lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
išdėstyti jį taip: „5 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai
diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“
2Papildyti 5 straipsnį 2 dalimi ir išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo nedraudiminiai įvykiai yra gydytojo
diagnozuoti asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus nėra pagrindas teikti asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.“
3Papildyti 5 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti taip:
„3. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminių ir nedraudiminių įvykių pagrindus ir sąlygas nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Antanas Matulas
Prieš keliolika metų neblaivūs asmenys Lietuvoje, ypač pažeidę viešąją tvarką, buvo talpinami į blaivyklas ir ten išblaivinami. Už šias paslaugas jie susimokėdavo patys. Panaikinus blaivyklas visi neblaivūs ar dėl kitų narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys yra vežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o už jiems suteiktas paslaugas apmokama iš PSDF. Tokiu būdu neblaivūs ar kitaip apsvaigę asmenys trikdo ligoninių ir poliklinikų darbą, eikvoja lėšas, kurių trūksta kitų asmenų susirgimams gydyti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų pareiga rūpintis savo sveikata. Šiuo metu, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojai vykdo minėtą pareigą, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokamos visos apdraustiesiems suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Dalis PSDF biudžeto lėšų Lietuvoje kasmet panaudojama alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sukeltų ligų arba traumų, patirtų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų, gydymui. Tai ne tik pernelyg brangiai kainuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, neskatina žmonių rūpintis savo sveikata, bet ir neteisinga savo pareigas vykdančių piliečių atžvilgiu. Siekiant didinti gyventojų sąmoningumą ir sugriežtinti asmenų atsakomybę už nesveiko savo gyvenimo būdo padarinius ir sustabdyti neracionalų PSDF biudžeto lėšų panaudojimą alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujantiems pacientams gydyti, tikslinga Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti nedraudiminio įvykio sąvoką.
Nedraudiminiais įvykiais siūlytina pripažinti gydytojo diagnozuotus asmenų sveikatos sutrikimus ar sveikatos būkles, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus nėra pagrindas teikti asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto. Nedraudiminiais įvykiais galėtų būti atvejai, kai nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys į asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka išblaivinimui ar nukentėję nuo trečiųjų asmenų veikos. Šių ir kitų nedraudiminių įvykių pagrindus ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Antanas Matulas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti nedraudiminių įvykių kategoriją. Įstatymo projekto uždaviniai:
neracionalų PSDF biudžeto lėšų panaudojimą. 2. Skatinti žmonių sąmoningumą labiau rūpintis savo sveikata mažinant alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai: Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 2.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokamos visos apdraustiesiems suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus šį Įstatymo projektą, būtų įtvirtinta nedraudiminių įvykių sąvoka. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manome, kad įstatymo projektas ilgainiui pagerins kriminogeninę situaciją, nes padidins žmonių atsakomybę ir tai sumažins neatsakingą žmonių elgesį savo sveikatos atžvilgiu. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10.
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą reikės priimti Vyriausybės nutarimą kuriame bus nurodyti nedraudiminių įvykių pagrindai ir sąlygos. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Priėmus Įstatymo projektą, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Nedraudiminiai įvykiai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Matulas
2015-09-02 Nr. XIIP-3374 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė būtų laikomi draudiminiais įvykiais, kurie yra pagrindas minėtiems asmenims teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Projektu siūloma nustatyti, kad draudiminių ir nedraudiminių įvykių pagrindus ir sąlygas nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, t.y. asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, teisę į jam teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lemtų ne Sveikatos draudimo įstatyme nurodyti, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti pagrindai ir sąlygos. Vertinant šį siūlymą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus bei teisės aktų hierarchijos principui. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio visos trys dalys turi būti jungiamos į vieną, kurios pakeitimų esmė numatytų 5 straipsnio pakeitimą, o dėstomojoje dalyje būtų išdėstyta nauja viso keičiamo 5 straipsnio redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-08- Nr. Į 2015-07-02 Nr. XIIP-3374 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 5 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3374 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3374 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungai neturime. Dėl Įstatymo projekto uždavinių Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nedraudiminių įvykių sąvoką, kuri leistų racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, bei skatintų žmonių sąmoningumą labiau rūpintis savo sveikata mažinant alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nurodoma, kad „[n]edraudiminiais įvykiais galėtų būti atvejai, kai nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys į asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka išblaivinimui ar nukentėję nuo trečiųjų asmenų veikos.“
Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa), 15.3 punkte numatytas sveikos gyvensenos ir jos kultūros formavimo tikslas. Vienas iš šio tikslo uždavinių yra mažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą (69–82 punktai).
Siekiant uždavinio įgyvendinimo, be kitų Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje įtvirtintų priemonių, yra numatytas sveikatos priežiūros, socialinių, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų plėtojimas asmenims, turintiems elgesio ir psichikos sutrikimų dėl alkoholio ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas, kuriuo būtų sumažintas narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu ir rizikinga elgsena susijusius neigiamus medicininius, socialinius, ekonominius, teisinius padarinius visuomenei ir asmeniui, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. XI-1078 „Dėl nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos patvirtinimo“ priedo antro uždavinio 13 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 217 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ 6.2 punkte. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte įtvirtinus nedraudiminių įvykių sąvoką, galėtų būti ribojamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nes asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turėtų patys apmokėti už jiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Toks teisinis reguliavimas galėtų lemti tai, kad įvardinti asmenys neturėdami finansinių galimybių nebūtų linkę kreiptis reikiamos pagalbos, tokiu būdu sukeliant didesnes nepageidaujamas pasekmes šiems asmenims ir visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas dėl Įstatymo projekto uždavinių suderinimo su šiuo metu vykdomos valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos politikos tikslais. 2.
ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 9.3.2 punktu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi „užtikrinti, kad pacientas mokamos paslaugos pasirinkimą medicinos dokumentuose patvirtintų parašu“. Kyla klausimas, ar asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra tinkamos būklės objektyviai vertinti aplinkybes ir savarankiškai priimti sprendimą dėl jam teikiamų paslaugų. 3. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnyje apibrėžti alkoholio kontrolės principai, paremti alkoholio vartojimo prevencija ir visuomenės informuotumo didinimu apie alkoholio daromą žalą. Tačiau alkoholio vartojimas dėl jo daromos žalos nėra draudžiamas. Tuo tarpu Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš Įstatymo projekto uždavinių „didinti gyventojų sąmoningumą ir sugriežtinti asmenų atsakomybę už nesveiko savo gyvenimo būdo padarinius“. Todėl svarstytina, ar Įstatymo projektu „griežtinama asmenų atsakomybė už nesveiko savo gyvenimo būdo padarinius“ atitinka proporcingumo principą. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nedraudiminiais įvykiais galėtų būti atvejai, kai nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys į asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka nukentėję nuo trečiųjų asmenų veiklos. Pastebėtina, kad asmuo gali nukentėti nuo trečio asmens veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar ne.
Todėl, tam tikrais atvejais, ne visada galima nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir jo nukentėjimo nuo trečiųjų asmenų veiklos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, ar nedraudiminiu įvykiu apibrėžiant atvejus, kai nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigę asmenys į asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka nukentėję nuo trečiųjų asmenų veiklos, neprieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gali patekti į nemokamos medicinos pagalbos kategoriją (pvz., apsinuodijimo alkoholiu sukelta asmens gyvybei pavojinga būklė). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<...> Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad ši nuostata yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Nemokama medicinos pagalba visiems piliečiams privalo būti užtikrinta tokia apimtimi, kokia ji yra būtina žmogaus gyvybei gelbėti ir išsaugoti (Konstitucinio teismo
medicininė pagalba turėtų būti teikiama nepaisant to, ar asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ne visi gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė būtų laikomi draudiminiais įvykiais, kurie yra pagrindas minėtiems asmenims teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Projektu siūloma nustatyti, kad draudiminių ir nedraudiminių įvykių pagrindus ir sąlygas nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, t.y. asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu, teisę į jam teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lemtų ne Sveikatos draudimo įstatyme nurodyti, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti pagrindai ir sąlygos.
Vertinant šį siūlymą, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo
Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad poįstatyminiu teisės aktu tik realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. vasario 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, projektu siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus bei teisės aktų hierarchijos principui. Pritarti Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją.
Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais (taigi ir Vyriausybės nutarimais) nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus ir teisės aktų hierarchijos principams. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas