų specialistų atitiktį verslo poreikiams.
Siekiant didesnio studijų prieinamumo, siūloma atsisakyti valstybės reguliavimo, universitetams priimant kolegijų absolventus į antrosios pakopos studijas, teisę nustatyti stojimo reikalavimus deleguojant universitetams. Tai atitinka Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo nuostatas ir laiduoja Lietuvos kolegijose įgytų diplomų pripažinimą ne tik Europos Sąjungos, bet ir kitose pasaulio valstybėse. Keičiamos leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimą reglamentuojančios nuostatos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą. Įstatymo projekte numatoma, kad leidimus vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir toliau išduos Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM). Tokia yra Lenkijos, Estijos, Latvijos ir kitų šalių praktika. Manytina, kad ši veikla ir toliau turėtų būti priskiriama ŠMM kompetencijai dėl ypatingos aukštojo mokslo svarbos visuomenės interesams, kurią ne kartą savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte, įgyvendinant viešojo administravimo principus, numatytas terminas per kurį ŠMM išduoda leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas per 10 mėnesių nuo dokumentų pateikimo ŠMM. Minėtas terminas nustatytas atsižvelgiant į leidimo išdavimo proceso sudėtingumą bei daugiapakopiškumą. Visų pirma, subjektas kreipiasi į ŠMM su prašymu išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, ŠMM tikrina ar pateikti visi dokumentai ir kreipiasi į Juridinių asmenų registrą dėl subjekto steigimo dokumentų pateikimo. Gavusi dokumentus iš Juridinių asmenų registro, ŠMM įvertina ar steigimo dokumentai atitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
Tuomet ŠMM kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti pažymą ar subjekto, ketinančio gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią, numatoma veiklą nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Gavus Valstybės saugumo departamento pažymą su patvirtinimu, kad numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, visi dokumentai persiunčiami Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – SKVC) ekspertiniam vertinimui atlikti. Procesas iki dokumentų persiuntimo SKVC gali užtrukti iki 2 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad lygiagrečiai kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir pateikti dokumentus SKVC ekspertiniam vertinimų negalima, nes SKVC ekspertiniam vertinimui atlikti samdo ekspertų grupę, kuri valstybės biudžetui gali kainuoti nuo 6 iki 9 tūkst. eurų. Tuo atveju, jeigu Valstybės saugumo departamentas konstatuotų, kad subjekto numatoma veikla gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, o SKVC būtų pradėjęs vykdyti vertinimą, valstybės biudžeto lėšos būtų panaudotos neefektyviai ir neracionaliai. Gavęs ŠMM pateiktus dokumentus, SKVC organizuoja ekspertinio vertinimo procesą, kuris visiškai atitinka Europos kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires.
Ekspertinio vertinimo procedūros gali užtrukti apie 8 mėnesius – viešųjų pirkimų būdu yra sudaroma ekspertų grupė (apie 1,5 mėn.), ekspertų grupė yra konsultuojama vertinimo klausimais bei nagrinėja paraiškos dokumentus (apie 1,5 mėn.), ekspertai turi teisę paprašyti subjekto pateikti papildomus dokumentus arba informaciją (apie 2 sav. papildomiems dokumentams ir informacijai pateikti), vykdomas vizitas į numatomą studijų vykdymo vietą (jei dalis studijų numatoma vykdyti užsienyje – procesas ilgėja dėl viešųjų pirkimų kelionių organizavimo paslaugoms) (apie 2 mėn.), po vizito ekspertai rengia išvadų projektą (apie 1 mėn.), išvadų projektas siunčiamas subjektui pastaboms dėl faktinių klaidų pateikti (apie 2 sav.), ekspertai peržiūri subjekto pateiktas pastabas ir, esant būtinybei, koreguoja išvadų projektą (apie 2 sav.), pateiktas išvadų projektas yra svarstomas Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijoje bei, esant poreikiui, projektas pateikiamas ekspertams tobulinti (apie 1 mėn.), SKVC priima galutines ekspertų išvadas ir jas pateikia ŠMM (apie 1 sav.). ŠMM, išnagrinėjusi SKVC pateiktas ekspertinio vertinimo išvadas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas tokia tvarka: subjektas kreipiasi į ŠMM su prašymu išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, ŠMM tikrina ar pateikti visi dokumentai ir kreipiasi į Juridinių asmenų registrą dėl subjekto steigimo dokumentų pateikimo. Gavusi dokumentus iš Juridinių asmenų registro, ŠMM įvertina ar steigimo dokumentai atitinka Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
Tuomet ŠMM kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti pažymą ar subjekto, ketinančio gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią, numatoma veiklą nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Gavus Valstybės saugumo departamento pažymą su patvirtinimu, kad numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui priimamas sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo . Numatoma šio proceso trukmė - 2 mėnesiai. Įstatymo projekto nustatoma, kad leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar leidimą vykdyti studijas ŠMM per 20 darbo dienų nuo aplinkybių dėl kurių šie leidimų galiojimas panaikinimas paaiškėjimo (aplinkybės nurodomos įstatymo projekto 42 str. 1 d. 43 str. 5 d). ŠMM prieš priimdama sprendimą panaikinti leidimą privalo objektyviai įvertinti aplinkybes ir tik tuomet priimti galutinį sprendimą, todėl šiuo atveju ir nustatomas 20 darbo dienų sprendimo priėmimo terminas. Tikslinami studijų kokybės užtikrinimo, išorinio vertinimo ir akreditavimo mechanizmai. Siūloma daugiau dėmesio skirti vidinėms kokybės užtikrinimo sistemoms, kurioms įdiegti buvo skirta 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų. Įstatymo projekte numatoma, kad išorinis studijų vertinimas vykdomas atliekant ne atskirų studijų programų, o krypčių studijų vertinimą nustatant, kad pirmojo krypties studijų akreditavimo laikotarpiu naujos tos krypties studijų programos vykdomos tik gavus teigiamą papildomo krypties išorinio vertinimo išvadą, ir tik pakartotinai akreditavus krypties studijas, aukštoji mokykla savo nustatyta tvarka gali tvirtinti ir vykdyti naujas tos krypties studijų programas. Ilginamas išorinio vertinimo ciklas (šiuo metu – po 6 metų).
Jei vertinimo metu nėra nustatyta trūkumų, kurie galėtų sukelti grėsmę aukštosios mokyklos veiklos tęstinumui, kitas išorinis aukštosios mokyklos vertinimas numatomas po 7 metų. –Vertinimo ciklo ilginimas leis taupyti valstybės biudžeto lėšas. Naujai įsteigta aukštoji mokykla būtų vertinama ir akredituojama praėjus 4 m. nuo jos veiklos pradžios (dabar – ne vėliau kaip per 2 metus) ir akredituojama tik vieną kartą, po to kas
aukštosiomis mokyklomis Siūlomo įstatymo projekto naujovė – sutartys su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Projekte nustatoma, kad su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaroma sutartis 3 metų laikotarpiui. Pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo ir papildomo finansavimo, atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. Sutartį pasirašys švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą, ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos pritarimą. Kasmet sutarties šalys įvertina, kaip sutartis vykdoma, prireikus ją tikslina ar papildo. Sutartyje su valstybine aukštąja mokykla susitariama dėl aukštosios mokyklos strateginių veiklos prioritetų ir siekiamų rezultatų pagal šiuos kriterijus: studijų prieinamumas ir rezultatyvumas; mokslo (meno) ir studijų kokybė; mokslo ir studijų tarptautiškumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, mokslo ir studijų integralumas. Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių (aukščiau aprašytas Nyderlandų Universitetų asociacijos ir Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos pavyzdys) ir turi teigiamą poveikį visai aukštojo mokslo sistemai ir šalies ūkiui.
Įstatymo projekte numatyta, kad, atsižvelgiant į sutarčių su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus ir valstybės finansines galimybes, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinei aukštajai mokyklai atitinkamiems metams gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nuo valstybinei aukštajai mokyklai praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų išlaidoms (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus, skirtus, laikantis šios dalies nuostatų) ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų tais metais priimtų studentų studijų ir kitoms išlaidoms, sumos. Aukštosios mokyklos valdymas Siūloma nustatyti, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas – atvirumas ir skaidrumas, priimant sprendimus, atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Siūlomas valdymo modelis derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo – išlieka trys aukštosios mokyklos valdymo organai: taryba, senatas (kolegijose – akademinė taryba) ir vienasmenis valdymo organas – rektorius (kolegijose – direktorius). Tarybos formavimo principas, kai taryba sudaroma iš išorinių narių, skiriamų senato (akademinės tarybos) patvirtinta tvarka, ir vidinių narių, kuriuos renka akademinė bendruomenė – išlieka. Taip pat numatoma, kad vieną narį į tarybos sudėtį deleguotų švietimo ir mokslo ministras. Siekiant išvengti tų pačių akademinės bendruomenės narių dalyvavimo aukštosios mokyklos tarybos ir senato (akademinės tarybos) veikloje, įstatymo projekte nustatoma, kad tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys, išimtį nustatant tik senato (akademinės tarybos) pirmininkui.
Taip pat atsisakoma išorinių tarybos narių, atrenkamų viešo konkurso būdu, išankstinio vertinimo Aukštojo mokslo taryboje. Aukštosios mokyklos teisinis statusas Atsižvelgus į istoriškai susiklosčiusias aukštųjų mokyklų gyvavimo tradicijas, kad aukštosios mokyklos rūpinasi ir saugo valdomą turtą, siekiama įtvirtinti jų autonomiją, todėl plečiama valstybinių aukštųjų mokyklų valdomo valstybės turto neliečiamumo sritis, įtraukiant kitą turtą, skirtą mokslo ir studijų reikmėms, ir ilginamas valstybės turto perdavimo valstybinei aukštajai mokyklai pagal patikėjimo sutartį terminas nuo 20 metų iki 99 metų. Vienas iš valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymo į viešąsias įstaigas tikslų buvo įtvirtinti jų autonomiją, taip pat suteikti joms didesnį ūkinį savarankiškumą, todėl jau galiojančiame įstatyme buvo įtvirtintos nuostatos, leidžiančios valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės turtą nuomoti ar perduoti panaudos pagrindais. 2014 m. priėmus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų naujas redakcijas, buvo panaikinta valstybės turto subnuoma. Ši disponavimo turtu forma yra labai reikalinga, nes leidžia teisiniu keliu užtikrinti mokslo ir technologijų parkų gyvavimą, leidžia subnuomoti turtą įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegsiančioms inovacijas.
Valstybės užsakymas ir studijų finansavimas Įstatymo projektu nekeičiamas studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“, tačiau siūloma racionaliau planuoti, sudarant galimybę Vyriausybės patvirtintas valstybės finansuojamoms pirmosios pakopos studijų vietoms skiriamas valstybės biudžeto lėšas paskirstyti ne pagal studijų sritis, bet ir pagal studijų krypčių grupes, atskiras studijų kryptis, o menų studijoms – ir pagal studijų programas ar specializacijas. Kadangi numatoma galimybė skirti finansavimą ne tik krypčių grupei, bet ir studijų krypčiai, nebelieka tikslinio finansavimo poreikio, todėl šio finansavimo mechanizmo atsisakoma. Numatomos geresnės studijų sąlygos išeivijos ir lietuvių kilmės vaikams. Tikslinamos studentų priėmimo tvarkos nuostatos. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskiriant pagrindinį dalyką, nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia iki gruodžio 1 d., likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios. Taip pat nustatoma, kad mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Konkursinė eilė taip pat tvirtinama iki gruodžio mėnesio, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo pradžios.
Tokiu būdu priėmimo sistema tampa lankstesnė, lengviau reaguojanti į pokyčius aukštojo mokslo sistemoje – pagrindiniai dalykai, kuriuos stojantieji privalo žinoti prieš dvejus metus (mokomieji dalykai ir minimalūs rodikliai), atskirti nuo kitų priėmimo dalykų, kurie aktualizuojami ir tvirtinami tais pačiais metais. Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, tampa privalomi stojantiesiems ne tik į valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas, bet ir nefinansuojamas studijų vietas. Tokiu būdu užtikrinamos vienodos priėmimo sąlygos stojantiesiems nepriklausomai nuo to, kokį studijų finansavimo tipą valstybinėje aukštojoje mokykloje jis renkasi. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymo projekte nustatomi kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinys teisę į valstybės apmokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Atsižvelgiant į tai, kad šie kriterijai bus nustatyti įstatyme, jie bus iš anksto žinomi, yra aiškūs, objektyvūs, skaidrūs, atitinkantys gero mokymosi sampratą, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio ,,geras“ reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes pripažinta, kad jos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Negalint takyti šių nuostatų, pasibaigus 2014 – 2015 studijų metams nebus įgyvendinama Konstitucinė nuostata dėl gerai besimokančių asmenų teisės į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose. Siekiant nustatyti teisinį reglamentavimą, kad gerai besimokantiems asmenims valstybinėse aukštosiose mokyklos būtų garantuojamas nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose, kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projektas. Numatyta finansuoti sudėtingos infrastruktūros objektus, kuriems negali būti pritaikoma esama finansavimo schema: botanikos sodai, kultūros paminklai, kultūros paveldo objektai, kiti sudėtingi daugiafunkciai objektai. Studentų organizacijos Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybės valdymo organų nariai renkami visuotinio balsavimo principu, taip užtikrinant demokratiškumo ir skaidrumo principus, geresnį studentų atstovavimą. Studentai turi savo atstovus taryboje, senate, jų atstovas dalyvauja rektoratų (direktoratų) pasitarimuose.
Studentų savivaldos turi teisę gauti lėšų iš valstybės biudžeto. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) dalyvauja, priimant ar svarstant svarbius šalies aukštojo mokslo sistemos klausimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą. Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projektas Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti visi šiuo metu mokslą ir studijas reglamentuojantys teisės aktai. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Su įstatymo projektu teikiamas: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 70¹straipsniu įstatymo projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „studijos“, „eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“, „mokslo ir studijų institucijos“, „aukštasis universitetinis išsilavinimas“, „aukštasis koleginis išsilavinimas“,
„fundamentiniai moksliniai tyrimai“, „mokslininkas“, „studentas“, „studijų
programa“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-09-07 Nr. XIIP-3377 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 14 dalis derintina su 70 straipsnio 6 ir 12 dalių nuostatomis, kuriose vienais atvejais nustatoma, kad asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. 2. Projektu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau pildomo 70¹ straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo 70¹ straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio „įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo 70¹ straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. 5. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo 70¹ straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai
„akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka
minimalių reikalavimų“.
projekto 2 straipsniu pildomo 70¹ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Atitinkamai
šioje dalyje išbrauktini žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 70¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. 8. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2015-09-25 Nr. XIIP-3377(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Derinant projekto nuostatas tarpusavyje su įstatyme vartojama terminija, keičiamoje 70 straipsnio 14 dalyje bei pildomo 70¹ straipsnio 2 bei 3 dalyse vietoj žodžių „mokslo ir studijų institucijos“ įrašytini žodžiai „aukštosios mokyklos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2015-11-10 Nr. XIIP-3377(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamoje 70 straipsnio 14 dalyje bei pildomo 70¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse turi būti vienodai vartojama gerai besimokančio asmens įvertinimo sąvoka – arba „studijų rezultatų vidurkis yra didesnis kaip įvertinimas „vidutiniškai“ (7)“, arba „studijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis kaip 7“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Dėl LIETUVOS
įstatymo projekto Nr. XIIP-3377 2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 106-P-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai:
Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Jaroslav Narkevič, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė, Kauno technologijos universiteto prorektorius Pranas Žiliukas, LR Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys, patarėja Daina Lukošiūnienė, Studijų skyriaus vyriausiasis sprecialistas Tomas Pūtys, Teisės skyriaus vyriausioji specistė Olga Pacevičienė, Lietuvos rektorių onferencijos atstovė Eglė Ganda Bogdanienė, Lietuvos studentų sąjungos atstovai: Paulius Baltokas, Andrius Uždanavičius, Mažvydas Savickas, Renata Lapėnienė, Karolina Bakanauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-0712 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 14 dalis derintina su 70 straipsnio 6 ir 12 dalių nuostatomis, kuriose vienais atvejais nustatoma, kad asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, kitais – iš mokslo ir studijų institucijos. Pritarti23
atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje ar doktorantūroje valstybės nefinansuojamoje vietoje tame pačiame kurse studijuojantis asmuo, tačiau pildomo 70¹ straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje atsilaisvinusių valstybės finansuojamų vietų užėmimą, numatyta, kad valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo, nenumatant doktorantūroje besimokančių asmenų. Siekiant teisinio aiškumo, šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nurodant rotavimo į valstybės finansuojamas vietas sąlygas. Pritarti21
punktuose, derinant su tos pačios dalies 1 punktu, po žodžio „įgijo“ vartojami žodžiai dėstytini kilmininko linksniu. Pritarti216
straipsniu pildomo 70¹ straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžio
„tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“. Pritarti
217
punkte vietoj žodžių „netenkinami minimalūs reikalavimai“ įrašytini žodžiai
„akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai neatitinka
minimalių reikalavimų“. Pritarti22 6.
22
vietoj žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis akademinių skolų asmuo, kurio“. Atitinkamai šioje dalyje išbrauktini žodžiai „ir asmuo neturi akademinių skolų“. Pritarti24
įstatymo 70¹ straipsnio 4 dalyje po žodžių „išlaiko finansavimą studijoms“ siūlome įrašyti žodžius „nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą gauto studijų rezultatų įvertinimo vidurkio“. Pritarti1 1,2
8Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
išdėstytas perbrauktas pripažįstamos netekusia galios 70 straipsnio 7 dalies tekstas;
arabiško skaitmens dedant tašką. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas 2015-08-242 1,2 Lietuvos studentų sąjunga, atsižvelgdama į susidariusią situaciją dėl LR Konstitucinio Teismo išaiškinimų, siūlo naują „gerai besimokančio piliečio“ sąvokos apibrėžimą. Lietuvos studentų sąjunga pabrėžia, jog rotacijos modelis negali būti svarstomas atskirai nuo kompensacijos ir paskolų sistemų. Pagal pragyvenimo lygį studijų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir siekia daugiau nei 100 proc. vienam gyventojui tenkančio BVP[1]. Tad siekiant išlaikyti gerai besimokančius jaunuolius aukštajame moksle ir Lietuvoje, galimybė planuoti asmeninius finansus bei valstybės pagalba yra ypatingai svarbi. Siūlomas rotacijos modelis:
Lietuvos studentų sąjungos siūlomas įstojusių studentų rotacijos modelis remiasi šiais principais: 1.
Stojant į aukštąsias mokyklas pretenduojama į valstybės finansuojamas (toliau – VF) ir valstybės nefinansuojamas (toliau – VNF) vietas (kitaip rotacija prarastų prasmę);
galimybes gauti valstybės finansavimą, nepriklausomai nuo jų studijų finansavimo formos;
sričių (krypčių) turėtų užimti geriausius studijų rezultatus demonstruojantys studentai;
nusprendus finansus didinti yra lengvai pritaikomas prie besikeičiančių sąlygų ir atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Įstatyme nauju straipsniu būtina apibrėžti „gerai besimokančio piliečio“ sąvoką remiantis dviem kriterijais:
dalykus įvertintus 24 kreditais arba daugiau; Per metus teigiamu įvertinimu baigia studijų dalykus įvertintus 48 kreditais ar daugiau. Siūloma straipsnio redakcija: Gerai besimokančiu studentu laikomas tas studentas, kuris per pusmetį teigiamu įvertinimu baigia ne mažiau kaip 24, o per metus ne mažiau kaip 48 nacionalinius kreditus. Šis apibrėžimas visiškai naujas Lietuvoje, tačiau panašus modelis egzistuoja Danijoje. Lietuvos studentų sąjunga tiki, jog tai yra teisingas būdas eiti link naujos studijų kokybės sampratos bei į studentą orientuotą mokymąsi. Apibrėžimai pilnai atitinka Bolonijos procesą ir jo pagrindinius teiginius, kurie kalba apie į studentą orientuotą mokymą ir kompetencijų svarbą jo studijų kokybei bei tolimesnei karjerai.
Toks apibrėžimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą[2] jis atitinka šiuos kriterijus: · Šie kriterijai turi būti iš anksto žinomi – numatytas visiems iš anksto žinomas krūvio dydis, kurį studentas turi mokytis; · Aiškūs – nacionalinis kreditas yra visiems akademinės bendruomenės nariams suprantamas dydis; · Objektyvūs – šis dydis yra vienodas visose aukštosiose mokyklose; · Skaidrūs – numatyti kreditų kiekiai dalykams būna žinomi iš anksto; · Negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės – Lietuvos studentų sąjungos siūloma gerai besimokančio studento samprata dera su progresyviu požiūriu į studijas, studijų tikslą bei studentų vertinimo paskirtį. Europos aukštojo mokslo erdvėje studijos ir jų rezultatai siejami su studento įgyjamomis kompetencijomis, o šių kompetencijų vertinimas skaitine ar raidine išraiška užima tik antraeilį vaidmenį. Aktualiausia – studijų procese studentui suteikiamos kompetencijos ir aukštosios mokyklos pripažinimas, kad šios kompetencijos yra tinkamo lygio. Plačiąja prasme tai atspindi įvertinimai „teigiamai“ ir „neigiamai“, kurie ir parodo ar studento studijos buvo sėkmingos, ar jis sugebėjo įrodyti, jog perlipo reikiamą kompetencijų kartelę.
Tokius rezultatus demonstruojantis studentas yra laikomas tinkamai baigusiu studijų dalyką, jam yra suteikiami Europos aukštojo mokslo erdvėje naudojami ir pripažinti ECTS kreditai, ne vienoje Europos valstybėje toks mokymasis yra pripažįstamas geru. · Įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs – lengva apibrėžti įstatyme ir šis apibrėžimas nėra formalus. · Neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą
„gerai besimokančių piliečių“ skaičių – absoliutų ar santykinį dydį, t. y.
kvotą – kvota nenustatoma, nes neįmanoma žinoti kiek studentų kuriais metais mokysis numatytu tempu. Valstybės finansavimą turėtų gauti visi studentai, kurie atitinka
„gerai besimokančio piliečio“ kriterijų ir geriausių eilėje, pagal savo
vidurkį, papuola į VF vietų skaičių esantį toje aukštojoje mokykloje, toje studijų programoje ir tame kurse. VF vietų skaičius nustatomas pagal įstojusius studentus su valstybės finansuojamomis vietomis. 2009 m. gruodžio
suponuoja tai, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus, taip pat tai, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to, pagal Konstituciją, turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, turi būti nustatyti įstatymu[3]. Užsakymą valstybė formuotų skirstydama finansavimą tarp sričių (krypčių).
Pirmus metus visi studijuoja tokio pobūdžio studijose, į kurias įstojo, po pirmų metų suveikia rotacijos mechanizmas. VF vietų aukštojoje mokykloje yra tiek, kiek buvo priimta žmonių, atitinkančių reikalavimus valstybės finansuojamai vietai gauti (kiek yra VF vietų suformuotų per valstybės užsakymą). Siūloma: 70 str. 7 d. dabartinę redakciją:
Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo. Keisti į:
Po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso numatytas valstybės finansuojamas vietas užima asmenys, kurie yra gerai besimokantys ir kurių atitinkamo akademinio laikotarpio rezultatų vidurkiai yra geriausi. Asmenys, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose ir kurių akademiniai rezultatai po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, yra nepakankamai aukšti valstybės finansuojamai studijų vietai užimti, ją praranda. Kompensacija ir paskolos:
Po rotacijos susidaro trys skirtingos studentų grupės: 1.
Blogai besimokantys, kurie negauna finansavimo;
2Gerai besimokantys, kuriems nepakanka VF vietų;
gauna VF vietas. Pirmai ir antrai studentų grupei suteikiama galimybė gauti paskolą, kurios grąžinimas būtų susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Taip siekiant suteikti studentui pakankamai laiko įsitvirtinti darbo rinkoje, prieš pradedant grąžinti paskolą už studijas. Taip pat antrai grupei studentų po rotacijos iš karto suveiktų kompensacijos mechanizmas, t.y. ne mažiau kaip 20 proc. studentų (procentinę dalį skaičiuojant nuo toje pačioje aukštojoje mokykloje, atitinkamoje studijų programoje, tame pačiame kurse įstojusių valstybės finansuojamų ir gavusių studijų stipendijas studentų), kuriems nepakako valstybės skirtų krepšelių skaičiaus ir turinčių geriausius akademinius rezultatus, bei besimokančių gerai, kompensuoja pusę jų mokėtinos sumos už studijas. Šis mechanizmas veiktų kaip papildoma apsauga praradus krepšelį, taip pat paskata studentams, kurie mokosi gerai, tačiau jiems nepakako valstybės numatytų finansuojamų vietų. Mokslo ir studijų įstatymo aktualios redakcijos 70 str. dabartinę redakciją:
daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Baigus studijas, kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio
geriausiai pirmuosius dvejus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas ir (ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir
(ar) gavusių studijų stipendijas tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus. Keisti į: 1.
Keisti į:
rotacijos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu daliai gerai besimokančių valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai studijų metus baigusiems asmenims kompensuojama per atitinkamą laikotarpį mokėtina studijų kaina (kainos dalis, ne mažesnė kaip 50 proc. numatytos studijų kainos, tačiau ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne mažesnė kaip 50 proc. numatytos studijų kainos, tačiau ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne mažesnė kaip 50 proc. numatytos studijų kainos, tačiau ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas ir (ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne mažesnis kaip 20 procentų valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir (ar) gavusių studijų stipendijas tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, pasiekiami Lietuvos aukštajam mokslui keliami tikslai:
aukštosiose mokyklose.
Sukuriant galimybes studentams koreguoti savo darbo krūvį, sudaroma galimybė rinktis kokius ir kiek pasirenkamųjų dalykų studentas nori studijuoti, taip skatinant aukštąsias mokyklas studento studijų procese suteikti kuo daugiau lankstumo;
studijų finansavimo pobūdį sudarant jiems vienodas galimybes gauti valstybės finansavimą;
aukštosiose mokyklose vienodas kriterijus, apibrėžiantis „gerai besimokantį pilietį“;
geriausi studentai, atitinkantys „gerai besimokančio piliečio“ apibrėžimą;
didėjimui, valstybės finansuojamų vietų prioritetą skiriant gabiausiems studentams; Sistema taps atlaidesnė studentams praradusiems valstybės finansuojamą vietą bei studentams, kurie įstojo į valstybės nefinansuojamas vietas. Modelio taikymas praktikoje: x studijų programoje I etapas – stojimas. Stojimo metu į atitinkamos aukštosios mokyklos, atitinkamos studijų programos, atitinkamą kursą įstojo 150 studentų: 100 iš jų VNF, 50 – VF. II etapas – rotacija. Rotacija vykdoma atsižvelgiant į :
atitinka gerai besimokančio sampratą;2 kriterijus – pagal geriausių vidurkių eilę, asmenys turintys geriausius vidurkius užima valstybės finansuojamas vietas. ASMENYS, ATITINKANTYS GERAI BESIMOKANČIO KRITERIJŲ (24 kreditai per semestrą). 40 studentų neatitinka gerai besimokančio studento kriterijaus ir po rotacijos studijuoja VNF vietose. 60 studentų atitinką gerai besimokančio kriterijų, tačiau jų vidurkis nepakankamas užimti 50 VF vietų, kurias užima aukščiausią vidurkį turintys studentai.
III etapas – kompensacija Kompensacija vykdoma atžvelgiant į: Kriterijus – ne mažiau kaip 20 proc. nuo valstybės finansuojamų vietų, gerai besimokančių, tačiau valstybės krepšelio negaunančių studentų gauna kompensaciją (ne mažesnę nei 50 proc. numatomos studijų kainos ar studijų stipendijos ir ne didesnę nei numatyta norminė studijų kaina). Po rotacijos 20 proc. nuo VF vietų gerai besimokančių, tačiau VF vietos negavusių studentų dalinai kompensuojama jų mokėtina suma už studijas. Nepritarti Argumentai Pagal šiuos siūlymus rezultatų vidurkis gali būti bet kuris teigiamas pažymys nuo
laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 6 ar juo labiau 5 balo, mokymasis neatitinka gero mokymosi sampratos, kylančios iš visuomenės socialinės patirties ir visuotinai pripažįstamos žodžio "geras" reikšmės.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra
įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70¹ straipsniu įstatymo projektui XIIP-3377(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už -7; prieš -1; susilaikė - 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas
nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Įstatymo projektas XIIP-3377(2) Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas [1] European Commission/EACEA/Eurydice, 2015. The European Higher Education Area in 2015: Bologna Process Impementation Report, Luxenburg: publications Office of the European Union. p.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINO TEISMO NUTARIMAS, 2008 m. kovo 20 d. Vilnius, http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/nutarimai-isvados-ir-sprendimai/138/y2008
12d. Vilnius, http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta538/content