Vilnius
2015-06-25 Nr. XIIP-3332 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvada projektui nėra išsami:
dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30,
įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, antraip tuo pačiu metu įsigaliotų teisės požiūriu netikslus teisinis reguliavimas. Keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – statuto projektas) nuostatos turėtų būti derinamos ir su Seime įregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3239), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įtatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3236), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3238) nustatytu reguliavimu. Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3268), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 2. Statuto projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sąvokos turinys tikslintinas.
Jame reikėtų išbraukti žodį „valstybės“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro iš esmės skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali būti apibrėžtas kaip valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūnas prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. 3. Statuto projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nes tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisinių santykių keičiamas statutas nereguliuoja. 4. Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte po „ar išnyko“ įrašytini žodžiai „arba buvo panaikintas“, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. 5. Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotėje „buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų“ po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas praleistas žodis
„padarymo“. 6. Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodomi pagrindai,
kuriems esant, asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, siejant šiuos pagrindus su asmens pripažinimu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bei pripažinimo kaltu pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pagrindai formuluojami nenuosekliai: vienur minimas išnykęs arba panaikintas teistumas, kitur – tam tikras terminas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra nuoseklus. 7. Statuto projekto 5 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į statuto projekto 11 straipsnio 3 dalies turinį, po žodžių „aukštesnę nei pirmąją“ reikėtų įrašyti žodžius „tačiau ne aukštesnę nei trečiąją“. 8. Statuto projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. 9. Statuto projekto 10 straipsnyje nustatytos tarnybos pakopos.
Pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį – tarnybos pakopa yra pareigūno tarnybos etapas, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus. Svarstytina, ar pareigūno kvalifikacija, tarnybos patirtis ir tarnybinės veiklos rezultatai apibrėžtini kaip etapas, kuris sietinas su tam tikro laikotarpio apibrėžimu. Iš teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, koks yra tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykis, ir ką pagal šį statutą nustato tarnybiniai rangai. Pažymėtina, kad pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį, tarnybos pakopa - pareigūno tarnybos etapas - būtų naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Pagal statuto projekto 15 straipsnį, pareigūnų darbo užmokestį reguliuotų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas. Manytina, kad šiuos teisinius santykius turėtų reguliuoti vienas norminis teisės aktas. 10. Statuto projekto 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas
„<...> pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki
perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai“. Pastaroji formuluotė neapibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nereikėtų konkretizuoti nurodytos nuostatos, kad praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas nekiltų šių nuostatų taikymo problemų. 11. Statuto projekto 14 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad į tarnybos stažą gali būti atsižvelgiama priimant kitus sprendimus, reikėtų tikslinti, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. 12. Statuto projekto 35 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg.
Nr.XIIP-3268), tiek pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą (Reg. Nr.XIIP-3234) kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. 13. Statuto projekto 36 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. 14. Statuto projekto 37 straipsnyje reglamentuojami išeitinių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3268) 61 straipsnio nuostatomis, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos statuto projekto 37 straipsnio 1 dalyje minimais pagrindais, mokėtinos išeitinės išmokos dydis taip pat turėtų būti siejamas su tuo, ar atleistas pareigūnas pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, taip išvengiant dvigubų išmokų iš valstybės biudžeto už tą patį laikotarpį. 15. Teisės požiūriu tikslintina įstatymo projekto (ne statuto projekto) 2 straipsnio 14 dalis, nes teisėkūros procesą reguliuojančios normos nenustato peržiūrėjimo procedūrų. 16. Įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalyje tikslintina nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti jo nauja redakcija (žiūr. pastabą įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3336). 17.
nauja redakcija, kurtu su šiuo statutu teikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr.VIII-1649 10, 11¹, 12, 14, ir 17 straipsnių pakeitimo projektas (Reg. Nr. XIIP-3333), siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti skirtingų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą reglamentuojančių teisės aktų – statuto ir įstatymo, ir abu teisės aktus sujungti į vieną, kuriame būtų nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami visi su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tarnybos pareigūnų statusu susiję klausimai. Tai, be kita ko, padėtų efektyviau užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo realizavimą, optimizuotų teisėkūrai reikalingų resursų panaudojimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J.Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] J.Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Nr. XIIP-3332
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas V. Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius; Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė; Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tauras Rutkūnas; Seimo Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIP-3259), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, antraip tuo pačiu metu įsigaliotų teisės požiūriu netikslus teisinis reguliavimas. Keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – statuto projektas) nuostatos turėtų būti derinamos ir su Seime įregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3239), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr.
Nr. XIIP-3236), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3238) nustatytu reguliavimu. Pritarti iš dalies Projektu bei kartu su juo pateiktu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3336, kaip ir projektu Nr. XIIP-3259, siekiama nustatyti, kad STT pareigūnai draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis. Siekiant šiuos projektus suderinti pilna apimtimi ir užtikrinti STT pareigūnų draudimą visomis socialinio draudimo rūšimis, Statuto 38 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos
nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. 2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš jos tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 3.
3Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą,
reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.“ Suderinamumo su kitais nurodytais projektais klausimas bus išspręstas pritarus projektui Nr. XIIP-3336. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17 Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3268), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Siekiant, kad nekiltų suderinamumo su šiuo projektu problemų, siūloma atsisakyti nuorodos į atitinkamą Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį ir Statuto 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka 30 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos statutų nustatyta tvarka, atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimą ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą, profesinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos arba nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;“. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Statuto projekto
sąvokos turinys tikslintinas. Jame reikėtų išbraukti žodį „valstybės“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro iš esmės skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali būti apibrėžtas kaip valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūnas prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. Pritarti iš dalies Komitetas sutinka, kad sąvoka tobulintina, tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama STT pareigūno statusą pakeisti iš statutinio valstybės tarnautojo į valstybės pareigūno, siūloma aiškiai atskirti šias dvi asmenų kategorijas ir Statuto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės pareigūnas, šio Statuto nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nes tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisinių santykių keičiamas statutas nereguliuoja. Nepritarti STT įstatyme yra numatyta STT direktoriaus ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka, o STT statute formuluojamos nuostatos, kuriomis apibrėžiami reikalavimai keliami asmenims pretenduojantiems tapti STT direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju. Pažymėtina, kad STT direktoriui ir STT direktoriaus pavaduotojams taikomi ne tik specialūs reikalavimai, apibrėžti Statuto projekto 3 straipsnio 2 dalyje, bet ir bendrieji reikalavimai, taikomi visiems STT pareigūnams (pvz., atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos).
Todėl abejotina, ar būtų tikslinga į šias pareigas skiriamiems asmenims keliamus reikalavimus nustatyti ne viename, o dviejuose teisės aktuose. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
žodžiai „arba buvo panaikintas“, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. Pritarti Statuto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma patikslinti ir išdėstyti taip: „1) įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, nepaisant to, ar kad teistumas išnyko arba buvo panaikintas teistumas;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotėje „buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų“ po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas praleistas žodis „padarymo“. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir būtinybę užtikrinti, kad asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos pakankamai ilgą laiką po nusikalstamos veikos padarymo (žr. argumentus dėl sekančios pastabos) Statuto 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma patikslinti ir išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo (išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus nusikaltimus) ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 1–4 6.
Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, siejant šiuos pagrindus su asmens pripažinimu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bei pripažinimo kaltu pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pagrindai formuluojami nenuosekliai: vienur minimas išnykęs arba panaikintas teistumas, kitur – tam tikras terminas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra nuoseklus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriais atvejais ilgesnio nei teistumas laikotarpio, per kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamai negali būti skiriamas į tarnybą STT, nustatymas yra tikslingas. Tai pasakytina apie tas nusikalstamas veikas, kurių padarymo atveju teistumo laikotarpis yra palyginti trumpas – pvz., dėl neatsargaus nusikaltimo teistumas išnyksta iš karto atlikus bausmę. Todėl, pavyzdžiui, asmuo, nuteistas pagal BK 229 straipsnį, sumokėjęs baudą, t.y. atlikęs bausmę, iš karto po to būtų laikomas neteistu. Tačiau manytina, kad tokio asmens skyrimas į tarnybą STT nebūtų pageidautinas. Be to, galimi ir atvejai, kai asmeniui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, ir jos trukmė yra ilgesnė nei teistumo laikotarpis. Asmens, kuris dar nėra pasibaigęs baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikas, tarnyba STT taip pat nebūtų pageidaujama. Dėl šių priežasčių siūlytina nustatyti ilgesnį nei teistumas laikotarpį, per kurį asmuo negalėtų būti skiriamas į tarnybą STT, ir šį laikotarpį apibrėžti tam tikru metų skaičiumi, jį parinkus pagal atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir galimą maksimalų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo laikotarpį. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 7.
Statuto projekto 5 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į statuto projekto 11 straipsnio 3 dalies turinį, po žodžių „aukštesnę nei pirmąją“ reikėtų įrašyti žodžius „tačiau ne aukštesnę nei trečiąją“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visi su tarnybinės pakopos suteikimu susiję klausimai reglamentuojami Statuto 11 straipsnyje, siūloma Statuto 5 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išbraukti kaip perteklinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaroma Pretendentų atrankos į Specialiųjų
tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija vertina asmenų, pareiškusių norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmenines ir dalykines savybes ir tarnybos direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu. Atrankos komisija, remdamasi šio Statuto 11 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat gali teikti siūlymą nustatyti pirmą kartą į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui aukštesnę nei pirmąją tarnybos pakopą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Pritarti STT statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos yra keičiamo STT įstatymo reguliavimo dalyku, dėl to tikslinga Statuto 8 straipsnio 2 dalį išbraukti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
projekto 11 straipsnio 2 dalį – tarnybos pakopa yra pareigūno tarnybos etapas, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus. Svarstytina, ar pareigūno kvalifikacija, tarnybos patirtis ir tarnybinės veiklos rezultatai apibrėžtini kaip etapas, kuris sietinas su tam tikro laikotarpio apibrėžimu.
Iš teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, koks yra tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykis, ir ką pagal šį statutą nustato tarnybiniai rangai. Pažymėtina, kad pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį, tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas – būtų naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Pagal statuto projekto 15 straipsnį, pareigūnų darbo užmokestį reguliuotų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas. Manytina, kad šiuos teisinius santykius turėtų reguliuoti vienas norminis teisės aktas. Pritarti iš dalies Dėl sudėtinių darbo užmokesčio dalių reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose – pažymėtina, kad toks reglamentavimas ir šiuo metu yra būdingas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui. Pavyzdžiui, prokurorų tarnybinių rangų suteikimo tvarka nustatyta Prokuratūros įstatyme, o priedų už šiuos rangus dydžiai – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Žvalgybos pareigūnų atveju pasirinktas dar kitoks reglamentavimo modelis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyti tik jų pareiginės algos koeficientai bei darbo užmokesčio sudėtinės dalys (pareiginė alga, priedas už laipsnį bei priedas už žvalgybos stažą), o priedų dydžius nustato specialusis įstatymas – Žvalgybos įstatymas. Dėl šios priežasties manytina, kad ir siūlomas STT pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo modelis neprieštarauja susiklosčiusiai valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo praktikai, kuriai ir šiuo metu būdinga įvairovė, atspindinti kiekvienos institucijos ar politikų (pareigūnų) grupės ypatumus.
Pareigybės, tarnybos pakopos, tarnybinio rango tarpusavio santykis bei nustatymo (suteikimo) sąlygos ir tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuotos Statuto 11 straipsnyje, todėl praktinių problemų dėl šių institutų derinimo kilti neturėtų, tačiau siekiant išgryninti tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykį Komitetas pritaria, jog būtų patikslinta tarnybos pakopos sąvoka, ir siūlo Statuto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas, pareigūno pareiginės
algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
7
žemesnes pareigas „<...> pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai“. Pastaroji formuluotė neapibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nereikėtų konkretizuoti nurodytos nuostatos, kad praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas nekiltų šių nuostatų taikymo problemų.
Pritarti Siekiant tiksliau nustatyti, kokia pakopa nustatoma ir koks darbo užmokestis mokamas į žemesnes pareigas perkeltam pareigūnui, siūloma tikslinti Statuto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio Statuto 20 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad jam nustatyta ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa, tačiau mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio Statuto 20 straipsnio 4 dalies 5 arba 6 punkte nustatytais pagrindais, jam nustatoma ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa. Pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas kitais pagrindais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai būtų artimiausia ne mažesnė negu iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga. Tuo atveju, kai iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga atitinka arba viršija didžiausią galimą pareiginę algą, nustatoma šeštoji tarnybos pakopa.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
būti atsižvelgiama priimant kitus sprendimus, reikėtų tikslinti, nes jos teisinis turinys nesuprantamas.
Pritarti STT pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jiems bus taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, atitinkamai, ir šio įstatymo 5 straipsnis, kuriame yra nustatyta, kad pareigūnams mokamas priedas už Lietuvos valstybei ištarnautus metus (1 dalis) ir nustatyta stažo, reikšmingo šiam priedui mokėti, apskaičiavimo tvarka (2 dalis). Dėl šios priežasties yra netikslinga statute vardyti laikotarpių, kurie įskaičiuojami į stažą, pakanka nuorodos į minėtą įstatymą. Statuto
„14 straipsnis. Tarnybos stažas
1Pagal tarnybos stažą,
apskaičiuotą laikantis šiame straipsnyje įtvirtintų taisyklių, nustatoma kasmetinių atostogų trukmė, į jį taip pat gali būti atsižvelgiama priimant kitus šiame Statute ir kituose teisės aktuose nurodytus sprendimus. 2. Pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma pareigūno priėmimo į tarnybą data.
Į pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, žvalgybos pareigūnų rezervą, laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;
4) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
5) darbo laikas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
6) tarnybos ar darbo laikas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., vieną tarnybos ar darbo dieną įskaitant kaip tris tarnybos dienas;
7) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki
nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas.
Į pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, žvalgybos pareigūnų rezervą, laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;
4) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
5) darbo laikas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
6) tarnybos ar darbo laikas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., vieną tarnybos ar darbo dieną įskaitant kaip tris tarnybos dienas;
7) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki
nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti įskaitytas į pareigūnų tarnybos stažą.
Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;
9) pareigūno laikinojo nedarbingumo laikas, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi, nemokamų, kitų atostogų laikas, taip pat buvimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laikas;
10) tarnybos tarptautinių organizacijų misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės siuntimu laikas, į pareigūno tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – vieną tarnybos dieną kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – vieną tarnybos dieną kaip dvi dienas;
11) laikotarpiai, įskaičiuotini į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 3. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai, išnagrinėjus ginčą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kompetentingas subjektas pripažįsta, kad pareigūnas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą. 1. Šiame Statute nurodytą tarnybos stažą, skaičiuojamą kasmetinių atostogų trukmei ir šio Statuto 37 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos dydžiui nustatyti, sudaro Lietuvos valstybei ištarnauti metai. 2. Tarnybos stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-2535 12.
Statuto projekto 35 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3268), tiek pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3234) kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Pritarti Siūloma pritarti ir Statuto 35 straipsnio 1 – 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos
stažą. Kasmetinių atostogų trukmė nustatoma pareigūnams, ištarnavusiems:
dienos;
kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 10 kalendorinių darbo dienų. 3. Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
per metus;
kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 36 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, Vyriausybės išvadas, teiktas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui XIP-4701, bei įvertinęs, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose yra dar studijuojančių pagal dieninių studijų formą, siūlo Statuto 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama
priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-2537 14.
Statuto projekto 37 straipsnyje reglamentuojami išeitinių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3268) 61 straipsnio nuostatomis, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos statuto projekto 37 straipsnio 1 dalyje minimais pagrindais, mokėtinos išeitinės išmokos dydis taip pat turėtų būti siejamas su tuo, ar atleistas pareigūnas pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke, taip išvengiant dvigubų išmokų iš valstybės biudžeto už tą patį laikotarpį. Pritarti Pastabai pritartina, be to, 37 straipsnyje tikslintina nuoroda į straipsnį, kuriame nurodyti STT pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai: „37 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš Specialiųjų tyrimų tarnybos
tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, šio Statuto 2423 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkto nustatytais pagrindais, išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus atleidžiant pareigūną iš tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, šio Statuto 23 straipsnio 1 dalies
praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė nei 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke dienos. 23. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka pareigūnams, turintiems daugiau kaip penkerius metus tarnybos stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip dešimt metų – du kartus, daugiau kaip dvidešimt metų – tris kartus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
14
įstatymo projekto (ne statuto projekto) 2 straipsnio 14 dalis, nes teisėkūros procesą reguliuojančios normos nenustato peržiūrėjimo procedūrų. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnis tikslintinas šiuo ir kitais požiūriais, žr. Komiteto pasiūlymą dėl šio straipsnio (Komiteto pasiūlymas Nr. 27). 17.
kanceliarijos Teisės departamentas
16
straipsnio 16 dalyje tikslintina nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti jo nauja redakcija (žiūr. pastabą įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3336). Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnis tikslintinas šiuo ir kitais požiūriais, žr. Komiteto pasiūlymą dėl šio straipsnio (Komiteto pasiūlymas Nr. 27). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcija, kurtu su šiuo statutu teikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 11¹, 12, 14, ir 17 straipsnių pakeitimo projektas (Reg. Nr. XIIP-3333), siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti skirtingų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą reglamentuojančių teisės aktų – statuto ir įstatymo, ir abu teisės aktus sujungti į vieną, kuriame būtų nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami visi su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tarnybos pareigūnų statusu susiję klausimai. Tai, be kita ko, padėtų efektyviau užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo realizavimą, optimizuotų teisėkūrai reikalingų resursų panaudojimą. Nepritarti Projektais siūlomas reglamentavimo modelis, pagal kurį viename teisės akte sutelkiamos nuostatos, susijusios su įstaigos funkcijomis, uždaviniais, pavaldumu, atskaitomybe ir pan., o kitame – pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimas. Toks reglamentavimas galioja ir šiuo metu, žymesnių šių dviejų teisės aktų suderinamumo tarpusavyje ar su kitais teisės aktais problemų nekyla. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtingai nei, pvz., žvalgybos institucijų atveju, visas STT veiklai reikšmingas nuostatas sutelkti viename teisės aktų būtų itin sudėtinga.
Jei reglamentuojant STT veiklą, būtų siekiama tiksliai laikytis Žvalgybos įstatymo pavyzdžio, į Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą tektų įtraukti ne tik STT pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimą, bet ir nuostatas, susijusias su kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ir korupcijos prevencijos funkcijų vykdymu. Toks reglamentavimas būtų sunkiai suderinamas su nusistovėjusia kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso, korupcijos prevencijos veiklos reglamentavimo praktika, todėl šis siūlymas, manytina, neperspektyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir galiojanti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo redakcija numatyto galimybę valstybės pareigūnų darbo (tarnybos) santykius reglamentuoti taip pat ir statutuose (šio įstatymo
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Vitalijus
4 Argumentai: Pagal galiojančią Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto redakciją visiems pareigūnams mokamas vienodo dydžio priedas už rangą – 10 proc. pareiginės algos. Tai vertintina kaip esamo teisinio reglamentavimo trūkumas, nes už skirtingus rangus mokamas vienodo dydžio priedas neatitinka rangų instituto paskirties, jais įtvirtintos pareigūnų hierarchijos ir tarnybos organizavimo statutinėje įstaigoje principų.
Projektu jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui (tai – specialistų lygmens pareigūnai) nustatomas 10 proc. pareiginės algos dydžio priedas, specialiajam agentui (tai – žemesnio lygmens vadovai) – 15 proc. pareiginės algos, o aukštesnį rangą turintiems pareigūnams – 20 proc. pareiginės algos. Tokiais pakeitimais aukščiau aptartas teisino reglamentavimo trūkumas šalinimas tik iš dalies, todėl siūloma labiau diferencijuoti priedus už rangus, aukštesnio rango pareigūnams nustatant nuosekliai didesnius priedus už rangą. Ydinga ir tai, kad pritarus projektui, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybei darbo užmokesti netgi sumažėtų (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus atveju – apie 150 eurų). Nors projekto tikslas neturėtų būti žymus tarnybos vadovų darbo užmokesčio didinimas, darbo užmokesčio sumažėjimas taip pat laikytas projekto trūkumu, neatitinkančiu nei projekto tikslų, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti tokį reglamentavimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės darbo užmokestis nesumažėtų, tačiau didėtų minimaliai – iki 3 proc. Pasiūlymas:
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams priedai už tarnybinį rangą skaičiuojami nuo pareiginės algos:
Pritarti 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3332 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas siūlo: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-11-111 Argumentai Tolesniame Statuto tekste ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme vartojama sąvoka
„darbo užmokestis“, o ne „tarnybinis atlyginimas“, siūloma suvienodinti
sąvokas. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto paskirtis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, tarnybinį atlyginimą darbo užmokestį, paskatinimus, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus.“
Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybos laikui yra nustatyti ribojimai, susiję su jų amžiumi, siūlytina apriboti taip pat ir amžių, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Atkreiptinas dėmesys, kad su amžiumi susiję ribojimai skiriant į tarnybą yra nustatyti ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams, pavyzdžiui, naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 60 metų. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip
pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį pasirengimą ir sveikatos būklę.“
Argumentai Atsižvelgiant į ankstesnį komiteto siūlymą, amžiaus, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas, riba turėtų būti nustatyta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šių pareigūnų tarnybai, asmeninėms ir dalykinėms savybėms keliami kitokie reikalavimai nei žemesnio rango pareigūnams (išskirtinai pažymėtina tokių asmenų patirtis, autoritetas, moralinės savybės, o mažesnė reikšmė gali būti teikiama tokioms savybėms, kaip pavyzdžiui, sveikatos būklė bei fizinis pasirengimas), jiems galėtų būti taikoma specialioji norma, kuria būtų nustatoma kita amžiaus, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas, riba. Taip pat pažymėtina, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai (reputacijos, pilietybės, kalbos mokėjimo ir pan.) neabejotinai taikomi visiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi (toliau – tarnybos direktorius) ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos ne vyresni kaip 65 metų asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip penkerius metus ištarnavę Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba turintys ne mažesnį kaip penkerių metų stažą valstybės tarnyboje ar ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo ar prokuroro darbo stažą.“
Argumentai Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos specifiką, manytina, kad absoliučiai daugumai jos pareigūnų turėtų būti keliamas reikalavimas turėtų leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Dėl šios priežasties asmens atitikimas reikalavimams, keliamiems tam, kad jis galėtų tokį leidimą gauti, laikytinas būtina sąlyga, kad asmuo galėtų būti skiriamas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Toks reikalavimas taikomas ir, pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnams (Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pasiūlymas:
Statuto 4 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 9 punktu: „9) neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;“. Pritarti
Argumentai Atsižvelgiant į aukštus asmeninių savybių ir moralinių vertybių reikalavimus, keliamus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, šiai institucijai pavestų uždavinių svarbą, visuomenės lūkesčius ir plačius Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų įgaliojimus, manytina, kad visuomenės interesų apsauga, pagarba žmogaus teisėms ir tarnybos gero vardo, jos autoriteto saugojimas yra pamatinės kiekvieno pareigūno pareigos. Todėl turėtų būti tikslinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaikos tekstas. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Asmuo, paskirtas į tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu būti teisingas (-a) ir sąžiningas (-a) pareigūnas (-ė), tinkamai atlikti man pavestas pareigas. Tepadeda man Dievas. Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas(-ė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas.“
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu būti teisingas (-a) ir sąžiningas (-a) pareigūnas (-ė), tinkamai atlikti man pavestas pareigas. Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas(-ė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą.“ Pritarti 6.
115 Argumentai Pagal šiuo metu siūlomą Statuto 11 straipsnio 5 dalies formuluotę į aukštesnes pareigas perkeltam pareigūnui galėtų būti nustatoma bet kuri tarnybos pakopa, jei tik ją parinkus pareiginė alga yra ne mažesnė nei iki perkėlimo į aukštesnes pareigas. Pavyzdžiui, galima situacija, kai pareigūnas įvertinamas labai gerai, perkeliamas į aukštesnes pareigas ir tuo pat metu jam nustatoma aukščiausia – šeštoji – pakopa. Todėl tikslinga apriboti aukštesnės tarnybos pakopos nustatymo į aukštesnes pareigas perkeltam pareigūnui galimybes. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 11 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų artimiausia ne mažesnė nei iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusi pareiginė alga.“
Argumentai Pareigūnui pavedant laikinai atlikti kitas pareigas, jis nėra perkeliamas į kitas pareigas, atitinkamai, nėra sprendžiamas ir tarnybos pakopos nustatyto klausimas, o tokio pareigūno darbo apmokėjimo klausimai pakankamai detaliai reglamentuoti Statuto 21 straipsnyje. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Perkėlus pareigūną į lygiareikšmes pareigas arba jam pavedus laikinai atlikti kitas pareigas šio Statuto 21 straipsnyje nurodytais pagrindais, jam nustatoma ta pati tarnybos pakopa.“ Pritarti 8.
123 Argumentai Siekiant objektyvesnio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo (ypač tais atvejais, kai vertinama aukštesnio rango pareigūnų, atsakingų už savarankiškų struktūrinių padalinių veiklą, tarnyba), siūloma išplėsti atvejų, kai pareigūno tarnybinę veiklą vertina ne tiesioginis vadovas vienasmeniškai, o atestacijos komisija, sąrašą. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 12 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Jeigu pareigūno veiklą tiesioginis vadovas, tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai, pareigūno veiklą vertina atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo ar tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu, kai pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas kaip jo tiesioginis vadovas, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu ir kai vertinama struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo veikla.“
Argumentai Siekiant objektyvesnio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo (ypač tais atvejais, kai vertinama aukštesnio rango pareigūnų, atsakingų už savarankiškų struktūrinių padalinių veiklą, tarnyba), siūloma išplėsti atvejų, kai galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos priima tarnybos direktorius, sąrašą. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 12 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5.
Pareigūno tiesioginis vadovas ar atestacijos komisija, įvertinę pareigūno veiklą gerai, tarnybos direktoriui siūlymų neteikia ir pareigūno iki atestacijos turėta teisinė padėtis nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pasibaigus ar baigiantis laikotarpiui (nurodytam Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), kurį pareigūnas eina tarnybos struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo pareigas arba pasibaigus ar baigiantis struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui (penkeriems metams), tarnybinė veikla įvertinama gerai. Tokiu atveju Atestacijos komisija siūlo, tarnybos direktoriui perkelti pareigūną į kitas pareigas.“
Argumentai STT pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, kuriems taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, jiems nebebus mokama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis tokia tvarka, kaip už šį darbą yra mokama statutiniams valstybės tarnautojams ir kitiems valstybės tarnautojams ar asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį. Atitinkamai, iš statuto yra pašalintos nuostatos, susijusios apmokėjimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ar švenčių dienomis STT pareigūnams galės būti atlyginama nebent vieną kartą per metus išmokant vienos pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, numatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje. Šiuo tikslu, siekiant teisės aktų suderinamumo, reikia papildyti STT pareigūno darbo užmokesčio sudėtinių dalių sąrašą. Pasiūlymas: 15 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu: „4) vienkartinės priemokos.“ Pritarti 11.
152 Argumentai Pagal galiojantį reglamentavimą, taikomą tiek valstybės pareigūnams, tiek ir valstybės tarnautojams ar asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, darbo valandų ir dienų skaičius, kuriuo remiamasi apskaičiuojant ne visą darbo dieną dirbusių asmenų darbo užmokestį, atitinkamais kalendoriniais metais yra nustatomas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 15 straipsnio 2dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio nustatytų darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“
Argumentai Dėl argumentų, kuriais grindžiamas Komiteto pasiūlymas Nr. 6, Statuto 15 straipsnį tikslinga papildyti 6 dalimi, kuria būtų nustatytas vienkartinės priemokos, nurodytos 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (šiuo punktu Statuto 15 straipsnio 1 dalį papildyti siūlo Komitetas), paskirtį ir jos apskaičiavimo tvarką. Taip pat žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 25 Pasiūlymas:
Statuto 15 straipsnį papildyti 6 dalimi: „6. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnams gali būti mokama Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo numatyta vienkartinė priemoka.“
Argumentai Patikslinus Statuto 20 straipsnį (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 15), būtina tikslinti ir kitus straipsnius, kuriuose yra nuorodų į minėtą straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šiame straipsnyje nurodytą leidimą dirbti kitą darbą taip pat turi gauti pareigūnas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 6 ir 75 ir 6 dalyje nurodytais atvejais.“
Argumentai Specialiųjų priemonių išdavimui apskaityti ir jų apyvartos kontrolei užtikrinti turi būti nustatyta speciali tvarka. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą, priesaiką, skyrimą, atleidimą, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas, specialiųjų priemonių išdavimą ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje asmens byloje. Asmens bylų vedimo tvarką ir saugojimo terminus nustato tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtinus dokumentų saugojimo terminus.“
Argumentai Pareigūną perkėlus į kitas pareigas, jo pareiginė alga, o kartu ir darbu užmokesčio dydis, priklausys nuo jam nustatytos tarnybos pakopos, o tarnybos pakopos nustatytas perkėlus pareigūną į aukštesnes, žemesnes ar lygiavertes pareigas pakankamai aiškiai reglamentuotas Statuto 11 straipsnio 5 – 7. Kitų sudėtinių darbo užmokesčio dalių dydis yra apibrėžtas Statute (išreikštas procentais nuo pareiginės algos) ir jo atskirai nustatinėti nereikės. Dėl šios priežasties Statuto 20 straipsnio 5 dalis laikytina pertekline. Pasiūlymas:
Išbraukti Statuto 20 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 6 – 10 dalis laikyti atitinkamai 5 – 9 dalimis, jas pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka esant tarnybiniam būtinumui perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Perkėlus į žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki perkėlimo. 65.
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas ir institucijas, kurių steigimą numato Europos Sąjungos teisės aktai. 76. Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, pareigūnas savo rašytiniu sutikimu taip pat gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. 87. Pagal šio straipsnio 6 ar 75 ar 6 dalį perkeltas pareigūnas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 98. Perkėlimo pagal šio straipsnio 6 ar 75 ar 6 dalį laikotarpiu pareigūnui garantuojamos iki perkėlimo eitos pareigos. Pareigūnų perkėlimo į šiame straipsnyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 109. Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.“
Argumentai Tikslintina nuoroda į Statuto straipsnį, kuriame vardijami pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindai. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 27 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Kai neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki šešių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio Statuto 2423 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Pritarti 17.
28 Argumentai Statuto projekto nuostatos, reglamentuojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervo sudarymą, pareigūnų įtraukimą į rezervą ir, vėliau, grąžinimą iš rezervo į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nėra tinkamos Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri nėra tam tikros įstaigų sistemos dalis. Kelioms įstaigoms sudarant sistemą, kurioje yra tiek statutinių, tiek ir nestatutinių įstaigų ir, atitinkamai, statutinių valstybės tarnautojų ir kitų kategorijų valstybės tarnautojų, tokios nuostatos būtų tinkamos, nes tokiu atveju asmenys galėtų būti perkeliami iš pareigūno pareigų į kitas pareigas ir kartu įtraukiami į pareigūnų rezervą. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos atveju toks perkėlimas į kitas pareigas ne Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebūtų įmanomas, todėl ir perkėlimas į rezervą galimas tik pareigūną atleidus iš pareigų, o ne perkėlus į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Pasiūlymas:
Tikslinti Statuto 28 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „28 straipsnis. Pareigūnų rezervas
tarnybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą pareigūnai gali būti perkeliami įtraukiami, kai jie atleidžiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir skiriami į pareigas dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. 2. Pareigūnas į rezervą perkeliamas įtraukiamas direktoriaus įsakymu esant tarnybiniam būtinumui. 3. Pareigūnams, esantiems rezerve, tarnybinis atlyginimas darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos. 4.
valstybės tarnautojo ar kitoms jo einamoms pareigoms pareigybės aprašyme šioms pareigoms priskirtas funkcijas. 5. Buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, jei pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus vienerius metus. 6. Pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų. 7. Pareigūnui nustojus eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, į kurias jis buvo skirtas, tarnybos direktorius sprendžia dėl tolesnės jo tarnybos eigos. Esant tarnybiniam būtinumui, šis pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas šio straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Pasibaigus tarnybiniam būtinumui, pareigūnas grąžinamas į jo iki įtraukimo į rezervą eitas pareigas. Kai tokių pareigų nėra, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas, o kai ir šių pareigų nėra – į žemesnes pareigas. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pareigūnas, kuris nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto
2, 3 Argumentai Asmeniui, kuris, būdamas tam tikro amžiaus, į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas paskiriamas iš anksto apibrėžtam laikotarpiui, turėtų būti sudaromos sąlygos ištarnauti visą kadenciją, nenutraukiant jos dėl asmens amžiaus. Todėl siūlytina atsisakyti Statuto 34 straipsnio 2 dalies nustatomas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tarnauja ne ilgiau nei iki senatvės pensijos amžiaus net ir tuo atveju, jei kadencija, kuriai jis paskirtas dar nėra pasibaigusi. Be to, šis ribojimas nebebus aktualus dar ir dėl to, kad Komiteto siūlymu (žr. Komiteto siūlymą Nr.
Komiteto siūlymą Nr. 3) patikslinus reikalavimus asmeniui, skiriamam į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, į jas negalės būti skiriamas asmuo, vyresnis nei 65 metų. Tokiu būdu, nustačius viršutinę amžiaus ribą ir kadencijos trukmę, automatiškai nustatomas ir amžius, iki kurio asmuo gali tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ar jo pavaduotoju. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 34 straipsnio 2, 3 dalis ir išdėstytas jas taip: „2. Tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai tarnauja iki Respublikos Prezidento dekreto dėl tarnybos direktoriaus jų atleidimo iš pareigų įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu kol sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus. 3. Pareigūnas, paskirtas į pareigas penkerių metų kadencijai ar tarnybos laikotarpiui, tarnauja iki kadencijos ar šio laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau, negu kol sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.“
Argumentai Socialinės garantijos, susijusios su pareigūno perkėlimu į kitas pareigas, turėtų būti taikomos tais atvejais, kai perkėlimas vyksta tarnybos interesais, o ne pareigūno prašymu. Pasiūlymas: Statuto 35 straipsnio 7 dalyje įrašyti žodžius „(išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „7. Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, persikelti skiriama iki penkių darbo dienų. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.“
Argumentai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams iš statutinių valstybės tarnautojų tapus valstybės pareigūnais, bus ženkliai sumažintos galimybės jiems atlyginti už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis (žr. Komiteto pasiūlymą Nr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 12). Dėl šios priežasties siūloma ir alternatyvi atlyginimo už tokį darbą priemonė – papildomų kasmetinių apmokamų atostogų suteikimas. Pažymėtina, kad kaip papildomos atostogos kaip alternatyva vienkartinei priemokai numatyta numatytos ir, pavyzdžiui, Prokuratūros įstatyme (50 str. 4 d.). Šios atostogos taip pat galėtų būti derinamos su pinigine išmoka, pastarąją atitinkamai sumažinant (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 25). Pasiūlymas:
Statuto 35 straipsnį papildyti nauja 8 dalį, esamą 8 dalį laikyti 9 dalimi: „8. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui gali būti kompensuojama suteikiant iki 10 darbo dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. 89. Pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atšaukiami iš kasmetinių atostogų. Pareigūno dėl atšaukimo iš atostogų patirtas išlaidas atlygina tarnyba tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
1-3 Argumentai Siekiant suvienodinti (plg. naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 50 str. 1 – 3 dalys, Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio 1 – 3 dalys) išmokas ir kompensacijas, mokamas pareigūnus žuvus ar netekus dalies darbingumo, siūloma nurodyti, kad šios kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis pareigūno vidutiniu darbo užmokesčiu bei įtvirtinti, kad kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Statuto 36 straipsnio 1 dalį taip pat siūloma patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą (žr. Komiteto siūlymą dėl pastabos Nr. 19). Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 36 straipsnio 1 – 3 dalis ir išdėstyti jas taip: „1.
Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama
kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis. 2.
jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos. 3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.
Nustatomos šios kompensacijos:
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
užmokesčio dydžio;
užmokesčio dydžio;
užmokesčio dydžio.“ Pritarti 22.
367 Argumentai Statuto projektu siūloma atsisakyti šiuo metu nustatytos ir mokamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacijos, kuri yra nesusieta su gyvenamosios vietos pakeitimu dėl tarnybos. Vietoje jos siūloma numatyti gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensaciją, kuri būtų mokama tik pareigūnams, dėl tarnybos pakeitusiems gyvenamąją vietą. Tačiau pagal siūlomą 36 straipsnio 7 dalies formuluotę, tokia kompensaciją galėtų būti mokama taip ir tiems pareigūnams, kurie į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje perkeliami savo pačių prašymu, o ne tarnybos iniciatyva. Dėl šios priežasties siūloma aiškiai išvardyti perkėlimo į kitas pareigas atvejus, dėl kurių galės būti mokama gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacija. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 36 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas aukštesnes arba lygiareikšmes pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu), šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 3, 5 punktuose, taip pat pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas šio Statuto 20 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nurodytais pagrindais ar dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, pareigūno prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos ar jų dalis, apskaičiuota vadovaujantis tarnybos direktoriaus nustatytais kriterijais. Šios išlaidos kompensuojamos, jei pareigūnas, jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ar partneris, tarnybos atlikimo vietoje neturi ir per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir sanitarinius reikalavimus.“
Argumentai Nėra aiškus gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacijos mokėjimo laikotarpis, tačiau manytina, kad mokėti tokią kompensaciją visą laiką nuo pareigūno perkėlimo į kitas pareigas iki tarnybos santykių pabaigos būtų neproporcinga. Pasiūlymas: Statuto 36 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimi: „8.
Esant šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms sąlygoms, gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos kompensuojamos:
1) pareigūnams, kurie į pareigas pirmą kartą arba pakartotinai skiriami penkerių metų laikotarpiui arba kadencijai,
2) pareigūnams, kurie į pareigas skiriami neterminuotai, – penkerius metus nuo skyrimo į šias pareigas dienos;
3) pareigūnams, kurie į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje perkelti esant tarnybiniam būtinumui ne ilgesniam kaip
kitoje gyvenamojoje vietovėje, – perkėlimo į kitas pareigas arba pareigų, kurias pavesta laikinai atlikti, atlikimo laikotarpiu.“
Argumentai Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos siejimas su lėšomis darbo užmokesčiui nėra tikslingas, manytina, kad tokią kompensaciją leistina mokėti ir iš kitų Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 40 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Specialiųjų tyrimų tarnybai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
Argumentai Kaip jau minėta (žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 12 ir Nr. 20), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jiems nebebus atlyginama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip, kaip yra atlyginama šiuo metu. Už viršvalandinį darbą jiems galės būti atlyginama nebent vieną kartą per metus išmokant vienos pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, numatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje.
Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „institucijų teisės aktuose (statutuose, nuostatuose), reglamentuojančiuose valstybės pareigūnų darbą, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas sukonkretinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygos bei tvarka“. Tai reiškia, jog tam, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams galėtų būti atlyginama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, Statute turi būti įtvirtintos nuostatos, detalizuojančios tokio atlyginimo tvarką. Siūloma pasirinkti tokį modelį, kai už viršvalandinį darbą būtų atlyginama pareigūno pasirinkimu jam išmokant vienkartinę priemoką arba suteikiant papildomas kasmetines mokamas atostogas, kaip tai siūloma Statuto 35 straipsnyje. Taip pat siūloma sudaryti galimybę šiuos atlyginimo už viršvalandinį darbą būdus derinti tarpusavyje, pvz. pareigūno pasirinkimu suteikiant 5 darbo dienas papildomų kasmetinių atostogų ir išmokant pusės pareiginės algos dydžio priemoką kartą per metus. Atsižvelgiant į tai, kad viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis trukmei išreikšti tam tikra pareiginės algos dalimi arba atostogų dienų skaičiumi gali būti reikalinga atlikti sudėtingesnius skaičiavimus, kuriuos reikalinga detaliai apibrėžti teisės aktuose, siūloma įstatymo lygmenyje, t.y. Statute, šių klausimų nereglamentuoti, o pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti detalią vienkartinės priemokos mokėjimo ir (arba) papildomų kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Pasiūlymas: 40 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui jo pasirinkimu suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos, numatytos šio Statuto 35 straipsnio 8 dalyje, arba mokama šio Statuto 15 straipsnio 6 dalyje numatyta vienkartinė priemoka. Pareigūno pasirinkimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip pat gali būti kompensuojama dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. Kasmetinių papildomų mokamų atostogų trukmės nustatymo ir šių atostogų suteikimo, vienkartinės priemokos dydžio nustatymo ir jos išmokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Argumentai Projektu siūloma nustatyta šaunamojo ginklo ir fizinės bei psichinės prievartos panaudojimo tvarka yra iš esmės tokia pati kaip ir nustatytoji galiojančiame reglamentavime. Tačiau galiojančiame reglamentavime (tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek ir kitų teisėsaugos institucijų atveju) nustatyta šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo tvarka nėra pakankamai griežtai reglamentuoti, kad visais atvejais būti užtikrinant naudojamos prievartos proporcingumas ir pareigūnų veiksmų atitiktis tarptautinėje praktikoje pripažintiems žmogaus teisių apsaugos standartams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra siekiama suvienodinti, patikslinti ir kitų institucijų pareigūnų šaunamojo ginklo ir fizinės bei psichinės prievartos panaudojimo tvarką ir pagrindus (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtus projektus Nr. 15-10869, 15-10871, 15-10873, 15-10874, 15-10875). Pasiūlymas Patikslinti Statuto VII skyrių ir išdėstyti jį taip: " VII
sąlygos 1.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant ir ginant teisėtus asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. 2. Pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 3. Psichinė prievarta šiame Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant šio Statuto 45 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms. 4. Fizinė prievarta šiame Statute suprantama kaip:
sulaikymo, jų veiksmų suvaržymo, laikino skausmo sukėlimo, konvojavimo, priverstinio transporto priemonių stabdymo priemonių ir kitų įstatymų leidžiamų ir tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas. 5. Prieš naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 6. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas. 7.
padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 8. Jei dėl pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, tarnybos direktorius ar jos padalinio vadovas apie tai privalo pranešti prokurorui. 44 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
1Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
sveikatai kėsinimosi;
nusikalstamą veiką asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turtą ar kai būtina juos atgauti;
tvarka, metu;
padariusį nusikalstamą veiką. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 45 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos. 2.
atvejais:
sveikatai kėsinimosi;
veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
asmenų gyvybei ar sveikatai;
pabėgusius konvojavimo metu. 3. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones ir gyvūnus būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties atvejais ir
(arba) sulaikant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką. 4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu. 5. Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 6. Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą. 7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo nedelsdamas apie tai pranešti tarnybos direktoriui ir surašyti paaiškinimą. 43 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
gali panaudoti prievartą. 2.
metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė. 3. Psichinė prievarta suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 4. Fizinė prievarta suprantama kaip fizinės jėgos ir (arba) specialiųjų priemonių naudojimas. 5. Specialiosios priemonės suprantamos kaip tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios prievartos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, įtariamus teisės pažeidėjus sulaikyti arba pažymėti, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti neteisėtą kėsinimąsi, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus. 6. Kitos šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.. 7. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 8. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 9, 11 dalyse arba šio Statuto 44 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 9.
9Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
ar sveikatai;
priversti asmenį paklusti), asmenį sulaikydamas (jeigu asmuo priešinasi);
priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
patalpas), teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
užpuolimus;
poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galbūt padarę nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus);
reikalavimams, metu;
pažeidimams (nusižengimams). 10. Prievartos priemones pareigūnas naudoja adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą pareigūnas prioritetą privalo teikti psichinei prievartai, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba psichinė prievarta buvo negalima dėl kitų priežasčių. 11.
agresyvius, linkusius smurtauti ar žaloti save asmenis, taip pat bėgti linkusius asmenis, kurie įtariami padarę administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ir (ar) nusikalstamą veiką, pristatydamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, policijos įstaigą ar kitą teisėsaugos instituciją, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 12. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 13. Jei teisėti pareigūnų reikalavimai atidaryti patalpas ir transporto priemones nevykdomi, pareigūnai turi teisę jas atidaryti naudodami prievartą. 14. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių sąrašą įtrauktus užtaisus (kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginančiąsias medžiagas), kurių mechaninis, terminis, cheminis ar kitoks sukeliamas poveikis, sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 15.
specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
tokią teisę turi;
atitinka amžių. 16. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 17. pareigūnas, panaudojęs fizinę ar psichinę prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 18. Specialiųjų priemonių sąrašą nustato tarnybos direktorius. 19. Šis straipsnis nereglamentuoja specialiųjų priemonių naudojimo per mokymus.“44 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
neišvengiamai būtina ir kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
(įskaitant pavienes patalpas), teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai;
priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3.
transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, taip pat patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Pareigūnas turi teisę parengti šaunamąjį ginklą naudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 8. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnas, panaudojęs prievartą, šaunamąjį ginklą nepažeisdamas šio Įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 10. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. 11. Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. 12. Šis straipsnis nereglamentuoja šaunamojo ginklo naudojimo per mokymus. Pritarti
Siekiant sklandaus įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, siūloma patikslinti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnį.
Pagrindiniai šio straipsnio tikslinimo uždaviniai yra šie:
laikoma, kad po įstatymo įsigaliojimo visiems pareigūnams nustatyta ta pati pareigybė kaip ir iki įstatymo įsigaliojimo, o tarnybiniai rangai yra susieti su pareigybėmis, kai kuriems pareigūnams po įstatymo įsigaliojimo rangas keisis, nes Statuto 11 straipsnyje nustatytas pareigybių ir rangų santykis kai kuriais atvejais yra kitoks nei šiuo metu. Dėl šios priežasties įsigaliojimo nuostatas (įstatymo 2 straipsnį) siūloma papildyti nauja 4 dalimi. 2. Nors daugeliui pareigūnų darbo užmokestis padidės, galimi ir atvejai, kai iki įstatymo įsigaliojimo gautas darbo užmokestis (įskaitant visus mokėtinus priedus) bus didesnis nei po įstatymo įsigaliojimo. Tokiems atvejams reikalinga speciali įsigaliojimo nuostata, kuria būtų sudarytos prielaidos iki pareigūno perkėlimo į kitas pareigas mokėti tokį darbo užmokestį, koks buvo mokamas iki įstatymo įsigaliojimo. Šiuo tikslu siūloma tokiam pareigūnui taikyti fiksuotą pareiginės algos koeficientą, kuris gali neatitikti nė vienos tai pareigybei nustatytos tarnybos pakopos, tačiau kurį pritaikius, darbo užmokestis, mokamas, pagal naujai įsigaliojusį reglamentavimą būtų tiksliai toks, kaip ir iki šio įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Šiuo tikslu siūloma
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatyti didesnį darbo užmokestį, ypač tai pasakytina apie specialistų, o ne vadovų lygmens pareigūnus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau įgyvendinant įstatymą būtina užtikrinti tolygų darbo užmokesčio didėjimą, išvengti atvejų, kai darbo užmokestis iš karto po įstatymo įsigaliojimo išaugtų pernelyg staigiai.
Šiuo tikslu siūloma 2 straipsnį papildyti specialiomis nuostatomis, skirtomis tam, kad iš karto po įstatymo įsigaliojimo darbo užmokestis nė vienam pareigūnui neišaugtų daugiau nei 30 proc. (2 straipsnio 9 ir 10 dalys). 4. Įsigaliojus įstatymui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jų tarnybos stažas, reikalingas priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus dydžiui, kasmetinių atostogų trukmei bei išeitinei kompensacijai apskaičiuoti, turės būti skaičiuojamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau į stažą, apskaičiuojamą šio įstatymo nustatyta tvarka, įtraukiami ne visi laikotarpiai, kurie turi būti įtraukti į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, stažą. Siekiant apsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius ir užtikrinti, kad iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas stažas iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje paskirtiems asmenims ir toliau būtų įskaičiuojamas, reikalinga speciali įstatymo nuostata (2 straipsnio 11 dalis). 5. Statuto pakeitimais prailginamas tarnybos laikas, todėl būti tiksliai reglamentuoti visas situacijas, kuriose gali atsidurti pareigūnai, į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje paskirti iki įstatymo įsigaliojimo. Galimos situacijos: kai įstatymo įsigaliojimo metu pareigūnai dar nėra sulaukę 50 ar 55 metų; kai jie yra šio amžiaus sulaukę, tačiau jų tarnybos laikas pratęstas; kai jie yra sulaukę šio amžiaus ir dėl jų yra priimtas sprendimas tarnybos laiko nepratęsti. Įstatymo įsigaliojimo nuostatomis yra sureglamentuotos tik pirmosios dvi situacijos, todėl siūloma papildyti įsigaliojimo nuostatas (2 straipsnio 17 ir 18 dalys). 6.
skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o po įstatymo įsigaliojimo jos bus skaičiuojamos darbo dienomis, todėl įsigaliojimo nuostatose būtina aptarti atostogų, į kurias teisė įgyti iki įstatymo įsigaliojimo, suteikimą po įstatymo įsigaliojimo (2 straipsnio 25 dalis). 7. Nors įstatymui įgyvendinti reikalingi poįstatyminių teisės aktų pakeitimai turės būti parengti iki įstatymo įsigaliojimo momento, praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai ne visos institucijos nustatytu laiku parengia reikiamus pakeitimus ir juos patvirtina. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti, kad po šio įstatymo įsigaliojimo nepakeisti poįstatyminiai teisės aktai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui (2 straipsnio 26 dalis). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
tyrimų tarnybos pareigūnai (toliau – pareigūnai), paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja valstybės pareigūno statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas. Laikoma, kad jiems nustatyta ta pati pareigybė ir suteiktas tas pats tarnybinis rangas kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis ir laikoma, kad jiems yra nustatyta pirmoji tarnybos pakopa, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. 4.
įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga nedidėtų arba didėtų minimaliai. 5. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam mokama pareiginė alga, lygi iki šio įstatymo įsigaliojimo gautai pareiginei algai kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. Šiuo atveju laikoma, kad pareigūnui nustatyta VI tarnybos pakopa. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, atestacijos ir kitos procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 7. Kompensacijos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 36 straipsnio 3 dalyje, mokamos pagal Statuto redakciją, galiojusią sveikatos sutrikdymo padarymo metu, o jei tam tikri padariniai pareigūno sveikatai atsiranda vėliau – šių padarinių atsiradimo metu. 8. Kompensacijos ir išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute nenurodytos, mokamos iki jas gaunančio pareigūno tarnybos santykių pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti pareigūnai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą išsilavinimą turi įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pareigūnai, kurie per šį laikotarpį neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 10. Pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – kol jiems sukanka 50 metų;
2) vyriausieji specialieji agentai – kol jiems sukanka 55 metai. 11. Pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, tarnauja iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos. 12. Šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytiems pareigūnams jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 34 straipsnyje nustatytas tarnybos laikas. 13. Šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taikomos šio straipsnio 10 dalies nuostatos dėl tarnybos laiko. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2015 m. gruodžio
įgyvendinimu, ir juos reikiama apimtimi pakeičia ar priima naujus teisės aktus. 15. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 16.
16Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams,
tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba pareigūnui iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų skirtumas. 17. Šio straipsnio 15 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 16 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, Specialiųjų tyrimų tarnybos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 18. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 20 ir 24 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
tyrimų tarnybos pareigūnai (toliau – pareigūnai), paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja valstybės pareigūno statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas. 3. Laikoma, kad pareigūnui nustatyta ta pati pareigybė kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Laikoma, kad pareigūnui yra suteiktas jo pareigybę atitinkantis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas rangas. 5. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis ir laikoma, kad jiems yra nustatyta pirmoji tarnybos pakopa, išskyrus šio straipsnio 6 – 10 dalyse nurodytus atvejus. 6. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginės algos ir visų mokėtinų priedų suma nepakistų, o jei tokios tarnybos pakopos nėra – didėtų minimaliai. 7.
įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, pareigūnui nustatomas toks pareiginės algos koeficientas, kad jo gaunama pareiginė alga kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais būtų lygi iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautai pareiginei algai kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. Šiuo atveju laikoma, kad pareigūnui nustatyta VI tarnybos pakopa. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas taikomas iki pareigūno perkėlimo į kitas pareigas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute numatytais pagrindais. 9. Tais atvejais, kai pareiginė alga, kuri pareigūnui turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais yra didesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gauta pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą ir šis skirtumas viršija trisdešimt procentų iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautos pareiginės algos kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą, pareigūnui nustatomas toks pareiginės algos koeficientas, kad jo gaunama pareiginė alga kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais sudarytų 130 procentų iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautos pareiginės algos kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. 10.
10Pareiginės algos koeficientas,
didesnis nei apskaičiuotasis šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, po šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnui gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei jo tarnybinė veikla du kartus įvertinama labai gerai. Tokiu atveju pareigūnui nustatoma pirmoji tarnybos pakopa, ir šios tarnybos pakopos nustatytas prilyginamas aukštesnės tarnybos pakopos nustatymui šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 12 straipsnio prasme. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į tarnybą pareigūnams įskaityti tarnybos stažo laikotarpiai įskaitomi į pareigūnų tarnybos stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 14 straipsnyje, ir tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. 12. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, atestacijos ir kitos procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.13. Kompensacijos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 36 straipsnio 3 dalyje, mokamos pagal Statuto redakciją, galiojusią sveikatos sutrikdymo padarymo metu, o jei tam tikri padariniai pareigūno sveikatai atsiranda vėliau – šių padarinių atsiradimo metu. 14. Kompensacijos ir išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute nenurodytos, mokamos iki jas gaunančio pareigūno tarnybos santykių pabaigos arba sąlygų tokiai kompensacijai skirti išnykimo, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 15. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti pareigūnai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą išsilavinimą turi įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pareigūnai, kurie per šį laikotarpį neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 16.
šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – kol jiems sukanka 50 metų;
2) vyriausieji specialieji agentai – kol jiems sukanka 55 metai. 17. Pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, tarnauja iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos, pareigūnai, dėl kurių priimtas sprendimas tarnybos laiko nepratęsti, – iki šio straipsnio 16 dalyje nurodyto amžiaus. 18. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytiems pareigūnams ir šio straipsnio 17 dalyje nurodytiems pareigūnams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 34 straipsnyje nustatytas tarnybos laikas. 19. Šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taikomos šio straipsnio 16 dalies nuostatos dėl tarnybos laiko. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2015 m. gruodžio
įstatymo nuostatų įgyvendinimu. 21. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 22.
22Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d.
pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba pareigūnui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų skirtumas. 23. Šio straipsnio 21 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 22 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, Specialiųjų tyrimų tarnybos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 24. Šio straipsnio 22 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 25.
atostogos, į kurias teisė įgyta iki 2015 m. gruodžio 31 d., suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų. 26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.“
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. Kviestieji asmenys: Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos skyriaus viršininkė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas;
Saulius Urbonavičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius; 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIP-3259), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, antraip tuo pačiu metu įsigaliotų teisės požiūriu netikslus teisinis reguliavimas. Keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – statuto projektas) nuostatos turėtų būti derinamos ir su Seime įregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3239), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3236), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3238) nustatytu reguliavimu. Pritarti 2.
departamentas
17 Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3268), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
departamentas
1 Statuto projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sąvokos turinys tikslintinas. Jame reikėtų išbraukti žodį
„valstybės“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės
pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro iš esmės skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali būti apibrėžtas kaip valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūnas prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. Nepritarti Valstybės pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Statuto projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sąvoka turi būti vienareikšmiškai aiški – asmuo, dirbantis STT, yra valstybės pareigūnas. Tuo pačiu Statuto projekto 2 str. 1 d. išbrauktinas antrasis sakinys: „Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.“
departamentas
2
dalies nuostatas reikėtų formuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nes tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisinių santykių keičiamas statutas nereguliuoja. Nepritarti STT įstatyme yra numatyta STT direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo tvarka, o STT statute formuluojamos nuostatos, kuriomis apibrėžiami bendrieji ir specialieji reikalavimai, taikomi visiems STT pareigūnams. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 4.
Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte po „ar išnyko“ įrašytini žodžiai „arba buvo panaikintas“, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. Pritarti
departamentas
14
projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotėje „buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų“ po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas praleistas žodis „padarymo“. Pritarti
departamentas
1
projekto 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, siejant šiuos pagrindus su asmens pripažinimu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bei pripažinimo kaltu pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pagrindai formuluojami nenuosekliai: vienur minimas išnykęs arba panaikintas teistumas, kitur – tam tikras terminas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra nuoseklus. Pritarti iš dalies Asmenims, skiriamiems į tarnybą STT gali būti keliami ir griežtesni reikalavimai, negu jie nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme civiliniams valstybės tarnautojams. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 3 dalies turinį, po žodžių „aukštesnę nei pirmąją“ reikėtų įrašyti žodžius „tačiau ne aukštesnę nei trečiąją“. Pritarti
departamentas
2
departamentas
112
9Statuto projekto 10 straipsnyje nustatytos tarnybos pakopos.
Pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį – tarnybos pakopa yra pareigūno tarnybos etapas, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus. Svarstytina, ar pareigūno kvalifikacija, tarnybos patirtis ir tarnybinės veiklos rezultatai apibrėžtini kaip etapas, kuris sietinas su tam tikro laikotarpio apibrėžimu. Iš teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, koks yra tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykis, ir ką pagal šį statutą nustato tarnybiniai rangai. Pažymėtina, kad pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį, tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas – būtų naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Pagal statuto projekto 15 straipsnį, pareigūnų darbo užmokestį reguliuotų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas. Manytina, kad šiuos teisinius santykius turėtų reguliuoti vienas norminis teisės aktas. Nepritarti Asmenų, dirbančių STT, teisinis statusas – valstybės pareigūnai, todėl jų darbo užmokestį turi reguliuoti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
žemesnes pareigas „<...> pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai“. Pastaroji formuluotė neapibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nereikėtų konkretizuoti nurodytos nuostatos, kad praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas nekiltų šių nuostatų taikymo problemų. Pritarti
departamentas
1 11.
Statuto projekto 14 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad į tarnybos stažą gali būti atsižvelgiama priimant kitus sprendimus, reikėtų tikslinti, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Pritarti
departamentas
12Statuto projekto 35 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai,
kad tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.XIIP-3268), tiek pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą (Reg. Nr.XIIP-3234) kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Pritarti
departamentas
1
nuolatinės ir ištęstinės formų. Pritarti
departamentas
projekto 37 straipsnyje reglamentuojami išeitinių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3268) 61 straipsnio nuostatomis, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos statuto projekto 37 straipsnio 1 dalyje minimais pagrindais, mokėtinos išeitinės išmokos dydis taip pat turėtų būti siejamas su tuo, ar atleistas pareigūnas pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke, taip išvengiant dvigubų išmokų iš valstybės biudžeto už tą patį laikotarpį. Pritarti
departamentas
14 15.
Teisės požiūriu tikslintina įstatymo projekto (ne statuto projekto) 2 straipsnio 14 dalis, nes teisėkūros procesą reguliuojančios normos nenustato peržiūrėjimo procedūrų. Pritarti
departamentas
16
projekto 2 straipsnio 16 dalyje tikslintina nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti jo nauja redakcija (žiūr. pastabą įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3336). Pritarti
departamentas
redakcija, kurtu su šiuo statutu teikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 11¹, 12, 14, ir 17 straipsnių pakeitimo projektas (Reg. Nr. XIIP-3333), siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti skirtingų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą reglamentuojančių teisės aktų – statuto ir įstatymo, ir abu teisės aktus sujungti į vieną, kuriame būtų nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami visi su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tarnybos pareigūnų statusu susiję klausimai. Tai, be kita ko, padėtų efektyviau užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo realizavimą, optimizuotų teisėkūrai reikalingų resursų panaudojimą. Nepritarti Projektais siūlomas reglamentavimo modelis, pagal kurį viename teisės akte sutelkiamos nuostatos, susijusios su įstaigos funkcijomis, uždaviniais, pavaldumu, atskaitomybe ir pan., o kitame – pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimas. Toks reglamentavimas galioja ir šiuo metu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Vitalijus
4 Argumentai: Pagal galiojančią Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto redakciją visiems pareigūnams mokamas vienodo dydžio priedas už rangą – 10 proc. pareiginės algos. Tai vertintina kaip esamo teisinio reglamentavimo trūkumas, nes už skirtingus rangus mokamas vienodo dydžio priedas neatitinka rangų instituto paskirties, jais įtvirtintos pareigūnų hierarchijos ir tarnybos organizavimo statutinėje įstaigoje principų. Projektu jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui (tai – specialistų lygmens pareigūnai) nustatomas 10 proc. pareiginės algos dydžio priedas, specialiajam agentui (tai – žemesnio lygmens vadovai) – 15 proc. pareiginės algos, o aukštesnį rangą turintiems pareigūnams – 20 proc. pareiginės algos. Tokiais pakeitimais aukščiau aptartas teisino reglamentavimo trūkumas šalinimas tik iš dalies, todėl siūloma labiau diferencijuoti priedus už rangus, aukštesnio rango pareigūnams nustatant nuosekliai didesnius priedus už rangą. Ydinga ir tai, kad pritarus projektui, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybei darbo užmokesti netgi sumažėtų (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus atveju – apie
užmokesčio didinimas, darbo užmokesčio sumažėjimas taip pat laikytas projekto trūkumu, neatitinkančiu nei projekto tikslų, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti tokį reglamentavimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės darbo užmokestis nesumažėtų, tačiau didėtų minimaliai – iki 3 proc. Pasiūlymas:
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Pareigūnams priedai už tarnybinį rangą skaičiuojami nuo pareiginės algos:
1) jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui – 10 procentų dydžio;
2) specialiajam agentui – 15 procentų dydžio;
3) vyresniajam specialiajam agentui – 20 procentų dydžio;
4) vyriausiajam specialiajam agentui – 2025 procentų dydžio;
5) ypatingajam specialiajam agentui – 2030 procentų dydžio.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto projektą XIIP-3332 tobulinti,
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario V. Gailiaus pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir vadovaujantis principine nuostata, kad asmenys, dirbantys Specialių tyrimų tarnyboje yra valstybės pareigūnai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktorius Saulius Urbanavičius, direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka, Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tauras Rutkūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIP-3259), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, antraip tuo pačiu metu įsigaliotų teisės požiūriu netikslus teisinis reguliavimas. Keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – statuto projektas) nuostatos turėtų būti derinamos ir su Seime įregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3239), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg.
Nr. XIIP-3236), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3238) nustatytu reguliavimu. Pritarti
17 Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3268), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
departamentas
1 Statuto projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sąvokos turinys tikslintinas. Jame reikėtų išbraukti žodį
„valstybės“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės
pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro iš esmės skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali būti apibrėžtas kaip valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūnas prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui. Pritarti Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui tikslinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) statuto projekto 2 straipsnio 1 dalį, išbraukiant žodį „valstybės“. Atkreiptinas dėmesys, jog Žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas – asmuo, pagal žvalgybos pareigūno tarnybos ar profesinės karo tarnybos sutartį tarnaujantis žvalgybos institucijoje ir vykdantis žvalgybą ar kontržvalgybą, o žvalgybos pareigūnas yra prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui, nors darbo užmokestis mokamas pagal LR Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Šio projekto tikslas yra įtvirtinti STT pareigūno, kaip valstybės pareigūno, o ne valstybės tarnautojo statusą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 3.
Statuto projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nes tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisinių santykių keičiamas statutas nereguliuoja. Nepritarti STT įstatyme yra numatyta STT direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo tvarka, o STT statute formuluojamos nuostatos, kuriomis apibrėžiami bendrieji ir specialieji reikalavimai, taikomi visiems STT pareigūnams. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
žodžiai „arba buvo panaikintas“, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. Pritarti
departamentas
14
projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotėje „buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų“ po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas praleistas žodis „padarymo“. Pritarti
departamentas
1
projekto 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, siejant šiuos pagrindus su asmens pripažinimu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bei pripažinimo kaltu pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pagrindai formuluojami nenuosekliai: vienur minimas išnykęs arba panaikintas teistumas, kitur – tam tikras terminas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra nuoseklus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams keliami aukštesni moralės bei pavyzdingo elgesio standartai, todėl nepriekaištinga reputacija yra labai svarbi.
Atsižvelgiant į pareigūnų tarnybos santykių ypatumus, pretenduojančių į STT asmenų reputacijai turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai nei kitiems asmenims, t.y. užtikrinama, kad į tarnybą negalėtų būti priimti ne tik teistumą turintys asmenys, bet ir asmenys neseniai baigę atlikti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 3 dalies turinį, po žodžių „aukštesnę nei pirmąją“ reikėtų įrašyti žodžius „tačiau ne aukštesnę nei trečiąją“. Pritarti
departamentas
2
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Pritarti STT statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos yra keičiamo STT įstatymo reguliavimo dalyku, dėl to tikslinga atsisakyti STT statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes jos įtvirtintos kartu keičiamo STT įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 4 dalyje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
projekto 11 straipsnio 2 dalį – tarnybos pakopa yra pareigūno tarnybos etapas, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus. Svarstytina, ar pareigūno kvalifikacija, tarnybos patirtis ir tarnybinės veiklos rezultatai apibrėžtini kaip etapas, kuris sietinas su tam tikro laikotarpio apibrėžimu. Iš teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, koks yra tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykis, ir ką pagal šį statutą nustato tarnybiniai rangai. Pažymėtina, kad pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį, tarnybos pakopa
Pagal statuto projekto 15 straipsnį, pareigūnų darbo užmokestį reguliuotų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas. Manytina, kad šiuos teisinius santykius turėtų reguliuoti vienas norminis teisės aktas. Pritarti iš dalies Pareigybės, tarnybos pakopos, tarnybinio rango tarpusavio santykis bei nustatymo (suteikimo) sąlygos ir tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuotos STT statuto
neturėtų, tačiau siekiant išgryninti tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykį Komitetas pritaria, jog būtų patikslinta tarnybos pakopos sąvoka. Tarnybos pakopomis siekiama nustatyti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą. Dėl sudėtinių darbo užmokesčio dalių reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose pažymėtina, kad toks reglamentavimas ir šiuo metu yra būdingas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui. Pavyzdžiui, prokurorų tarnybinių rangų suteikimo tvarka nustatyta Prokuratūros įstatyme, o priedų už šiuos rangus dydžiai – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Žvalgybos pareigūnų atveju pasirinktas dar kitoks reglamentavimo modelis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyti tik jų pareiginės algos koeficientai bei darbo užmokesčio sudėtinės dalys (pareiginė alga, priedas už laipsnį bei priedas už žvalgybos stažą), o priedų dydžius nustato specialusis įstatymas – Žvalgybos įstatymas.
Dėl šios priežasties manytina, kad ir siūlomas STT pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo modelis neprieštarauja susiklosčiusiai valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo praktikai, kuriai ir šiuo metu būdinga įvairovė, atspindinti kiekvienos institucijos ar politikų (pareigūnų) grupės ypatumus. Pasiūlymas:
Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas, pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.“
departamentas
7
žemesnes pareigas „<...> pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai“. Pastaroji formuluotė neapibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nereikėtų konkretizuoti nurodytos nuostatos, kad praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas nekiltų šių nuostatų taikymo problemų. Pritarti
departamentas
1 11.
Statuto projekto 14 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad į tarnybos stažą gali būti atsižvelgiama priimant kitus sprendimus, reikėtų tikslinti, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Pritarti
departamentas
12Statuto projekto 35 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai,
kad tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr.XIIP-3268), tiek pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą (Reg. Nr.XIIP-3234) kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Pritarti
departamentas
1
Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, Vyriausybės išvadas, teiktas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui XIP-4701, bei įvertinęs, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose yra dar studijuojančių pagal dieninių studijų formą, siūlo tokią formuluotę: „jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 37 straipsnyje reglamentuojami išeitinių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIP-3268) 61 straipsnio nuostatomis, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos statuto projekto 37 straipsnio 1 dalyje minimais pagrindais, mokėtinos išeitinės išmokos dydis taip pat turėtų būti siejamas su tuo, ar atleistas pareigūnas pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke, taip išvengiant dvigubų išmokų iš valstybės biudžeto už tą patį laikotarpį. Pritarti
departamentas
14
požiūriu tikslintina įstatymo projekto (ne statuto projekto) 2 straipsnio 14 dalis, nes teisėkūros procesą reguliuojančios normos nenustato peržiūrėjimo procedūrų. Pritarti
departamentas
16
projekto 2 straipsnio 16 dalyje tikslintina nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti jo nauja redakcija (žiūr. pastabą įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3336). Pritarti
departamentas
redakcija, kurtu su šiuo statutu teikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 11¹, 12, 14, ir 17 straipsnių pakeitimo projektas (Reg. Nr. XIIP-3333), siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti skirtingų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą reglamentuojančių teisės aktų – statuto ir įstatymo, ir abu teisės aktus sujungti į vieną, kuriame būtų nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami visi su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tarnybos pareigūnų statusu susiję klausimai.
Tai, be kita ko, padėtų efektyviau užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo realizavimą, optimizuotų teisėkūrai reikalingų resursų panaudojimą. Nepritarti Projektais siūlomas reglamentavimo modelis, pagal kurį viename teisės akte sutelkiamos nuostatos, susijusios su įstaigos funkcijomis, uždaviniais, pavaldumu, atskaitomybe ir pan., o kitame – pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimas. Toks reglamentavimas galioja ir šiuo metu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Vitalijus
4 Argumentai: Pagal galiojančią Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto redakciją visiems pareigūnams mokamas vienodo dydžio priedas už rangą – 10 proc. pareiginės algos. Tai vertintina kaip esamo teisinio reglamentavimo trūkumas, nes už skirtingus rangus mokamas vienodo dydžio priedas neatitinka rangų instituto paskirties, jais įtvirtintos pareigūnų hierarchijos ir tarnybos organizavimo statutinėje įstaigoje principų. Projektu jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui (tai – specialistų lygmens pareigūnai) nustatomas 10 proc. pareiginės algos dydžio priedas, specialiajam agentui (tai – žemesnio lygmens vadovai) – 15 proc. pareiginės algos, o aukštesnį rangą turintiems pareigūnams – 20 proc. pareiginės algos.
Tokiais pakeitimais aukščiau aptartas teisino reglamentavimo trūkumas šalinimas tik iš dalies, todėl siūloma labiau diferencijuoti priedus už rangus, aukštesnio rango pareigūnams nustatant nuosekliai didesnius priedus už rangą. Ydinga ir tai, kad pritarus projektui, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybei darbo užmokesti netgi sumažėtų (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus atveju – apie
užmokesčio didinimas, darbo užmokesčio sumažėjimas taip pat laikytas projekto trūkumu, neatitinkančiu nei projekto tikslų, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti tokį reglamentavimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės darbo užmokestis nesumažėtų, tačiau didėtų minimaliai – iki 3 proc. Pasiūlymas:
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams priedai už tarnybinį rangą
skaičiuojami nuo pareiginės algos:
1) jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui – 10 procentų dydžio;
2) specialiajam agentui – 15 procentų dydžio;
3) vyresniajam specialiajam agentui – 20 procentų dydžio;
4) vyriausiajam specialiajam agentui – 2025 procentų dydžio;
5) ypatingajam specialiajam agentui – 2030 procentų dydžio.“
pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3332 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2 Pareigybės, tarnybos pakopos, tarnybinio rango tarpusavio santykis bei nustatymo (suteikimo) sąlygos ir tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuotos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnyje, todėl praktinių problemų dėl šių institutų derinimo kilti neturėtų, tačiau siekiant išgryninti tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykį, komitetas siūlo tikslinti tarnybos pakopos sąvoką ir spręsti pagrindiniam komitetui dėl šios sąvokos perkėlimo į nauja redakcija dėstomo STT statuto 2 straipsnį, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pasiūlymas:
Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas, pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.“
sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, R. Juršaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, R. Kaziliūnaitė – Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė, S. Mecelica – Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė, T. Rutkūnas – Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, S. Urbanavičius – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-2538 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į projekto įregistravimo Seime, jo pateikimo Seimo posėdyje terminus, projekto apimtį, jame dėstomo teisinio reguliavimo esmines naujoves, išvada projektui nėra išsami:
dėmesys į tai, kad Seime įregistruotas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIP-3259), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, antraip tuo pačiu metu įsigaliotų teisės požiūriu netikslus teisinis reguliavimas. Keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – statuto projektas) nuostatos turėtų būti derinamos ir su Seime įregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3239), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3236), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIP-3238) nustatytu reguliavimu. Pritarti iš dalies Projektu bei kartu su juo pateiktu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3336, kaip ir projektu Nr. XIIP-3259, siekiama nustatyti, kad STT pareigūnai draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis. Siekiant šiuos projektus suderinti pilna apimtimi ir užtikrinti STT pareigūnų draudimą visomis socialinio draudimo rūšimis, Statuto 38 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pareigūnų socialinis draudimas ir pensijos 1.
Pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. 2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš jos tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 3. Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.“
departamentas
17 Statuto projekto 4 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3268), kuris taip pat įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., todėl šių projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.
Pritarti Siekiant, kad nekiltų suderinamumo su šiuo projektu problemų, siūloma atsisakyti nuorodos į atitinkamą Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį ir Statuto 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka 30 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atleistas iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos statutų nustatyta tvarka, atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitikimą ir teisės aktuose nustatytų etikos normų, profesinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų ar tarnybos dienos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos arba nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Statuto projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno sąvokos turinys tikslintinas. Jame reikėtų išbraukti žodį
„valstybės“, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą valstybės
pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai sudaro iš esmės skirtingai reguliuojamų subjektų grupes, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas negali būti apibrėžtas kaip valstybės pareigūnas, o valstybės pareigūnas prilygintas statutiniam valstybės tarnautojui.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad projektu siekiama STT pareigūno statusą pakeisti iš statutinio valstybės tarnautojo į valstybės pareigūno, siūloma aiškiai atskirti šias dvi asmenų kategorijas ir Statuto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės
pareigūnas, šio statuto nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas prilyginamas statutiniam valstybės tarnautojui.“
departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, nes tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų teisinių santykių keičiamas statutas nereguliuoja. Nepritarti Komitetas nėra paskirtas minimam įstatymo projektui Nr. XIIP-3334. Pritariam pagrindinio, NSGK Komiteto šiam projektui, nuomonei. STT įstatyme yra numatyta STT direktoriaus ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka, o STT statute formuluojamos nuostatos, kuriomis apibrėžiami reikalavimai keliami asmenims pretenduojantiems tapti STT direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju. Pažymėtina, kad STT direktoriui ir STT direktoriaus pavaduotojams taikomi ne tik specialūs reikalavimai, apibrėžti Statuto projekto 3 straipsnio 2 dalyje, bet ir bendrieji reikalavimai, taikomi visiems STT pareigūnams (pvz., atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos). Todėl abejotina, ar būtų tikslinga į šias pareigas skiriamiems asmenims keliamus reikalavimus nustatyti ne viename, o dviejuose teisės aktuose. 5.
departamentas
11
žodžiai „arba buvo panaikintas“, atsižvelgiant į 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją. Pritarti Statuto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūloma patikslinti ir išdėstyti taip: „1) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, ar kad teistumas išnyko arba buvo panaikintas teistumas;“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotėje „buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų“ po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas praleistas žodis „padarymo“. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą ir būtinybę užtikrinti, kad asmenys nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos pakankamai ilgą laiką po nusikalstamos veikos padarymo (žr. argumentus dėl sekančios pastabos) Statuto 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma patikslinti ir išdėstyti taip: „4) jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo (išskyrus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus nusikaltimus) ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba jeigu jis turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 4 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodomi pagrindai, kuriems esant, asmuo nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, siejant šiuos pagrindus su asmens pripažinimu kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bei pripažinimo kaltu pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pagrindai formuluojami nenuosekliai: vienur minimas išnykęs arba panaikintas teistumas, kitur – tam tikras terminas, praėjęs nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Siūlytina svarstyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra nuoseklus. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriais atvejais ilgesnio nei teistumas laikotarpio, per kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamai negali būti skiriamas į tarnybą STT, nustatymas yra tikslingas. Tai pasakytina apie tas nusikalstamas veikas, kurių padarymo atveju teistumo laikotarpis yra palyginti trumpas – pvz., dėl neatsargaus nusikaltimo teistumas išnyksta iš karto atlikus bausmę. Todėl, pavyzdžiui, asmuo, nuteistas pagal BK 229 straipsnį, sumokėjęs baudą, t.y. atlikęs bausmę, iš karto po to būtų laikomas neteistu. Tačiau manytina, kad tokio asmens skyrimas į tarnybą STT nebūtų pageidautinas. Be to, galimi ir atvejai, kai asmeniui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, ir jos trukmė yra ilgesnė nei teistumo laikotarpis. Asmens, kuris dar nėra pasibaigęs baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikas, tarnyba STT taip pat nebūtų pageidaujama. Dėl šių priežasčių siūlytina nustatyti ilgesnį nei teistumas laikotarpį, per kurį asmuo negalėtų būti skiriamas į tarnybą STT, ir šį laikotarpį apibrėžti tam tikru metų skaičiumi, jį parinkus pagal atitinkamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir galimą maksimalų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo laikotarpį. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 3 dalies turinį, po žodžių „aukštesnę nei pirmąją“ reikėtų įrašyti žodžius „tačiau ne aukštesnę nei trečiąją“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad visi su tarnybinės pakopos suteikimu susiję klausimai reglamentuojami Statuto 11 straipsnyje, siūloma Statuto 5 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išbraukti kaip perteklinį ir šią dalį išdėstyti taip: „5.
Specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaroma Pretendentų į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija vertina asmenų, pareiškusių norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmenines ir dalykines savybes ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnu. Atrankos komisija, remdamasi šio Statuto 11 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat gali teikti siūlymą nustatyti pirmą kartą į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui aukštesnę nei pirmąją tarnybos pakopą.“
departamentas
2
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme. Pritarti STT statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatos yra keičiamo STT įstatymo reguliavimo dalyku, dėl to tikslinga Statuto 8 straipsnio 2 dalį išbraukti ir išdėstyti taip: „8 straipsnis. Pareigybės Specialiųjų tyrimų tarnyboje Specialiųjų tyrimų tarnyboje yra šios pareigybės (nuo aukščiausios iki žemiausios):
1) direktorius;
2) direktoriaus pirmasis pavaduotojas, direktoriaus pavaduotojas (toliau – direktoriaus pavaduotojai);
3) valdybos viršininkas;
4) valdybos viršininko pavaduotojas;
5) skyriaus viršininkas;
6) skyriaus viršininko pavaduotojas;
7) poskyrio viršininkas;
8) vyriausiasis specialistas;
9) vyresnysis specialistas;
10) specialistas;
11) jaunesnysis specialistas
struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina tarnybos direktorius.“
departamentas
112
9Statuto projekto 10 straipsnyje nustatytos tarnybos pakopos.
Pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį – tarnybos pakopa yra pareigūno tarnybos etapas, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus. Svarstytina, ar pareigūno kvalifikacija, tarnybos patirtis ir tarnybinės veiklos rezultatai apibrėžtini kaip etapas, kuris sietinas su tam tikro laikotarpio apibrėžimu. Iš teikiamo teisinio reguliavimo neaišku, koks yra tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykis, ir ką pagal šį statutą nustato tarnybiniai rangai. Pažymėtina, kad pagal statuto projekto 11 straipsnio 2 dalį, tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas – būtų naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Pagal statuto projekto 15 straipsnį, pareigūnų darbo užmokestį reguliuotų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas ir keičiamas statutas. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas. Manytina, kad šiuos teisinius santykius turėtų reguliuoti vienas norminis teisės aktas. Pritarti iš dalies Dėl sudėtinių darbo užmokesčio dalių reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose – pažymėtina, kad toks reglamentavimas ir šiuo metu yra būdingas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui. Pavyzdžiui, prokurorų tarnybinių rangų suteikimo tvarka nustatyta Prokuratūros įstatyme, o priedų už šiuos rangus dydžiai – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Žvalgybos pareigūnų atveju pasirinktas dar kitoks reglamentavimo modelis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyti tik jų pareiginės algos koeficientai bei darbo užmokesčio sudėtinės dalys (pareiginė alga, priedas už laipsnį bei priedas už žvalgybos stažą), o priedų dydžius nustato specialusis įstatymas – Žvalgybos įstatymas.
Dėl šios priežasties manytina, kad ir siūlomas STT pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo modelis neprieštarauja susiklosčiusiai valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo reglamentavimo praktikai, kuriai ir šiuo metu būdinga įvairovė, atspindinti kiekvienos institucijos ar politikų (pareigūnų) grupės ypatumus. Pareigybės, tarnybos pakopos, tarnybinio rango tarpusavio santykis bei nustatymo (suteikimo) sąlygos ir tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuotos Statuto
neturėtų, tačiau siekiant išgryninti tarnybinių rangų ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykį Komitetas pritaria, jog būtų patikslinta tarnybos pakopos sąvoka, ir siūlo Statuto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas, pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į tarnybą pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.“
departamentas
7 10.
Statuto projekto 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas „<...> pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai“. Pastaroji formuluotė neapibrėžta ir yra vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo nereikėtų konkretizuoti nurodytos nuostatos, kad praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas nekiltų šių nuostatų taikymo problemų. Pritarti Siekiant tiksliau nustatyti, kokia pakopa nustatoma ir koks darbo užmokestis mokamas į žemesnes pareigas perkeltam pareigūnui, siūloma tikslinti Statuto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio statuto 20 straipsnio 4 dalies
tarnybos pakopa, tačiau mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio Statuto 20 straipsnio 4 dalies 5 arba 6 punkte nustatytais pagrindais, jam nustatoma ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa. Pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas kitais pagrindais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų ne mažesnė nei iki perkėlimo į žemesnes pareigas buvusi pareiginė alga, tačiau nedidėtų arba didėtų minimaliai būtų artimiausia ne mažesnė negu iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga. Tuo atveju, kai iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta buvusi pareiginė alga atitinka arba viršija didžiausią galimą pareiginę algą, nustatoma šeštoji tarnybos pakopa.“
departamentas
1
būti atsižvelgiama priimant kitus sprendimus, reikėtų tikslinti, nes jos teisinis turinys nesuprantamas.
Pritarti STT pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jiems bus taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, atitinkamai, ir šio įstatymo 5 straipsnis, kuriame yra nustatyta, kad pareigūnams mokamas priedas už Lietuvos valstybei ištarnautus metus (1 dalis) ir nustatyta stažo, reikšmingo šiam priedui mokėti, apskaičiavimo tvarka (2 dalis). Dėl šios priežasties yra netikslinga statute vardyti laikotarpių, kurie įskaičiuojami į stažą, pakanka nuorodos į minėtą įstatymą. Statuto 14 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „14 straipsnis. Tarnybos stažas
1Pagal tarnybos stažą,
apskaičiuotą laikantis šiame straipsnyje įtvirtintų taisyklių, nustatoma kasmetinių atostogų trukmė, į jį taip pat gali būti atsižvelgiama priimant kitus šiame Statute ir kituose teisės aktuose nurodytus sprendimus. 2. Pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma pareigūno priėmimo į tarnybą data.
Į pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, žvalgybos pareigūnų rezervą, laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;
4) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
5) darbo laikas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
6) tarnybos ar darbo laikas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., vieną tarnybos ar darbo dieną įskaitant kaip tris tarnybos dienas;
7) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas.
Į pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, žvalgybos pareigūnų rezervą, laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;
4) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
5) darbo laikas, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
6) tarnybos ar darbo laikas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., vieną tarnybos ar darbo dieną įskaitant kaip tris tarnybos dienas;
7) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti įskaitytas į pareigūnų tarnybos stažą.
Į pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;
9) pareigūno laikinojo nedarbingumo laikas, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi, nemokamų, kitų atostogų laikas, taip pat buvimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laikas;
10) tarnybos tarptautinių organizacijų misijose Lietuvos Respublikos Vyriausybės siuntimu laikas, į pareigūno tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – vieną tarnybos dieną kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – vieną tarnybos dieną kaip dvi dienas;
11) laikotarpiai, įskaičiuotini į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 3. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai, išnagrinėjus ginčą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kompetentingas subjektas pripažįsta, kad pareigūnas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą. 1. Šiame statute nurodytą tarnybos stažą, skaičiuojamą kasmetinių atostogų trukmei ir šio statuto 37 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos dydžiui nustatyti, sudaro Lietuvos valstybei ištarnauti metai. 2. Tarnybos stažas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“
departamentas 2015-06-2535 12.
Statuto projekto 35 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3268), tiek pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIP-3234) kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Pritarti Siūloma pritarti ir Statuto 35 straipsnio 1 – 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos
stažą. Kasmetinių atostogų trukmė nustatoma pareigūnams, ištarnavusiems:
dienos;
dienos;
kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 10 kalendorinių darbo dienų. 3. Pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
per metus;
7) kitos tikslinės atostogos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.“
departamentas
1
projekto 36 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnyje numatyta, jog studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, Vyriausybės išvadas, teiktas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui XIP-4701, bei įvertinus, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose yra dar studijuojančių pagal dieninių studijų formą, siūlome Statuto 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.“
departamentas 2015-06-2537 14.
Statuto projekto 37 straipsnyje reglamentuojami išeitinių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo sąlygos turėtų būti suderintos su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-3268) 61 straipsnio nuostatomis, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atleistiems iš tarnybos statuto projekto 37 straipsnio 1 dalyje minimais pagrindais, mokėtinos išeitinės išmokos dydis taip pat turėtų būti siejamas su tuo, ar atleistas pareigūnas pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos Banke, taip išvengiant dvigubų išmokų iš valstybės biudžeto už tą patį laikotarpį. Pritarti Pastabai pritartina, be to, 37 straipsnyje tikslintina nuoroda į straipsnį, kuriame nurodyti STT pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai: „37 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš Specialiųjų tyrimų tarnybos
tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 12 straipsnio 2 dalyje, šio statuto 2423 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 dalies 1, 2, 3 ar 5 punkte nustatytais pagrindais, išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, išskyrus išmoką, mokėtiną atleidžiant
pareigūną iš tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šio statuto 23 straipsnio 1 dalies
mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė nei vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 23. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka pareigūnams, turintiems daugiau didesnį kaip 5 metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, daugiau didesnį kaip 10 metų – du kartus, daugiau didesnį kaip 20 metų – tris kartus.“
departamentas
14
(ne statuto projekto) 2 straipsnio 14 dalis, nes teisėkūros procesą reguliuojančios normos nenustato peržiūrėjimo procedūrų. Pritarti Buvusią 2 straipsnio 14 dalį, patobulintam projekte – 2 straipsnio 20 dalį išdėstyti taip: „20.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas
16
tikslintina nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes 2016 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti jo nauja redakcija (žiūr. pastabą įstatymo projektui Reg. Nr. XIIP-3336). Pritarti
redakcija, kurtu su šiuo statutu teikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 11¹, 12, 14, ir 17 straipsnių pakeitimo projektas (Reg. Nr. XIIP-3335), siūlytina svarstyti galimybę atsisakyti skirtingų Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą reglamentuojančių teisės aktų – statuto ir įstatymo, ir abu teisės aktus sujungti į vieną, kuriame būtų nuosekliai ir išsamiai reglamentuojami visi su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tarnybos pareigūnų statusu susiję klausimai. Tai, be kita ko, padėtų efektyviau užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principo realizavimą, optimizuotų teisėkūrai reikalingų resursų panaudojimą. Nepritarti Komitetas nėra paskirtas minimam įstatymo projektui Nr. XIIP-3334. Pritariam pagrindinio, NSGK Komiteto šiam projektui, nuomonei Projektais siūlomas reglamentavimo modelis, pagal kurį viename teisės akte sutelkiamos nuostatos, susijusios su įstaigos funkcijomis, uždaviniais, pavaldumu, atskaitomybe ir pan., o kitame – pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimas. Toks reglamentavimas galioja ir šiuo metu, žymesnių šių dviejų teisės aktų suderinamumo tarpusavyje ar su kitais teisės aktais problemų nekyla.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtingai nei, pvz., žvalgybos institucijų atveju, visas STT veiklai reikšmingas nuostatas sutelkti viename teisės aktų būtų itin sudėtinga. Jei reglamentuojant STT veiklą, būtų siekiama tiksliai laikytis Žvalgybos įstatymo pavyzdžio, į Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą tektų įtraukti ne tik STT pareigūnų tarnybos santykių reglamentavimą, bet ir nuostatas, susijusias su kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo ir korupcijos prevencijos funkcijų vykdymu. Toks reglamentavimas būtų sunkiai suderinamas su nusistovėjusia kriminalinės žvalgybos, baudžiamojo proceso, korupcijos prevencijos veiklos reglamentavimo praktika, todėl šis siūlymas, manytina, neperspektyvus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir galiojanti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo redakcija numatyto galimybę valstybės pareigūnų darbo (tarnybos) santykius reglamentuoti taip pat ir statutuose (šio įstatymo 6 str. 2 d.). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
4 Argumentai: Pagal galiojančią Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto redakciją visiems pareigūnams mokamas vienodo dydžio priedas už rangą
Projektu jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui (tai – specialistų lygmens pareigūnai) nustatomas 10 proc. pareiginės algos dydžio priedas, specialiajam agentui (tai – žemesnio lygmens vadovai) – 15 proc. pareiginės algos, o aukštesnį rangą turintiems pareigūnams – 20 proc. pareiginės algos. Tokiais pakeitimais aukščiau aptartas teisino reglamentavimo trūkumas šalinimas tik iš dalies, todėl siūloma labiau diferencijuoti priedus už rangus, aukštesnio rango pareigūnams nustatant nuosekliai didesnius priedus už rangą. Ydinga ir tai, kad pritarus projektui, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybei darbo užmokesti netgi sumažėtų (pvz., Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus atveju – apie 150 eurų). Nors projekto tikslas neturėtų būti žymus tarnybos vadovų darbo užmokesčio didinimas, darbo užmokesčio sumažėjimas taip pat laikytas projekto trūkumu, neatitinkančiu nei projekto tikslų, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti tokį reglamentavimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės darbo užmokestis nesumažėtų, tačiau didėtų minimaliai – iki 3 proc. Pasiūlymas:
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams priedai už tarnybinį rangą
skaičiuojami nuo pareiginės algos:
1) jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui, specialiajam agentui patarėjui – 10 procentų dydžio;
2) specialiajam agentui – 15 procentų dydžio;
3) vyresniajam specialiajam agentui – 20 procentų dydžio;
4) vyriausiajam specialiajam agentui – 2025 procentų dydžio;
5) ypatingajam specialiajam agentui – 2030 procentų dydžio.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-11-111 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3332 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas siūlo:
Argumentai Tolesniame Statuto tekste ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme vartojama sąvoka
„darbo užmokestis“, o ne „tarnybinis atlyginimas“, siūloma suvienodinti
sąvokas. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto paskirtis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą, skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, tarnybinį atlyginimą darbo užmokestį, paskatinimus, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ir tarnybos ypatumus.“
Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybos laikui yra nustatyti ribojimai, susiję su jų amžiumi, siūlytina apriboti taip pat ir amžių, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Atkreiptinas dėmesys, kad su amžiumi susiję ribojimai skiriant į tarnybą yra nustatyti ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnams, pavyzdžiui, naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 60 metų. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip
pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį pasirengimą ir sveikatos būklę.“
Argumentai Atsižvelgiant į ankstesnį komiteto siūlymą, amžiaus, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas, riba turėtų būti nustatyta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šių pareigūnų tarnybai, asmeninėms ir dalykinėms savybėms keliami kitokie reikalavimai nei žemesnio rango pareigūnams (išskirtinai pažymėtina tokių asmenų patirtis, autoritetas, moralinės savybės, o mažesnė reikšmė gali būti teikiama tokioms savybėms, kaip pavyzdžiui, sveikatos būklė bei fizinis pasirengimas), jiems galėtų būti taikoma specialioji norma, kuria būtų nustatoma kita amžiaus, iki kurio asmuo gali būti skiriamas į pareigas, riba. Taip pat pažymėtina, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji reikalavimai (reputacijos, pilietybės, kalbos mokėjimo ir pan.) neabejotinai taikomi visiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 3 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi (toliau – tarnybos direktorius) ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos ne vyresni kaip 65 metų asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip penkerius metus ištarnavę Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba turintys ne mažesnį kaip penkerių metų stažą valstybės tarnyboje ar ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo ar prokuroro darbo stažą.“ Pritarti 4.
41 Argumentai Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos specifiką, manytina, kad absoliučiai daugumai jos pareigūnų turėtų būti keliamas reikalavimas turėtų leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Dėl šios priežasties asmens atitikimas reikalavimams, keliamiems tam, kad jis galėtų tokį leidimą gauti, laikytinas būtina sąlyga, kad asmuo galėtų būti skiriamas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Toks reikalavimas taikomas ir, pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnams (Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pasiūlymas:
Statuto 4 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 9 punktu: „9) neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;“. Pritarti
Argumentai Atsižvelgiant į aukštus asmeninių savybių ir moralinių vertybių reikalavimus, keliamus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, šiai institucijai pavestų uždavinių svarbą, visuomenės lūkesčius ir plačius Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų įgaliojimus, manytina, kad visuomenės interesų apsauga, pagarba žmogaus teisėms ir tarnybos gero vardo, jos autoriteto saugojimas yra pamatinės kiekvieno pareigūno pareigos. Todėl turėtų būti tikslinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaikos tekstas. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Asmuo, paskirtas į tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei.
Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu būti teisingas (-a) ir sąžiningas (-a) pareigūnas (-ė), tinkamai atlikti man pavestas pareigas. Tepadeda man Dievas. Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas(-ė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas.“
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu būti teisingas (-a) ir sąžiningas (-a) pareigūnas (-ė), tinkamai atlikti man pavestas pareigas. Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas(-ė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vadovautis jos Konstitucija ir kitais įstatymais, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis; pasižadu sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno vardą.“ Pritarti 6.
115 Argumentai Pagal šiuo metu siūlomą Statuto 11 straipsnio 5 dalies formuluotę į aukštesnes pareigas perkeltam pareigūnui galėtų būti nustatoma bet kuri tarnybos pakopa, jei tik ją parinkus pareiginė alga yra ne mažesnė nei iki perkėlimo į aukštesnes pareigas. Pavyzdžiui, galima situacija, kai pareigūnas įvertinamas labai gerai, perkeliamas į aukštesnes pareigas ir tuo pat metu jam nustatoma aukščiausia – šeštoji – pakopa. Todėl tikslinga apriboti aukštesnės tarnybos pakopos nustatymo į aukštesnes pareigas perkeltam pareigūnui galimybes. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 11 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų artimiausia ne mažesnė nei iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusi pareiginė alga.“
Argumentai Pareigūnui pavedant laikinai atlikti kitas pareigas, jis nėra perkeliamas į kitas pareigas, atitinkamai, nėra sprendžiamas ir tarnybos pakopos nustatyto klausimas, o tokio pareigūno darbo apmokėjimo klausimai pakankamai detaliai reglamentuoti Statuto 21 straipsnyje. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6. Perkėlus pareigūną į lygiareikšmes pareigas arba jam pavedus laikinai atlikti kitas pareigas šio Statuto 21 straipsnyje nurodytais pagrindais, jam nustatoma ta pati tarnybos pakopa.“ Pritarti 8.
123 Argumentai Siekiant objektyvesnio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo (ypač tais atvejais, kai vertinama aukštesnio rango pareigūnų, atsakingų už savarankiškų struktūrinių padalinių veiklą, tarnyba), siūloma išplėsti atvejų, kai pareigūno tarnybinę veiklą vertina ne tiesioginis vadovas vienasmeniškai, o atestacijos komisija, sąrašą. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 12 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Jeigu pareigūno veiklą tiesioginis vadovas, tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai, pareigūno veiklą vertina atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo ar tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu, kai pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas kaip jo tiesioginis vadovas, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu ir kai vertinama struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo veikla.“
Argumentai Siekiant objektyvesnio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo (ypač tais atvejais, kai vertinama aukštesnio rango pareigūnų, atsakingų už savarankiškų struktūrinių padalinių veiklą, tarnyba), siūloma išplėsti atvejų, kai galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos priima tarnybos direktorius, sąrašą. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 12 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5.
Pareigūno tiesioginis vadovas ar atestacijos komisija, įvertinę pareigūno veiklą gerai, tarnybos direktoriui siūlymų neteikia ir pareigūno iki atestacijos turėta teisinė padėtis nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pasibaigus ar baigiantis laikotarpiui (nurodytam Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje), kurį pareigūnas eina tarnybos struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo pareigas arba pasibaigus ar baigiantis struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui (penkeriems metams), tarnybinė veikla įvertinama gerai. Tokiu atveju Atestacijos komisija siūlo, tarnybos direktoriui perkelti pareigūną į kitas pareigas.“
Argumentai STT pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, kuriems taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, jiems nebebus mokama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis tokia tvarka, kaip už šį darbą yra mokama statutiniams valstybės tarnautojams ir kitiems valstybės tarnautojams ar asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį. Atitinkamai, iš statuto yra pašalintos nuostatos, susijusios apmokėjimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ar švenčių dienomis STT pareigūnams galės būti atlyginama nebent vieną kartą per metus išmokant vienos pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, numatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje. Šiuo tikslu, siekiant teisės aktų suderinamumo, reikia papildyti STT pareigūno darbo užmokesčio sudėtinių dalių sąrašą. Pasiūlymas: 15 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu: „4) vienkartinės priemokos.“ Pritarti 11.
152 Argumentai Pagal galiojantį reglamentavimą, taikomą tiek valstybės pareigūnams, tiek ir valstybės tarnautojams ar asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, darbo valandų ir dienų skaičius, kuriuo remiamasi apskaičiuojant ne visą darbo dieną dirbusių asmenų darbo užmokestį, atitinkamais kalendoriniais metais yra nustatomas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 15 straipsnio 2dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio nustatytų darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“
Argumentai Dėl argumentų, kuriais grindžiamas Komiteto pasiūlymas Nr. 6, Statuto 15 straipsnį tikslinga papildyti 6 dalimi, kuria būtų nustatytas vienkartinės priemokos, nurodytos 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (šiuo punktu Statuto 15 straipsnio 1 dalį papildyti siūlo Komitetas), paskirtį ir jos apskaičiavimo tvarką. Taip pat žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 25 Pasiūlymas:
Statuto 15 straipsnį papildyti 6 dalimi:
„6. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio
ir švenčių dienomis pareigūnams gali būti mokama Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo numatyta vienkartinė priemoka.“
Argumentai Patikslinus Statuto 20 straipsnį (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 15), būtina tikslinti ir kitus straipsnius, kuriuose yra nuorodų į minėtą straipsnį. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šiame straipsnyje nurodytą leidimą dirbti kitą darbą taip pat turi gauti pareigūnas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 6 ir 75 ir 6 dalyje nurodytais atvejais.“
Argumentai Specialiųjų priemonių išdavimui apskaityti ir jų apyvartos kontrolei užtikrinti turi būti nustatyta speciali tvarka. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą, priesaiką, skyrimą, atleidimą, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas, specialiųjų priemonių išdavimą ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje asmens byloje. Asmens bylų vedimo tvarką ir saugojimo terminus nustato tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtinus dokumentų saugojimo terminus.“
Argumentai Pareigūną perkėlus į kitas pareigas, jo pareiginė alga, o kartu ir darbu užmokesčio dydis, priklausys nuo jam nustatytos tarnybos pakopos, o tarnybos pakopos nustatytas perkėlus pareigūną į aukštesnes, žemesnes ar lygiavertes pareigas pakankamai aiškiai reglamentuotas Statuto 11 straipsnio 5 – 7. Kitų sudėtinių darbo užmokesčio dalių dydis yra apibrėžtas Statute (išreikštas procentais nuo pareiginės algos) ir jo atskirai nustatinėti nereikės. Dėl šios priežasties Statuto 20 straipsnio 5 dalis laikytina pertekline. Pasiūlymas:
Išbraukti Statuto 20 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 6 – 10 dalis laikyti atitinkamai 5 – 9 dalimis, jas pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka esant tarnybiniam būtinumui perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Perkėlus į žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki perkėlimo. 65.
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas ir institucijas, kurių steigimą numato Europos Sąjungos teisės aktai. 76. Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, pareigūnas savo rašytiniu sutikimu taip pat gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. 87. Pagal šio straipsnio 6 ar 75 ar 6 dalį perkeltas pareigūnas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 98. Perkėlimo pagal šio straipsnio 6 ar 75 ar 6 dalį laikotarpiu pareigūnui garantuojamos iki perkėlimo eitos pareigos. Pareigūnų perkėlimo į šiame straipsnyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 109. Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.“
Argumentai Tikslintina nuoroda į Statuto straipsnį, kuriame vardijami pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindai. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 27 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Kai neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki šešių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio Statuto 2423 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ Pritarti 17.
28 Argumentai Statuto projekto nuostatos, reglamentuojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervo sudarymą, pareigūnų įtraukimą į rezervą ir, vėliau, grąžinimą iš rezervo į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nėra tinkamos Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri nėra tam tikros įstaigų sistemos dalis. Kelioms įstaigoms sudarant sistemą, kurioje yra tiek statutinių, tiek ir nestatutinių įstaigų ir, atitinkamai, statutinių valstybės tarnautojų ir kitų kategorijų valstybės tarnautojų, tokios nuostatos būtų tinkamos, nes tokiu atveju asmenys galėtų būti perkeliami iš pareigūno pareigų į kitas pareigas ir kartu įtraukiami į pareigūnų rezervą. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos atveju toks perkėlimas į kitas pareigas ne Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebūtų įmanomas, todėl ir perkėlimas į rezervą galimas tik pareigūną atleidus iš pareigų, o ne perkėlus į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Pasiūlymas:
Tikslinti Statuto 28 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „28 straipsnis. Pareigūnų rezervas
tarnybos pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą pareigūnai gali būti perkeliami įtraukiami, kai jie atleidžiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir skiriami į pareigas dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. 2. Pareigūnas į rezervą perkeliamas įtraukiamas direktoriaus įsakymu esant tarnybiniam būtinumui. 3. Pareigūnams, esantiems rezerve, tarnybinis atlyginimas darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos. 4.
valstybės tarnautojo ar kitoms jo einamoms pareigoms pareigybės aprašyme šioms pareigoms priskirtas funkcijas. 5. Buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, jei pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus vienerius metus. 6. Pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų. 7. Pareigūnui nustojus eiti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, į kurias jis buvo skirtas, tarnybos direktorius sprendžia dėl tolesnės jo tarnybos eigos. Esant tarnybiniam būtinumui, šis pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas šio straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Pasibaigus tarnybiniam būtinumui, pareigūnas grąžinamas į jo iki įtraukimo į rezervą eitas pareigas. Kai tokių pareigų nėra, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas, o kai ir šių pareigų nėra – į žemesnes pareigas. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pareigūnas, kuris nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto
2, 3 Argumentai Asmeniui, kuris, būdamas tam tikro amžiaus, į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas paskiriamas iš anksto apibrėžtam laikotarpiui, turėtų būti sudaromos sąlygos ištarnauti visą kadenciją, nenutraukiant jos dėl asmens amžiaus. Todėl siūlytina atsisakyti Statuto 34 straipsnio 2 dalies nustatomas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tarnauja ne ilgiau nei iki senatvės pensijos amžiaus net ir tuo atveju, jei kadencija, kuriai jis paskirtas dar nėra pasibaigusi. Be to, šis ribojimas nebebus aktualus dar ir dėl to, kad Komiteto siūlymu (žr. Komiteto siūlymą Nr.
Komiteto siūlymą Nr. 3) patikslinus reikalavimus asmeniui, skiriamam į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, į jas negalės būti skiriamas asmuo, vyresnis nei 65 metų. Tokiu būdu, nustačius viršutinę amžiaus ribą ir kadencijos trukmę, automatiškai nustatomas ir amžius, iki kurio asmuo gali tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ar jo pavaduotoju. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 34 straipsnio 2, 3 dalis ir išdėstytas jas taip: „2. Tarnybos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai tarnauja iki Respublikos Prezidento dekreto dėl tarnybos direktoriaus jų atleidimo iš pareigų įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu kol sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus. 3. Pareigūnas, paskirtas į pareigas penkerių metų kadencijai ar tarnybos laikotarpiui, tarnauja iki kadencijos ar šio laikotarpio pabaigos, bet ne ilgiau, negu kol sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus.“
Argumentai Socialinės garantijos, susijusios su pareigūno perkėlimu į kitas pareigas, turėtų būti taikomos tais atvejais, kai perkėlimas vyksta tarnybos interesais, o ne pareigūno prašymu. Pasiūlymas: Statuto 35 straipsnio 7 dalyje įrašyti žodžius „(išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „7. Pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu) ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, persikelti skiriama iki penkių darbo dienų. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.“
Argumentai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams iš statutinių valstybės tarnautojų tapus valstybės pareigūnais, bus ženkliai sumažintos galimybės jiems atlyginti už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis (žr. Komiteto pasiūlymą Nr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 12). Dėl šios priežasties siūloma ir alternatyvi atlyginimo už tokį darbą priemonė – papildomų kasmetinių apmokamų atostogų suteikimas. Pažymėtina, kad kaip papildomos atostogos kaip alternatyva vienkartinei priemokai numatyta numatytos ir, pavyzdžiui, Prokuratūros įstatyme (50 str. 4 d.). Šios atostogos taip pat galėtų būti derinamos su pinigine išmoka, pastarąją atitinkamai sumažinant (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 25). Pasiūlymas:
Statuto 35 straipsnį papildyti nauja 8 dalį, esamą 8 dalį laikyti 9 dalimi: „8. Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui gali būti kompensuojama suteikiant iki 10 darbo dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. 89. Pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui, tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atšaukiami iš kasmetinių atostogų. Pareigūno dėl atšaukimo iš atostogų patirtas išlaidas atlygina tarnyba tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
1-3 Argumentai Siekiant suvienodinti (plg. naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 50 str. 1 – 3 dalys, Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio 1 – 3 dalys) išmokas ir kompensacijas, mokamas pareigūnus žuvus ar netekus dalies darbingumo, siūloma nurodyti, kad šios kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis pareigūno vidutiniu darbo užmokesčiu bei įtvirtinti, kad kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Statuto 36 straipsnio 1 dalį taip pat siūloma patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą (žr. Komiteto siūlymą dėl pastabos Nr. 19). Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 36 straipsnio 1 – 3 dalis ir išdėstyti jas taip: „1.
Pareigūnui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – sutuoktiniui ar partneriui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) jeigu jie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais bei aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis. 2.
paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos. 3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.
Nustatomos šios kompensacijos:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki
Pritarti 22.
367 Argumentai Statuto projektu siūloma atsisakyti šiuo metu nustatytos ir mokamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacijos, kuri yra nesusieta su gyvenamosios vietos pakeitimu dėl tarnybos. Vietoje jos siūloma numatyti gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensaciją, kuri būtų mokama tik pareigūnams, dėl tarnybos pakeitusiems gyvenamąją vietą. Tačiau pagal siūlomą 36 straipsnio 7 dalies formuluotę, tokia kompensaciją galėtų būti mokama taip ir tiems pareigūnams, kurie į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje perkeliami savo pačių prašymu, o ne tarnybos iniciatyva. Dėl šios priežasties siūloma aiškiai išvardyti perkėlimo į kitas pareigas atvejus, dėl kurių galės būti mokama gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacija. Pasiūlymas:
Patikslinti Statuto 36 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas aukštesnes arba lygiareikšmes pareigas (išskyrus atvejus, kai tarnybos vieta keičiama pareigūno prašymu), šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 dalies 3, 5 punktuose, taip pat pareigūnui, pakeitusiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas šio Statuto 20 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nurodytais pagrindais ar dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, pareigūno prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos ar jų dalis, apskaičiuota vadovaujantis tarnybos direktoriaus nustatytais kriterijais. Šios išlaidos kompensuojamos, jei pareigūnas, jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ar partneris, tarnybos atlikimo vietoje neturi ir per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, atitinkančios techninius ir sanitarinius reikalavimus.“
Argumentai Nėra aiškus gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensacijos mokėjimo laikotarpis, tačiau manytina, kad mokėti tokią kompensaciją visą laiką nuo pareigūno perkėlimo į kitas pareigas iki tarnybos santykių pabaigos būtų neproporcinga. Pasiūlymas: Statuto 36 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 9 ir 10 dalimi: „8.
Esant šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms sąlygoms, gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos kompensuojamos:
1) pareigūnams, kurie į pareigas pirmą kartą arba pakartotinai skiriami penkerių metų laikotarpiui arba kadencijai,
2) pareigūnams, kurie į pareigas skiriami neterminuotai, – penkerius metus nuo skyrimo į šias pareigas dienos;
3) pareigūnams, kurie į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje perkelti esant tarnybiniam būtinumui ne ilgesniam kaip
kitoje gyvenamojoje vietovėje, – perkėlimo į kitas pareigas arba pareigų, kurias pavesta laikinai atlikti, atlikimo laikotarpiu.“
Argumentai Statuto 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kompensacijos siejimas su lėšomis darbo užmokesčiui nėra tikslingas, manytina, kad tokią kompensaciją leistina mokėti ir iš kitų Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų. Pasiūlymas: Patikslinti Statuto 40 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Specialiųjų tyrimų tarnybai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.“
Argumentai Kaip jau minėta (žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 12 ir Nr. 20), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jiems nebebus atlyginama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip, kaip yra atlyginama šiuo metu. Už viršvalandinį darbą jiems galės būti atlyginama nebent vieną kartą per metus išmokant vienos pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, numatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje.
Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „institucijų teisės aktuose (statutuose, nuostatuose), reglamentuojančiuose valstybės pareigūnų darbą, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas sukonkretinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygos bei tvarka“. Tai reiškia, jog tam, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams galėtų būti atlyginama už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, Statute turi būti įtvirtintos nuostatos, detalizuojančios tokio atlyginimo tvarką. Siūloma pasirinkti tokį modelį, kai už viršvalandinį darbą būtų atlyginama pareigūno pasirinkimu jam išmokant vienkartinę priemoką arba suteikiant papildomas kasmetines mokamas atostogas, kaip tai siūloma Statuto 35 straipsnyje. Taip pat siūloma sudaryti galimybę šiuos atlyginimo už viršvalandinį darbą būdus derinti tarpusavyje, pvz. pareigūno pasirinkimu suteikiant 5 darbo dienas papildomų kasmetinių atostogų ir išmokant pusės pareiginės algos dydžio priemoką kartą per metus. Atsižvelgiant į tai, kad viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis trukmei išreikšti tam tikra pareiginės algos dalimi arba atostogų dienų skaičiumi gali būti reikalinga atlikti sudėtingesnius skaičiavimus, kuriuos reikalinga detaliai apibrėžti teisės aktuose, siūloma įstatymo lygmenyje, t.y. Statute, šių klausimų nereglamentuoti, o pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti detalią vienkartinės priemokos mokėjimo ir (arba) papildomų kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Pasiūlymas: 40 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis pareigūnui jo pasirinkimu suteikiamos kasmetinės papildomos mokamos atostogos, numatytos šio Statuto 35 straipsnio 8 dalyje, arba mokama šio Statuto 15 straipsnio 6 dalyje numatyta vienkartinė priemoka. Pareigūno pasirinkimu už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis taip pat gali būti kompensuojama dalimis, derinant kasmetinių papildomų mokamų atostogų suteikimą ir vienkartinės priemokos mokėjimą. Kasmetinių papildomų mokamų atostogų trukmės nustatymo ir šių atostogų suteikimo, vienkartinės priemokos dydžio nustatymo ir jos išmokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Argumentai Projektu siūloma nustatyta šaunamojo ginklo ir fizinės bei psichinės prievartos panaudojimo tvarka yra iš esmės tokia pati kaip ir nustatytoji galiojančiame reglamentavime. Tačiau galiojančiame reglamentavime (tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos, tiek ir kitų teisėsaugos institucijų atveju) nustatyta šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo tvarka nėra pakankamai griežtai reglamentuoti, kad visais atvejais būti užtikrinant naudojamos prievartos proporcingumas ir pareigūnų veiksmų atitiktis tarptautinėje praktikoje pripažintiems žmogaus teisių apsaugos standartams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra siekiama suvienodinti, patikslinti ir kitų institucijų pareigūnų šaunamojo ginklo ir fizinės bei psichinės prievartos panaudojimo tvarką ir pagrindus (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtus projektus Nr. 15-10869, 15-10871, 15-10873, 15-10874, 15-10875). Pasiūlymas Patikslinti Statuto VII skyrių ir išdėstyti jį taip:
ir naudojimo sąlygos 1.
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant ir ginant teisėtus asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. 2. Pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. 3. Psichinė prievarta šiame Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant šio Statuto 45 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms. 4. Fizinė prievarta šiame Statute suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių, tai yra naikinamojo poveikio neturinčių asmenų sulaikymo, jų veiksmų suvaržymo, laikino skausmo sukėlimo, konvojavimo, priverstinio transporto priemonių stabdymo priemonių ir kitų įstatymų leidžiamų ir tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas. 5. Prieš naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 6. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas. 7.
prievartą nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 8. Jei dėl pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, tarnybos direktorius ar jos padalinio vadovas apie tai privalo pranešti prokurorui. 44 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
panaudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas įtariamą padariusį administracinį teisės pažeidimą arba nusikalstamą veiką asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) vykstant pasikėsinimui į Specialiųjų tyrimų tarnybos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turtą ar kai būtina juos atgauti;
4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, metu;
5) stabdydamas transporto priemonę, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką. 2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. 45 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos. 2.
panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas įtariamą padariusį nusikalstamą veiką asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) gindamas saugomą objektą nuo kėsinimosi, jeigu jis yra susijęs su pavojumi asmenų gyvybei ar sveikatai;
4) siekdamas sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius konvojavimo metu. 3. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones ir gyvūnus būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties atvejais ir (arba) sulaikant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką. 4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu. 5. Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 6. Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą. 7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo nedelsdamas apie tai pranešti tarnybos direktoriui ir surašyti paaiškinimą. 43 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos
nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali panaudoti prievartą. 2.
suprantama kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi pareigūno reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė. 3. Psichinė prievarta suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios priemonės ar šaunamojo ginklo parengimas prireikus naudoti. 4. Fizinė prievarta suprantama kaip fizinės jėgos ir (arba) specialiųjų priemonių naudojimas. 5. Specialiosios priemonės suprantamos kaip tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios prievartos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, nustumti arba išsklaidyti minią, įtariamus teisės pažeidėjus sulaikyti arba pažymėti, priverstinai sustabdyti transporto priemones ar jas pažymėti, priverstinai patekti į teritorijas, patalpas ar transporto priemones, atremti neteisėtą kėsinimąsi, taip pat ardyti šiems veiksmams kliudančius objektus. 6. Kitos šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.. 7. Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Fizinė prievarta ir specialiosios priemonės naudojamos tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba negalima. 8. Psichinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šio straipsnio 9, 11 dalyse arba šio Statuto 44 straipsnio 2 dalyje išvardytais atvejais. 9.
turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) apsisaugodamas ar apsaugodamas kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) asmeniui vengiant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (siekdamas priversti asmenį paklusti), asmenį sulaikydamas (jeigu asmuo priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių (įskaitant pavienes patalpas), teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
5) atremdamas valstybės institucijų, jų turto, ar transporto priemonių užpuolimus;
6) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galbūt padarę nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus);
7) chuliganiškų veiksmų, lydimų aiškaus nepaklusnumo teisėtiems pareigūnų reikalavimams, metu;
8) stabdydamas transporto priemonę, (esant tarnybiniam būtinumui);
9) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms ar administraciniams teisės pažeidimams (nusižengimams). 10. Prievartos priemones pareigūnas naudoja adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą pareigūnas prioritetą privalo teikti psichinei prievartai, išskyrus atvejus, kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba psichinė prievarta buvo negalima dėl kitų priežasčių. 11.
naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius, linkusius smurtauti ar žaloti save asmenis, taip pat bėgti linkusius asmenis, kurie įtariami padarę administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ir (ar) nusikalstamą veiką, pristatydamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpas, policijos įstaigą ar kitą teisėsaugos instituciją, atlikdamas minėtų asmenų apžiūrą. 12. Pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jei pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 13. Jei teisėti pareigūnų reikalavimai atidaryti patalpas ir transporto priemones nevykdomi, pareigūnai turi teisę jas atidaryti naudodami prievartą. 14. Pareigūnas kaip specialiąją priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių sąrašą įtrauktus užtaisus (kulkas, sviedinius arba kenksmingąsias, dirginančiąsias medžiagas), kurių mechaninis, terminis, cheminis ar kitoks sukeliamas poveikis, sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, kurio atžvilgiu naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 15.
pavojaus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai specialiąsias priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie neįgalieji;
2) prieš asmenis, turinčius neliečiamumo teisę, jei pareigūnui žinoma, kad asmuo tokią teisę turi;
3) prieš moteris, jei pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių. 16. Apie pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 17. pareigūnas, panaudojęs fizinę ar psichinę prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 18. Specialiųjų priemonių sąrašą nustato tarnybos direktorius. 19. Šis straipsnis nereglamentuoja specialiųjų priemonių naudojimo per mokymus.“
naudojimas
panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją,
2) atremdamas ginkluotus valstybės pareigūnų, saugomų asmenų, statinių (įskaitant pavienes patalpas), teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;
3) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo netikėto, pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
4) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai;
5) sulaikydamas transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kiti transporto priemonėje esantys asmenys savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. 3.
panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą. 6. Nesant neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus tiesioginio ginkluoto kėsinimosi į saugomus asmenis ar objektus atvejus, taip pat patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Pareigūnas turi teisę parengti šaunamąjį ginklą naudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti. 8. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą ar prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba kūno sužalojimą, nedelsiant pranešama prokurorui. 9. Pareigūnas, panaudojęs prievartą, šaunamąjį ginklą nepažeisdamas šio Įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 10. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su šaunamojo ginklo panaudojimu. 11. Šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė. 12. Šis straipsnis nereglamentuoja šaunamojo ginklo naudojimo per mokymus. Pritarti
Siekiant sklandaus įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, siūloma patikslinti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnį.
Pagrindiniai šio straipsnio tikslinimo uždaviniai yra šie:
laikoma, kad po įstatymo įsigaliojimo visiems pareigūnams nustatyta ta pati pareigybė kaip ir iki įstatymo įsigaliojimo, o tarnybiniai rangai yra susieti su pareigybėmis, kai kuriems pareigūnams po įstatymo įsigaliojimo rangas keisis, nes Statuto 11 straipsnyje nustatytas pareigybių ir rangų santykis kai kuriais atvejais yra kitoks nei šiuo metu. Dėl šios priežasties įsigaliojimo nuostatas (įstatymo 2 straipsnį) siūloma papildyti nauja 4 dalimi. 2. Nors daugeliui pareigūnų darbo užmokestis padidės, galimi ir atvejai, kai iki įstatymo įsigaliojimo gautas darbo užmokestis (įskaitant visus mokėtinus priedus) bus didesnis nei po įstatymo įsigaliojimo. Tokiems atvejams reikalinga speciali įsigaliojimo nuostata, kuria būtų sudarytos prielaidos iki pareigūno perkėlimo į kitas pareigas mokėti tokį darbo užmokestį, koks buvo mokamas iki įstatymo įsigaliojimo. Šiuo tikslu siūloma tokiam pareigūnui taikyti fiksuotą pareiginės algos koeficientą, kuris gali neatitikti nė vienos tai pareigybei nustatytos tarnybos pakopos, tačiau kurį pritaikius, darbo užmokestis, mokamas, pagal naujai įsigaliojusį reglamentavimą būtų tiksliai toks, kaip ir iki šio įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Šiuo tikslu siūloma 2 straipsnio 7 ir 8 dalys. 3. Vienas iš projekto tikslų yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatyti didesnį darbo užmokestį, ypač tai pasakytina apie specialistų, o ne vadovų lygmens pareigūnus. Tokiam tikslui pritartina, tačiau įgyvendinant įstatymą būtina užtikrinti tolygų darbo užmokesčio didėjimą, išvengti atvejų, kai darbo užmokestis iš karto po įstatymo įsigaliojimo išaugtų pernelyg staigiai.
Šiuo tikslu siūloma 2 straipsnį papildyti specialiomis nuostatomis, skirtomis tam, kad iš karto po įstatymo įsigaliojimo darbo užmokestis nė vienam pareigūnui neišaugtų daugiau nei 30 proc. (2 straipsnio 9 ir 10 dalys). 4. Įsigaliojus įstatymui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, jų tarnybos stažas, reikalingas priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus dydžiui, kasmetinių atostogų trukmei bei išeitinei kompensacijai apskaičiuoti, turės būti skaičiuojamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau į stažą, apskaičiuojamą šio įstatymo nustatyta tvarka, įtraukiami ne visi laikotarpiai, kurie turi būti įtraukti į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, stažą. Siekiant apsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius ir užtikrinti, kad iki įstatymo įsigaliojimo sukauptas stažas iki įstatymo įsigaliojimo į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje paskirtiems asmenims ir toliau būtų įskaičiuojamas, reikalinga speciali įstatymo nuostata (2 straipsnio 11 dalis). 5. Statuto pakeitimais prailginamas tarnybos laikas, todėl būti tiksliai reglamentuoti visas situacijas, kuriose gali atsidurti pareigūnai, į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje paskirti iki įstatymo įsigaliojimo. Galimos situacijos: kai įstatymo įsigaliojimo metu pareigūnai dar nėra sulaukę 50 ar 55 metų; kai jie yra šio amžiaus sulaukę, tačiau jų tarnybos laikas pratęstas; kai jie yra sulaukę šio amžiaus ir dėl jų yra priimtas sprendimas tarnybos laiko nepratęsti. Įstatymo įsigaliojimo nuostatomis yra sureglamentuotos tik pirmosios dvi situacijos, todėl siūloma papildyti įsigaliojimo nuostatas (2 straipsnio 17 ir 18 dalys). 6.
skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o po įstatymo įsigaliojimo jos bus skaičiuojamos darbo dienomis, todėl įsigaliojimo nuostatose būtina aptarti atostogų, į kurias teisė įgyti iki įstatymo įsigaliojimo, suteikimą po įstatymo įsigaliojimo (2 straipsnio 25 dalis). 7. Nors įstatymui įgyvendinti reikalingi poįstatyminių teisės aktų pakeitimai turės būti parengti iki įstatymo įsigaliojimo momento, praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai ne visos institucijos nustatytu laiku parengia reikiamus pakeitimus ir juos patvirtina. Dėl šios priežasties siūloma nustatyti, kad po šio įstatymo įsigaliojimo nepakeisti poįstatyminiai teisės aktai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui (2 straipsnio 26 dalis). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
tyrimų tarnybos pareigūnai (toliau – pareigūnai), paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja valstybės pareigūno statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas. Laikoma, kad jiems nustatyta ta pati pareigybė ir suteiktas tas pats tarnybinis rangas kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis ir laikoma, kad jiems yra nustatyta pirmoji tarnybos pakopa, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. 4.
įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga nedidėtų arba didėtų minimaliai. 5. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam mokama pareiginė alga, lygi iki šio įstatymo įsigaliojimo gautai pareiginei algai kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. Šiuo atveju laikoma, kad pareigūnui nustatyta VI tarnybos pakopa. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, atestacijos ir kitos procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 7. Kompensacijos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 36 straipsnio 3 dalyje, mokamos pagal Statuto redakciją, galiojusią sveikatos sutrikdymo padarymo metu, o jei tam tikri padariniai pareigūno sveikatai atsiranda vėliau – šių padarinių atsiradimo metu. 8. Kompensacijos ir išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute nenurodytos, mokamos iki jas gaunančio pareigūno tarnybos santykių pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti pareigūnai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą išsilavinimą turi įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pareigūnai, kurie per šį laikotarpį neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 10. Pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – kol jiems sukanka 50 metų;
2) vyriausieji specialieji agentai – kol jiems sukanka 55 metai. 11. Pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, tarnauja iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos. 12. Šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytiems pareigūnams jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 34 straipsnyje nustatytas tarnybos laikas. 13. Šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taikomos šio straipsnio 10 dalies nuostatos dėl tarnybos laiko. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2015 m. gruodžio
įgyvendinimu, ir juos reikiama apimtimi pakeičia ar priima naujus teisės aktus. 15. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 16.
16Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d.
pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba pareigūnui iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų skirtumas. 17. Šio straipsnio 15 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 16 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, Specialiųjų tyrimų tarnybos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 18. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 20 ir 24 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
tyrimų tarnybos pareigūnai (toliau – pareigūnai), paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja valstybės pareigūno statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas. 3. Laikoma, kad pareigūnui nustatyta ta pati pareigybė kaip ir iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Laikoma, kad pareigūnui yra suteiktas jo pareigybę atitinkantis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas rangas. 5. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pareigūnams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis ir laikoma, kad jiems yra nustatyta pirmoji tarnybos pakopa, išskyrus šio straipsnio 6 – 10 dalyse nurodytus atvejus. 6. Tais atvejais, kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginės algos ir visų mokėtinų priedų suma nepakistų, o jei tokios tarnybos pakopos nėra – didėtų minimaliai. 7.
įsigaliojimo pareigūno pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą buvo didesnė nei pareiginė alga, kuri jam turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais, pareigūnui nustatomas toks pareiginės algos koeficientas, kad jo gaunama pareiginė alga kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais būtų lygi iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautai pareiginei algai kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. Šiuo atveju laikoma, kad pareigūnui nustatyta VI tarnybos pakopa. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas taikomas iki pareigūno perkėlimo į kitas pareigas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute numatytais pagrindais. 9. Tais atvejais, kai pareiginė alga, kuri pareigūnui turi būti nustatyta pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais yra didesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gauta pareiginė alga kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą ir šis skirtumas viršija trisdešimt procentų iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautos pareiginės algos kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą, pareigūnui nustatomas toks pareiginės algos koeficientas, kad jo gaunama pareiginė alga kartu su pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Statutą mokėtinais priedais sudarytų 130 procentų iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno gautos pareiginės algos kartu su priedais už kvalifikacinę kategoriją, tarnybinį rangą ir tarnybos stažą. 10.
10Pareiginės algos koeficientas,
didesnis nei apskaičiuotasis šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, po šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnui gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei jo tarnybinė veikla du kartus įvertinama labai gerai. Tokiu atveju pareigūnui nustatoma pirmoji tarnybos pakopa, ir šios tarnybos pakopos nustatytas prilyginamas aukštesnės tarnybos pakopos nustatymui šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 12 straipsnio prasme. 11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į tarnybą pareigūnams įskaityti tarnybos stažo laikotarpiai įskaitomi į pareigūnų tarnybos stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 14 straipsnyje, ir tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. 12. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, atestacijos ir kitos procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 13. Kompensacijos, nustatytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 36 straipsnio 3 dalyje, mokamos pagal Statuto redakciją, galiojusią sveikatos sutrikdymo padarymo metu, o jei tam tikri padariniai pareigūno sveikatai atsiranda vėliau – šių padarinių atsiradimo metu. 14. Kompensacijos ir išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Statute nenurodytos, mokamos iki jas gaunančio pareigūno tarnybos santykių pabaigos arba sąlygų tokiai kompensacijai skirti išnykimo, tačiau ne ilgiau kaip penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 15. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirti pareigūnai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 3 straipsnio
įstatymo įsigaliojimo dienos. Pareigūnai, kurie per šį laikotarpį neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos. 16.
šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – kol jiems sukanka 50 metų;
2) vyriausieji specialieji agentai – kol jiems sukanka 55 metai. 17. Pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, tarnauja iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos, pareigūnai, dėl kurių priimtas sprendimas tarnybos laiko nepratęsti, – iki šio straipsnio 16 dalyje nurodyto amžiaus. 18. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytiems pareigūnams ir šio straipsnio 17 dalyje nurodytiems pareigūnams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnybos laikas buvo pratęstas, jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Statuto 34 straipsnyje nustatytas tarnybos laikas. 19. Šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, skiriant ir mokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją taikomos šio straipsnio 16 dalies nuostatos dėl tarnybos laiko. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2015 m. gruodžio
įstatymo nuostatų įgyvendinimu. 21. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 22.
22Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d.
pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba pareigūnui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų skirtumas. 23. Šio straipsnio 21 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 22 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, Specialiųjų tyrimų tarnybos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 24. Šio straipsnio 22 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 25.
atostogos, į kurias teisė įgyta iki 2015 m. gruodžio 31 d., suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas septynias kalendorines dienas atostogų suteikiant penkias darbo dienas kasmetinių atostogų. 26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.“
ir teisėtvarkos komitetas
2 siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3332 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą: Pareigybės, tarnybos pakopos, tarnybinio rango tarpusavio santykis bei nustatymo (suteikimo) sąlygos ir tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuotos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnyje, todėl praktinių problemų dėl šių institutų derinimo kilti neturėtų, tačiau siekiant išgryninti tarnybinių rangų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir tarnybinių pakopų tarpusavio santykį, komitetas siūlo tikslinti tarnybos pakopos sąvoką ir spręsti pagrindiniam komitetui dėl šios sąvokos perkėlimo į nauja redakcija dėstomo STT statuto 2 straipsnį, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Pasiūlymas:
Patikslinti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Tarnybos pakopa – pareigūno tarnybos etapas, pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti.
Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.“ Pritarti iš dalies 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
tarnybos etapas pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficientų intervalo, nustatomas pagal pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą ir naudojamas jo pareiginei algai apskaičiuoti. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projekto projektą XIIP-3332 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario V. Gailiaus pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir vadovaujantis principine nuostata, kad asmenys, dirbantys Specialių tyrimų tarnyboje yra valstybės pareigūnai. Pritarti
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas ir suredaguotas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė