Į
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) įsigyti saugias, tinkamos kokybės, prekes ar
paslaugas, kurios atitinka visus teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus;
3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją, įskaitant bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius, elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą, valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas;“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas
vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją, įskaitant bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius, elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą, ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.“
papildymas Papildyti įstatymo 10 straipsnį nauja 7 dalimi, buvusią 7 dalį laikyti 8 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip: „7.
Sveikatos apsaugos ministerija vartotojų teisių apsaugos srityje:
formuojant ir įgyvendinant vartotojų teisių įsigyti kokybiškų, saugių, sveikatai nekenksmingų prekių apsaugos politiką, nustato moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus;
2) dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą;
3) koordinuoja prevencines priemones konsultuojant vartotojus apie įsigyjamų prekių poveikį sveikatai;
4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 7. 8. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendinančios priemones, numatytas šio įstatymo 7 straipsnyje, pagal šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytą kompetenciją, dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą, ginant vartotojų teises.“
pakeitimas Pakeisti įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gauti informaciją iš gamintojų, pardavėjų, paslaugų teikėjų apie parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę, apie jų poveikį sveikatai ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams ginti;“
Pakeisti 21 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pardavėjas, paslaugų teikėjas, jeigu nustatoma, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos paslaugos yra netinkamos kokybės ar nesaugios;“
įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia: Seimo nariai Valentinas Stundys Vytautas Juozapaitis Irena Degutienė Rima Baškienė Algirdas Patackas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Projektą rengti paskatino visuomeninių organizacijų siūlymai, prašymai padėti išspręsti problemas, neretai iškylančias dėl įsigytų nesaugių prekių, jose esančių žmogaus sveikatai kenksmingų priedų, elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų žalingos spinduliuotės. Šie klausimai keliami ir aktyviai nagrinėjami daugelyje Europos Sąjungos šalių. Patekimo į rinką, pirminės maisto gamybos reikalavimai išdėstyti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002. Todėl kompetentingos valstybės institucijos privalo nuolat tikrinti ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, užtikrinant sąžiningus verslo sandorius ar saugant vartotojų interesus, įskaitant ir vartotojų informavimą. ES mastu pagrindiniai gyventojų apsaugos nuo EML poveikio standartai taip pat yra išdėstyti 1999 m. liepos 12 d. priimtoje ES Tarybos Rekomendacijoje (1999/519/EB). Mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinių laukų (toliau – EML) spinduliuotės ribojimai daugumoje ES valstybių patenka į bendrus 0-300 GHz dažnių diapazono ribojimus. Į šį diapazoną patenka ne tik mobilieji telefonai kaip EML šaltiniai, bet ir bazinės mobiliojo ryšio stotys, radijo ir televizijos transliavimo stotys. ES Tarybos Rekomendacijoje nurodyta, jog valstybės narės atsako už gyventojų apsaugą nuo galimos dėl EML poveikio kylančios grėsmės ir gali taikyti griežtesnius apribojimus, nei nustatytieji.
Griežtesnius EML apribojimus ir kontrolinius lygius taiko Suomija, Švedija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Slovėnija, Bulgarija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Ispanija, Prancūzija. Slovėnijoje, taikomi dešimt kartų griežtesni kontroliniai lygiai, Bulgarijoje
Čekijoje rengiamos specialios studijos dėl EML lygių stebėjimo, taip pat kuriami žalingo poveikio vertinimo modeliai. Visuomenė informuojama internetu. Prancūzija Dekrete numatė įpareigojimus ir būtinas priemones, užtikrinančias, jog EML spinduliuotė būtų mažesnė nei nustatyta ES Rekomendacijos pagrindiniuose ribojimuose. Siekdama sumažinti žalos vaikų sveikatai riziką Prancūzijos vyriausybė ėmė riboti mobilųjį ryšį mokyklose. o Ispanijoje nepriklausomos bendruomenės gali nusistatyti net griežtesnius ribojimus nei šalies dekrete. Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad vartotojai įsigytų tik saugias, sveikatai nekenksmingas, įstatymų reikalavimus atitinkančias prekes. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra reikalavimų, įpareigojančių prekių pardavėjus informuoti pirkėjus apie parduodamų prekių, juose esančių priedų poveikį sveikatai, prietaisų, įrengimų skleidžiamos spinduliuotės stiprumą. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma papildyti ir pakeisti Įstatymo 3, 5, 10, 13 ir 21 straipsnius, įpareigoti gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus ženklinant prekes nurodyti esamose prieduose kenksmingų medžiagų kiekį, žmogaus sveikatai žalingos prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą. Taip pat siūloma sustiprinti vartotojų teisių apsaugą, koordinuoti prevencines priemones konsultuojant vartotojus apie įsigyjamų prekių poveikį sveikatai. 5.
ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai, nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projekto autorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„ informacija, kenksmingos medžiagos maisto prieduose, prietaisų, įrengimų spinduliuotės stiprumo koeficientas”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Valentinas Stundys Vytautas Juozapaitis Irena Degutienė Rima Baškienė Algirdas Patackas
2014-11-18 Nr. XIIP-330(2) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinimai neatitinka teisės technikos taisyklių. Siūlytina projektą koreguoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. 2. Projekto 1 straipsnio dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių. Vienoje straipsnio dalyje galima įtvirtinti vienos įstatymo struktūrinės dalies pakeitimą. Todėl projekto 1 straipsnis turėtų turėti 2 savarankiškas dalis, kuriomis būtų keičiami įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai atskirai. 3. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jame įrašant žodžius „kurios atitinka visus teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus“. Pažymėtina, jog pasiūlymas nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nėra kituose teisės aktuose. Be kita ko, paminėtinas Produktų saugos įstatymas, kuriame nedviprasmiškai nustatomi saugių produktų ir paslaugų reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlomas įstatymo pakeitimas laikytinas neturinčiu teisinio krūvio ir pertekliniu. Siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. 4.
straipsnio 1 dalies 3 punktą nustatant, jog vartotojai turi teisę „gauti teisingą ir visapusišką informaciją, įskaitant bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius, elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą, valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog žodžių junginys „bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius“ išreiškiantis reikalavimą visoms prekėms ir paslaugoms yra teisiškai ydingas ir neproporcingas keliamiems tikslams. Pažymėtina, jog toks reikalavimas yra visiškai neapibrėžtas jokiais kriterijais, reikalavimo apimtis nesuprantama. Neaišku kokie teisės aktai, ar, galbūt, moksliniai tyrimai, kitokie dokumentai, turėtų nustatyti vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą lemiančius veiksnius, kokia turėtų būti tokios informacijos apimtis, ar turėtų būti pateikiamos absoliučiai visos nuomonės, ar tik dalis ir pan. Be to, nesuprantama kodėl toks reikalavimas nustatomas visoms prekėms ir paslaugoms neatsižvelgiant į jų pobūdį. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, parduodant tokius įprastus ir kasdienius produktus kaip cukrus, kava, riebalai, mėsa ir kt. pardavėjui tektų pateikti pirkėjui daugybę informacijos, nors tokio reikalavimo pagrįstumas keltų rimtų abejonių dėl jo teisinio ir loginio proporcingumo. Siūlytina nuostatą tobulinti, kad jos turinys būtų aiškus ir proporcingas.
Aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog aptariama nuostata galimai yra perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 2 punktas, be kita ko, nustato, jog gamintojas privalo „tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi.“ Manytina, jog ši nuostata yra pragrįsta racionaliais kriterijais ir užtikriną vartotojo teisę gauti reikiamą informaciją reikiamais atvejais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą koreguoti arba teikiamo pasiūlymo atsisakyti kaip perteklinio. Antra, pasiūlymas į aptariamą įstatymo straipsnį įtraukti vartotojo teisę gauti informaciją apie elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą kelia abejonių. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra skirtas apibrėžti vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, tačiau šiame įstatyme neturėtų būti reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su konkrečiomis prekių grupėmis, kadangi toks reguliavimas turi būti įtvirtintas specialiuosiuose teisės aktuose. Todėl svarstytina, ar teisė gauti informaciją apie elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą turėtų būti keičiamo įstatymo reguliavimo objektu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo metu elektromagnetinių bangų maksimalų leistiną spinduliavimą, kuris nėra kenksmingas žmonių sveikatai, Lietuvoje reglamentuoja higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, šie teisės aktai yra viešai prieinami kiekvienam vartotojui.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje nurodoma, jog „Lietuvoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio ribinė vertė radijo dažnių juostoje nuo 300 MHz iki 300 GHz yra 10 μW/cm². Pavyzdžiui, Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. rekomendacijoje 1999/519/EC „Dėl elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo“ (OJ
300 GHz yra 10 W/m² (1000 μW/cm²), t.y. Lietuvoje ji net 100 kartų griežtesnė.“[1] Todėl svarstytina, kokie teisiniai gėriai būtų ginami siūlomu įstatymo pakeitimu, kokiam procentui vartotojų būtų aktuali informaciją apie elektromagnetines bangas skleidžiamų prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą, kuris ir taip negali viršyti viešais teisės aktais nustatytos ribos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su keičiamo įstatymo reguliavimo objektu ir paskirtimi, ar toks reguliavimas nėra perteklinis. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos ir dėl projekto 2 straipsnio. 5. Projekto 3 straipsniu siūloma pildyti įstatymo 10 straipsnį nauja 7 dalimi, numatant Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje. Pastebėtina, jog siūlomos 7 dalies 1 punktas stokoja teisinio ir loginio aiškumo, nes neaišku apie kokius „privalomuosius reikalavimus“ šiame punkte kalbama, kur jie būtų taikomi, kokiems subjektams adresuoti ir kam reikalingi, nes įstatyme nėra daugiau jokių nuostatų susijusių su „privalomaisiais reikalavimais“.
Jei įstatyme siūloma įtvirtinti tam tikrus reikalavimus, tai derėtų nurodyti kokia yra tokių reikalavimų paskirtis, galimos nesilaikymo teisinės pasekmės ir aptarti kitus tokių reikalavimų aspektus. Pažymėtina, jog išvardinta informacija gali būti įtvirtinta tik įstatyme, nes bet kokie reikalavimai, jei jie yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, gali būti nustatyti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Taip pat pažymėtina, jog Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, ir taip dalyvauja vartotojų teisių apsaugos užtikrinime, deleguodama savo atstovą į Vartotojų teisių apsaugos taryba (toliau – Taryba), taip pat per visuomenės sveikatos centrų veiklą tiriant vartotojų skundus. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokias objektyviai naujas funkcijas atliktų Sveikatos apsaugos ministerija, ar siūlomas reguliavimas nėra perteklinis. Aptartame kontekste pažymėtina, jog siūlomos nuostatos įtvirtinimas įstatyme pareikalaus valstybės biudžeto lėšų, nes Sveikatos apsaugos ministerijai galimai būtų suteikiamos iki šiol nevykdytos funkcijos, kurių vykdymui reikėtų papildomo personalo ir kitokių išteklių. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis [1] http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/elektromagnetine-spinduliuote_355.html?backlink=%252Flt%252Fpaieska%252Fresults%252Fp0.html
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-11- Nr. Į 2014-11-11 Nr. XIIP-330(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 3, 5, 10, 13 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-330(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktų pastabų 3 ir 4 punktams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]