Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik
teismai. Teismai sudaromi iš teisėjų, o įstatymo nustatyta tvarka ir teismo tarėjų. Teismo tarėjai kaip ir teisėjai yra nepriklausomos teismų sistemos dalis.“
išdėstyti taip: „Teisėjasi, teismo tarėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.“
109 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisėjai Teismai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo.“2 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 110 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisėjas Teisėjai ir teismo tarėjai negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.“
110 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.“3 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
112 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Teismo tarėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.“
112 straipsnį nauja 5 dalimi: „Teismo tarėjus pagal įstatymą ketveriems metams, bet neilgiau nei dvi kadencijas iš eilės skiria ir atleidžia savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba. Reikiamą teismo tarėjų skaičių pagal įstatymą nustato Teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu.“ 3.
Buvusią 112 straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Teismų taryba, sudaroma įstatymo nustatyta tvarka. Teismų tarybos sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 2/3 teisėjų ir 1/3 teismo tarėjų.“
112 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Asmuo, paskirtas teisėju ar teismo tarėju įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.“4 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas Papildyti 113 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Teismo tarėjų darbinės ir politinės veiklos apribojimus nustato įstatymas.“5 straipsnis. 114 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Kišimasis į teismų veiklą, vykdant teisingumą, yra draudžiamas įstatymu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Teismo tarėjas kol jis eina teismo tarėjo pareigas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be savivaldybės tarybos sutikimo.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Teikia seimo narių grupė:
Fiodorovas 8.
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Visuomenės atstovų dalyvavimas teisingumo vykdyme vienokia ar kitokia forma įtvirtintas daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat daugelyje kitų pasaulio šalių. Tarėjų institutas vertinamas kaip padedantis suvienyti profesionalus ir neprofesionalus bendram siekiui – užtikrinti asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą, sudarantis didesnes prielaidas teismams priimti sprendimus, atsižvelgiant į visuomenėje nusistovėjusį teisingumo supratimą, ugdantis visuomenę ir leidžiantis jai tiesiogiai pažinti sunkumus, kylančius vykdant teisingumą. Užsienio šalių (Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų) praktika liudija, kad visuomenės indėlis vykdant teisingumą yra didžiausias, jeigu tarėjams suteikiamas sprendžiamasis balsas ir jie nagrinėja atsakingai parinktų kategorijų bylas. Tarėjų instituto įtvirtinimas Konstitucijoje ne tik tarėjams kaip visuomenės atstovams suteiks sprendžiamojo balso teisę, bet ir pats institutas taps tvirtesnis, efektyvesnis nei tose valstybėse, kuriose Konstitucijoje toks institutas neįtvirtintas, o tai paliekama reguliuoti įstatymams. Šio projekto tikslas Konstitucijoje įtvirtinti visuomenės atstovus teismuose – teismų tarėjus. Projekto uždaviniai: · mažinti nepasitikėjimą teismais; · sudaryti visuomenei galimybes dalyvauti įgyvendinant teisingumą; · skatinti bylų nagrinėjimo objektyvumą; · bylas nagrinėti bešališkiau ir įvairiapusiškiau; · efektyviau ginti žmogaus teises. Teisės instituto atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, jog visuomenė palaiko teismų tarėjų įtvirtinimą Lietuvos teismų sistemoje, štai 25,5 procentai apklaustųjų mano, jog tarėjų institutas reikalingas, 17,6 procentai respondentų mano, jog tarėjų institutas nereikalingas ir 29,9 apklaustųjų neturi nuomonės.
Europos Tarėjų chartijos projekte, teismų tarėjai įvardijami kaip nepriklausomos teisminės valdžios garantas, kuris nesudaro atskiros ir nuolatinės teismo dalies. Minėtoje Chartijoje pasakyta, jog valstybės galia ir valdžia kyla iš jos žmonių, o tarėjai yra tiesioginė visuomenės dalyvavimo teisingumo vykdyme išraiška, tad tarėjų teisės, nepriklausomumas ir balso svarumas turi būti toks pats kaip profesionalių teisėjų.[1] Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad visuomenės atstovai į bylų nagrinėjimą įneštų gyvenimiškos patirties, sprendimus priimtų remdamiesi savo gyvenimiška patirtimi ir bendru suvokimu. Visuomenės atstovų dalyvavimas bylų nagrinėjime ženkliai prisidės prie teismų pasitikėjimo didinimo visuomenės akyse. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys – Artūras Paulauskas. 3. Šiuo metu galiojantis Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas Šiuo metu Konstitucijoje nėra numatytas tarėjų institutas. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinama, jog teismai yra sudaromi iš teisėjų, o įstatymo nustatyta tvarka ir teismo tarėjų. Taip pat 109 straipsnyje nustatoma, jog teisėjai, teismo tarėjai ir teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Teismai nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo. Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtinama nuostata, jog Teisėjai ir teismo tarėjai negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijos 112 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog Teismo tarėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, kadangi teismo tarėjai įstatymo nustatyta tvarka bus skiriami savivaldybių tarybų. Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog teismo tarėjai, kaip ir teisėjai, būtų skiriami. Konstitucijoje įtvirtinama teismo tarėjus skirianti institucija, įgaliojimų terminas, taip pat įtvirtinama nuostata įpareigojanti įstatymų leidėją įstatymu nustatyti teismo tarėjų skyrimo ir atleidimo tvarką. Teismo tarėjus pagal įstatymą ketveriems metams, bet ne ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės skiria ir atleidžia savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba. Reikiamą teismo tarėjų skaičių pagal įstatymą nustato Teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu. Toks teisinis reguliavimas užtikrins vieną iš svarbiausių teismo tarėjų nepriklausomumo garantijų. Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalyje keičiama Teismų tarybos sudėtis. Teismų taryba bus sudaroma įstatymo nustatyta tvarka, o teismų tarybos sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 2/3 teisėjų ir 1/3 teismo tarėjų. Toks imperatyvas kyla tiek iš pačios Konstitucijos, tiek ir iš tarptautinės teisės aktų. Konstitucijos 113 straipsnis papildomas nauja trečia dalimi kurioje numatoma, jog Teismo tarėjų darbinės ir politinės veiklos apribojimus nustato įstatymas. Asmuo paskirtas teismo tarėju įstatymo nustatyta tvarka turės prisiekti būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą.
Konstitucijos 114 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinama nuostata, jog „Kišimasis į teismų veiklą, vykdant teisingumą, yra draudžiamas įstatymu.“ Konstitucijos 114 straipsnis keičiamas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo išsakytą poziciją, jog Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje yra nurodomas išsamus sąrašas subjektų, kuriems draudžiama kištis į teismų veiklą. Toks sąrašas pavyzdžiui, nedraudžia žiniasklaidai kištis į teismų veiklą, vykdant teisingumą. Kita vertus, sąvoka „teismų veikla“ šio Projekto straipsnio kontekste pernelyg plati, nes kyla pavyzdžiui, abejonės dėl teismų finansinės, ūkinės veiklos audito teisėtumo, atliekamo kitų valstybės institucijų. Konstitucijos 114 straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, jog Teismo tarėjas kol jis eina teismo tarėjo pareigas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas be jį paskyrusios savivaldybės tarybos sutikimo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą kriminogeninė situacija pagarės, nes tikimasi jog tarėjų institutas užkirs kelią galimai korupcijai teismuose. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamas Konstitucijos pataisas bus būtina pakeisti Teismų įstatymą, Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksus bei kitus įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, kurie reikalingi sureguliuoti tarėjų institutui. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus įstatymo projektą kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos Šis įstatymo projektas tiesiogiai lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Tačiau priėmus siūlomas Konstitucijos nuostatas būtina bus priimti Teismų įstatymo tam tikrus pakeitimus susijusius su tarėjų institutu, šio įstatymo projektui bus reikalingos valstybės lėšos siekiamiems tikslams įgyvendinti, štai 2004 metais Teisės instituto atlikto tyrimo duomenimis, tarėjų instituto įvedimas kainuotų nuo 49,2 iki 70,8 milijonų litų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu remtasi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2011-02-01 atlikta apžvalga „Teismo tarėjų ir prisiekusiųjų institutas Europos Sąjungos ir kitose užsienio valstybėse.“
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai yra „Konstitucija“, „Teisminė valdžia“, „Teismų sistema“ 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Artūras Paulauskas Kęstutis Daukšys Zita Žvikienė Raimundas Paliukas Saulius Bucevičius Vytautas Gapšys Viktoras Fiodorovas Valdas Skarbalius Vilija Filipovičienė Larisa Dmitrijeva Sergej Dmitrijev Sergej Ursul Gediminas Jakavonis Linas Balsys Dangutė Mikutienė Jonas Kondrotas Petras Čimbaras Darius Ulickas Valentinas Bukauskas Eduardas Šablinskas Mečislovas Zasčiurinskas Valdas Vasiliauskas Eligijus Masiulis Petras Narkevičius Algimantas Dambrava Rita Tamošiūnienė Gintaras Tamošiūnas Kęstutis Glaveckas Kazys Starkevičius Vida Marija Čigriejienė Loreta Graužinienė Raimundas Markauskas Ričardas Sargūnas Artūras Skardžius Darius Petrošius Juzef Kvietkofskij Vydas Gedvilas Povilas Urbšys Jaroslav Narkevič Algimantas Salamakinas [1] European Charter of European Lay Judges.
2015-07-02 Nr. XIIP-3305 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
susiję su teisingumo vykdymu, nustatant, kad vykdant teisingumą dalyvauja tarėjai. Nekvestionuojant projektu keliamo tikslo, jo nuostatos diskutuotinos. Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra apsispręsta dėl konkretaus tarėjų dalyvavimo nagrinėjant bylas teisme ir priimant sprendimus modelio. Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojai 2014 m., atsižvelgdami į Vyriausybės programos 461 punkte numatytą tikslą parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose, konstatavo, kad „remiantis esamu ištirtumo lygiu nėra įmanoma pateikti tikslių gairių ar rekomendacijų įstatymų leidėjui dėl konkretaus tarėjų instituto modelio galimo įgyvendinimo Lietuvoje. Šiam uždaviniui spręsti pirmiausia siūloma atlikti plačios apimties kompleksinio pobūdžio mokslinį tyrimą, kurio pagrindu būtų galima kurti Lietuvos sąlygomis optimalų tarėjų modelį.“ Mokslininkai pažymėjo, kad tik paskutiniajame tyrimo etape, pasirinkus Lietuvos visuomenės poreikius geriausiai atitinkantį modelį ir įvertinus jo įgyvendinimo galimybes, būtų galima atsakyti į klausimą, ar reikalingos (ir kokios) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos konkrečiam tarėjų instituto modeliui įgyvendinti.[1] Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad projektu siūloma Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo apimtis dėl teismo tarėjų instituto (siūloma pakeisti 5 straipsnius) nebūdinga kitų Europos Sąjungos valstybių Konstitucijoms.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamos nuostatos vertintinos kaip siūlymas įvykdyti atitinkamą teismų sistemos reformą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio nuostatomis dėl numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos rengimo prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą, svarstytina galimybė pirmiausia parengti koncepciją dėl tarėjų instituto teismuose. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomame Konstitucijos 109 straipsnyje siūloma nustatyti: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai sudaromi iš teisėjų, o įstatymo nustatyta tvarka ir teismo tarėjų.
Teismo tarėjai kaip ir teisėjai yra nepriklausomos teismų sistemos dalis“;
„Teisėjai, teismo tarėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi.“ Taigi iš projekto nuostatų, pagal kurias tarėjai prilyginami teisėjams (įstatymu būtų nustatyta tik teismų sudarymo iš teismo tarėjų tvarka), darytina išvada, kad siekiama įtvirtinti tapatų teisėjų ir tarėjų statusą vykdant teisingumą, o tai reikštų, kad tarėjai turėtų dalyvauti nagrinėjant visų kategorijų bylas visų grandžių teismuose, kaip ir teisėjai, būtų įgalioti spręsti fakto ir teisės klausimus, turėtų sprendžiamojo balso teisę priimant teismo sprendimus. Projekto nuostatos dėl tapataus teisėjų ir tarėjų teisinio statuso vykdant teisingumą diskutuotinos, nes tokiu atveju reikėtų nustatyti, kad tarėjai turi tokias pačias teises ir pareigas, yra tiek pat nepriklausomi, kaip ir teisėjai. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisėjo ir teismo nepriklausomumo vykdant teisingumą garantijų turinį pirmiausia lemia jų nepriklausomumas: a) nuo byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi; b) nuo valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucijų, korporacinių, neteisėtų asmeninių ar kitokių interesų įtakos. (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Šis nepriklausomumas užtikrinamas Konstitucijos 113 ir
apribojimais: teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose įstaigose ar įmonėse, gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą; teisėjai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Projektu siūlomas įtvirtinti tarėjų „nepriklausomumas“ būtų sąlyginis jau vien dėl to, kad jie tik vykdydami tarėjo pareigas turėtų būti atleidžiami nuo savo darbinių pareigų vykdymo. Taigi tarėjai labiau nei teisėjai galėtų būti pažeidžiami, t.y. vienaip ar kitaip visada galėtų būti įtakojami įvairių visuomenės grupių: savų interesų turinčių jų darbdavių, įvairių asociacijų, kurių nariais jie yra, juos į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos ir pan. Šiame kontekste pastebėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse, siekiant užtikrinti teismo sprendimų objektyvumą, įstatymais nustatytos bylą nagrinėjančių tarėjų interesų pusiausvyrą užtikrinančios taisyklės, pavyzdžiui, kad darbo bylas nagrinėja vienas teisėjas ir du tarėjai, kurių vienas atstovauja darbdavį, o kitas – darbuotoją ar savarankiškai dirbantį asmenį (Vokietijoje, Portugalijoje, Lenkijoje).[2] Tarėjų „nepriklausomumas“ yra diskutuotinas ir dėl to, kad juos į pareigas skirtų savivaldybės taryba - politinė atstovaujamoji institucija (projekto 3 straipsniu keičiamo Konstitucijos 112 straipsnio pirmoji dalis), kuri pati dėl jos teisių pažeidimų gali kreiptis į teismą (Konstitucijos 122 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal Konstituciją teisminė valdžia yra formuojama profesiniu pagrindu.
Teisėjams keliami ypatingi profesiniai reikalavimai; teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip jis vykdo teisingumą – atlieka Konstitucijoje jam nustatytą priedermę; teisėjais turi būti skiriami tik asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas); teisėjams keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas); tai, kad asmuo yra paskirtas teisėju ir jam patikėta vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikos vardu, rodo valstybės pasitikėjimą tuo asmeniu (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas). Todėl abejotina, ar tarėjai galėtų lygiomis teisėmis su teisėjais spręsti ne tik fakto, kaltės, bausmės dydžio, bet ir teisės klausimus. Pastebėtina, kad daugelyje valstybių teismų tarėjai dalyvauja nagrinėjant bylas tik pirmoje instancijoje, prisiekusieji dalyvauja nagrinėjant bylas pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Tačiau visuomenės atstovai paprastai nedalyvauja nagrinėjant bylas aukščiausioje teisminėje institucijoje, kuri sprendžia vien teisės klausimus. Pavyzdžiui, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Belgijoje tarėjai dalyvauja nagrinėjant kai kurių kategorijų baudžiamąsias bylas tik pirmoje instancijoje, Danijoje – prisiekusiųjų teismas nagrinėja baudžiamąsias bylas dėl sunkių nusikaltimų pirmoje ir apeliacinėje instancijoje ir tik Vokietijoje tarėjai dalyvauja nagrinėjant žemės ūkio, darbo ir socialines bylas visose instancijose (aukščiausioje instancijoje nagrinėjant bylas dalyvauja 3 teisėjai ir 2 garbės teisėjai).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarėjai niekada nebus tiek susipažinę su bylos medžiaga, arba net negalės susipažinti su bylai reikšminga informacija, sudarančia valstybės paslaptį ar kita įslaptinta informacija, kiek teisėjai, ne tik dėl to, kad dalyvaus bylų nagrinėjime tik keletą savaičių per metus, bet ir dėl to, kad tarėjui (jeigu jis neatitiktų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, nepriekaištingos reputacijos ir kitų įstatymo nustatytų reikalavimų) gali būti neprieinama byloje esama medžiaga, sudaranti valstybės paslaptį ar kita įslaptinta informacija, kuri turi būti visapusiškai įvertinta priimant teisingą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienos Europos Sąjungos valstybės Konstitucijoje, kuri numato visuomenės atstovų (tarėjai, prisiekusieji) dalyvavimą vykdant teisingumą, nėra nustatyta, kaip (kokiais atvejais ir kokiu būdu) jie dalyvauja vykdant teisingumą, tačiau Konstitucija tai nustatyti įgalioja įstatymo leidėją, taip pat nė vienoje valstybėje tarėjų, kad ir kokius įgalinimus jie turėtų, statusas nėra tapatus teisėjų statusui. Bylų kategorijos, kurias nagrinėjant dalyvauja visuomenės atstovai, teismo sprendimų priėmimo tvarka, reikalavimai visuomenės atstovams (yra valstybių, kur tarėjais kai kuriose bylose gali būti tik tam tikros srities specialistai profesionalai, pavyzdžiui, Vokietija), jų parinkimo ir skyrimo tvarka, materialinės garantijos yra nustatomos įstatymuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Konstitucijoje turėtų būti įtvirtinta įstatymų leidėjo teisė įstatyme nustatyti tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą atvejus ir būdus. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamos Konstitucijos 112 straipsnio nuostatos dėl tarėjų skyrimo tvarkos diskutuotinos. Minėta, kad tarėjų skyrimo tvarka, kai juos skiria į pareigas politiniu pagrindu formuojama savivaldybės taryba, negalėtų užtikrinti reikiamo tarėjų nepriklausomumo. Čia atkreiptinas dėmesys į projekto aiškinamajame rašte minimos 2012 m. gegužės 11 d. Europos tarėjų chartijos VII punktą, kuriame nustatyta, kad tarėjų rinkimas, kandidatų iškėlimas ir skyrimas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais ir, turint omeny jų funkcijas, turi būti vengiama politinio įsikišimo. Taigi teismo tarėjų
„nepriklausomumo“ principo esmė suponuoja poreikį atskirti kandidatų į teismo
tarėjus parinkimo ir jų paskyrimo į pareigas funkcijas ir jas patikėti skirtingoms institucijoms, atsižvelgus į jų vietą valstybės ir kitų institucijų sistemoje bei joms patikėtų funkcijų pobūdį. Taip pat diskutuotina ir projekto nuostata, kad teismo tarėjais skiriami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, t.y. savivaldybių tarybų rinkėjo požymius atitinkantys asmenys (Konstitucijos 119 straipsnio antroji dalis). Pažymėtina, kad teismų tarėjų skyrimas į pareigas nėra tapatus politiniam procesui – savivaldybių tarybų rinkimams, kuriuose gali dalyvauti administracinio vieneto (savivaldybės) rinkėjai.
Teismų tarėjų teisės ir pareigos yra susijusios su teisingumo vykdymu, kuris reikalauja atitinkamos brandos, pasirengimo, asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, taip pat lietuvių kalbos mokėjimo, nes „Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba“ (Konstitucijos 117 straipsnio antroji dalis). Pastebėtina, kad daugumoje valstybių tarėjus renka, arba kandidatų į tarėjus sąrašus sudaro vietos savivaldybės, patenkančios į teismo jurisdikcijos teritorines ribas. Paprastai iš didesnio kandidatų sąrašo vėliau sudaromas mažesnis (tikrasis) sąrašas, kuris vienaip ar kitaip formaliai tvirtinamas. Dažniausiai kandidatus į tarėjus siūlo savivaldybių tarybų merai, tarybų nariai ir įvairios organizacijos (Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje). Kai kuriose šalyse kandidatų į tarėjus sąrašus sudaro savivaldybių tarybų išrinkti specialūs komitetai (pvz. Danijoje, Estijoje), kai kur kandidatų sąrašai sudaromi burtų keliu (pvz. Austrijoje). Jungtinėje Karalystėje kandidatų sąrašus sudaro vadinamieji vietos patariamieji komitetai, Belgijoje ir Prancūzijoje – įvairios profesinės organizacijos ar asocijuotos struktūros. Iš atrinktų kandidatų skiriant į tikrąjį tarėjų sąrašą neretai dalyvauja teismas (teisėjų susirinkimas, teismo pirmininkas) arba vykdomoji valdžia (prezidentas, ministras, karalius). 4.
siūlomas įtvirtinti teismo tarėjų imunitetas (savo turiniu jis būtų tapatus teisėjo imunitetui) gali sudaryti teisines prielaidas teismo tarėjui, dėl kurio savivaldybės taryba (politinė atstovaujamoji vietos valdžios institucija) nedavė sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laivę, ir toliau dalyvauti teismui vykdant teisingumą. Tokia teisinė situacija neatitiktų teisinės valstybės principo ir konstitucinės teisingumo esmės, pakirstų visuomenės pasitikėjimą teismu, valstybe ir teise. Daugelyje Vakarų Europos valstybių nei teisėjai, nei tarėjai neturi imuniteto nuo baudžiamosios ar administracinės atsakomybės. Taip yra Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Vidurio ir rytų Europos valstybėse (bet ne visose) teisėjai, o kartais ir tarėjai, turi tam tikrą imunitetą, kurio apimtis dažnai gana žymiai skiriasi nuo parlamento nario imuniteto: pavyzdžiui, Estijoje baudžiamasis kaltinimas tarėjui gali būti pareikštas tik pritarus teismo pirmininkui; Čekijoje apie kaltinimus tarėjui turi būti informuotas teismo pirmininkas ir tarėją išrinkusi savivaldybės taryba. 5.
5. Projekto:
Lietuvos Respublikos teismų įstatymas“; be to, kadangi Konstitucijos 109 straipsnio antrosios dalies nuostatoje siūlomą įtvirtinti ir teismo tarėjų nepriklausomumą, šio straipsnio pirmosios dalies nuostata „Teismo tarėjai kaip ir teismo teisėjai yra nepriklausomos teismų sistemos dalis“ yra brauktina, kita vertus ji yra ir klaidinanti, nes teismai, pagal Konstituciją vykdantys teisminę valdžią Lietuvoje, yra priskirtini ne vienai, bet dviem arba (jeigu tai, paisant Konstitucijos, yra nustatyta atitinkamuose įstatymuose) daugiau teismų sistemų.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę;
2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos
byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., nutarimai);
Konstitucijos 109, 110 ir 114 straipsnius, jų pakeitimai turi būti dėstomi ne fragmentuotai (atskirų šių straipsnio dalių pakeitimais), o keičiant visą straipsnį, pvz., „Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“ ;
straipsnio nuostatų tarpusavio sąsajų ir dėstymo nuoseklumo, t.y. pirmiausia galiojanti straipsnio penktoji dalis turi būti papildoma novela dėl teismų tarybos sudėties formavimo, o po to straipsnis pildomas nauja šeštąja dalimi, kurioje dėstoma novela dėl teismo tarėjų paskyrimo tvarkos; be to, šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje dalyse dėstomose novelose sąvokų „Teisėjų taryba“ ir „Teismų taryba“ vartojimas nesuderintas;
du žodžius „teisėjo ar“, o ne įrašyti naują sakinį, kuriame netgi nėra nuostatos, kad kišimasis į teismo veiklą būtų baudžiamas pagal įstatymus, kuri suponuoja įstatymo leidėjo pareigą tokią atsakomybę nustatyti įstatymu, o ne vien deklaruoti patį draudimą; be to, šiame straipsnyje dėstant pakeitimus turi būti pašalinta klaida „2 straipsnis“;
esmėje Konstitucijos 109 straipsnio „1“, „2“ ir „3“ dalys, 110 straipsnio „1“ ir „2“ dalys, 112 straipsnio „1“, „5“ „6“ ir „7“ dalys, 113 straipsnio „3“dalis ir 114 straipsnio „1“ ir „2“ dalys turi būti nurodytos ne skaičiumi, o
„žodžiais įvardžiuotine skaitvardžio forma“ - pirmąją dalį, antrąją dalį ir
t.t. (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę;
2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos
byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., nutarimai);
Konstitucijos 109, 110 ir 114 straipsnius, jų pakeitimai turi būti dėstomi ne fragmentuotai (atskirų šių straipsnio dalių pakeitimais), o keičiant visą straipsnį, pvz., „Pakeisti 109 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“ ;
straipsnio nuostatų tarpusavio sąsajų ir dėstymo nuoseklumo, t.y. pirmiausia galiojanti straipsnio penktoji dalis turi būti papildoma novela dėl teismų tarybos sudėties formavimo, o po to straipsnis pildomas nauja šeštąja dalimi, kurioje dėstoma novela dėl teismo tarėjų paskyrimo tvarkos; be to, šio straipsnio penktojoje ir šeštojoje dalyse dėstomose novelose sąvokų „Teisėjų taryba“ ir „Teismų taryba“ vartojimas nesuderintas;
du žodžius „teisėjo ar“, o ne įrašyti naują sakinį, kuriame netgi nėra nuostatos, kad kišimasis į teismo veiklą būtų baudžiamas pagal įstatymus, kuri suponuoja įstatymo leidėjo pareigą tokią atsakomybę nustatyti įstatymu, o ne vien deklaruoti patį draudimą; be to, šiame straipsnyje dėstant pakeitimus turi būti pašalinta klaida „2 straipsnis“;
esmėje Konstitucijos 109 straipsnio „1“, „2“ ir „3“ dalys, 110 straipsnio „1“ ir „2“ dalys, 112 straipsnio „1“, „5“ „6“ ir „7“ dalys, 113 straipsnio „3“dalis ir 114 straipsnio „1“ ir „2“ dalys turi būti nurodytos ne skaičiumi, o
„žodžiais įvardžiuotine skaitvardžio forma“ - pirmąją dalį, antrąją dalį ir
t.t. (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 64 punktas).
įtvirtinimas ir įgyvendinimas gali pareikalauti skirti teismų funkcionavimui didesnius valstybės biudžetų asignavimus ir įvertinus Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 2396160, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] [1] R.Latvelė, M.Lankauskas. Mokslo išvada dėl tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą galimybės. Teisės e-aktualijos. 2014 m. Nr. 3(6), prieiga per internetą: http://www.teise.org/data/aktualijos-14-36.pdf. [2] Čia ir toliau Išvadoje remiamasi Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimo departamento 2011-02-01 tyrimu „Teismo tarėjų ir prisiekusiųjų institutas Europos Sąjungos ir kitose užsienio valstybėse“.
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-17 Nr. S-2015-3907 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos konstitucijos 109, 110, 112, 113 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-3305 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112, 113 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3305 (toliau – įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu siūlytume apsvarstyti teismo, kaip valstybės viešosios valdžios funkcijas vykdančios institucijos, sudėtinės dalies – tarėjų, kuriems bus suteikiama sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu teisė – pilietybės reikalavimo klausimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikti išsamūs argumentai dėl siūlymo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kyla klausimas, kodėl teisėjais, esančiais teismo sudėtine dalimi, gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, kai, tuo tarpu, tarėjais galės būti ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Tokiu būdu pagal pateiktą įstatymo projektą valstybės viešosios valdžios funkcijų vykdyme priimant sprendimus Lietuvos Respublikos vardu galės dalyvauti ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai, bet ir tokie nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, kurie tuo pačiu metu yra trečiųjų šalių piliečiais. Mūsų žiniomis vis tik pilietybės reikalavimą išlaiko ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kai kalbama apie asmenis ar pareigūnus, vykdančius valstybės viešosios valdžios funkcijas.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]