Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„171 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ Teikia Seimo narė Dalia Kuodytė
PAKEITIMŲ įstatymų projektŲ
projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo projektu siūloma kompleksiškai keisti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų, Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos karo prievolės, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeksą (toliau – projektai). Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios.
Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. Vien 2014 m. yra atlikti keli socialiniai tyrimai (jų rezultatai viešai paskelbti http://issuu.com/nrticreligija.lt/docs/religiniu-mazumu-lygiu-galimybiu-uz), taip pat VšĮ Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos yra įvykdytas projektas "Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje". Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė. Pakeitus teisės aktus būtų užtikrina religinių mažumų lygios galimybės šiuolaikinėje Lietuvoje ir tokiu būdu prisidėta prie atviresnės ir saugesnės visuomenės kūrimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pagrindinis iniciatorius VšĮ Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, jo direktorė dr. Milda Ališauskienė ir Seimo narė Dalia Kuodytė.
Rengėjai: Seimo narė Dalia Kuodytė ir Seimo narės padėjėja Romutė Urbanovičienė. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų, Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos karo prievolės, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymuose, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse (toliau - įstatymai) nustatyti skirtumai tarp tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendrijų, bei tų, kurios nėra tradicinės/valstybės pripažintos. Įstatymuose nustatyta, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje religines bendruomenes ir bendrijas, o taip pat – kai kurias kitas, tradicinėmis nesančias, religines bendruomenes ir bendrijas, ir, kad šis pripažinimas reiškia, jog valstybė palaiko šių religinių bendrijų socialinį, dvasinį, kultūrinį ir istorinį palikimą. Tačiau teisės aktuose nenustatyti kokie nors skirtumai tarp tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų, išskyrus tai, kad vienos jų įgyja valstybės pripažinimą automatiškai, todėl, kad yra tradicinės Lietuvoje, be to, jų atitikimas pripažinimo kriterijams yra preziumuojamas, o kitos religinės bendrijos turi praeiti tam tikrą procedūrą, kad tą pripažinimą įgytų. Baudžiamojo kodekso 171 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tik už valstybės pripažintų (bet ne šiaip įregistruotų) religinių bendruomenių apeigų sutrikdymą. Manome turėtų būti nustatyta atsakomybė už bet kokios juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės apeigų sutrikdymą.
Žodis
„įregistruotos“ manome, jog netinka, nes tradicinės religinės bendruomenės
techniškai nėra registruojamos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūlomais pakeitimais siekiama sumažinti diskriminuojančių normų kiekį tiesės aktuose, jei tų normų neįmanoma pagrįsti skirtumus įtvirtinančiuose teisės aktuose numatytais tikslais. Šiais įstatymų projektais nesiekiama iš esmės keisti valstybės ir religinių bendrijų santykių modelio, naikinti religinių bendrijų skirstymą, kuris įtvirtintas Konstitucijoje ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme. Projektais siūloma naikinti skirtumą tarp tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendrijų, nes teisės aktuose nustatytas skirtumas tarp tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendrijų faktiškai niekuomet nėra pagrįstas. Jei įstatyme nustatyta tam tikra teisė tradicinėms religinėms bendruomenėms gali būti grindžiama tuo, kad valstybė palaiko tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų socialinį, dvasinį ir kt. palikimą, tokia pati teisė turi būti suteikiama ir visoms kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurių palikimą valstybė palaiko. Šiais projektais siekiama naikinti skirtumus tarp tradicinių/valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų bei tų, kurios nėra tradicinės/valstybės pripažintos. Taip pat siūlom, naikinti valstybės ir bažnyčios atskirumo pažeidimą. Be to, kadangi teisės aktuose nustatomos teisės negali būti pagrindžiamos kaip valstybės parama tradicinių/valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų palikimui, siūloma naikinti teisinio reguliavimo skirtumus. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Tikėtina, kad keisti papildomai nieko nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo ir derinimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos“; „tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos“; „kitos valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narė Dalia Kuodytė
2015-07-03 Nr. XIIP-3349 Vilnius Dėl projekto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams pastabų neturime, tačiau atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina nepasvirusiomis raidėmis;
lyginamasis variantas nepilnai atspindi pakeitimų turinį (neparyškinti siūlomi įrašyti žodžiai);
pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis, o vardas ir pavardė nenurodomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-22 Nr. XIIP-3337,
Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 8 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3337 ir kitų įstatymų projektų derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3337, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 ir
teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 6, 58 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3339, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3340, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3341, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3342, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3343, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3344, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3345, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3346, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3347, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3348, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3349, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungai neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]