LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1094 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), jos įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3.
Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgdama į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių.
Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgdama į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1094 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m.
lapkričio 1 d.“
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), jos įgaliotos institucijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgdama į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių.
Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtina naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgdama į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, tarp jų ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslas 2014 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymu Nr. XII-1094 (toliau – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas) Regioninės plėtros įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta patvirtinti naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius. Įvertinus Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo nustatyta, kad joje keliami teisinio reguliavimo tikslai efektyviau, nesukuriant perteklinės administracinės naštos ir papildomų finansinių sąnaudų, gali būti įgyvendinti vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, todėl, vadovaujantis teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principais, naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepcijos rengimas nėra tikslingas. Be to, Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis siūlomi teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 2, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-635 nuostatas, kurioms Vyriausybė nepritarė 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 868.
projekto tikslas – pakeisti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį atsisakant perteklinių 2 straipsnio 3 dalies nuostatų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. 3.
teisinis reglamentavimas šiuo metu Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi Vyriausybei pavedama iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių.
Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi Vyriausybei pavedama iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių. 4.
nuostatos, jų teigiamos savybės ir laukiami teigiami rezultatai
Įstatymo projektu nesiūlomos. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį ir panaikinti jo 3 dalį, kurioje nustatomi teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai gali būti pasiekti vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis:
1) Nuostata, kad Nacionalinė regioninė politika, formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą, būtų įgyvendinta Vyriausybės nutarimu, kuriuo nustatomi Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti nacionalinės regioninės politikos prioritetai. Įstatymu nereglamentuojant nuostatų, kurios savo esme yra (strateginio) planavimo dokumentų objektas, būtų užtikrintas lankstesnis reagavimas į konkretaus laikotarpio prioritetus lemiančius išorės veiksnius ir jų pokyčius. Taip būtų išvengta situacijos, kuomet, pasikeitus regioninės politikos įgyvendinimą lemiančioms išorinėms aplinkybėms (demografiniams, technologiniams, makroekonominiams ir kitiems veiksniams), kiekvieną kartą turėtų būti keičiamas Regioninės plėtros įstatymas.
2) Nuostata, kad Lietuvos strateginio planavimo sistema turi būti pertvarkoma užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną, būtų įgyvendinama vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą. 3) Nuostata, kad nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais
nacionalinę regioninę politiką, gali sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nustato jų plėtros tarybų sudarymo tvarką. 4. Panaikinus Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktus būtų išvengta papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios būtų reikalingos sukuriant regionų plėtros taryboms pavaldžias administracijas (agentūras), kartu panaikinant Regioninės plėtros departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaityti su visais atleidžiamais Regioninės plėtros departamento valstybės tarnautojais, jų socialinio draudimo įmokoms sumokėti), pareikalautų apie 290 tūkst. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Tai, kad nebus kuriamos papildomos smulkios viešojo administravimo įstaigos, leis efektyviai ir taupiai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir išvengti papildomų išlaidų ir administravimo sąnaudų, kurios atsirastų dėl to, kad būtų kuriamos naujos regionų plėtros taryboms pavaldžios administracijos (agentūros), kurių iš viso būtų bent 10 (kiekvienoje apskrityje po vieną). Kiekviena tokia įstaiga turėtų savarankiškai vykdyti bendrąsias funkcijas (raštvedybos, buhalterijos tvarkymo, personalo valdymo), o tai pareikalautų sukurti apie 20 papildomų valstybės tarnautojų arba pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų etatų, kurių išlaikymas kainuotų mažiausiai 250 tūkst. Eur per metus (vien darbo užmokesčio išlaidų ir mokesčių, neįskaitant galimų priedų ir priemokų ir netiesioginių darbo vietos išlaikymo kaštų). Taip pat bus išvengta papildomos administracinės naštos juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kurių atžvilgiu naujai kuriamos įstaigos turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, o Vyriausybė galės efektyviai įgyvendinti savo funkcijas, nustatytas Konstitucijos 123 straipsniu (aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė), 94 straipsnio 4 punktu (už valstybės biudžeto vykdymą atsako Vyriausybė), išvengdama funkcijų dubliavimo ir užtikrindama Konstitucijos 120 straipsniu nustatyto savivaldybių savarankiškumo principo įgyvendinimą. 5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomą Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Siūlomas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
Priėmus Įstatymą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji lydimieji teisės aktai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus ir leis išvengti papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios būtų reikalingos įgyvendinant Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (apie 540 tūkst. Eur pirmaisiais metais ir po 250 tūkst. Eur kasmet). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vidaus reikalų ministerijai rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nacionalinė regioninė politika“, „regiono plėtros taryba“.
12, 13, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO
priežastys, parengtų projektų tikslas ir uždaviniai
Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymu Nr. XII-1094 (toliau – Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymas) Regioninės plėtros įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau
XIIP-635 nuostatas, kurioms Vyriausybė nepritarė 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 868. Atsižvelgus į tai, Vyriausybė 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 13 d. vakarinio posėdžio protokolo Nr. SPP-281 sprendimu grąžintas tobulinti iniciatoriams. Įgyvendinant naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo nuostatas taip pat susidurta su tam tikru teisinio reguliavimo neapibrėžtumu, kurį nulemia nepakankamai aiškiai įstatymu reglamentuotas regioninės politikos įgyvendinimas Vyriausybės sudarytuose neadministraciniuose (planavimo, statistiniuose) regionuose ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įgaliojimai atrenkant ir skiriant į atstovus į regionų plėtros tarybas. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 6, 10, 12, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Lydintysis įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – padidinti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo efektyvumą, nesukuriant perteklinės administracinės naštos ir papildomų finansinių sąnaudų.
Įstatymų projektų uždaviniai:
regiono plėtros tarybų sudarymo tikslingumo Vyriausybės sudarytuose regionuose iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių. 2) suteikti Vyriausybei įgaliojimus nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis Vyriausybė ar jos įgaliota institucija skirtų atstovus į regionų plėtros tarybas bei atšauktų iš šių tarybų, užtikrinti šių asmenų skyrimo į regionų plėtros tarybas sistemiškumą, platesnį socialinių ir ekonominių partnerių atstovavimą regionų plėtros tarybose. 3) pakeisti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį atsisakant perteklinių 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, sukuriančių papildomą administracinę naštą ir papildomas finansines sąnaudas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Įstatymų projektuose aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu
skirtingų nuostatų įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką regionuose, kurių ribos sutampa su apskričių ribomis, ir Vyriausybės sudarytuose regionuose iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių (t. y. galimas regionų plėtros tarybų funkcijų dubliavimas teritoriškai persidengiančiuose regionuose
nustatyta, kad regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos paskirto asmens (vieno asmens), tačiau nėra nustatyti įgaliojimai Vyriausybei nustatyti šių asmenų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo iš regionų plėtros tarybų tvarką. 4.
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje Vyriausybei pavedama iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių.
Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje Vyriausybei pavedama iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Seimą, ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jos pagrindu parengtą naujos redakcijos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo projektą, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įtraukti į teisės sistemą, projektus, atsižvelgiant į šiuos teisinio reguliavimo tikslus ir uždavinius:
1) nacionalinė regioninė politika formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą;
2) pertvarkoma Lietuvos strateginio planavimo sistema, užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną;
3) nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais – apskritimis;
4) už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsako regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras);
5) regionų plėtros tarybos savarankiškai, teisės aktuose nustatyta tvarka, disponuoja savo veiklai reikalingais ištekliais, skiriamais (gaunamais) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansinių priemonių bei kitų teisės aktuose nustatytų pajamų šaltinių. 4.
nuostatos, jų teigiamos savybės ir laukiami teigiami rezultatai
plėtros įstatymo 6, 10, 12, 13, 15 ir 17 straipsnius, nustatant Vyriausybei įgaliojimus spęsti dėl regionų plėtros tarybų sudarymo tikslingumo regionuose, kuriuos ji sudaro iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių. Regionų plėtros tarybos šiuose regionuose būtų sudaromos tuo atveju, jeigu nacionalinės regioninės politikos prioritetus ir valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytas nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemones įgyvendins Vyriausybei ar ministerijoms nepavaldžios įstaigos ar organizacijos, kurių atstovai neįeina į apskrityse veikiančių regionų plėtros tarybų sudėtį. Jeigu Vyriausybės sudarytame regione iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių Vyriausybės sprendimu regiono plėtros taryba nebūtų sudaroma, šio regiono plėtros planą tvirtintų vidaus reikalų ministras, šiame plane nustatytas priemones įgyvendintų Vyriausybei ir ministerijoms pavaldžios įstaigos ar organizacijos, o Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnyje nustatomos regionų plėtros tarybos veiktų ir vykdytų savo funkcijas tik apskrityse. Taip sudaromos prielaidos išvengti funkcijų dubliavimo teritoriškai persidengiančiuose regionuose (pavyzdžiui, jeigu regionas būtų sudarytas iš kelių apskričių, kuriose vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymu, regionų plėtros tarybos sudaromos ir veikia visais atvejais, tokiame regione regiono plėtros taryba galėtų būti nesudaroma ir vykdoma tik planavimo funkcija (regiono plėtros plano rengimas ir tvirtinimas bei šio plano vykdytojams pavestų priemonių įgyvendinimas)). 2. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma papildyti Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnį ir suteikti įgaliojimus Vyriausybei nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos į regionų plėtros tarybas skiriamų asmenų skyrimo ir atšaukimo tvarką, sudaryti sąlygas Vyriausybei skirti į regiono plėtros tarybą daugiau kaip vieną socialinių ir ekonominių partnerių atstovą (bet ne daugiau kaip 20 proc. visų regiono plėtros tarybos narių). Taip būtų sudarytos prielaidos Vyriausybei užtikrinti asmenų skyrimo į regionų plėtros tarybas sistemiškumą, platesnį socialinių ir ekonominių partnerių atstovavimą regionų plėtros tarybose. 3. Atsižvelgus į tai, kad Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi keičiamos nuostatos dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos į regionų plėtros tarybas skiriamų asmenų didžiausio galimo skaičiaus (regiono plėtros taryboje jų gali būti daugiau negu vienas), siekiant aiškumo, keičiama ir Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pirmojo regiono plėtros tarybos posėdžio kvietimo ir pirmininkavimo regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką. Nuostata, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtas regiono plėtros tarybos narys kviečia pirmąjį regiono plėtros tarybos posėdį ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką praktiškai negalės būti įgyvendinta jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucija į regiono plėtros tarybą skirs daugiau kaip vieną asmenį, todėl siūloma nustatyti, kad pirmąjį regiono plėtros tarybos posėdį kviečia ir pirmininkauja regiono plėtros tarybos posėdžiams tol, kol regiono plėtros taryba išsirenka pirmininką Vidaus reikalų ministro įgaliotas regiono plėtros tarybos narys.
Ši nuostata būtų įgyvendinama rengiant vidaus reikalų ministro įsakymą dėl regiono plėtros tarybos sudėties patvirtinimo, konsultuojantis su deleguojamais regiono plėtros tarybos nariais, vadovaujantis esamos praktikos ir savanoriškumo principais, įvertinus deleguojamų į regiono plėtros tarybą asmenų patirtį dirbant ankstesnių kadencijų regiono plėtros taryboje, išreikštą deleguojamų regiono plėtros tarybų narių iniciatyvą ir nusistovėjusią praktiką konkrečiame regione. 4. Lydinčiajame įstatymo projekte siūloma pakeisti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį ir panaikinti jo 3 dalį, kurioje nustatomi teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai yra pasiekti vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis ir keičiamomis Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis:
1) Nuostata, kad Nacionalinė regioninė politika, formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų, taip pat ir tarptautinių, Lietuvos regionų konkurencinių pranašumų (regioninių verslo klasterių kūrimo iniciatyvų, regiono sumanios specializacijos, regioninių inovacijų sistemų, žmogiškųjų išteklių regionų reikmėms ir kitų) vystymą, gali būti įgyvendinta Vyriausybės nutarimu, kuriuo nustatomi Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti nacionalinės regioninės politikos prioritetai.
Įstatymu nereglamentuojant nuostatų, kurios savo esme yra (strateginio) planavimo dokumentų objektas, būtų užtikrintas lankstesnis reagavimas į konkretaus laikotarpio prioritetus lemiančius išorės veiksnius ir jų pokyčius. Taip būtų išvengta situacijos kuomet pasikeitus regioninės politikos įgyvendinimą lemiančioms išorinėms aplinkybėms (demografiniams, technologiniams, makroekonominiams ir kitiems veiksniams) kiekvieną kartą turėtų būti keičiamas Regioninės plėtros įstatymas. 2) Nuostata, kad Lietuvos strateginio planavimo sistema turi būti pertvarkoma užtikrinant „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ planavimo principų suderinamumą regioniniu lygiu, kad nacionalinė regioninė politika būtų formuojama Lietuvos regioninės politikos strategijos pagrindu ir įgyvendinama vykdant regionų plėtros planus, pagal kuriuos būtų koordinuojamos viešosios investicijos į regioną, įgyvendinama vadovaujantis Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą.
3) Nuostata, kad nacionalinė regioninė politika įgyvendinama planiniuose regionuose, skirtuose teritorinių socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimui ir darniai plėtrai, taip pat ir tokiuose, kurie gali nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniais vienetais
Tai, kad nebus kuriamos papildomos smulkios viešojo administravimo įstaigos, leis efektyviai ir taupiai naudoti valstybės biudžeto lėšas ir išvengti papildomų išlaidų ir administravimo sąnaudų, kurios atsirastų dėl to, kad būtų kuriamos naujos regionų plėtros taryboms pavaldžios administracijos (agentūros), kurių iš viso būtų bent 10 (kiekvienoje apskrityje po vieną). Kiekviena tokia įstaiga turėtų savarankiškai vykdyti bendrąsias funkcijas (raštvedybos, buhalterijos tvarkymo, personalo valdymo), o tai pareikalautų sukurti apie 20 papildomų valstybės tarnautojų arba pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų etatų, kurių išlaikymas kainuotų mažiausiai 250 tūkst. Eur per metus (vien darbo užmokesčio išlaidų ir mokesčių, neįskaitant galimų priedų ir priemokų ir netiesioginių darbo vietos išlaikymo kaštų). Taip pat bus išvengta papildomos administracinės naštos juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kurių atžvilgiu naujai kuriamos įstaigos turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, o Vyriausybė galės efektyviai įgyvendinti savo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė), 94 straipsnio 4 punkte (už valstybės biudžeto vykdymą atsako Vyriausybė), išvengdama funkcijų dubliavimo ir užtikrindama Konstitucijos 120 straipsnyje nustatytą savivaldybių savarankiškumo principo įgyvendinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį subjektas, kuris priima sprendimą dėl koncepcijos rengimo – ją ir tvirtina, o Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1094 2 straipsnio 3 dalyje Seimas priimdamas sprendimą dėl koncepcijos rengimo – ją įpareigojo patvirtinti Vyriausybę, nors Vyriausybė tokių įgaliojimų neturi. 5.
pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomu įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Siūlomi įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomi įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji lydimieji teisės aktai Priėmus įstatymus, turės būti pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1141 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriamų asmenų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2) Vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1V-706 „Dėl regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti Įstatymų įgyvendinimas Įstatymų įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus ir leis išvengti papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios būtų reikalingos įgyvendinant Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (apie 540 tūkst. Eur pirmaisiais metais ir po 250 tūkst.
Eur kasmet). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vidaus reikalų ministerijai rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nacionalinė regioninė politika“, „regiono plėtros taryba“.
2015-07-14 Nr. XIIP-3366 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1094 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-14 Nr. XIIP-3366(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]