Projekto lyginamasis variantas
straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam,
draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais – 33 procentai, 2011 metais – 34 procentai, 2012 metais – 35 procentai, 2013 metais
Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, o nuo 2016 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai D. Mikutienė K. Komskis I. Rozova V. Filipovičienė A. Monkauskaitė A. Matulas K. Kuzminskas V. M. Čigriejienė R. Ačas J. Požela
Projekto lyginamasis variantas (2)
straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam,
draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais – 33 procentai, 2011 metais – 34 procentai, 2012 metais – 35 procentai, 2013 metais
Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, o nuo 2016 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentus užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Projekto lyginamasis variantas (3)
straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam,
draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais – 33 procentai, 2011 metais – 34 procentai, 2012 metais – 35 procentai, 2013 metais
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sveikatos draudimo įstatymo
įmokos, mokamos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis (t.y. socialiai pažeidžiamoms grupėms, už kurias privalomąjį sveikatos draudimą moka valstybė: bedarbiams, senatvės pensininkams, neįgaliesiems, vaikams ir kitoms socialiai jautrioms asmenų kategorijoms), dydis. Ši įmoka 2015 m. sudaro 244,6 euro, numatoma, kad 2016 m. ji sieks 255,7 euro (2009 m. sudarė 605,3 Lt, 2010 m. – 744,7 Lt, 2011 m. – 733,2 Lt, 2012 m. – 725,4 Lt, 2013 m. – 762,3 Lt, 2014 m. – 804,3 lito). Svarbu pažymėti, kad metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, yra apie 3 kartus mažesnė už vidutinę metinę vieno dirbančiojo asmens PSD įmoką. 2014 m. vidutinės metinės vieno dirbančio asmens PSD įmokos (2524 Lt /
lėšomis (804,3 Lt / 232,9 Eur) dydžiai skyrėsi 3,1 karto. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo mėn. paskelbtomis Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijomis, numatoma, kad 2015 m. vidutinės metinės vieno dirbančio asmens PSD įmokos (766 Eur) ir metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (244,6 Eur), dydžiai taip pat skirsis 3,1 karto. Pažymėtina, kad net ir savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų (pvz. darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių) per metus sumokama įmokų suma (9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų) yra didesnė nei metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį.
Kaip jau minėta, 2014 m. valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, sudarė 804,3 Lt (232,9 Eur). Tuo tarpu, 2014 m. metinė savarankiškai PSD įmokas mokančio asmens įmoka siekė 1089 Lt (315 Eur). Prognozuojama, kad 2015 m. ji sudarys 336 Eur, o 2016 m. – 351 Eur (darant prielaidą, kad nuo 2015 m. liepos mėn. minimalioji mėnesinė alga bus padidinta iki 325 Eur ir 2016 m. nesikeis). Šiame kontekste, taip pat atkreiptinas dėmesys į faktą, kad didžiąją dalį Lietuvos gyventojų sudaro būtent asmenys, patenkantys į valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą. Statistikos departamento duomenimis 2015 metų sausio mėnesį Lietuvoje gyveno 2, 921 mln. žmonių, o valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius 2015 metais – 1, 641 mln., tai sudaro 56 procentus visų gyventojų. Reikėtų pabrėžti, kad nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios PSD įmokos, jų sveikatos priežiūra PSDF biudžetui kainuoja brangiausiai. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos ženkliai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą: 2013 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma sudarė 1,34 mlrd. Lt, o šių asmenų sveikatos priežiūros poreikis sudarė apie 2,7 mlrd. litų. 2014 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma sudarė 1,36 mlrd. Lt, o jų sveikatos priežiūros poreikis, remiantis preliminariais duomenimis, – apie 3,
viršija valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumą.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės metinės vieno dirbančio asmens PSD įmokos ir metinės valstybės biudžeto įmokos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis dydžiai ženkliai skiriasi, siūlome didinti metinės valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, dydį, taip priartinant šią įmoką prie kitų PSD įmokų mokėtojų mokamų PSD įmokų dydžių. Siūloma šią įmoką didinti, nustatant kasmet augantį šios įmokos procentinį dydį. Svarbu paminėti ir tai, kad Vyriausybės 2012–2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228, bei sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 8 d. įsakyme Nr. V-676 numatyta siekiamybė, kad PSDF biudžeto pajamos
prisidėtų prie šio siekio įgyvendinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė Dangutė Mikutienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės biudžeto įmokos už vieną privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamą asmenį dydis
procentai, 2011 metais – 34 procentai, 2012 metais – 35 procentai, 2013 metais
darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma PSD įmoką už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis didinti, nustatant kasmet augantį šios įmokos procentinį dydį. Projekte numatoma, kad PSD įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis 2014 ir 2015 metais – 37 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio (nuostatos dėl 2014 ir 2015 metų įmokų dydžio nekeičiamos), o nuo 2016 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį. Pakeitus Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, PSD įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis palaipsniui didėtų, kol priartėtų prie tokio PSD įmokos, kurią sumoka savarankiškai jas mokantys asmenys, dydžio ir tokiu būdu mažėtų skirtumas tarp vieno dirbančiojo ir vieno valstybės lėšomis draudžiamojo įmokų dydžio. Tuo pačiu, padidėtų PSDF biudžeto pajamos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projekto nuostatos neturi įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;
Projekto nuostatos neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus;
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau skitų lėšų suma padidės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Numatoma, kad 2016 – 2018 metams papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kasmet – apie 22 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu pastabų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;
Reikšminiai projekto žodžiai: valstybės biudžeto įmoka už apdraustąjį, draudžiamą valstybės lėšomis, įmokos dydis. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai D. Mikutienė K. Komskis I. Rozova V. Filipovičienė A. Monkauskaitė A. Matulas K. Kuzminskas V. M. Čigriejienė R. Ačas J. Požela
Vilnius
2015-06-17 Nr. XIIP-3304 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad nuo 2016 metų įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį. Siūloma nuostata tikslintina, kadangi neaišku, kokiu būdu būtų nustatomas vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė nustato tik minimaliąją mėnesinę algą. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūra jau yra prasidėjusi, t.y. valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų įmokų dydžiams skirtos valstybės biudžeto lėšos jau pradėtos planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Siekiant teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-18 Nr. XIIP-3304 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3304, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad nuo 2016 metų įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį. Siūloma nuostata tikslintina, kadangi neaišku, kokiu būdu būtų nustatomas vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, Vyriausybė nustato tik minimaliąją mėnesinę algą. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2.
2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., t.y. kitais biudžetiniais metais, tačiau atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūra jau yra prasidėjusi, t.y. valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų įmokų dydžiams skirtos valstybės biudžeto lėšos jau pradėtos planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-02 nutarimas
sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM 2015-06-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3304, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-09-02 nutarimas Nr.
941 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 22 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
Įstatymo projektas) tikslui – didinti metinę valstybės biudžeto įmoką, mokamą už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, tačiau, atsižvelgiant į ribotas šiuo metu valstybės finansines galimybes, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) paskelbtas prognozes Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 2017 metais išaugtų 12,3 euro vien dėl to, kad 2015 metais didėja vidutinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į 2015 metais prognozuojamo šalies vidutinio darbo užmokesčio pokyčius ir darant prielaidą, kad draudžiamųjų valstybės lėšomis bus tiek pat, kiek planuojama 2016 metais, tai yra 1,595 mln. asmenų, 2017 metais valstybės biudžeto asignavimai įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis didėtų 19,6 mln. eurų. Jeigu 2016 metais valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis būtų padidinta nuo 37 iki 39 procentų, 2018 metais ši įmoka, atsižvelgiant į prognozuojamus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčius, padidėtų 29,4 euro ir būtų lygi 297,4 euro. Jeigu draudžiamųjų 2018 metais bus tiek pat, kiek planuojama 2016 metais, dėl įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procentinio pokyčio ir prognozuojamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 47 mln. eurų.
Finansų ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į siūlomus valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procentinių dydžių pokyčius ir prognozuojamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčius 2015–2018 metais, iš valstybės biudžeto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2019 metais reikėtų papildomai skirti apie 52,8 mln. eurų, o 2020 metais – apie 60 mln. eurų. Priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymą, 2018–2020 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 179 mln. eurų. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad:
sveikatos draudimo fondą už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. 2016 m. palyginus su 2015 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį didėja 11,1 euro (įmokos dydis- 255,7 euro). Valstybės biudžeto įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 2016 m. skiriama 407, 855 mln. eurų, arba palyginus su 2015 m. 6, 364 mln. eurų daugiau;
draudžiamą asmenį didėtų 24,9 euro ir iš valstybės biudžeto tūrėtų būti skiriama 429, 852 mln. eurų, arba palyginus su 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondui šiam tikslui numatytais valstybės biudžeto asignavimais – 22 mln. eurų daugiau;
jau prisiimtus įsipareigojimus.
Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3304 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Markauskas, K. Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos
apsaugos ministerijos atstovai J. Iždonienė, L. Vaičiulienė, N. Stasiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Dagilytė , V. Zaksas, N. Bernotienė, Ž. Abelienė, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį. Siūloma nuostata tikslintina, kadangi neaišku, kokiu būdu būtų nustatomas vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos
minimaliąją mėnesinę algą. Pritarti
projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, jog 2016 metų valstybės biudžeto planavimo procedūra jau yra prasidėjusi, t.y. valstybės lėšomis draudžiamųjų asmenų įmokų dydžiams skirtos valstybės biudžeto lėšos jau pradėtos planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo statuto 177 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausybė po pirmojo valstybės biudžeto projekto svarstymo Seime, turi galimybę biudžeto projektą patikslinti pagal gautus pasiūlymus ir patikslintą projektą pateikti Seimui. Komitetas siūlo Vyriausybei tikslinant biudžeto projektą, atsižvelgti į įstatymo projekto XIIP-3304 nuostatas, kuriuo siūloma padidinti įmokų, mokamų už valstybės lėšomis draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų, dydį. 3. Seimo kanceliarijos
teisinių sąvokų vartojimo vienodumo teisės aktuose, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašyti žodį ,,minimaliosios“. Pritarti
projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti 5.
Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-06-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3304, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-09-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 22 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3304 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui
Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) paskelbtas prognozes Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 2017 metais išaugtų 12,3 euro vien dėl to, kad 2015 metais didėja vidutinis darbo užmokestis.
Atsižvelgiant į 2015 metais prognozuojamo šalies vidutinio darbo užmokesčio pokyčius ir darant prielaidą, kad draudžiamųjų valstybės lėšomis bus tiek pat, kiek planuojama 2016 metais, tai yra 1,595 mln. asmenų, 2017 metais valstybės biudžeto asignavimai įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis didėtų 19,6 mln. eurų. Jeigu 2016 metais valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis būtų padidinta nuo 37 iki 39 procentų, 2018 metais ši įmoka, atsižvelgiant į prognozuojamus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčius, padidėtų 29,4 euro ir būtų lygi 297,4 euro. Jeigu draudžiamųjų 2018 metais bus tiek pat, kiek planuojama 2016 metais, dėl įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procentinio pokyčio ir prognozuojamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 47 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į siūlomus valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis procentinių dydžių pokyčius ir prognozuojamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčius 2015–2018 metais, iš valstybės biudžeto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui
apie 60 mln. eurų. Priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymą, 2018–2020 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 179 mln. eurų. Nepritarti Argumentai: 1.
Nepritarti Argumentai:
Vyriausybės išvadoje nėra pateikta Vyriausybės pozicija (pritarti ar nepritarti įstatymo projektui) dėl įstatymo projekto. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo“ projekto 15.5. punkte pažymėta, kad valstybės įmoka už valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis yra 3,2 karto mažesnė už vidutinę dirbančiojo įmoką ir tik 54 procentais padengia šių asmenų sveikatos priežiūros išlaidas. Šiuo įstatymo projektu ir siekiama spręsti šią Vyriausybės nutarime įvardintą finansavimo problemą, todėl nesuprantamas Vyriausybės išvadoje suformuluotas siūlymas įstatymo projekto nesvarstyti. 3. Pažymėtina, kad net ir savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų (pvz. darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių) per metus sumokama įmokų suma (9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų) yra didesnė nei metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį. Didžiąją dalį Lietuvos gyventojų sudaro būtent asmenys, patenkantys į valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą. Statistikos departamento duomenimis 2015 metų sausio mėnesį Lietuvoje gyveno 2, 921 mln. žmonių, o valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius 2015 metais – 1, 641 mln., tai sudaro 56 procentus visų gyventojų. Reikėtų pabrėžti, kad Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos ženkliai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą: 2014 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma sudarė 1,36 mlrd. Lt, o jų sveikatos priežiūros poreikis, remiantis preliminariais duomenimis, – apie 3, 2 mlrd. litų. Taigi šių asmenų sveikatos priežiūros išlaidos dvigubai viršija valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumą.
Atsižvelgiant į šiuos argumetus, būtina didinti PSD įmokas, mokamas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-11-04 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad:
1) didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui didėja ir valstybės įmoka į Privalomojo sveikatos draudimo fondą už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. 2016 m. palyginus su 2015 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį didėja 11,1 euro (įmokos dydis- 255,7 euro). Valstybės biudžeto įmokų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 2016 m. skiriama 407, 855 mln. eurų, arba palyginus su 2015 m. 6, 364 mln. eurų daugiau;
2) pritarus siūlomam reguliavimui 2016 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį didėtų 24,9 euro ir iš valstybės biudžeto tūrėtų būti skiriama 429, 852 mln. eurų, arba palyginus su 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondui šiam tikslui numatytais valstybės biudžeto asignavimais – 22 mln. eurų daugiau;
3) valstybės finansinės galimybės dabartiniu metu yra ribotos ir reikia vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus. Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3304 atmesti. Nepritarti Argumentai: Pažymėtina, kad net ir savarankiškai PSD įmokas mokančių asmenų (pvz. darbo biržoje nesiregistravusių bedarbių) per metus sumokama įmokų suma (9 proc. 12 minimaliųjų mėnesinių algų) yra didesnė nei metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamą asmenį.
Didžiąją dalį Lietuvos gyventojų sudaro būtent asmenys, patenkantys į valstybės lėšomis draudžiamųjų ratą. Statistikos departamento duomenimis 2015 metų sausio mėnesį Lietuvoje gyveno 2, 921 mln. žmonių, o valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius 2015 metais – 1, 641 mln., tai sudaro 56 procentus visų gyventojų. Reikėtų pabrėžti, kad Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidos ženkliai viršija lėšas, kurias valstybės biudžetas perveda į PSDF biudžetą už šių asmenų sveikatos draudimą: 2014 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis suma sudarė 1,36 mlrd. Lt, o jų sveikatos priežiūros poreikis, remiantis preliminariais duomenimis, – apie 3, 2 mlrd. litų. Taigi šių asmenų sveikatos priežiūros išlaidos dvigubai viršija valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumą. Atsižvelgiant į šiuos argumetus, būtina didinti PSD įmokas, mokamas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-181 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 1 pastabą, kuriai pritarė komitetas, siūloma patikslinti projekto 1 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais – 33 procentai, 2011 metais – 34 procentai, 2012 metais – 35 procentai, 2013 metais – 36 procentai, 2014 ir
užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, o nuo 2016 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės minimalios mėnesinės algos dydį12 minimaliųjų mėnesinių algų dydį.“
8Balsavimo rezultatai: 6 – už; 0 – prieš; 2 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, viceministrai J. Zinkevičiūtė, V. Gavrilov, Lietuvos Respublikos
Prezidento patarėjai A. Mečejienė, Š. Narbutas, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovasi J. Kumpienė, L. Vaičiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, N. Bernotienė, V. Dagilytė, V. Zaksas, V. Mačėnaitė, R. Rimkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): negauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, nuo 2009 metų yra 32 procentai, 2010 metais – 33 procentai,
procentai, 2014, ir 2015 ir 2016 metais – 37 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, o nuo 20167 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 2 procentaisiniais punktais, kol sudarys ne mažiau kaip 9 procentus užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. sausio 1 d. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė