Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintys turto arba verslo vertintojai turi teisę iki 2018 m. sausio 1 d. atlikti turto arba verslo vertinimą neatsižvelgdami į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas. Turto arba verslo vertintojui, turinčiam viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, netaikomi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai. Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotų galiojančių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo arba galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Antanas Nesteckis Darius Petrošius Andrius Palionis
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1497 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant išvengti turto arba verslo vertinimo paslaugų paklausos ir pasiūlos disbalanso, kuris dėl pastaraisiais metais turto arba verslo vertintojų skaičiaus priešingos krypties dinamikos, palyginti su turto ir verslo vertinimų skaičiumi (žr. lentelę), gali lemti turto arba verslo vertinimo paslaugų kainos didėjimą ir (arba) dėl didelio turto arba verslo vertinimo masto turėti neigiamą įtaką turto arba verslo vertinimo paslaugų kokybei. Lentelė. Turto arba verslo vertintojų ir turto ir verslo vertinimų skaičiaus dinamika Analizuojama sritis 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. ...2018 m. Atliktų vertinimų skaičius ir jo pokytis, palyginti su praėjusiais metais
jo pokytis, palyginti su praėjusiais metais
* daroma prielaida, kad atliktų vertinimų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, didės 2013 m. ir 2014 m. atliktų vertinimų skaičiaus pokyčio vidurkiu, t. y. 12 procentų. ** daroma prielaida, kad atliktų vertinimų skaičius nuo 2015 m. liks nepakitęs. *** daroma prielaida, kad turto vertintojų skaičius nuo
vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų įgyvendinimo.
Be to, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 13 straipsnis nuostato, kad jeigu pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Lietuvos Respublikoje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, leidžia pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal tą profesiją asmenims, turintiems kompetenciją patvirtinančius dokumentus ar formalios kvalifikacijos įrodymus, kurių kita valstybė narė reikalauja siekiant dirbti pagal tą profesiją jos teritorijoje. Tačiau kartu nustatoma, kad pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbti pagal profesiją taip pat leidžiama asmenims, kurie per pastaruosius dešimt metų dvejus metus visą darbo dieną dirbo pagal tą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, kai asmuo turi vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymų (kur pagal šį įstatymą viena iš formalios kvalifikacijos apibrėžčių – dokumentas, išduotas trečiosios šalies institucijos ir pripažintas valstybės narės, jei jo turėtojas turi atitinkamos profesijos valstybėje narėje trejų metų patirtį ir jei ta patirtis joje pripažįstama). Profesinių kvalifikacijų pripažinimo mechanizmui taikytinų kompensavimo priemonių, kurios turėtų būti proporcingos ir, svarbiausia, atsižvelgti į asmens profesinę patirtį, nustatymo reikalavimas reglamentuojamas ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, p. 22).
22). Šios nuostatos suponuoja kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimą atsižvelgiant į jų profesinę patirtį. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos jokių kompensacinių priemonių dėl profesinės patirties įskaitymo nenumato ir nustato vienintelę iki Įstatymo įsigaliojimo turto arba verslo vertintojų teisėtų lūkesčių principų įgyvendinimo priemonę – laikotarpį, per kurį galėtų būti įgytas Įstatymu dėstomame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas privalomas atitinkamos srities išsilavinimas. Todėl analogiški kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pripažinimo principai turėtų būti taikomi ir turo arba verslo vertintojo kvalifikaciją iki Įstatymo įsigaliojimo įgijusiems turto arba verslo vertintojų kvalifikacijos įskaitymui. Atsižvelgus į tai, tikslinga užtikrinti vienodų principų taikymą vertinant turto arba verslo vertintojų, įgijusių kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, ir kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų profesinių kvalifikacijų pripažinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Iniciatyva spręsti šią problemą kilo po gauto atsakymo iš Finansų ministerijos ir diskusijos su Turto ir verslo vertintojų asociacija. Įstatymo projekto parengimo iniciatorius Antanas Nesteckis, pastabas projekto rengimo metu taip pat teikė projektą pasirašę Seimo nariai. 3.
Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato, kad iki jo įsigaliojimo (2012 m. gegužės 1 d.) viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintys turto arba verslo vertintojai turi teisę iki 2018 m. sausio 1 d. atlikti turto arba verslo vertinimą neatsižvelgdami į šio Įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktai nustato, kad turto arba verslo vertintojas, priklausomai nuo kvalifikacijos srities, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą fizinių mokslų srities matematikos, statistikos arba informatikos krypties, technologijos mokslų srities bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, inžinerijos arba statybų technologijų krypties arba socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties ar teritorijų planavimo krypties, kai siekiama nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, fizinių mokslų srities matematikos, statistikos arba informatikos krypties, technologijos mokslų srities bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, gamybos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos arba inžinerijos krypties arba socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties, kai siekiama kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, ir socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties, kai siekiama verslo vertintojo kvalifikacijos; ir turėti darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktai nustato, kad turto arba verslo vertintojas, priklausomai nuo kvalifikacijos srities, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą fizinių mokslų srities matematikos, statistikos arba informatikos krypties, technologijos mokslų srities bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos, gamybos inžinerijos, inžinerijos arba statybų technologijų krypties arba socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties ar teritorijų planavimo krypties, kai siekiama nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, fizinių mokslų srities matematikos, statistikos arba informatikos krypties, technologijos mokslų srities bendrosios inžinerijos, mechanikos inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, gamybos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos arba inžinerijos krypties arba socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties, kai siekiama kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos, ir socialinių mokslų srities ekonomikos, verslo, vadybos arba verslo ir vadybos krypties, kai siekiama verslo vertintojo kvalifikacijos; ir turėti darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai siekiama turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu, patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos. Įstatymo nuostatos apriboja nuo 2018 metų beveik ¼ visų turto arba verslo vertintojų (70 turto arba verslo vertintojų) galimybę užsiimti vienos ar kelių sričių – kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ar verslo vertinimo – veikla ir nenumato galimybės po 2018 m. sausio 1 d. pripažinti turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pakankamumą, atsižvelgus į turimą turto arba verslo vertintojų profesinę patirtį, kaip tai galėtų būti taikoma kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojams.
Pažymėtina, kad 14 procentų (44 turto arba verslo vertintojai) visų turto arba verslo vertintojų netektų visų turėtų kilnojamojo turto, nekilnojamojo turto ar verslo vertinimo kvalifikacijų, nors iš jų 64 procentai (28) turto arba verslo vertintojų turi daugiau kaip 10 metų profesinę patirtį. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Projektu siūloma nustatyti, kad turto arba verslo vertintojai, įgiję turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją iki Įstatymo įsigaliojimo ir turintys viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, turi teisę atlikti turto arba verslo vertinimą neatsižvelgdami į šio Įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas neribotą laikotarpį. Kartu nustatoma, kad turto arba verslo vertintojui, turinčiam viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, netaikomi Įstatymo nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo
įgysiantiems asmenims. Projektu būtų užtikrintas vienodų principų taikymas vertinant turto arba verslo vertintojų kvalifikaciją, įgytą Lietuvos Respublikoje, ir pripažįstant kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų profesines kvalifikacijas. Kartu užtikrintų galimybę suteikti turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikaciją turto arba verslo vertintojams, kurie turi ilgametę turto arba verslo vertinimo patirtį, kadangi ekspertas apibrėžiamas kaip asmuo, ką nors puikiai išmanantis ir turintis specialiųjų gebėjimų, kurio vienu iš privalumų įvardijami praktiniai įgūdžiai. Projektas minimizuotų neigiamų pasekmių dėl galimo turto arba verslo vertinimo paslaugų kainos didėjimo ar kokybės mažėjimo riziką, atsižvelgiant į pastaraisiais metais stebimą turto arba verslo vertinimų paslaugos poreikio masto augimą ir nuoseklų turto arba verslo vertintojų mažėjimą, kuris pagal pastarųjų metų metinį mažėjimo tempą nėra labai reikšmingas, tačiau dėl 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių Įstatymo nuostatų gali turėti didelę įtaką visai turto arba verslo vertinimo rinkai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. Projekto tikslas užtikrinti verslo sąlygų gerinimą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto vienas iš tikslų – užtikrinti verslo sąlygų gerinimą. Teikiamu Projektu bus sudaryta galimybė užtikrinti vienodas Lietuvos Respublikoje turto arba verslo vertinimo kvalifikaciją įgijusių turto arba verslo vertintojų ir kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojų profesinės patirties vertinimo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti lydimieji aktai nereikalingi 12.
Kiek valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo derintas su Turto ir verslo vertintojų asociacija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „turto vertintojas“, „profesinė kvalifikacija“, „vertinimas“. Teikia Seimo nariai:
Antanas Nesteckis Darius Petrošius Andrius Palionis
DĖL
2015-07-01 Nr. XIIP-3359 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarka nustatant, jog „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintys turto arba verslo vertintojai turi teisę iki
turto arba verslo vertinimą neatsižvelgdami į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas. Turto arba verslo vertintojui, turinčiam viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, netaikomi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai.
Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotų galiojančių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo arba galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais atvejais.“ (Projektu siūlomi pakeitimai pažymėti). Dėl įstatymo projekto nuostatų išsakytinos pastabos, tarp jų ir dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Pirma, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas dėl išsilavinimo reikalavimo buvo priimtas pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Kadangi turto arba verslo vertinimo veiklos rezultatai turi tiesioginę įtaką finansų rinkos tvarumui, siekiant užtikrinti šioje srityje visuomenės interesų gynimą, bankų (paskolos, hipotekos kreditai ir kt.), draudimo bei investicinių kompanijų veiklos stabilumui, valstybės biudžetui (vertinimas dėl apmokestinimo ir kt.), esant nepakankamai turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių priežiūrai bei metodiniam turto arba verslo vertinimo reglamentavimui, dėl ne itin geros turto arba verslo vertinimo kokybės Lietuvos Respublikos ar valstybės narės tiek privatusis, tiek valstybinis sektoriai gali turėti didelių materialinių nuostolių. Be to, Lietuvos Respublikai tai gali lemti tarptautinių kapitalo ir investicijų srautų mažėjimą. Todėl pakankamos turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos užtikrinimas yra viena iš pagrindinių būtinųjų sąlygų, siekiant užtikrinti minėtų visuomenės interesų gynimą. Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad turto arba verslo vertintojas turi turėti atitinkamos studijų srities krypties aukštąjį išsilavinimą ir profesinę patirtį, kadangi turto arba verslo vertinimui atlikti būtinos geros teorinės ekonomikos, teisės ir inžinerijos žinios ir gebėjimas jas taikyti praktikoje, kartu įvertinant turto ir verslo rinkos specifiką.“ Šiame kontekste, svarstytina, ar įstatymo tikslas yra pasiektas tokiu lygiu, jog šio tikslo būtų galima atsisakyti. Antra, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas 2011 metais, o nuostata dėl specialaus išsilavinimo bus taikoma tik nuo 2018 m. sausio 1 d.
Taigi teigtina, jog visiems asmenims, siekiantiems užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla, buvo nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas reikiamam išsilavinimui įgyti. Trečia, pagal siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą, susiklostys situacija, kai asmenims, kurie verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, ir asmenims, kurie siekia tokia veikla užsiimti, bus nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai. Asmenys, šiuo metu besiverčiantys turto ir verslo vertinimo veikla, galėtų ir toliau ja verstis be specialaus išsilavinimo, o asmenims, kurie siekia tokia veikla verstis, reikėtų įgyti specialų išsilavinimą. Manytina, jog tarp šių asmenų grupių nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus, todėl įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, jog nustatomi skirtingi išsilavinimo reikalavimai turto vertintojams priklausomai nuo to, kada pradėjai vykdyti veiklą, vertintinos kaip galimai pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Analogiškai vertintinos ir įstatymo projekto nuostatos dėl specialaus išsilavinimo reikalavimo netaikymo, asmenims, siekiantiems turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu būtų sukurta tokia situacija, kai turto arba verslo vertintojui, turinčiam galiojantį turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, būtų taikomi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai, o asmenims, turintiems galiojantį turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą, siekianti turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos pažymėjimo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai nebūtų taikomi.
Situacija vertintina kritiškai tiek tuo požiūriu, jog asmenims, siekiantiems aukščiausios kvalifikacijos būtų taikomi mažesni reikalavimai, nei asmenims, siekiantiems žemesnės kvalifikacijos, tiek ir tuo požiūriu, jog tarp asmenų, turinčių turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą ir asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus. Pastebėtina, jog abiem atvejais kalbama apie asmenis, kurie yra pripažįstami turto vertintojais (skirtingos kvalifikacijos) pagal galiojančias įstatymo nuostatas, tačiau vieniems turto vertintojams imperatyvūs įpareigojimai dėl išsilavinimo būtų taikomi, o kitiems - ne. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.).
Remiantis išdėstytais argumentais manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p.[email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p.[email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-07-03 Nr. S-2015-4242 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1497 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3359 atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1497 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3359, pažymime, pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas D. Zebleckis. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-01 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarka nustatant, jog „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintys turto arba verslo vertintojai turi teisę iki 2018 m. sausio 1 d. atlikti turto arba verslo vertinimą neatsižvelgdami į šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas.
Turto arba verslo vertintojui, turinčiam viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, netaikomi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai. Sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotų galiojančių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo arba galiojimo sustabdymo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais atvejais.“ (Projektu siūlomi pakeitimai pažymėti). Dėl įstatymo projekto nuostatų išsakytinos pastabos, tarp jų ir dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Pirma, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas dėl išsilavinimo reikalavimo buvo priimtas pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Kadangi turto arba verslo vertinimo veiklos rezultatai turi tiesioginę įtaką finansų rinkos tvarumui, siekiant užtikrinti šioje srityje visuomenės interesų gynimą, bankų (paskolos, hipotekos kreditai ir kt.), draudimo bei investicinių kompanijų veiklos stabilumui, valstybės biudžetui (vertinimas dėl apmokestinimo ir kt.), esant nepakankamai turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių priežiūrai bei metodiniam turto arba verslo vertinimo reglamentavimui, dėl ne itin geros turto arba verslo vertinimo kokybės Lietuvos Respublikos ar valstybės narės tiek privatusis, tiek valstybinis sektoriai gali turėti didelių materialinių nuostolių. Be to, Lietuvos Respublikai tai gali lemti tarptautinių kapitalo ir investicijų srautų mažėjimą. Todėl pakankamos turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos užtikrinimas yra viena iš pagrindinių būtinųjų sąlygų, siekiant užtikrinti minėtų visuomenės interesų gynimą. Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad turto arba verslo vertintojas turi turėti atitinkamos studijų srities krypties aukštąjį išsilavinimą ir profesinę patirtį, kadangi turto arba verslo vertinimui atlikti būtinos geros teorinės ekonomikos, teisės ir inžinerijos žinios ir gebėjimas jas taikyti praktikoje, kartu įvertinant turto ir verslo rinkos specifiką.“ Šiame kontekste, svarstytina, ar įstatymo tikslas yra pasiektas tokiu lygiu, jog šio tikslo būtų galima atsisakyti. Antra, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas 2011 metais, o nuostata dėl specialaus išsilavinimo bus taikoma tik nuo 2018 m. sausio 1 d.
Taigi teigtina, jog visiems asmenims, siekiantiems užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla, buvo nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas reikiamam išsilavinimui įgyti. Trečia, pagal siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą, susiklostys situacija, kai asmenims, kurie verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, ir asmenims, kurie siekia tokia veikla užsiimti, bus nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai. Asmenys, šiuo metu besiverčiantys turto ir verslo vertinimo veikla, galėtų ir toliau ja verstis be specialaus išsilavinimo, o asmenims, kurie siekia tokia veikla verstis, reikėtų įgyti specialų išsilavinimą. Manytina, jog tarp šių asmenų grupių nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus, todėl įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, jog nustatomi skirtingi išsilavinimo reikalavimai turto vertintojams priklausomai nuo to, kada pradėjai vykdyti veiklą, vertintinos kaip galimai pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Analogiškai vertintinos ir įstatymo projekto nuostatos dėl specialaus išsilavinimo reikalavimo netaikymo, asmenims, siekiantiems turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu būtų sukurta tokia situacija, kai turto arba verslo vertintojui, turinčiam galiojantį turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, būtų taikomi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai, o asmenims, turintiems galiojantį turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą, siekianti turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos pažymėjimo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai nebūtų taikomi.
Situacija vertintina kritiškai tiek tuo požiūriu, jog asmenims, siekiantiems aukščiausios kvalifikacijos būtų taikomi mažesni reikalavimai, nei asmenims, siekiantiems žemesnės kvalifikacijos, tiek ir tuo požiūriu, jog tarp asmenų, turinčių turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą ir asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus. Pastebėtina, jog abiem atvejais kalbama apie asmenis, kurie yra pripažįstami turto vertintojais (skirtingos kvalifikacijos) pagal galiojančias įstatymo nuostatas, tačiau vieniems turto vertintojams imperatyvūs įpareigojimai dėl išsilavinimo būtų taikomi, o kitiems - ne. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.).
Remiantis išdėstytais argumentais manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos
principui. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3359 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas