Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas.“ 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.“ 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vykdančioje priešmokyklinio ugdymo programą, ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą pritaikytas programas.“
straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;“. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programą) ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.“2
straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras; valstybinėse ir savivaldybių pagal neformaliojo švietimo mokyklose programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.“
straipsnio pakeitimas
47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) 5 metų sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o 6 metų sulaukusį vaiką – , jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą;“. 3
47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus; vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;“. 3.
47 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;“. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo ir mokslo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3375 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas.“ 3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.“ 4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.
Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vykdančioje priešmokyklinio ugdymo programą, ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą pritaikytas programas.“
straipsnio pakeitimas
24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;“. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programą) ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.“2
straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, valstybinėse ir savivaldybių pagal neformaliojo švietimo mokyklose programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.“
straipsnio pakeitimas
47 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) 5 metų sulaukusį vaiką, jeigu jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o 6 metų sulaukusį vaiką – , jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą;“. 3
47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;“. 3.
47 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;“. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Švietimo ir mokslo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus veiksnys tolimesniam sėkmingam asmens mokymuisi visą gyvenimą, jo socialinei integracijai, asmeniniam tobulėjimui ir gebėjimui įsidarbinti. Ankstyvoji vaiko patirtis lemia, kaip jam seksis mokytis toliau. Naujausi tyrimai (OECD, PISA) įrodo, kad, padėjus tvirtus pagrindus iki mokyklos lankymo pradžios, vėliau mokomasi geriau, didesnė tikimybė, kad tai bus tęsiama visą gyvenimą, sumažėja mokyklos nebaigimo (iškritimo iš švietimo sistemos) pavojus, gerėja mokymosi pasiekimai, mažėja našta visuomenei. Ankstyvoji vaikystė – laikas, kai švietimo priemonėmis galima veiksmingiausiai talkinti vaikų raidai ir šalinti problemas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastus mokymosi rezultatus labiausiai lemia skurdas ir šeimos disfunkcija. Pastebimi vaikų, turėjusių skirtingos kokybės ankstyvąjį ugdymą, kognityvinio, socialinio, emocinio vystymosi skirtumai. Nepašalinti ankstyvoje vaikystėje šie skirtumai turi tendenciją dar labiau ryškėti. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais duomenimis, 2013–2014 m. m. priešmokyklinio ugdymo programose dalyvavo 95,63 proc. šešiamečių. Pastaraisiais metais vaikų, dalyvaujančių priešmokyklinio ugdymo programose, skaičius turi tendenciją didėti. Nuo 2011 m. iki 2013 m. šis skaičius padidėjo beveik 4 proc., t. y. maždaug po 2 proc. kasmet.
Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu 2014 m. pradžioje savivaldybės pateikė informaciją, kiek penkiamečių nedalyvauja instituciniame ugdyme ir kokiomis sąlygomis jie auga. Savivaldybėse tokių vaikų buvo 5 892 ir jie sudarė daugiau kaip 19 % visų šalyje registruotų penkiamečių. Iš jų: 1 288 vaikai augo nepasiturinčiose šeimose (58-ose savivaldybėse); 535 vaikai augo socialinės rizikos šeimose (56-ose savivaldybėse); 233 vaikams yra nustatytas neįgalumas (tokių vaikų yra 46-ose savivaldybėse); 114 vaikų nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai (tokių vaikų yra 25-ose savivaldybėse). Visi šie vaikai sudarė 37 % nedalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, likusieji 63 %, kaip rodo pateikti duomenys, tiesiog ugdomi namuose. Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje buvo 30 252 vaikai, kuriems sukako 5 metai (iš jų 880 dalyvauja pradinio ugdymo ir 25 972 – priešmokyklinio ugdymo programose), t. y. tie, kurie 2015 m. turėtų dalyvauti priešmokyklinio ugdymo programoje, o 2015 m. pradžioje 4 metų vaikų – 29 815 (iš jų ikimokyklinio ugdymo programose dalyvauja 25 545 vaikai, tai sudaro 85,7 proc.). Patikslintais ŠVIS duomenimis, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įvedus privalomąjį priešmokyklinį ugdymą, į švietimo įstaigas papildomai turėtų ateiti 3372 vaikai, kurie užpildytų 169 grupes (sąlyga – 20 vaikų grupės sąraše), o jei privalomasis priešmokyklinis ugdymas būtų įteisintas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tai papildomai ateitų 4270 vaikų, kurie užpildytų apie 213 grupių. Naujos priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos įvairiose formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose (Švietimo įstatymo 8 str. 2 d., 41 str. 1 d., 43 str. 9 d.).
ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į tai, kad savivaldybės negali savarankiškai įsteigti reikiamo skaičiaus naujų priešmokyklinio ugdymo grupių, 2015–2016 m. planuoja iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų tokias priemones: naujiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliams diegti (tam numatant daugiau kaip 579 tūkst. eurų) ir laisvoms mokyklų patalpoms pritaikyti naujoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėms, specialiojo ugdymo klasėms ir jas aprūpinti baldais, įrengti saugaus eismo kabinetus ir (ar) saugaus eismo mokymo aikšteles (daugiau kaip 579 tūkst. eurų). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visoje Europoje pastebimos privalomo mokymosi laiko ilginimo tendencijos. Viena iš priemonių – privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinimas (EACEA / Eurydice, 2014, 28–30 psl.). Šiuo metu kai kuriose Europos šalyse privalomo mokymosi laikas sutampa su mokymosi pradinėje mokykloje pradžia (ISCED-1), kuris daugelyje šalių pradedamas, kai vaikui sueina 6 metai (Pvz.: Airijoje – 4 m., Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Maltoje – 5 m.). Tačiau kai kuriose šalyse privalomo mokymosi laikas nesutampa su pradinio ugdymo pradžia. Vadinasi, kai kuriose šalyse nustatyta, jog vieneri ar dveji metai, iki pradedant lankyti pradinę mokyklą, yra privalomi: Latvijoje nuo 5 m., Kipre nuo
nuo 5 m., Vengrijoje nuo 5 m., ten pradinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina 6 ar 7 metai, tačiau privalomas ugdymas pradedamas nuo 5 ar 6 metų. Liuksemburge ir kai kuriuose Šveicarijos kantonuose privalomas ugdymas pradedamas net nuo 4 metų, o pradinis ugdymas – nuo 6 metų. Teikiamo Įstatymo projekto tikslas – įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą.
Įstatymo projekto uždaviniai – sudaryti teisines prielaidas užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir padėti tėvams (globėjams) kurti kokybiškas ankstyvojo ugdymo sąlygas. Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2014 m. spalio 8 d. posėdžio Nr. 106-P-35 nutarimą, kuriuo pritarta privalomo priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo iniciatoriai – Švietimo ir mokslo ministerija. Įstatymo projekto tiesioginis rengėjas – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento (departamento veiklos koordinatorė Jurgita Strumskienė, tel. (8 5) 219 1232, el. p. [email protected]) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus (skyriaus vedėjo funkcijas atlieka Laimutė Jankauskienė, tel. (8 5) 219 1257, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė (tel. (8 5) 219 1257, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuota, kad privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas. Priešmokyklinis ugdymas pagal dabar galiojantį reglamentavimą yra neformalusis ir neprivalomasis, išskyrus švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais jis gali būti privalomas. Pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą jis pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.
Priešmokyklinis ugdymas vaikui gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, jei jis yra pakankamai subrendęs, bet ne anksčiau, nei jam sueis 5 metai (Švietimo įstatymo
įstatymo 7 straipsnio 7 punktą viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų yra priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas. Pagal dabar galiojantį Švietimo įstatymo 36 straipsnį nustatytos tik bendrosios mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu nuostatos tačiau detalios tvarkos nėra. Dabar galiojančio Švietimo įstatymo 37 straipsnyje yra numatyta, kad išorinį vertinimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką atlieka tik mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Teikiamu Įstatymo projektu siūloma įteisinti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrintos lygios galimybės visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metai sueina 6 metai, ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą; pagerės vaikų pasiekimai pradinėse klasėse, padidės mokymosi motyvacija ir pasiekimai jiems mokantis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas, bus įdarbinta apie 200 priešmokyklinio ugdymo pedagogų, tėvai galės geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Kadangi priešmokyklinis ugdymas taptų privalomu, siūloma, kad mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programą, nepaisant to, koks švietimo teikėjas ją įgyvendins, nustatytų švietimo ir mokslo ministras.
Siekiant bendrų susitarimų, teikiamu Įstatymo projektu (7 straipsnis) siūloma nustatyti, kad mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Kadangi nuo 2007 m. geltonieji autobusai yra perduodami savivaldybių nuosavybėn ir dažnai kyla klausimų dėl jų panaudojimo pagal paskirtį, be to, ar šiais autobusais mokiniai turėtų būti vežami į ugdymo programą vykdančią įstaigą ir iš jos, ar galima vežti juos į edukacines išvykas, kitus su ugdymu susijusius renginius ir pan. Patvirtinus mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu tvarką, bus užtikrintas saugus visų vaikų, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos ir ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, vežiojimas. Paskutinį dešimtmetį Europos Sąjungos valstybių narių vienas iš prioritetų – aukštos kokybės ir visiems prieinamas ankstyvasis ugdymas. Tyrimų duomenimis, ankstyvasis ugdymas pridėtinę vertę teikia tik tada, kai jis yra kokybiškas. Dar 2014 m. Europos Komisija šalims narėms parengė ankstyvojo ugdymo kokybės kriterijus, kuriais siūlo šalims peržiūrėti nacionalines ankstyvojo ugdymo sistemas ir užtikrinti, kad ankstyvasis ugdymas būtų kokybiškas. Ankstyvasis ugdymas, nepaisant to, kas yra ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų teikėjas (valstybinė, savivaldybės ar privati mokykla), turi būti kokybiškas (angl. „Proposal for Key Principles of a Quality Framework for Early Childhood Education and Care“,
2014http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/archive/documents/ecec-quality-framework_en.pdf). Taigi, priėmus Įstatymo projektą, 8 straipsniu bus užtikrintas išorinio
vertinimo organizavimas ir vykdymo tvarka ir mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Taip pat bus užtikrintas ugdymo ir organizavimo kokybės vertinimas mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu, rengiant Įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus galima steigti daugiau nevalstybinių įstaigų, kurios vykdytų priešmokyklinio ugdymo programas, bus įdarbinta daugiau specialistų priešmokyklinio ugdymo programai įgyvendinti, tėvai, auginantys šešiamečius, galės įsitraukti į darbinę veiklą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti naujų teisės aktų parengti nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. V-735/A1-208
„Dėl Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo
tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. ISAK-1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymo projektą, švietimo ir mokslo ministras turės patvirtinti naują teisės aktą – Mokinių vežiojimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Priėmus Įstatymo projektą, papildomų lėšų prireiktų dėl priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų skaičiaus padidėjimo, nes nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas privalomai turės būti teikiamas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. (iki šiol dalis vaikų priešmokykliniame ugdyme nedalyvaudavo). Dėl planuojamo priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių vaikų skaičiaus padidėjimo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 2016 m. valstybės biudžeto specialioje tikslinėje dotacijoje mokinio krepšeliui finansuoti reikės 2896,2 tūkst. eurų, kurie bus skirti papildomiems priešmokyklinio ugdymo krepšeliams, o 2017 ir 2018 m. papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Taip pat pažymime, kad ir 2015 m. dėl planuojamo priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų skaičiaus padidėjimo valstybės biudžeto specialioje tikslinėje dotacijoje mokinio krepšeliui finansuoti jau yra numatyta papildomai 1448,1 tūkst. eurų. Savivaldybių administracijų 2015 m. pradžioje pateiktais duomenimis, 38 savivaldybėse (63,3 proc.) papildomų patalpų grupėms nereikės, 22 savivaldybėse reikės įrengti daugiau kaip 140 grupių, tam reikėtų daugiau kaip 2 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados.
Pažymime, kad Bendrojo ugdymo taryba 2014 m. birželio 25 d., o Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2014 m. spalio 8 d. pritarė, kad būtų įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „privalomasis švietimas“,
„priešmokyklinio ugdymo programa“, „priešmokyklinis ugdymas“ (compulsory
education). 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-09-02 Nr. XIIP-3375 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-21 Nr. XIIP-3375(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-02) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3375 grąžinti iniciatoriams tobulinti.. 7. Balsavimo rezultatai: už- 4; prieš – 1 susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto NR. XIIP-3375 2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 106-P-46 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Orinta Leiputė, Audronė Pitrėnienė, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis; Edvardas Žakaris. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3375 grąžinti iniciatoriams tobulinti.. Nepritarti Argumentai:
2Projektą teikia Vyriausybė. 7.
pasiūlymai. Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3375 ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai dėl jo ir siūlyti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas